Panevėžys - vėl didmiestis

[Valiukas]

Lyg ir nėra Panevėžio nuotraukų temos..?

[praeivis]

Lyg ir nėra Panevėžio nuotraukų temos..?

Atvaizdas


Atvaizdas

Pirmosios nuotraukos galejai ir nedeti,nes joje panevezys atrodo baisiai pilkas,niurus ir tiesiog atgrasus miestas.

[Salvijus]

Pirmosios nuotraukos galejai ir nedeti,nes joje panevezys atrodo baisiai pilkas,niurus ir tiesiog atgrasus miestas.

Vilniuje tokių nuotraukų galima rasti dar daugiau.

[praeivis]

Vilniuje tokių nuotraukų galima rasti dar daugiau.

Gal ir rasi ,jei fotografuosi siukslynus,bet ten juk panevezio gyvenamasis rajonas,o atrodo kaip koks prisnerkstas rusijos angliakasiu miestas,kur viskas apnesta purvinom angliu dulkem.

[Wycka]

Lyg ir nėra Panevėžio nuotraukų temos..?

Kada darytos nuotraukos? Nes man atrodo, kad vienas iš matomų namų jau renovuotas arba baigiamas renovuoti. Dabar jis nudažytas šviesiai gelsva spalva, labai šauniai iš gatvės žiūrisi.

[Valiukas]

Gal ir rasi ,jei fotografuosi siukslynus,bet ten juk panevezio gyvenamasis rajonas,o atrodo kaip koks prisnerkstas rusijos angliakasiu miestas,kur viskas apnesta purvinom angliu dulkem.

Na, čia juk ne kokia Panevėžio turistinė svetainė Kokia realybė, tokios ir nuotraukos.

Kada darytos nuotraukos? Nes man atrodo, kad vienas iš matomų namų jau renovuotas arba baigiamas renovuoti. Dabar jis nudažytas šviesiai gelsva spalva, labai šauniai iš gatvės žiūrisi.

Abi darytos vakar

[propeleris]

siandien ir as pafotografavau Panevezi

[Wycka]

siandien ir as pafotografavau Panevezi

Tai kur nuotraukos?

[propeleris]

Tai kur nuotraukos?

Visu cia nesukrausiu. Tad sudejau tinklapyje apie Lietuvos miestus is paukscio skrydzio.

[Wycka]

WOW Net nemaniau, kad paukščiai mato tokį gražų Panevėžį... Labai puikiai universiteto ir kolegijos pastatas išsiskiria iš pilkos masės.

[Vidma]

Konkursas: rašykite, kaip pasikeitė Panevėžio miestas
http://www.delfi.lt/news/daily/voxpo...hp?id=22004228
www.DELFI.lt
2009 gegužės mėn. 7 d. 09:32

Europos dienos proga, kurios dauguma šventinių renginių šiemet vyks Panevėžyje, kviečiame visus DELFI skaitytojus iki gegužės 20 dienos rašyti savo pastebėjimus, kaip per pastaruosius penkerius metus nuo Lietuvos įstojimo į Euros Sąjungą pasikeitė Panevėžio miestas. Jūsų rašinių apie Panevėžio miesto išvaizdos, plėtros, iniciatyvų pasikeitimus, žmonų elgesį ir svetingumą laukiame el. paštu vox@delfi.lt . Įdomiausio rašinio autoriui atiteks Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje įsteigtas apdovanojimas - dviratis. Įdomiausius rašinius taip pat publikuosime DELFI „Vox populi“ rubrikoje.

Šiemet Europos dienos renginiai yra skiriami Europos metų temai – kūrybiškumui ir naujovėms. Gegužės 9 d. būtent Panevėžyje vyks „Kuriančio Europos miesto“ šventė. Panevėžio miesto pasirinkimą lėmė miesto iniciatyva ir ambicija kurti naujovėms atviro miesto įvaizdį bei kūrybiškai spręsti aktualias miesto problemas.

„1950 m. gegužės 9 d. prancūzas Robertas Šumanas pasiūlė suvienyti Europą ir nuo tada visos Europos valstybės pažymi šią datą. Lietuvoje Europos diena minima nuo 1996 m. - jau tradicija tapę renginiai ir šiais metais nuvilnys per visą Lietuvą“, – sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas.

