Panevėžys - vėl didmiestis

[Wycka]

Bet yra ir pozityvių žinių

KTU Panevėžio institutas intensyvina bendradarbiavimą su verslo partneriais

KTU Panevėžio instituto Vadybos ir administravimo fakultete lapkričio 4d. startavo mokomųjų praktinių seminarų ciklas vadybos studijų tematika.
Aukštaitijos siaurojo geležinkelio direktorius G. Kerbedis, pradėjęs seminarų ciklą, Vadybos studijų programos studentams pristatė, kaip Siaurukas formuoja Aukštaitijos regiono įvaizdį ir įtraukia visuomenę į kultūrinį gyvenimą. Netradicinis sprendimas perteikti vadovėlines tiesas Lietuvos įmonių praktiniais pavyzdžiais sulaukė aktyvaus studentų palaikymo.
Seminare nagrinėti klausimai ir praktiniai pavyzdžiai sukėlė ne tik studentų, bet ir komunikacijos disciplinas dėstančių dėstytojų didelį susidomėjimą.
Ekonomikos katedros vedėjos doc. dr. R. Glinskienės nuomone, tokie seminarai didina verslo ir universitetų sanglaudą, skatina verslo ir mokslo dialogą bei keitimąsi informacija.
Studentų teorinių žinių priartinimas prie praktikos leidžia jiems sėkmingai savarankiškai panaudoti įgytas žinias ir kūrybiškumą. Mokomojoje literatūroje trūksta Lietuvos rinkai būdingų pavyzdžių, iš kurių galima mokytis, todėl tokie seminarai yra itin vertingi. Panevėžio instituto Vadybos ir administravimo fakulteto akademinė bendruomenė tikisi, kad prasidėjęs seminarų ciklas taps gražia tradicija.

[Vidma]

Panevėžio miesto simboliai
www.DELFI.lt
2010 lapkričio mėn. 10 d. 16:32

Projekte „GJENSIDIGE sargas tavo mieste“ dalyvaujančio Panevėžio miesto savivaldybė balsavimui pateikė šiuos tris simbolius: paminklus Juozui Miltiniui, kunigaikščiui Aleksandrui ir fontaną „Laisvės“ aikštėje. Toliau susipažinkite su kiekvienu iš jų.

Pirmasis pasiūlytas simbolis – Juozo Miltinio paminklas. Legendinio teatro režisieriaus, Panevėžio teatro įkūrėjo Juozo Miltinio paminklas sukurtas 2007 metais. Šalia J.Miltinio dramos teatro stovintis paminklas traukia buriuotis jaunimą, puošia centrinę miesto dalį, „Laisvės“ aikštę. Paminklo autorius – skulptorius Remigijus Midvikis.

Fontanas „Laisvės“ aikštėje – antrasis siūlomas miesto simbolis. Prie pačiame miesto centre esančio fontano mielai laiką leidžia tiek panevėžiečiai, tiek miesto svečiai. Aplink esantys puošnūs gėlynai, čiurlenantis vanduo, sudaro malonią atmosferą susitikimams, pasisėdėjimams. Šitos vietos patrauklumą didina dainuojanti „Laisvės“ aikštė, kurioje visą dieną skamba muzika.

Trečiasis balsavimui pateiktas simbolis – kunigaikščio Aleksandro paminklas. Panevėžį puošia didingas miesto įkūrėjo kunigaikščio Aleksandro paminklas. Šalia paminklo esančiame skverelyje mielai renkasi tiek jaunimas, tiek vyresni žmonės. Nuo paminklo matosi gražiausia miesto vieta - Senvagė. Skulptorius Stanislovas Kuzma.

"GJENSIDIGE sargas tavo mieste"

[enigma]

Visi jie mieli. Kiek Panevėžyje jų ir yra...

Bet vistiek mieliausias - kunigaikščio Aleksandro paminklas.

[arsiakas]

Visi jie mieli. Kiek Panevėžyje jų ir yra...

Bet vistiek mieliausias - kunigaikščio Aleksandro paminklas.

Čia jau aišku, kuris bus išrinktas. Fontanas, mano nuomone, joks ne simbolis, todėl iš karto atkrenta. Na o tarp dviejų skulptūrų bus išrinktas Aleksandras, miesto įkūrėjas, laikantis rankose Šv. Petro ir Povilo bažnyčią. Balsavau už jį.

[Wycka]

Panevėžio miesto simboliai
Projekte „GJENSIDIGE sargas tavo mieste“ dalyvaujančio Panevėžio miesto savivaldybė balsavimui pateikė šiuos tris simbolius: paminklus Juozui Miltiniui, kunigaikščiui Aleksandrui ir fontaną „Laisvės“ aikštėje. Toliau susipažinkite su kiekvienu iš jų.

Papildymas:
2010-11-11
Panevėžio miesto savivaldybė kviečia išrinkti savo miesto simbolį. Šį projektą inicijavo norvegiško kapitalo draudimo bendrovė „Gjensidige Baltic“. Projekto idėja – išrinkti dešimties miestų svarbiausiais simboliais tapusius Lietuvos miestų objektus ir juos apsaugoti apdraudžiant 10 tūkst.Lt suma.
Panevėžio miesto savivaldybė projektui pateikė tris miesto objektus - J.Miltinio paminklą, fontaną Laisvės aikštėje bei kunigaikščio Aleksandro paminklą.
Projekte dalyvauja Lietuvos savivaldybės, atrinkusios ir pasiūliusios po tris draustinus miesto simbolius. Projekte dalyvauja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos miestai.
Gyventojai už savo miestą balsuoti gali internetu adresu http://pilietis.delfi.lt/isrinksimboli kiekvieną dieną. Balsavimas vyks iki lapkričio 30 d.

[Monteq]

Diskusija „Panevėžyje investuoti verta“

Penktadienis, 12 Lapkritis 2010 15:56

Šiandien Panevėžio miesto savivaldybėje vyko diskusija „Panevėžyje investuoti verta“. Joje dalyvavo Ūkio ministerijos, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) nariai, Panevėžio miesto, rajono savivaldybių, Panevėžio apskrities regiono plėtros tarybos bei verslo atstovai.

„Nekilnojamasis turtas ekonominiu nuosmukiu nukentėjo labiausiai, todėl mes domimės kokia šiuo metu regionų politika. Manome, kad mažesniuose regionuose yra puikios sąlygos investuoti. Mes domimės, ką daryti, kad jaunimas neišvyktų, kad būtų sukurta naujų darbo vietų, o Panevėžio regione būtų visiems gera gyventi“,- sakė LNTPA direktorė Dalia Bardauskienė.

