Panevėžio projektai

[Kartmen]

Kalnai yra parengtų projektinių pasiūlymų (Konservų fabriko, Ekrano stadiono, naujos autobusu stoties ir t.t.) O didelių objektų techninių projektų tuo labiau su statybos leidimais, nėra daug. Galit pažiurėti kam Panevėžyje pastaruoju metu išduodami statybos leidimai, pagrindą sudaro privatnamiai.

[balabanas]

O šiaip tai ne tokia ir utopija. Pažįstu projektuotoją, kuris rengė būtent šių (tiksliau - vieno iš 4) dangoraižių projektą ir, anot jo, jau gautas ir statybos leidimas. Tiesa, kad greitai statybos prasidės tai tikrai utopija, bet visos tos kalbos nėra vien sapalionės, labai nemažai darbo jau padaryta.
Net ir vaizdų šiokių tokių yra: http://nordicdevelopmentgroup.com/idp26.asp

naaaiss... smagu žiūreti į tokius paveikslėlyje, realybėje dar smagiau

[Monteq]

Jauni žmonės neranda darbo, nemato perspektyvų, ateities sau ir vaikams ir išvažioja iš Panevėžio, Lietuvos. Kitus smaugia paskolos, ir t.t.
Pats irgi laukiu signalo iš užsienio. O kodėl gi ne?
Bandei darbo ieškoti Panevėžyje, o radęs ar gali sau kažką leisti? Pvz. butą su vaizdu į Babilono stogus už kelis šimtus tūkstančių?

Didžiausia blogybė, daugumos lietuvių mentalitete, yra ta, jog pamatę kaip šilta ir gražu užsienyje, staiga užsinori, kad tas pats egzistuotų čia, dabar ir iškart. Kad turėtų daug pinigų, gražias mašinas, gražias šypsenas, gerą darbą ir t.t. ir pan., bet niekas nesusimąsto, kad tai, ką JIE turi, pasidarė PATYS, o ne laukė, kol kas nors ant lėkštutės paduos. Airių atvejis buvo labai panašus, išgirdo, kad Amerika svajonių šalis ir pasipylė laivais iš Airijos, o pačioje Airijoje liko dauguma tų žmonių, kurie suprato, kad reikia pradėti patiems kažką kurti ir daryti, o ne bėgti ten, kur šilčiau. Per tą laiką emigravo keli milijonai gyventojų. Ką noriu pasakyti, kad viskam reikia laiko. Niekas negimė protingas, kaip nei viena valstybė per 20 nepriklausomybės metų, netapo super ekonomiškai pilnavertiškai išsivysčiusia, valstybe, išvengusia ir korupcijos ir krizių ir politinių sprendimų klaidų.

O ką toje savivaldoje? Klanai, politinės daugumos šaknis suleidę. Sumaltų tave į miltus arba nustumtų į nežinau kur.

Su tokiu požiūriu, teisybės lauktume 50 metų. Visa esmė ir yra kažką daryti, bandyti pakeisti tai, kas nepatinka, o ne atsisėdus bumbėti ir keikti valdžia, kokia ji bloga, nors pats nepajudinai nei piršto, kad kažkas pasikeistų. Būtent apie bendruomenišką iniciatyvą aš kalbu, galbūt vienas lauke ne karys, bet grupelė '"Aro" kovotojų' (a.k.a gerai teisiškai ir politiškai išprususių, inovatyvių, nesavanaudžių ir kūrybingų savo srities specialistų) kažką tikrai galėtų nuveikti savo miesto labui.

Pramonės miestas gi buvom. Kiek bendrovių išnykusių, subankrutavusių, išvogtų ir t.t.
Pavyzdžiui Semos gamykla. Kam ją sumalti į miltus? Nebuvo galima pertvarkyti, reorganizuoti? Plynas laukas dabar.
Pramonės parkas...Ar nebus kaip su Ramygalos panašia teritorija?

Buvo daug gamyklų, kada nors atsiras dar daugiau. Nemėgstu aš tokių žmonių pesimistų, skleidžiančių moralę smukdančias abejones. Būtent tokie, kaip tamsta ir neleidžia atsirasti kažkokiems idėjiniams judėjimams, iniciatyvinėms grupėms. Iš serijos: "Kam čia kažką daryti ir dėl kažko stengtis jeigu čia vistiek buvo, yra ir bus Š... skylė, Dievo užmirštas kampelis". Retorinis klausimas pamątymui: Kam valyti dulkes nuo palangės, jei jų vistiek ten atsiras?

