Panevėžys - vėl didmiestis

[tivoli]

Apie ką čia iš vis diskuotuojama... Panevėžį galima traktuoti kaip didmiestį, kaip miestą ar miestelį. Juk tas apibrėžimas VISŲ PIRMA FUNKCIŠKAI reiškia miestų kategorijas, tam kad būtų perskirstomos lėšos pagal tam tikrą ADMNISTRACINĮ SKIRSTYMĄ. Tai yra iš esmės įstatyminės bazės ir viešo administravimo ĮRANKIS ir INSTRUMENTAS, kuris apibrėžia tik miestų kategorijas! Bet kažkaip žmonėms susišviečia, jog tai yra problema susijusi, ar miestą galimą vadinti didmiesčiu. Yra poreikis vadinkit, kad ir Niujorku, ar Megagalaktikos centru. Bet didmiestis yra tik instrumentas pagal dabartinę sistemą, o ne miesto tapatybę apibrėžiatis ženklas. Žodžiu ne iš tos pusės šnekat! Įsiskaitykit į turinį. O žiauriausia tai pasiskaičius pačios Panevežio miesto savivaldybės klerkų kliedesius, kuriems atrodo 'didmiesčio' vardas svarbiau, o ne kategorija ar įstatymai, kurie ir keičia tam tikrų pinigų paskirstymą iš centrinės valdžios savivaldybėms.

[Panevezietis]

http://www.panevezys.lt/lt/naujienos....html#comments

Siūloma atgaivinti Panevėžio ir Šiaulių dipolio idėją

Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu UAB „Lyderio grupė“ parengė miesto metropolinės įtakos zonos studiją. Tai viena šiuo metu rengiamo Panevėžio plėtros 2014-2020 m. strateginio plano dalių.

Studija siekta išanalizuoti svarbiausias Panevėžio, kaip metropolinio centro, įtakos sritis Panevėžio, Šiaulių, Utenos apskričių kontekste, numatyti prielaidas išnaudoti miesto konkurencinius pranašumus sėkmingai plėtrai, galimybes konkuruoti Lietuvoje ir būti stipriu partneriu kaimyniniams regionams.

Apibendrindami Panevėžio ir Šiaulių metropolių analizę studijos rengėjai padarė išvadą, kad siekdami didesnės plėtros ir įtakos abu miestai turi atgaivinti dipolio idėją, kurti bendrą metropolinę zoną.

„Tam būtų panaudotos abiejų miestų stipriosios pusės. Tarkim, Panevėžio stiprybės - itin reikšminga „Via Baltica“ automagistralė, daugiau tiesioginių užsienio investicijų, daugiau įmonių linkusios diegti inovacijas, didesnė darbo vietų pasiūla. Šiaulių pranašumai – geresnė demografinė situacija, Zoknių oro uostas, aukštojo mokslo potencialas. Būtent bendra veikla ir siekiai įvairiose srityse (logistikos, geležinkelio transporto, investicijų, darbo jėgos mobilumo ir kt.) abiem miestams padėtų tapti dominuojančiu metropoliniu centru šalies šiaurinėje dalyje“, - sako Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.

Pasak rengėjų, šiuo metu Panevėžio metropolinei zonai priskiriamas Panevėžio miestas ir rajonas. Tačiau miesto įtaka jaučiama toliau - Pakruojo, Kupiškio, Pasvalio rajonuose (iš dalies - Anykščiuose ir Radviliškyje). Priežastis - Panevėžyje didesnė paslaugų, prekių, pramogų, darbo pasiūla ir pan. Manoma, didmiesčio įtaka jaučiama apie 50 km spinduliu, o stipriausia - 15 km spinduliu, kur esančias gyvenvietes galima laikyti priemiesčiais. Bendras metropolinės zonos plotas - 4200 kv. km, gyventojų - 242 tūkst.

Stiprinant Panevėžio, kaip metropolinio centro, potencialą siūloma labiau bendradarbiauti su gretimomis savivaldybėmis. Galimos sritys - darbo rinka, investicijų pritraukimas, tarptautinis susisiekimas ir transporto sistemos, susisiekimas ir inžinerinė infrastruktūra, mokslas ir moksliniai tyrimai, kultūra, turizmas ir kt.

