Parašė FruityLoopsas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Šiaulių Talkšos kurortinė zona
Collapse
X
-
-
Parašė Llinass Rodyti pranešimąLygini Šiaulius su kurortiniais miestais tokiais kaip Trakai ar Nida. Aš tau galiu pasakyt kiek Trakuose yra nuomojamų jachtų. Pats plaukiau ir dažnai ten lankausi. Ir jeigu išvalius ežerą ir sutvarkius jo prieigas būtų tikrai puiki vieta Šiauliečiams laisvalaikio praleidimui, bet apie turistus ir milijardus reikėtų pamiršti. Vandens dviračiai savaime suprantama bei valtys plius kokia kavinė ant kranto. Manau tuo ir apsiribosime kolkas.Žymus zmogus yra pasakęs: "Kosmosas ir žmonių kvailumas yra begaliniai, nors del kosmoso abejoju"
Comment
-
Galingos diskusijos cia verda.O siap man pradeda atrodyt,jog tavo ,fruityloopsai,vaizduote yra kiek per laki ir talsai dar daug kelio iki normalaus ezero.Man atrodo,kad sis reikalas yra kiek per daug ispustas.Mano darbai deviantart'e
Comment
-
Parašė vytauc Rodyti pranešimąVienas dalykas yra tikrai aiškus- Talša tikrai neišnaudojama miesto tiek, kiek galėtų būtiŽymus zmogus yra pasakęs: "Kosmosas ir žmonių kvailumas yra begaliniai, nors del kosmoso abejoju"
Comment
-
Parašė Llinass Rodyti pranešimąAr tikrai?Žymus zmogus yra pasakęs: "Kosmosas ir žmonių kvailumas yra begaliniai, nors del kosmoso abejoju"
Comment
-
Talkšos ežere galėtų vykti tarptautinės irklavimo varžybos
Lietuvoje apsilankęs Tarptautinės baidarių ir kanojų federacijos prezidentas Ulrichas Feldhoffas pritarė Lietuvos sporto vadovų siūlymams Talšos ežere rengti tarptautines baidarių ir kanojų irklavimo varžybas - galbūt vieną Europos taurės etapų 2009 m.
Iš ES fondų Talšos ežero valymo darbams skirta 2 mln. litų.
Per dvejus metus šiauliečiai turėtų įrengti irklavimo sistemą, kuri būtų tinkama baidarių ir kanojų bei akademiniam irklavimui.W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose
Comment
-
MIESTUI DAR DAUGIAU NEI 2 MLN. LITŲ PARAMOS
Vakar, 2006 m. spalio 16 d. posėdžiavęs Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos projektų atrankos komitetas rekomendavo skirti 2 mln. Lt paramą Talkšos ežero pietinės dalies valymo II etapui. Paramą įsakymu dar turi patvirtinti Aplinkos ministras.
Antruoju projekto įgyvendinimo etapo metu bus visiškai išvalyta pietinė ežero dalis, o tai sudarys sąlygas laisvalaikio ir sporto infrastruktūros kūrimui ir plėtrai.
W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose
Comment
-
Retas eksperimentas: atgaivinti ežerą
Feliksas Žemulis
Saulės miesto vadovai ne iš karto ryžosi prikelti antrajam gyvenimui Talšos ežerą, tačiau dabar to nesigaili. Artimiausiais metais jo pakrantės gali tapti populiaria vieta ne vien šiauliečiams.
Šiauliuose jau treti metai vyksta retas Lietuvoje eksperimentas - bandoma išvalyti iš viduryje miesto telkšančio Talšos ežero teršalus, kurie jame susikaupė per daugelį metų. Skeptikai tai vadina pinigų išmetimu į balą, optimistai neabejoja, kad po šių darbų ligi tol per karščius dvokęs ežeras taps poilsiautojų džiaugsmu.
Užleistas darbas
Apvalyti ežerą - nelengvas, nepigus ir gana rizikingas darbas. Tikriausiai todėl mūsų šalyje nedaug tėra vandens telkinių, kurių vandenį būtų ryžtasi apvalyti. Sovietmečiu teršalai buvo valyti tik iš keleto ežerų - Druskonio Druskininkuose, Mergelių akių (Varėnos r.), Lėno (Ukmergės r.), taip pat pašvarinta toji Masčio ežero dalis, kuri prigludusi prie Telšių miesto.