Areną planavo pastatyti už ~80 mln pastatė už >100 mln. O gal uz tiek ir arena ir stadionas ir teniso kortai būtų išėję? Kas arenos statybą prižiūrėjo? Kuo jis buvo apkaltintas?

Į klausimą atsakysiu klausimu, jei planavai pasistatyti namą už 100 tūkstančių, bet baigdamas statyti pamatei, kad pabrango stogo čerpės, stogdengių paslaugos, skardinimas ir lietvamzdžiai, ką darysi? Uždengsi pusė stogo ir uždėsi du lietvamzdžius? O jei dar baigėsi tavo nuomojamo buto nuomos sutartis ir iki kitos savaitės vidurio būtinai turi įsikelti į naująjį namą? Aišku, kad bandysi visais įmanomais būdais užbaigti namą, net jei tektų skolintis iš draugų, pažystamų ar net greitųjų kreditų su nežmoniškom palūkanom. Va taip aš įsivaizduoju situaciją su Arena. Aišku negaliu kategoriškai teigti, kad niekas sau pinigų į kišenę nepasidarė, nes to nežinau tiksliai. O gal tu matei juodąją buhalteriją ir gali pasidalinti informacija kiek ir kas tiksliai iš to gavo nešvarios piniginės naudos?

[Monteq]

Kažkada buvo, kada nors atsiras

Ačiū, redagavau

[Panevezietis]

Neimk visko gyliai į širdį žmogau.
Tai tu galėtum pradėti pavyzdžiui nuo tokio darbo. Stovėti oro uoste ir agituoti neskristi iš Lietuvos. Nenori pabandyti?
Pavyzdys. Studijų laikų draugas, nuėjo pokalbiui į Kelprojektą, Kaune. Sako mokėsim 1000 lt. Nuo algos iki algos nelabai užteks. Ką jam patarsi? Dirbti gražiausius metus už 1000 lt? Ir krauti pelnus jiems? Dabar darbdavių metas ir dalis jų naudojasi tuo.

Ok, pašnekėkim pusiau juokais. Tarkim paskiria tave atsakingu už nedarbo mažinimą grupės vadovu. Kokie darbai, mintys?

Namas ir arena nepalyginami pavyzdžiai. Iš savęs turbūt nevogi.

[Monteq]

Neimk visko gyliai į širdį žmogau.
Tai tu galėtum pradėti pavyzdžiui nuo tokio darbo. Stovėti oro uoste ir agituoti neskristi iš Lietuvos. Nenori pabandyti?

Ok, pašnekėkim pusiau juokais. Tarkim paskiria tave atsakingu už nedarbo mažinimą grupės vadovu. Kokie darbai, mintys?

Visų pirma, reikėti išskirti ekonominių migrantų kategoriją, kurie vyksta į užsienį paprasčiausiai dėl darbo (geresnių darbo sąlygų, didesnio atlyginimo, gerenės mašinos ir pan.).
Visai kita situacija su neekonominiais migrantais, žmonėmis, kurie išvyksta nes praranda (pasi)tikėjimą. Tokius žmones sulaikyti galima tik grąžinus jiems pasitikėjimą savo jėgomis, įrodžius, kad iš tikrųjų galima kažką pakeisti, o tam reikia laiko.

Jei mane paskirtų tokios grupės vadovu, žinai nuo ko aš pirmiausia pradėčiau? Nuo ėjimo į vaikų darželius ir mokymo, kad žmonės gali padaryti bet ką, jei veiks išvien. Nuo mažų dienų žaidimais skiepyčiau bendruomeniškumo idėjas, skatinčiau menkiausias kiekvieno vaiko pastangas išsakyti savo nuomonę bei patriotiškumą.
Tada eičiau į mokyklas ir daryčiau tą patį.
O galiausiai eičiau į Universitetus, parodyčiau filmuotą medžiagą iš vaikų darželių ir paklausčiau: Ar galvotumėt apie emigraciją, jei nuo vaikystės būtumėte taip mokomi? Ar lauktumėt atsisėdę prie televizoriaus, kol kažkokie nupezę seniai didžiuliais pilvais priiminėtų jūsų gerovei žalingus įstatymus ir vogtų iš jūsų pinigus?

