Panevėžio projektai

[Wycka]

/\ Gal kas žinote, kur Panevėžio apskrityje yra išpilamas nebereikalingas dumblas ir kitos skystos atliekos (pvz.: panaudoti tepalai, rūgštys)?

[Kosovo]

/\ Gal kas žinote, kur Panevėžio apskrityje yra išpilamas nebereikalingas dumblas ir kitos skystos atliekos (pvz.: panaudoti tepalai, rūgštys)?

Kur pildavo visalaik ten pila ir dabar, t.y. Liudynės pašonėj

[Andree]

/\ Gal kas žinote, kur Panevėžio apskrityje yra išpilamas nebereikalingas dumblas ir kitos skystos atliekos (pvz.: panaudoti tepalai, rūgštys)?

Tepalus ir visa ka yra firmos kurios priima uz tam tikra mokesti

[dts]

Tepalus ir visa ka yra firmos kurios priima uz tam tikra mokesti

ir ispila liudynes pasoneje uz dyka


juokauju turbut

[Andree]

ir ispila liudynes pasoneje uz dyka


juokauju turbut

Na nelabai, yra kas pvz ziema kurena panaudotais tepalais, mano dede kaip tik taip daro

[TAUchix]

Kas žinote kokie dar skyriai liks ne Laisvės aikštėje įgyvendinus mainus? Ar absoliučiai visi skyriai bus sukelti į vieną vietą?

http://www.panevezys.lt/DesktopDefau...35&NewsID=7331

Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą, leisiantį įgyvendinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimą mainyti Civilinės metrikacijos skyriaus (CMS) pastatą (Respublikos g. 25) į Panevėžio miesto apylinkės teismo pastatą (Laisvės a. 17). Perdavus valstybės nuosavybėn šiuo metu Savivaldybės nuosavybės teise valdomus santuokų rūmus, apylinkės teismo rūmus Savivaldybė galės valdyti, naudoti ir disponuoti jais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. Artimiausiu metu bus pasirašytas turto perėmimo – perdavimo aktas pagal šį sandorį.

„Savivaldybės turtas Tarybos sprendimu gali būti perduotas valstybės nuosavybėn, kai yra Vyriausybės sutikimas. Valstybė turtą įgyja pagal Vyriausybės nutarimą perimdama savivaldybės turtą, jei šį turtą valstybei nusprendžia perduoti savivaldybės Taryba. Šis nutarimas – tai dar vienas žingsnis arčiau mainų. Perėmę teismo pastatą, į jį galėsime įkelti Savivaldybės administracijos Švietimo, Vaiko teisių, Civilinės metrikacijos, Civilinės saugos skyrius, Kontrolieriaus tarnybą. Praktiškai vienoje vietoje įsikūrę visi Savivaldybės skyriai būtų akivaizdus patogumas į juos besikreipiantiems panevėžiečiams“, – sako Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė.

Apylinkės teismo pastatas yra tvarkingas, suremontuotas, jame pakeisti visi langai ir net vidaus durys. Savivaldybės CMS pastatas nuo statybos pabaigos metų (1989 m) nėra nė karto remontuotas, todėl jis bus griaunamas, jo vietoje statomi nauji Apylinkės ir Panevėžio apygardos administracinio teismo pastatai.

Savivaldybės padaliniai sename teismo pastate įsikurs tik pastačius naujus teisėtvarkos pastatus. Pereinamuoju laikotarpiu CMS atliekamų funkcijų įgyvendinimo problema bus sprendžiama atskira tvarka.

Angelė Valentinavičienė
Vyr. ryšių su visuomene specialistė

[TAUchix]

/\ Gal kas žinote, kur Panevėžio apskrityje yra išpilamas nebereikalingas dumblas ir kitos skystos atliekos (pvz.: panaudoti tepalai, rūgštys)?