Atkūrus nepriklausomybę, apvalyta tik keletas mažyčių ežerėlių - Akies, Vainiekaus ir Paežerėlių (Trakų r.), Aukšlinio (Ignalinos r.), Kastinio (Varėnos r.). Tik pastarasis ežeras yra valstybės ir jo valymą organizavo savivaldybė, o kiti ežerai - privatūs ir už jų valymą sumokėjo šių vandens telkinių šeimininkai. Antai Akies ir Vainiekaus ežerėliai priklauso prieštaringos reputacijos verslininkui Jurijui Borisovui.
Tapo dvokiančia bala
Patyręs vandentvarkos specialistas, Lietuvos žemės ūkio akademijos Vandentvarkos katedros docentas Antanas Ciūnys išdavė paslaptį, kad Šiaulių miesto vadovus nebuvo lengva prikalbinti ryžtis valyti Talšos ežerą. Tačiau dabar Šiaulių meras Vytautas Juškus jau nesigaili dėl tokio sprendimo ir nebeabejoja šio darbo sėkme.
"Šiauliečiai turės kur pailsėti, paplaukioti, pameškerioti",- dėstė LŽ miesto vadovas ir pajuokavo, jog gal ir pats neatsispirs pagundai pamerkti skaidriame Talšos vandenyje plūdę, nors nėra prisiekęs meškeriotojas.
Talšos (arba kaip dabar neretai rašoma - Telkšos) ežeras tyso pačiame Šiaulių viduryje. Jo plotas - 56 hektarai, vidutinis gylis - pusketvirto metro, giliausia vieta - 8,2 metro. Netoli jo telkšo gerokai mažesnis Ginkūnų ežeras. Gamtininkai neabejoja, kad senovėje šioje vietoje buvęs vienas vandens telkinys. Dabar Talšą ir Ginkūnus jungia Kulpės upelis, kuris už Šiaulių įteka į Mūšos upę.
Ne vienam šiauliečiui Talša kadaise buvo ir pragyvenimo šaltinis, ir poilsio vieta - šiame ežere jie žvejodavę, skalbdavę, maudydavęsi. Dar ir dabar kur buvę kur nebuvę miestiečiai traukia prie Talšos ar bent pravažiuodami pažvelgia ton pusėn, kad akys "atsigautų".
Tačiau artima didelio miesto kaimynystė šiam ežerui neišėjo į naudą, juo labiau, kad jis telkšo įduboje. Pastaraisiais dešimtmečiais Talšą teršė netoli jo pastatytas avalynės fabrikas "Elnias" ir kitos pramonės gamyklos. "Elnias" jau seniai bankrutavo ir ežero nebenuodija, tačiau, patyrusio Šiaulių gamtosaugininko Kastyčio Žechavičiaus nuomone, dar daugiau žalos Talša patyrė dėl to, kad į ją subėgdavo nevalytas miesto lietaus kanalizacijos vanduo.
Dalis teršalų patekdavo ir iš greta ežero įsikūrusio Kalniuko mikrorajono - daugelis privačių namų savininkų buitines nuotekas ligi šiol kaupia paprastose duobėse, iš kur dalis srutų pasiekia ežerą.
Pastaraisiais metais jau nedaug žvejų ryždavosi meškerioti Talšos ežere.
Už europines lėšas
Parengus ežero valymo ir pakrančių tvarkymo projektą, Šiaulių savivaldybei užpernai pavyko gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų pirmąją dalį lėšų - 425,2 tūkst. litų. 2005 metų rugsėjo pradžioje prie ežero atžlegėjęs akcinės bendrovės "Šiaulių melioracija" ekskavatorius iš ežero dugno iškabino pirmąjį kaušą dvokiančio dumblo.
Šitaip, metras po metro, iki praėjusio rudens buvo iškuopti teršalai dešimties metrų pakrantėje. Dumblą melioratoriai pylė čia pat ant kranto, o kai jis išdžiūvo - išlygino ir užsėjo žole.