„Mūsų miestui svarbiausia nedarbo mažinimas, darbo vietų sukūrimas. Nors ekonominis nuosmukis stipriai paveikė ir Panevėžį, žlugo didelės bendrovės, tačiau deramės su konkrečiais investuotojais, turime ambicingų planų ateityje sukurti naujų darbo vietų. Panevėžys siūlo puikias sąlygas kurti mūsų mieste, čia puiki terpė investicijų aplinkai“,- sakė mero pavaduotoja Gema Umbrasienė.

Susitikime diskutuota, kokio verslo laukia ir ką siūlo Panevėžys, kokie bendri viešojo ir privataus sektorių sprendimai reikalingi, kad Panevėžio metropolis 2011 m. būtų patrauklus nekilnojamojo turto investicijoms, pristatyta nekilnojamojo turto verslo situacija ir perspektyvos.

http://www.pranesimai.investar.lt/pr...vestuoti-verta

[Wycka]

http://www.pranesimai.investar.lt/pr...vestuoti-verta

/\ Man taip pat kilo mintis šitą straipsnį patalpinti forume (juk jam jau maždaug savaitė), tačiau... įsiskaitęs supratau, kad jame aprašomas eilinis biurokratų pasisėdėjimas. maždaug susirinkime, kavos pagerkime, pasikalbėkime apie Panevėžį, pasidžiaukime kokie mes nuostabūs, o štai dar po kelių metų „akys plyš“ iš nuostabos Buitine kalba šnekant, eilinis pasisėdėjimas ir pasipletkinimas. PR'as, kad lyg ir dirbama. Juk jos esminis sprendimas nebuvo priimtas. O jeigu rengiamas rimtas seminaras, valdininkai jame nereikalingi. Dalyvauja keli politikai, krūva tikrų specialistų, o ne 'spiacelystų', ir suinteresuoti verslininkai. Baigus seminarą arba priimami konkretūs sprendimai, arba bent jau susitariama dėl konkrečios vizijos (tikslo) ir numatoma, kokiais būdais ta vizija bus įgyvendinama (uždaviniai). Suplanuojami ir įgyvendinimo etapai (terminai) bei pasisikirstoma atsakomybe. Pagal straipsnio turinį, tai nebuvo padaryta.

[Monteq]

/\ Man taip pat kilo mintis šitą straipsnį patalpinti forume (juk jam jau maždaug savaitė), tačiau... įsiskaitęs supratau, kad jame aprašomas eilinis biurokratų pasisėdėjimas. maždaug susirinkime, kavos pagerkime, pasikalbėkime apie Panevėžį, pasidžiaukime kokie mes nuostabūs, o štai dar po kelių metų „akys plyš“ iš nuostabos Buitine kalba šnekant, eilinis pasisėdėjimas ir pasipletkinimas. PR'as, kad lyg ir dirbama. Juk jos esminis sprendimas nebuvo priimtas. O jeigu rengiamas rimtas seminaras, valdininkai jame nereikalingi. Dalyvauja keli politikai, krūva tikrų specialistų, o ne 'spiacelystų', ir suinteresuoti verslininkai. Baigus seminarą arba priimami konkretūs sprendimai, arba bent jau susitariama dėl konkrečios vizijos (tikslo) ir numatoma, kokiais būdais ta vizija bus įgyvendinama (uždaviniai). Suplanuojami ir įgyvendinimo etapai (terminai) bei pasisikirstoma atsakomybe. Pagal straipsnio turinį, tai nebuvo padaryta.

Ai...blogiau nebus

[Vidma]

Panevėžio „rožynui“ – komunikacijų alėja
Justė Briedytė,
"Sekundė"
2010 lapkričio mėn. 18 d. 00:02

Pušimis išpuošta „rožyno“ mikrorajono Saulės alėja netrukus virs kelmuota gatvele. Dešimtys medžių bus iškirsta, kad išliktų sveikos beveik prieš dvidešimtmetį nutiestos komunikacijos.

Dėl tokio sprendimo šokiruoti gyventojai įsitikinę, kad tiek metų savomis lėšomis puoselėta viena gražiausių mikrorajono alėjų liks plika dėl valdininkų atsainaus požiūrio. Komunikacijų paslaugų tiekėjai pripažįsta, kad su Savivaldybės atstovais problema iki šiol spręsta tik raštiškai ir gerokai per ilgai. Todėl teks sunaikinti ne jaunus medelių sodinukus, o suvešėjusias pušis.

Saulės alėjos gyventojai Valdas ir Eugenijus „Sekundei“ patikino, kad visi kaimynai kiek galėdami prižiūri per visą gatvę nusidriekusią maždaug šešių metrų pločio pušimis apsodintą alėją. Nuoskaudos neslepiantys panevėžiečiai tvirtino aplinką puoselėjantys už savus pinigus.

„Pas mus neatvažiuoja miesto želdinius prižiūrintys darbuotojai. Mes patys veją pjaunam, lapus grėbiam, griovius valom. Kai kurie gyventojai negailėjo tūkstančių litų – pirko ir vežė žemes, kad būtų užpiltos vidury alėjos paliktos didžiulės duobės. Pušys alėjoje auga daugiau nei penkiolika metų. Jas norėję išsaugoti gyventojai net kanalizaciją tiesė per savas valdas. Saulės alėjoje nėra vietos komunikacijoms, o ne medžiams. Jei žalumos nebebus, ją galėsime pervadinti kabelių ir vamzdžių alėja“, – teigė Valdas.

Perspėjo prieš dešimtmetį

„Sekundės“ kalbintas Eugenijus pritarė kaimynui – esą komunikacijos negalėjo būti tiesiamos tarp dviejų gatvių likusioje plačioje vejoje. Jo manymu, dujotiekio vamzdynai ir elektros kabeliai turėjo būti po asfaltu.

„Komunikacijos ne vietoje ištiestos, todėl jas tegul dabar kitur perkelia, o ne medžius kerta. Suprantama, paslaugų tiekėjams buvo patogiau ir pigiau rausti veją, ne asfaltą ardyti. Užspardė iškastus griovius, ir viskas. O dabar turi kentėti savo pinigus aplinkai puoselėti skyrę gyventojai“, – piktinosi Eugenijus.

Pašnekovo teigimu, miesto plane pirmiausia buvo numatyta alėja, ne komunikacijos. Todėl gyventojai nepaisė dar prieš dešimtmetį iš Savivaldybės gauto perspėjimo, kad medžiai auga ne vietoje ir gali pakenkti dujų vamzdžiams.
„Tada medžiai užkliuvo, bet viskas greit nurimo. Šįkart jau nebesitikime, kad mus išgirs. Reikėjo šaukti, kai komunikacijas tiesė ir mūsų žemėmis užpiltą veją draskė. Tačiau niekas ateities nenumatė. Kai medelius sodinom, už miesto želdinius dabar atsakingi asmenys vaikai buvo. O mes juk negražiau tikrai nepadarėm, todėl galėtų Saulės alėją ramybėje palikti“, – sakė panevėžietis.