Namas ir arena nepalyginami pavyzdžiai. Iš savęs turbūt nevogi.

Nevagiu, bet jei prekės ar paslaugos pabrangsta būnų priverstas investuoti daugiau pinigų, nei planavau iš pradžių.

Beje, kam įdomu galite pasiskaityti neblogą straipsnį apie moralę: http://www.great.lt/blog/sunkmetis-%...ztis-i-prieki/

[Panevezietis]

Taigi prieš 20 metų pažiūrėk buvo Sąjūdis. Su vėliavom minė dviračiais nemiegodami, už rankų susikibę prieš tankus ėjo...O kas gavosi galutiniam variante.
Tai kodėl tas tavo darželių principas turi suveikti? Patikėjo žmogus Lietuva, pasigimdė pora vaikų, pasiskolino. Tarkš barkšt ir nebėra už ką gyventi, už ką vaiką leisti tavo paskaitos paklausyti. Ką daryti?
Atsakyk man, Kodėl algos ten ir čia skiriasi tris kartus, o kainos prekių beveik tokios pat?
Už ką bebalsuotum, turim +/- tą patį vaizdą valdžioje. O iš kur man žinoti, kad tavęs valdžia nesugadins? Gausi šiltą kėdę ir pamirši kas už tave balsavo?
Ir kodėl daug kas mano, kad mes pasivysime Europą? Kuo remiantis galime pasivyti?
Diskusija be galo.

[Monteq]

Taigi prieš 20 metų pažiūrėk buvo Sąjūdis. Su vėliavom minė dviračiais nemiegodami, už rankų susikibę prieš tankus ėjo...O kas gavosi galutiniam variante.
Tai kodėl tas tavo darželių principas turi suveikti? Patikėjo žmogus Lietuva, pasigimdė pora vaikų, pasiskolino. Tarkš barkšt ir nebėra už ką gyventi, už ką vaiką leisti tavo paskaitos paklausyti. Ką daryti?
Atsakyk man, Kodėl algos ten ir čia skiriasi tris kartus, o kainos prekių beveik tokios pat?
Už ką bebalsuotum, turim +/- tą patį vaizdą valdžioje. O iš kur man žinoti, kad tavęs valdžia nesugadins? Gausi šiltą kėdę ir pamirši kas už tave balsavo?
Ir kodėl daug kas mano, kad mes pasivysime Europą? Kuo remiantis galime pasivyti?
Diskusija be galo.

Matai, Sąjūdis yra viena, o nuoseklus ateinančių kartų auklėjimas yra kita. Sąjūdžio pagrindinė idėja buvo laisvė, laisvę atgavus - Sąjūdis prarado savo idėjinę prasmę. Jei Sąjūdžio idėja būtų buvusi suburti visus Lietuvos žmones ir sukurti ekonomiškai tvirtą valstybę su sąžiningais, išsilavinusiais politikais, niekaip nesusijusiais su Didžiają Partija, nuo mažens auklėti vaikus būti sąžiningais, dorais ir patriotiškais piliečiais, vaizdas šiandien jau būtų buvęs kardinaliai kitoks. Deja, į politiką pirmieji suskubo ne užsienio universitetuose politiką ar ekonomiką studijavę lietuviai, o inžinieriai, kolūkių pirmininkai ir partijos sekretoriai... Štai tau atsakymas į daugelį užduotų klausimų.
Kaip jau minėjau, situacija ir dar 50 metų nesikeis, jei žmonės ir toliau daugiau dejuos, nei imsis realių veiksmų (turiu omenyje ne akmenų mėtymą į Seimo langus). Gaila Lietuvoje neegzistuoja, sistema, kuomet susitepęs aukštas pareigūnas būtų nukišamas į patį atokiausią Lietuvos kaimą gėdingai skaičiuoti į Maximą įeinančius žmonių srauto, o ne į pažįstamo dukterinę įmonę dirbti direktoriumi ir kitais metais vėl pretenduoti į tą pačia pareigybę iš kurios buvo išmestas.
Aš į politiką (bent jau į savivaldą) eičiau tik tuo atveju, jei užnugaryje turėčiau tokių pat bendraminčių, įvairių savo srities specialistų, siekiančių tokių pačių tikslų ir galėčiau jais pasitikėti. Manau tai, kad žmogus neturi atsakomybės jausmo (jei kalbant apie politikus konkrečiai) yra auklėjimo spraga. Matyt tėvai vaikystėje neleido laikyti ir rūpintis katyte ar šuniuku

