Panevėžys - vėl didmiestis

[auksellis]

Šaunios naujienos, gerai, kad šis dalykas sėkmingai vykdomas ir galbūt galiausiai bus ištaisyta šita kvaila klaida....

[Valiukas]

Panevėžys - vėl didmiestis

Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt
2006 spalio mėn. 12 d. 11:47

Seimas pritarė, kad Panevėžiui būtų grąžintas didmiesčio statusas. Šiam pasiūlymui vienbalsiai pritarė 90 Seimo posėdyje užsiregistravusių parlamentarų. Svarstant klausimą Panevėžiui suteikti metropolinio centro statusą daug diskusijų nebūta – parlamentarai ragino ištaisyti prieš keletą metų padarytą klaidą ir suteikti sąlygas regiono vystymuisi.

Panevėžyje gyvenantis Seimo narys Skirmantas Pabedinskas kalbėjo, kad Panevėžys – didžiausias Aukštaitijos pramonės ir kultūros centras, turintis įtakos viso regiono plėtrai. Jis vardijo miesto plėtrą – daugiafunkcinio prekybos ir pramogų komplekso statybą, kuriamą regioninį logistikos centrą, rengimąsi Panevėžio arenos statybai.

Anot S.Pabedinsko, nors nuogąstauta dėl kineskopų gamybos įmonės „Ekranas“ bankroto, 5000 darbą praradusių žmonių surado kitas darbo vietas. Be to, pasak parlamentaro, miestas geroje geografinėje padėtyje – pro jį driekiasi magistralė „Via Baltica“, keli plentai, geležinkelio linija, yra 3 oro uostai, sudarantys palankias sąlygas miesto plėtrai.


S.Pabedinskas įsitikinęs, kad Panevėžio ir Šiaulių miestų metropolinių centrų sąveika užtikrins stiprią šiaurinės Lietuvos dalies ekonominio ir mokslinio potencialo plėtrą, kurs naujas darbo vietas.


„Džiaugiuosi, kad šiandien Seimas įvertino Panevėžio miesto vystymosi perspektyvas ir suteikė metropolinio centro statusą. Tai buvo vienas strateginių miesto Tarybos tikslų, kuriuos aktyviai palaikė Panevėžio miesto visuomenė“, – teigė Seimo posėdyje dalyvavęs miesto meras Vitas Matuzas.
Tikimasi, kad metropolinio centro suteikimas prisidės prie migracijos mažinimo, darbo vietų kūrimo, geresnių darbo ir gyvenimo kokybės perspektyvų Panevėžio regione. Taip pat laukiama išaugsiančių galimybių pritraukti potencialius investuotojus, telkti verslo ir pramonės įmones.
Panevėžys iš šalies didmiesčių sąrašo išbrauktas prieš ketverius metus Seime tvirtinant Lietuvos Respublikos bendrąjį planą. Metropolinių centrų statusą taip pat turi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestai.


Aukštaitijos sostinėje gyvena apie 116 tūkstančių žmonių.

[Tomizmas]

Hm, netikiu kad vien statusas kazka gali pakeisti. O pagal mane, didmiescio vardo Lietuvoje verti tik 2 miestai - Vilnius ir Kaunas. Taip sneku tikrai ne todel kad esu "pasikeles vilnietis" , tiesiog ziuriu objektyviai, pagal gyventoju skaiciu.. Ar gali >100 tukst gyventoju turintis miestas buti laikomas didmiesciu - kazkodel labai abejoju..

[osiz]

Hm, netikiu kad vien statusas kazka gali pakeisti. O pagal mane, didmiescio vardo Lietuvoje verti tik 2 miestai - Vilnius ir Kaunas. Taip sneku tikrai ne todel kad esu "pasikeles vilnietis" , tiesiog ziuriu objektyviai, pagal gyventoju skaiciu.. Ar gali >100 tukst gyventoju turintis miestas buti laikomas didmiesciu - kazkodel labai abejoju..

Na,man atrodo,kad visgi Lietuvos mastais tai Panevezys visai nemazas miestas,taip kaip ir Siauliai ar Klaipeda.Reikia tik dziaugtis,kad galime savo salies miestus pavadinti didmiesciais

[Aiwa]

Man asmeniskai Didmistis yra nuo 300 000 Gyventoju, neskaitant priemiesciu. Kai miestas tokio dydzio, galiu teigt, kad jis didmiestis yra...

[Nikas]

2 valandos kelio, piko metu - tai didmiestis
Vilnius atitinka.

