Šiaulių projektai

[LC.]

/\ Kur jas galima pamatyt?

[LBP]

www.architektusajunga.lt

[orangen]

Gi praeitam psl apie tai buvo rašyta.

[Vytautas11]

Airijos kompanija„Schmidt Industries International“ ketina investuoti Šiauliuose — iš Dublino čia perkelti įmonės gamybinį padalinį. Vakar kompanijos atstovai ketino susitikti su miesto meru ir spaudos konferencijoje pristatyti savo planus. Tačiau dėl Islandijos ugnikalnio sutrikdytos oro uostų veiklos vizitas atidėtas.

Įmonėje Šiauliuose dirbtų iš Airijos grįžę lietuviai specialistai, dirbantys kompanijoje. Būtent jie ir atveda šią įmonę į Šiaulius.

Savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjos Aistės Žalevičienės teigimu, investuotojai jau ieško tinkamų patalpų.

Investuoti žadama iki 5,5 milijono litų. Per trejus metus būtų sukurta ne mažiau kaip 60 darbo vietų. Darbuotojų skaičius gali išaugti ir iki 100 ar daugiau. Įmonė gamintų kilimėlius biurams ir namams naudodama gumos ir audinio technologiją.

[mamamia]

sakykit turbūt Tilžės g. Senukų net nepradėjo statyti?

[zaraza-Šiauliai]

sakykit turbūt Tilžės g. Senukų net nepradėjo statyti?

Tuščias laukas "stovi" ir tiek.

[Valiukas]

Airijos kompanija„Schmidt Industries International“ ketina investuoti Šiauliuose

Koks šaltinis? Šiaip įdomi ir netgi puiki naujiena. Jei toks reiškinys taptų masiniu (kai lietuviai emigrantų dėka užsienio įmonės ateina į Lietuvą), būtų labai įdomus ir ekonomikai naudingas dalykas.

[Vytautas11]

Šalia Šiaulių turėtų išdygti privatus kalėjimas


Šiaulių gyventojai piktinasi, jog nebuvo informuoti apie naująjį, pirmąjį Lietuvoje privatų kalėjimą, kurį žadama įsteigti jų pašonėje. Toks sumanymas masina verslininkus, tačiau piktina gyventojus. Bent keturi tardymo privatūs ar bent iš dalies privatūs izoliatoriai-kalėjimai Lietuvoje iki 2017-ųjų turi iškilti. Nutarta, kad pirmoji tokia įstaiga turėtų atsirasti šalia uždaryto Šiaulių sąvartyno. Čia jau suformuotas valstybei priklausantis sklypas, todėl beliko paskelbti konkursą.

Valdžia tikisi, kad kalėjimus statys privatūs investuotojai, o prižiūrės privatūs komunalininkai. Nusikaltėlius saugoti turėtų privati saugos bendrovė. Šalia uždaryto Šiaulių sąvartyno dabar auga tik krūmynai, o artimiausia sodyba yra už gero kilometro.

Ginkūnų seniūnijai, kurios pakraštyje iškils kalinimo įstaiga, vadovaujanti Vilija Kvasienė gyventojams nepranešė, kad pašonėje išdygs kalėjimas. Seniūnė yra gavusi paklausimą, ar neprieštarauja planams valstybinę žemę perleisti Kalėjimų departamentui.

Pernai Šiaulių apskrities viršininko administracija naujam kalėjimui statyti Malavėnų kaimo ribose skyrė 8,1 ha valstybinės žemės sklypą greta Šiaulius juosiančio šiaurės rytų aplinkkelio. Beveik du tūkstančius teismo laukiančių žmonių ir nuteistųjų talpinsiančią įstaigą planuojama pastatyti per 5 metus. Šiuo metu tvarkomi žemės paskirties pakeitimo, komunikacijų klausimai, po to bus skelbiamas projekto konkursas.