PS. Labai mes čia jau off topic

[Wycka]

Taigi prieš 20 metų pažiūrėk buvo Sąjūdis. Su vėliavom minė dviračiais nemiegodami, už rankų susikibę prieš tankus ėjo...O kas gavosi galutiniam variante.
Tai kodėl tas tavo darželių principas turi suveikti? Patikėjo žmogus Lietuva, pasigimdė pora vaikų, pasiskolino. Tarkš barkšt ir nebėra už ką gyventi, už ką vaiką leisti tavo paskaitos paklausyti. Ką daryti?
Atsakyk man, Kodėl algos ten ir čia skiriasi tris kartus, o kainos prekių beveik tokios pat?
Už ką bebalsuotum, turim +/- tą patį vaizdą valdžioje. O iš kur man žinoti, kad tavęs valdžia nesugadins? Gausi šiltą kėdę ir pamirši kas už tave balsavo?
Ir kodėl daug kas mano, kad mes pasivysime Europą? Kuo remiantis galime pasivyti?
Diskusija be galo.

Nenukrypkime nuo Panevėžio temos. Tamsta kažkodėl 'tempi paklodę' į nacionalinį daržą.
Šiaip paradoksas, bet geriausia, ką valdžia gali padaryti — nesikišti. Leisti žmonės patiems burtis į bendruomenes ir drauge siekti bendrų tikslų. Juk ne valdžia renovuoja namus, šluoja kiemus, pjauna žolę.
Beje, jeigu pramonės ar technologijų parkai būtų privatūs, jų savininkas pirmiausia surastų pirmą labai rimtą ir didelį investuotoją, jį prisiviliotų nemokama žemės/patalpų nuoma ir dar gal net primokėtų. Naujai gamyklai nemokamai arba už simbolinę kainą paruoštų infrastruktūrą. Ir tik tada šalia formuotų naujus sklypus/paruoštų patalpas naujiems investuotojams, kurių atėjimas atpirktų pirmojo atėjimo kaštus. Ir tik tada šalia kurtųsi verslo inkubatoriai, kuriuose jaunieji pradedantieji verslininkai steigtų savo įmonėles itin palankiomis sąlygomis (savivaldybė pagal Konstituciją turi teisę sumažinti mokesčius savo biužeto sąskaita). Tokia tvarka jau po kelių metų kurtų naujas ir naujas darbo vietas, o savivaldybei tai atsipirktų per mažėjantį nedarbą ir didėjančias GPM įplaukas.

[Vidma]

Panevėžyje atsiras dar viena žalioji zona

2010-10-12 07:11
"AINA"

LR aplinkos ministro įsakymu Panevėžio miesto savivaldybei skirta beveik 1,59 mln. Lt ES struktūrinių fondų parama Molainių buvusiems filtracijos laukams rekultivuoti. Projektui įgyvendinti iš miesto biudžeto bus skirta per 82 tūkst. Lt.

„Įgyvendinant projektą bus išvalyta užteršta buvusių filtracijos laukų 62,3 ha teritorija ir joje pasodintas miškas. Tad gyventojus ne tik apsaugosime nuo neigiamo užterštos teritorijos poveikio, bet ir mieste turėsime dar viena žaliąją zoną“, - teigia Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.

