Panevėžys - vėl didmiestis

[dts]

imo didmiestis turi tureti savo universiteta. o ar Panevezys turi? (filialiai nesiskaito). bent jau DB yra sis pragrindinis skirtumas tarp city ir town

tai gal dar sviesoforus suskaiciuokim?

[balabanas]

imo didmiestis turi tureti savo universiteta. o ar Panevezys turi? (filialiai nesiskaito). bent jau DB yra sis pragrindinis skirtumas tarp city ir town

cia jau virs visko manau neverta gincytis

[Vidma]

Panevėžyje – griežtesni lauko reklamos reikalavimai
http://www.delfi.lt/news/economy/Med...hp?id=17258920
www.DELFI.lt
2008 birželio mėn. 3 d. 11:01

Panevėžio miesto savivaldybės taryba patvirtino Panevėžio miesto išorinės vaizdinės reklamos taisykles. Jomis apibrėžti pagrindiniai išorinės vaizdinės reklamos pateikimo, skleidimo ir įrenginių įrengimo, išardymo (nukėlimo) reikalavimai, šių taisyklių laikymosi kontrolė ir reklaminės veiklos subjektų atsakomybė.

Naujosiomis taisyklėmis akcentuojama reklamos atitiktis valstybinės kalbos, logikos, aiškumo reikalavimams, draudžiama klaidinanti, neteisinga, pažeidžianti moralės principus, daranti žalingą įtaką vaikams, pažeidžianti autorių teises į kūrinį ir kt. reklama.

Reklama nebegalės būti pateikiama ant tiltų, viadukų, tunelių, medžių, skulptūrų, paminklų, savavališkai pastatytų statinių, nesuderinus su Savivaldybės kraštovaizdžio specialistu – miesto žaliuosiuose plotuose. Reklama neturės užstoti vertingų miesto panoraminių vaizdų, kraštovaizdžio, dominuoti gamtinės ir architektūrinės aplinkos atžvilgiu. Be to, reklamos įrenginių savininkai privalės prižiūrėti įrenginių aplinką.

Taisyklių vykdymo kontrole rūpinsis miesto estetinės priežiūros darbo grupė.

Buvo poreikis

„Iki šiol Savivaldybė vadovavosi 1995 metais Tarybos patvirtintomis vaizdinės informacijos ir ūkio ministro patvirtintomis tipinėmis išorinės reklamos taisyklėmis. Pastaruoju metu Panevėžyje itin daugėjant abejotinos kokybės reklamos, atsirado poreikis turėti konkretesnį, visas reklamos sritis apimantį bei daug griežtesnį dokumentą“, - sako Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus dizaineris Romas Lukšas.

[Vidma]

Panevėžio istorinė dalis įtraukta į Kultūros vertybių registrą

http://www.panevezys.lt/DesktopDefau...35&NewsID=5737
2008-06-05


Kultūros paveldo departamentas įtraukė Panevėžio miesto istorinę dalį į Kultūros vertybių registrą.

Pasak Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vyr. kultūros paveldo apsaugos specialistės Loretos Paškevičienės, nuo 2007 metų spalio iki 2008 metų balandžio dirbusių ekspertų sprendimu, į Kultūros vertybių registrą įtraukta istorinė miesto dalis, ribojama Šermukšnių, Smėlynės, Gegutės, P.Puzino, A.Smetonos, Vilniaus, J.Basanavičiaus, M.Tiškevičiaus, J.Biliūno, Audėjų gatvių. Šioje teritorijoje - Laisvės aikštė, Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, seniausias miesto pastatas, buvęs konservų fabrikas, Moigių pastatų kompleksas, Senvagė, Skaistakalnio parkas, senosios miesto ir žydų kapinės bei kt. objektai.

„Priklausomai nuo vietos, čia bus saugoma gatvių tinklas, mišraus plano struktūra, pastatų užstatymo režimas, želdiniai. Tad planuojantiesiems statybas reikės derinti reikiamus dokumentus su Kultūros paveldo departamentu ir Savivaldybės vyr. kultūros paveldo apsaugos specialistu, ribojama nauja statyba“, - teigė L.Paškevičienė.

