Ir nestumiu Įtaka galima tik netiesioginė, bet tokiu atveju galima pasakyti kad būsima mokesčių reforma arba neapmokestinamo minimumo pakėlimas turės didesnę įtaką visos šalies ekonomikai ir tai turės didesnę įtaką Šiaulių miesto statyboms ir miesto architektūrianiam veidui. Čia juk forumas apie architektūrą ir urbanistiką, o ne apie ekonomiką. Dar neteko girdėti svarstymų, kad europinių vėžių trasa šiauliuose eis kitokiu maršrutu nei dabar esantys bėgiai, tiesa, buvo kažkada pasiūlymų pakišti geležinkelį Šiauliuose po žeme, bet tai iš fantastikos srities...
siūlau pasidomėt, nes geležinkelių, ypač greitųjų, tinklo plėtra kaip tik skatina dideles pertvarkas miestuose. jei "Rail Baltica" eitų per pačius Šiaulius, o ne kažkur šone, kogero tai būtų didžiausia galimybė Šiauliams persitvarkyt po II pasaulinio - aišku, jei teikiamomis galimybėmis būtų pasinaudota.
galima kalbėt labai plačiai, bet išskirsiu nors kelis dalykus:
-traukiniai tikrai nestos tokioje kaimo tipo stotyje, kokia ji yra dabar
-koks bus poveikis apylinkem, jei greitieji prasinešinės pro patį miesto centrą 160+ km/h. už stoties tvoros daugiabučiuose ir trobelėse yra gyvenama.
-ta pati stoties infrastruktūra naujai vėžei negalės tarnaut, vėl klausimas, kaip greitieji prasinešinės su savo greičiais pro cisternom užgrūstą stotį.
-apskritai, kokia prasmė prekinės - skirstymo stoties tokioje vietoje, kur nėra normalių privažiavimų, rimtos pramonės šalia. šnekama apie logistiką Zokniuose - galbūt ten būtų reikalingesnis prekinio geležinkelio mazgas.
siūlau pasidomėt, nes geležinkelių, ypač greitųjų, tinklo plėtra kaip tik skatina dideles pertvarkas miestuose. jei "Rail Baltica" eitų per pačius Šiaulius, o ne kažkur šone, kogero tai būtų didžiausia galimybė Šiauliams persitvarkyt po II pasaulinio - aišku, jei teikiamomis galimybėmis būtų pasinaudota.
galima kalbėt labai plačiai, bet išskirsiu nors kelis dalykus:
-traukiniai tikrai nestos tokioje kaimo tipo stotyje, kokia ji yra dabar
-koks bus poveikis apylinkem, jei greitieji prasinešinės pro patį miesto centrą 160+ km/h. už stoties tvoros daugiabučiuose ir trobelėse yra gyvenama.
-ta pati stoties infrastruktūra naujai vėžei negalės tarnaut, vėl klausimas, kaip greitieji prasinešinės su savo greičiais pro cisternom užgrūstą stotį.
-apskritai, kokia prasmė prekinės - skirstymo stoties tokioje vietoje, kur nėra normalių privažiavimų, rimtos pramonės šalia. šnekama apie logistiką Zokniuose - galbūt ten būtų reikalingesnis prekinio geležinkelio mazgas.
Tikrai esu įsitikinęs, kad kokie bebūtų greiti tie traukiniai, bet Šiauliuose jie sustos. Viš 100 000 gyv. turintis miestas nėra jau taip mažai, kad neapsimokėtų sustoti. Tai ką, manai, kad jie tik 1 kartą sustos Lietuvoje (Kaune) ?
Tikrai esu įsitikinęs, kad kokie bebūtų greiti tie traukiniai, bet Šiauliuose jie sustos. Viš 100 000 gyv. turintis miestas nėra jau taip mažai, kad neapsimokėtų sustoti. Tai ką, manai, kad jie tik 1 kartą sustos Lietuvoje (Kaune) ?