Molainių filtracijos laukus kaip nuotekų biologinio valymo įrenginį nuo 1961-1963 iki 1979 metų naudojo UAB „Aukštaitijos vandenys“. Tuo metu Panevėžyje buitinių ir pramoninių nuotekų tinklai buvo bendri. Į Molainių filtracijos laukus buvo pumpuojamos miesto gyventojų buitinės nuotekos iš Savitiškio siurblinės ir Panevėžio miesto įmonių (AB „Ekranas“, AB „Metalistas“, AB „Lietkabelis“, Autokompresorių ir Tiksliosios mechanikos gamyklos, AB „Elektrotechnika“) nutekamieji vandenys, kurių sudėtyje buvo sunkiųjų metalų. Šios įmonės neturėjo savo gamybinių nuotekų valymo įrenginių, dabar iš jų trys (Tiksliosios mechanikos gamykla, „Elektrotechnika“, „Ekranas“) yra bankrutavusios ar likviduotos.

Rengdamasi įgyvendinti Molainių buvusių filtracijos laukų rekultivavimo projektą Savivaldybė užsakė grunto ir gruntinio vandens detalius ekogeologinius tyrimus, parengė užterštos teritorijos tvarkymo planą. Tyrimai parodė, kad filtracijos laukuose žymiai viršijama leistina tarša sunkiaisiais metalais – kadmiu, variu, nikeliu, chromu ir cinku. Teritorijos paviršiuje susikaupusio dumblo užterštumo kadmiu normos viršijamos iki 160 kartų, variu - apie 16 kartų. Viršijama ir tarša nikeliu, chromu ir cinku. Taip pat konstatuotas ir užterštumas naftos produktais.

Molainių buvusių filtracijos laukų rekultivavimo projektas turėtų būti įgyvendintas iki 2013 metų spalio mėnesio.

[Andree]

Panevėžyje atsiras dar viena žalioji zona

2010-10-12 07:11
"AINA"

LR aplinkos ministro įsakymu Panevėžio miesto savivaldybei skirta beveik 1,59 mln. Lt ES struktūrinių fondų parama Molainių buvusiems filtracijos laukams rekultivuoti. Projektui įgyvendinti iš miesto biudžeto bus skirta per 82 tūkst. Lt.

„Įgyvendinant projektą bus išvalyta užteršta buvusių filtracijos laukų 62,3 ha teritorija ir joje pasodintas miškas. Tad gyventojus ne tik apsaugosime nuo neigiamo užterštos teritorijos poveikio, bet ir mieste turėsime dar viena žaliąją zoną“, - teigia Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.

Molainių filtracijos laukus kaip nuotekų biologinio valymo įrenginį nuo 1961-1963 iki 1979 metų naudojo UAB „Aukštaitijos vandenys“. Tuo metu Panevėžyje buitinių ir pramoninių nuotekų tinklai buvo bendri. Į Molainių filtracijos laukus buvo pumpuojamos miesto gyventojų buitinės nuotekos iš Savitiškio siurblinės ir Panevėžio miesto įmonių (AB „Ekranas“, AB „Metalistas“, AB „Lietkabelis“, Autokompresorių ir Tiksliosios mechanikos gamyklos, AB „Elektrotechnika“) nutekamieji vandenys, kurių sudėtyje buvo sunkiųjų metalų. Šios įmonės neturėjo savo gamybinių nuotekų valymo įrenginių, dabar iš jų trys (Tiksliosios mechanikos gamykla, „Elektrotechnika“, „Ekranas“) yra bankrutavusios ar likviduotos.

Rengdamasi įgyvendinti Molainių buvusių filtracijos laukų rekultivavimo projektą Savivaldybė užsakė grunto ir gruntinio vandens detalius ekogeologinius tyrimus, parengė užterštos teritorijos tvarkymo planą. Tyrimai parodė, kad filtracijos laukuose žymiai viršijama leistina tarša sunkiaisiais metalais – kadmiu, variu, nikeliu, chromu ir cinku. Teritorijos paviršiuje susikaupusio dumblo užterštumo kadmiu normos viršijamos iki 160 kartų, variu - apie 16 kartų. Viršijama ir tarša nikeliu, chromu ir cinku. Taip pat konstatuotas ir užterštumas naftos produktais.

Molainių buvusių filtracijos laukų rekultivavimo projektas turėtų būti įgyvendintas iki 2013 metų spalio mėnesio.