Kalčiausi savavaliai

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis užtikrino, kad kito kelio nėra – Saulės alėją puošiančias pušis teks nukirsti arba iškelti iki birželio 1 d. Toks sprendimas buvo priimtas per vakar Savivaldybėje vykusį „rožyno“ gyventojų, AB „Lietuvos dujos“ bei Savivaldybės atstovų susitikimą.

„Pušys buvo pasodintos savavališkai, nepatvirtinus jokio projekto. Tad dėl jų iškirtimo kalčiausi patys gyventojai. Dar 2000-aisiais visi buvo asmeniškai informuoti, kad medelius išsikastų. Nežinau, kodėl laukta visą dešimtmetį. O jei delsime, gali įvykti avarija – nutekėti dujos“, – informavo pašnekovas.

S.Matulio teigimu, visų Saulės alėjos medelių nereikės sunaikinti – dalį žmonės galės išsikasti ir persikelti į savas teritorijas. Tie, kurie netrukdo, bus palikti.
„Su tomis problemomis susiduriame gana dažnai. Galbūt dabar gyventojai jau žino, kad medeliui sodinti reikia gauti leidimą. O anksčiau savavališkų sodinimų ypač daug buvo. Problemos ir pykčiai kyla tada, kai reikia elektros, vandentiekio ar dujų vamzdynus tvarkyti“, – tikino Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas.

Sprendė vangiai

Bendrovės „Lietuvos dujos“ Panevėžio filialo technikos direktorius Ramūnas Džiūvė neslėpė, kad per ilgai įmonė su Savivaldybe dėl kilusios problemos bendravo raštiškai ir nebuvo imtasi jokių konkrečių veiksmų.

„Gyventojų nepasitenkinimas suprantamas, nes viskas buvo sprendžiama vangokai, per tiek metų medžiai užaugo. Vis dėlto jie buvo pasodinti valstybinėje žemėje, neturint leidimo, neteisėtai. Dujotiekio vamzdžiai yra maždaug metro gylyje. Jei dar lauksime, medžių šaknys pažeis vamzdynų sienelę. Pagal reikalavimus medžiai gali augti ne arčiau nei už dviejų metrų nuo dujotiekio“, – paaiškino R.Džiūvė.

Technikos direktorius patikino, kad komunikacijos „rožyno“ mikrorajono Saulės alėjoje nutiestos ten, kur ir turi būti.

„Kloti dujotiekį po važiuojamąja gatvių dalimi ar šaligatviu vengiame, kad vėliau nereikėtų jų gadinti. Juk dujotiekį tenka ne tik tvarkyti, kartais prie jo naujų vartotojų tinklus reikia prijungti. Išpjautą asfaltą daug sunkiau sulopyti nei veją“, – tikino pašnekovas.

"Sekundė"

[Wycka]

Panevėžiečiai susiginčijo dėl miesto simbolių

Savivaldybės pakviesti rinkti Panevėžį geriausiai reprezentuojančius objektus miestiečiai užsirūstino, kad valdžia nepasiūlė balsuoti už, jų nuomone, pačią unikaliausią šalyje, Senvagę.
Jau beveik dvi savaites Lietuvos gyventojai internete balsuoja už savo miestų simbolius. Panevėžiečiams miesto Savivaldybė pasiūlė savo balsus atiduoti vienam iš trijų Panevėžio objektų – legendinio režisieriaus Juozo Miltinio, miesto įkūrėjo kunigaikščio Aleksandro paminklams ir Laisvės aikštės fontanams.
Už J. Miltinio paminklą, kaip Aukštaitijos sostinės simbolį, jau pasisakė 301, už Aleksandro skulptūrą – 258, už Laisvės aikštės fontanus – 237 internautai.
Tačiau miestiečiai ne tik aktyviai balsuoja, bet ir kritikuoja Savivaldybę nepasiūlius Panevėžio simboliu rinkti Senvagės. Anot virtinės internete pasirodžiusių komentarų, Senvagė esanti Panevėžio širdis, gražiausia vieta, tokios neturintis nė vienas kitas miestas.
(...)

[Monteq]

Panevėžiečiai susiginčijo dėl miesto simbolių

Atvaizdas

Savivaldybės pakviesti rinkti Panevėžį geriausiai reprezentuojančius objektus miestiečiai užsirūstino, kad valdžia nepasiūlė balsuoti už, jų nuomone, pačią unikaliausią šalyje, Senvagę.
Jau beveik dvi savaites Lietuvos gyventojai internete balsuoja už savo miestų simbolius. Panevėžiečiams miesto Savivaldybė pasiūlė savo balsus atiduoti vienam iš trijų Panevėžio objektų – legendinio režisieriaus Juozo Miltinio, miesto įkūrėjo kunigaikščio Aleksandro paminklams ir Laisvės aikštės fontanams.
Už J. Miltinio paminklą, kaip Aukštaitijos sostinės simbolį, jau pasisakė 301, už Aleksandro skulptūrą – 258, už Laisvės aikštės fontanus – 237 internautai.
Tačiau miestiečiai ne tik aktyviai balsuoja, bet ir kritikuoja Savivaldybę nepasiūlius Panevėžio simboliu rinkti Senvagės. Anot virtinės internete pasirodžiusių komentarų, Senvagė esanti Panevėžio širdis, gražiausia vieta, tokios neturintis nė vienas kitas miestas.
(...)

Šiek tiek tuščios čia tos diskusijos, juk kalba eina apie draustinus labai konkrečius, materialius "miesto simbolius", o Senvagė, kaip ir koks parkas, nemanau, kad tam tinkama šiam konkursui.
Bendriau kalbant, manau nelabai kas ir abejoja, kad Senvagė yra miesto simbolis

[Wycka]

Šiek tiek tuščios čia tos diskusijos, juk kalba eina apie draustinus labai konkrečius, materialius "miesto simbolius", o Senvagė, kaip ir koks parkas, nemanau, kad tam tinkama šiam konkursui.
Bendriau kalbant, manau nelabai kas ir abejoja, kad Senvagė yra miesto simbolis