Tikrai esu įsitikinęs, kad kokie bebūtų greiti tie traukiniai, bet Šiauliuose jie sustos. Viš 100 000 gyv. turintis miestas nėra jau taip mažai, kad neapsimokėtų sustoti. Tai ką, manai, kad jie tik 1 kartą sustos Lietuvoje (Kaune) ?
ne taip tiesmukai. neneigiu, kad šiauliuose turės sustoti. turėjau omeny, kad vien tik bėgių neužtenka kad traukinys mieste stotų. turės būti rekonstruojama aptarnaujanti infrastruktūra. taikiau į kolegos žvirblio pasisakymą, kuriame jis teigė, kad greitasis geležinkelis niekaip nepaveiks miesto raidos
Tikrai esu įsitikinęs, kad kokie bebūtų greiti tie traukiniai, bet Šiauliuose jie sustos. Viš 100 000 gyv. turintis miestas nėra jau taip mažai, kad neapsimokėtų sustoti. Tai ką, manai, kad jie tik 1 kartą sustos Lietuvoje (Kaune) ?
Šiaulių dabartinis gyventojų skaičius yra 128 396 gyv. tik gaila kad jis kas met mažėja 2005 m. buvo 130 020 gyv.
ne taip tiesmukai. neneigiu, kad šiauliuose turės sustoti. turėjau omeny, kad vien tik bėgių neužtenka kad traukinys mieste stotų. turės būti rekonstruojama aptarnaujanti infrastruktūra. taikiau į kolegos žvirblio pasisakymą, kuriame jis teigė, kad greitasis geležinkelis niekaip nepaveiks miesto raidos
Na gerai, gerai traukiniai Šiauliuose tikrai sustos
Dėl kitų pusiaukelėje tarp Kauno ir Šiaulių vietovių tai tikrai netikiu. Bet trasa vis tiek eina ta pačia esamo geležinkelio trasa. Tiesiog nuties šalimais europinius bėgius. Geležinkelio pylimas iš dalies jau yra, dar sovietmečiu nuo Joniškio iki pusiaukelės buvo nutiesti antri bėgiai.
O dėl stoties rekonstrukcijos - tai Lietuvos geležinkelių, o ne miesto objektas, kam LG vargintis dėl to, jei keleivių vežimas yra nuostolingas? Stotis ir dabar pakankamai sutvarkyta, negi manote kad rėž kokį gigantišką projektą, vien dėl to, kad atsiras europinė vėžė?
Ir kaip susijęs sprendimas pravesti europinės vėžės geležinkelį
pro Šiaulius su miesto architektūra? Kaip tai pakeis miesto architektūrinį veidą? Ogi niekaip - geležinkelis eis šalia tų pačių egzistuojančių bėgių ir viskas. Sakysite, geležinkelis "atveš" investicijas ir paspartės ekonomika - vargu. Net abejoju ar greitieji keleiviniai traukiniai švilpiantys 160 km/h greičiu sustos Šiauliuose pakeliui į Rygą.
Na, nežinau, kaip ten su Šiauliais. Panevėžys tai planuoja stotį, planuoja ir naudą. Kas nori, tas ją pasiima. Bet, manau, dauguma panevėžiečių tikrai tik apsidžiaugs, jei toks skeptikas, kaip tu, atsisakys šio gėrio jų naudai
Na gerai, gerai traukiniai Šiauliuose tikrai sustos
Dėl kitų pusiaukelėje tarp Kauno ir Šiaulių vietovių tai tikrai netikiu.