Puiki naujiena

[Wycka]

Panevėžyje atsiras dar viena žalioji zona
LR aplinkos ministro įsakymu Panevėžio miesto savivaldybei skirta beveik 1,59 mln. Lt ES struktūrinių fondų parama Molainių buvusiems filtracijos laukams rekultivuoti. Projektui įgyvendinti iš miesto biudžeto bus skirta per 82 tūkst. Lt.

Ar galėtum Paint'u žemėlapiuke pažymėti tuos buvusius Molainių filtracijos laukus?

Tyrimai parodė, kad filtracijos laukuose žymiai viršijama leistina tarša sunkiaisiais metalais – kadmiu, variu, nikeliu, chromu ir cinku. Teritorijos paviršiuje susikaupusio dumblo užterštumo kadmiu normos viršijamos iki 160 kartų, variu - apie 16 kartų. Viršijama ir tarša nikeliu, chromu ir cinku.

Ar tikrai cinkas priskiriamas prie sunkiųjų metalų???

[Lettered]

Ar galėtum Paint'u žemėlapiuke pažymėti tuos buvusius Molainių filtracijos laukus?

[Monteq]

Atvaizdas

Na, mano nuomone, tai teritorija ryškiai per didelė parkui. Teritorija vos ne trigubai didesnė nei Skaistakalnio parkas, kuris ir tas normaliai nesutvarkytas, nors issidėstęs pačiame miesto centre.
Rekultivuotą tą teritoriją aišku būtina, bet parkui užtektų ir 1/8 ploto. Tikiuosi tą ir padarys.

[enigma]

Ar ten tikrai reikalingas parkas? Ar tikrai bus patraukli rekreacinė zona?

[Kartmen]

Radau tokia įdomią nuotrauką. Senai pradėtas Panevėžio maketas, bet gaila kad nebaigtas. Jo yra padaryta daugiau ir jis turėtu būti savivaldybėje kažkur tai. Čia tik centrinė dalis.

[enigma]

Įdomu, kelintų metų jis? Matyti konsrvų fabriko planuota, bet taip ir iki šiolei neįvykusi, konversija. Arena, "Impuls", planuoti ledo rūmai ir uždari teniso kortai (?). O tolėliau, kiek supratau "Maxima", vietoj nugriauto buvusio viešbučio.

Iš tokį raritetą ištraukei?

[Kartmen]

2006-2007 metais jis buvo daromas. Čia 2 blokai (50x50cm), rodos dar 2 ar 3 yra padaryti, tik neturiu foto.
O iš kur tai paslaptis

[Wycka]

Radau tokia įdomią nuotrauką. Senai pradėtas Panevėžio maketas, bet gaila kad nebaigtas. Jo yra padaryta daugiau ir jis turėtu būti savivaldybėje kažkur tai. Čia tik centrinė dalis.
Atvaizdas

Įdomu, kelintų metų jis? Matyti konsrvų fabriko planuota, bet taip ir iki šiolei neįvykusi, konversija. Arena, "Impuls", planuoti ledo rūmai ir uždari teniso kortai (?). O tolėliau, kiek supratau "Maxima", vietoj nugriauto buvusio viešbučio.

Jeigu teisingai supratau, oranžine spalva pažymėti nauji visuomeninės paskirties objektai/pastatai. Kaip ir enigma, aš taip pat atkreipiau dėmesį į Konservų fabriką Kranto gatvėje. Vieta daugiau negu super — centras/Senamiestis, vaizdas į Nevėžio senvagę, šalia kiti visuomeninės paskirties pastatai (viešbučiai, kino teatras, biblioteka, Bendruomenių rūmai, teatrai) ir valdžios įstaigos. Tačiau jau kelerius metus tik vertingos paveldo griuvenos stovi. Neapsimesiu naiviu, žinau, kad tai yra konflikto tarp pastato savininko, paveldosaugininkų ir (iš dalies) miesto valdžios išdava. Klausimas — jeigu 2006/2007 metais buvo planuojama konversija, tai į ką? Viešbutį? Vieta puiki, bet kaiminystėje didelis ir prabangus viešbutis Romantic. Tai kokia ta konversija buvo/yra numatyta?