Etaplius.lt informacija

[slasher]

http://www.lrytas.lt/-12717141791269...C4%97jimai.htm

Lietuvoje – privatūs kalėjimai
Marius Jokūbaitis, Gintaras Šiuparys ("Lietuvos rytas")
2010-04-20 08:40
Šalia Šiaulių iškilsiantis pirmasis Lietuvoje privatus kalėjimas masina verslininkus, bet piktina vietos gyventojus

[ether]

http://www.etaplius.lt/Verslas/Medzi...eja-cempionata

"Medžiotojų užeiga" gelbėja čempionatą

Iškilus grėsmei, kad kitą vasarą Lietuvoje vyksiančio Europos krepšinio čempionato grupių varžybų šiauliečiai nematys, nes trūksta tokio mąsto renginiui pritaikyto viešbučio, šią spragą nusprendė užpildyti „Medžiotojų užeiga“. Vidiniame „Medžiotojų užeigos“ viešbučio kiemelyje ūžia žemės technika, vyksta paruošiamieji darbai, o kitą savaitę turėtų prasidėti statybos. Visi leidimai statyti priestatą išduoti.

[ievutu]

http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=31529027

[nepolitikas]

iš publikacijos:
"Gražiai ir šiuolaikiškai atnaujintas Šiaulių pėsčiųjų bulvaras merdi - dar visai neseniai klestėjusių parduotuvių langai apdulkėję, kabo kvietimai nuomotis tuščias patalpas. Kavinėse mažėja lankytojų. Šiauliečiai pripažįsta, kad tokio niūraus vaizdo miesto linksmybių ir prekybos vietoje dar nėra buvę."

šiauliai ne išimtis, kauniečiai jau seniai verkia dėl "laisvės al.", o dar neseniai blizgėjęs "gedimino pr." vilniuje, atrodo ne ką geriau už šiaulietišką "vilniaus g."

[Vytautas11]

„Šiaulių energija“ statys termofikacinę jėgainę

SEB bankas kartu su „Swedbank” pagrindinei Šiaulių miesto ir rajono šilumos ir elektros energijos gamybos įmonei „Šiaulių energijai“ lygiomis dalimis suteikė sindikuotą 47 mln. litų paskolą. Paskolą sindikavo SEB bankas, o suteiktos lėšos bus skirtos naujai, biomasę naudojančiai termofikacinei jėgainei Šiaulių Pietinės katilinės teritorijoje statyti.

„Manome, kad atsinaujinančių energetikos šaltinių poreikis Lietuvoje ir toliau didės, todėl matome geras tokių projektų finansavimo perspektyvas“, – pranešime cituojamas SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis.

Finansuojamas projektas atitinka valstybės patvirtinus Lietuvos energetikos plėtros prioritetus. Naujoje jėgainėje bus naudojami vietiniai atsinaujinantys energijos šaltiniai (biomasė). Planuojama, kad per metus jėgainė gamins apie 215 GWh šilumos ir apie 65 GWh elektros energijos. Projektą numatoma įgyvendinti 2012 metais.

Termofikacinės elektrinės Šiauliuose projektavimo ir statybos vertė siekia 104,1 mln. litų. „Šiaulių energija“ jau yra gavusi Europos investicijų banko 37,5 mln. litų paskolą, taip pat bus pasinaudota Europos struktūrinių fondų lėšomis – gauta 18 mln. litų parama. Įmonė prie projekto įgyvendinimo prisidės skirdama 1,6 mln. litų.

www.delfi.lt

[orangen]

Permainos aikštėje dar tebenoksta
2010 m. Gegužės 7 d.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt

Šiaulių pagrindinės Prisikėlimo aikštės vizija ir po kūrybinių dirbtuvių vis dar neaiški. Bet patys architektai džiaugiasi: gerai, kad bent kalbamasi ir jau susikalbama. Aikštei kur kas pavojingesnė tyla.

Bandymas sustabdyti laiką

Trečiadienio vakarą Šiaulių Santaros-Šviesos klubas pakvietė miesto architektus į diskusiją apie Prisikėlimo aikštės Šiauliuose ateities viziją.

Šarūnas Sabaliauskas, Architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas, kūrybinių dirbtuvių idėjos sumanytojas, priminė istorinį aikštės kontekstą.

