Panevėžys - vėl didmiestis

[dts]

O as manau kad pagereja. Ar "Maximose" nesukuriama nauju darbo vietu?

Statistikos departamento duomenys (www.stat.gov.lt)

supratau jusu pozicija bet apie skirtingus dalykus mes snekam

[praeivis]

hmm 55 aukštai kažkaip nelabai realiai skamba, bet šiaip kodėl gi ne, svajoti ir kurti niekas nedraudžia

tai butu ganetinai kvailas sprendimas. panevezys rajoninis miestas ,turi galimybe plestis i sonus,kad butu patogu gyventi o cia bandys visus sugrusti

[Vidma]

........ gan malonu skaityti visų mintis, tik gaila kad jos parašytos mastant karšta galva. Vieniems kliūna „Maxima“ kiekis (kodėl būtent "Maxima" ?), kitiems pastato aukštis, dar kitiems tiesiog pavydas kutena, bet nei vieno pamastymo, ar to reikia, ar miestas pribrendo tokiems statiniams.

Taip, šiandien savo korekcijas aišku kad kažkiek padaris infliacija, bet sąlyginai nekreipiant į tai dėmesio o susikoncentruojant į to rajono vertybes, poreikius ir patrauklumą arba kad tai pasiekti, manau kad šis statinys po truputi bresta.
Kas liečia prekybos centrų kiekio skaičiavimą (kad ir tų pačių „Maxima“), taip, jie labai daug pasako apie tos infrastruktūros lygį, nes tai jie yra pirmutiniai indikatoriai apie pragyvenimo lygį, finansinius to regiono išteklius, apgyvendinimo tankumą.



Bet kuris investuotojas ateidamas į tą rinką, jau pradedant tais pačiai prekybos centrais (PC) prekiaujančiais maisto ir plataus vartojimo prekėmis, pirmiausia paskaičiuos to projekto gražą (atsiperkamumo laiką ir pelną), ir manau kad nerasit nei vieno prekybos centro kuris būtų pastatytas tik pagerinti to regiono gerovę.
Visų kitų (ne maisto prekių) investuotojų (čia kalba eina tik apie aptarnavimo sferą) pasirodymas toje rinkoje pirmiausiai ir bus įtakotas būtent šitų PC intensivumo. Gyventojų tankumas ir kiekis tam perimetrui apspres tik žvaigždučių (XXX, XXL) kiekį, tiksliau PC plotą, bei operatoriaus vardą. Tai yra pagrindiniai masių traukos objektai. Visi kiti stengsis išnaudoti susidariusią traukos situaciją, ir pabandyti išsunkti kuo didesnę sau naudą.