Geros žinios:

http://www.panevezys.lt/DesktopDefau...35&NewsID=7333

Nuo liepos 16 d. pradėjus veikti naujam regiono sąvartynui, jau atidaryta ir didžiųjų atliekų surinkimo aikštelė Panevėžyje, Savitiškio g. 12. Gyventojai, norėdami atsikratyti atliekų, kurios netelpa į rūšiuotinų ar buitinių atliekų konteinerius, atliekas gali vežti į šią aikštelę. Didžiosios atliekos aikštelėje iš gyventojų priimamos nemokamai.

Panevėžio mieste didelė problema yra prie konteinerių ar kitose vietose išmetamos naudotos automobilių padangos. Nors joms iš miesto bendrojo naudojimo teritorijų surinkti ir išvežti skiriama lėšų iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos, šių lėšų neužtenka. Todėl Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras, Savivaldybės prašymu, įsipareigojo iš gyventojautojų per metus nemokamai priimti iki 8 naudotų automobilių padangų (po 4 rudenį ir pavasarį). Padangos priimamos didžiųjų atliekų aikštelėje.

Kad gyventojams būtų patogiau, aikštelė pirmadieniais – penktadieniais dirba nuo 10 iki 18 val. Pietų pertrauka – nuo 14 iki 15 val. Šeštadieniais aikštelės darbo laikas – nuo 9 iki 14 val.

Nuo rudens aikštelėje nemokamai bus priimamos ne tik didžiosios, bet ir visos pavojingos atliekos – gyvsidabris, dienos šviesos lempos, asbestas, šiferis ir kitokios pavojingos statybinės atliekos, tepalai, tepaluoti skudurai bei kt.

Tie gyventojai, kurie dar nėra sudarę sutarčių su buitinių atliekų surinkėjais, aptarnaujančiais jų teritoriją, turi nedelsiant jas sudaryti. Panevėžio regione susidarančios atliekos privalo būti šalinamos vieninteliame visus ES ir aplinkosaugos reikalavimus atininkančiame Panevėžio regiono sąvartyne, esančiame Miežiškių seniūnijos Dvarininkų kaime.

Sudaryti sutartis su atliekų surinkėjais privalo ir juridiniai asmenys. Galintieji atliekas į naująjį sąvartyną pristatyti savo transportu, kviečiami sudaryti sutartis su Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centru.

Nuo šių metų liepos 16 d. Europos Sąjungos ir aplinkosaugos reikalavimų neatitinkančiuose sąvartynuose šalinti atliekas yra draudžiama. Gyventojai, nepaisantys šio reikalavimo, bus baudžiami už netinkamą atliekų šalinimą.

[balabanas]

toki gražu pastata griaus gaila. Galėtu ir remonta padaryt

[Vidma]

Panevėžio miesto ribų keitimas nedidintų žemės ir ugdymo mokesčių priemiesčių gyventojams
http://www.aina.lt/naujienos/panevez...-mokescio.html
2009-08-11 06:55 AINA

LR Seimui ir Vyriausybei pateiktas Panevėžio miesto trišalės tarybos (politikų, profsąjungų, darbdavių), įsteigtos prie Savivaldybės, siūlymas skubos tvarka inicijuoti Savivaldybės administracinių ribų keitimą viešojoje erdvėje sukėlė nemažai diskusijų.

Trišalės tarybos siūlymą į miesto teritoriją įtraukti Molainių, Dembavos, Pažagienių, Staniūnų, Vaivadų, Berčiūnų gyvenviečių, Piniavos, Bliūdžių kaimus Vyriausybės kanceliarija per mėnesį perdavė apsvarstyti miesto ir rajono savivaldybėms. Tuo tarpu priemiesčių gyventojai jau gąsdinami, kad praplėtus miesto ribas jie patirtų žymiai daugiau finansinių įsipareigojimų ir išlaidų.