Gegužės 9-ąją visą dieną truksiančio renginio „Kuriantis Europos miestas“ metu panevėžiečiai ir šventės svečiai iš visos Lietuvos bus kviečiami prisijungti prie Laisvės aikštėje vyksiančių kūrybinių ir ekomeno dirbtuvių darbų, mugės, koncertų, menininkų ir amatininkų improvizacijų.

„Kviečiame šventės dalyvius atsinešti įvairių senų, galbūt jau nelabai naudojamų daiktų - mes išmokysime, kaip juos galima atnaujinti, ir jie vėl puoš namus“, – pasakoja Augusta Imbrasienė, šventėje dirbsiančių eko menininkų atstovė.

Ekomeno dirbtuvėse profesionalūs menininkai demonstruos ir mokys, kaip atnaujinti pakabas, lėkštutes, puodelius, rėmelius ir įvairius kitus senus daiktus bei paversti juos meniškais ir vertingais.

Renginyje veiks „Gyvoji biblioteka“, kurioje bus galima pabendrauti su „gyvosiomis“ knygomis – diskriminaciją patiriančias visuomenės grupes atstovaujančiais asmenimis. Šventės metu bus galima padiskutuoti su jordaniečiu, vokiečiu, prancūzu, arabu, krikščioniu, feministe, aklu žmogumi.

Šventės dalyviai taip pat galės susipažinti su trečiųjų šalių kultūromis bei tradicijomis: pasiklausyti jų muzikos, pasigrožėti vizualiuoju menu, paskanauti tradicinių valgių.

Laisvės aikštės skverelyje šventės dalyviai turės galimybę apžiūrėti ir spalvinti drobes su trimis geriausiomis idėjomis, kurios galėtų pakeisti bei pagražinti miestą, pasinaudojus ES struktūrine parama.

Nuo 13 val. dienos koncerto metu įvyks Panevėžio vaikų džiazo studijos pastatyto miuziklo „Kurkime patys“ premjera, pasirodys talentingiausi šalies jaunieji dainininkai, A. Noviko džiazo grupė „Jazz Island“ ir gospelo choras „Sounds in G“. Vyks šventinis bėgimas aplink Senvagę, krepšinio baudų mėtymo varžybos, žaidimai, breiko šokėjų pasirodymai, gyva graffiti piešimo sesija, „Lėlės vežimo teatro“ spektaklio pasirodymas ir ES šalių žaidimai mažiesiems šventės žiūrovams, įvairią naudingą informaciją teiks Europos informacijos palapinės. Šventės lankytojai taip pat bus kviečiami ir į kūrybinę aitvarų gamybos laboratoriją, kurioje visi norintys galės pasigaminti „Kuriančio Europos miesto“ aitvarą.

Nuo 18 val. vakariniame koncerte bus galima išgirsti progresyviausių šių dienų šalies muzikos grupių tarpe esančius: išskirtinio balso savininkę Živilę Ba, elektroninės muzikos atlikėjus „Ele 7“, vieną iš perspektyviausių roko grupių Lietuvoje „Sweatsalt“, 2008 m. MTV Europos muzikos apdovanojimų „Best Baltic Act“ nugalėtojus „Happyendless“ ir Manfredą iš populiariųjų metalistų „Metal on Metal DJ‘s“.

Visi Europos dienos šventės renginiai ir koncertai nemokami.

„DELFI“

[Wycka]

Konkursas: rašykite, kaip pasikeitė Panevėžio miestas
http://www.delfi.lt/news/daily/voxpopuli/article.php?id=22004228
www.DELFI.lt
2009 gegužės mėn. 7 d. 09:32

Na aš gal nerašysiu, bet prie šio miesto garsinimo prisidėsiu keliomis nuotraukomis iš nelabai tradicinių Panevėžio miesto vietų:

Pervaža. Smėlynės gatvė. Arčiausiai esantys bėgiai — siaurukas.


Geležinkelio stoties prieigos. Čia matote, kur paprastai dviratininkai bėgius pervažiuoja.


Tiltas per Nevėžį miesto centre. Smėlynės-Basanavičiaus gatvė.