Tarp siūlymų pačiam miestui – spręsti protų nutekėjimo problemą. Studijos rengėjai išanalizavo, kad Panevėžyje veikiančios aukštojo mokslo įstaigos (KTU Panevėžio institutas, VGTU nepertraukiamo mokymo centro filialas, Kolegija) sukaupusios nemažą mokslinį ir pedagoginį potencialą, rengia inžinerinį, techninį išsilavinimą turinčius specialistus. Tačiau įstaigų siūlomas išsilavinimas nemotyvuoja likti gimtajame mieste arba atvykti čia studijuoti. Pagrindinė aukštųjų mokyklų problema – neišskirtinumas, trūksta perspektyvų mieste panaudoti įgytą išsilavinimą. Tad siūloma ieškoti inovatyvių studijų profilių (pavyzdžiui, institutui plėtoti robotiką), daugiau bendradarbiauti su mieste veikiančiomis įmonėmis, kad būtų tinkamai subalansuota darbo rinkos paklausa ir pasiūla. Studijos rengėjų nuomone, dėmesio taip pat turi būti skiriama komunikacinių, informacinių technologijų diegimui bei kt.

Panevėžio metropolinės įtakos zonos studija – ketvirtoji, rengiant 2014-2020 m. miesto strateginės plėtros planą. Šiuo metu baigtos 3 studijos - švietimo ir mokslo įstaigų tinklo pertvarkos, viešojo keleivinio transporto infrastruktūros plėtros, kultūros plėtros.

Sutaupius lėšų per viešuosius pirkimus, pradėtos rengti dar 2 galimybių studijos - miesto viešųjų erdvių patrauklumo panaudojant jas gyventojų, verslininkų, svečių reikmėms ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo, plėtros ir aplinkos apsaugos.

Miesto plėtros strateginiam planui parengti (su 6 studijomis) skirta daugiau kaip 278,5 tūkst.Lt ES parama. Bendra projekto vertė – per 327,7 tūkst. Lt.

Ryšių su visuomene skyrius

Medžiaga kaip suprantu bus šiame psl:
http://www.panevezys2020.lt/

[Ginthus]

Siūloma atgaivinti Panevėžio ir Šiaulių dipolio idėją

Miesto plėtros strateginiam planui parengti (su 6 studijomis) skirta daugiau kaip 278,5 tūkst.Lt ES parama. Bendra projekto vertė – per 327,7 tūkst. Lt.

Ryšių su visuomene skyrius

Va šitie sakiniai nusako visą esmę. Visa kita - spageti ant ausų.

[Kartmen]

2014-aisiais Panevėžys taps Lietuvos kultūros sostine

[Vidma]

Panevėžio miesto vizija: kokie norėtume būti 2014-2020-aisiais?
panevezieciai.lt
Trečiadienis, 23 Sausis 2013 05:44

Praėjusią savaitę Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius į pirmąjį susitikimą sukvietė darbo grupių miesto plėtros 2014-2020 m. strateginiam planui rengti vadovus.

Iš viso sudarytos 4 darbo grupės: verslo ir turizmo; švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų; asmens ir visuomenės saugumo, socialinių reikalų ir sveikatos; urbanistinio planavimo, aplinkosaugos ir infrastruktūros plėtros sričių. Jose – ne tik Savivaldybės administracijos darbuotojai ir politikai, bet ir įvairių miesto įstaigų atstovai.

Bendromis jėgomis miesto ateities gaires braižys Regioninės plėtros departamento, KTU Panevėžio instituto ir kolegijos, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Lietuvos inovacijų centro, Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, AB „Lietuvos dujos“, AB „Panevėžio energija“, AB „TEO LT“, UAB „Aukštaitijos vandenys“, Verslo konsultacinio centro, UAB „Rifas“, Panevėžio turizmo informacijos centro, Socialinių paslaugų centro, darbo biržos, Mokslo ir technologijų parko, miesto mokyklų vadovų asociacijos, M.Rimkevičaitės technologinės mokyklos, Kraštotyros muziejaus, Panevėžio jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“, Kūno kultūros ir sporto centro, Panevėžio miesto poliklinikos, kino centro „Garsas“ atstovai............



........... Primename, kad rengiant strateginį planą bus pasinaudota 6 galimybių studijomis: Panevėžio metropolinės įtakos zonos, švietimo ir mokslo įstaigų tinklo pertvarkos, viešojo keleivinio transporto infrastruktūros plėtros, kultūros plėtros, viešųjų erdvių patrauklumo panaudojant jas gyventojų, verslininkų, svečių reikmėms ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo, plėtros ir aplinkos apsaugos.

