Panevėžio centro atgaivinimas

[Wycka]

Prieš kokius dešimt metų vienas garbingo amžiaus Panevėžio veikėjas siūlė Laisvės a. buvusio Lenino paminklo vietoje statyti paminklą Lietuvos karaliui Mindaugui. Dar anksčiau, tik nuvertus Leniną, buvo viešų minčių toje vietoje statyti Panevėžio miesto herbą. Gal kas nors dar girdėjote panašių buvusių/esamų gandų apie šios vietos sutvarkymą? Tai maždaug čia:

(nuotrauką paėmiau iš Lettered)

[Kartmen]

Laisvės a. buvo planas pastatyti dviratinimkas paminklą ir kažką panašaus į dviratinimkų šlovės alėją. Bet rodos visas šis planas nusikels kažkur prie senvagės.

[enigma]

Idealiausia vieta būtų buvusi kunigaikščio Aleksandro, Panevėžio įkūrėjo, paminklui, bet kadangi Aleksandras pastatytas Senvagės prieigose, tad toje vietoje, kol kas lieka tik gėlės auginti, ir svajoti, kas galėtų atsidurti Lenino vietoje...

Gaila, bet neturi Panevėžys tokių iškilių ir nusipelniusių ąsmenybių, kurios būtų vertos postamento... Tai, mano galva, ateities dalykas.

[dts]

panevezys isaugino tikrai daug zymiu zmoniu.. tik gyviems dar nieks nenori paminklo statyti

[Wycka]

panevezys isaugino tikrai daug zymiu zmoniu.. tik gyviems dar nieks nenori paminklo statyti

Pritariu. Manau, ateis laikas ir Panevėžyje iškils paminklai arba bus paminklinės lentos Algimantui Čekuoliui, Jonui Kazlauskaui, seserims Polikevičiūtėms, gal dar Salomėjai Nėriai. Juk Panevėžys kaip didmiestis yra jaunas miestas, sparčiai plėstis pradėjo tik prieš maždaug keturiasdešimt metų.

[Vidma]

Suka galvas, kaip gaivinti Panevėžio centrą
Zina Paškevičienė, LTV „Panorama“, www.lrt.lt
2010 kovo mėn. 4 d. 21:09

Pagrindinė Panevėžio Laisvės aikštė vakarais apmiršta. Smulkieji verslininkai sako, kad juos iš miesto centro baido nuomos kainos. Be to, ir Panevėžio valdžia neturi strategijos, kaip aikštę gaivinti.

Centrinėje miesto laisvės aikštėje – remontuojamas ir todėl tuščias viešbutis, kelios pramoninių prekių parduotuvės, ir tik viena dvi kavinės. Todėl vakarais aikštė apmiršta.

„Visi didieji miestai turi tą pačią problemą. Mes nerasim daug žmonių nei Klaipėdos senamiestyje, nei Laisvės alėjoje Kaune, netgi Rygos senamiestyje. Turėtume kalbėti apie kažkokią ilgalaikę strategiją, kaip atgaivinti miesto centrą“, – teigia Panevėžio apskrities turizmo informacijos centro direktorė Daiva Tankūnaitė.

Verslininkų nuomone, per pastaruosius metus iš aikštės į prekybos centrus, kur esą didesnis pirkėjų srautas, išsikėlė keletas parduotuvių. Tačiau antrą dešimtmetį čia veikiančios vienos iš dviejų kavinių savininkas išsikelti neketina.

„Čia senas įdirbis, mūsų žmonės, mūsų klientai, kurie jau pamėgę mūsų kavinę, ir mes negalim išsikraustyti iš čia“, – sako „Galerijos XX“ kavinės savininkas Raimondas Pilvinis.

Nuomos kainos centre svyruoja nuo 30 iki 40 litų už kvadratą. Tai neišgąsdino prieš keletą mėnesių į aikštę atsikėlusios akiniais prekiaujančios verslininkės, esą čia nuomos kainos mažesnės, o apyvarta – dvigubai didesnė.

„Ir žmonių didesnis srautas, ir prekyba yra geresnė. Gal vienintelis trūkumas – kad nėra kur privažiuoti su mašina“, – tvirtina „Optikos vizijos“ salono vadybininkė Renata Preidienė.

Verslininkė mano, kad aikštėje gyvenimas suaktyvėtų, jei čia įsikurtų smulkiųjų verslininkų parduotuvės.

„Lietuvoje nėra tokių tradicijų kaip Italijoje, Austrijoje. Smulkusis verslas, mažosios parduotuvės tikrai traukia klientą, kur gali pabendrauti, kur žmonės sugrįžta, atsiveda savo šeimas“, – sako ji.

Tačiau smulkieji verslininkai mažų parduotuvėlių ar kavinių aikštėje kurti neketina – esą trūksta patalpų, o jei jų ir atsirastų – būtų per brangu ne tik jas, bet ir personalą išlaikyti.

„Jeigu kabo sijonas, kelnės ar dar kažkas, ar atidėtu mokėjimu gavai prekes, ar įsigijai, joms vis tiek pinigų nereikia mokėti, sakykim, 100 kvadratinių metrų parduotuvėje užtenka vienos ar dviejų pardavėjų. O su tokiu personalu kavinėje nėra ką veikti“, – mano Panevėžio smulkiųjų verslininkų asociacijos prezidento pavaduotojas Benas Jasiūnas.

Valdininkai sako kol kas neturintys Laisvės aikštės gaivinimo strategijos. Gyvenimas galbūt sukunkuliuotų, jei iš jos prieigų būtų iškelta autobusų stotis ir čia įsikurtų biurai. Tačiau savivaldybė su verslininkais dėl autobusų stoties iškėlimo bylinėjasi teismuose.

www.lrt.lt

[Wycka]

Suka galvas, kaip gaivinti Panevėžio centrą

Valdininkai sako kol kas neturintys Laisvės aikštės gaivinimo strategijos. Gyvenimas galbūt sukunkuliuotų, jei iš jos prieigų būtų iškelta autobusų stotis ir čia įsikurtų biurai. Tačiau savivaldybė su verslininkais dėl autobusų stoties iškėlimo bylinėjasi teismuose.