Netgi tas pats PC (maisto prekių) operatorius (arba netgi keli) gali nulemti kitų operatorių intensivumą tame regione bei pačio operatoriaus pripažinto vardo atėjimą. Suintensivintos operatorių koncentracijos vietoje vėl gi stengsis įsiterpti pripažinto vardo PC (maisto prekių) operatorius.
Panaši situacija ir prekybos ir pramogų centre (PPC) „Babilonas“. Kai jau sukoncentruoti kiti operatoriai, savo kasnį bando atsiriekti ir maisto bei plataus vartojimo produktų prekybos lyderė „Maxima“ ateidama į „Babilonas III“ projektą su padidinto asortimento PC „Maxima XXX“. Manau kad tai irgi pasako apie pačio projekto patrauklumą bei perspektyvas.
Dėja manau visi supranta kad perspektyvas ir tolimesnį patrauklumą apspredžia ir „OGMIOS CENTRO“ vizijos, o būtent viso projekto akcentai, tai aukštybiniai pastatai. Pastačius 10-ies - 16-os aukštų didelių pliūsų negausi. Kas sekė aukštibinių pastatų vystimosi raidą, prisimena – kad pirmasis pastatas pradėjo augti nuo 7-ių aukštų, kildamas su kiekvienais metais iki 11-os, 16-os kol pasiekė galutinį variantą 18-os aukštų dangoraižiu (Panevėžiui tai galiu drasiai sakyti). Respublikos mastu tai eilinis normalus daugiaaukštis pastatas su pagerinta, arba kitaip sakant šiek tiek prestižiškumo suteikenčia išvaizda leidžiančia įsikurti jau šioki toki pripažinimą turinčių firmų biūrams. Gi sekantis aukštybinis pastatas kurio vystymosi raida irgi akivaizdi ir augo pagal viso projekto patrauklumo rodiklį bei galimybes, šiandien jau pasiekė 50-ies - 55-ių auštų dangoraižio viziją.
Ar tai realu? manau kad į šį klausimą atsakis tik „OGMIOS CENTRO“ projekto operatoriai.
O ar reikia? - pasižiūrėjus Lietuvos miestų vystymosi analizių ir perspektyvų prezentacijas („OREM“, „Colliers International Lietuva“, „Re&Solution International Property Advisers“, „Lietuvos Statistikos Departamentas“), galima sakyti kad už 2-jų – 3-jų metų, taip, reikės. (Gaila tik kad analizės ir statistiniai apibendrinimai pagrinde daromi Vilniui, Kaunui bei Klaipėdai. Todėl tarp jų atsirandantys duomenys apie Šiaulius bei Panevėžį kartais buna labai netikslūs bei paviršutiniški)

Čia panašiai kaip ir su logistikos centrais, kad ir kaip Panevėžys norėtų pasidaryti Lietuvos bamba, dėja, visi skaičiai rodo kad apie pusė prekybinio Lietuvos ploto randasi Vilniuje, apie trečdalį – Kaune, taip pat ir apyvarta, todėl tiesiog nėra prasmės nukelti centrus nuo apyvartos branduolio ir taip sukelti savikainą. Bet visai kas kita, kai kalba pradeda eiti platesniu mastu ir išeinat už Lietuvos ribų. Čia Panevėžio perspektyvos išauga labai smarkiai.

......... „Dėl spartaus kitų regionų augimo, mažėja Vilniaus regiono užimama sandeliavimo patalpų rinkos dalis.
Formuojasi pagrindiniai logistikos centrai: Kaunas – skirtas visoje Lietuvoje vykdančioms veiklą bendrovėms, Panevėžys – Baltijos šalyse veikiančioms įmonėms.“ Citata iš „Colliers International Lietuva“ prezentacijos .......

Panašiai ir su turizmu Lietuvoje. Panevėžys negali pretenduoti į turizmo centrą nes papraščiausiai neturi nei istorinio, nei kultūrinio paveldo kuris sudomintų užsienio turistus. Nepretenduoja ir į turiningam poilsiui skirtų objektų atsiradimą kuris pritrauktų tuos pačius užsienio turistus.
Bet čia ir vėl ta pati tendencija kaip ir su logistikos centrais. Panevėžys užima vieną iš pačių geriausių pozicijų tranzitiniam turistų apsistojimo viešbučių tinklo vystymui Pabaltijo regijone ar pietinėje jo dalyje. O čia jau nemažą vaidmenį ir suvaidintų viešbučių tinklas aukštibiniuose pastatuose, tokiuose kokie ir yra „OGMIOS CENTRO“ operatorių vizijose. 55-ių aukštų dangoraižis būtų geras stimulas vystyti šia infrastruktūrą. Nes skaitoma kad turizmo nakvinės vietos surenka apie 50% visų lėšų paliekamų ųžsienio turistų.
Taip kad manau stimulas tikrai yra atsirasti šiam 55-ių ar „n“ aukštų statiniui.

[Edd]

Šiaip jau aukščiausi tokių miestų kaip Varšuvos, Londono ir pan. pastatai neturi 55 aukštų. Tokio pastato dar labai ilgai nebus nei Panevėžyje, nei bet kuriame kitame Lietuvos mieste. O šiuo metu turbūt niekas neinvestuotų net į 16 aukštų pastatą.