Į Kultūros vertybių registrą įtraukta 138 ha Panevėžio miesto teritorija.

Panevėžio miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba Savivaldybei taip pat rekomendavo į Kultūros vertybių registrą įtrauktai teritorijai suteikti Savivaldybės architektūrinio urbanistinio draustinio statusą.

Asta Sarapienė
Vyr. ryšių su visuomene specialistė

[Wycka]

Panevėžys jau turi mokslinių tyrimų centrą

2008-10-16

Šiandien Panevėžio mechatronikos centre atidarytas ilgai lauktas šios įstaigos padalinys – Technologijų demonstravimo centras (TDC). Jame veiks net trys aukštųjų technologijų mokslinės laboratorijos ir tai bus vienintelis jas turėsiantis centras Lietuvoje.

„Šiandien ypatinga diena Panevėžiui, nes pirmąkart po Nepriklausomybės atkūrimo atidarome mokslinę laboratoriją. Esu dėkingas mokslo pasaulio atstovams. Kviečiu sutelkti visas jėgas, kad pradėtų augti intelektualioji produkcija, o mūsų miestas garsėtų aukštųjų technologijų mokslo srityje“, – TDC atidaryme kalbėjo Panevėžio miesto savivaldybės meras Povilas Vadopolas.

Atidaryme dalyvavę Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai teigė, jog Panevėžyje bus išbandytas vienas perspektyviausių mokslinės veiklos modelių, kuris prisidės prie planuojamo didžiulio mokslo slėnio Lietuvoje kūrimo.

Beveik 400 kv. m ploto TDC įsikūrė mikrotechnologijų, spektrometrijos (medžiagotyros), medžiagų mechaninių ir magnetinių savybių nustatymo laboratorijos, mokslininkų kabinetas. Brangią vokišką, švedišką įrangą įsigijusias laboratorijas aptarnaus 8 mokslininkai, kurių potencialą subūrė Kauno technologijos universiteto Panevėžio institutas.

Be tyrimų mokslo labui, juos galės užsisakyti verslo atstovai, laboratorijomis turės galimybę naudotis technologinių studijų magistrantai. Planuojama, jog TDC organizuos kvalifikacijos kėlimo kursus, aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą ir stažuotes pagal verslo įmonių užsakymus, konsultuos verslininkus aukštųjų technologijų ir mokslinių tyrimų srityje.

„Per artimiausius dvejus metus planuojame TDC dar labiau išplėsti. Esame numatę įsigyti vakuuminio garinimo, plazminio reaktyvinio dulkinimo įrenginių, elipsometrą. Tuomet būtų visas komplektas technologijų įrangos, padėsiančios atlikti išsamius mokslinius tyrimus“, – sako Mechatronikos centro direktorius Liudas Jakučionis.

TDC įkurtas ES struktūrinių fondų ir LR bendrojo finansavimo lėšomis. Projekto vertė – 4,8 mln. Lt. 240 tūkst. Lt prie projekto prisidėjo Panevėžio miesto savivaldybė.

Angelė Valentinavičienė
Vyr. ryšių su visuomene specialistė

[Vidma]

Panevėžyje braižomi didmiesčio planai
http://www.aina.lt/index.php?article=57619
http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=53209
Sekundė
2008.11.05
Darius SKIRKEVIČIUS


Per artimiausią dešimtmetį Panevėžys taps unikaliu šalies miestu, turinčiu žiedinį aplinkkelį. Kadangi beveik visą Aukštaitijos sostinę juosia dar ir tarptautinė automagistralė „Via Baltica“, jau dabar galima teigti, kad miestas bus apjuostas dviem transporto žiedais.

Šiemet perbraižytas Panevėžio teritorijos bendrasis planas žada ir daugiau gerų permainų. Panevėžio miesto savivaldybės taryba patvirtino Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano pakeitimo projektą. Prieš trylika metų žemėlapyje nubraižyta miesto plėtros strategija ne tik buvo moraliai pasenusi ir juokinga, bet ir tapusi kliūtimi ateiti investicijoms.

