Gal kas netycia vaziavot pro sali, kur zada statyt ta kvartala? Ar siaip zinot ka nors daugiau?
Nes i emaila UAB'e "Alvalsta" visa savaite nesiteikia atsakyt
Naujienos is sito projekto - siandie/ryt turetu buti patvirtintas detalus planas, ir birzelio gale prasides statybos
Remontuos Saulės laikrodžio aikštę
2006 m. Gegužės 30 d.
Savivaldybėje sudaryta komisija Saulės laikrodžio aikštės defektams nustatyti. Komisijos darbe pakviesti dalyvauti ir aikštės autoriai — architektai Algimantas Černiauskas bei Remigijus Jurėla.
Sudarius defektinį aktą, paaiškės, kiek kainuos kosmetinis aikštės remontas, kurį numatoma baigti iki Šiaulių gimtadienio rugsėjį. Manoma, kad aikštei aptvarkyti prireiks 80 tūkstančių litų.
Gal kas ką nors naujesnio girdėjot dėl PC + bažnyčia statybos Pietiniam rajone, ten, kur dabar stovi tie neaiškios paskirties pastatai? Sakė: statys, statys, o kažkaip dabar įtartinai tylu...
Gal kas ką nors naujesnio girdėjot dėl PC + bažnyčia statybos Pietiniam rajone, ten, kur dabar stovi tie neaiškios paskirties pastatai? Sakė: statys, statys, o kažkaip dabar įtartinai tylu...
Šiaulių Pramonės gatvė pamažu tampa servisų ir automobilių salonų gatve. Vilniškė bendrovė „Skuba“, įgaliota “Renault track“ atstovė Lietuvoje ir Estijoje, investuoja 8 milijonus litų į “Renault“ krovininių automobilių serviso statybą Šiauliuose.
Veiklą šiame servise vykdys dukterinė vilniečių įmonės bendrovė „Šiaulių skuba“. Pustrečio tūkstančio kvadratinių metrų pastate įsikurs bendrovės administracija, automobilių remonto dirbtuvės, prekyba atsarginėmis dalimis ir naujais automobiliais, sandėliai, plovykla, diagnostikos centras. Čia planuojama sukurti apie 50 darbo vietų. Statybos darbus vykdanti bendrovė “Šiaulių titanas“ ketina darbus baigti šį rudenį.
„Išaugome, prireikė naujos vietos ir platesnės veiklos, prisidės servisas ir prekyba naujais automobiliais“, — sakė Algirdas Zibolis, “Šiaulių skubos“ vadovas. Bendrovė, veiklą Šiauliuose vykdanti nuo 2000-tųjų metų, iki šiol užsiėmė tik didmenine prekyba atsarginėmis dalimis. Anot A. Zibolio, statyti tokį servisą Šiauliuose planuota anksčiau, tačiau kilo problemų įsigyti žemę. Galiausiai žemė buvo nupirkta iš privataus asmens.
Praėjusių metų pabaigoje „Skuba“ pastatė analogišką servisą Taline, šiuo metu baigiami darbai Klaipėdoje.
Pasak A. Zibolio, naujame servise planuojama įdarbinti kelias dešimtis naujų darbuotojų, daugiausiai autošaltkalvių. „Šaltkalvių su patirtimi gauti nesitikime, priimsim jaunus žmones, kurie nori dirbti ir kuriems patinka technika, ir juos apmokysime patys. Kas mėnesį mūsų bazėje Vilniuje vyksta specializuoti kursai“, — pasakojo bendrovės vadovas.
UAB „Šiaulių skuba“, kurios pernai metų apyvarta siekė beveik 6 milijonus litų, pastačius servisą, jau kitąmet planuoja augti keturgubai, iki 20— 30 milijonų litų.
Algirdas Zibolis, bendrovės „Šiaulių skuba“ direktorius, tvirtina: “Šiauliai — vežėjų miestas, todėl logiška gerinti jiems verslo sąlygas“
Šį rudenį Pramonės gatvėje iškils pustrečio tūkstančio kvadratinių metrų „Renault“ krovininių automobilių servisas ir pardavimo centras.