[auksellis]

Stipri mokslo industrija ir infrastruktūra - vienas svarbiausių miesto vystymosi veiksnių. Todėl labai apsidžiaugiau, perskaitęs šią naujieną, kurią tuoj pacituosiu. Tai rašo ne tik laikraštis, šįryt per žinias tai pranešė ir Žinių radijas.

Panevėžyje ruošiamasi steigti M.Romerio universiteto padalinį



BNS ir lrytas.lt inf.
2008-11-17 17:13

Panevėžyje planuojama steigti Vilniuje įsikūrusio Mykolo Romerio universiteto padalinį.

Panevėžio miesto savivaldybė pirmadienį pranešė ketinanti pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su M.Romerio universitetu, kuris planuoja įsteigti šiame mieste savo padalinį ir organizuoti nuotolines nuosekliąsias bei nenuosekliąsias teisės studijas.

Bendradarbiavimo sutarčiai iki jos pasirašymo dar turi pritarti savivaldybės Taryba.

Savivaldybės teigimu, teisininkų Panevėžiui „labai reikia“, tad M.Romerio universiteto, ketinančio pasiūlyti teisės magistrantūros studijas panevėžiečiams ir aplinkinių rajonų gyventojams, baigusiems bakalauro studijas, padalinio įsteigimas būtų naudingas. Be to, esą atsirastų didesnės galimybės panevėžiečiams siekti aukštojo mokslo savo mieste.
Jei Taryba pritars bendradarbiavimo sutarties projektui, M.Romerio universitetas įsipareigos organizuoti nuosekliąsias neakivaizdines magistrantūros bei nuotolines nuosekliąsias ir nenuosekliąsias studijas Panevėžyje, taip pat deleguoti savo mokslinį pedagoginį personalą studijų programoms realizuoti.

Šaltinis: http://www.lrytas.lt/-12269324221224...alin%C4%AF.htm


MRU ne tik teisės, bet ir sparčiai augantis socialinių (ekonomikos, viešojo administravimo ir kt.) mokslų universitetas, tad ateityje gali tapti svarbia mokslo institucija Panevėžyje

[Monteq]

Daugiau nei sveikintina iniciatyva

[Wycka]

/\ Kažkaip per daug gerai kad iškart patikėt...

[enigma]

Kaip sakoma - Dieve padek!

[auksellis]

Čia informacija iš gerokai patikimesnių šaltinių:

Panevėžio miesto savivaldybė ketina pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Mykolo Romerio universitetu, kuris planuoja Panevėžyje įsteigti savo padalinį ir organizuoti nuotolines nuosekliąsias ir nenuosekliąsias teisės studijas. Savivaldybės administracija parengė bendradarbiavimo su šia mokslo įstaiga sutarties projektą, kuris bus svarstomas Švietimo ir mokslo komitete bei siūlomas tvirtinti Tarybai.


„Teisininkų Panevėžio miestui labai reikia. Kadangi M. Romerio universitetas ketina pasiūlyti teisės magistrantūros studijas panevėžiečiams ir aplinkinių rajonų gyventojams, baigusiems bakalauro studijas, manau, tokio universiteto padalinio įsteigimas mūsų mieste būtų naudingas. Žinau, jog ir tarp Savivaldybės darbuotojų atsirastų norinčiųjų tapti teisės magistrantais. Pasirašius sutartį, atsirastų didesnės galimybės panevėžiečiams siekti aukštojo mokslo savo mieste, Panevėžys taptų kultūringesnis“, – teigia J.Gaidžiūnaitė.