Mato Panevėžį po 20 metų

„Naujame plane numatytos miesto plėtros gairės ateinantiems 20 metų, nustatyti teritorijos plėtros ypatumai, bendroji erdvinė koncepcija, funkciniai prioritetai, teritorijos tvarkymo reglamentavimas, – „Verslo vartams“ sakė Panevėžio vyriausiasis architektas Saulius Matulis. – Pakeitimai buvo būtini, jie apima visas miesto gyvavimo sritis – nuo miestiečių sveikos gyvensenos užtikrinimo iki pramonės plėtros.“

1995 metais parengtame plane buvo klaidingai įsivaizduojama, kad Panevėžyje, kaip ir sovietmečiu, vyraus daugiabučių namų statyba. Ir tai nebuvo vienintelis tuomečių strategų šūvis pro šalį. Ne mažiau klaidingai buvo įsivaizduojami transporto srautai mieste. Kitų dabar miestui būtinų sprendimų prieš trylika metų urbanistikos specialistai nė neįžvelgė.

Kalbant apie naujiems daugiaaukščiams reikalingas miesto teritorijas galima pasakyti, kad pagal naująjį planą plotai tokioms statyboms sumažėjo dešimtimis kartų. Naujais skaičiavimais, 5011 hektarų užimančiame Panevėžyje daugiaaukštei statybai reikėtų tik 28–42 hektarų.

Namams iki 16 aukštų geros vietos, pasak urbanistų, yra abipus Nemuno gatvės – netoli „Rimi“ parduotuvės, Panevėžio universalios sporto arenos – ir už „Senukų“ prekybos centro. Tačiau labiausiai rekomenduojama aukštuminę statybą plėtoti vakarinėje miesto dalyje, abipus Klaipėdos gatvės, ir pietinėje, įvažiuojant iš Vilniaus ir Kauno – Ramygalos gatvės gale. Šios gatvės pabaiga, atsiremianti į miesto teritorijos riboženklį, turėtų tapti antraisiais miesto vartais, „saugomais“ 60 metrų dangoraižių.

„Iš tokio aukščio bus matyti puiki panorama, todėl neabejojama, kad verslininkai, atsigavus ekonomikai, pasinaudos galimybe ten statyti daugiaaukščius“, – mano S.Matulis.

Pirmieji Panevėžio vartai jau projektuojami vakarinėje dalyje. Bendrovė „Ogmios Real Estate“ per artimiausius metus ten planuoja pastatyti du įspūdingus statinius: 18 aukštų (70 metrų) , o vėliau ir 55 aukštų (aukštesnį nei 200 metrų). Klaipėdos gatvės pabaiga yra vienintelė Panevėžyje vieta, kur pastatų aukštingumas nėra ir nebus ribojamas.

Namams – 350 hektarų

„Panevėžys plėtosis tik dviem kryptimis – į vakarus ir pietus. Akivaizdu, kad mieste karaliaus vienbučių namų statyba, – teigė S.Matulis. – Jiems skirta milžiniška teritorija driekiasi nuo „Babilono“ iki Matininkų (už senųjų Stetiškių) gatvės.“ Mažaaukštei statybai kitiems 20 metų skirta 350 hektarų teritorija, gatvių tinklui – 124 hektarai, viešosioms erdvėms – 83 hektarai, visuomeninei, komercinei statybai – 108–165 hektarai miesto teritorijos. Be to, vienbučių namų statyboms dar laikomas rezervas – apie 300 hektarų miesto žemės.

Pagal miesto bendrąjį planą privatūs vienbučiai gali būti statomi ir Klaipėdos gatvės gale, palei Nevėžio upę iki miesto vakarų pusės riboženklio.

Ten pat numatytos teritorijos plėtoti ir komercinius bei rekreacinius pastatus. Pastarieji būtų statomi ant Nevėžio upės kranto.

Dar viena rekreacinė zona bendrajame miesto plane „prašosi“ nubraižoma prie Panevėžio marių.