Žagienio upelio užtvanka. Už kokių 100m upelis įteka į Nevėžį (ir tai yra didžiausia santaka Panevėžyje). Gilumoje — Skaistakalnio parkas. Vienoje knygoje skaičiau, kad jame buvo ir Skaistakalnio dvaras.


Ir štai toji santaka. Beveik kaip Kaune


Gandralizdis, kavinė medyje. Seni žmonės pasakoja, kad kažkada (labai labai seniai) šiame namelyje iš tikrųjų buvo veikianti kavine, tilpo pora staliukų.


Bendras Gandralizdžio vaizdas. Tiesa, jis jau nebelabai Panevėžyje, o priemiestyje — Dembavoje.


Vaizdas išeinant iš Gandralizdžio.


Ech, Gandralizdis uždarytas...


Muilo fabrikas. Pradėjo veiklą 1926m. Turėtų netrukus jį uždaryti, o fabriką perkelti į Tinklų gatvę, o šioje vietoje statyti gyvenamuosius namus. Ši vieta beveik centre, netoli Skaistakalnio parkas.


Siauruko atšaka į stiklo fabriką. Kažin, kiek reikia lokomotyvui įsibėgėti, kad tiek asfalto peršoktų?

[Wycka]

Manau aktualus pranešimas, tik neradau jam tinkamos temos. Kalba eina apie vantų ir šluotų rišėją Albertą Blauzdį iš Šilų kaimo Panevėžio rajone:

Vantininkas dėl artėjančio bankroto kaltina kelininkus

Važiuojantieji greitkeliu nuo Vilniaus Panevėžio link netoli Šilų greitai gali nebepamatyti įprasto vaizdo – dešinėje kelio pusėje įsikūrusios originalios vantų ir šluotų prekyvietės. Vantininku vadinamas Albertas Blauzdys tikina: jo verslą sužlugdė ne ekonominė krizė, o kelininkai, tyčia pastatę užtvarą į sodybą, o ir taip tragišką padėtį dar pablogino prieš mėnesį troboje kilęs gaisras.
„Dabar priklausau tik nuo žmonių, – liūdnų minčių neslepia raguviškis. – Jei jie sustos ir bent po šluotą nupirks, gal dar surasiu jėgų išsikapstyti. Jei ne – teliks galvoti apie emigraciją. Pavargau“.
Artėjant prie Šilų iš greitkelio pasukti į dešinę kviesdavo iš tolo matomos aukštai sukabintos vantos ir šluotos, plevėsuojančios geltonos vėliavos, išmoningai sustatytos medžių trinkos, rankomis ręsta pavėsinė.
Šypseną keldavo ir klientus viliodavo didžiulė, ryškia geltona skarele aprišta ragana. Pirties mėgėjai žinojo, kad čia visada rasi tvirtai surištų, šviežių vantų ir vos kelis litus kainuojančių šluotų. Dažniau važiuojantieji autostrada pastebėdavo, kad vantų ir šluotų verslo ėmėsi darbštus ir išmoningas žmogus.
Prieš dešimtmetį pas seną sodybos šeimininką vietą išsinuomojęs A.Blauzdys pirmais metais prie sodybos privažiuojantiesiems siūlė grybus. Kad aplink Šilus – grybų dosnūs miškai, o prekiaujant šalia autostrados galima neblogai uždirbti, raguvietis buvo girdėjęs jau seniai.
Supratęs, kad neprašovė pro šalį, verslininku tapęs vyras netrukus ėmė prekiauti vantomis ir šluotomis, sparčiai kurti savotišką prekinį ženklą.
Prasigyveno iš šluotų
„Kol nebuvo užtvaro, mano verslas klestėjo, – net nebandė slėpti A.Blauzdys. – Tačiau kelininkai ėmėsi mane sužlugdyti. Ne kartą iš jų girdėjau, kad per gerai gyvenu, tad mane reikia atitverti.“ Supratęs, kad žadama užtvara pakiš koją sėkmingai įsilinguojančiam verslui, A.Blauzdys ėmėsi atviros kovos.
„Priešinausi kelininkams, rašiau raštus jų vadovams, tačiau laimėjau tik tiek, ką turiu šiandien – artėjantį žlugimą“, – nusivylė verslininkas.
Jis neslėpė pasiduoti neketinęs net tada, kai kelininkai atvažiavo statyti užtvaros. „Užstačiau automobilį ir bandžiau neleisti, bet gavau į kailį, – atvirai pasakoja A.Blauzdys. – Daug vargo turėjau, kol įrodžiau policijai, kad man į pagalbą atvažiuotų. Vaikščiojom po teismus, bet paskui skriaudikams dovanojau.“
Atsiradusi užtvara, pasak A.Blauzdžio, iškart nubaidė pirkėjus. Vantininkas žmones sako suprantantis: stovėti autostradoje negalima, tad nejaugi jie turi rizikuoti dėl kelis litus kainuojančios šluotos ar vantos.
Supratęs, kad teks arba kovoti iki galo, arba kelti rankas, A.Blauzdys nutarė gelbėti žlungantį pragyvenimo šaltinį – savavališkai įsirengė įvažiavimą ir pastatė ženklą „Sukti čia“. Už tai gavo baudą.
„Sveiku protu nebesuprantu, kaip man įvažiuoti į namus? Aš čia juk ir gyvenau iki gaisro, – stebisi vantininkas. – Sakykime, kad jei verslo ir nebeturėsiu, bet čia gyventi gal turiu teisę? Kodėl mane įkalino?“
Valdininkams nerūpi
Šluotų ir vantų verslą įsukęs vyras jaučiasi puolamas iš visų pusių: kelininkai užtvėrė įvažiavimą, policija gaudo įsukusius pirkėjus, o kelis kartus pabrangęs verslo liudijimas išvis baigia suriesti į ožio ragą.
A.Blauzdys įsitikinęs, kad paprastas žmogus nė vienam aukštam valdininkui nerūpi. „Sustoja žinomi politikai, ranką paspaudžia, vantų nuperka, bet užtarimo prieš žlugdytojus nė iš vieno nesulauksi, – piktinosi prekiautojas. – Nesuprantu, nejaugi būtų geriau, jei padidinčiau bedarbių gretas ir eičiau pašalpos prašyti. Iki pastatant užtvarą ne tik pats užsidirbdavau, bet ir šluotas bei vantas rišantiems žmonėms užsidirbti duodavau.“
Verslininkas sako, kad reikėtų tiek nedaug – nuimti porą užtvaros lakštų ir pastatyti ženklą, perspėjantį apie posūkį į dešinę. Būdų pirkėjams privilioti jis rastų ir pats – taip, kaip tai sugebėjo padaryti ne vienerius metus.
Nuniokojo gaisras
Paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę, buvo gegužės pradžioje kilęs gaisras. Namas užsiliepsnojo nuo senos krosnies. A.Blauzdys buvo kieme, tačiau numalšinti ugnies nespėjo.
„Kelininkai kalti ir dėl to, kad atvažiavusios gaisrinės mašinos turėjo ieškoti, kur įsukti prie degančio namo“, – nuoskaudą liejo vyriškis. Iš rąstinio namo liko tik aprūkusios sienos.
Atstatyti namą A.Blauzdys pajėgtų, tačiau ar tai verta daryti tokiomis sąlygomis, jau abejoja. Sodyba priklausė vienam senukui, kuris buvo žadėjęs po mirties ją palikti A.Blauzdžiui. Kai šeimininkas mirė, jo giminaičiai lyg ir sutiko sodybą parduoti, tačiau dabar vantininkas jau abejoja dėl sandorio vertės. „Pavargau taip, kad net ši vieta nebemiela pasidarė, – neslėpė vyriškis. – Vis dažniau pamanau, kad man liko tik viena išeitis – emigracija. Nors jei atsirastų mane palaikančių pirkėjų, gal ir pajėgčiau išsikapstyti.“
Pagalbos prašyti nei į seniūniją, nei į rajono Savivaldybę A.Blauzdys sako neisiantis. „Geriau jau elgetausiu“, – tikina atkaklus vantininkas.
Įvažiavimus naikina
Valstybės įmonės „Automagistralė“ Ukmergės meistrijos vadovas Kazys Balžekas nebuvo linkęs leistis į ilgas kalbas apie A.Blauzdžio užtvertą sodybą.
„Apie šią problemą kalbame jau ne vienerius metus, tačiau iš tiesų nėra ko diskutuoti: įstatymai vienodi visiems. Įvažiavimų nuo magistralinių kelių nedarome niekur, juos kaip tik naikiname, – pažymėjo kelininkas. – O kad tas žmogus savavališkai įsirengė įvažiavimą, nusižengė tvarkai ir buvo nubaustas.“
Kovojo su kelininkais
Antanas Mitkus, Raguvos seniūnijos seniūnas
Aš, kaip seniūnas, Albertui Blauzdžiui galiu padėti nebent tiek, kad gerą žodį galiu pasakyti ir kaip jam sekasi pasiteirauti. Jis pats nė karto nėra prašęs pagalbos. Seniūnija nevaldo nė vieno cento, tačiau jei žmogui atsitinka bėda, imamės iniciatyvos pagelbėti renkame aukas.
Ši situacija kiek kitokia, nes sudegusio namo savininkas – ne A.Blauzdys.
Suprantu situaciją ir dėl užtvėrimo. Pats ne kartą rašiau raštus ministerijai, nes kelininkai buvo suskatę užtverti šalia autostrados esančias sodybas ir taip izoliuoti žmones nuo pasaulio. Visiška nesąmonė .
Pavyko pasiekti, kad šie darbai buvo atidėti, kol sodybų gyventojai išmirs. Rūpesčių kilo todėl, kad palei autostradą turėjo būti nutiestas vietinės reikšmės kelias, tačiau tai nebuvo padaryta. Pinigų jam neatsirado. Žlugo ir kaimiško turgaus aikštelės ties Šilais idėja.
Mūsų rajone atsitiko taip, kad palei autostradą neliko valstybinės žemės. Ji buvo išdalyta apsukriems privatininkams, o kai jei diktuoja kainas, pinigų žemei išpirkti nebėra. O grybautojai autostradoje vis tiek prekiauja ir niekas nieko jiems negali padaryti.