[liutass]

Man didmiestis nuo 2 mln. gyventojų

[Samsung]

Taigi cia Lietuvele o ne USA lietuvos mastu Panevezys turi buti didmiestis.

[Valiukas]

Pabandysiu šioje diskusijoje padėti tašką:

Informacija iš www.sociumas.lt (http://www.sociumas.lt/lit/nr13/urbanizacija.asp)

Gyventojų skaičius yra patogus kriterijus, kai miesto samprata apibrėžiama šalyje; tačiau naudojant jį tarptautiniu mastu, kyla problemų, nes skirtingose šalyse didmiesčių gyventojų skaičius gali net labai smarkiai skirtis: pavyzdžiui, Danijoje vietovė vadinama miestu, jei ten gyvena nors 250 žmonių, bet Graikijoje vietovė vadinama miestu tik tada, kai joje gyvena bent 10 000 gyventojų.

Tarptautinės organizacijos bando suvienodinti šį kriterijų. Pavyzdžiui, Jungtinės Tautos naudoja tokią vietovių klasifikaciją: didelis didmiestis – vietovė, kur gyvena 500 000 ir daugiau žmonų; didmiestis – 100 000 ir daugiau žmonių; miesto vietovė – 20 000 ir daugiau žmonių; kaimo vietovė – mažiau nei 20 000 žmonių.


Taigi, pagal Jungtines Tautas, Panevėžys - didmiestis. Taškas.

[Romas]

Ar kas nors skaitė tą LR bendrąjį planą (neskaitant filaDELFIjų interpretacijų) ir ar kas nors Panevėžy nuo to LR BP pakeitimo pasikeis?

[auksellis]

Ar kas nors skaitė tą LR bendrąjį planą (neskaitant filaDELFIjų interpretacijų) ir ar kas nors Panevėžy nuo to LR BP pakeitimo pasikeis?

Į tai pažiūrėčiau iš kitos pusės. Lietuvoje numatyta vystyti penkis pagrindinius regionus: Kauno, Klaipėdos, Vilniaus, Panevėžio ir Šiaulių. Susijungus Kaunui su Vilniumi (Dvipolis, Dvimiestis), galutinis Lietuvos regionų variantas susidėtų iš 4 regionų: Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Vilniaus-Kauno.

Taigi visi šie paminėti miestai kiekvienas vienu metu yra rajonų, apskričių ir regionų (Lietuvos mastu) centrai. Tad ar kam labai skaudės, jei jie bus vadinami didmiesčiais?

Be to, kiek girdėjau, investuotojai į metropolinius miestus žiūri palankiau, nei į A klasės miestus. Tai ir trukdė Panevėžiui. Paprastai tariant, Metropolinis miestas reiškia: centras, didelės perspektyvos, geros sąlygos augti. Tik pirmyn. Tuo tarpu A klasės miestas: neblogas miestas, pakankamai išvystytas. To ir užtenka...

[chicagoboy]

didmiestis...juokas ima...kai sis pavadinimas skamba kalbant apie lietuvos "miestus"

[auksellis]

didmiestis...juokas ima...kai sis pavadinimas skamba kalbant apie lietuvos "miestus"

Tai mes ir kalbam apie Lietuvos miestus. Beje, žodis "Lietuva" rašomas iš didžiosios raidės...

[Didmiestis]

Man didmiestis nuo 2 mln. gyventojų

Mano kriterijai irgi panasus

[Sss]

Panevėžys - didmiestis. Ir kas?

2006 spalio mėn. 28 d. 00:01

Spalio 12 dieną šalies parlamento nariai vieningai balsuodami ištaisė prieš ketverius metus padarytą klaidą: Panevėžiui sugrąžintas didmiesčio statusas. PB korespondentai, atlikę tyrimą, bandė išsiaiškinti, ar per ketverius metus, kai Panevėžys nebuvo metropolinis miestas, jo neaplenkė užsienio investicijos, ar, teikiant projektus Europos Sąjungos struktūriniams fondams, buvo atsižvelgta į nuvertintą miesto statusą ir todėl jis negavo finansavimo. Įdomu ir tai, kas pasikeis dabar, kai Panevėžys - didmiestis.

Panevėžio miesto savivaldybės Investicijų skyriaus vedėjos Dianos Žižiūnienės nuomone, Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), vertindama Savivaldybės specialistų parengtus projektus, neatsižvelgia, kokius statusus turi Lietuvos miestai.