Savivaldybė kviečia miesto bendruomenę išsakyti savo poziciją, kaip Panevėžys turėtų vystytis artimiausius 7 metus...............

[Vidma]

Panevėžys: norvegams tinka, saviems – kaip kada
Dalia Daškevičiūtė
Savaitraštis „15min“

Panevėžys. XX a. pabaigoje miestas dėl žiaurių gaujų karų buvo vadinamas Lietuvos Čikaga. Gaujų nebeliko, bet kriminalinėse suvestinėse nusikaltėlius pakeitė miesto vadovai. Tik skandalais jau garsėja ir legendinis J.Miltinio teatras. Gyventojų mieste nebeliko nė 100 tūkstančių. Kas yra Panevėžys šiandien? Buvęs pramoninis miestas?

Žvelgiant tik į plikus skaičius atrodo, kad Panevėžyje gyventi ne taip jau ir blogai. Vidutinis darbo užmokestis nedaug atsilieka nuo šalies vidurkio. Mieste daug įmonių, kurių darbuotojų skaičius viršija 250. Laisvosios rinkos instituto duomenimis, miestas pagal savivaldybių indeksą yra trečias šalyje.

Tačiau pasiklausius panevėžiečių atrodo, kad gyventi čia blogiau nei kitur: žmonės vienas kito negirdi, gyvena praeitimi ir tik laukia, kol kas nors ką nors duos. Svetimi turi jiems priminti, kad norint ką nors gauti, reikia daug įdėti. Taip pat – ir didžiuotis savo miestu.

Patinka norvegams

„Norėčiau perfrazuoti prezidento Johno Kennedy žodžius: neklauskite, ką Panevėžys gali duoti jums, klauskite, ką jūs galite duoti Panevėžiui, – Europos Komisijos atstovybės surengtuose debatuose „Panevėžys 2013 metais: užimtumo ir verslo galimybės“ kalbėjo Panevėžio užsienio investuotojų asociacijos prezidentas Peras Erikas Schonbergas-Hansenas ir pridūrė: – Turite didžiuotis, kad esate iš Panevėžio, o ne stebėtis ir klausti, kodėl užsieniečiai renkasi šį miestą.“

Panevėžys tampa norvegų investuotojų meka. Panevėžyje yra 19 Norvegijos kapitalo įmonių, įskaitant bankus. Šiose įmonėse dirba apie 1200 žmonių. Dauguma norvegų investicijų į miestą atkeliavo per pastaruosius penkerius metus. Čia veikia F.I.B.A („Foreign Investors Business Association of Panevėžys“), kuriai vadovauja norvegai..............

Skaitykite daugiau:

[KUBILISTANAS]

Panevezys ir vel DYYYYYDMIESTIS :-) suzlugo tas dyyydmiestis dvipolis,simtapolis kaip kazkada ir rasiau galima miesta paskelbt kad ir pasaulio BAMBA bet jei miesto vadovai impotentai nieko is to nebus...visokie valdiski titulai tera popieriai kuriuos gyvenimas pavercia dulkemis :-) is panevezio atimti net tie valstybiski popieriai :-) panevezys ritasi i praraja ir teliekatai konstatuot ...as buves panevezietis sakyciau panevezio patriotas bet reik pripazint miestas mirsta ir nieko nedaroma pakeist situacija o va dabar nemegstantys kitokiu nuomoniu miestai.net lukasenkiukai galite ir vel uzblokuot,istrint ir kitaip demokratiskai uzblokuot kitaip manancius :-) sekmes vaikai :-)

[Gator]

as buves panevezietis sakyciau panevezio patriotas

Jei butum miesto patriotas butum esamas panevezietis ir prisidetum prie miesto geroves ten dirbdamas, o ne verkdamas ir tikedamasis, kad kazkas kitas miesto ekonomika kels uz tave.