Jeigu stoties vietoje atsirastų biurai, gyvenimas Laisvės aikštėje pagyvėtų nebent simboliškai. Juk ten žmonės tiesiog dirba užsidarę kone visą dieną, o į Laisvės aikštę vienas kitas ateitų nebent pavalgyti, na gal dar penktadieniais po darbo ateitų pasižmonėti. Reikia ne tiek tų biurų, kiek pakankamai pigaus, ekonominės klasės viešbučio, kuris jau keli metai praktiškai nedirba. Turistai garantuotų didesnį Laisvės aikštės įstaigų užpildymą, net paskatintų naktinį Panevėžio centro gyvenimą. Vat ir reikia skaičiuoti, ar apsimoka Laisvės aikštėje išlaikyti viešbutį/svečių namus, kur vienvietis kambarys kainuoja iki 10 eurų už nakvynę

[TAUchix]

Suka galvas, kaip gaivinti Panevėžio centrą
Zina Paškevičienė, LTV „Panorama“, www.lrt.lt
2010 kovo mėn. 4 d. 21:09

Pagrindinė Panevėžio Laisvės aikštė vakarais apmiršta. Smulkieji verslininkai sako, kad juos iš miesto centro baido nuomos kainos. Be to, ir Panevėžio valdžia neturi strategijos, kaip aikštę gaivinti.

Sakyčiau gan logiško mąstymo išvados šia tema pateiktos delfi komentaruose:
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...29660557&com=1

patarimai visiems-valdininkams, verslui, piliečiams:
1. turėkite ryžto , ieškokite idėjų , imkitės verslo ir kurkite darbo vietas. Bus darbo, bus pajamų, turėsite pinigėlių, galėsite vaikštinėti centre ir leisti juos dieną naktį. Keista, kad tokį potencialą ir asmenybių turėjęs miestas negali atsikurti ekonomikos..Kažkas negerai su asmenine žmonių iniciatyva ir, aišku, su valdžia..
2. Norint pagyvinti miesto centrą, galioja keletas taisyklių:
- centrinėje dalyje turi būti daug gyventojų, svečių, bei traukos centrų. Tam pasaulyje miestų centrinėje dalyje statomi daugiaukčiai gyvenamieji pastatai. Pas mus sovietineje santvarkoje buvo daroma priešingai-centre butai nomenklatūrai, o miesto pakraščiuose mikroajonuose -tūkstančiai darbininkų ir tarnautojų. Visa tai iš esmės išliko ir šiandien. Įropdyta, kad tokios struktūros miestai nėra ekonomiški ir patogūs pilnaverčiai gyventi, didelės lėšos išleidžiamos transportui. Nagi nėra pasauluje tokių ištampytų miestų kaip postsovietiniame pasaulyje. Ir nepadarykite taip, kaip padarė Kaunas ir daro jau Vilnius- neapribokite transporto judėjimo centrinėse gatvėse. Žmonės turi gyventi patogiai, normaliai privažiuoti kur jam reikia. Pagalvokite-jei suvaržytumėte privažiavimus prie Akropolių ir Maksimų, šios įstaigos bematant subankrutuotų. Taip kad priešingi tvirtinimai yra akivaizdi demagogija ir paslėpti kėslai. Mūsų miestai yra nedideli, išsiplėtę, todėl apie aplinkos taršą nėra ko ir kalbėti. Tai nei Niujorkas, nei Londonas nei kiti miestai.. O gyvename trumpiau visiškai dėl kitų priežasčių.
Todėl dar kartą akcentuoju du dalykus:
-imkitės verslo, atgaivinkite miesto ekonomiką;
-statykite naujus pastatus ar aukštinkite miesto centrinę dalį, pritraukite gyventojus į ją gyventi. Reikėtų protingai riboti įvairių ėstaigėlių, ofisų įsikūrimą centre, jiems geriau steigtis netoli centro. Kai kuriuose miestuose, Vilniuje, Kaune šimtai ir tųkstančiai tokių ofisų centrinėse gatvėse vakare tampa tamsių langų karalyste. Darosi net nejauku einant gatve 7-8 val vakare ...

Straipsnis "Sekundėje":

http://sekunde.lt/content.php?p=read&tid=63350


A.Repšio nuotr. PALIEKA. Vis daugiau parduotuvių išsikelia iš miesto centro, o patalpų savininkai savo turtą išnuomoja pigiau arba ryžtasi jį parduoti.

Pakeitė dėvėti rūbai

Prie tuštėjančio miesto centro ir čia mažėjančio parduotuvių populiarumo prisidėjo ne tik sunkmetis, sumažinęs panevėžiečių perkamąją galią, bet ir didieji prekybos centrai, prieš dešimtmetį privilioję didelę dalį pirkėjų ir tapę miesto centre įsikūrusių parduotuvėlių konkurentais.

Ne ką mažesnę meškos paslaugą padarė ir kitų prekybos gigantų atsiradimas vakarinėje miesto dalyje, kurią dabar teisėtai galima vadinti prekybininkų rajonu. Visos šios aplinkybės lėmė, kad miesto centras vis labiau apleidžiamas, o parduotuvės persikelia į didžiuosius prekybos centrus.

Jau dabar kai kuriose buvusiose prestižinėse parduotuvėse prekiaujama dėvėtais drabužiais. Vienos tokios parduotuvės Vasario 16-osios gatvėje savininkas „Sekundei“ teigė, kad prekiauti dėvėtais rūbais miesto centre šiais laikais apsimoka.

„Šiuo metu centre verta dirbti, nes žmonės naujų rūbų neįperka. Sakykite ką norite, o dėvėti drabužiai vis tiek pigesni. Be to, ir nuomos kainos visai kitokios, nei buvo prieš pusę metų. Anksčiau išsinuomoti patalpas centre buvo brangu, niekas nenorėjo centro, bet dabar tai įmanoma, nors sutartys nėra ilgalaikės. Visi mano, kad po poros metų bus pagerėjimas“, – pasakojo parduotuvės savininkas Darius Sereika.

Verslininkas sakė, kad patalpas parduotuvei išsinuomojo maždaug metams. Neilga nuomos sutartis sudaryta todėl, jog patalpų savininkai tikisi, kad netolimoje ateityje situacija pasikeis ir nekilnojamąjį turtą pavyks išnuomoti brangiau.

Mažėja srautai

D.Sereikos duomenimis, nekilnojamojo turto kainos miesto centre krito mažiausiai trisdešimt procentų, tačiau tokia situacija ne vien centre – ji panaši visame mieste.

„Pasižiūrėkite, kas dedasi mieste, pilna nuomojamų patalpų, daugelis išsikrausto. Krito nuomos kainos, darbuotojų algos nebe tokios didelės kaip prieš pusantrų ar dvejus metus. Geriausia vieta miegamieji rajonai, tačiau jei vieta judri, joje taip pat apsimoka dirbti“, – pasakojo D.Sereika.