Jei Taryba pritars bendradarbiavimo sutarties projektui, M. Romerio universitetas įsipareigos organizuoti nuosekliąsias neakivaizdines magistrantūros bei nuotolines nuosekliąsias ir nenuosekliąsias studijas Panevėžyje, taip pat deleguoti savo mokslinį pedagoginį personalą studijų programoms realizuoti.


Panevėžio miesto savivaldybė numačiusi tarpininkauti universitetui organizuojant studijų programų vykdymą, surandant tinkamas patalpas studijoms vesti, viešinant miesto gyventojams informaciją apie galimybę studijuoti pagal minėtų studijų programas. Sutarties projekte taip pat numatyta, jog Savivaldybė tarpininkaus apgyvendinant atvykstančius dėstytojus, sudarys galimybę studentams atlikti praktiką Savivaldybėje, teikti duomenis jiems rašant mokslinius tiriamuosius darbus.


Angelė Valentinavičienė
Vyr. ryšių su visuomene specialistė

Šaltinis: http://www.panevezys.lt/DesktopDefau...35&NewsID=6311

Čia šiek tiek senesnė naujiena, galbūt nuo to viskas ir prasidėjo

Bendradarbiavimo sutartis su Panevėžio apskrities viršininko administracija


Spalio 2 d. 10 val. Panevėžio apskrities viršininko administracijoje Mykolo Romerio universiteto rektorius prof. Alvydas Pumputis pasirašė bendradarbiavimo sutartį tarp Mykolo Romerio universiteto ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos.

Sutartimi siekiama gerinti valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų rengimą M. Romerio universitete, kelti Panevėžio apskrities viršininko administracijos darbuotojų kvalifikaciją ir teikiamų administracinių paslaugų kokybę universitetui ir apskričiai bendradarbiaujant keičiantis informacija, rengiant mokymus, tobulinant universiteto studijų programas.

Šaltinis: http://www.mruni.eu/lt/naujienos/det...rase_id=862850

[enigma]

Būtų visai neblogai...

[Vidma]

Prekybos gigantai – bankrotų pranašai
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=19359186
Inga Kontrimavičiūtė, "Sekundė"
2008 lapkričio mėn. 21 d. 00:10

Panevėžio smulkieji verslininkai labiau nei sunkmečio baiminasi prekybos centrų plėtros mieste. Savivaldybės parengtas specialusis planas numato, kad jau kitais metais Panevėžyje turėtų iškilti dar trys prekybos gigantai. Miesto verslininkų asociacija neabejoja, kad valdininkų monopolininkams uždegta žalia šviesa smulkiesiems prekybininkams rodo artėjantį galą.

Laukia bankroto

Jau kitą savaitę miesto Taryba turės apsispręsti dėl didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialiojo plano korektūros. Jei politikai pritars pakeitimams, Panevėžyje iškils gerokai didesni, nei buvo numatyta prieš porą metų, trys prekybos centrai šalia pagrindinių miesto gatvių – Klaipėdos g. 64, Smėlynės g. 202 ir Aukštaičių g. 56.

Dar 2006 m. Tarybos patvirtintame specialiajame plane buvo numatyta, kad šiose vietose galima statyti ne didesnius nei 1000 kv. metrų prekybos centrus.

Politikams įteisinus plano pakeitimus Klaipėdos g. būtų statomas iki 7000 kv. m baldų prekybos centras, Smėlynės g. ir Aukštaičių g. – 1500 kv. m maisto prekių parduotuvės.

Panevėžio smulkiųjų verslininkų asociacija įsitikinusi, kad, atvėrusi kelią monopolininkams, miesto valdžia vietinius prekybininkus pasmerktų bankrotui. Pasak asociacijos pirmininko Kazio Grabio, nors smulkieji verslininkai valdininkams ne kartą yra išsakę pastabas dėl plano pakeitimo, į jas liko neatsižvelgta.