„Daromas detalusis tarp Marių gatvės ir Pajuostės plento esančios teritorijos planas. Nustatomas tos teritorijos naudojimo režimas, – paaiškino miesto vyriausiasis architektas. – Panevėžiui pagal gyventojų skaičių trūksta visuomeninių paplūdimių. Ši teritorija labiausiai tinkama tokiai rekreacijai. Naująjį ne mažesnį nei kitame marių krante paplūdimį gali būti patikėta įrengti ir eksploatuoti privačiam kapitalui.“

Netoli būsimo paplūdimio jau suprojektuotas vandens sporto ir vandens turizmo centras. Jį pastatyti bus siekiama panaudojant ES struktūrinių fondų paramą. Projekto autoriai planuoja jau pirmaisiais bazės gyvavimo metais sulaukti per 2000 turistų iš įvairių šalių.

Surūdijusių garažų vietoje – parkas

Viešosios nuomonės tyrimo agentūrai RAIT atlikus panevėžiečių apklausą, paaiškėjo, kad miestiečiams labiausiai reikia kuo daugiau želdinių, sutvarkytų vandens telkinių. Jie taip pat nori matyti viliojantį miesto centrą bei pralaidžias gatves.

Bendrajame plane numatyta sutvarkyti Nevėžio upės pakrantę, saugoti miesto pakraščiuose esančius upelius, juos paverčiant „žaliųjų arterijų“ ašimis. „Upeliai turėtų būti išvalyti, jų pakrantės apsodintos medžiais, o abipus upelio įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai“, – apie urbanistų vizijas pasakojo S.Matulis.

Viena svarbiausių viešųjų erdvių turėtų atsirasti vakarinėje miesto dalyje – dar 1972 metais uždaryto sąvartyno ir jam priklausiusių filtracijos laukų teritorijoje. Būtent ten, šalia Savitiškio gatvės jau per artimiausius metus turėtų būti pasodintas pirmasis ir paskutinis Panevėžyje miškas. Nors jis oficialiai vadinamas parku, tačiau jo plotas verčia jį vadinti mišku.

„Panevėžio nepuošia ant buvusio sąvartyno įkurtas aprūdijusių metalinių garažų kooperatyvas. Jis bus iškeldintas. Ir pradedant nuo to kalno, paskui leidžiantis juo į pietus net 70 hektarų plotas bus apsodintas medžiais ir krūmais, – sakė S.Matulis. – Naujasis miesto parkas bus beveik dvigubai didesnis už dabartinį prie universalios Panevėžio arenos.“

Kokių konkrečių priemonių bus imtasi iškeldinti jau daugiau nei tris dešimtmečius ant sąvartyno kalvos stovintiems metaliniams garažams, miesto vyriausiasis architektas negalėjo pasakyti, bet patikino, kad teisinių priemonių tam yra.

„Verslo vartus“ konsultavę teisininkai teigė, kad minėti garažai yra laikini statiniai, pastatyti ant valstybinės žemės, todėl nutraukus žemės nuomos sutartį jų savininkams nieko kito neliktų, kaip tik išsivežti savo turtą.

„Visuomenės poreikiai šiuo atveju svarbesni nei kelių dešimčių metalinių garažų savininkų interesai. Todėl teisė yra ne jų, o visų miestiečių pusėje“, – įsitikinę juristai.

Toks pat likimas laukia ir kitų ant valstybinės žemės stovinčių metalinių garažų kooperatyvų. Jų vietoj numatyta statyti automobilių stovėjimo aikšteles. Tikėtina, kad dalis žemės, ant kurios įsikūręs šis Savitiškio g. metalinių garažų kooperatyvas, taip pat gali būti panaudota sparčiai į vakarus plečiamo miesto automobilių stovėjimo aikštelėms statyti.

Žiedas išspręstų problemą

Naujame Panevėžio bendrajame plane daug didesnės nei iki šiol teritorijos bus nuspalvintos ta pačia spalva, rodančia, kad reikia spręsti transporto problemas.