Na pačios diskusijos ne tuščios, bet diskusijų objektas... tuštokas. Iš tikrųjų, su Panevėžio simboliais ne kas. Šiaip miestų simboliais paprastai tampa seni, architektūriškai vertingi pastatai. Deja, nei pirmasis nevėjinis malūnas (dabartinis ROMANTIC viešbutis), nei konservų fabrikas (Kranto g.), nei ligoninė (dabar jau respublikinė, ir sovietmečiu labai išoriškai pakeista), nei Skaistakalnio parko senieji pastatai, net ir Miltinio dramos teatras tapti miesto simboliu negalėtų. Na iš dalies gal ir galėtų šv. Petro ir Povilo (raudonoji) bažnyčia, tačiau panašių bažnyčių yra ir kituose Lietuvos, gal net ir likusios katalikiškosios Europos miesteliuose. Hmm, išlikusių pilių, dvarų, bokštų, siauruko stoties pastato ar kitų išties išskirtinių architektūros objektų nėra, tai kas lieka? Nejaugi tik fontanai, statulos ir parkai? Manau, kad ne. Pamiršome kuo dar garsėjo Panevėžys. Ogi vėjo malūnai. Taip, mažiausiai du dar yra išlikę pietinėje miesto dalyje, abu mūriniai. Viename buvo/yra restoranas, kitame — observatorija. Reikėtų išsiaiškinti jų nuosavybės klausimą. Manyčiau, tinkamai juos rekonstravus ir pritaikius turizmui, Panevėžys turės neprastą traukos objektą. Aišku, Lietuvoje dar yra išlikusių mūrinių vėjo malūnų (pvz Šeduvoje, Obeliuose), tačiau tai vienintelė man žinoma vieta Lietuvoje, kur šalia vienas kito stovi du mūriniai vėjo malūnai. Juolab įvažiuojant į Panevėžį iš Vilniaus ir Kauno pusių, šių objektų neįmanoma nepastebėti

[Wycka]

Panevėžio simbolio beieškant

Rasa Šošic
Vienos draudimo kompanijos akcija tapo vos ne nacionalinės reikšmės ginču. Bent jau Panevėžyje. Verslininkų siūlymas – išsirinkti miesto simbolį, kuris bus apdraustas akciją pasiūliusios bendrovės lėšomis, iš snaudulio išbudino laikančiuosius save Panevėžio patriotais. Triukšmas ir nepasitenkinimas kilo dėl to, kad į simbolių simbolį pasiūlyta rinktis iš pakankamai skurdaus asortimento – nykių betoninių fontanų Laisvės aikštėje, daug kam iki šiol nesuvokto kunigaikščio Aleksandros statulos ir ne taip seniai iškepto paminklo Juozui Miltiniui.
Klausimas, ar gali būti miesto simboliu žmogus – reikalautų gilesnės filosofinės analizės. Norim mes to ar nenorim, dažnas svetimšalis Lietuvą tapatina su jam žinomais lietuviais – Arvydu Saboniu, Donatu Banioniu, Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu.
Panevėžys dažnai tapatinamas su Juozu Miltiniu. Ne su paminklu jam, bet su asmenybe, kuri gyveno ir kūrė genialų teatrą Panevėžyje. J. Miltinis, kaip asmenybė, pats sau pasistatė paminklą – savo talentu ir įspūdingais darbais. O tai, kas stūkso prie jo vardu pavadinto teatro – mūsų sąžinių nuraminimas bei dėkingumo teatro grandui išraiška. Tik tiek. Paskelbsime paminklą Panevėžio veidu ar ne, genialaus režisieriaus sąsajos su mūsų miestu nepasikeis.
Visai netoli paminklo J. Miltiniui yra ir kitas pretendentas į Panevėžio simbolius – paminklas kunigaikščiui Aleksandrui. Beje, abiejų šių paminklų atsiradimo istorijos neapsiėjo be skandalų. Ką jau ką – rietis ir ginčytis nebesigilindami į ginčo prasmę, tikrai mokame. Finalas visuomet tas pats – tikslas pasiekiamas. Taigi – paminklas kunigaikščiui Aleksandrui, Panevėžio įkūrėjui (taip byloja istorija, nors dėl Aleksandro asmenybės ginčai verda prieš kiekvieną Panevėžio gimtadienį) iškilo. Ar jis organiškai įsikomponuoja į miesto erdvę – vėlgi ginčytinas klausimas.
Vieniems atrodo, kad Aleksandro statula – vos ne skulptūros meno ir architektūrinio sprendimo derinio tobulybės išraiška. Kiti paminklą vadina piktžaizde, darkančia miesto centro harmoniją. Ne taip jau seniai teko įrodinėti pašnekovui, kad paminklas Aleksandrui yra Panevėžyje, mat žmogus esą lygiai tokį pat matęs ir Utenoje. Gal mūsų Aleksandras – ne toks jau išskirtinis, kad jį galima supainioti su kituose miestuose esančiomis panašiomis statulomis?
Jei dėl šių dviejų kandidatų į Panevėžio simbolius dar galima ginčytis, tai trečiasis – centrinėje miesto aikštėje esantys fontanai – neatlaiko jokios kritikos. Sveiku protu sunkiai suvokiama – kuo unikalūs šie fontanai. Gal tuo, kad sunkmečiu jie bene vieninteliai iš mieste esančių fontanų dar šiek tiek taškė vandenį.
Bandymas šiuos fontanus paversti miesto vizitine kortele reiškia viena – pagaliau supratome, kad esame beveidis, pilkas, nuobodus provincijos miestelis, tegalintis pasigirti kone kiekviename rajono centre esančiu fontanėliu. Apgailėtina. Ir šiek tiek skaudu, jei pasidavę reklaminei rinkiminei euforijai, ant fontano užkabinsime lentelę: „Jūs esate prie Panevėžio miesto simbolio. Tai – geriausia, ką mes turime“.
Kodėl tarp nominantų į miesto simbolius nėra Panevėžio širdimi vadinamos Senvagės – sunku pasakyt. Galbūt dėl praktinių sumetimų. Juk apdraudus tokį simbolį – tikėtini nuostoliai, mat Senvagėje kartas nuo karto siautėja vandalai. Paprasčiau apdrausti kokį paminkliuką ar fontanėlį – mažiau rūpesčių ir geras darbas padarytas. Tačiau tai – tik prielaidos bandant sau atsakyti į klausimą – kodėl fotografijų albumų viršeliams, atvirukams Senvagė – tinka, o simboliu – jau nebe.
Nepaisant to, kad simboliu siūlytojų valia gali tapti praktiškai niekinis objektas, akcija prasminga. Ji ne vieną privertė pamąstyti apie Panevėžio miesto išskirtinumą, suvokti – kas padaryta, kad miestas galėtų didžiuotis jam vienam būdingais požymiais. Ne apie lietuviškosios Čikagos įvaizdį kalbu.
Suvokę, kad miesto simbolio kaip ir nėra, turėtume suvokti ir tai, kad nieko ir nedarome, kad jis būtų. Vėl akmuo į vietinės valdžios daržą? Ne tik. Kasdienybės girnose sumalame idėjas, kurias įgyvendinti „neapsimoka“, nes yra svarbesnių dalykų. Tad pykti, kad pasiūloma miesto simbolį išrinkti iš nieko – kaip ir nėra dėl ko. Matyt iki šiol galvoti apie savo miesto simbolių simbolį tiesiog neapsimokėjo.