Skaitinejau ir pasigedau vieno projekto Šiauliuos. Gal kas girdęjot ledo arenos Šiauliuose likimą? Kiek prisimenu buvo rengiamas projektas statyti pramogu kompleksą kartu su ledo arena. Jei ka žinot pasidalinkit
Skaitinejau ir pasigedau vieno projekto Šiauliuos. Gal kas girdęjot ledo arenos Šiauliuose likimą? Kiek prisimenu buvo rengiamas projektas statyti pramogu kompleksą kartu su ledo arena. Jei ka žinot pasidalinkit
Rugsėjo 6-9 d. pirmą kartą paroda 'AgroBalt' vyks Šiauliuose. Kas lėmė tokį pasirinkimą ir kaip vyksta parodos pasirengimo darbai, pasakoja parodos organizacinio komiteto pirmininkas Žemės ūkio ministerijos atsakingasis sekretorius Gediminas Radzevičius.
- Sostinėje vyksta šimtai tarptautinių renginių, Vilnių paskelbus Europos kultūros sostine, jų skaičius dar padidės. Tačiau tai, kad jau 15 metų tradicijas skaičiuojantis renginys iš Vilniaus kraustosi į Šiaulius, nekasdienis reiškinys...
- Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu susiformavo tradicija valstybę reprezentuojančius renginius pirmiausia rengti sostinėje. Tai sąlygojo nepagrįstai didelę renginių koncentraciją Vilniuje, o kituose šalies regionuose galimybė betarpiškai susipažinti su techninėmis ir technologinėmis naujovėmis buvo labai ribota. Šis pastebėjimas taikytinas ir parodai 'AgroBalt'.
Pastaraisiais metais pastebėtas susidomėjimo 'AgroBaltu' mažėjimas. 1999 m. parodoje dalyvavo 728 ūkiai ir įmonės, o 2005 m. – tik 417. Lankytojų skaičius taip pat smuktelėjo - nuo 66 iki 34 tūkst.
- Galbūt žemės ūkio pasiekimų paroda tapo niekam nebeįdomi?
Nemanau. Parodos 'Ką pasėsi...' parodos augimo mastai rodo ką kita. Viena iš sėkmės priežasčių – geografinė padėtis regioninė politika. Siekiant tolygesnės regionų plėtros, inovacijas ir pažangiąją patirtį reikėtų propaguoti ne tik sostinėje. Daugelis potencialių parodos dalyvių atsisakė dalyvauti parodoje dėl ypač aukštos LITEXPO nustatytos parodos ploto nuomos kainos.
Žemės ūkio ministerija, kaip pagrindinė parodos rėmėja, atsižvelgdama į nuolatinių parodos dalyvių, socialinių partnerių bei užsienio ekspertų nuomonę, siekdama geriau pristatyti naujus laimėjimus, technologijas, produktų asortimentą bei norėdama racionaliai panaudoti skiriamas lėšas parodoms Lietuvoje remti, pakvietė didžiausios Baltijos regione žemės ūkio parodos 'AgroBalt' pagrindinį organizatorių 'IFW Heidelberg GmbH' pateikti atnaujintą parodos koncepciją, ieškoti naujų jos raiškos ir organizavimo formų renginio patrauklumui padidinti.
Buvo priimtas sprendimas parodą sostinėje Vilniuje rengti kas antri metai, o tarpiniais metais ją organizuoti viename iš šalies regionų. Vilniuje rengiama paroda bus labiau orientuota pristatyti maisto ūkio technologines inovacijas, regioninėse parodose prioritetas bus skiriamas žemės ūkio ir žuvininkystės technologinių naujovių bei kaimo regionų tolygios plėtros priemonių pristatymui.
