Panevėžys - vėl didmiestis

[Giedra70]

Panevėžiečiai, laikas būtų ir kokią nuotrauką įdėti.

[dts]

tai arba mes visi esam kaimieciai arba visi miestieciai.. pagaliau nuspreskit, nes
Yra tik du variantai arba lietuva kaimas, arba lietuvoje yra 5 didesni miestai, kuriuos vietoje vadiname didmiesciais

[auksellis]

tai arba mes visi esam kaimieciai arba visi miestieciai.. pagaliau nuspreskit, nes
Yra tik du variantai arba lietuva kaimas, arba lietuvoje yra 5 didesni miestai, kuriuos vietoje vadiname didmiesciais

Pasauliniu mastu Lietuva yra užkampis, kur galima ramiai gyventi ir kimšti į skrandžius tokius neįsivaizduojamus pasauliečiams dalykus kaip cepelinai. Čia nevyksta toks intensyvus gyvenimas kaip Londone, teroristams čia taip pat nuobodu, be to šalta žiemą. Taigi, gyvenam niekieno nematomi užkampyje ir tiek.

Lietuvos mastu yra penki didesni ir penki mažesni apskričių (jų iš viso 10) centrai. Tų miestų gyventojai jaučiasi pranašesni už likusius (gyvenančius mažesniuose miestuose, mažuose miesteliuose, vienkiemiuose ir pan.).
Penki didieji Lietuvos miestai retsykiais jaučiasi pranašesni už visą likusią Lietuvą.
Vienas toks didžiausias miestas jaučiasi dažnai pranašesnis už visus likusius tautiečius. Štai tokia ir politika

O Panevėžys vienas pirmųjų šalyje pradėjo naudoti pozicionavimą, ėmė ieškoti savo veido, išskirtinumo. Sveikintinas pavyzdys

[Edd]

Jei tas didmiesčio statusas atneš nors kokios naudos (moralinės atrodo jau atnešė ), tai puiku. O pats didmiesčiais Lietuvos mastu vadinčiau tris miestus, kurie labiausiai išsiskiria t.y. Vilnių, Kauną ir Klaipėdą.

[REMASXXXL]

Panevėžiečiai, laikas būtų ir kokią nuotrauką įdėti.

pasiziurek puslapio apacioja kur Panevezys 2005

[REMASXXXL]

o kaip reikia ideti nuotraukas?

[osiz]

o kaip reikia ideti nuotraukas?

http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=1096

[Edd]

Diskusijos apie Lietuvos vystymąsi, dipolius ir pan. iškeltos čia:
http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3437

[Kosovo]

Beje, jeigu Vilnių su Kaunu sujungs ir bus dipolis, visai realiai Šiaulius su Panevėžiu gali sujungt ir bus dar vienas dipolis ir beje, visai nemažas. Juolab kad tarp tų dviejų miestų didelių kaimų irgi netrūksta, pvz. Radviliškis - 21000 gyv., Šeduva - 6500.

[auksellis]

Radau tokį įdomų pranešimą apie e.Panevėžį
2006-12-12

Primename, kad mobiliojo ryšio bendrovės „Omnitel“ abonentai turi galimybę naudotis nauja paslauga "e.Panevėžys" ir gauti operatyvią informaciją apie Panevėžio miesto savivaldybę, miesto renginius, autobusų parko miesto ir tarpmiestinių maršrutų tvarkaraščius bei susisiekti su Panevėžio miesto vieno telefono skambučio tarnyba 1545 („Panevėžio butų ūkiu“, avarine, priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, policija, greitąja medicinos pagalba ir kt.).

Šia paslauga galima naudotis, atsisiuntus papildomą meniu punktą "e.Panevėžys" į savo telefoną: išsiųskite SMS žinutę su įrašu PANSAV arba PANSAV+ trumpuoju numeriu 1695. Jeigu naudojate „SIM plius“ kortelę, gausite pranešimą, kad Jums ši paslauga yra suteikta.

Tie, kas dar nesuspėjo, seno pavyzdžio SIM kortelę gali nemokamai pasikeisti į naują „Omnitel“ salone Urbšio g. 1, Panevėžys.