„Panevėžio miesto trišalė taryba atstovauja visoms bendruomenės grupėms, todėl gali teikti įvairius siūlymus. Į juos gali būti atsižvelgiama arba ne. Siūlymo plėsti miesto Savivaldybės administracines ribas priežastis - spartus priemiesčio gyvenviečių suartėjimas su miestu, būtinybė spręsti miesto plėtros problemą. Logiška, kad susiliejusios su miestu Molainių, Dembavos, Pažagienių, Staniūnų, Vaivadų, Berčiūnų gyvenvietės, Piniavos, Bliūdžių kaimai būtų prijungti prie miesto Savivaldybės.

Dauguma čia gyvenančiųjų dirba, ugdo vaikus miesto įstaigose, teritorijas aptarnauja mūsų Savivaldybės kontroliuojamos įmonės - „Panevėžio specialus autotransportas", Panevėžio autobusų parkas, „Panevėžio energija", „Aukštaitijos vandenys". Naujų priemiesčio gatvių asfaltavimas, apšvietimas, skirstomųjų tinklų klojimas siejasi su miesto tinklais. Suvokiant miesto plėtros problematiką, Savivaldybės administracijos direktorius sudarė darbo grupę spręsti klausimą dėl miesto Savivaldybės administracinių ribų keitimo. Jos pirminė nuomonė sutampa su Trišalės tarybos siūlymu", - sako Trišalės tarybos koordinatorė, Savivaldybės mero pavaduotoja Zita Kukuraitienė.

Rajono gyventojai ypač nerimauja dėl esą kilsiančių žemės mokesčių.

„Šie nuogąstavimai visiškai nepagrįsti - žemės mokestis dėl priemiesčių prijungimo prie miesto žemės savininkams tikrai nesikeis. Atvirkščiai - rinkoje pakils gyventojų turimos žemės vertė. 1996 metų vasarį Panevėžio miesto ribos buvo praplėstos Viktorinės, Vynupės, Pažalvaičių, Bliūdžių, Plūkių, Senamiesčio gatvės, Girelės, Vaivadų, Venslaviškių, Staniūnų, Daumėnų, Lepšių, Pažagienių, Stetiškių, Panendrės, Molainių, Kniaudiškių, Navadolio, Savitiškio, Pagojaus gyvenamųjų vietovių dalimis. Dėl prijungimo prie miesto gyventojams žemės mokestis nepakito. To siekdama Savivaldybės taryba paliko rajone taikomą 1,2 ha neapmokestinamąjį sklypo dydį (mieste jis - 7 a) žemės savininkams ir nuomininkams. Savo biudžeto sąskaita Savivaldybė pritaikė ir toliau gali taikyti įvairias lengvatas. Todėl kalbos apie 10 kartų didesnį žemės mokestį mieste yra tik gąsdinimas", - teigia Z.Kukuraitienė.

Pasak mero pavaduotojos, prijungimas prie miesto būtų naudingas ir vaikus auginančioms priemiesčių gyventojų šeimoms - nebekiltų papildomų rūpesčių dėl vaikų ugdymo mieste. Iki šiol pinigų ikimokyklinio, bendrojo lavinimo ir papildomojo ugdymo įstaigų pastatams, patalpoms išlaikyti ir prižiūrėti būdavo skiriama vien iš miesto biudžeto. Tuo tarpu Panevėžio švietimo įstaigas lanko apie 400 rajono ikimokyklinukų, daugiau kaip 1,5 tūkst. moksleivių. Tai miesto biudžetui kainuoja apie 3 mln. Lt. Moksleivių ir darželinukų tėvų, dirbančių mieste, tačiau registruotų rajone, gyventojų pajamų mokestis papildo rajono Savivaldybės biudžetą. Siekdama kompensuoti pastatams ir patalpoms prižiūrėti skiriamą finansavimą, Panevėžio miesto taryba nusprendė naujus vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas priimti tik su sąlyga, jei bus sudarytos sutartys su kitų rajonų savivaldybėmis dėl vaiko išlaikymo. Patvirtintas vaiko išlaikymo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėje įkainis - 7-13,8 tūkst. Lt per metus.