„Tokio vertinimo kriterijaus nuostatuose nėra. Nors galbūt vertinant atskirus projektus LVPA ir atsižvelgia, ar miestas turi metropolinio miesto statusą, ar ne. Tai labai svarbu, kaip bus įgyvendinti projektai, ar pakaks žmogiškųjų išteklių, resursų juos įgyvendinti“, - dėstė valdininkė.

D.Žižiūnienė dienraščiui pateikė informaciją, kiek investicinių projektų ir kiek lėšų jiems įgyvendinti skirta nuo 2004 metų:

2004 metais Savivaldybė vykdė 30 investicinių projektų. Projektų paraiškos pateiktos ES struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo, Phare, Interreg, Town-Twining, Šiaurės Ministrų Tarybos, Socialinių paslaugų infrastruktūros programos, Valstybės investicijų programos finansinei paramai gauti. Tais metais projektams įgyvendinti gauta 64,318 milijono litų.

2005 metais Savivaldybė vykdė 38 investicinius projektus. Iš įvairių struktūrinių fondų, programų jiems vykdyti pritraukta 60,325 mln. litų.

Šiais metais Savivaldybė vykdo 31 investicinį projektą. Iš Valstybės investicijų programos projektams įgyvendinti skirta 5,04 mln. litų parama, iš ES struktūrinių fondų - apie 50,95 mln. litų parama. Ji skirta universalios sporto arenos statybai (47,943 mln. Lt), Panevėžio bendrojo plano keitimui parengti (0,964 mln. Lt), Panevėžio miesto ir rajono tautinėms mažumoms priklausančių darbingo amžiaus asmenų integracijos procesui spartinti (0,885 mln. Lt), „Švietimo vadybos inovacijos: kokybės valdymas ir kompetencijų tobulinimas Panevėžyje“ (0,650 mln. Lt), Savivaldybės administracijos darbuotojų kvalifikacijai kelti (0,501 mln. Lt). Iš viso projektams vykdyti pritraukta apie 56 mln. litų.

Tokio punkto nėra

LVPA atstovė ryšiams su visuomene Irena Džiužaitė PB patikino, kad vertinant projektus agentūros specialistams miesto statusas nerūpi. „Nėra tokio punkto vertinimuose. Labai svarbu, kad struktūrinių fondų, programų lėšos patektų ne tik sostinei ar kitiems didesniems šalies miestams. Lietuvos regionai turi vystytis ekonomiškai tolygiai.

Kita vertus, yra tokių projektų, kuriems turi įtakos miesto statusas. Vertinant projektus, susietus su turizmo verslo plėtojimu, atsižvelgiama, ar miestas turi kurorto statusą. Garantuoju, kad projektus vertinantiems agentūros specialistams nebuvo svarbu, ar Panevėžys didmiestis, ar ne“, - tvirtino LVPA atstovė.

Tačiau I.Džiužaitė pripažino, kad Ūkio ministerija, skirstydama lėšas, vis dėlto atsižvelgia į Lietuvos miestų statusus. „Tiksliai pasakyti negaliu, bet teko girdėti, jog didesnę dalį lėšų už projektus gauna sostinė, uostamiestis. Šie miestai turi prioritetą, nes pramonės išvystymo lygis aukštesnis. Tuose miestuose steigiasi logistikos centrai, o jų infrastruktūrai suformuoti reikia lėšų“, - teigė atstovė ryšiams su visuomene.

Lėšų dar negavo

Panevėžyje jau keleri metai bandoma steigti logistikos parką, bet jo įkūrimo pabaigos vis nematyti. Savivaldybės Investicijų skyriaus vyriausioji vadybininkė Angelė Steponavičienė teigė, kad ne iki galo suformuotas žemės sklypas, kuriame turėtų būti įrengtas logistikos parkas.

Be to, dar negautos lėšos iš Ūkio ministerijos techninei dokumentacijai parengti, nors projektas ministerijai pateiktas liepos mėnesio pradžioje. Parko techninė dokumentacija turi būti parengta iki 2006 metų pabaigos.

Pasak specialistės, jei, gavus lėšų iš Ūkio ministerijos, bus parengta techninė dokumentacija, tikėtina, jog kitąmet galima tikėtis gauti finansavimą logistikos parko infrastruktūrai formuoti.

Užsieniečiai vertina kitaip

Pakalbinus Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėją Antaną Stoką ir pasiteiravus, ar turėjo įtakos investicijų dydžiams nuvertintas Panevėžio statusas, valdininkas teigė, kad tiesioginės įtakos nematąs.