Ryšių su visuomene skyrius. panevezys.lt

Na, visai nieko, sakyčiau. Gyventojams tikrai turėtų būti patogu, tik gaila, kad veikia tik vieno mobiliojo ryšio tinkle Gal tai pirmasis žingsnelis link elektroninio miestiečio bilieto

[arsiakas]

Pabandysiu šioje diskusijoje padėti tašką:

Informacija iš www.sociumas.lt (http://www.sociumas.lt/lit/nr13/urbanizacija.asp)

Gyventojų skaičius yra patogus kriterijus, kai miesto samprata apibrėžiama šalyje; tačiau naudojant jį tarptautiniu mastu, kyla problemų, nes skirtingose šalyse didmiesčių gyventojų skaičius gali net labai smarkiai skirtis: pavyzdžiui, Danijoje vietovė vadinama miestu, jei ten gyvena nors 250 žmonių, bet Graikijoje vietovė vadinama miestu tik tada, kai joje gyvena bent 10 000 gyventojų.

Tarptautinės organizacijos bando suvienodinti šį kriterijų. Pavyzdžiui, Jungtinės Tautos naudoja tokią vietovių klasifikaciją: didelis didmiestis – vietovė, kur gyvena 500 000 ir daugiau žmonų; didmiestis – 100 000 ir daugiau žmonių; miesto vietovė – 20 000 ir daugiau žmonių; kaimo vietovė – mažiau nei 20 000 žmonių.


Taigi, pagal Jungtines Tautas, Panevėžys - didmiestis. Taškas.

Cia yra grynu gryniausia teisybe. Pilnai su tuo sutinku. Be to , noreciau pareiksti nuomone, kad kai kurie Vilniaus bei Kauno vaikigaliai ir ne tik yra pasikele, galvoja turintys kazka daugiau nei kiti.

[Aš]

arsiakas
Cia yra grynu gryniausia teisybe. Pilnai su tuo sutinku. Be to , noreciau pareiksti nuomone, kad kai kurie Vilniaus bei Kauno vaikigaliai ir ne tik yra pasikele, galvoja turintys kazka daugiau nei kiti.

O argi tai ne tiesa? Juokauju.
Taip, šiame forume galima pastebėti pėdsakų ir Panevėžiečių pūtimosi prieš Šiaulius, Kauno prieš Vilnių, Vilniaus prieš Kauną ir t.t.. Kai visa tai išsakoma neįžeidžiant, tai yra gerai. Tai skatina konkurenciją ir saikingai pasigirti savo privalumais nėra blogai. O visą tą savo, kaip menkavertiškesnio (jūsų miestas toks nėra) miesto įvaizdį sukuria ne kas kitas, o jūs patys, pernelyg sureikšmindami tą faktą, kad Panevėžys vėl didmiestis Va, pavyzdžiui, jei tu savo parašą "Da best country LITHUANIA !!!!" panaudosi užsienio forume, tai greičiausiai jį skaitančiam užsieniečiui kils mintis, jog tu taip šūkauji dėl menkavertiškumo komplekso ar panašiai Jei tai išsakysi subtiliau, solidžiau, galimas daiktas, kad ir tokia mintis nekils ir gal, netgi, jis patikės, kad Lietuva puiki šalis. Taip ir jūs čia kuo daugiau rėkaujat vienas per kitą koks jūsų miestas didmiestis, tuo pašaliniams tai mažiau įtikinama atrodo Aš taip manau. O kad Panevėžys didmiestis aš nesiginčiju

[dts]

supranti, man vienas dalykas labai nepatiko. Kad is Vilnieciu ir ten t.t. net ir is siaulieciu lupu pasigirdo tokios ironiskos ir pasaipios snekos, koks cia panevezys, gavo cia ta metropolio statusa, kas jis toks mazdaug ir lia lia, net ir kaikurie siaulieciai gyvendami galima sakyti topaties dydzio mieste taip snekejo..

[Samsung]

Lietuviskas pavydas

[Aš]

supranti, man vienas dalykas labai nepatiko. Kad is Vilnieciu ir ten t.t. net ir is siaulieciu lupu pasigirdo tokios ironiskos ir pasaipios snekos, koks cia panevezys, gavo cia ta metropolio statusa, kas jis toks mazdaug ir lia lia, net ir kaikurie siaulieciai gyvendami galima sakyti topaties dydzio mieste taip snekejo..