„Sprendimas rajono vaikus mieste ugdyti su sąlyga, kad prie išlaikymo prisidės ir rajono Savivaldybė, gali sukelti problemų. Iki šiol rajono Savivaldybė nepareiškė ketinimų apie finansinę paramą vaikams ugdyti. Kartu suprantame, kad rajono gyventojams patiems skirti reikiamų lėšų sudėtinga. Pakeitus miesto administracines ribas, šios opios problemos beveik neliktų", - sako Z.Kukuraitienė.

Apie tai, kokių pokyčių galėtų laukti priemiesčių transporto infrastruktūra, susisiekimas bei kitus aspektus - kitame „Miesto žinių" numeryje.

[Vidma]

Valomos Nevėžio upės pakrantės
http://www.delfi.lt/news/daily/ecolo...hp?id=23525752
www.DELFI.lt
2009 rugpjūčio mėn. 11 d. 17:55

Panevėžio miesto savivaldybei skyrus lėšų, bus pašalintas dumblas iš netoli „Ekrano“ tvenkinio esančios Nevėžio upės pakrantės.

„2007 metais, gavus ES struktūrinių fondų paramą, nuo praeities taršos kenksmingų medžiagų – daugiausia sunkiųjų metalų – imta valyti 1,2 km Nevėžio upė miesto ribose. Išvalyta atkarpa nuo J.Biliūno iki Maudyklos gatvės. Darbai baigti 2008 metų vasarą, kenksmingas ir rekultivuoti tinkamas dumblas paliktas džiūti upės pakrantėse. Dėl lėšų miesto biudžete trūkumo dumblas iki šiol nepašalintas. Dabar ši problema bus išspręsta – Nevėžio pakrantė bus sutvarkyta“, - teigia Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė.

Šiuo metu išvalytas ir nusausėjęs dumblas paliktas dviejose laikino saugojimo aikštelėse. Rekultivuoti tinkamas dumblas yra 3,8 tūkst. kv. m, kenksmingas – 960 kv. m aikštelėse.

„Pirmasis bus 20 metrų pastumtas nuo upės apsaugos juostos ir paskleistas apie 130 m išilgai upės vagos. Užpylus grunto sluoksniu, teritorija bus užsėta žole. Kenksmingas dumblas – daugiau kaip 16,5 kub. m - bus išvežtas į Panevėžio regiono sąvartyną“, - sako Ekologijos skyriaus vedėja Zita Tverkutė.

Savivaldybės skelbtą viešųjų pirkimų konkursą darbams atlikti laimėjo V.Čeilitkos įmonė „Gedvita“. Numatoma, kad upės pakrančių tvarkymas bus baigtas iki spalio mėnesio. Darbams atlikti iš miesto biudžeto skirta 29,5 tūkst. Lt.

„DELFI“

[Wycka]

Krizė vis dar veikia Lietuvą, ne išimtis ir Panevėžys:

Mieste liks viena "MAXIMA" mažiau


Šių metų balandį jau uždaryta 10 parduotuvių. Tarp jų – Panevėžyje, J.Basanavičiaus gatvėje, buvusi „Maxima X“.

Šaltinis ir visas straipsnis: http://www.panbalsas.lt/naujienos/ve..._maxima_maziau

[Vidma]

Panevėžio katilinei modernizuoti - 9,5 mln. Lt. ES paramos
http://www.delfi.lt/news/economy/ene....d?id=23986739
www.DELFI.lt
2009 rugsėjo mėn. 10 d. 17:29

AB „Panevėžio energija“ pasirašė Europos Sąjungos paramos sutartį su Lietuvos verslo paramos agentūra ir Ūkio ministerija, kuria Panevėžio katilinei (RK-1) modernizuoti skyrė iki 9,5 mln. Lt paramą.

„Džiaugiamės, kad Panevėžiui ir vėl skirta Europos Sąjungos parama. Praėjusią savaitę gavome 17 mln. Lt paramą pramonės parko kūrimui, 1,775 mln. Lt - Mechatronikos centrui, dabar - beveik 10 mln. Lt paramą miesto šilumos ūkiui modernizuoti“, - sako investicijų sritį kuruojantis mero pavaduotojas Ramūnas Vyžintas.