Parduotuvės uždaromos ir netoli miesto centrinio turgaus esančioje parduotuvių alėjoje, miestiečių vadinamoje „sasyskoje“. Čia neseniai duris užvėrė ir „Lėvens“ valdoma „Imitz“ prekinio ženklo parduotuvė. Bendrovės rinkodaros direktorius Rimantas Vencevičius teigia, kad parduotuvės uždarymas nėra susijęs su sunkmečiu.

„Optimizuojam savo veiklą. Keitėsi parduotuvės struktūra. Parduotuvė lieka miesto centre, tačiau turėjome parduotuvę jaunimui, ją uždarome. Paliekame parduotuvės vieną prekinį ženklą, todėl turėti dvi parduotuves nėra tikslo. Lieka viena parduotuvė“, – teigė „Lėvens“ rinkodaros vadovas.

R.Vencevičius palaiko mintį, kad Panevėžio centras verslininkams nebėra patrauklus.

„Išeina parduotuvės iš centro todėl, kad čia nepakankami pirkėjų srautai. Jeigu parduotuvės klestėtų, niekas jų neuždarinėtų“, – teigė R.Vencevičius.

Nesutaria dėl kainų

Centro tuštėjimo tendencijas yra pastebėjusios ir Panevėžyje veikiančios nekilnojamojo turto bendrovės. „Oberhaus“ Panevėžio biuro vadovas Vilhelmantas Sereika teigia, kad tuštėjimas nėra bauginamas, nes tuščios patalpos nelieka be dėmesio.

„Jeigu patalpos lieka tuščios, dar nereiškia, kad centras lieka nykus. Pas mus yra klientų, kurie ieško patalpų centre. Nuomos kainos nukritusios visame mieste. Patalpos ištuštėja todėl, kad su savininkais nesutariama dėl nuomos kainos“, – patalpų tuštėjimo priežastis aiškino V.Sereika.

Pasak V.Sereikos, ekonominio pakilimo laikais už kvadratinio metro patalpų nuomą buvo mokama nuo 50 iki 100 litų, dabar nuomininkai daugiausiai gali mokėti 30 litų.

Šiuo metu geriausia vieta nuomai laikoma miesto centre prasidedanti Klaipėdos gatvė, kur žmonių judėjimas didelis. Sudėtingiau patalpas išnuomoti Vasario 16-osios gatvėje.

„Klaipėdos gatvėje laisvos vietos neatsiranda. Ten žmonių judėjimas didesnis. Šioje gatvėje ištuštėjusios patalpos ilgai neužsibūna neužimtos“, – teigė V.Sereika.

Kai kurias patalpas jų savininkai miesto centre nusprendė parduoti, o ant pastatų atsirado apie tai informuojančių skelbimų. V.Sereika mano, kad patalpos parduodamos todėl, jog nuoma neatnešė lauktų piniginių įplaukų.

Trūksta idėjų

Panevėžio politikai ir valdžia prieš dešimtmetį aktyviai palaikė didžiųjų prekybos centrų atėjimą į miesto centrą.

Smulkieji prekybininkai tada nuogąstavo ir perspėjo, kad nedideliam verslui tai bus skaudus smūgis ir miesto centre nedidelėms parduotuvėms bus sunku išgyventi.

Buvo pateikiama pavyzdžių, jog daugelyje užsienio valstybių didieji prekybininkai į miesto centrą neįsileidžiami ir jame klesti smulkios parduotuvės ir kavinės. Atrodo, kad prognozės šiais laikais išsipildė su kaupu. Ar dabar miesto valdžia galėtų kaip nors pabandyti pakeisti situaciją? Kol kas toks planas Panevėžyje negimė.

Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė teigia pastebinti liūdnas tendencijas miesto centre, tačiau pripažįsta, kad kol kas miesto valdžia neturi jokių minčių, kaip jį atgaivinti.

Plačiau skaitykite 2010 m. kovo 15 d. „Sekundėje“.

Mantas TOMKŪNAS

Komentarai:

Vardas: verslas | El. paštas: nenurodytas
Tokiose gražiose patalpose steikite siūvyklas, madų atelje,kirpyklas, greito užkandžio valgyklėles savitarnas.Atremontuokit pagaliau tualetą pačiame miesto centre, nors statybinikai kažkiek turės darbo.Dabar užkaltas 20 metų.Gėda pelėda.Bus miesto diena, nėra žmonėms, vaikams kur nusišvilpti.

Vardas: a | El. paštas: nenurodytas
turetu buti suvenyru parduotuves, skaniu konditerijos kepiniu ir tik centre, silto pieno.

[TAUchix]

Laisvės aikštės raida, pasibaigusi šiaurinės dalies rekonstrukcija:

http://www.panbalsas.lt/naujienos/sa...kste_ir_ne_tik

Raimonda Mikučionytė

Kelionėje laiku šįsyk domėsimės Panevėžio miesto širdimi – Laisvės aikšte. Čia vyksta patys svarbiausi miesto įvykiai ir šurmuliuoja šventės. Aikštė turėjo kelis pavadinimus.

Kadaise ją vadino Turgaus aikšte, carizmo laikais tai buvo Centrinė aikštė, tarpukariu – Laisvės, o sovietmečiu – Lenino aikštė. Atgavus nepriklausomybę, jai grąžintas garbingas Laisvės vardas. Legenda byloja, kad Vytautas Didysis, 1414 metais grįždamas iš Žemaitijos į Vilnių, radęs čia senosios lietuvių tikybos šventyklą (ta vieta galėjo būti ant Nevėžio kranto netoli Panevėžio apygardos teismo pastato – autorės pastaba), tačiau dokumentiškai tai nėra užfiksuota.

Istorijos pradžia

Tiksliai galima pasakyti tai, kad Panevėžio vardas paminėtas 1503 metų rugsėjo 7 dieną, kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras savo rašte Ramygalos bažnyčios klebonui apie dovanojamas žemes tarp Nevėžio ir Lėvens upių pamini Panevėžio vardą. Tokia miesto istorijos pradžia. Tuomet, kai pirmąkart buvo paminėtas Panevėžio vardas, jo centrinėje dalyje nebuvo tokios aikštės. Ji atsirado vėliau, kai miestas pradėjo plėstis.