[Vidma]

Naujas naktinis klubas laužys nusistovėjusius pramogų stereotipus
2010-11-18 13:02
AINA



Kokybiškesnę pramogų kultūrą Panevėžyje pasiryžę ugdyti renginių organizatoriai žada diegti naujus standartus miesto pasilinksminimo vietų rinkoje. Spalio pradžioje po „Pramogų spektro“ vėliava susibūrę entuziastai ketina panevėžiečių požiūrį į šiuolaikines pramogas keisti iš esmės.

Anot vieno iš „Pramogų spektro" atstovų Karolio, jau lapkričio 19 dieną duris atvers naujas klubas „Tuborg rezidencija", kurio lankytojai galės įsitikinti, kad Panevėžyje galima organizuoti aukšto lygio renginius, savo kokybe nenusileidžiančius vykstantiems Vilniuje ar Kaune.

„Startuosime su sparčiai kylančia Lietuvos žvaigžde Donatu Montvydu, kuris specialiai atvyksta į klubo atidarymą ir pasirodys išskirtinėje programoje", - sakė Karolis.

Jo teigimu, nors klubo patalpose kiek anksčiau buvo surengta Helovyno šventė, vis dėlto koncertas „Donatas Montvydas goes Michael Jackson" taps pirmuoju oficialiu pasirodymu naujoje miestiečiams skirtoje pramogų vietoje.

„Helovynas buvo puiki galimybė pamatyti ir išsiaiškinti dabartinę situaciją Panevėžyje ir įvairaus amžiaus miestiečių poreikius bei galutinai apsispręsti dėl projekto plėtojimo.

Esame tikri, kad mūsų komandos turima renginių organizavimo patirtis kituose miestuose ir vietinės publikos specifikos išmanymas, leis pasiekti norimą rezultatą - miestiečiams pasiūlyti saugią ir patrauklią laisvalaikio praleidimo vietą", - teigė vienas organizatorių.

„Tuborg rezidencijos" planuose ne tik siautulingi jaunimo vakarėliai, bet ir specialiai brandesnei publikai skirti renginiai - džiazo koncertai bei gyvo garso, akustinės muzikos vakarai.

„Vykdyti savotišką klubinės kultūros prikėlimo ir vystymo misiją mus pastūmėjo ir nuolat girdima aplinkinių, draugų bei pažįstamų nuomonė, jog mieste nėra kur civilizuotai ir turiningai praleisti savaitgalio vakaro, todėl tenka važiuoti į didesnius miestus. Mes tikime, kad galime pasiūlyti alternatyvą", - pasakojo Karolis.

Naujojo klubo šeimininkai jau pradėjo rūpintis, kad būtų išspręstas gana opus lankytojų saugumo ir kontrolės klausimas. „Šiuo metu jau galime pasakyti, kad tai spręndžiame kartu su šios srities profesionalais, policija ir savivaldos atstovais", - užsiminė kompanijos „Pramogų spektras" vadovas Paulius.

„Tuborg rezidencijos" atidarymas įvyks lapkričio 19 d. Respublikos g. 70 (buvusio klubo „VIP Martini" patalpose). Atidarymo vakaro svečias - atlikėjas Donatas Montvydas.

[Wycka]

Panevėžiečiai galėjo įsitikinti, kad jų mieste kultūra nenumarinta

Ganėtinai ilgas ir pagaliau pozityvus komentaras, tad pateikiu tik ištraukas. Visą straipsnį galite perskaityti aktyvavę nuorodą. Nieko naujo nepateikiama, tik kultūrinė apžvalga ir apibendrinimai.

Vasaros pamokos. Rudens pažymiai

Praėjusi vasara vienam iš didžiųjų Lietuvos miestų, Panevėžiui, atseikėjo ne tik tropinio klimato „dovanėlių“, bet ir naujos įdomios visuomeninio bei kultūrinio gyvenimo patirties. Šio to galima buvo pasimokyti, šiuo bei tuo pasidžiaugti arba nusivilti, o už kai ką kai kam padėkoti.
Dar pavasarį vietinė valdžia užsibrėžė tikslą — pagyvinti merdėjantį centrą. Tą uždavinį, žinoma, patikėta įgyvendinti patiems kultūros žmonėms. (...)
Ir nutiko kone stebuklas: praėjusią vasarą panevėžiečiai galėjo įsitikinti, kad jų mieste kultūra ne visai numarinta. (...) ...kiekvieną penktadienį Laisvės aikštėje ir jos prieigose griežė, šoko, dainavo, džiazavo įvairiausi meno kolektyvai ir atlikėjai, beveik visos kultūros įstaigos, pomėgių klubai siuntė „desantus“ savo kūrybinei, edukacinei veiklai reprezentuoti. Dėl kai kurių renginių kokybės, meninio lygio kaip ir anksčiau, kaip ir, ko gero, ateityje, galima diskutuoti, kelti kartelę, daugiau reikalauti iš organizatorių ir meno kūrėjų. Tačiau buvo pakankamai smagu ir žmonėms liko gražių prisiminimų.
Senojo, nors greičiau reikėtų sakyti, tiesiog tradicinio miesto centro (senamiesčio mes iš esmės neturime) trauka neabejotinai padidėjo. Panevėžiečiai šeimomis, pavieniui, su draugais eidavo penktadieniais pasižmonėti, savęs parodyti ir kitų pamatyti, „blusų“ turgelyje pasidairyti, senąjį kiną vakaro prieblandoje pažiūrėti, koncertų paklausyti, į saviveiklininkus ar šoumenus akis paganyti ar tiesiog lauko kavinėje pasėdėti.
Tiems, kas jokio erzelio nenorėjo, tereikėjo kelis šimtus metrų į šoną paeiti ir ramioje Senvagėje, Kranto ar Respublikos gatvių tyliuose kampeliuose palaimingoje vienatvėje visus savaitgalius rymoti. Toks jau neišdildomas provincijos miesto bruožas. Viename jo pakrašty gali malonumuose maudytis, kitame — iš nuobodulio mirti.
Panevėžys rado ir įgyvendino trečiąjį pasirinkimo bei galimybių variantą — neįpareigojantį, malonų, dabar labiau įprasta sakyti — gerą laiką vasaros ir dar kelių rudens savaičių penktadieniais gerokai atkutusioje, daugelio prisimintoje, kultūros akcentų kupinoje Laisvės aikštėje.
(...)
Bibliotekose seniai žmonės ne vien knygas skaito, bet ir kiną žiūri, tekstilę ar kitus dailės žanrus nagrinėja, visokiausių paskaitų klausosi, daugiadieniuose festivaliuose dalyvauja.
Dailės galerijoje, be tradicinių parodų, vyksta spektakliai, skamba muzika. (...)
Po reorganizacijos savarankiškumą praradusi Fotografijos galerija neatsižada jai būdingų bohemiškų parodų atidarymų, darbo su jaunaisiais fotomenininkais, įspūdingų albumų leidybos.
Dailininkų sąjungos skyriui priklausanti „Galerija XX“ ne tik nuolat rengia tarptautinio lygio meno ekspozicijų, bet ir buria įvairių žanrų menininkus plenerams, kūrybinėms stovykloms, jubiliejinėms parodoms. Tokia, skirta kolegų Architektų sąjungos miesto skyriaus trisdešimtmečiui, rugsėjį sutraukė tikrą minią žiūrovų ir gerbėjų.
Muzikiniame teatre, be operečių ir miuziklų, vis dažniau dainuojama arba skaitoma poezija, pasirodo dramos, komedijos ir šiaip žodžio meistrai.
Bendruomenių rūmai apskritai pašėlo: juose vykstančių renginių repertuaras, reklama ir skelbimai netelpa į jokius rėmus.
Senasis gero kino „Garso“ teatras siūlo tradicinius, ypač jaunimo pamėgtus renginius.
„Menas“ jau dabar rengiasi respublikiniam kamerinių spektaklių festivaliui, jo aktoriai kūrybingai dirba su vaikų namų auklėtiniais ir tuo garsėja visoje šalyje.
Praėjusi miesto vasara pasižymėjo ir viena itin ilgai laukta tendencija — tebeaugančios tiek vietinės, tiek užsienio emigracijos fone apsireiškė ir keletą akcijų surengė būrelis jaunų neformalių menininkų.
(...)
Nesame pratę nei būti pagirti, nei patys ką nors pagirti, paskatinti. Nemokame nei pasisakyti apie saviškius, nei pasidžiaugti kitų gerais darbais. Tačiau gyvename ir mokomės. Ir šitas mokslas, laimei, dar nieko nekainuoja, o gėrio gali šiek tiek sukurti.