Paskutinysis aikštės sutvarkymas įvyko po Antrojo pasaulinio karo, kai visa aikštės erdvė buvo pritaikyta prie paminklo, tapusio idėjine ir funkcine aikštės dominante. Prie paminklo buvo priderinti ir pastatyti tuomečiai apskrities rūmai (dabartinė Šiaulių kolegija), kurių didybė ir architektūra tapo paradinės aikštės fonu.

Netekusi buvusios reikšmės aikštė liko apleista, medžiai peraugo ir ši erdvė tapo savotišku šiukšlynu. Tačiau dabar aikštę „rišti“ prie paminklo, anot Š. Sabaliausko, negalima — tokiu atveju reikia imperinio paminklo ir paradinės aikštės, nes būtent taip ji buvo sukonstruota.

Aikštė be transporto

„Jeigu iš aikštės nepašalinsime transporto, nieko nebus“, — kategoriškai teigė Andrius Vernys, kartu su kolegų architektų grupe pateikęs drastišką sprendimą pakeisti transporto srautus.

Anot jo, kai iš visų pusių važiuoja mašinos, nė viena motina su vežimėliu nenorės čia ateiti. O transporto nukreipimas, anot architekto, nėra visiškai utopinis dalykas — Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje senamiesčiai eismui uždaryti.

Darius Jakubauskas, A. Vernio kolega ir projekto bendraautorius, teigė aikštę matantis ne pailgą ir, kaip anksčiau, apstatytą žydų krautuvėlėmis, o ankstesniąją — keturkampę, kurioje (o ne už jos) stovėjo Katedra. Anot D. Jakubausko, žydų paviljonai aikštėje buvo pastatyti carinės Rusijos laikais, turint tikslą nuneigti ir užstatyti katalikų Katedrą ir suformuoti pailgą aikštę, kurios gale (kur dabar Savivaldybės skvere stovi „centukų“ fontanas) buvo pastatyta cerkvė — pravoslavų akcentas.

D. Jakubausko nuomone, nereikia užstatyti ir Šiaulių kolegijos, kaip yra siūloma, „net rusų laikais suprato, kad šį pastatą reikia nuslinkti toliau, kad jis neužstotų Katedros“. Architektas neatmeta galimybės transportą ne tik nukreipti aplink aikštę, bet ir pakišti jį po žeme atkarpoje nuo “Rūtos“ fabriko iki Šiaulių Katedros.

Neprinokę aikštei

„Tilžės gatvė buvo ir bus per amžius einanti kiaurai Šiaulius“, — Vytenis Rudokas, 1998 metų Prisikėlimo aikštės detalaus plano bendraautorius, transporto pokyčius vadina demagogija, pasenusia bei nerealia idėja.

Esą buvo samdyta daug firmų, transportininkų, urbanistų ir niekas negalėjo pateikti tinkamo sprendinio.

Architekto manymu, turėtų būti diskutuojama ne tik tarp architektų ir politikų, bet ir kituose sluoksniuose, ypač norėtųsi jaunimo nuomonės.

„Negalima šiandien pulti ir daryti bet ko. Visuomenė baiminasi, ir ne be pagrindo. Ir patys matom, ką mūsų kolegos gali padaryti, kai nusilenkia pinigui. Todėl jokių pastatų, jokių sklypų be konkursų, be visuomenės įvertinimo negali būti, nors jau girdėjau, kad vyksta slapti projektavimai“, — perspėjo V. Rudokas.

„Kūrybinės dirbtuvės išprovokavo diskusiją. Vienas iš tikslų ir buvo, kad žmonės pradėtų apie tai kalbėti. Daug baisiau, jei tyliai ramiai kažkas būtų padaryta“, — kolegai pritarė Š. Sabaliauskas.

„Žinot, ko gero mes neprinokę tvarkyti aikštės“, — tvirtino ir architektas Algimantas Černiauskas, taip pat 1998 metų Prisikėlimo aikštės detalaus plano bendraautorius.