Svarbiausia aikštė

Įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose galima atrasti tekstų apie Laisvės aikštę. Rašoma, „kad tai trikampė Panevėžio širdis, į kurią per visus miesto gyvavimo amžius sueidavo stambiausios arterijos – gatvės.
Laisvės aikštėje stūkso Savivaldybės pastatas, bankai, čia vyksta svarbiausi miesto įvykiai ir šurmuliuoja šventės, žmonės pramogų ieško savitos architektūros pastatuose įsikūrusiose jaukiose kavinukėse ir mažose parduotuvėlėse.
Laisvės aikštės epocha prasidėjo labai proziškai – nuo turgaus. Ilgą laiką pavadinimo neturėjusią vietą miestiečiai vadino Turgaus aikšte. Šis vardas oficialiai įteisintas 1872 metais.
Po to ji ne kartą buvo pervadinta. Carizmo laikais ji vadinta Centrine aikšte, tarpukariu Laisvės. Sovietmečiu ji tapo Lenino aikšte su proletariato vado paminklu garbingiausioje vietoje. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, aikštei grąžintas Laisvės vardas. Čia stovėjęs Lenino paminklas, sukurtas skulptoriaus Gedimino Jokūbonio, dabar stūkso Grūto parke.
1998 metais vyko aikštės rekonstrukcija. Pagal architekto Valdo Klimavičiaus projektą aikštė įgavo savitą, o kartu ir rafinuotą išvaizdą: su plačiais trinkelėmis grįstais takais, jaukiomis poilsio erdvėmis, moderniu apšvietimu ir žaliomis vejomis, kurias puošia skulptūros.
Viduryje trykšta fontanas, prie kurio giliai po betono sluoksniu paslėpta kapsulė su laišku ateinančioms kartoms.“
Kada rašytas šis tekstas, neaišku, bet jį perskaičius taip ir norisi eiti pasivaikščioti tokia puikia ir nepakartojama Laisvės aikšte, kurioje taip gausu visokiausių lankytinų vietų. Tūlas panevėžietis tikrai žino, kas yra centrinėje miesto aikštėje. Taip, ten stūkso Savivaldybės pastatas, yra ir bankų pastatai, rasime ir Teismo rūmus. Yra aikštėje ir parduotuvių, kavinių, galima rasti ir neveikiantį viešbutį. Žinoma, reikėtų nepamiršti paminėti bene svarbiausio pastato – J. Miltinio dramos teatrą. Tačiau tas pats panevėžietis, išgirdęs pagiriamuosius žodžius Laisvės aikštei, iškart paklaustų, kodėl vos pradėjus temti čia pasijunti tarsi negyvenamoje saloje. Nei žmonių, nei renginių. Kelios pramoninių prekių parduotuvės vakare užsidaro, o kavinėse sėdintieji ramiai gurkšnoja kavą arba kitokius gėrimus. Vienas kitas praeivis stengiasi kuo greičiau pro čia prasmukti. Nejauki ta Laisvės aikštė.

Prieš dvidešimt metų

Panašiai apie centrinę miesto dalį prieš dvidešimt metų rašė „Panevėžio tiesa“: „Dabartinės Laisvės aikštės architektūra ir išplanavimas supančioti ideologijos ir gigantomanijos, juose matyti miesto kultūrinio lygio apogėjus ir jos saulėlydis. Nesinori tikėti, kad mieste nebuvo ir dabar nėra talentingų architektų bei žemėtvarkininkų...
Deja, Laisvės aikštė jau ne aikštė, o miesto sodelis ir, medžiams augant, daugiau panašėja į parką. Medžių neišrausi, pastatų nenugriausi... Ar galima ką nors pakeisti? Galbūt... Kadaise čia buvo Turgaus aikštė. Matyt, prekyba skatino miestą plėstis, augti, dalyvauti politiniame Lietuvos gyvenime. Neaplenkė miesto karai, nors didelių sugriovimų nebuvo. Tačiau ten, kur nesugriaunama, ten ir neatstatoma.
Todėl pats laikas pagalvoti, kaip turėtų atrodyti Laisvės aikštė. Jei kam teko būti Šiauliuose, Vilniaus gatvėje, ar Kaune – Laisvės alėjoje, tai tam nesunku suvokti būsimos Laisvės aikštės vaizdą. Tai yra pati tinkamiausia lietuviškos architektūros kryptis. Aikštės centre turėtų stovėti paminklas, įamžinantis mūsų miesto, mūsų tautos istoriją. Tai galėtų būti Juozas Zikaras, kalantis Laisvės statulą.“
Ir dar tame pačiame straipsnyje priminta: „Panevėžio kultūrinio atgimimo apogėjus buvo Miltinio teatras. Todėl neatsitiktinai išdygo teatro ir viešbučio pastatai. Kartu prasidėjo architektūrinis miesto atgimimas. Deja, po to prasidėjusi stagnacija leido suvešėti biurokratizmui – išdygo teismo rūmai.
Prasidedantys laiptai vos ne nuo vidurio aikštės rodo sunkų ir slidų biurokrato karjeros kelią. Vykdomojo komiteto (savivaldybės) pastato pažaliavęs žalvarinis stogas įkūnijo valdžios amžinybę: tarsi niekas nepakeičiama ir nepajudinama. Taip, kaip buvo per amžius, taip bus ir visados... Blatas išsigimė į korupciją ir vagystes. Teorija ėjo savo keliu, o gyvenimas tekėjo savo vaga.“