Kaip teigia AB „Panevėžio energija“ generalinis direktorius Vytautas Šidlauskas, siekdama panaudoti alternatyvius energijos šaltinius, kurie kompensuotų importuojamų energijos šaltinių – gamtinių dujų, mazuto – kainų augimą, bendrovė nusprendė modernizuoti Panevėžio katilinę.

Suplanuota naudojamą kurą keisti į biokurą ir tokiu būdu sumažinti bendrovės gamybos sąnaudas.

Modernizuojant katilinę, vietoj seno garo katilo bus pastatyti du nauji garo katilai, kondensacinis ekonomaizeris, įrengta dengta biokuro išpylimo ir sandėliavimo aikštelė bei kita reikalinga infrastruktūra. Pastačius naujus katilus katilinėje, sumažės mazuto, gamtinių dujų poreikis bei išmetamų teršalų kiekis į aplinką.

Gavus 9,5 mln. Lt ES paramą, kitą dalį lėšų, reikalingų projektui įgyvendinti, skirs AB „Panevėžio energija“. Bendra projekto vertė - 19 mln. Lt. Projektas bus vykdomas 2010 - 2012 metais.

„DELFI“

[Wycka]

Ne projektas, tačiau vis susiję su statybomis/rekonstrukcijomis. Kažkiek gaila, kad čia apie Panevėžį, nors tas vandens bokštas kitoks nei visi kiti savo architektūra, gal net vertas įtraukimo į architektūrinį paveldą...

Panevėžio vandens bokšto kaliniai nori laisvės

Panevėžio miesto centre gyvenančių trijų šeimų nariai kasdien savo namų slenkstį peržengia su nerimu, kad nebegrįš sveiki. Praeiviai, matydami juos po kiemą vaikštančius rankomis užsidengusius galvas ir susigūžusius, pasukioja pirštu ties smilkiniu. Iš tiesų Vaižganto g. 11-ojo namo gyventojai nesusipykę su protu. Jų kieme, vos už kelių žingsnių nuo durų, stovi aukštas vandentiekio bokštas. Nuo jo ant galvų byra tinko gabalai, o papūtus stipresniam vėjui atakuoja sutrūnijusio bokšto stogo skardos atplaišos.
Todėl šio namo gyventojai Elvyra Abloževičienė, Kęstutis Kazlauskas, Vytautas Tubis su šeimomis kasdien iš namų išeina kaip į karą. Nežinia, bus sužaloti ar ne, o gal ir visai negrįš.
Vandens bokštas, kaip ir namas, kažkada priklausė bendrovei „Aukštaitijos vandenys“. Po privatizacijos ir vienas, ir kitas tapo privatūs. Gyventojai namą susitvarkė, o bokštą įsigijęs statybų verslu užsiimančios bendrovės „Takas“ vadovas Virginijus Dromantas jį apleido.
Kaip „Sekundei“ sakė E.Abloževičienė, ji su kaimynais negali priversti bokšto savininko pasirūpinti statinio stogu ir trupančiomis sienomis. Gyventojai tikino prieš porą metų prašę miesto Savivaldybės pagalbos, bet viskas liko kaip buvę.
Bokšto savininkui V.Dromantui atrodo, kad gyventojai labai negeranoriški, smarkiai perdeda bokšto keliamą pavojų, tačiau jis pažadėjo pasirūpinti jų saugumu – statinį aptverti tvora. Gyventojams toks rūpestis kelia juoką. Pasak jų, čia nepadės nė dvimetrinė tvorą, nes bokštas mažiausiai keliolikos metrų aukščio.
Jis sakė, kad nusipirktą bokštą planavo paversti sveikatingumo ir poilsio centru, tačiau vėliau tokių planų atsisakė. Bokštas taip ir liko stovėti nenaudojamas. Statybų verslu užsiimantis V.Dromantas neslėpė dabar negalintis normaliai sutvarkyti bokšto, nes tam reikėtų didelių investicijų. Verslininkas pažadėjo užtversiantis tvorą. Paklaustas, ar jis mano, kad tvora apsaugos gyventojus, juk statinys labai aukštas, atsakė manantis, jog taip. Bokšto savininkas sutiko, kad reikėtų sutvarkyti ir stogą.
„Gyventojams sakiau, kad atvažiuosiu, kartu apžiūrėsim ir nutarsim, ką daryti, bet jie nenori laukti, reikalauja, kad prisistatyčiau tą pačią minutę. O aš esu užsiėmęs žmogus“, – kalbėjo bendrovės „Takas“ vadovas.
Vaižganto g. 11-ojo namo gyventojai sakė V.Dromantui savo bėdas jau dėstantys ne pirmi metai, bet jis nieko nedaro.