[Vidma]

Galvos skausmas – tuštėjantis Panevėžio centras
Daiva Savickienė,
„Panevėžio balsas“
2010 lapkričio mėn. 23 d. 00:02

Panevėžio miesto Savivaldybė, kiek daugiau nei tris mėnesius penktadieniais renginiais viliojusi panevėžiečius į miesto centrą, pagrindinės jo tuštėjimo problemos neišsprendė.

Vis dėlto miesto centro gaivinimo renginiais idėja laikoma pasiteisinusia, tad dabar bandoma sužinoti tolimesnę jos viziją.

Miestų centrų tuštėjimo problema egzistuoja visame pasaulyje, todėl Panevėžys čia jokia išimtis: tuščių komercinės paskirties patalpų čia apstu.

Siekiant pritraukti žmones į pagrindinę miesto – Laisvės – aikštę, nuo gegužės pabaigos iki pat miesto gimtadienio šventės rugsėjį penktadieniais joje organizuoti įvairūs pramoginiai renginiai.

Tuo laiku Panevėžio centre lankytojų išties netrūkdavo, tačiau verslininkams jie didelio pelno nesukrovė, mat miestiečiai ėjo žiūrėti renginių, o ne įsigyti naujų prekių. Kita vertus, labai ir nesiskųsta. Todėl dabar miesto Savivaldybė kartu su Panevėžio kolegija ir Verslo konsultaciniu centru pasirašys trišalę sutartį nemokamai apklausai atlikti dėl Laisvės aikštės perspektyvų.

„Praėjusią vasarą inicijavome penktadienio renginių Laisvės aikštėje projektą. Manau, jis pasiteisino – sulaukėme itin didelio panevėžiečių palaikymo ir susidomėjimo. Norėtųsi, kad ši idėja nenutrūktų, kad miesto centre rinktųsi žmonės, vyktų intensyvus gyvenimas, – sakė vakar dienraščiui Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Audronė Grainienė. – Norėtųsi, kad čia neliktų tuščių prekybos patalpų, kurtųsi verslininkai. Siekdami šių tikslų, turime sužinoti panevėžiečių viziją – kokią jie trokšta matyti Laisvės aikštę. Kartu išsiaiškinti, kokios pagalbos tikimasi iš Savivaldybės.“

A. Grainienės teigimu, turėdama apklausos rezultatus, Savivaldybė savo kompetencijos ribose galės imtis tolesnių žingsnių Laisvės aikštei populiarinti.

Norėtų daugiau... dėvėtų

Šiuo metu atlikta eksperimentinė apklausa, kurioje dalyvavo 50 respondentų, tačiau iš jų atsakymų daryti apibendrinančias išvadas dar per anksti. Pasak Panevėžio verslo konsultacinio centro direktorės Akvilės Ramanauskienės, žmonės bus šnekinami pagal atskiras amžiaus grupes: kokie vyresniųjų panevėžiečių atsiminimai apie Laisvės aikštę, su kuo ji asocijuojasi miesto gyventojams, ko reikėtų jaunimui ir t. t. Taip pat norima sužinoti ir visų Laisvės aikštėje įsikūrusių įstaigų bei įmonių nuomonę, poreikius, pageidavimus bei ateities planus. „Gal būtų galima pastangas suburti bendram tikslui?“ – viliasi Verslo konsultacinio centro vadovė.

Apklausą planuojama baigti iki gruodžio vidurio, jos rezultatai turėtų tapti žinomi irgi dar šiais metais – iki Kalėdų.

Kol kas apklaustieji kaip pagrindinius Laisvės aikštės simbolius nurodė Juozo Miltinio dramos teatrą, Senvagę. „Sulaukta gerų atgarsių – nėra visiškai blogai, – pirmuosius rezultatus reziumavo A. Ramanauskienė. – Žmonės šiltai prisimena vasarą vykusius renginius.“

Tačiau nepraslysta pro miestiečių akis ir vis tuštėjančios komercinės paskirties patalpos, kaip problemą jie įvardija ir tai, jog centrinėje miesto aikštėje nėra viešojo tualeto. Pageidautų panevėžiečiai ir daugiau maitinimo įstaigų – pavyzdžiui, kavinių. Ir pabrėžia, jog pigesnių bei tokių, kuriose būtų galima pavakaroti ilgiau. Kol kas, pasak Verslo konsultacinio centro direktorės A. Ramanauskienės, gyventojų akimis žiūrint praktiškai nė viena centre veikianti kavinė visų šių reikalavimų neatitinka – jos arba per ankštos ir piko valandomis ne visi norintieji jose telpa, arba per trumpai dirba.