Niekas beveik nepasikeitė

Skaitai tuos žodžius ir suvoki, kad tie dvidešimt metų – niekai. Tai dabartis. Ir mes dabar tokie patys. Niekur nenuėjome, nieko naujo neišradome. Tik gal išmokome gražias ir ilgas kalbas sakyti, žadėti. Tik tos kalbos, žodžiai esmės nekeičia. Nereikia niekur toli eiti. Užtenka užsukti į Laisvės aikštę ir... laiko ratas atsisuka atgal į praeitį.
Beje, prieš šešerius metus miesto Savivaldybės tinklalapyje buvo įdėtas projektas, kaip turėtų atrodyti miesto centrinė dalis. Ten surašyta vizija.
„Savanorių aikštė Panevėžyje (dabartinė Autobusų stoties teritorija) yra viena iš svarbiausių miesto centro dalių, apie kurią išsidėstė Laisvės aikštė, Senvagė, J. Miltinio dramos teatras, centrinė J. Basanavičiaus gatvės dalis, turgus. Ši urbanistinė erdvė savo funkcijomis ir išvaizda visiškai neatitinka miesto centrui keliamų reikalavimų.
Autobusų stoties remontas arba perstatymas neduotų norimų rezultatų, todėl verta diskutuoti apie stoties iškėlimą.
Tai padidintų šio kvartalo patrauklumą investuotojams ir sudarytų galimybę formuoti daugiafunkcinį centrą su jam būdingomis automobilių stovėjimo zonomis.
Esančių plotų neužtektų, todėl siūloma projektuoti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kurios viršų galima apželdinti ir įrengti jaukias pėsčiųjų zonas.
Greta jau įsikūręs prekybos centras, todėl komercijai skirtus plotus siūloma naudoti kaip mažų, prestižinių parduotuvių kompleksą, kurį jungtų bendra infrastruktūra – eskalatoriai, liftai, prievaža. Šį kompleksą būtų galima traktuoti kaip pasažą, susijusį ir su kitomis centro funkcijomis.
Centrinėje miesto dalyje verta projektuoti kompaktišką (apie 40 vietų) viešbutį. Tai būtų svarbus Ukmergės gatvės akcentas, iš tolimų prieigų pabrėžiantis šios vietos išskirtinumą.
Komplekso viršutiniuose aukštuose planuojama įrengti konferencijų patalpas, turinčias ryšį su viešbučiu, bet galinčias veikti ir savarankiškai.
Svečiai galėtų naudotis ir kitomis komplekso dalimis: restoranais, parduotuvėmis. Miesto centro zonoms būdingas aktyvus naktinis gyvenimas. Tai iki vėlumos veikiančios įstaigos: restoranai, kavinės, naktiniai klubai, kazino ir kt. Kavinės galėtų įsikurti pirmame aukšte su išėjimu į aikštę. Įstaigos, veikiančios naktį, galėtų įsikurti viršutiniuose komplekso aukštuose.“

Vizija ir liko vizija

Graži vizija, bet ji taip ir liko projekte. Niekas jos neįgyvendino ir tikriausiai neįgyvendins, nes Panevėžio valdžia neturi strategijos, kaip aikštę gaivinti. Beje, nuo 2007 metų spalio iki 2008 metų balandžio dirbusių ekspertų sprendimu, į Kultūros vertybių registrą įtraukta istorinė miesto dalis.
Ją riboja Šermukšnių, Smėlynės, Gegutės, P. Puzino, A. Smetonos, Vilniaus, J. Basanavičiaus, M. Tiškevičiaus, J. Biliūno, Audėjų gatvės. Šioje teritorijoje – Laisvės aikštė, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, seniausias miesto pastatas, buvęs konservų fabrikas, Moigių pastatų kompleksas, Senvagė, Skaistakalnio parkas, senosios miesto ir žydų kapinės bei kiti objektai. Šioje teritorijoje bus saugomas gatvių tinklas, mišraus plano struktūra, pastatų užstatymo režimas, želdiniai.
Tad planuojantiesiems statybas reikės derinti reikiamus dokumentus su Kultūros paveldo departamentu ir Savivaldybės administracija. Taip pat bus ribojamos naujos statybos.

Kai tamsu, tai ir baugu. Mano nuomone, Laisvės a. vaizdelis žymiai pagerėtų, jei aplink aikštę esančių pastatų pirmieji aukštai iki pat vėlumos spindėtų šviesoje ir kviestų užsukti į vidų.

[enigma]

Laisvės aikštėje nėra jokių traukos objektų (įskaitant vieną kartą metuose įžiebiamą Kalėdinę eglutę). Nyku. Kad ir koks man būtų brangus Panevėžys, Laisvės a. jauki (nors ir tikrai graži) tik dieną. Trumpai pro ją pralekiant su reikalais. Ir viskas. Deja.

[Valiukas]

Et, o pamenu kadaise kiek laiko ten praleisdavom.. Ir naktinis gyvenimas šioks toks buvo, viešbučio pirmam-antram aukšte tūsai vykdavo, visai šalia dar neseniai veikė "Krezo", "Provincija".. Atsimenu, kokiais 2002-03 metais, kai jau gyvenau Vilniuj, kažkada vos ne žagtelėjau grįžęs savaitgaliui į Panevėžį ir Laisvės aikštėj išvydęs TIEK žmonių penktadienio vakarą..
Et, geri laikai būdavo

[TAUchix]

Siūlau šią temą pervadinti į "Panevėžio centro atgaivinimas", kur Laisvės aikštės rekonstrukcija yra puiki pradžia į visos centrinės miesto dalies renesansą. Keičiam?

Centro atgaivinimą galėtume pradėti nuo pačios Laisvės aikštės, o pasisemti gerų minčių galima ir iš kauniečių:

http://kauno.diena.lt/naujienos/mies...s-aleja-268451

Laisvės alėją budintų mokesčių lengvatos, muzika lig vėlumos, prestižinės parduotuvės? Receptų ieško būrys aktyvistų, nusprendusių suburti bendruomenę.

Skatintų ir auklėtų mokesčiais

Bendruomenės atstovai pasišovę derėtis su miesto valdžia, kad būtų priimti abiem pusėms naudingi sprendimai. Visi sutaria, kad pirmiausia būtina pagerinti alėjos erdvę įrėminančių statinių estetinį veidą. Laisvės alėjoje dirbančių verslininkų nuomone, juridiniams asmenims, nuosavybės teise valdantiems Laisvės alėjoje statinius bei patalpas ir gerai juos tvarkantiems, reiktų nustatyti minimalų - 0,3 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Savo pastatų neprižiūrinčiuosius, jų įsitikinimu, derėtų bausti piniginėmis baudomis.

Kadangi Laisvės alėja yra visuomenei skirta vieša erdvė, o ne miegamasis rajonas, bendruomenė siūlo suteikti teisę leisi muzikinius įrašus ir groti gyvą muziką joje iki 23 valandos ir taip paskatinti daugiau žmonių leisti čia vakarus.

Verslininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad mėgindami pagražinti šią išskirtinę miesto gatvę, jie sulaukia ne paramos, o žlugdymo. Antai viešbučio "Kaunas" vienas iš savininkų Rimantas Meška stebėjosi, kad norėdami perdažyti pastato fasadą, už pastolių pastatymą valstybės žemėje turėjo sumokėti 10 tūkst. litų. Po 500 litų kaskart tenka mokėti už sunkiasvorio transporto įvažiavimą į Laisvės alėją, kuris veža statybines medžiagas šalia savivaldybės centrinio pastato rekonstruojamam pastatui.