„Dar praėjusią savaitę lankantis miesto mero Povilo Vadopolo kabinete mums buvo tvirtinama, kad Klaipėdos g. planuojama statyti iki 6000 kv. m prekybos centrą, o jau šią savaitę Ūkio, miesto plėtros ir aplinkosaugos komiteto posėdyje paaiškėjo, kad numatoma net iki 7000 kv. m Mums buvo meluojama“, – teigė K.Grabys.

Reikalauja vienodų sąlygų

Pasak K.Grabio, asociacija neprieštarauja, kad Klaipėdos g. ir Tulpių g. sankirtoje vietoje dabartinės nesutvarkytos automobilių stovėjimo aikštelės iškiltų estetiškai atrodantis baldų prekybos centras, tačiau iš valdininkų reikalauja vienodų sąlygų visiems miesto verslininkams.

„Prie 10 tūkst. kv. m prekybos centro privaloma ne mažesnė nei 300 vietų automobilių aikštelė. Vadinasi, būsimas baldų prekybos centras Klaipėdos g. privalėtų įrengti apie 250 vietų aikštelę, tačiau kažkodėl numatoma tik 90. Netgi kai Aukštaičių g. buvo statomas iki 1000 kv. m „Vasario“ prekybos centras, reikalauta 70 vietų aikštelės“, – priminė K.Grabys.

Maža to, asociacija įsitikinusi, kad teikdama tokią specialiojo plano korektūrą Savivaldybė pažeidžia pačios nustatytą taisyklę, jog prekybos centrai vienas nuo kito privalo būti ne arčiau nei už 300 metrų.

K.Grabys įsitikinęs, kad planuojamą statyti Aukštaičių g. 56 prekybos centrą ir „Vasarį“ skirtų kur kas mažesnis atstumas.

„Pasekmes suprantame visi – „Vasaris“ bankrutuos, nes negalės manipuliuoti kainomis taip, kaip monopolininkas“, – prognozavo K.Grabys.

Smulkieji verslininkai valdininkams iškėlė sąlygas ir dėl Smėlynės g. vilniečių bendrovės ketinamos statyti maisto prekių parduotuvės.

„Asociacija prekybos centrui toje vietoje neprieštarauja, tačiau – ne maisto prekių. Smėlynės gatvė ir taip jau užkimšta tokiomis parduotuvėmis“, – pareiškė pirmininkas.

Varžytis beprasmiška

K.Grabys pripažino abejojantis, ar Savivaldybė atsižvelgs į vietinių verslininkų išsakytas pastabas. Anot jo, iki šiol valdininkai smulkiųjų prekybininkų reikalavimus „ciniškai ignoravo“.

„Valdžia kerta šaką, ant kurios pati sėdi. Panevėžio įmonių savininkai moka mokesčius į miesto biudžetą. Iš kitų miestų atėję verslininkai mokės ten, kur įregistravę įmonę, išskyrus žemės mokestį. O Panevėžys, ko gero, netrukus bus nebe Aukštaitijos, o prekybos centrų sostinė“, – pažymėjo asociacijos vadovas. Jo nuomone, smulkiesiems verslininkams varžytis su prekybos gigantais – beprasmiška.

„Pirkėjas eis ten, kur didesnis prekių asortimentas. Mažosios parduotuvėlės tokio pasiūlyti negali. Monopoliniai prekybos tinklai savo sąlygas diktuoja netgi gamintojams. Esant tokia situacijai smulkieji neturi jokių galimybių mažinti kainų“, – vardijo K.Grabys.

Uždrausti negali

Skaičiuojama, kad 2009-ųjų pradžioje šalyje veiks apie 40 prekybos centrų. Europos Sąjungos 1000 gyventojų tenka 205 kv. m prekybos centrų nuomojamo ploto, Lietuvoje – 185 kv. m.

Prekybos monopolininkų plėtrą reguliuojančių valstybės teisės aktų nėra – už tai atsakomybę prisiima savivaldybės.