[enigma]

Laikui bėgant, matyt, tą bokštą demontuos. Ką ten galima įrengti - nebent observatoriją.

[Wycka]

Laikui bėgant, matyt, tą bokštą demontuos. Ką ten galima įrengti - nebent observatoriją.

Skamba nerimtai, bet kodėl gi ne? Sovietmečiu Panevėžio observatorija buvo viename iš malūnų, tačiau kiek žinau tas malūnas grąžintas savininkui, kuris nelabai nori tos observatorijos. Nebent vietos tame bokšte nepakaks. Dar galime tame bokšte įrengti 'Panevėžio vandenų' istorijos muziejų, ir tokiu būdu išsaugoti pastatą (nedemontuoti).

[Vidma]

Sutvarkyta Nevėžio pakrantė
Irma Gritėnienė
Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
2009-09-17


Panevėžio miesto savivaldybei skyrus lėšų, baigta tvarkyti Nevėžio upės pakrantė. Nuo praėjusių metų vasaros iš upės iškastas dumblas šiuo metu sutvarkytas, o netoli „Ekrano“ tvenkinio esanti Nevėžio upės pakrantė apsėta žole.

2007 metais, gavus ES struktūrinių fondų paramą, nuo praeities taršos kenksmingų medžiagų – daugiausia sunkiųjų metalų – išvalyta 1,2 km Nevėžio upės miesto ribose. 2008 metų vasarą jau buvo išvalyta visa atkarpa nuo J. Biliūno iki Maudyklos gatvės. Dėl lėšų miesto biudžete trūkumo kenksmingas ir rekultivuoti tinkamas dumblas atskirtas ir paliktas džiūti upės pakrantėse įrengtose dviejose laikinojo saugojimo aikštelėse.

„Šiais metais, Savivaldybei skyrus lėšų, visiškai sutvarkyta Nevėžio upės pakrantė. Išsausėjęs rekultivuoti tinkamas dumblas išlygintas ir apsėtas žole, o kenksmingas – išvežtas į Panevėžio regiono sąvartyną. Džiugu, kad darbai baigti anksčiau nei buvo sutarta ir dar viena miesto dalis pagražinta“, - teigia Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė.

Nevėžio upės pakrantei sutvarkyti miesto Savivaldybė skyrė 29,5 tūkst. Lt.

[arsiakas]

Parklupo ir "Maxima" :

Traukiasi neišdirbęs nė metų

„Maximos“ logistikos centras netoli Šilagalio bus uždarytas – sandėlius iš Panevėžio rajono planuojama vėl perkelti į Vilnių.

Bendrovės „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė patvirtino, kad bendrovė nuo kitų metų planuoja uždaryti logistikos centrą netoli Panevėžio. Prie Šilagalio kaimo įsikūrę sandėliai ilgainiui bus perkelti atgal į Vilnių.