Neseniai savivaldybė gavo dar 2 milijonus litų europinių lėšų, tad buvo surengtas konkursas antrajam Talšos ežero tvarkymo etapui. "Per jį dumblas bus kuopiamas žemsiurbe atokiau nuo kranto, kur nepasiekė ekskavatoriai", - pasakojo Šiaulių miesto savivaldybės aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta. Darbus tikimasi baigti 2008 metais. "Kitą rudenį Talšos vanduo jau bus skaidrus", - pranašauja Šemeta.
Irkluotojų viltys
Vandentvarkos specialistai siūlė pasinaudoti proga ir praplatinti 300 metrų ilgio Kulpės upelį tarp Talšos ir Ginkūnų, kuris jau paverstas kanalu. Tam entuziastingai pritarė sportininkai, mat tokiu atveju Šiauliai taptų bene vienintele vieta Lietuvoje, kur galima būtų rengti net tarptautinio lygio irklavimo varžybas.
Tam reikia 2 kilometrų vandens trasos, o Talšos ežero ilgis - tik pusantro kilometro. Šiaip jau Talša puikiai tinka irkluotojams - žemumoje plytinčio ežero nepasiekia stiprūs vėjai, todėl jo vanduo dažniausiai būna ramus.
Mero svajonė
Tačiau tokiai pertvarkai kol kas priešinasi vietos gamtininkai, mat nendrynuose tarp ežerų peri didieji baubliai - reti, seniai į šalies Raudonąją knygą įrašyti paukščiai. Bijomasi, kad praplatinus kanalą jie išnyks.
Gamtos sergėtojų oponentai įrodinėja, jog švariu ilgesniu ežeru paukščiai tik apsidžiaugtų, o apie žmones ką ir kalbėti - Šiauliai taptų akademinio irklavimo centru Lietuvoje. "Dalį kanalo praplatinsime, bet ne visą. Užteks ir sportininkams, ir paukščiams", - sako miesto savivaldybės aplinkos skyriaus vedėjas Šemeta.
Tačiau meras Juškus neabejoja, jog dar šiemet kanalo bus iškasta tiek, kiek reikia, kad Šiauliai taptų šalies irkluotojų sostine. "Būtų kvailystė praleisti tokią gerą progą. O tą paukštelį perkelsime į kitą vietą", - juokavo Šiaulių vadovas.
Pasak jo, po kurio laiko prie ežero duris atvers ir didelis sporto kompleksas. Skaidrus ežero vanduo, smėlio paplūdimiai, šalia ežero žaliuojantis Talšos parkas, jau įrengtas ekologinis takas trauks prie
Talšos daugybę ne tik šiauliečių, bet ir miesto svečių.
Šiai svajonei įgyvendinti trūksta jau nedaug - tik beveik milijono litų, mat antrasis ežero valymo etapas kainuos beveik tris milijonus.
Įžvalgieji skuba
Savivaldybė jau užsakė parengti ir Kalnelio mikrorajono centralizuoto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo sistemos projektą. Jį įgyvendinus teršalų į ežerą pateks dar mažiau. "Šiuo metu tame mikrorajone dauguma namų - seni, sukrypę, aplūžę. Greitai tas vaizdas pasikeis, nes toji miesto vieta taps prestižinė. Jau dabar gudriausieji Šiaulių turtuoliai statosi namus Kalnelyje", - kalbėjo savivaldybės ekologas Šemeta.
W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose
Comment
-
Pradedamas antrasis Talkšos ežero valymo etapas
Pirmadienį Šiaulių miesto savivaldybėje pasirašyta sutartis dėl Talkšos ežero pietinės dalies valymo II etapo darbų atlikimo. Adminstracijos direktorius Rimundas Domarkas padėjo parašus po sutartimi kartu su konkursą iš dviejų dalyvių lamėjusios UAB “Mažeikių automobilių keliai” direktoriumi Juozu Aleksa. Rangovai žemsiurbe valys ežero pietinės dalies giluminį dumblą bei sutvarkys teritoriją dumblo sėsdintuvų vietose. Šiuos darbus mažeikiečiai įsipareigojo atlikti iki 2008-ųjų liepos 31 d. Ežero valymo II etapo darbų vertė 3,5 mln. Lt. Iš jų pusantro milijono litų gauta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tiek pat iš miesto savivaldybės biudžeto ir 500 tūkst. Lt - iš Valstybės investicijų programos.