Savaitgaliais šurmuliuos turgeliai

Laisvės alėjos gaivintojai ragina įrengti daugiau nemokamų automobilių stovėjimo aikštelių paralelinėse gatvelėse, o Vasario 16-osios gatvėje siūlo pastatyti pakylą riedutininkams ir dviratininkams.

Manoma, kad šeštadieniais ir sekmadieniais iki vidurdienio alėjoje vertėtų rengti turgelius, kuriuose būtų prekiaujama vienos ar kelių rūšių prekėmis. Be to, raginama neiškelti miesto savivaldybės iš šios zonos, iki Laisvės alėja "atsigaus". Bendruomenė žada bendradarbiauti su savivaldybe organizuojant masinius renginius, prieš visas tradicines šventes tinkamai ir skoningai papuošti savo įstaigų pastatus.

Laisvės alėjoje neseniai naują drabužių parduotuvę atidaręs bendrovės "Sinvest" prezidentas Vytautas Švirinas tikino, kad praėjusiais metais nuomojamų patalpų užimtumo rodikliai pagerėjo. Nekilnojamojo turto šioje gatvėje turintis verslininkas aiškino, kad atgaivinti čia gyvenimą gali ne pigių drabužių parduotuvės, bet aukštesnio lygio ir prieinamos kainos prekės. Antai jo atidarytoje drabužių parduotuvėje viena prekė vidutiniškai kainuoja 600 litų.

"Atidarymo dieną pirkėjų buvo užtektinai, visos penkios matavimosi kabinos buvo užimtos", - pasakojo verslininkas.

Krizės metu, pasak V.Švirino, moterys nelinkę švaistyti pinigus pigiems, bet prastiems daiktams, verčiau perka mažiau, bet kokybiškesnių drabužių.

Verslininko nuomone, Laisvės alėja turi būti brangesnių paslaugų vieta, kokios, pasak jo, sostinė neturi. "Vilniuje neaišku, kur turėtų būti truputį aukštesnio lygio verslas", - pridūrė jis.

"Akropolio" atsiradimą kaimynystėje jis vertina teigiamai, nes tai, esą atsijojo tuos verslininkus, kuriems Laisvės alėjoje buvo ne vieta. Tačiau naujo verslo atėjimui į pagrindinę miesto pėsčiųjų gatvę koją pakišo ekonominis sunkmetis.

Be to, verslininkai priekaištavo, kad alėjoje verslui sudarytos nepalankiausios sąlygos lyginant su kitomis miesto vietomis.

"Užsieniečiai žavisi Laisvės alėjos perspektyva. Bet kai užsimezga darbiniai reikalai, žiūri į mus kaip į aborigenus ir klausia: "Gal ir muitinė pas jus yra?" - ironiškai kalbėjo V.Švirinas.

Daugiau mažų kavinių

Restorano "Miesto sodas" direktorius Gintautas Ruminas atrėmė dažnai sakomus priekaištus, kad Laisvės alėjoje nėra kur nueiti pasėdėti. Vertinant žmonių perkamąją galią, pasak G.Rumino, kavinių alėjoje nėra mažai. Vis tik jis mano, kad ateityje kavinių skaičių turėtų didėti, bet jų plotai - mažėti. "Miesto sodas" šiuo metu yra per didelis", - apie savo įstaigą direktorius.

Viešbučio "Kaunas" atstovas R.Meška prisipažino norįs kasdien matyti Laisvės alėją tokią, kaip per Rugsėjo 1-ąją, kuomet miestas priguži jaunimo.

Verslininko nuomone, vienas būtų pritraukti žmones čia kasdien - suteikti daugiau galimybių nemokamai arba nebrangiai pasistatyti automobilį. Laisvės alėjos reikėtų daugiau automobilių stovėjimo aikštelių, šalutinių gatvių šaligatvių apstatymais automobiliais - ne išeitis.

Kartą į Kauną atvykę svečiai ir Vokietijos, pasak R.Meškos, stebėjosi, kodėl automobilių nestatome Vienybės aikštėje, nelaukdami, kol bus įrengta požeminė aikštelė. Nemažai automobilių, skaičiavo R.Meška, tilptų Vytauto prospekto ir Kęstučio gatvės sankirtoje esančioje erdvėje.

Laisvės alėjos bendruomenės organizacinę tarybą sudaro kultūros, verslo ir visuomenės veikėjai:

Restoranų "Pizza Jazz" ir "Miesto sodas", viešbučio "Kaunas", "Turto valdymo firmos", bendrovės "Sinvest", "DNB Nord" banko, Kauno dramos teatro, Pramonės, prekybos ir amatų rūmų, Vytauto Didžiojo universiteto atstovai.

[enigma]

Siūlau šią temą pervadinti į "Panevėžio centro atgaivinimas", kur Laisvės aikštės rekonstrukcija yra puiki pradžia į visos centrinės miesto dalies renesansą. Keičiam?

Centro atgaivinimą galėtume pradėti nuo pačios Laisvės aikštės, o pasisemti gerų minčių galima ir iš kauniečių:

Pasiūlimui pritarta. Laukiam moderatorių įsikišimo.

[Monteq]

Panevėžio centrą reanimuos europietiškai

Šypseną keliantys ir įsiamžinti nuotraukoje masinantys gatvės artistų pasirodymai, savo dirbiniais prekiaujantys amatininkai, skambanti „gyva“ muzika ir jaukios, maloniais kvapais viliojančios užsukti kavinukės – ne vaizdas iš kurio nors gilią istoriją turinčio Europos didmiesčio gyvenimo, o netolima Panevėžio vizija.

Merdėjantį centrą miesto vadovai užsimojo atgaivinti Laisvės aikštės prieigas atidavę į jaunimo ir amatininkų rankas. Valdžia viliasi, kad į aikštę vedančioje Ukmergės gatvėje jau šią vasarą šurmuliuos tautodailininkai, su jais besiderantys pirkėjai, dainuos ir gros jaunimas.

Ištuštėjusio ir nykiomis vitrinomis bauginančio miesto centro atgaivinimo idėją palaikantys amatininkai ir verslininkai neslepia abejonių, ar tai, be ko neįsivaizduojami senieji Europos miestai, prigis giliomis tradicijomis nepasižyminčioje Aukštaitijos sostinėje.