Ir gerai darai, kad netiki. Nors gal ir būtų koks maršrutas, skirtas vietiniams poreikiams. Tačiau ši trasa skirta iš esmės tranzitui. Manau, kad ir Šiauliuose ar Panevėžyje stabtels ne kiekvienas traukinys, su pagrindine stotimi Kaune (ir pagrindiniais šios trasos krovinių srautais Lietuvos teritorijoje) turėtų būti kitaip Bet kaip ten bebūtų, visų pirma, Lietuvai reikia europinės vėžės, kad aplamai mūsų geležinkeliai būtų integruoti į Europos tinklą, ir visas tas krovinių judėjimas duos ir tiesioginio pelno (jei neklystu, valstybės gauna tam tikrus mokesčius už tranzitą), ir bus postūmis tiems ekonomikos subjektams, kuriems tokio dalyko trūko. Taip pat tai yra naudinga logistikai (aktualu ypač Kaunui) ir t.t..
Na, nežinau, kaip ten su Šiauliais. Panevėžys tai planuoja stotį, planuoja ir naudą. Kas nori, tas ją pasiima. Bet, manau, dauguma panevėžiečių tikrai tik apsidžiaugs, jei toks skeptikas, kaip tu, atsisakys šio gėrio jų naudai
Ir gerai darai, kad netiki. Nors gal ir būtų koks maršrutas, skirtas vietiniams poreikiams. Tačiau ši trasa skirta iš esmės tranzitui. Manau, kad ir Šiauliuose ar Panevėžyje stabtels ne kiekvienas traukinys, su pagrindine stotimi Kaune (ir pagrindiniais šios trasos krovinių srautais Lietuvos teritorijoje) turėtų būti kitaip Bet kaip ten bebūtų, visų pirma, Lietuvai reikia europinės vėžės, kad aplamai mūsų geležinkeliai būtų integruoti į Europos tinklą, ir visas tas krovinių judėjimas duos ir tiesioginio pelno (jei neklystu, valstybės gauna tam tikrus mokesčius už tranzitą), ir bus postūmis tiems ekonomikos subjektams, kuriems tokio dalyko trūko. Taip pat tai yra naudinga logistikai (aktualu ypač Kaunui) ir t.t..
O dėl Europinės vėžės, tai pertvarkius į ją visus Lietuvos bėgius, geležinkeliai bankrutuos, nes visas pelnas gaunamas iš krovinių pervežimo iš Rusijos ir Baltarusijos. Perskaičius nurodytą straipsnį aiškėja, kad ir Baltijos šalyse norima palikti tuos pačius rusiškus bėgius, tik modernizuoti.
Paskutinis taisė žvirblis; 2007.07.05, 09:47.
Priežastis: klaida
Na, nežinau, kaip ten su Šiauliais. Panevėžys tai planuoja stotį, planuoja ir naudą. Kas nori, tas ją pasiima. Bet, manau, dauguma panevėžiečių tikrai tik apsidžiaugs, jei toks skeptikas, kaip tu, atsisakys šio gėrio jų naudai
Ir gerai darai, kad netiki. Nors gal ir būtų koks maršrutas, skirtas vietiniams poreikiams. Tačiau ši trasa skirta iš esmės tranzitui. Manau, kad ir Šiauliuose ar Panevėžyje stabtels ne kiekvienas traukinys, su pagrindine stotimi Kaune (ir pagrindiniais šios trasos krovinių srautais Lietuvos teritorijoje) turėtų būti kitaip Bet kaip ten bebūtų, visų pirma, Lietuvai reikia europinės vėžės, kad aplamai mūsų geležinkeliai būtų integruoti į Europos tinklą, ir visas tas krovinių judėjimas duos ir tiesioginio pelno (jei neklystu, valstybės gauna tam tikrus mokesčius už tranzitą), ir bus postūmis tiems ekonomikos subjektams, kuriems tokio dalyko trūko. Taip pat tai yra naudinga logistikai (aktualu ypač Kaunui) ir t.t..
rasyk i panevezio projektus. Siauliai vistiek laimes, tik laiko klausimas, o peneveziui nera sansu, tik viltis kuri neissipildys. be to jei jau paaisketu kad eis per siaulius tai garantuoju ir nauja stotis bus ir pan.