„1995-ųjų Panevėžio bendrasis planas buvo parengtas remiantis statistika ir prognoze, kad 1000 panevėžiečių vidutiniškai teks vos daugiau nei 100 automobilių. Dabar jau kas trečias miesto gyventojas turi automobilį ir prognozuojama, kad per artimiausius 2–5 metus vieną mašiną dalinsis jau tik du panevėžiečiai, – tvirtino S.Matulis. – Todėl daugelis pagrindinių miesto gatvių galės būti praplatintos jų apsauginių zonų sąskaita vien tik tam, kad pakraščiai būtų panaudoti automobiliams statyti.“

Vis dėlto didžiausias dabartinės ir būsimos miesto valdžios dėmesys turės būti sutelktas į magistralinio gatvių žiedo aplink Panevėžį projektą. Jį nutiesus bus dešimtmečiams išspręstos transporto srautų problemos. Dalis būsimo Panevėžio žiedinio kelio jau yra, kita – dar tik matoma brėžiniuose.

Žiedui įrengti reikia, kad Jurginų gatvė sujungtų Senamiesčio ir Pramonės gatves, o Savitiškio gatvė „nukeliautų“ iki pat Velžio kelio, prieš tai ties Pažagieniais suformavusi didžiausią mieste sankryžą su Ramygalos gatve. Didžioji dalis Panevėžio žiedinės magistralės būtų keturių eismo juostų kelias.

„Magistralinis kelias kaipmat sumažintų automobilių srautus miesto centrinėje dalyje. Panevėžiečiai neabejotinai pasirinktų ilgesnį, tačiau be spūsčių kelią namo. Be to, jis būtų patogus. Aplink būsimą žiedą jau dabar formuojasi paslaugų, prekybos ir pramogų rajonas, – sakė S.Matulis. – Nutiesus Panevėžio aplinkkelį mūsų miestas taptų pralaidžiausias Lietuvoje.“

Problemų, anot pašnekovo, nekiltų net ir tuomet, jeigu Panevėžys jo gatvėmis važinėjančių automobilių skaičiumi prilygtu ES vidurkiui. Panevėžys greičiausiai iš visų šalies didmiesčių gali turėti žiedinį kelią.

J.Miltinio teatrui – kiemą

Dėl pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės skeptikams be gailesčio „nurašant“ visus sumanymus, sunku tikėtis, kad informacija apie Panevėžio ateities projektus išvengs tokio pat likimo. Tiesa, daugelis pesimistų dažniausiai per savo gyvenimą nieko nėra nuveikę, bet visada laukę ir nesulaukę geresnių laikų.

Tačiau finansų ekspertai tvirtina, kad šiuo metu ir yra svarbiausia pasirengti laikotarpiui, kai krizės šmėklai pasitraukus investuotojai ims dairytis rinkų. Nors ir sunku įsivaizduoti, kada Panevėžys pajus antrąjį, panašų į 2004–2007 metų, plėtros etapą, specialistai teigia, kad būtent naujasis planas bus pagrindas jam prasidėti.

Specialiai skeptikams – dar keli architektų miesto valdžiai siūlomi projektai. Pagal urbanistų viziją, Savanorių aikštę turėtų apjuosti vientisas tarpusavyje sujungtų pastatų ansamblis. Dabartinė autobusų stoties teritorija taptų uždara – lyg apjuosta gynybine siena su keliais vartais.

J.Miltinio dramos teatras įgytų galimybę lankytojams pasiūlyti jaukų vidinį kiemelį. Jis būtų suformuotas nuo dabartinio teatro pastato, kuriame yra „Čili“ picerija, iki pat Elektros gatvės pastačius vieną ar sujungus kelis naujus pastatus.


Agentūrai RAIT atlikus panevėžiečių apklausą, paaiškėjo, kad miestiečiams labiausiai reikia kuo daugiau želdinių, sutvarkytų vandens telkinių. Jie taip pat nori matyti viliojantį miesto centrą bei pralaidžias gatves.