Siūlys mokesčių lengvatas

„Jei nieko nedarysim, Laisvės aikštė numirs“, – mano Savivaldybės dizaineris Romualdas Lukšas.
Panevėžio širdis atvykėlius dabar gali nustebinti nebent aikštėje sklindančia muzika ir tuščiomis vitrinomis, kurios liko iš miesto centro pasitraukus parduotuvėms. O dar prieš porą metų verslininkai varžėsi dėl Laisvės a. ir jos prieigose nuomojamų patalpų.
REKLAMA

Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Audronė Grainienė viliasi, kad Panevėžio centrą prikelti gyvenimui įmanoma suteikus laisvės kūrybingam jaunimui, amatininkams ir verslininkams.

„Kodėl Ukmergės g. negalėtų būti prekiaujama kojinėmis, pirštinėmis skrybėlaitėmis, kitokiais rankų darbo gaminiais, vaidinti mimai, gatvės artistai? Jei miesto Taryba sudarytų sąlygas verslininkams pigiau įsikurti miesto centre, būtų atidaryta ir mažų krautuvėlių, ir kavinukių“, – mano A.Grainienė.

Žengti pirmąjį žingsnį reanimuojant centrą, miesto vadovai siūlo jaunimui. Pasak A.Grainienės, su nevyriausybinėmis jaunimo organizacijomis jau aptarta, kad pačioje Laisvės a. ir jos prieigose galėtų muzikuoti kūrybingi jaunuoliai.

Pritraukti amatininkus Savivaldybė viliasi atleidusi juos nuo mokesčio už prekybos vietą. A.Grainienės nuomone, tokia lengvata į Panevėžį priviliotų ir visos Lietuvos tautodailininkus.
Svarstoma, kad jau šią vasarą Ukmergės g. savaitgaliais sušurmuliuos gyvybės centrui įkvėpsiantys prekeiviai.

„Idėjų, kaip atgaivinti centrą, galėtų mestelėti ir panevėžiečiai. Tegul patys žmonės įsitraukia – kas prekiauja, kas groja, vaidina, tegul jaunimas vasarą Laisvės aikštėje šnekučiuojasi, susėdęs ant žolės“, – gyventojų iniciatyvą skatino pavaduotoja.

Prisiminė tautodailininkus

Ar valdininkų idėja įpūsti gyvybės miesto centrui virs realybe, Tautodailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovo Vido Mažuknos nuomone, nulems panevėžiečių perkamoji galia.

„Gerai, jei bus kas perka. Veltui žmonės su savo dirbiniais nestovės. O Panevėžyje net į muges ateina kaip į parodą – pasižiūrėti, pasigrožėti, perkančiųjų nėra. Net Savivaldybėje, kai paklausiau, ką paskutinėje mugėje nusipirko, vienintelė Kultūros ir meno skyriaus vedėja sugebėjo atsakyti“, – pažymėjo V.Mažukna.

Tautodailininkų tarsi gelbėjimosi rato sunkmečiu griebiasi ne tik Savivaldybė. Amatininkais prisivilioti pirkėjų tikisi ir miesto turgaviečių savininkai, leidę visose prekiauti nemokant mokesčio už prekybos vietą.

„Nelabai kas turguje tautodailininkų darbus pirks, nelabai ir patys amatininkai ten prekiaus“, – abejojo V.Mažukna.

Sunkmečiu tautodailininkams atverti glėbį skuba ir verslininkai, ir valdininkai, o dar prieš metus ar porą amatininkai patys prašėsi priimami, bet nebuvo išgirsti.

„Buvo laikas, kai norėjome Laisvės aikštėje prekiauti visą gruodį, bet idėja mirė negavus iš kur prisijungti elektros. Planavome ir prakartėlę su vienuolika ąžuolinių, tonas sveriančių figūrų pastatyti, net maketas jau buvo parengtas ir medis užsakytas, bet kai Savivaldybė nebedavė tam pinigų, idėja irgi žlugo“, – pasakojo V.Mažukna.

Išgelbėtų turistai

Pagausėję praeivių srautai ir mokestinės lengvatos iš mirties taško pajudintų ir verslą miesto centre, mano Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas.
„Jei tik Senvagėje ar Laisvė a. vyksta koks renginys, ir suoleliai nusėsti būna, ir kavinės pilnos. Turi būti tikslas ateiti į centrą. Dabar tokį tikslą panevėžiečiai lengviau randa nuvažiavę į prekybos centrą miesto pakrašty“, – teigė S.Gailiūnas.

Rūmų prezidentas neabejoja: miesto centre dar nėra tiek maitinimo įstaigų, kad neužtektų nišos kurtis naujoms.

Tačiau Laisvės a. esančios kavinės „Galerijos XX“ vadybininkas Raimondas ironizuoja, kad panevėžiečius pritrauktų nebent dar vienas prekybos centras.

„Ponas Dievas težino, kas turėtų įvykti, kad centras atgytų. Reikia Laisvės a., iškirtus medžius, uždengti stogą ir trečią „Babiloną“ pastatyti, tada bus gerai“, – ironizavo Raimondas.
Jo nuomone, panevėžiečių perkamoji galia per maža, kad verslininkai veržtųsi į centrą, kur aukštos patalpų nuomos kainos, todėl merdėjančiam miestui vertėtų ieškoti būdų pritraukti turistus.

Delfi>Sekunde

[Valiukas]

Beje, visai netyčia radau nebegaliojantį "Aruodo" skelbimą su vizualizacijomis: http://www.aruodas.lt/patalpos-nuoma...isves/6-111331

[Rydik]

Labai tikiuos kad taip neatrodys

[Valiukas]

Na, spalva tokia tikrai nebus. Net jei ir bus pasirinkta tokia geltona, ji vistiek realybėje atrodys natūraliau. Bet visos formos tai, manau, nepasikeis. Jei projektas parengtas ir patvirtintas.

[balabanas]

gražiausia man tai tikrai ne kaip atrodo, vėl kažkokios skardos....

[enigma]

Panevėžio centrą reanimuos europietiškai

Šypseną keliantys ir įsiamžinti nuotraukoje masinantys gatvės artistų pasirodymai, savo dirbiniais prekiaujantys amatininkai, skambanti „gyva“ muzika ir jaukios, maloniais kvapais viliojančios užsukti kavinukės – ne vaizdas iš kurio nors gilią istoriją turinčio Europos didmiesčio gyvenimo, o netolima Panevėžio vizija.