O dėl Europinės vėžės, tai pertvarkius į ją visus Lietuvos bėgius, geležinkeliai bankrutuos <...>
Bet juk niekas to daryti ir neketina Tiesiog yra ne vien Rusijos ar Baltarusijos rinka, bet ir Europos. Manau būtų logiška išnaudoti visas galimybes. Šiuo atveju, plėtojant galimybes dirbti su Europos rinka, darbas su Rusijos ar Baltarusijos rinkomis nenukentės
Bet juk niekas to daryti ir neketina Tiesiog yra ne vien Rusijos ar Baltarusijos rinka, bet ir Europos. Manau būtų logiška išnaudoti visas galimybes. Šiuo atveju, plėtojant galimybes dirbti su Europos rinka, darbas su Rusijos ar Baltarusijos rinkomis nenukentės
Kodėl gi prie įdomių pasvarstymų nepridėjus ir argumentų
Po kelerių metų Šiaulių "Aušros" muziejus bus pasikeitęs neatpažįstamai. Šiuo metu jau rekonstruojamas Chaimo Frenkelio vilos kiemelis, čia atkuriamas kažkada buvęs fontanas, parkas. Netrukus bus pradėta ir Fotografijos muziejaus rekonstrukcija, prie Aušros alėjos rūmų kils moderni galerija, o prie Žaliūkių vėjo malūno įsikurs etnografinė malūnininko sodyba. Muziejaus direktorius Raimundas Balza džiaugiasi, kad "Aušros" muziejaus erdvės taps miestą reprezentuojančiomis vietomis.
Ch. Frenkelio vilos parkas - koncertams ir parodoms
Ch. Frenkelio vilos kiemelyje jau kelis mėnesius burzgia traktoriai, darbuojasi statybininkai - meistrai pluša ties vilos parke kažkada buvusiu, o dabar atstatomu fontanu. Tiesa, šis fontanas buvo savaiminio tekėjimo ir veikdavo naudodamas lietaus vandenį, nes prie vilos buvo penkių metrų gylio 8x4 metro rezervuaras, į kurį sutekėdavo ne tik lietaus, bet ir šaltiniuoto šlaito, esančio priešais Ch. Frenkelio vilą, vanduo.
Muziejaus direktorius R. Balza sako, fontanas vilos parkelyje veikė iki Antrojo pasaulinio karo, o jo metu buvo visiškai suardytas, neišliko ir jo veikimo sistema. Dabartinis fontanas bus modernus, tačiau išlaikyta autentiška jo išvaizda, identiški bus ir kiti kiemelyje atkuriami statiniai.
Iš viso "Ch. Frenkelio vilos kiemas - 1,5 hektaro dydžio teritorija. Čia bus pasodintas parkas, gėlynai, įrengti pasivaikščiojimo takeliai, šiuolaikiška apšvietimo sistema, automobilių stovėjimo aikštelė. Iš vilos į parką bus patenkama per atkurtą nusileidimo terasą su laiptas ir baliustrada.
"Uždarame vilos parke vyks koncertai, parodos. Manome, kad čia koncertus galės stebėti 500-1000 žiūrovų, - pasakoja muziejaus direktorius, - pačiame parko gale žadama atstatyti pastatą, kuris atliks sandėlio funkcijas, jame bus laikomi lauko baldai, bus dirbtuvėlės, garažai.
R. Balza džiaugiasi, kad bus restauruotas šalia rūmų esantis medinis pastatas, kurį žadama naudoti muziejaus administracijos reikmėms - čia bus dailės, archeologijos ir bendrojo skyriaus patalpos.
Lėšų Ch. Frenkelio kiemeliui atkurti ir statiniams statyti "Aušros" muziejus gavo iš Valstybės investicijų programos. "Net devynis milijonus litų gausime ir, jei pinigai bus pervedami laiku, vilos parką žadame sutvarkyti iki 2009-ųjų", - teigė muziejaus direktorius.
