Panevėžio projektai

[L33T]

apie ta pastata prie senuku

[darsema]

Keturių aukštų komercinis-gyvenamas pastatas

http://foto.terpe.lt/inkelti/20070524/Patalpos2.jpg
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070524/Patalpos.jpg

Keturių aukštų komercinis-gyvenamas pastatas, Pušaloto g.76, Panevėžio mieste.
Pirmajame pastato aukšte planuojama įrengti 330 kv.m ploto prekybinę salę ir 101 kv.m. pagalbines patalpas. Yra galimybė įrengti prekių priėmimo rampą. Antrajame pastato aukšte planuojamos apie 260 kv.m., 140 kv.m. ir 35 kv.m. patalpos tinkančios prekybai, biurams ar kitai komercinei veiklai. Po pastatu yra 250 kv.m. ploto rūsys. Trečiajame ir ketvirtajame pastato aukštuose planuojama po penkis butus.
Prie pastato suprojektuota 30 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Pirmojo, antrojo aukšto pietiniame (nuo gatvės) fasade numatytos vitrinos

[balabanas]

nujauciu kur ta vieta randas netoli mano namu . jeigu kas nezino tai turbut tai bus ta vieta netoli ziedo kur yra nebaigtas statyti pastatas

[enigma]

nujauciu kur ta vieta randas netoli mano namu . jeigu kas nezino tai turbut tai bus ta vieta netoli ziedo kur yra nebaigtas statyti pastatas

Taip, tai geltonų plytų pastatas. Ilgai stovėjo nebaigtas statyti, buvo net kilęs gaisras palėpėje ( bomžai pasistengė ). Šiuo metu jau vyksta darbai - dalis senų konstrukcijų ardoma.

[balabanas]

gerai , nes jis uz +5- min kelio galesiu kaskart informuoti

[dts]

reiktu pamatyti foto, nes visai neisivaziduoju kur tai yra

[L33T]

prie senuku minėtame sklype jau betonvežis kaska dare

[balabanas]

sios dienos foto . pastebejau kad pagrindas liks tas pats , nes virsuje darbininkai deda plytas ant senuju sienu .

[enigma]

Taip, pagrindinės pastato konstrukcijos bus naudojamos tolimesniai statybai, juo labiau po visu pastatu yra rūsiai.

[burundukas]

O kas girdeti apie kvartala salia babilono? Kas nors jau vyksta...siaip turetu prasidet jau siais metais statybos...

[TAUchix]

Radau straipsnelį apie Skaistakalnio parką. Sakyčiau antieifeliška nuomonė grindžiama gana rimtais argumentais! Man irgi kartais atrodo, kad kičinis Eifelio bokštas su kitais paryžietiškais elementais kartais gali simbolizuoti mūsų nepilnavertiškumą, atrodyti, jog mes turime kažkokį tai kompleksą, neturime arba bijome parodyti savo istoriją... Neprieštarauju, jog Skaistakalnio parke būtų įgyvendinta meilės tematika su gėlynais, fontanais, romantiškais takeliais ir suoliukais, bet kam visos tos eifelių parodijos???

http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=41451
http://whatson.delfi.lt/news/culture...hp?id=13355611

Skaistakalnio parko praeitį menanti miesto inteligentija kyla į kovą su Savivaldybe, panūdusia vieną gražiausių Panevėžio vietų paversti mažuoju Paryžiumi. Ne tik istorikus, Seimą, bet ir dvasininkiją ketinantys pasitelkti visuomeninių organizacijų atstovai idėją į seniausią miesto parką, kuriame netgi iki šiol stūkso runomis pažymėti pagoniški akmenys, įsileisti prancūzišką dvasią vertina kaip visišką Panevėžio valdininkų dvasios skurdumą ir istorijos neišmanymą.

Laukiama Eifelio bokšto


Dar metai kiti ir pagal Savivaldybės planus Skaistakalnio parkas turėtų tapti mažuoju Paryžiumi. Kitą savaitę čia turėtų pradėti želdinių inventorizavimo ir kadastrinio matavimo darbus atlikti konkursą tam laimėjęs Kauno miškotvarkos institutas. Iki spalio 30-osios miesto Taryba planuoja patvirtinti parko specialųjį planą, o kitais metais tikimasi pradėti ir jo tvarkymo darbus.

Dar praėjusių metų pabaigoje Savivaldybės skelbto Skaistakalnio parko architektūrinių idėjų projektų konkurso nugalėtoju buvo paskelbtas vilnietis architektas Vytautas Avietynas. Jis pasiūlė seniausią Panevėžio parką paversti mažuoju Paryžiumi – meilės miestu. Įgyvendinant jo idėjas parke turėtų iškilti „Eifelio bokštas“ ir varpinė – apžvalgos taškas, prancūziškos dvasios vyninė, Meilės alėja su jausmingoms žinutėms rašyti skirtu meilės medžiu.


Europiečiams juokingi


Tokia saldi ir nė iš tolo miestui pradžią davusio parko praeitimi nedvelkianti idėja kai kuriems Panevėžio inteligentams pasirodė visiškai absurdiška.