„Tai ne pats svarbiausias kriterijus. Kita vertus, didmiesčio statusas svarbus užsienio investuotojams, kurie vertina viską: miesto geografinę padėtį, darbingo amžiaus specialistų gausą, Savivaldybės požiūrį į verslą. Pasąmonėje jiems labai svarbus faktas, kokį statusą Panevėžys turi. Tikėtina, kad, suteikus miestui didmiesčio vardą, užsienio investicijų pagausės“, - optimistiškai kalbėjo valdininkas.

Investuodami skaičiuoja

Panevėžio apskrities viršininko administracijos regioninės plėtros departamento direktorė Rita Abaravičiūtė dienraščiui taip pat tvirtino, kad LVPA vertinant projektus neatsižvelgiama, kokį statusą turi Panevėžys.

„Tai nėra svarbu dalykas. Regionų centrų, miestų pateikti projektai vertinami ne pagal miesto dydžius. Projektai, ar juos pateikė didmiesčio specialistai, ar ne, daugiau balų negauna. Didmiesčio statusas svarbus užsienio investuotojams, kuriems svarbūs kitokie verslo plėtojimo kriterijai. Jie investuoja paskaičiavę ir įvertinę visas galimybes. Jiems miesto statusas svarbus“, - teigė direktorė.

Latvijoje geriau

Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovės Astos Tobulevičienės nuomone, turi miestas didmiesčio statusą ar ne - užsienio investuotojams nėra svarbus.

„Mūsų agentūra neatlieka konkrečių tyrimų, kiek Panevėžys prarado investicijų, neturėdamas didmiesčio statuso. Galiu kalbėti apie visos šalies bėdą ir paaiškinti, kodėl užsienio investuotojai traukiasi iš Lietuvos ir verslo centrus steigia kaimyninėje Latvijoje. Lietuvoje dideli „Sodros“ mokesčiai, mokesčių sistema netinkama, nėra aukštos kvalifikacijos specialistų, žemės rinka nesutvarkyta. Todėl latviams užsienio investuotojus suvilioti sekasi geriau. Lietuva šioje srityje pralaimi“, - kalbėjo A.Tobulevičienė.

Statusas padės

PB kalbinti nepriklausomi ekspertai teigė, kad nors pastaraisiais metais Panevėžys vystėsi sparčiau, nei tai rodė bendros šalies ir miesto raidos tendencijos, bet metropolinio centro trūkumas šalies Šiaurės Rytų regione menkino šios Lietuvos dalies vystymosi galimybes ir konkurencingumą.

Jų nuomone, metropolinio centro statusas Panevėžio vystymuisi turės teigiamas pasekmes. Sugrąžintas statusas paveiks ne tik miesto, apskrities, bet ir kitų Šiaurės Lietuvos teritorijų gyventojų socialinę aplinką.

Padės mažinti migraciją, kurti darbo vietas, bus geresnės darbo ir gyvenimo kokybės perspektyvos. Atsiras daugiau galimybių pritraukti potencialius investuotojus, telkti verslo ir pramonės įmones, didinti darbo pasirinkimo galimybes, panaudoti aukštesnės kvalifikacijos specialistus.

Keisti požiūrį

Beje, šią savaitę Lietuvos spaudoje pasirodė informacija, kad valstybės vadovas Valdas Adamkus domisi, kas Lietuvoje nuveikta reformuojant šalies ekonomiką. Jis atkreipė dėmesį, kad vienam gyventojui tenkančios tiesioginės užsienio investicijos lieka vienos mažiausių visame regione.

Valstybės vadovo nuomone, būtina atsižvelgti į ekspertų ir investuotojų siūlymus ir jais remiantis siekti, kad Lietuva taptų investicijoms patrauklia šalimi.

„Investuotojai pastebi, kad jiems svarbiausi yra mokesčių, žemės įsigijimo apribojimų ir griežto darbo jėgos reguliavimo klausimai. Tinkamos žemės investicijoms trūkumas vis dar yra aktuali problema, tačiau ji sprendžiama. Kitais metais užbaigus žemės reformą situacija turėtų iš esmės pagerėti“, - sakė Prezidentas.

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad šios problemos rodo susikaupusias viešojo administravimo efektyvumo problemas. Prezidento nuomone, būtina peržiūrėti dabartinę reguliuojančių institucijų sąrangą ir sumažinti administracinę naštą verslui bei piliečiams.