Šaltinis: http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=22511920

[vap]

Gaila žmogaus, bet taisyklės yra vienodos. Toje vietoje jau du kartus vos nepadariau avarijos, kai važiuojantis priekyje staiga užsimano šluotos ar vantos, kadangi ten nėra nei lėtėjimo/greitėjimo juostų, nei patogaus sustojimo.

[Wycka]

Gaila žmogaus, bet taisyklės yra vienodos. Toje vietoje jau du kartus vos nepadariau avarijos, kai važiuojantis priekyje staiga užsimano šluotos ar vantos, kadangi ten nėra nei lėtėjimo/greitėjimo juostų, nei patogaus sustojimo.

O ar nebūtų įmanoma jei ne to lygiagretaus kelio nutiesti, tai bent jau įrengti toje vietoje sustojimo aikštelę? Joje būtų viešieji tualetai, šiukšlių konteineris, suoliukas, Panevėžio rajono (arba Panevėžio miesto ir apskrities) žemėlapis. Jeigu tai labai brangiai kainuoja, galima paprašyti kad pats verslininkas Albertas Blauzdys prisidėtų. Jeigu ne finansiškai, tai būtų įpareigotas tvarkyti aplinkinę teritoriją, išvežti šiukšles.

[orangen]

Gandralizdis, kavinė medyje. Seni žmonės pasakoja, kad kažkada (labai labai seniai) šiame namelyje iš tikrųjų buvo veikianti kavine, tilpo pora staliukų.

Esu tam lizde ne kartą valgęs, nors atrodo netoks jau ir senas esu

[vap]

O ar nebūtų įmanoma jei ne to lygiagretaus kelio nutiesti, tai bent jau įrengti toje vietoje sustojimo aikštelę? Joje būtų viešieji tualetai, šiukšlių konteineris, suoliukas, Panevėžio rajono (arba Panevėžio miesto ir apskrities) žemėlapis. Jeigu tai labai brangiai kainuoja, galima paprašyti kad pats verslininkas Albertas Blauzdys prisidėtų. Jeigu ne finansiškai, tai būtų įpareigotas tvarkyti aplinkinę teritoriją, išvežti šiukšles.

300m prieš tą sodybą būtent tokia aikštelė ir yra.