Kažin kiek tiems šiauliečiams, kurie taip kalbėjo metukų? Į tokias kalbas neverta dėmesio kreipt, nes gausis toks pat amžinas konfliktas kaip šiuo metu yra Kaunas vs Vilnius ar Žalgiris vs Lietuvos Rytas. Toks konfliktas, kurio niekada nė viena pusė nelaimės. Bet aš mačiau čia ir panevėžiečių "įkandimų" Šiauliams dėl, pavyzdžiui, "Saulės miesto" ir t.t., taip kad visi neesame tokie jau nekalti Na čia visiem senai žinomos tiesos, kam tie moralai Tik nenoriu, kad Kaunui atstovautų keleto blogą įvaizdį kuriančių žmonių nuomonė. Ir apie kitus miestus neturėtų būti susidaroma nuomonė iš tokių "fragmentų".

[arsiakas]

Ash. Pritariu tau kad mano Parasas nelabai deretu uzsienio forumuose Aisku as pries tai gerai pagalvociau ar verta reklamuoti ta musu BRANGIA Lietuvele . O siaip tai Lietuvos forumuose jis labai tinka, as didziuojuosi kad gyvenu Lietuvoje ir kalbu lietuviskai Ir manau kad jus ta pati galvojat. Mes visi is vieno molio

[arsiakas]

ASH. O gal zinai kodel mano skypes zenkliukas rodo klaustuka? As juk ONLINE, op wat pas tave yra ONLINE

[Aš]

ASH. O gal zinai kodel mano skypes zenkliukas rodo klaustuka? As juk ONLINE, op wat pas tave yra ONLINE

http://tinkle.miestai.net/showthread...ighlight=skype Prašom prašom

[arsiakas]

Na pasidariau. Aciu

[TAUchix]

Čia truputį ne į temą, nors sąsajų galima rasti: Panevėžys iki metropolinio statuso gavimo (iki 2007) ir ateities prognozės

Panevėžys bręsta šuoliui


A.Repšio nuotr. Panevėžys tapo ypač patraukliu investicijoms – miestas jau pritraukė apie 700 mln. litų tiesioginių užsienio investicijų. Aukštaitijos sostinė tampa labai svarbia ES kryžkele.

2007-ieji, nors ir vadinami Kiaulės metais, Panevėžio verslui kiaulysčių nežada. Jie gali būti patys ramiausi nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo – miestui negrasins dideli bankrotai, augs darbo jėgos paklausa ir, tikėtina, vidutinis darbo užmokestis. Be to, Panevėžio miesto ir rajono verslininkai bei savivaldos aktyviai rengiasi Europos Sąjungos struktūrinių fondų milijonų dalyboms. Tikimasi, kad verslo aplinkos gerinimas pristabdys emigraciją ir taps pirmu rimtu signalu išeiviams, kad Panevėžio kraštas norėtų juos susigrąžinti.

Iki Airijos – dar toli


1991-2006-ieji Panevėžio miesto ir rajono istorijoje, be visų kitų labai svarbių ir mažiau svarbių metraštininkų įrašų, bus įvardyti ir kaip sodybų tuštėjimo metas.

Atrodo, kad 2007-ieji gali tapti pirmaisiais atokvėpio nuo milžiniškų socialinių problemų grėsmės ir darbo jėgos nutekėjimo į kitas šalis metais.

Panevėžio miesto ir rajono bendruomenėms ramius ir geresnius metus žada pramonininkus ir verslininkus vienijančios institucijos, darbo rinkos specialistai, valdžia.

Vis dėlto tikėtis, kad 2007 metai Panevėžiui ir visai šaliai bus tokie, kokie buvo 1991-ieji Airijai, neverta.

Pradedant 1991 metais ir iki 2001-ųjų sparčiai besivystanti šios šalies pramonė ir smulkusis verslas įstengė susigrąžinti milijonus airių emigrantų į savo įmones.

Darbdavių agentai emigrantus sekiojo oro uostuose, gatvėse ir net jų namuose. Verslininkai suprato, kad norėdami susigrąžinti patikimus darbininkus privalo dalytis pelnu – todėl darbdavių pasiūlymai tapo itin viliojantys.

Darbo rinkos specialistai pripažįsta, kad vidutinis darbo užmokestis Panevėžyje – 1000 litų – vis dar nepajėgus atgal privilioti išvažiavusiųjų.

Kita vertus, jeigu dėl kokios nors priežasties tūkstančiai emigrantų plūstelėtų iš Airijos, Ispanijos, Anglijos, Vokietijos, Norvegijos ir kitų šalių atgal į namus, miestas pritrūktų darbo vietų.