[KUBILISTANAS]

p.s siais metais buvau PANEVEZY vaizdelis sakyciau graudus gatves saukiasi visureigio ir apskritai zastojus totalus viskas apleista aisku kaune vaizdas sako dauk dauk blogesnis bet Panevezys kokiais 1989 daugeliu parametru lenke ne kauna o VILNIU...galejau tada sulyginti ir tikrai va tada Panevezys tikrai galejo bent pretenduot jei ne gyventoju skaiciumi tai superinemis gatvemis,tvarka,graziomis parduotuvemis,galiausiai pazanga ir miesto valdzios siekimo tobulet i dydmiescio titula aisku juokinga sakyt miestas su 100000 gyv apskritai gali but dydmiestis bet gal LIETUVOS masteliais toks miestelis ir dydmiestis .bet as sakyciau ne tame esme dydmiestis ar ne esme ar miestieciai LAIMINGI gyvenantys tame mieste ar miestas jaukus ir grazus o visokie PRICINDALAI ir TITULAI yra NULIS .sekmes PANEVEZIECIAMS kuriant ir statant savo miesta o mes ex PAVEVEZIECIAI sirgsime uz savo mylima miesta

[KUBILISTANAS]

EX

jei butum miesto patriotas butum esamas panevezietis ir prisidetum prie miesto geroves ten dirbdamas, o ne verkdamas ir tikedamasis, kad kazkas kitas miesto ekonomika kels uz tave.

neverkiu bet panevezys deja yra lietuvos bedarbiu sostine ten gyvena mano sesute zinau situacija o mano profesijai ir vilnius yra per mazas kad isgyvent is tos profesijos :-) nebukit tokie pikti zinau panevezio potenciala zmones ten superiniai tik miesto valdzia atrodo beprociai...valdo

[enigma]

Tu idijotas, o ne patrijotas. Kritikuoti lengva, pabuk musu vietoj. Sudinistane...

[pauliaK]

Padarytum bent jau mane šiek tiek laimingesnį, jei savo gilias ir prasmingas mintis bent jau taisyklinga lietuvių kalba išreikštum. Pradėk pirma nuo savęs, o tik tada pulk su žemėmis maišyt kitus.

O dabar tenka pritarti Enigmai.

[Egiuxz]

Mano visas gyvenimas praktiškai Panevėžy, nors gyvenu ne pačiame mieste ir žinai ką, debilistane? Žinau tikrai daug miestiečių, tame tarpe ir save, kurie savo mieste laimingi. Taip kad trauk savo pasipūteliškus emigratiškus pirštus lauk nuo klaviatūros! Ir galėtum ne sirgt, o pasveikt ir grįžt kurt savo miesto, ne laukt kaip eilinis emigrantas, kol atneš ant lėkštutės.

[Vidma]

Savivaldybė turės patraukti rankas nuo malūno sparnų
Autorius: AINA NAUJIENOS - Geg 7, 2015

Šiaulių apygardos administracinis teismas konstatavo, kad prieš pustrečių metų Panevėžio miesto tarybos patvirtintas miesto istorinės dalies ir jos apsauginių zonų nustatymo specialusis planas prieštarauja įstatymams ir yra neteisėtas nuo jo priėmimo dienos.

Tokiu būdu atrišamos rankos bendrovei „Deliuvis“, J. Basanavičiaus gatvėje įsigijusiai ir rekonstravusiai istorinį vėjo malūną, ten plėtoti verslą. Tiesa, Šiaulių teismo sprendimas per dvi savaites dar gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

2013 m. rugpjūtį, svarstant klausimą dėl Panevėžio miesto istorinės dalies ir jos apsauginių zonų specialiojo plano tvirtinimo, kilo daugybė diskusijų. Minėto plano rengimui savivaldybė išleido beveik 200 tūkst. litų europinių lėšų, tačiau jam prieštaravo ne tik visa eilė politikų, bet ir Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio atstovai. Tačiau tada valdančioji dauguma, nenorėdama prarasti planavimui skirtų europinių pinigų, aiškinimų, kad istorinė miesto dalis pernelyg išplėsta ir jai taikomi nepagrįsti bei pertekliniai apribojimai, nenorėjo nė girdėti...........


...........Istorinės Panevėžio miesto dalies specialiajam planui nepritaręs Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas naujienų portalui AINA sakė, kad savivaldybė dėl nežinomų, bet įtariamų priežasčių, perlenkė lazdą, todėl teismas nusprendė sprendimą naikinti. Anot jo, dėl 2008 m. patvirtinto miesto bendrojo plano teisėtumo teismas išvadų nepateikė...........

[Xedos]

Savivaldybė turės patraukti rankas nuo malūno sparnų
Autorius: AINA NAUJIENOS - Geg 7, 2015

Ką tai turi bendro su Panevėžio miesto statusu ?