Tiesa, tarp pusšimčio apklausos dalyvių buvo ir tokių, kurie ištuštėjusiose patalpose miesto centre norėtų matyti daugiau dėvėtų drabužių parduotuvių. „Tačiau, mano įsitikinimu, tai neturėtų būti ta vieta – vis dėlto tai miesto širdis“, – paprieštaravo A. Ramanauskienė. – Laisvės aikštė turėtų būti intelektualesnė vieta, prestižinė. Galbūt daugiau orientuota į turistus.“

Jaučiasi pamiršti

Tiesa, ne visiems panevėžiečiams miesto centre trūksta prekybos dėvėtais drabužiais. Daug kas pasigedo specializuotų suvenyrų parduotuvių. Pasak Verslo konsultaciniam centrui vadovaujančios A. Ramanauskienės, jau daug metų tokių prekių Panevėžyje įmanoma nusipirkti tik Turizmo informacijos centre. „Jei žmogus nesumos ten užsukti, taip ir išvažiuos iš Panevėžio be suvenyrų“, – apgailestauja ji.

Pageidautų panevėžiečiai centre matyti ir specializuotas ekologiško maisto, garsių gamintojų aprangos bei avalynės parduotuves, kavines vaikams. Tačiau, A. Ramanauskienės nuomone, kol kas dar per mažai žmonių apklausta, kad būtų galima užsikabinti už konkrečios siūlomos idėjos. Be to, neturėtų miesto centras tapti panašus į turgavietę.

Verslo konsultacinio centro vadovė taip pat linkusi manyti, jog Laisvės aikštės gaivinimo planai neturėtų apimti vien tik aikštės. Turėtų būti žiūrima plačiau – ir į jos prieigas: Vasario 16-osios gatvę, Klaipėdos gatvės pradžią. A. Ramanauskienė teigia ne kartą girdėjusi iš ten įsikūrusių verslininkų, kad net ir puošiant prieš šventes miesto centrą jie būna užmirštami. „Puošiant miestą šiek tiek norėtų prisidėti ir patys ten dirbantys verslininkai“, – neabejoja A. Ramanauskienė.

Reikalinga politika

„Panevėžio balsas“ jau rašė, kad vasarą aikštėje dirbę verslininkai žmonių sujudimą pajuto, o kai kurie turėjo ir tam tikros naudos. Kita vertus, prekybininkai įsitikino, kad žmonės ateina žiūrėti renginių, o ne apsipirkti. Vis dėlto sujudimą penktadieniais vertino pakankamai teigiamai.
Prof. habil. dr. Pranciškus Juškevičius tuo metu teigė, kad sprendžiant miestų centrų tuštėjimo problemą reikia nuoseklios valstybės ir savivaldybių politikos. Ir, jo manymu, būtina žmones pritraukti į centrą ne vienai kitai valandai, o sudaryti palankias sąlygas jiems grįžti iš miesto pakraščių ten gyventi. Tam kol kas, P. Juškevičiaus manymu, labiausiai trukdo astronominės nekilnojamojo turto kainos bei daugybė apribojimų, su kuriais susiduriama kad ir nusprendus atlikti nuosavybės miesto centre remontą. Tačiau mokslininkas neabejoja: susigrąžinus žmones gyventi į centrinę miestų dalį, verslas įgytų ir nuolatinių klientų.

„Panevėžio balsas“

[Vidma]

Panevėžyje – investuotojų viliotinis
Justinas Lapinskas
BABILONAS
2010 m. lapkričio 25 d. Nr. 21 (49)

Užsienio investuotojams, ieškantiems galimybių įsikurti Lietuvoje, skiriamas didesnis dėmesys nei vietos verslininkams, turintiems daug patirties vystant logistikos, pramonės objektus. Tuo tarpu Ūkio ministras Dainius Kreivys teigia, kad Lietuvos verslo investiciniams projektams skiriama gerokai daugiau lėšų nei užsienio.

„Mums labai svarbu, kad kapitalas į Lietuvą būtų įvežamas, o ne išvežamas,“ – teigia D. Kreivys. Pasak jo, finansinė parama užsienio investuotojams yra tik lašas jūroje palyginti su pinigais, kurie skiriami ir išmokami Lietuvos įmonėms.

Šį rudenį Lietuvos Nekilnojamojo Turto Plėtros Asociacijos nariai su Panevėžio
atstovais aptarti verslo plėtros perspektyvų mieste susitiko jau porą kartų. Susitikimus iniciavusi Nekilnojamojo Turto Plėtros Asociacijos direktorė Dalia Bardauskienė sako, kad užsienio investuotojai dažniausiai ateina ten, kur sėkmingai dirba vietos verslas, sukaupta patirtis ir žinios.

Planuoja intensyvią plėtrą

D. Bardauskienė teigia, kad ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojai turi daug patirties kuriant ir prisidedant prie sėkmingos plėtros logistikos centrų, pramoninių parkų, verslo inkubatorių bei kitų visuomenei reikalingų objektų, kuriems plėtoti kol kas dažniau ieškomi užsienio investuotojai.
Šiuo metu Panevėžio metropolyje suprojektuota milžiniška teritorinė plėtra. Pagal dabar rengiamą specialųjį planą, numatyta papildomai urbanizuoti apie 9630 ha prie miesto apvažiavimo (1,2 karto daugiau nei esama miesto teritorija!).

Valdžia: sąlygos – vienodos!

Panevėžio miesto mero pavaduotoja Gema Umbrasienė teigia, kad tiek užsienio, tiek vietos investuotojams, norintiems kurti ir plėtoti verslą Aukštaitijos sostinėje, sudaromos vienodos sąlygos, taikoma analogiška mokesčių lengvatų sistema. „Ateinančių metų pradžioje turėtume baigti Panevėžio pramoninio parko kūrimo darbus ir pasiūlysime šią teritoriją investuotojams. Jau dabar deramės su 2 potencialiais investuotojais, kurie planuoja šioje teritorijoje vystyti savo veiklą ir sukurti per 300 darbo vietų panevėžiečiams,“ – teigė G.Umbrasienė. Pasak vicemerės, naujų darbo vietų kūrimas – vienas svarbiausių tikslų šiuo metu. Panevėžio pramoninio parko 35 ha teritorijoje turėtų įsikurti elektronikos, mechatronikos ir aukštųjų technologijų įmonės.