„Vietinių verslininkų nepasitenkinimas suprantamas. Aišku, kad tokia konkurencija jiems trukdo. Bet uždrausti prekybos centrų plėtrą nėra priemonių. Mes negalime jiems drausti, tik reguliuoti: arčiau miesto centro mažesnius statyti, toliau – didesnius. Nežinau teisės aktų, kurie apibrėžtų rinkos persisotinimą prekybos centrais“, – teigė Panevėžio miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis.

Nors Savivaldybė daugiau prašymų dėl prekybos centrų plėtros nėra sulaukusi, tačiau, architekto nuomone, Aukštaitijos sostinė monopolininkams įdomi.

„Vilnius jau užkištas, ten nebėra kur plėstis. O Panevėžyje verslininkai tam dar mato galimybių“, – teigė S.Matulis.

Plėtrai vietos yra

Aukštaičių g. 56 dar vieną prekybos centrą mieste ketinančios statyti „Rimi Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė patvirtino, kad Panevėžyje bendrovė įžvelgianti potencialą ir netgi, nepaisydama vartotojams siaubą keliančio ekonominio sunkmečio, plėtros neplanuoja stabdyti.

„Visi veikiame toje pačioje rinkoje pagal galiojančius teisės aktus ir vietos, manau, visiems turi užtekti. O ką pasirinkti – prekybos centrą ar smulkiojo prekybininko parduotuvę, palikime spręsti pačiam pirkėjui“, – teigė R.Juodkienė.

Kad Lietuva dar neišnaudojusi visų plėtros galimybių, įsitikinęs ir Prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Marius Busilas.

„Europos Sąjungos valstybės, netgi Prancūzija, kuri labiausiai buvo nusiteikusi prieš didžiuosius prekybos centrus, dabar keičia poziciją ir pritaria, kad jie turėtų būti kuriami būtent miestų centruose – kuo arčiau vartotojo. Lietuvoje plėstis vietos dar yra, o nuo to laimės tik vartotojas“, – tvirtino M.Busilas.


Direktoriaus nuomone, užuot sukusios galvą, kokiu būdu riboti prekybos tinklų plėtrą, savivaldybės turėtų spręsti, kaip paremti smulkųjį verslą, kad šis sugebėtų prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų.

"Sekundė"

[Fenix]

pagal mane Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Lietuvos didmiesciai. nors palyginus su kitu saliu miestais musiskiai teuzimtu 1/30 ju ploto ar gyventojku skaiciaus

[praeivis]

tokia sparti prekybos centru pletra parodo tik viena-kiek daug jus permokate uz maisto produktus ir kokie milziniski pelnai lieka maximai. mes jau senai uz maista mokame brangiau nei vokietijoje.

[liutass]

tokia sparti prekybos centru pletra parodo tik viena-kiek daug jus permokate uz maisto produktus ir kokie milziniski pelnai lieka maximai. mes jau senai uz maista mokame brangiau nei vokietijoje.

čia ne į temą, bet rinkos kaina yra tokia, kokią sutinka mokėti pirkėjas.

[daktaras]

/\ o kaip nesutikti? nebepirkti?

[Aiwa]

pagal mane Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Lietuvos didmiesciai. nors palyginus su kitu saliu miestais musiskiai teuzimtu 1/30 ju ploto ar gyventojku skaiciaus

Vilnius jau senei beveik Paryžiaus dydžio pagal plotą

[liutass]

/\ o kaip nesutikti? nebepirkti?

Jei netinka kainos/kokybės santykis, tai taip, nebepirkti ten.

[LBP]

Vilnius jau senei beveik Paryžiaus dydžio pagal plotą

O apie gyventojų skaičių kalbėit net neverta. Kaip ir apie metro poreikį.

[daktaras]

Jei netinka kainos/kokybės santykis, tai taip, nebepirkti ten.

tai kad visur kainos panašios...

[liutass]

tai kad visur kainos panašios...

Vadinasi, tai rinkos kaina visur.