[TAUchix]

Įdomu būtų pamatyti kaip atrodė Skaistakalnio parkas XIXa.

http://www.panbalsas.lt/naujienos/mi..._aukoja_parkus
Raimonda MIKUČIONYTĖ



Miestas turi kraštovaizdžio architektę, bet ji neturi laiko užsiimti želdinių bei kraštovaizdžio formavimo projektais – tikina didžiąją laiko dalį iššvaistanti dalydama leidimus medžiams genėti.

Prieš porą dienų miesto Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetui pristatė informaciją apie žaliųjų plotų panaudojimo perspektyvas.

Parkai vis dar vizijose

Pasibaigus posėdžiui miesto architektas „Panevėžio balsui“ sakė, apie ką jis komiteto politikams pasakojo: „Aiškinau, kokie darbai numatyti 2011 metais, trumpai pristačiau kitų metų Urbanistinės plėtros programos projektą ir kiek lėšų jam įgyvendinti reikės.“
Anot S. Matulio, skyriaus planuose numatyta parengti sporto įrenginių ir mažosios architektūros statinių miesto parkuose projektus. Taip pat planuojama atnaujinti miesto želdinių viešosiose erdvėse projektą ir parengti kraštovaizdžio formavimo miesto parkuose projektą.
Miesto architektas teigė, esą tiems darbams įgyvendinti kitąmet prašysiąs 130 tūkst. litų, tačiau abejojąs, ar tiek lėšų bus skirta, nes 2011 metų biudžetas tik pradedamas formuoti.
Be to, S. Matulis sakė Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto politikams priminęs, kad dar 2003 metų birželio 19 dieną miesto Taryba patvirtino Panevėžio miesto viziją iki 2022 metų, o joje numatyta iki 2013 metų įrengti Kniaudiškių parką.
Dar du parkus – Kultūros ir poilsio (Parko gatvėje) bei Skaistakalnio – planuota pritaikyti aktyviam poilsiui.
„Norint tai įgyvendinti, reikia parengti techninius parkų sutvarkymo ir įrengimo projektus, – sakė jis. – Tačiau tam reikia nemenkos pinigų sumos. Tiesa, šiandien dar negalėčiau tiksliai pasakyti, kiek minėtiems projektams parengti reikėtų lėšų.“

Dirba ne pagal išsilavinimą

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas „Panevėžio balsui“ skundėsi, kad sudėtinga parengti minėtus projektus, nors nuo rugsėjo pradžios skyriuje pradėjo dirbti kraštovaizdžio architektė Asta Binkevičiūtė.: „Jos išsilavinimas susijęs su kraštovaizdžio formavimu, projektų rengimu, tačiau ji dabar daugiau niekuo negali užsiimti, tik išdavinėti leidimus medžiams kirsti ir genėti, – tikino A. Binkevičiūtės viršininkas. – Be to, reikia kirsti medžius ir parkuose, nes kai kurie atrodo kaip miškai – nesuprasi, ar tai parkas, ar ne...“
Pasak vyriausiojo miesto architekto, jo vadovaujamame skyriuje šios srities specialistai apskritai keičiasi dažniausiai. „Per trejus metus pasikeitė net keturi“, – skaičiavo S. Matulis.
Vedėjas guodėsi, kad kitose šalies savivaldybėse leidimų medžiams kirsti, genėti išdavimas neužkraunamas ant kraštovaizdžio architektų pečių. „Jos pareiga formuoti landšaftą, rūpintis parkų projektais, o dabar dirba štai tokį darbą, – gailėjo pavaldinės S. Matulis. – Mano galva, pastaraisiais dalykais turėtų rūpintis ne Architektūros ir urbanistikos, o Miesto ūkio skyrius bei aplinkosaugininkai. Deja, yra kaip yra, ir šiuo metu keisti ką nors nėra galimybės.“