Per daug krito

Logistikos centras dirbo ne visus metus – jis atidarytas tik šiemet. Iš čia prekės paskirstomos į aplinkinius regionus ir net plačiau.
„Metų pradžioje buvome optimistiškesni ir situaciją matėme kitaip. Dabar paaiškėjo reali padėtis“, – konstatavo R.Saulytė.
Pasak atstovės, sunkmečiu labai sumažėjo apyvarta, žmonės mažiau perka, tad bendrovei tokio sandėlių ploto nebereikia. Esą dabartinėje situacijoje pakaks ir turimų šešių centrų, likusių Vilniaus krašte.
„Be logistikos centrų neišsiversime, bet vieno jų dislokacijos vieta bus kita“, – paaiškino „Maxima LT“ atstovė.

Bedarbių nepadaugės

Anot R.Saulytės, iškeldama logistikos centrą įmonė nieko nepraranda: į maždaug 26 000 kvadratinių metrų patalpas nebuvo investuojama, jos – nuomojamos.
Bene skaudžiausiai centro uždarymą gali pajusti darbuotojai, kurių yra apie šimtą. Daugiausia tai prekių komplektuotojai ir ekspeditoriai.
Tiesa, didelis nedarbas panevėžiečiams negresia – dauguma „Maxima LT“ darbuotojų logistikos centre yra vilniečiai, be to, jiems žadama ieškoti kito darbo. R.Saulytės nuomone, žmonėms bus net geriau – jie dirbs arčiau namų.
Pasak R.Saulytės, darbuotojai jau informuoti apie gresiančias permainas. Kartu tvirtino, kad patiems geriausiems darbuotojams ieškoma kitų darbo vietų. Kiek žmonių liks be darbo, dar nežinoma. Neatmetama galimybė, kad darbo bus rasta visiems. Šiuo metu peržiūrimi etatai, atliekami skaičiavimai, tikrinami darbo vietų ištekliai.

Vieni – užsidaro, kiti – plečiasi

O štai ne per toliausiai nuo Panevėžio Vaišvilčių kaime esantis „Iki“ prekybos centrų tinklo logistikos centras ne tik negalvoja apie uždarymą, bet net plečiasi. Šiuo metu greta jau pusantrų metų veikiančio logistikos centro jau baigiamas įkurti centralizuotas kulinarijos cechas. Jame dirbs apie 200 žmonių.
„Iki“ parduotuvių tinklo atstovo ryšiams su visuomene Valdo Lopetos duomenimis, šiuo metu prekių laikymo ir paskirstymo sandėliai užima 32 000 kvadratinių metrų plotą, o baigus naująjį priestatą padidės dar 6000 kvad-ratinių metrų.
Beje, šis tinklas tiek logistikos centrų, kiek „Maxima“, neturi – dar vienas veikia Vilniaus krašte ir išvežioja prekes daugiausia po tą regioną. O štai šalia Panevėžio esantis logistikos centras paskirsto jas ne tik po visą Lietuvą, bet ir Latviją. Būtent iš čia, V.Lopetos teigimu, prekes į visas parduotuves galima atvežti per optimaliausią laiką.
Tiesa, plėtros darbuotojų skaičiaus nenumatoma didinti. Teigiama, jog pakaks 330 dabar centre dirbančių žmonių, didžioji dalis jų – iš Panevėžio miesto ir rajono.

Šaltinis: www.panbalsas.lt

[enigma]

Labiausiai gaila, kad miesto centrą "puošęs" viešbutis ir toliau liks toks koks buvęs.

[Vidma]

Tikimasi Vyriausybės paramos miestui svarbiems projektams
2009-09-24 17:08 AINA

Panevėžio miesto savivaldybė Seimo nariams, Finansų ministerijai dar kartą priminė apie pateiktus investicinius projektus Valstybės investicijų 2009-2011 metų programos paramai gauti. Siekiama, kad esant galimybei dar kartą svarstyti lėšų paskirstymą, Panevėžio projektams būtų skiriamas ypatingas dėmesys. Mieste itin svarbu pradėti ar tęsti devynis projektus, kuriems įgyvendinti reikalinga Vyriausybės parama.