„Darbo jėgos trūkumas tampa vis skaudesne problema dėl emigracijos, dėl studijų ir profesinio mokymo kokybės“, - sakė Prezidentas V.Adamkus. Jis pabrėžė, kad būtina skatinti bendradarbiavimą tarp aukštojo mokslo ir verslo institucijų, rengti Lietuvai reikalingus ir būtiną kvalifikaciją turinčius specialistus.

Šalies vadovo įsitikinimu, šiems klausimams spręsti padėtų auganti ekonomika ir politinė valia bei ryžtas svarstyti darbo jėgos apmokestinimo problemą, sparčiau mažinti gyventojų pajamų mokestį ir nustatyti, kuomet yra nemokamas socialinio draudimo mokestis.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=11067997

[DONATASUKASLT -D-]

Spalio 12 dieną šalies parlamento nariai vieningai balsuodami ištaisė prieš ketverius metus padarytą klaidą: Panevėžiui sugrąžintas didmiesčio statusas. PB korespondentai, atlikę tyrimą, bandė išsiaiškinti, ar per ketverius metus, kai Panevėžys nebuvo metropolinis miestas, jo neaplenkė užsienio investicijos, ar, teikiant projektus Europos Sąjungos struktūriniams fondams, buvo atsižvelgta į nuvertintą miesto statusą ir todėl jis negavo finansavimo. Įdomu ir tai, kas pasikeis dabar, kai Panevėžys - didmiestis.

Panevėžio miesto savivaldybės Investicijų skyriaus vedėjos Dianos Žižiūnienės nuomone, Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), vertindama Savivaldybės specialistų parengtus projektus, neatsižvelgia, kokius statusus turi Lietuvos miestai. "Tokio vertinimo kriterijaus nuostatuose nėra. Nors galbūt vertinant atskirus projektus LVPA ir atsižvelgia, ar miestas turi metropolinio miesto statusą, ar ne. Tai labai svarbu, kaip bus įgyvendinti projektai, ar pakaks žmogiškųjų išteklių, resursų juos įgyvendinti", - dėstė valdininkė.

D.Žižiūnienė dienraščiui pateikė informaciją, kiek investicinių projektų ir kiek lėšų jiems įgyvendinti skirta nuo 2004 metų:

* 2004 metais Savivaldybė vykdė 30 investicinių projektų. Projektų paraiškos pateiktos ES struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo, Phare, Interreg, Town-Twining, Šiaurės Ministrų Tarybos, Socialinių paslaugų infrastruktūros programos, Valstybės investicijų programos finansinei paramai gauti. Tais metais projektams įgyvendinti gauta 64,318 milijono litų;

* 2005 metais Savivaldybė vykdė 38 investicinius projektus. Iš įvairių struktūrinių fondų, programų jiems vykdyti pritraukta 60,325 mln. litų.

* Šiais metais Savivaldybė vykdo 31 investicinį projektą. Iš Valstybės investicijų programos projektams įgyvendinti skirta 5,04 mln. litų parama, iš ES struktūrinių fondų - apie 50,95 mln. litų parama. Ji skirta universalios sporto arenos statybai (47,943 mln. Lt), Panevėžio bendrojo plano keitimui parengti (0,964 mln. Lt), Panevėžio miesto ir rajono tautinėms mažumoms priklausančių darbingo amžiaus asmenų integracijos procesui spartinti (0,885 mln. Lt), "Švietimo vadybos inovacijos: kokybės valdymas ir kompetencijų tobulinimas Panevėžyje" (0,650 mln. Lt), Savivaldybės administracijos darbuotojų kvalifikacijai kelti (0,501 mln. Lt). Iš viso projektams vykdyti pritraukta apie 56 mln. litų.

Tokio punkto nėra

LVPA atstovė ryšiams su visuomene Irena Džiužaitė PB patikino, kad vertinant projektus agentūros specialistams miesto statusas nerūpi. "Nėra tokio punkto vertinimuose. Labai svarbu, kad struktūrinių fondų, programų lėšos patektų ne tik sostinei ar kitiems didesniems šalies miestams. Lietuvos regionai turi vystytis ekonomiškai tolygiai. Kita vertus, yra tokių projektų, kuriems turi įtakos miesto statusas. Vertinant projektus, susietus su turizmo verslo plėtojimu, atsižvelgiama, ar miestas turi kurorto statusą. Garantuoju, kad projektus vertinantiems agentūros specialistams nebuvo svarbu, ar Panevėžys didmiestis, ar ne", - tvirtino LVPA atstovė.