Išsamiau dienraštyje "Sekundė"

[daktaras]

hmm 55 aukštai kažkaip nelabai realiai skamba, bet šiaip kodėl gi ne, svajoti ir kurti niekas nedraudžia

[Rydik]

hmm 55 aukštai kažkaip nelabai realiai skamba, bet šiaip kodėl gi ne, svajoti ir kurti niekas nedraudžia

Manau jeigu jie turi pakankamai pinigų ir tiki kad jų investicijos per kažkiek metų atsipirks tai tikrai kodėl gi ne

[daktaras]

/\ žinoma, kad kodėl gi ne, bet manau, kad tik ne per artimiausią penkmetį, ir tik ne panevėžyje... nors visko pasitaiko

[Kema]

Das fantastic!!!!
55 aukštai (o gal metrai?).
Na jei tokį pastatys, tai pėsčiomis iki Panevėžio nueisiu paveizėti

[daktaras]

eitume kartu!

[Wycka]

Das fantastic!!!!
55 aukštai (o gal metrai?).
Na jei tokį pastatys, tai pėsčiomis iki Panevėžio nueisiu paveizėti

Palyginimui iki 2001m. rudens New York WTC broliai dvyniai buvo 110 aukštų. Vadinasi, bent pagal NT kriterijų Panevėžys jau prilygsta/prilygs pusei New York. Geras... Centrinėje Europoje esantys Empire Apple - Panevezys city...

[orangen]

Labai jau didmiesčiu nori vadintis, nors buvo, yra ir bus tik miestelis. O po apskričių dalinimo gal tik rajonas..

[Lettered]

Labai jau didmiesčiu nori vadintis, nors buvo, yra ir bus tik miestelis. O po apskričių dalinimo gal tik rajonas..

Deja tenka tą pripažinti, nes Panevėžys atsilieka nuo Šiaulių, nors ir miestai gana panašūs gyventojų skaičiumi

[Rydik]

Deja tenka tą pripažinti, nes Panevėžys atsilieka nuo Šiaulių, nors ir miestai gana panašūs gyventojų skaičiumi

Ir kuogi jis atsilieka???

[Monteq]

/\ žinoma, kad kodėl gi ne, bet manau, kad tik ne per artimiausią penkmetį, ir tik ne panevėžyje... nors visko pasitaiko

O ar butumet patikeje jei as 2002 buciau pasakes, kad uz keletos metu Panevezyje bus vykdomas 350 mln. litu vertes projektas "Babilonas" ar 120 mln. litu vertes Arena...ko gero nelabai, o jie jau senokai vystomi arba baigti...

Jo o Panevezys neprilygsta Siauliams nes per mazai Maximu pastate ir Akropolio neturi ...

[daktaras]

/\ juokinga, bet tas tiesa - vadinasi, panevėžyje žmonių perkamoji galia gerokai mažesnė nei šiauliuose... arba yra gerokai mažiau žmonių, galinčių užpildyti kelis didelius prekybos ir pramogų centrus

[Fanas]

Das fantastic!!!!
55 aukštai (o gal metrai?).
Na jei tokį pastatys, tai pėsčiomis iki Panevėžio nueisiu paveizėti

Tai nereikės ir eit ir taip matysis iš Vilniaus

[Rugby]

/\ jei teko svečiuotis Panevėžyje, maximų ten net per daug,čiut ne ant kiekvieno kampo po maximą. O kiek girdėjau ir akropolį žadėjo statyt

[Lettered]

O ar butumet patikeje jei as 2002 buciau pasakes, kad uz keletos metu Panevezyje bus vykdomas 350 mln. litu vertes projektas "Babilonas" ar 120 mln. litu vertes Arena...ko gero nelabai, o jie jau senokai vystomi arba baigti...

Jo o Panevezys neprilygsta Siauliams nes per mazai Maximu pastate ir Akropolio neturi ...

O ką visi tie 120 milijonų arenai iš miesto biudžeto buvo skirti? Beje, pastarasis dar skolingas nemažai liko PST. Tik per atidarymą kažkodėl niekas apie tai neužsiminė ir kieno sąskaita buvo tie pinigai arenai paimti.