Verslas dirba efektyviau

„Ogmios Real Estate“ Valdybos pirmininkas Arūnas Žemaitis įsitikinęs, kad tinkamai panaudojant esamus objektus ir infrastruktūrą, o ne kuriant naujus pramoninius parkus, kaip „plyno lauko investiciją“ galima žymiai efektyviau realizuoti investicinius projektus.
A. Žemaičio nuomone, Lietuvos verslininkai, sukaupę daug patirties vystant svarbius nekilnojamojo turto objektus užsienio ir vietos pramonės, logistikos kompanijoms įvairiuose šalies miestuose, dažnai nesulaukia dėmesio iš valdžios institucijų, juo labiau – lengvatų, netgi jei jos ir priklausytų pagal galiojančius verslo skatinimo teisės aktus. „Susidaro įspūdis, kad vietiniam verslui sąlygos specialiai apsunkinamos, kad, neduok Dieve, jis nesutrukdytų kokiam užsienio pranašui investuoti Lietuvoje. Manau, tai savotiškas kaimo sindromas: atvykėliui sudaromos išskirtinės verslo sąlygos, o tyliai, bet efektyviai dirbančioms Lietuvos įmonėms tokių sąlygų beviltiška sulaukti,“ – teigia jis.
LNTPA Valdybos narys Arvydas Avulis siūlo panaudoti vietinius nekilnojamojo turto plėtotojus ir tokiu būdu atpiginti verslo inkubatorių statybas, į kurias investuojami didžiuliai ES ir valstybės pinigai. Jis įsitikinęs, kad reikia išnaudoti tai, kas sukurta, ir remtis vietinių verslininkų patirtimi statant tokius objektus, kad valstybė dirbtinai nekonkuruotų su verslu, kuriančiu darbo vietas, o priešingai – galėtų tikslingai remti smulkųjį ir vidutinį verslą kad ir padengiant dalį išlaidų, skirtų nuomai, buhalterijos, ryšio ir kitoms paslaugoms teikti. „Verslo inkubatoriai šiandien virtę biurų nuomos pastatais ir iškreipia normalią rinką,“ – sako A. Avulis.

[Vidma]

Panevėžys nesusidorojo su oro tarša
Neringa Martinkutė,
"Panevėžio balsas"
2010 lapkričio mėn. 25 d. 00:02

Savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėjos Zitos Tverkutės tvirtinimu, šiemet buvo padaryta viskas „tilpti“ į leistinų viršyti oro užterštumo rodiklius dienų limitą, o jei tai nepavyko, kalti kaimynai – tiek artimi, tiek ir tolimi.

Panevėžys jau viršijo dienų, kai oro tarša leidžiama didesnė nei norma, limitą.

Aplinkos ministro įsakymu padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis šalies miestuose per metus gali būti fiksuojamas ne daugiau kaip 35 dienas, o Aukštaitijos sostinėje tokių dienų jau suskaičiuota net 38. Negana to, iki metų pabaigos – dar daugiau kaip mėnuo, be to, prasidėjus šildymo sezonui miestiečių kūrenamų krosnių dūmai gali toliau bloginti oro kokybę.
Miesto Savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėja Zita Tverkutė nemano, kad už limito viršijimą Savivaldybei gresia kokios nors sankcijos.

„Viena vertus, į limitą „nesutilpo“ ir kiti miestai, kita vertus, Panevėžio savivaldybė kruopščiai vykdė patvirtintą oro taršos mažinimo planą, ir jeigu numatytos priemonės nepadėjo, tai jau ne mūsų kaltė“, – tvirtino vyriausioji miesto ekologė.

Orą teršė ir gatvių remontai

Pasak Z. Tverkutės, šiemet būta dienų, kai be perstojo lijo, tačiau oro taršos matavimo stotelė Sirupio gatvėje vis tiek rodė padidėjusią kietųjų dalelių koncentraciją.
„Vadinasi, ji susidarė ne tik dėl paprasčiausių dulkių, bet ir atmosferos pernašų, kurias sustabdyti mes esame bejėgiai“, – teigė Ekologijos skyriaus vedėja.

Savivaldybės tarnautoja neabejojo, kad ne mažiau kaip trimis dienomis prie limito prisidėjo ir prieš kiek laiko netoli stacionarios oro taršos stotelės J. Basanavičiaus gatvėje šilumos vamzdynus keitę ir Vilniaus gatvės dangą renovavę remontininkai.
„Tada vyravo ramūs giedri orai, ir dirbti reikėjo nuolat drėkinant paviršius. Deja, čia įmonių vadyba šlubavo“, – sakė Z. Tverkutė.

Prievolė statybininkams ir pastatų griovėjams dirbti pasitelkus vandenį yra įrašyta Savivaldybės oro mažinimo priemonių plane. Šiame dokumente, be kitų uždavinių, numatyta laistyti gatves, įpareigoti statybų rangovus, kad mašinos iš statybviečių į miesto gatves išvažiuotų nuplautais ratais, rekomenduoti įmonėms susidaryti ir įgyvendinti savo taršos mažinimo priemonių planus.

Turės šluoti šlapiai

Ekologijos skyriaus rengiamame naujame kitų penkerių metų plane konstatuojama, kad oro tarša ribinius kiekius Panevėžyje dažniausiai viršija šaltuoju metų sezonu, mat miestas labai kompaktiškas, žemaaukštės statybos namai apsupti daugiabučių, todėl kaminų dūmai ilgai tvyro neišsisklaidydami.

„Pagal naująjį mūsų planą, mieste gatvės ir šaligatviai turėtų būti kuo dažniau valomi ne sausuoju, o šlapiuoju būdu. Vieną tokią mašiną Panevėžio specialiojo autotransporto įmonė jau turi, tačiau dar reikėtų įsigyti ir tobulesnę. Kitas dalykas, valymo technika dažnai stringa gatvių duobėse, todėl pirmiausia užsibrėžėme ir toliau tvarkyti miesto gatvių dangą, asfaltuoti žvyruotas gatves“, – teigė Ekologijos skyriaus vedėja.

Pasak Z. Tverkutės, taip pat planuojama plėsti miesto žaliuosius plotus, netrukus buvusiuose Molainių filtracijos laukuose suoš 63 hektarų lapuočių miško parkas: „Tai bus dar vieni dideli Panevėžio plaučiai.“
„Ir gyventojus raginsime apsėti žole daugiabučių kiemuose automobilių išknistas vejas“, – pridūrė Savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėja.

Faktas

Leistina maksimali aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis norma yra 50 mikrogramų viename kubiniame metre.

"Panevėžio balsas"

[Kartmen]

Šiandiena buvau Panevėžio miesto savivaldybėje ir mačiau kad pagrindiniame fojė išdėstytas Panevėžio maketas.Tai kam įdomu galit užsukt pažiūrėti, o gal ir net pafotografuoti ir įdėti čia.

[balabanas]

ooo.. butu nice.. dar tos fotkes galėtų didelės apimties būt