„Miesto Savivaldybė, esant sudėtingai ekonominei ir socialinei situacijai, nepajėgi viena, be Vyriausybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, įgyvendinti miestui svarbius projektus. Todėl dar kartą norime priminti valdžios atstovams, kad pagal statistinius duomenis Panevėžys lieka nuskriaustas kitų miestų atžvilgiu. Kreipiamės į ministeriją, Seimo narius ir tikimės palankių sprendimų Panevėžiui", - teigia administracijos direktorius Stasys Karčinskas.

Valstybės investicijų 2009 - 2011 metų programos paramai gauti Panevėžio miesto Savivaldybė pateikė šiuos projektus: „Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos sporto aikštyno statyba" (prašoma parama - 2190 tūkst. Lt, bendra projekto vertė - 2550 tūkst. Lt), „Pagrindinės mokyklos V. Alanto g. statyba" (prašoma parama - 28090 tūkst. Lt, bendra projekto vertė - 41189 tūkst. Lt), „Kūno kultūros ir sporto centro „Aukštaitijos" sporto komplekso rekonstravimas" (prašoma parama - 2300 tūkst. Lt, bendra projekto vertė - 6035 tūkst. Lt), „Muzikinio teatro rekonstravimas" (prašoma parama visam projektui - 23477 tūkst. Lt), „Inžinierinių tinklų įrengimas įstaigoms, priklaususioms nuo AB „Ekranas" energetinio aprūpinimo infrastruktūros (Panevėžio apskrities priklausomybių ligų centras, Panevėžio infekcinės ligoninės tuberkuliozės skyrius, Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio ekspertinis skyrius, Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro Ekrano sporto kompleksas)" (prašoma parama visam projektui - 2000 tūkst. Lt), „Buitinio pastato Pilėnų g. 43 patalpų rekonstravimas (įrengiant archyvą su administracinėmis patalpomis)" (prašoma parama visam projektui - 7759 tūkst. Lt), „VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės pastato išorės kapitalinis remontas" (prašoma parama visam projektui - 1592 tūkst. Lt), „Infrastruktūros vystymas Panevėžio kultūros ir poilsio parke formuojant sporto ir pramogų kompleksą" (prašoma parama - 4623 tūkst. Lt, bendra projekto vertė - 5362), „Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų pastato renovacija" (prašoma parama visam projektui - 15348).

Ypatingai svarbūs yra švietimo sistemos įstaigų infrastruktūrai gerinti skirti tęstiniai projektai. Miestui ypač plečiantis į pietvakarius, pagrindinės mokyklos V. Alanto gatvėje atidarymo laukia per 650 Pilėnų ir gretimuose naujuose kvartaluose gyvenančių moksleivių. Šiuo metu J. Balčikonio gimnazijos sporto bazei trūksta lauko aikštyno, todėl gimnazistai negali tinkamai užsiimti kūno kultūra.

Šiemet iš Valstybės investicijų 2009 - 2011 metų programos Panevėžiui skirti 3200 tūkst. Lt, iš jų 1250 tūkst. Lt - pagrindinės mokyklos V. Alanto g. statybai, 150 tūkst. Lt - Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos sporto aikštyno statybai, 1800 tūkst. Lt Panevėžio universalios sporto arenos statybai (įsiskolinimams padengti).

„AINA“

[enigma]

Stetiškių plėtra ir jose statomų naujų namų architektūrinė kokybė vis labiau džiugina, bet dėl mokyklos išlieku, kaip bebūtų gaila, skeptiku. Jos statybą, nuo projektavimo iki darbų pradžios, įdėmiai sekiau. Liūdino perprojektavimai, iš vidurinės tapimas pagrindine, kai kurių pirminių sumanymų (kaip baseinas ir žiemos sodas) atsisakymas, trečio aukšto demontavimas. Bet yra kaip yra. Laukiu nesulaukiu darbų pabaigos ir kažkokio galutinio rezultato.