Prasidėjo „krosnies“ statyba
2009 m. Vasario 6 d.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
Vakar Aukštrakiuose (Šiaulių rajonas) į pavojingų atliekų deginimo įrenginio pamatus įmūryta kapsulė su laišku ateinančioms kartoms. „Žalieji“ statybai nesipriešina, nors abejoja, ar šis įrenginys bus nekenksmingas aplinkai.
„Žalieji“ nesipriešino
Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo klubo „Aukuras“ pirmininkas Darius Ramančionis sako, kad pavojingų atliekų deginimas vienas iš būdų spręsti atliekų problemą. Šį būdą taiko kitos Europos Sąjungos šalys, todėl “žalieji“ nerengė protesto akcijų. Bet, D. Ramančionio įsitikinimu, daugiau dėmesio reikėtų skirti prevencinėms priemonėms, visuomenės švietimui: “Trūksta informacijos apie šį įrenginį. Niekas iki galo neišaiškino, kaip jis bus prižiūrimas ir kontroliuojamas“.
„Išmetimai į orą privalės atitikti (ir esame įsitikinę, kad atitiks) griežčiausius Europos Sąjungos reikalavimus. Dūmų valymo filtrų kaina sudarys beveik du trečdalius viso įrenginio kainos. Todėl šiauliečiai gali nebijoti, kad mes teršime aplinką“, — tikina UAB “Toksika“ generalinis direktorius Virginijus Daubaras. Pažadėta, kad dukart per metus mėginius ims ir tirs nepriklausoma laboratorija.
Abejonių dėl deginimo įrenginio saugumo buvo kilę ne vienam Šiaulių rajono politikui, todėl sprendimui leisti statyti įrenginį buvo pritarta tik nedideliu balsų skirtumu rajono Taryboje.
Atliekos bus deginamos krosnyje, kurioje turės būti ne žemesnė kaip 850 laipsnių temperatūra. Antrinėje degimo kameroje bus palaikoma ne mažesnė kaip 1200 laipsnių temperatūra. Sudegintų atliekų dumblas ir pelenai bus surenkami į konteinerius, maišomi su cementu arba kalkėmis ir maišuose su plėvele viduje laidojami specialiame sąvartyne. Jo dugnas bus išklotas plėvele, o šonai — iš betono.
Įmonė per metus degins 8000 tonų šalies pavojingų atliekų. Ją ketinama pastatyti iki 2010 metų spalio.
Projekto dalis
2003 metais buvo pasirašytas finansinis momerandumas su Europos Sąjunga ir buvo pradėtas projektas „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“. Deginimo įreginys — dalis šio projekto.
2008 metais balandžio mėnesį buvo pasirašytas kontraktas su konkuro laimėtoja Italijos bendrove „Hafner“ ir Lietuvos statybos ir remonto bendrove “Senovė“, kurios pradėjo pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos darbus.
Šio įrenginio statyba kainuos apie 86 milijonus litų. Jis ne tik apims pavojingų atliekų paruošimą, identifikavimą, deginimą, dūmų valymą, bet ir gamins šilumą bei elektros energiją, kurios pakaks aprūpinti deginimo įrenginį.
Dabar pavojingos atliekos kaupiamos sandėliuose, o deginti vežamos į Vokietiją. Tačiau transportavimo, krovinio draudimo ir kitos išlaidos nemažos, o jas turi apmokėti teršėjas. Net ir pastačius atliekų deginimo įrenginį, dalis atliekų bus vežama deginti į užsienį, pavyzdžiui, turinčios chloro.
Lietuvoje yra medicininių atliekų deginimo įrenginys prie Vilniaus, o pavojingų atliekų deginimo įrenginys Aukštrakiuose bus kol kas vienintelis toks Lietuvoje.
Šaltinis: www.skrastas.lt
2009 m. Vasario 6 d.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
Vakar Aukštrakiuose (Šiaulių rajonas) į pavojingų atliekų deginimo įrenginio pamatus įmūryta kapsulė su laišku ateinančioms kartoms. „Žalieji“ statybai nesipriešina, nors abejoja, ar šis įrenginys bus nekenksmingas aplinkai.
„Žalieji“ nesipriešino
Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo klubo „Aukuras“ pirmininkas Darius Ramančionis sako, kad pavojingų atliekų deginimas vienas iš būdų spręsti atliekų problemą. Šį būdą taiko kitos Europos Sąjungos šalys, todėl “žalieji“ nerengė protesto akcijų. Bet, D. Ramančionio įsitikinimu, daugiau dėmesio reikėtų skirti prevencinėms priemonėms, visuomenės švietimui: “Trūksta informacijos apie šį įrenginį. Niekas iki galo neišaiškino, kaip jis bus prižiūrimas ir kontroliuojamas“.
„Išmetimai į orą privalės atitikti (ir esame įsitikinę, kad atitiks) griežčiausius Europos Sąjungos reikalavimus. Dūmų valymo filtrų kaina sudarys beveik du trečdalius viso įrenginio kainos. Todėl šiauliečiai gali nebijoti, kad mes teršime aplinką“, — tikina UAB “Toksika“ generalinis direktorius Virginijus Daubaras. Pažadėta, kad dukart per metus mėginius ims ir tirs nepriklausoma laboratorija.
Abejonių dėl deginimo įrenginio saugumo buvo kilę ne vienam Šiaulių rajono politikui, todėl sprendimui leisti statyti įrenginį buvo pritarta tik nedideliu balsų skirtumu rajono Taryboje.
Atliekos bus deginamos krosnyje, kurioje turės būti ne žemesnė kaip 850 laipsnių temperatūra. Antrinėje degimo kameroje bus palaikoma ne mažesnė kaip 1200 laipsnių temperatūra. Sudegintų atliekų dumblas ir pelenai bus surenkami į konteinerius, maišomi su cementu arba kalkėmis ir maišuose su plėvele viduje laidojami specialiame sąvartyne. Jo dugnas bus išklotas plėvele, o šonai — iš betono.
Įmonė per metus degins 8000 tonų šalies pavojingų atliekų. Ją ketinama pastatyti iki 2010 metų spalio.
Projekto dalis
2003 metais buvo pasirašytas finansinis momerandumas su Europos Sąjunga ir buvo pradėtas projektas „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“. Deginimo įreginys — dalis šio projekto.
2008 metais balandžio mėnesį buvo pasirašytas kontraktas su konkuro laimėtoja Italijos bendrove „Hafner“ ir Lietuvos statybos ir remonto bendrove “Senovė“, kurios pradėjo pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos darbus.
Šio įrenginio statyba kainuos apie 86 milijonus litų. Jis ne tik apims pavojingų atliekų paruošimą, identifikavimą, deginimą, dūmų valymą, bet ir gamins šilumą bei elektros energiją, kurios pakaks aprūpinti deginimo įrenginį.
Dabar pavojingos atliekos kaupiamos sandėliuose, o deginti vežamos į Vokietiją. Tačiau transportavimo, krovinio draudimo ir kitos išlaidos nemažos, o jas turi apmokėti teršėjas. Net ir pastačius atliekų deginimo įrenginį, dalis atliekų bus vežama deginti į užsienį, pavyzdžiui, turinčios chloro.
Lietuvoje yra medicininių atliekų deginimo įrenginys prie Vilniaus, o pavojingų atliekų deginimo įrenginys Aukštrakiuose bus kol kas vienintelis toks Lietuvoje.
Šaltinis: www.skrastas.lt
Slydinėjimo kurortu galėtume pavadinti 
Comment