[Vidma]

Gegužės 5-ąją - ekonomikos forumas
PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖ
Parengė Komunikacijos skyrius
2017.04.28

Gegužės 5 d. kino centre „Garsas“ verslo, švietimo ir kultūros atstovai susitiks bendram tikslui - diskusijai apie Panevėžio ateitį, miesto ambiciją. Tai bus diena idėjoms bei pranešimams apie verslą, pramonę, kultūrą bei švietimą – kertines kryptis kuriant klestintį miestą, kuriame gera gyventi. Panevėžio ekonomikos forumas „Panevėžio ambicija: Šiandien - Rytoj – 2030“ skirtas ir panevėžiečiams, ir miesto svečiams.

Forumo tikslas – sukurti erdvę kokybiškai diskusijai apie miesto dabartį, ateitį ir ambicingą viziją. Griausime stereotipus apie Panevėžį, įrodysime, jog Panevėžys stiprus pramonės, kultūros, verslo miestas ir paskatinsime teigiamus pokyčius nubrėždami miesto vystymosi gaires.

Renginio metu planuojama aptarti keturias skirtingas sritis keturių sesijų metu: investicijų skatinimo, švietimo bei talentų pritraukimo, verslo konkurencingumo ir miesto kultūrinio identiteto. Kiekvienos sesijos metu pranešimus skaitys ir diskutuos įvairių sričių profesionalai - nuo verslininkų iki žurnalistų. Tarp pranešėjų bus VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas, UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas, Global Lithuanian Leaders vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė, knygos „Pietinia Kronikas“ autorius Rimantas Kmita, UAB „Factobotics“ direktorius Justinas Katkus ir kt.

Renginio partneriai: Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, Panevėžio miesto savivaldybė, Global Lithuanian Leaders, Turing Society, Global Shapers Vilnius Hub.

Forumą organizuoja „Panevėžio City Alumni“ klubas – bendruomeniniu pagrindu besikuriančio aktyvių panevėžiečių ir miestui neabejingų profesionalų tinklas, kurio tikslas yra sujungti iš savo miesto išvykusius, tačiau jam neabejingus, žmones su gimtąja bendruomene ir paskatinti bendrauti, kurti, veikti kartu.

Renginys nemokamas, tačiau registracija yra privaloma. Iki gegužės 4 d. registruojama ČIA. Išsamesnė informacija teikiama tel. 8 645 21960, el. paštu panevezys@cityalumni.lt.

PROGRAMA

8.30 - 9 val. Registracija

9 – 10.50 val. Sesija 1: Investicijos: kaip Panevėžiui sėkmingai konkuruoti globalioje investicijų rinkoje? ........................................

11.10 – 12.30 val. Sesija 2: Švietimas ir talentų pritraukimas—naujas impulsas miestui? .........................................

13.30 – 14.50 val. Sesija 3: Investicijos į verslo konkurencingumą: Panevėžys 2030 – modernios pramonės lyderis Šiaurės Europoje (sesiją pristato Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje) ........................................

15.10 – 17 val. Sesija 4: Kaip kultūra gali prisidėti prie miesto identiteto, traukiančio žmones čia lankytis ir kurtis?................................

Forumo uždarymas: Arnoldas Pranckevičius

[Vidma]

Ekspertų įvertinimas atgimti bandančiam Panevėžiui: „Vien fabrikų neužteks“
15min
PAULIUS GRITĖNAS
2017 gegužės 16d

Stipriu pramonės miestu laikytas Panevėžys per pastarąjį dešimtmetį patyrė rimtų smūgių. Bankrutavo savotišku miesto simboliu buvusi „Ekrano“ gamykla, sunyko ir daugelis kitų tradicijas turėjusių įmonių, gyventojų skaičių smarkiai sumažino emigracija. Ar Panevėžys ir toliau nyks bei irs, ar miestas gali sulaukti ir geresnių laikų?

Gegužės 5-ąją dieną Panevėžyje surengto ekonomikos forumo metu buvo pasidalinta įžvalgomis apie penktojo pagal dydį miesto dabartį ir ateitį.

2017 m. pradžioje Panevėžio apskrityje gyveno 225 tūkst. gyventojų, 2014 metų pradžioje – beveik 265 tūkst.. Palyginimui 2009 m. šis skaičius siekė beveik 293 tūkst.

Kitaip tariant, per aštuonerius metus migracijos balansas buvo -67,8 tūkst. Iš apskrities į kitus Lietuvos regionus arba užsienio šalis išvyko apie 23 proc. regiono gyventojų.