[Wycka]

300m prieš tą sodybą būtent tokia aikštelė ir yra.

Tai kam tada tam Albertui Blauzdžiui tą triukšmą kelti? Persineš savo vantas ir šluotas tuos 300m ir verslas toliau klestės. Kažkas šioje istorijoje neaišku...

[Vidma]

Seimas ir Vyriausybė bus raginami inicijuoti Panevėžio miesto ribų keitimą
http://www.panevezys.lt/DesktopDefau...35&NewsID=7303
Angelė Valentinavičienė
Vyr. ryšių su visuomene specialistė

LR Seimui ir Vyriausybei bus išsiųstas raštas dėl Panevėžio miesto administracinių ribų keitimo. Vakar posėdžiavusi Panevėžio miesto trišalė taryba (politikų, profsąjungų, darbdavių), įsteigta prie Savivaldybės, nusprendė šių valdžios institucijų prašyti skubos tvarka inicijuoti Panevėžio miesto savivaldybės administracinių ribų keitimą. Tokio prašymo priežastis – šiuo metu vykstantis spartus priemiestinių gyvenviečių suartėjimas su miestu, būtinybė spręsti miesto plėtros problemą.


„Manome, kad dėl nuolat kylančių nesusipratimų su Panevėžio rajono gyventojais, gyvenančiais šalia miesto esančiose gyvenvietėse, būtina peržiūrėti ir pakeisti Panevėžio miesto savivaldybės administracines ribas. Logiška, kad susiliejusios su miestu Molainių, Dembavos, Pažagienių, Staniūnų, Vaivadų, Berčiūnų gyvenvietės, Piniavos, Bliūdžių kaimai būtų prijungti prie miesto savivaldybės. Prijungimas tų vietovių gyventojams naudingas ekonominiu bei socialiniu požiūriu: dauguma jų dirba, leidžia vaikus į miesto ugdymo įstaigas, teritorijas aptarnauja miesto Savivaldybės kontroliuojamos įmonės – AB „Panevėžio specialus autotransportas, UAB „Panevėžio autobusų parkas“, AB „Panevėžio energija“, UAB „Aukštaitijos vandenys“. Priemiestinėse gyvenvietėse sparčiai vykdomos statybos, o naujų kvartalų gatvių asfaltavimas, apšvietimas, skirstomųjų tinklų paklojimas tampriai siejasi su miesto tinklais“, – sako Trišalės tarybos Panevėžyje koordinatorė, Savivaldybės mero pavaduotoja Zita Kukuraitienė.


Pasak vicemerės, iki šiol ypač nuostolinga miestui buvo ikimokyklinio, bendrojo lavinimo ir papildomo ugdymo įstaigose ugdyti rajono vaikus: pastatams, patalpoms išlaikyti ir prižiūrėti pinigai buvo skiriami tik iš miesto biudžeto, nors įstaigas lanko kone 400 rajono ikimokyklinukų, virš 1,5 tūkst. – moksleivių. Iš jų tėvų, dirbančių mieste, tačiau registruotų rajone, išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis papildo rajono Savivaldybės biudžetą.


Miesto Tarybos priimtas sprendimas, kad rajono vaikai mieste bus ugdomi tik su sąlyga, kad prie jų išlaikymo prisidės ir rajono Savivaldybė, gali sukelti problemų, jei rajono Savivaldybė ir toliau nenorės prisidėti prie šio proceso. Pakeitus miesto Savivaldybės administracines ribas – prie jo prijungus priemiestines teritorijas, šios opios problemos beveik neliktų. Molainių, Dembavos, Pažagienių, Staniūnų, Vaivadų, Berčiūnų gyvenviečių, Piniavos, Bliūdžių kaimų gyventojai ir patys gali pareikšti pageidavimus tapti miestiečiais.

"PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖ"

[praeivis]

Visu cia nesukrausiu. Tad sudejau tinklapyje apie Lietuvos miestus is paukscio skrydzio.
Atvaizdas

Ziuriu,kad nuotraukos darytos labai is aukstai,masinos mazytes,zmones vos iziurimi...:-))) tai kaip tu matai taip aukstai savo lektuveli ir ji valdai, ji ten gali is vis is akiu pamesti:-))