Žemsiurbe numatoma išvalyti 7,86 ha pietinės ežero dalies. Baigus dumblo nusodinimo darbus, numatoma sėsdintuvus rekultivuoti, atkurti kraštovaizdį.
Talkšos ežeras yra valstybinės reikšmės vandens telkinys ir dar 2001 m. aplinkos ministro įsakymu priskirtas pirmoje eilėje valomų ežerų sąrašui. Miesto centre esanti Talkša yra užteršta sunkiaisiais metalais, mažai naudojama turizmui ir poilsiui. 2001 m. savivaldybėje parengta Talkšos ežero ir jo prieigų kompleksinio sutvarkymo raidos programa. Pagal ją, išvalius ežerą ateityje numatoma įrengti tarptautinę irklavimo bazę.
“Talkšos ežero valymo projektas yra vienas prioritetinių miesto sąvivalybės projektų,” – tvirtino administracijos direktorius.
UAB “Mažeikių automobilių keliai” direktorius J.Aleksa tikino, kad įmonė turi pakankamai modernią įrangą ir patyrusius darbuotojus, yra sukaupusi 30 metų darbo su žemsiurbe patirtį, todėl mano, kad didesnių problemų valant ežerą nebus. Rangovai jau galėtų pradėti darbus, tačiau pirma dumblo sėsdintuvių vietas turės išžvalgyti konkursą laimėjusio “Aušros” muziejaus archeologai. Bus pradėta rengtis vdalymo darbams, o optimaliausia prognozė – pradėti valyti Talkšą šių metų birželį.
Mažeikiškiai nepaneigė, kad pradėjus dumblo siurbimui, aplink valomą teritoriją gali tvyroti dumblo tvaikas.
Darbų techninę priežiūrą atliks AB “Šiaulių hidroprojektas”.W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose
Comment
-
Parašė G-Shock Rodyti pranešimąDžiugu skaityti naijienas dėl Tal(k)šos Bet mielieji šiauliškiai, paaiškinkit man, neišprususiam: kodėl Talkša, jei bent jau 20 su virš metų prieš tai buvo Talša... juk ir vadinam mes ta ežerą "talšofke"Mano galerija Flickr'yje
Comment
-
Parašė Rokis Rodyti pranešimąa kada prades antrą etapą?W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose
Comment
-
Talkšos ežerui valyti prireikė ir narų
2007 m. Rugsėjo 11 d.
Lina MUSTAFINAITĖ
Iš Talkšos ežero dugno išsiurbtas dumblas netinks daržovėms tręšti. Atlikus tyrimus dar kartą patvirtinta, kad dumblas užterštas sunkiaisiais metalais. Dėl dugne randamų atliekų, tenka kviestis narus.
Dugne — metalo laužas
Šių metų pavasarį prasidėję Talkšos ežero dugno valymo darbai vyksta sklandžiai. Ežero pakrantėse vaikštantys šiauliečiai pastebėjo ryškius plūdurus. Jie laiko beveik 150 metrų ilgio vamzdį, kuriuo į specialius rezervuarus šiaurinėje ežero pakrantėje teka žemsiurbės siurbiamas dumblas, smėlis ir vanduo. Plūdurai tarsi žymi ir jau išvalytą ežero plotą.
Darbus vykdančios bendrovės „Mažeikių automobilių keliai“ darbų vadovo Felikso Undžio teigimu per valandą žemsiurbė susiurbia apie 50 kubinių metrų dumblo. Kartais žemsiurbė dirba po 12 valandų per parą. Vyras aiškina, kad mašina turi du purentuvus, kurie išpurena dumblą, o siurblys jį siurbia. Vamzdžiais dumblas keliauja į šiaurinę ežero pakrantę, kur sėsdintuvuose jis sausinamas.
Žemsiurbė dažnai stringa dėl jį patenkančio metalo laužo, vielų, padangų. Kartą darbų vykdytojai į pagalbą kvietėsi ir narus, kad jie ištirtų dugną, išrinktų stambias šiukšles. Narai žvalgėsi, kaip reikėtų išmontuoti anksčiau Talkšos ežere veikusį fontaną.