2017 m. balandžio mėnesį nedarbas Panevėžio regione siekė 9,1 proc. Nepaisant nedarbo mažėjimo tendencijos ir neblogų ūkio augimo rodiklių, Panevėžio atgimimas vis dar atrodo labai tolimas.

Regionas susiduria su problemomis, tipinėmis kitiems vidutinio dydžio Lietuvos miestams – aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas, investicijų ir aiškios strategijos stoka. 47 hektarus pramoninės plėtros turinti Panevėžio Laisvoji ekonominė zona (LEZ) kol kas sulaukė tik vieno rimtesnio investuotojo. Norvegų tekstilės gamintojas „Devold“ 2015 m. atidarė gamyklą, kurioje dirba 300 darbuotojų.

Panevėžio teritorinėje darbo biržoje didžiausią paklausą turėjo pardavimo vadybininkų ir pardavėjų specialybės, taip pat administratoriai, tarptautinių krovinių pervežimo transporto priemonių vairuotojai, virėjai, statybininkai, betonuotojai.

Trūksta profesionalų

Vieno sėkmingiausių Lietuvos vadovų, „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinio direktoriaus Raimundo Petrausko teigimu, Panevėžio privalumu ir trūkumu tuo pačiu metu tampa pramonės akcentas.

„Viena vertus, Panevėžys gerąja prasme tapo lyg savotišku Detroitu, kur atsikraustė metalo apdirbimo įmonės, tuo pačiu nemažai skandinaviško kapitalo įmonių, tačiau, nepaisant buvusios pramonės, juntamas specialistų trūkumas. Ypač aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų“, – teigė jis.................



....................Į „Rail Baltica“ vilčių nededa

R.Petrauskas pažymėjo, kad neverta tikėtis, jog Panevėžį prikels numatyta „Rail Baltica“ vėžė.

„Tai yra labai toli. Jei lauksime tos vėžės ir nieko nedarysime, tai gali būti, kad Rail Baltica čia net ir nestabtels, pravažiuos. Kai tai bus, gal ir bus galima pritraukti daugiau jaunų žmonių, atsiras turistų, bet tam, kad Panevėžys iki tol būtų, jau dabar reikalingi traukos centrai, kažkas tokio, dėl ko norėtųsi čia pasilikti, nuolat gyventi“, – sakė jis..................


..............„Pirmiausia tai turėtų būti kultūros, meno, sporto, verslo kombinacija. Aš kartas nuo karto susitinku su aktyviais moksleiviais, tai iš jų juntama tokia energija, kurią tinkamai nukreipus galima bent jau vieną kitą renginį suorganizuoti. Vien fabrikai visko neišspręs. Nei kultūra, nei kitos sritys nesuaktyvės be aktyvių žmonių“, – pridūrė generalinis direktorius................


............... Trukdo aukštosios mokyklos trūkumas

R.Petrauskas pastebėjo, kad Laisvosios ekonominės zonos veikia tokiu atveju, kai yra bendra strategija.

„Nereiktų įsivaizduoti, kad čia pastatėm, padarėm ir Niujorkas jau stovi. Nusiteikime, kad verslas žiūri, vertina, yra didelė konkurencija. Laisvoji ekonominė zona yra puiki galimybė, bet jei regione nėra aukštosios mokyklos, nėra specialistų, tai tada atitinkamai ji tampa beverte. Šiuo metu kai kalbame, kad Panevėžyje neliks aukštojo mokslo, tai investuotojai tai girdi ir mano, aha, tai mes tada keliamės į Kauną, nes ten ir specialistai, ir universitetai. Negalime vienareikšmiškai pasakyti, kad LEZ pavyko ar nepavyko, nes tai žymiai daugiau nei kažkokia fizinė erdvė, kur galima statyti kažkokią gamyklą“, – kalbėjo Panevėžio regione veikiančios įmonės vadovas.

R.Petrauskas pabrėžė, kad Panevėžys turi gerą geografinę lokaciją, pramonės potencialą................


............... Nori ne grįžti ir dirbti, o kurti verslą

Panevėžio ekonomikos forume dalyvavusios tarptautinio profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders“ vadovės Kotrynos Stankutės – Jaščemskienės teigimu, daugelis iš mažesnių miestų išvykstančių jaunų žmonių savo gimtajame mieste norėtų sukurti verslą.

