Panevėžys bandys įšokti į traukinį
Daiva Savickienė,
"Panevėžio balsas"
2010 gruodžio mėn. 28 d. 00:02
Daiva Savickienė,
"Panevėžio balsas"
2010 gruodžio mėn. 28 d. 00:02
Miestui atsirado reali galimybė vietoj pramoninio parko turėti mokestinėmis lengvatomis gerokai patrauklesnę laisvąją ekonominę zoną. Tik pirmiau reikia išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis tai įmanoma padaryti.
Savivaldybėje jau vyko pora pasitarimų su specialistais ir verslininkais dėl galimybės Panevėžio pramonės parkui tapti laisvąją ekonomine zona (LEZ). Kol kas sutariama, kad miestui laisvoji ekonominė zona praverstų. Ji padėtų pritraukti daugiau investuotojų, nes taikomos mokestinės nuolaidos patrauklios. Tačiau stengiamasi aptarti ir tokio žingsnio privalumus bei trūkumus.
Pasak Panevėžio vicemerės Gemos Umbrasienės, kol kas bandoma nedrąsiai plėtoti savarankiškos laisvosios ekonominės zonos galimybę – tai yra, be tiesioginės priklausomybės nuo Kauno LEZ.
„Gal tai mažai tikėtina, tačiau reikia bandyti siekti pačių geriausių sąlygų“, – sakė vicemerė.
Visa tai turėjo būti aptarta su Ūkio ministerijos atstovais dar prieš Kalėdas, tačiau dėl nenumatytų aplinkybių susitikimas buvo perkeltas. G. Umbrasienės teigimu, jei vis dėlto išaiškėtų teisiniai aspektai, neleidžiantys to daryti, tuomet reikėtų įvertinti galimybę Savivaldybei daryti įtaką priimamiems sprendimams, aptarti finansinius klausimus ir derybos, mero pavaduotojos manymu, būtų gana sudėtingos.
„Mes norime iki galo patikrinti atskiros laisvosios ekonominės zonos galimybę, o paskui žiūrėsime, kokios teisinės galimybės. Svarbus ir laiko klausimas“, – sakė G. Umbrasienė.
Panevėžys jau seniai nori turėti laisvąją ekonominę zoną, tik iki šio laiko vis gaudavo neigiamą atsakymą. Dabar atsirado galimybė pabandyti įšokti į šį traukinį, mat Lietuva nėra įvykdžiusi įsipareigojimo Briuseliui turėti numatytą laisvųjų ekonominių zonų plotą.
Laisvoji ekonominė zona miestui atvertų gana dideles perspektyvas. Pasak G. Umbrasienės, tokiose zonose paprastai įsikuria pelningos, rinkoje gerą vietą susiradusios gamybos, kur darbuotojams mokami didesni atlyginimai, o įmonės gauna dideles mokestines lengvatas. Be to, atsiranda naujų darbo vietų.
Šiuo metu miesto Savivaldybė derasi su dviem potencialiais skandinavų investuotojais, svarstančiais galimybę kurtis Panevėžio pramonės parke. G. Umbrasienė neslėpė, kad, atsiradus galimybei parko statusą pakeisti į LEZ, investuotojai lengviau apsispręstų investuoti būtent Panevėžyje.
Pyktis nieko nepakeitė
Ūkio ministerijos Investicijų ir valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėjas Marius Umbražiūnas teigė, kad šiuo atveju būtų kalbama ne apie Panevėžio pramonės parko tapimą atskira laisvąja ekonomine zona, o apie jo integraciją į Kauno LEZ.
Ministerijos atstovo tvirtinimu, mūsų šalyje numatytos tik dvi laisvosios ekonominės zonos. Jos šiuo metu yra, tačiau su Briuseliu buvo suderėta, kad Kauno laisvoji ekonominė zona įsikurs 1000 hektarų plote, tačiau taip nenutiko. Įvertinus visas aplinkybes paaiškėjo, jog dalis žemės yra pelkėta ir fiziškai neįmanoma joje kurti įmones. Tad buvo numatyti 534 hektarai. Kad būtų įvykdytas įsipareigojimas, trūksta dar beveik 500 hektarų.
„Dėl to Briuselis labai pyko, nes suderėta buvo ne tiek, bet taip viskas ir liko“, – pasakojo M. Umbražiūnas.
Pradėjęs eiti dabartines pareigas, M. Umbražiūnas teigė pasidomėjęs, ar būtų galimybė laisvosios ekonominės zonos žemę perkelti į kitą vietą. Iš Briuselio gautas teigiamas atsakymas. Reikėjo, kad LEZ neišeitų iš regiono ribų. Kadangi Lietuva Europos Sąjungos laikoma vienu regionu, LEZ žemę iš esmės mūsų šalyje galima kelti bet kur, tai yra, oficialiai vadintųsi Kauno LEZ, bet įmonės kurtųsi Panevėžyje ar kitame mieste, su kuriuo būtų sutarta. ...............