Jo manymu, karas padarė nepataisomą žalą ne tik aikštės išorei — aikštė buvo ištrinta ir iš žmonių sąmonės. „Juk iš esmės tai klasikinė aikštė, kurią reikia imti ir užbaigti, bet kodėl dešimtmečius to nepadaroma?“, — retoriškai klausė architektas.

A. Černiausko manymu, gal reikėtų aikštę tik išgrįsti — taip bent niekas nebūtų pagadinta.



AIKŠTĖ: Nors Prisikėlimo aikštės vizija dar toli gražu nesuformuota, tačiau architektai džiaugiausi, kad apie ją vėl pradėta diskutuoti.



DISKUSIJA: Architektai Šarūnas Sabaliauskas (kairėje) ir Vytenis Rudokas sutaria: kūrybinės dirbtuvės savo tikslą pasiekė — diskusiją išprovokavo. Daug baisiau buvo tyla.



SIŪLYMAS: „Žinot, ko gero mes neprinokę tvarkyti aikštės. Gal reikia imti ir ją išgrįsti“, — siūlė architektas Algimantas Černiauskas, dar prieš 20 metų aprengto detaliojo plano bendraautorius.



TRANSPORTAS: „Jeigu iš aikštės nepašalinsime transporto, nieko nebus“, — kategoriškai teigė Andrius Vernys, kartu su kolegų architektų grupe pateikęs drastišką sprendimą pakeisti transporto srautus.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

skrastas.lt

[LinS]

ŠIAULIŲ TERMOFIKACINĖ ELEKTRINĖ

Adresas: Pramonės 10, Šiauliai

„Šiaulių energija“ statys termofikacinę jėgainę

SEB bankas kartu su „Swedbank” pagrindinei Šiaulių miesto ir rajono šilumos ir elektros energijos gamybos įmonei „Šiaulių energijai“ lygiomis dalimis suteikė sindikuotą 47 mln. litų paskolą. Paskolą sindikavo SEB bankas, o suteiktos lėšos bus skirtos naujai, biomasę naudojančiai termofikacinei jėgainei Šiaulių Pietinės katilinės teritorijoje statyti.

„Manome, kad atsinaujinančių energetikos šaltinių poreikis Lietuvoje ir toliau didės, todėl matome geras tokių projektų finansavimo perspektyvas“, – pranešime cituojamas SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis.

Finansuojamas projektas atitinka valstybės patvirtinus Lietuvos energetikos plėtros prioritetus. Naujoje jėgainėje bus naudojami vietiniai atsinaujinantys energijos šaltiniai (biomasė). Planuojama, kad per metus jėgainė gamins apie 215 GWh šilumos ir apie 65 GWh elektros energijos. Projektą numatoma įgyvendinti 2012 metais.

Termofikacinės elektrinės Šiauliuose projektavimo ir statybos vertė siekia 104,1 mln. litų. „Šiaulių energija“ jau yra gavusi Europos investicijų banko 37,5 mln. litų paskolą, taip pat bus pasinaudota Europos struktūrinių fondų lėšomis – gauta 18 mln. litų parama. Įmonė prie projekto įgyvendinimo prisidės skirdama 1,6 mln. litų.

Šiek tiek istorijos:
Šiauliuose bus statoma termofikacinė elektrinė 01.10.2006

Termofikacinė elektrinė energiją gamins dar negreit 02.10.2007

Šiaulių elektrinės statybai paskelbtas konkursas 07.22.2009

P.S. Atskira tema nepamaišytų.

[Vytautas11]

Vietoj olimpinio baseino — aukcionas viešbučio statybai

Šiaulių miesto savivaldybė rengia dokumentus aukcionui, kurio metu nutarta parduoti beveik 71 aro žemės sklypą J. Jablonskio gatvėje 10, šalia Šiaulių arenos. Ten prieš dvejus metus planuota statyti olimpinių standartų baseiną su viešbučiu.

Reikia viešbučio

Savivaldybės Administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus teigimu, aukciono laimėtojui bus iškelta būtina sąlyga — įsigijus sklypą, čia būtinai pastatyti viešbutį.