Atsipūs kirtimams pasibaigus

Architektūros ir urbanistikos skyriuje kraštovaizdžio architekte A. Binkevičiūtė pradėjo dirbti rugsėjo 1 dieną. „Nuo darbo pradžios išdaviau 91 leidimą kirsti medžius, – prisipažino specialistė. – Leidimą išduoti, tai ne tik surašyti dokumentą, bet reikia nuvažiuoti į vietą, pasižiūrėti, ar galima medį kirsti, ar galima jį genėti. Būtina įvertinti net ir medžio kainą, kad vėliau būtų aišku, kiek medelių teks pasodinti. Darbo daug, nes reikia išduoti leidimus pasenusiems medžiams kirsti ir leisti kirsti medžius, kuriuos paveikė šiais metais praūžusios vėtros.“
A. Binkevičiūtė teigė, esą pamažu jau pradėjo domėtis situacija Skaistakalnio parke, aplinka apie J. Čerkeso-Besparnio sodybą.
„Žinau, kad reikia rengti techninius dokumentus, kaip tvarkyti parkus, kaip tvarkyti minėtos sodybos aplinką. Manau, kad medžiams kirsti leidimų išduoti nebereikės tiek daug, tuomet galėsiu laiko skirti parkų aplinkos formavimo projektams rengti, daugiau dėmesio skirti miesto landšaftui formuoti“, – tikino ji.

Skaistakalnio ateitis neaiški

Pasiteiravus, kaip tvarkoma parkų inventorizacija ir ar bus suteiktas Skaistakalnio parkui oficialus statutas, A. Binkevičiūtė informavo, kad Miškotvarkos instituto Kaune specialistai jau atliko esamų miesto parkų ir skverų inventorizavimą. „Pagal jį Panevėžyje yra 23 parkai ir 25 skverai. Iš viso tai 173 hektarai žaliųjų plotų, – sakė specialistė. – 3,5 procento viso miesto ploto sudaro želdiniai, o vienam panevėžiečiui tenka net 9,6 kvadratinio metro želdynų. Tiesa, inventorizacijos dokumentuose nėra nurodyta, kokios rūšies ir kiek medžių auga mieste. Kol kas negaliu atsakyti, koks statusas gali būti suteiktas Skaistakalnio parkui. Jeigu tai yra paveldo objektas, jo statusu, manau, turi rūpintis paveldosaugininkai.“
Kultūros paveldo skyriaus vedėja Loreta Paškevičienė prisipažino, esą Skaistakalnio parkas neturi statuso. „Jokio statuso neturi ir nėra įrašytas į saugomų objektų registrą. Kad parkui būtų suteiktas statusas, turėtų rūpintis ne Kultūros paveldo skyrius, o Architektūros ir urbanistikos. Į pagalbą dar turėtų pasitelkti aplinkosaugininkus. Parkas tikrai vertas dėmesio, nes ten auga reti medžiai, o pats parkas suformuotas devynioliktajame amžiuje. Žinau, kad buvo atlikta parkų, skverų ir žaliųjų plotų inventorizavimas. Tačiau kol kas neaišku, kokie retos rūšies medžiai auga tuose parkuose, ar juose yra medžių, galinčių būti gamtos paminklais“, – tvirtino paveldosaugininkė.

Turime, bet nevertiname?

Kitokios nuomonės, kas turėtų rūpintis Skaistakalnio parko statusu, buvo Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas. „Nereikia pamiršti, kaip buvo suformuotas parkas, – pabrėžė jis. – Jis gi neatsirado šiaip sau iš niekur – medžiai šiame parke patys neužaugo. Parką prie Skaistakalnyje buvusios dvarvietės suformavo architektai, todėl tai vertingas paveldas, ir šiai teritorijai kartu su dar išlikusiais dvaro statiniais būtina suteikti statusą. Ir tą padaryti turėtų ne kraštovaizdžio architektė, ne Architektūros skyrius, bet Kultūros paveldo skyrius. Tam jis ir yra įsteigtas Savivaldybėje. Tiesa, atrodo, 1989 metais visi dvarai ir šalia jų esantys parkai buvo inventorizuoti. Tik reikia atrasti tuos dokumentus ir galbūt iš jų paaiškės, kad Skaistakalnio parkas turi statusą.“
A. Umbrasas dienraščiui teigė, esą įvertinti Skaistakalnio parką būtina kuo skubiau. „Ten auga daug vertingų medžių, – sakė jis. – Be to, įdomūs yra ir suformuoti tvenkiniai. Todėl, jeigu negalime atkurti sovietmečiu suniokotų dvaro rūmų, tai parką bandyti atkurti, koks buvo, tikrai įmanoma. Juo labiau kad senieji parkotyrininkai Skaistakalnio parką vertina ir vadina jį unikaliu.“