"Panevėžio balsas"
Savivaldybėje jau vyko pora pasitarimų su specialistais ir verslininkais dėl galimybės Panevėžio pramonės parkui tapti laisvąją ekonomine zona (LEZ). Kol kas sutariama, kad miestui laisvoji ekonominė zona praverstų. Ji padėtų pritraukti daugiau investuotojų, nes taikomos mokestinės nuolaidos patrauklios. Tačiau stengiamasi aptarti ir tokio žingsnio privalumus bei trūkumus.
Pasak Panevėžio vicemerės Gemos Umbrasienės, kol kas bandoma nedrąsiai plėtoti savarankiškos laisvosios ekonominės zonos galimybę – tai yra, be tiesioginės priklausomybės nuo Kauno LEZ.
„Gal tai mažai tikėtina, tačiau reikia bandyti siekti pačių geriausių sąlygų“, – sakė vicemerė.
Visa tai turėjo būti aptarta su Ūkio ministerijos atstovais dar prieš Kalėdas, tačiau dėl nenumatytų aplinkybių susitikimas buvo perkeltas. G. Umbrasienės teigimu, jei vis dėlto išaiškėtų teisiniai aspektai, neleidžiantys to daryti, tuomet reikėtų įvertinti galimybę Savivaldybei daryti įtaką priimamiems sprendimams, aptarti finansinius klausimus ir derybos, mero pavaduotojos manymu, būtų gana sudėtingos.
„Mes norime iki galo patikrinti atskiros laisvosios ekonominės zonos galimybę, o paskui žiūrėsime, kokios teisinės galimybės. Svarbus ir laiko klausimas“, – sakė G. Umbrasienė.
Panevėžys jau seniai nori turėti laisvąją ekonominę zoną, tik iki šio laiko vis gaudavo neigiamą atsakymą. Dabar atsirado galimybė pabandyti įšokti į šį traukinį, mat Lietuva nėra įvykdžiusi įsipareigojimo Briuseliui turėti numatytą laisvųjų ekonominių zonų plotą.
Laisvoji ekonominė zona miestui atvertų gana dideles perspektyvas. Pasak G. Umbrasienės, tokiose zonose paprastai įsikuria pelningos, rinkoje gerą vietą susiradusios gamybos, kur darbuotojams mokami didesni atlyginimai, o įmonės gauna dideles mokestines lengvatas. Be to, atsiranda naujų darbo vietų.
Šiuo metu miesto Savivaldybė derasi su dviem potencialiais skandinavų investuotojais, svarstančiais galimybę kurtis Panevėžio pramonės parke. G. Umbrasienė neslėpė, kad, atsiradus galimybei parko statusą pakeisti į LEZ, investuotojai lengviau apsispręstų investuoti būtent Panevėžyje.
Pyktis nieko nepakeitė
Ūkio ministerijos Investicijų ir valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėjas Marius Umbražiūnas teigė, kad šiuo atveju būtų kalbama ne apie Panevėžio pramonės parko tapimą atskira laisvąja ekonomine zona, o apie jo integraciją į Kauno LEZ.
Ministerijos atstovo tvirtinimu, mūsų šalyje numatytos tik dvi laisvosios ekonominės zonos. Jos šiuo metu yra, tačiau su Briuseliu buvo suderėta, kad Kauno laisvoji ekonominė zona įsikurs 1000 hektarų plote, tačiau taip nenutiko. Įvertinus visas aplinkybes paaiškėjo, jog dalis žemės yra pelkėta ir fiziškai neįmanoma joje kurti įmones. Tad buvo numatyti 534 hektarai. Kad būtų įvykdytas įsipareigojimas, trūksta dar beveik 500 hektarų.
„Dėl to Briuselis labai pyko, nes suderėta buvo ne tiek, bet taip viskas ir liko“, – pasakojo M. Umbražiūnas.
Pradėjęs eiti dabartines pareigas, M. Umbražiūnas teigė pasidomėjęs, ar būtų galimybė laisvosios ekonominės zonos žemę perkelti į kitą vietą. Iš Briuselio gautas teigiamas atsakymas. Reikėjo, kad LEZ neišeitų iš regiono ribų. Kadangi Lietuva Europos Sąjungos laikoma vienu regionu, LEZ žemę iš esmės mūsų šalyje galima kelti bet kur, tai yra, oficialiai vadintųsi Kauno LEZ, bet įmonės kurtųsi Panevėžyje ar kitame mieste, su kuriuo būtų sutarta. ...............
"Panevėžio balsas"
Comment