Darbdaviams skaudės galvą


Praėjusių metų pabaigoje neoficialiai buvo apskaičiuota, kad užsienyje jau gyvena kas dešimtas arba kas šeštas darbingo amžiaus panevėžietis.

Manoma, kad jiems sugrįžus nedarbas Panevėžyje galėtų šoktelėti beveik iki 2000 metų lygio, kai bedarbiais mieste buvo apie 15 tūkstančių žmonių, o nedarbas siekė beveik 16 procentų.

Statistikos departamentas skelbia, kad nuo 1994 iki 2005 metų iš Panevėžio išvyko 12 175 gyventojai. Kad didžioji dalis prapuolėlių iš sėsliųjų piliečių virto ekonominiais emigrantais, pripažįsta ir statistikai, ir darbo rinkos ekspertai.

Tiek žmonių išplukdė iš Panevėžio dvi pagrindinės emigracijos bangos – 1996-2000 metais ir 2004-2006 metais. Iš kitų Panevėžio apskrities rajonų savivaldybių nuo 1994 metų išvažiavo 8157 gyventojai: iš Biržų – 2262, Kupiškio – 905, Pasvalio –1787 ir Rokiškio – 3203.

Neoficialiais skaičiavimais, pernai iš Panevėžio išvyko dar apie 1000 gyventojų. Emigrantų duoną šiuo metu jau kremta apie 14 tūkstančių panevėžiečių.

Laisvų darbo vietų Panevėžio mieste ir rajone 2007 metais bus užregistruota tik pusė tiek – apie 7500. Be to, miestas turi ir per 5 tūkstančius bedarbių. Tiesa, pusė jų darbo rinkai nėra pasirengę.

„Verslininkai nespėja vykdyti užsakymų, tačiau plėsti gamybos neturi galimybių, nes potencialūs darbuotojai išvykę į užsienį, – „Verslo vartams“ sakė Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) direktorius Vytautas Kazakevičius. – Dėl to kartais tenka net atsisakyti pelningų užsakymų“.

Stabilumą garantuos ir ES lėšos


Tačiau PPAR direktorius mano, kad 2007 metai bus geresni nei iki šiol buvusieji. Jo įsitikinimu, yra visos prielaidos, kad iki 2013-ųjų Panevėžys taptų moderniausiu pramonės ir paslaugų įmonių centru šalies Šiaurės Rytų regione.

„Versle ramybės niekada nebūna – nebus jos ir 2007 metais. Niekur nedings konkurencija ir ypač šiuo metu opi darbo jėgos trūkumo problema, – sakė V.Kazakevičius. – Tačiau, vertinant tendencijas, Panevėžio pramonės ir mažesnėms įmonėms šie metai iš tiesų žada būti geresni“.

Daug vilčių PPAR direktoriui teikia Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinė parama. Pagal ją šalies ūkiui žadama skirti 23 milijardus litų.

„Yra ženklų, kad antrasis paramos skirstymo etapas bus paprastesnis. Vyriausybė jau pranešė, kad paraiškų paramai gauti procesas bus greitesnis, – teigė PPAR direktorius. – Be to, mūsų verslininkai ir savivaldos jau pramoko panaudoti ES fondų pinigus“.

Per pasibaigusį 2004-2006 metų struktūrinės paramos skirstymo laikotarpį Panevėžio miesto ir rajono įmonės ir savivaldos subjektai panaudojo per 40 milijonų litų.

Pastaruosius keletą metų Panevėžio miesto ir rajono ekonomiką stiprino ir tiesioginės užsienio investicijos. Norvegijos, Danijos, Vokietijos ir kitų šalių kompanijos čia investavo apie 700 milijonų litų. Panevėžio įmonių bendra metų apyvarta jau siekia 5 milijardus litų, iš jų 1,2 milijardo litų vertės produkcijos yra eksportuojama.


Proveržio metai


Miesto metras Vitas Matuzas, kalbėdamas apie 2007 metų prognozes, taip pat neslėpė optimizmo.

„2007-ieji bus proveržio metai. Per ateinančius ketverius metus, plėtojant tuos investicinius projektus, kuriuos jau pradėjome įgyvendinti, Panevėžyje bus sukurta per 4000 naujų darbo vietų, – neabejojo V.Matuzas. – Smulkiojo ir vidutinio bei inovacijų verslo plėtrą paskatins ir steigiamas Panevėžio pramonės ir logistikos parkas“.