Tačiau I.Džiužaitė pripažino, kad Ūkio ministerija, skirstydama lėšas, vis dėlto atsižvelgia į Lietuvos miestų statusus. "Tiksliai pasakyti negaliu, bet teko girdėti, jog didesnę dalį lėšų už projektus gauna sostinė, uostamiestis. Šie miestai turi prioritetą, nes pramonės išvystymo lygis aukštesnis. Tuose miestuose steigiasi logistikos centrai, o jų infrastruktūrai suformuoti reikia lėšų", - teigė atstovė ryšiams su visuomene.

Lėšų dar negavo

Panevėžyje jau keleri metai bandoma steigti logistikos parką, bet jo įkūrimo pabaigos vis nematyti. Savivaldybės Investicijų skyriaus vyriausioji vadybininkė Angelė Steponavičienė teigė, kad ne iki galo suformuotas žemės sklypas, kuriame turėtų būti įrengtas logistikos parkas. Be to, dar negautos lėšos iš Ūkio ministerijos techninei dokumentacijai parengti, nors projektas ministerijai pateiktas liepos mėnesio pradžioje. Parko techninė dokumentacija turi būti parengta iki 2006 metų pabaigos.

Pasak specialistės, jei, gavus lėšų iš Ūkio ministerijos, bus parengta techninė dokumentacija, tikėtina, jog kitąmet galima tikėtis gauti finansavimą logistikos parko infrastruktūrai formuoti.

Užsieniečiai vertina kitaip

Pakalbinus Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėją Antaną Stoką ir pasiteiravus, ar turėjo įtakos investicijų dydžiams nuvertintas Panevėžio statusas, valdininkas teigė, kad tiesioginės įtakos nematąs. "Tai ne pats svarbiausias kriterijus. Kita vertus, didmiesčio statusas svarbus užsienio investuotojams, kurie vertina viską: miesto geografinę padėtį, darbingo amžiaus specialistų gausą, Savivaldybės požiūrį į verslą. Pasąmonėje jiems labai svarbus faktas, kokį statusą Panevėžys turi. Tikėtina, kad, suteikus miestui didmiesčio vardą, užsienio investicijų pagausės", - optimistiškai kalbėjo valdininkas.

Investuodami skaičiuoja

Panevėžio apskrities viršininko administracijos regioninės plėtros departamento direktorė Rita Abaravičiūtė dienraščiui taip pat tvirtino, kad LVPA vertinant projektus neatsižvelgiama, kokį statusą turi Panevėžys. "Tai nėra svarbu dalykas. Regionų centrų, miestų pateikti projektai vertinami ne pagal miesto dydžius. Projektai, ar juos pateikė didmiesčio specialistai, ar ne, daugiau balų negauna. Didmiesčio statusas svarbus užsienio investuotojams, kuriems svarbūs kitokie verslo plėtojimo kriterijai. Jie investuoja paskaičiavę ir įvertinę visas galimybes. Jiems miesto statusas svarbus", - teigė direktorė
www.paneveziobalsas.lt

[dts]

skaiciau delfyje ir komentai tai ypac galingi ir pats straipsnis kazkoks kratinys, vnz eilinis flame

[Samsung]

Neturi ka veikti ir raso bus tu investiciju.

[auksellis]

Sovietmečiu didžiausias dėmesys buvo skiriamas Kaunui ir Vilniui. Iš dalies ir Klaipėdai kaip uostamiesčiui. Matome, kad tenai ir infrastruktūra, keliai, pramonės gamyklos išvystytos ir pan.

Kaip manot, koks sėkmingiausias kelias į sėkmę Panevėžiui, Šiauliams ir Klaipėdai? Ar būtina, kad visur būtų statomi aukštuminiai pastatai, vandens parkai ir kuriami Gariūnai, kad tų miestų žmonės galėtų vadintis moderniais?

Kaip manot, kokios šių trijų miestų ateitis ir vizijos? Būtų labai įdomu sužinoti daugiau nuomonių šia tema

[liutass]

Kaip manot, koks sėkmingiausias kelias į sėkmę Panevėžiui, Šiauliams ir Klaipėdai?

Klaipėda turi puikias vystymosi galimybes kaip jūrinis uostas (ką puikiai demonstruoja), Šiauliai su Panevėžiu turi pakariauti dėl Rail Baltica atšakos (manau, Šiauliai dėkingesnėje situacijoje), Panevėžys - Miltinio miestas (Miltinio teatras daug davė Panevėžiui kultūros prasme). Be to, tai Aukštaitijos sostinė. Šiuos miestus pinigai patys susiras.