Kituose muziejuose - didesnės erdvės ekspozicijoms
Pasikeisti turėtų ir vienintelis Lietuvoje Šiaulių centre esantis Fotografijos muziejus. Anot R. Balzos, architektai jau pradėjo rengti muziejaus rekonstrukcijos projektą. Projekte numatoma, jog trijų aukštų pastatas bus paaukštintas, tad muziejus turės galimybę atnaujinti ir išplėsti ekspozicijas. Muziejuje bus įrengtas ir liftas, tad apžiūrėti parodas galės ir neįgalūs žmonės.
"Seniesiems Šiauliams buvo būdingi bokšteliai, kurie galėtų atsirasti ant muziejaus stogo numatytoje įrengti miesto apžvalgos aikštelėje. Mes norime įkurti modernų, šiuolaikišką interaktyvų fotografijos muziejų", - šypsosi R. Balza.
Fotografijos muziejus turėtų būti rekonstruotas 2008-2010 metais. Lėšų taip pat numatoma gauti iš Valstybės investicijų programos.
Muziejaus direktoriaus planuose - atnaujinti ir muziejaus Aušros alėjos rūmus. Šie rūmai buvo statyti pradinei mokyklai, todėl negali visiškai patenkinti muziejaus reikmių. Aušros alėjos rūmuose rengiamos tradicinės ekspozicijos, yra etnografijos ir istorijos, archeologijos ekspozicijos saugyklos, tačiau čia negali būti rengiamos didelės parodos. R. Balza sako, kad planuojama šalia Aušros alėjos rūmų pastatyti visiškai naują 400 kvadratinių metrų ploto ekspozicijų erdvę. Naujajame pastate numatoma visa reikalinga įranga - vėdinimo sistemos, temperatūros reguliavimas, apšvietimas, tad čia būtų galima eksponuoti pasaulinio garso šedevrus.
R. Balza teigia, kad "Aušros" muziejaus filialai taps miesto reprezentacinėmis erdvėmis.
Anot muziejaus direktoriaus, jau paskaičiuota, kiek reikės lėšų muziejui atnaujinti ir bus bandoma jų gauti iš Europos Sąjungos fondų
Žaliūkių malūnas - su malūnininko sodyba
2008-2010 metais numatoma restauruoti Žaliūkių vėjo malūną ir prie malūno pastatyti malūnininko sodybą - gyvenamąjį namą, klėtį ar svirną, kitus pagalbinius statinius, kuriuose įsikurs etnografinis edukacinis centras. Teritorijoje ketinama net įrengti etnografinę vaikų žaidimų aikštelę su medinėmis sūpuoklėmis, laipynėmis.
Etnografinės sodybos statiniai būtų renčiami iš rąstų pagal XIX amžiaus II pusės architektūros tradicijas. Į sodybą bus atvestos visos reikalingos komunikacijos, įkurta automobilių stovėjimo aikštelė.
Prie Žaliūkių vėjo malūno šventės paprastai vyksta tik du kartus per metus - tai Senųjų amatų dienos ir Užgavėnių šventė. Įkūrus etnografinį muziejų, lankytojų būtų sulaukiama nuolat.
R. Balza sako galintis pasidžiaugti, kad naujoji miesto valdžia ir miesto meras Genadijus Mikšys padeda realizuoti šią idėją. Direktoriaus teigimu, savivaldybė žada parengti teritorijos detalųjį planą. Lėšų malūnui ir jo aplinkai įrengti planuojama gauti iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos fondo Lietuvos mediniam paveldui sutvarkyti. Atsakymą, ar projektą finansuos, norvegų ekspertai žada duoti rudenį. R. Balza tikisi, kad projektui tikrai bus pritarta, nes jis jau įveikė tris atrankos etapus.
Žaliūkių vėjo malūnas bus ne tik rekonstruotas - šalia jo įsikurs malūnininko sodyba. Povilo LUNGĖS nuotr.