Statyti jis bus pradėtas šiemet, o baigtas 2008 metais – šalies ir užsienio verslas jau dabar rodo susidomėjimą projektu. Parke iškilsiantys logistikos kaimeliai skatins ir paslaugų įmonių plėtrą – vilkikų vairuotojams reikės motelių, maitinimo įstaigų, automobilių remonto dirbtuvių paslaugų.

Šalies ir užsienio verslininkai, pasak miesto vadovo, jau įvertino verslui plėtoti palankią Panevėžio geografinę padėtį ir ja pradėjo naudotis. Šiemet tai taps dar akivaizdžiau.

„Šiais metais bus pradėti darbai, kurie netrukus užtikrins ne tik panevėžiečių aukštesnį pragyvenimo lygį, bet ir laisvalaikio kokybę – tai ne mažiau svarbu. Panevėžyje bus pradėtas statyti mokslo ir technologijų parkas, universali sporto arena, vandens pramogų parkas ir „Babilono 2“ ledo arena“, – kalbėjo V.Matuzas.

Be to, 100 milijonų litų vertės termofikacinės elektrinės statyba užtikrins panevėžiečiams šilumos energijos kainų stabilumą.


Svarbu nesustoti


Panevėžio rajono taryboje posėdžiaujantys politikai praėjusiais metais ir šiems prasidėjus nuolat vienas kitam kartoja: „Kad tik nesustotume, kad tik nesustotume ties tuo, kas jau nuveikta“.

„Neabejoju, kad rajono valdžiai šie metai bus labai įtempti ir atsakingi. Rajone reikia nuveikti dar daug darbų, kad žmonės jaustųsi patogiai ir saugiai, – „Sekundei“ sakė Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis. – Seniūnai jau yra apskaičiavę, kiek tai kainuotų – seniūnijų vadovai šiemet iš biudžeto norėtų gauti net 14 milijonų litų. Deja, tokių norų patenkinti rajono biudžetas nepajėgus“.

Rajono plėtros strategija ir ypač tempai, anot pašnekovo, labai priklausys ir nuo artėjančių savivaldybių rinkimų rezultatų.

„Duok Dieve, kad Ramygalos plyno lauko investicinis projektas būtų įgyvendintas taip sėkmingai, kaip tik gali būti sėkmingai investuoti beveik 15 milijonų litų“, – vylėsi P.Žagunis.

Projektą, kurio įgyvendinimas iš pagrindų pakeistų Ramygalos ir aplinkinių miestelių gyvenimą, sutiko paremti Europos Sąjungos struktūriniai fondai.

Praėjusių metų gruodžio 29 dieną Panevėžio rajono savivaldybė pasirašė paramos sutartį – pagal ją ES skyrė šiek tiek daugiau nei 10 milijonų litų pramoninei zonai Ramygaloje steigti. Iš viso projekto įgyvendinimas kainuos 14,9 milijono litų – trūkstami pinigai bus skirti iš Panevėžio rajono savivaldybės ir šalies biudžetų.

Už tuos pinigus iki 2008 metų rugsėjo šalia Ramygalos esančios 7,4 hektaro valstybės žemės bus paversta pramonei tinkamais sklypais su visa reikiama infrastruktūra. Statybos darbai prasidės jau šiemet.

Strateginėje vietoje prie automagistralės „Via Baltica“, pusiaukelėje tarp Panevėžio ir Kėdainių, netolimoje ateityje turėtų įsikurti modernios privataus kapitalo įmonės. Panevėžio rajono meras P.Žagunis pasidžiaugė, kad Ramygalos plyno lauko investicijos sukurs naujų darbo vietų, o tai padės sustabdyti rajono žmones nuo ekonominės emigracijos į Vakarus.

„Todėl 2007 metai, ko gero, taps atskaitos tašku, kada stipriau pradės vystytis regiono ekonomika ir kils žmonių gerovė. Jie gali būti ir kur kas stabilesni už visus praėjusiuosius, – tvirtino P.Žagunis. – Tikėtina, kad tokie pūliniai kaip „Ekrano“ bankrotas nebeturi kur iškilti“.