- Pavasarį žemės ūkio specialistai, ūkininkai po parodos 'Ką pasėsi...' įpratę laukti 'Agrobalt'?...
Daug diskutuota dėl parodos organizavimo laiko. Tradiciškai paroda Vilniuje vykdavo pirmą arba antrą gegužės mėnesio savaitę, tačiau pastebėta, kad parodą lankė palyginti nedaug žemdirbių, ja domėjosi daugiausia Vilniaus miesto gyventojai. Gegužės mėnuo - intensyvios žemdirbystės ir sėjos laikas, todėl net ir labai besidomintiems žemdirbiams atvykti į parodą galimybės ribotos.
Be to, Lietuvai įstojus į ES, gegužės mėnesį įvairiose Europos šalyse vyksta daug formalių ir neformalių ministrų susitikimų įvairiose Europos šalyse. Tai objektyviai sumažina galimybę pakviesti daug kitų šalių delegacijų dalyvauti parodos 'AgroBalt' politiniuose renginiuose, forumuose, seminaruose. Todėl parodai pasirinktas laikas – rugsėjo vidurys.
Pirmąją ne vilnietišką parodą 'AgroBalt 2006' nuspręsta surengti Šiauliuose. Kas lėmė pasirinkimą?
Šiauliai pasirinkti apsvarsčius kitų didžiųjų Lietuvos miestų galimybes rengti tokio masto parodą. Buvo atsižvelgta į esamą infrastruktūrą, apskrities administracijos ir miesto savivaldos suinteresuotumą bendradarbiauti, geografinę padėtį ir žemdirbių savivaldos organizacijų rekomendacijas.
Apsispręsti dėl parodos rengimo Šiauliuose padėjo tai, kad tuo pačiu metu vyks ir Šiaulių miesto 770 m. jubiliejaus paminėjimo šventė, todėl abu renginiai vienas kitą papildys. Mažesnė nei Vilniuje parodos ploto kaina, organizuojant parodą regione, leidžia plačiau eksponuoti žemės ūkio techniką, įrengti didesnę gyvulių ekspoziciją. Tikimės, kad daugiau mažų ir vidutinių regiono įmonių eksponuos savo technologijas, techniką, produktus.
Ir dar man kaškas su geografija nevisai aišku su tuom bruklino projektu. Kiek suprantu jį stato buvusioje dviračių gamyklos Baltic vairo teritorijoje. Ten jau žmonės apsitvėre griauna senus sandėlius ir ruošia viską po truputi. Ar vėl kašką maišau?
Siūloma įrengti kompiuterinį informacinį terminalą
2006 m. Birželio 21 d.
Šiaulių miesto teigiamo įvaizdžio formavimo komisija siūlo prie Turizmo informacijos centro bulvare įrengti informacinį terminalą.
Tokią mintį iškėlė 2005 metų „Metų idėjos“ premijos laureatė Videta Samienė, pelniusi šį titulą ir 3000 litų premiją už pernai pirmą kartą Šiauliuose surengtą šventę “Aš — mažasis šiaulietis“.
Pagal premijos nuostatus laureatė kitai idėjai įgyvendinti gali iš Savivaldybės gauti iki 30 tūkstančių litų. V. Samienė pateikė prašymą skirti šiuos pinigus terminalui.
Terminale miestiečiai ir miesto svečiai rastų informacijos apie lankytinas vietas, maitinimo įstaigas ir viešbučius, pramogas ir kultūros renginius, maršrutus ir kitą turistus dominančią informaciją.
Terminalas būtų įrengtas pastato sienoje ir susietas su Turizmo informacinio centro interneto svetaine. Informacija būtų teikiama keliomis užsienio kalbomis.
Anot Justino Sartausko, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo ir Įvaizdžio komisijos pirmininko, tokie kompiuteriniai terminalai kituose pasaulio miestuose — jokia naujovė, Lietuvoje tai naujas reiškinys.
Pasiūlymą turi tvirtinti Šiaulių miesto taryba birželio pabaigoje.
Comment