Šios teritorijos detalusis planas yra parengtas, tačiau įsigijusiam sklypą statytojui bus leista rengti naują detalųjį planą, padidinti užstatymo tankį bei aukštingumą, atsižvelgus į miesto bendrąjį planą. Jeigu statytojas pageidautų, pasak V. Damulevičiaus, būtų galima išnuomoti ir šalia esantį beveik 30 arų inžinerinės infrastruktūros žemės sklypą, priklausantį Savivaldybei.

Kodėl toje vietoje turi atsirasti būtent viešbutis ir net tokia sąlyga įtraukta į aukciono sąlygas?

„Manome, kad Šiaulių mieste trūksta viešbučių. Tam, ką miestas ateityje mano daryti toje teritorijoje — stadionus, rekreacinės, sportinės paskirties objektus, viešbutis labai ten tinka. Duok Dieve, kad atsirastų šiam sklypui pirkėjas“, — vylėsi V. Damulevičius.

Baseino atsisakyta

2008 metais UAB „NCC Titanas“ buvo užsakęs šios teritorijos detalųjį planą, kuriame buvo numatyta statyti olimpinių standartų baseiną bei 48 metrų aukščio viešbutį. “NCC titanas“ generalinis direktorius Stanislovas Valius “Šiaulių kraštui“ pasakojo apie planus ir interesus — ir bendrovei, ir miestui naudinga turėti tokios kategorijos baseiną. Bendrovė turėjo lėšų ir norų statyti.

V. Damulevičius teigė, kad „NCC Titanas“ nutraukė sutartį su Savivaldybe dėl sklypo nuomos ir atsisakė statyti baseiną. “Su baseinu istorija baigėsi dėl laikmečio finansinių galimybių“, — sakė V. Damulevičius.

„NCC titanas“ beveik 71 aro sklypą buvo išsinuomojęs aukcione. Bendrovės planuose buvo statyti olimpinius standartus atitinkantį baseiną: 50 metrų ilgio, su dešimčia plaukimo takelių. Tačiau išsinuomotame sklype baseinas netilpo.

Statytojai ne kartą kreipėsi į Savivaldybę, Miesto ūkio ir plėtros komitetą, kad būtų leista išsinuomoti šalia esantį 26,42 aro valstybinės žemės sklypą, kurį patikėjimo teise valdo Savivaldybė. Tik prijungus šį sklypą, būtų tilpęs olimpinis baseinas. Tačiau politikai sklypo prijungimui aktyviai priešinosi. Vėliau sutiko, kad prie baseino statytojų nuomojamo žemės sklypo būtų prijungiami 26,42 aro iš šalia valstybinėje žemėje suplanuoto infrastruktūros sklypo.

www.skrastas.lt

[Siauliai]

Sveiki,

Kaskaip siaulieciai apmire. netikiu. kad mieste visiškai nieko nevyksta. ziurint į siauliu tema atrodo, kad miestas miršta. Reikia naujienų.

[Martin Van]

Visi emigravę į užsienį

[vizas]

Šiaulių ambicijos - sportiškiausias miestas

http://www.sportas.info/naujienos/1709.html

[Irmantukas]

Airijos bendrovė „Shmidt Industries International" iš Dublino perkelia gamybos padalinį į Lietuvą - Šiaulių rajoną. Planuojama sukurti 30, o vėliau - iki 80 darbo vietų, rašo „Šiaulių kraštas”.

Užsienio investuotoją atveda lietuviai, dirbantys bendrovės įmonėje. Bendrovės „Schmidt Industries International" ir Lietuvoje įsteigtos akcinės bendrovės „Schmidt contrakt" generalinio direktoriaus Jimo Donnelly teigimu, per 10-12 savaičių planuojama pervežti įrengimus, įdiegti technologijas.

Pasak verslininko, įmonė pradėtų veikti iki Kalėdų - gamintų kilimėlius biurams, viešbučiams, namams. Sutartį ketinama pasirašyti jau šį pirmadienį. Įmonė įsikurs Šiaulių rajone, Verbūnuose, į ją planuojama investuoti 1 mln. eurų.

http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=34388977