Penktadienį, neinformavus žiniasklaidos ir tik telefonu susikvietus suinteresuotus asmenis, Šiaulių savivaldybėje architektas profesorius Algimantas Vyšniūnas iš Vilniaus pristatė kvartalo prie Ežero gatvės urbanizacijos idėją.
Kalbama apie vietovę tarp Vilnius ir Ežero gatvių, kur ežero link pasodintas skveras, yra garažų kvartalas.
Profesorius pasiūlė čia statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus ir išsaugoti dalį žaliųjų plotų. Ant garažų, kad jie negadintų vaizdo, siūloma statyti namus arba garažų stogus apželdinti. Žaliųjų plotų siūloma įrengti ir ant namų stogų.
Stasys Grigaliūnas, miesto Tarybos narys, dalyvavęs idėjos pristatyme, ją pavadino labai įdomia. „Vieta labai jauki. Šalia Talkša, netoli C. Frenkelio vila ir būsimasis “Kultūros fabrikas“ buvusio “Elnio“ teritorijoje. Tai gali būti labai gražiai sutvarkyta vieta“.
Redakcijos žiniomis, pristatyme dalyvavo nemažas būrys architektų ir šiaip pakviestųjų. Paklausti, kodėl apie tokį svarstymą neinformuota visuomenė, kaip įprasta, Savivaldybės darbuotojai teisinosi, kad ir jie patys nežinojo svarstymo datos. Pristatymas buvo numatytas ketvirtadienį, bet vyko penktadienį. Tačiau nebuvo pranešta ir apie ketvirtadienį vyksiantį svarstymą.
Nei S. Grigaliūnas, nei kiti klausti asmenys neslepia, kad profesorius idėją parengė, paprašius kokiems nors Šiaulių verslininkams, kurie norėtų čia kažką daryti. Tuo labiau, kad šioje teritorijoje yra du neužstatyti sklypai. „Kas žino, gal tie sklypai jau kieno nors nupirkti“, — spėliojo S. Grigaliūnas.
A. Vyšniūnas į Šiaulius atvyksta dažnai, bet dažniau ne dėl Bendrojo plano rengimo reikalų, kurių yra daug, nes planas chroniškai vėluoja, bet kitais tikslais. Daug kas mano, kad profesorius vykdo verslininkų užsakymus, kai jie užsimano kokios nors geresnės teritorijos. Vis dėlto, profesoriaus žodis kartais gali kai ką nusverti. Kai reikia įtikinti visuomenę, verslininko piniginė gali mažiau.
A. Vyšniūnas Šiauliuose lankėsi prieš gerą mėnesį ir tada pristatė A. Gilo statybų griuvėsių kvartalo užstatymo koncepciją bei aukštuminės statybos galimybes Kuršėnkelio link. Ginčai, kokius pastatus statyti minėtų nebaigtų statybų vietoje, tęsiasi keleri metai, ir visuomenei puikiai žinomi.
ŠALTINIS. Šis kvartalas prie Ežero gatvės kai kam gali būti ne tik jaukaus gyvenimo oazė, bet ir didelių pinigų šaltinis.
ĮTARIMAS. Daug kas įtarinėja, kad architektas profesorius Algimantas Vyšniūnas vykdo Šiaulių verslininkų užsakymus, kai reikia pramušti kokią vertingą teritoriją.
Seip gal ne i tema, bet Siauliai juk laimejo konursa del tu issvajotu kazkokio plauko zaidyniu, buvo kalbama jei laimes jas tai Siauliai statys futbolo stadijona 20000. Ar kas girdeti? Jei statys tai bus ragai Vilniui kaip ir Kaunui
/\ Del to stadiono, tai ir Benderis taip nesugalvotu. Arena, turinti 6000 vietu jau dabar aisku kad bus nuostolinga, tai ka kalbeti apie stadiona? Del vieno renginio? Siaip negaila, statykites, bet greiciau Siauliams butu ragai, nei Vilniuj ar Kaunui.
Comment