„Ruošdamasi Panevėžio ekonomikos forumui mūsų „Talentai Lietuvai“ programos, kviečiančios po studijų užsienyje grįžti ir dirbti Lietuvoje, dalyviams išsiunčiau keletą klausimų apie tai, ką jie mano apie savo gimtąjį miestą. Užsienyje studijuojantis jaunimas atsakymuose nurodė, kuo jų miestas ar miestelis jiems yra brangus, ko, jų nuomone, reiktų, kad miestas augtų. Paskutinis klausimas prašė nurodyti, kaip jie norėtų ar galėtų prisidėti prie savo miesto augimo ir stiprinimo. Mažiausiai jų iš galimų atsakymų pasirinko „grįžti ir dirbti“ variantą, o daugiausiai – „ateityje sukurti ten savo verslą“...........


.....................Siūlo ne tik gražinti, bet ir kurti komunikacijos strategiją

Ekspertės teigimu, žmonėms svarbu, kokioje aplinkoje jie gyvena, tad miesto gražinimo projektai nėra nereikšmingi, tačiau tokiam miestui kaip Panevėžys reikia vertinti investicijas, išsaugoti talentus.

„Miestui būtina turėti ir tarptautinių investicijų pritraukimo, naujų verslų kūrimo skatinimo strategijas bei talentų išlaikymo bei pritraukimo viziją. Čia jau kyla klausimas, kokį Panevėžį mato kitų miestų gyventojai ar išvykę tautiečiai. Tikiu, kiekvienam miestui svarbu turėti savo komunikacijos strategiją su žinute apie gyvenimo kokybę, galimybes, saugumą, kurti, dirbti su kuo daugiau tai iliustruojančių vaizdų. Šiandien dienai suvedus į Google vaizdų paiešką žodį Panevėžys gaunu nemažai žalio miesto panoraminių nuotraukų, keletą parkų ir skulptūrų. Tačiau tikrai pasigendu tikrų žmonių nuotraukų, ką jie veikia ir kaip turiningai leidžia čia laiką, ką veikia ir kur laiką leidžia jaunimas, tarptautinėse įmonėse dirbantys profesionalai“, – pastebėjo „Global Lithuanian Leaders“ vadovė.

K.Stankutės-Jaščemskienės teigimu, jaunimas nevyksta į užsienį todėl, kad bėgtų nuo Lietuvos. Jie ieško patrauklios ir perspektyvios gyvenimo bei darbo vietos.

„Renkasi miestus, kurie pilni karjeros galimybių, kokybiško švietimo ir žinių mainų centrų, kokybiško laisvalaikio erdvių, turi sutvarkytą infrastruktūrą. Lietuvoje tokių miestų turime. Tad jaunų ir gabių žmonių traukos centru gali būti ir šiose srityse namų darbus pasidaręs Lietuvos miestas ir bet kuris pasaulinis tokias galimybes ir aplinką pasiūlysiantis metropolis“, – pasakojo ekspertė.

„Labai priklauso nuo žmogaus konteksto ir ambicijų. Žinoma, kol kas vienintelis gyventojų skaičiumi augantis, šiuos dalykus pasiūlyti galintis miestas – sostinė Vilnius“, – konstatavo Panevėžio ekonomikos forume apie talentų pritraukimą ir išsaugojimą kalbėjusi „Global Lithuanian Leaders“ vadovė.

[Panevezietis]

Kol nebus Makdolnado, tol ir jaunimo nebus.

[Lettered]

Kol nebus Makdolnado, tol ir jaunimo nebus.

Jaunimui pirmiausia reikia daugiau gerai apmokamų darbo vietų, turiu kelis pažįstamus, kurie dėl to iš Vln. persikėlė į Pnv., bet matant miesto demografines tendencijas akivaizdu, kad gerų darbo vietų gerokai per mažai.

[dts]

Jaunimui pirmiausia reikia daugiau gerai apmokamų darbo vietų, turiu kelis pažįstamus, kurie dėl to iš Vln. persikėlė į Pnv., bet matant miesto demografines tendencijas akivaizdu, kad gerų darbo vietų gerokai per mažai.

Šitoje vietoje galai ir nesueina. Darbdaviai aiškina, kad nėra aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Darbuotojai sako, kad nėra gerų atlyginimų. Kurie iš jų kalba tiesą, o kurie meluoja?