„Daugiausia atliekų yra keli metrai nuo kranto. Radome seną radijo imtuvą, vaikiško vežimėlio ratus, kibirų. Metalo laužą ištraukiame, pjaustome, paliktą ant kranto jį dažnai nusineša benamiai“, — sakė F. Undžys.
Iki kitos vasaros ketinama išvalyti beveik 8 hektarus Talkšos ežero pietinės dalies dugno. Šiuo metu Talkšos ežero dumblo siurbimo darbus vykdo keturi žmonės. Žemsiurbė dugną valo ir jį gilina tik tose ežero vietose, kuriose gylis yra iki 3 metrų. Dirbama bus iki tol, kol užšals ežeras.
Dumblas tiriamas
Robertas Klimas, Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos vedėjas, sakė, kad buvo paimti dumblo mėginiai iš tos ežero vietos, kur stovi žemsiurbė. Tiriamas iš vamzdžio į sėsdintuvus tekančio dumblo ir vandens mišinys bei rezervuaruose nusistovėjęs skaidrus vanduo, kuris išleidžiamas atgal į ežerą.
Nustatyta, kad sunkiųjų metalų koncentracija ežero dugno dumble neviršija ribinių verčių. Ji yra labai panaši į tą, kuri buvo nustatyta dumble, iškastame valant Talkšos pakrantes. Pirmuojo ežero valymo etapo metu buvo nustatyta, kad dumblas, iškastas vakarinėje pakrantėje yra mažiau užterštas už iškastą toje ežero pusėje, kur yra buvusi „Elnio“ gamykla bei teka Kulpės upelis. Ten iškastame dumble buvo didelė chromo koncentracija.
„Kai žemsiurbė siurbs dumblą prie buvusio “Elnio“ fabriko vėl imsime mėginius ir juos lyginsime. Matavome chromo, švino, kadmio, cinko ir nikelio koncentraciją. Sunkiųjų metalų koncentracija dumble siekė 20 procentų leistinos taršos. Talkšos ežero dumblas negali būti naudojamas vaismedžiams, daržovėms tręšti, ant jo išaugusios žolės negalės ėsti naminiai gyvuliai“, — sakė R. Klimas.
Viso ežero nevalys
Pasak Šiaulių savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vyresniosios specialistės Ijos Jencienės, jau dabar yra atlikta Talkšos ežero valymo darbų daugiau negu už 1 milijoną litų.
Iš viso Talkšos ežero ir prieigų kompleksinio sutvarkymo projekto antrajam etapui reikės per 3 milijonus litų. Pusė sumos skirta iš Europos regioninio plėtros fondo, dalis iš Valstybės investicijų programos bei Šiaulių savivaldybės.
I. Jencienė džiaugėsi, kad šiaurinėje ežero pakrantėje sandėliuojamas dumblas nesmirdi. Žiemą, kai dugno valymo darbai nebus vykdomi, rezervuaruose gulintis dumblas turėtų nusėsti. Orams atšilus ant viršaus vėl bus pumpuojamas dumblas. Projekte numatyta, kad dumblas iš šiaurinės pakrantės niekur nebus gabenamas, bus užsėtas žole.
„Valoma bus tik pietinė ežero pakrantė. Išvalyti visą Talkšą kol kas nėra finansinių galimybių. Valant ežeras bus gilinamas iki 3 metrų, kad jame galima būtų įrengti 2 kilometrų ilgio irklavimo trasą“, — sakė vyresnioji specialistė.
ŽEMSIURBĖ: Talkšos ežere dirbanti žemsiurbė per valandą įsiurbia 50 kubinių metrų mišinio, kurio apie 20 procentų sudaro dumblas, likusi dalis — vanduo ir smėlis.
SĖSDINTUVAI: Žemsiurbės siurbiamas dumblas vamzdžiais keliauja į šiaurinėje Talkšos pakrantėje esančius sėsdintuvus.
VAMZDŽIAI: Darbininkai prisuka naują vamzdyno dalį, kad žemsiurbė galėtų pasistumti į priekį.
ŠIUKŠLĖS: Darbus vykdančios bendrovės „Mažeikių automobilių keliai“ darbų vadovo Felikso Undžio teigimu, dumblo siurbimo darbus dažnai stabdo žemsiurbę užkemšančios šiukšlės.
DUMBLAS: Sėsdintuvuose dumblas sausinamas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose
Comment
Comment