Nedarbas mažės


Panevėžio darbo biržos specialistams 2007-ieji taip pat bus geresni nei praėjusieji metai. Pernai dėl milžiniškos kineskopų gamyklos „Ekranas“ bankroto į gatvę buvo išmesta 4143 darbuotojai, nedarbas mieste nuo 2,9 procento išaugo iki 5,3 procento.

Tiesa, pusė visų darbo netekusių „ekraniečių“ net nesikreipė į Panevėžio darbo biržą, nes akimirksniu iš nedarbo balos buvo išgraibyti kitų miesto įmonių. Dalis jų savo likimą susiejo su užsienio šalimis.

Šiuo metu oficialaus darbo vis dar neturi 1159 buvę kineskopų gamintojai, iš jų – net 800 moterų. 35 procentai jų yra vyresni nei 50 metų. Gamyklos darbuotojų integracijai į darbo rinką jau išleista 1,37 milijono litų.

„Planuojame, kad 2007 metais bedarbių mažės – metų pabaigoje nedarbas sieks tik 4 procentus. Šiemet verslininkai pasiūlys net 7500 laisvų darbo vietų, – „Verslo vartams“ prognozavo Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė. – Net 87 procentai visų pasiūlymų įsidarbinti bus pagal neterminuotas sutartis“.

Dabar mieste yra užregistruotas 5,3 procento nedarbas. Didžioji dalis darbo neturinčiųjų – ilgalaikiai bedarbiai, kuriems darbo rinkos reikalavimai yra sunkiai pakeliami. Iš viso užregistruoti 5478 bedarbiai.

Preliminariais skaičiavimais, pramonės ir smulkesnio verslo plėtra iš miesto per artimiausius ketverius metus gali pareikalauti per 10 tūkstančių įvairios kvalifikacijos darbuotojų.


Praeitis – šiurpulinga


Dar prieš 6-8 metus situacija darbo rinkoje atrodė visiškai beviltiška: pramonė merdėjo, žmonės iš miesto į kaimus bėgo ne tik nuo nedarbo, bet ir nuo bado.

Tada miesto pramonės rajonai daugeliui panevėžiečių atrodė nebeprikeliami antram gyvenimui ir tinkantys tik siaubo filmams apie trečiąjį pasaulinį karą filmuoti.

Vis dėlto teisūs buvo ne jie, o rinkos ekspertai, kurie teigė, kad miestą kada nors gelbės sugriuvusios pramonės palikta komunikacijų ir pastatų infrastruktūra, patogi geografinė padėtis.

Tačiau tada niekam nerūpėjo prog-nozės, nes bankrotai miestą drebino kaip atominiai sprogimai. Atrodė, kad jų sukelti socialinių bangų padariniai bus nebepataisomi.

„Mes išgyvenome trejus sunkiausius Lietuvos ūkiui metus“, – pasibaigus tam laikotarpiui kalbėjo daugelis miesto verslininkų ir pramonininkų.

Kreditoriai nuo 1997 iki 2000 metų buvo nutraukę „Linuvos“, „Panevėžio autoremonto“, „Panevėžio konservų“, „Panevėžio medienos“, „Elektrotechnikos“, „Panevėžio autokompresorių“ ir Valstybinės tiksliosios mechanikos gamyklos veiklą.

Visos šios įmonės darbu aprūpindavo apie 10 tūkstančių miesto gyventojų. Tiesa, prieš pat bankrotą jose dirbo jau gerokai mažiau panevėžiečių.

Kiek vėliau žlugo bendrovės „Vinva“ ir „Panevėžio maistas“.

Išlikusios pramonės įmonės dėl Rusijoje nuvertėjusio rublio ir prasidėjusios finansų krizės buvo praradusios iki 70 procentų eksporto rinkų.

Per didžiosios lietuviškos depresijos metus – nuo 1998-ųjų iki 1999-ųjų rudens – darbo neteko per 5000 panevėžiečių.

Nuo valstybės atkūrimo iki 1999 metų pabaigos žlungančios pramonės įmonės į gatvę išvarė beveik 10 tūkstančių žmonių, o prekybos susivienijimai – dar beveik 5000 miesto gyventojų. Už tų 15 tūkstančių bedarbių nugarų stovėjo dar mažiausiai po du – beveik 50 tūkstančių panevėžiečių buvo patekę į skurdo spąstus.

Oficialiai darbo 2000 metais neturėjo kas ketvirtas panevėžietis.

Darius SKIRKEVIČIUS