Merdėjantį centrą miesto vadovai užsimojo atgaivinti Laisvės aikštės prieigas atidavę į jaunimo ir amatininkų rankas. Valdžia viliasi, kad į aikštę vedančioje Ukmergės gatvėje jau šią vasarą šurmuliuos tautodailininkai, su jais besiderantys pirkėjai, dainuos ir gros jaunimas.

Ištuštėjusio ir nykiomis vitrinomis bauginančio miesto centro atgaivinimo idėją palaikantys amatininkai ir verslininkai neslepia abejonių, ar tai, be ko neįsivaizduojami senieji Europos miestai, prigis giliomis tradicijomis nepasižyminčioje Aukštaitijos sostinėje.

Siūlys mokesčių lengvatas

„Jei nieko nedarysim, Laisvės aikštė numirs“, – mano Savivaldybės dizaineris Romualdas Lukšas.
Panevėžio širdis atvykėlius dabar gali nustebinti nebent aikštėje sklindančia muzika ir tuščiomis vitrinomis, kurios liko iš miesto centro pasitraukus parduotuvėms. O dar prieš porą metų verslininkai varžėsi dėl Laisvės a. ir jos prieigose nuomojamų patalpų.
REKLAMA

Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Audronė Grainienė viliasi, kad Panevėžio centrą prikelti gyvenimui įmanoma suteikus laisvės kūrybingam jaunimui, amatininkams ir verslininkams.

„Kodėl Ukmergės g. negalėtų būti prekiaujama kojinėmis, pirštinėmis skrybėlaitėmis, kitokiais rankų darbo gaminiais, vaidinti mimai, gatvės artistai? Jei miesto Taryba sudarytų sąlygas verslininkams pigiau įsikurti miesto centre, būtų atidaryta ir mažų krautuvėlių, ir kavinukių“, – mano A.Grainienė.

Žengti pirmąjį žingsnį reanimuojant centrą, miesto vadovai siūlo jaunimui. Pasak A.Grainienės, su nevyriausybinėmis jaunimo organizacijomis jau aptarta, kad pačioje Laisvės a. ir jos prieigose galėtų muzikuoti kūrybingi jaunuoliai.

Pritraukti amatininkus Savivaldybė viliasi atleidusi juos nuo mokesčio už prekybos vietą. A.Grainienės nuomone, tokia lengvata į Panevėžį priviliotų ir visos Lietuvos tautodailininkus.
Svarstoma, kad jau šią vasarą Ukmergės g. savaitgaliais sušurmuliuos gyvybės centrui įkvėpsiantys prekeiviai.

„Idėjų, kaip atgaivinti centrą, galėtų mestelėti ir panevėžiečiai. Tegul patys žmonės įsitraukia – kas prekiauja, kas groja, vaidina, tegul jaunimas vasarą Laisvės aikštėje šnekučiuojasi, susėdęs ant žolės“, – gyventojų iniciatyvą skatino pavaduotoja.

Prisiminė tautodailininkus

Ar valdininkų idėja įpūsti gyvybės miesto centrui virs realybe, Tautodailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovo Vido Mažuknos nuomone, nulems panevėžiečių perkamoji galia.

„Gerai, jei bus kas perka. Veltui žmonės su savo dirbiniais nestovės. O Panevėžyje net į muges ateina kaip į parodą – pasižiūrėti, pasigrožėti, perkančiųjų nėra. Net Savivaldybėje, kai paklausiau, ką paskutinėje mugėje nusipirko, vienintelė Kultūros ir meno skyriaus vedėja sugebėjo atsakyti“, – pažymėjo V.Mažukna.

Tautodailininkų tarsi gelbėjimosi rato sunkmečiu griebiasi ne tik Savivaldybė. Amatininkais prisivilioti pirkėjų tikisi ir miesto turgaviečių savininkai, leidę visose prekiauti nemokant mokesčio už prekybos vietą.

„Nelabai kas turguje tautodailininkų darbus pirks, nelabai ir patys amatininkai ten prekiaus“, – abejojo V.Mažukna.

Sunkmečiu tautodailininkams atverti glėbį skuba ir verslininkai, ir valdininkai, o dar prieš metus ar porą amatininkai patys prašėsi priimami, bet nebuvo išgirsti.

„Buvo laikas, kai norėjome Laisvės aikštėje prekiauti visą gruodį, bet idėja mirė negavus iš kur prisijungti elektros. Planavome ir prakartėlę su vienuolika ąžuolinių, tonas sveriančių figūrų pastatyti, net maketas jau buvo parengtas ir medis užsakytas, bet kai Savivaldybė nebedavė tam pinigų, idėja irgi žlugo“, – pasakojo V.Mažukna.

Išgelbėtų turistai

Pagausėję praeivių srautai ir mokestinės lengvatos iš mirties taško pajudintų ir verslą miesto centre, mano Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas.
„Jei tik Senvagėje ar Laisvė a. vyksta koks renginys, ir suoleliai nusėsti būna, ir kavinės pilnos. Turi būti tikslas ateiti į centrą. Dabar tokį tikslą panevėžiečiai lengviau randa nuvažiavę į prekybos centrą miesto pakrašty“, – teigė S.Gailiūnas.

Rūmų prezidentas neabejoja: miesto centre dar nėra tiek maitinimo įstaigų, kad neužtektų nišos kurtis naujoms.

Tačiau Laisvės a. esančios kavinės „Galerijos XX“ vadybininkas Raimondas ironizuoja, kad panevėžiečius pritrauktų nebent dar vienas prekybos centras.

„Ponas Dievas težino, kas turėtų įvykti, kad centras atgytų. Reikia Laisvės a., iškirtus medžius, uždengti stogą ir trečią „Babiloną“ pastatyti, tada bus gerai“, – ironizavo Raimondas.
Jo nuomone, panevėžiečių perkamoji galia per maža, kad verslininkai veržtųsi į centrą, kur aukštos patalpų nuomos kainos, todėl merdėjančiam miestui vertėtų ieškoti būdų pritraukti turistus.

Delfi>Sekunde

Čia jau nebe reanimacija, bet kalbos apie prikėlimą ir mirusiųjų. Nebent stebuklas įvyktų, bet ...

[enigma]

gražiausia man tai tikrai ne kaip atrodo, vėl kažkokios skardos....

Nėra jau taip blogai, tai tik vizualizacija. Tikrovėje gali atrodyti ir geriau, ir dar prasčiau. Ypač dielis kontrastas bus tarp nerekonstruotų aukštų.

Žodžiu miesto piktšašis dar ilgam laikui.