„Koks dvasios skurdumas turėtų būti tokią idėją „palaiminusių“ valdininkų. Į Panevėžį atvažiavę užsieniečiai pirmiausia ieško ko nors tikrai lietuviško ir archajiško. Ar ne juokingai mes pasirodysime europiečiams, juos atvedę į kažkokią Paryžiaus parodiją – vietą, kur ant išlikusių alkaviečių dievams aukas aukojo lietuvių žyniai. Pagoniški dievai ramiai nemiegos, matydami, kas Skaistakalnyje daroma“, – negalėjo nesistebėti tokia Savivaldybės pozicija Panevėžio kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto dėstytojas Laimutis Vasilevičius.

Dėstytojas įsitikinęs, kad didžiulė klaida jau padaryta paskelbus, jog šiais metais 504-ąjį gimtadienį švęsiantis miestas pradėtas kurti nuo jame pastatytos bažnyčios.

„O juk ją statyti Aleksandras leido, kai jau Skaistakalnio parke stovėjo dvaras, tikėtina, kad šalia jo ir smuklė buvo, ir kiti pastatai. Bet kuris biurokratas pripažins suklydęs?“ – svarstė L.Vasilevičius.


Paryžiaus neįžvelgia


Skaistakalnio parko, kaip mažojo Paryžiaus, idėja pasipiktinusi ir vyresnioji panevėžiečių karta. Šį mėnesį septynių visuomeninių organizacijų vadovai kreipėsi į miesto merą Vitą Matuzą, administracijos direktorių Stasį Karčinską ir kraštovaizdžio architektę Aureliją Čergelienę prašydami pakoreguoti parko atgaivinimo projektą, kad gražiausia miesto vieta liktų autentiška, be užsienio skolinių.

„Užsienio valstybių skoliniai visai netinka mūsų senajam istoriniam parkui. Būtų daug įdomiau ir originaliau parko veiklą sieti su mūsų istoriniu, kultūriniu paveldu“, – teigiama rašte.

Jį pasirašiusios Panevėžio bendruomenės „Senamiestietis“ pirmininkė Marija Paraščiakienė ir Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus pirmininkė Liudvika Knizikevičienė neslepia, kad pasipriešinimas prancūziškai parko idėjai tik prasideda: jei valdžia neatkreips dėmesio į raginimus, ketinama pradėti rinkti panevėžiečių parašus, kad būtų išsaugotas Skaistakalnio parko autentiškumas. Moterys įsitikinusios, kad jas palaikys bent jau vyresnioji panevėžiečių karta.

„Kam skolintis svetima, jei turime savo? Parkas apipintas legendomis, upės vingyje išlikęs akmuo su runų rašto ženklu, reiškiančiu „auką“, išlikusi senoji alkavietė – kalnelis, ant kurio žyniai aukodavo aukas pagoniškiems dievams, istorija mena, kad Skaistakalnyje buvo Kęstučio dvaras. Čia – ne tik pagoniška miesto praeitis. Galų gale Skaistakalnyje rengtos ir pirmosios Panevėžyje dainų šventės. Kam visa tai užbraukti? Koks čia gali būti Paryžius?“ – stebėjosi L.Knizikevičienė. Kad tokioje vietoje kada nors bus ieškoma Paryžiaus dvasios, moteris tikina nė susapnuoti niekada nebūtų galėjusi.

Gelžgaliai – idiotiška


Senojo parko gynėjai jau kuria kovos planą ir tikisi sulaukti seimūnų, Panevėžio vyskupijos vadovų, šalies istorikų paramos.

Nors kovotojai neslėpė nesitikintys jaunimo pritarimo, tačiau užkalbinti Skaistakalnyje poilsiavę jaunuoliai taip pat Panevėžyje mažojo Paryžiaus nenorėjo matyti. „Dabartinis parkas labai natūralus, senas, romantiškas ir pristatyti jame gelžgalių, vadinamų atrakcionais, būtų idiotiška. Jau turime vieną „sukultūrintą“ Kultūros ir poilsio parką, šito gal jau nebereikėtų liesti. Kam jį nudailinti, nusaldinti? Gaila, jei nebeliks dabartinės Skaistakalnio auros“, – kalbėjo V.Žemkalnio gimnazijoje besimokantys Simonas ir Tadas. Vaikinų nuomone, kad parkas taptų jaukesnis, užtektų menkų investicijų – tik išrinkti šiukšles ir sutvarkyti tualetus.


Dievų nepažadins


Savivaldybės atstovams panevėžiečių noras apsaugoti parką nuo prancūziškos invazijos kol kas neatrodo vertas dėmesio. Pasak parko sutvarkymo reikalams spręsti sudarytos darbo grupės pirmininko, vicemero Kastyčio Vainausko, architekto V.Avietyno mažojo Paryžiaus projektas nugalėtoju pripažintas kaip labiausiai atitikęs dar 2005-aisiais panevėžiečių pasiūlytą Skaistakalnio, kaip meilės parko, idėją.

„Kažkodėl prieš porą metų, kai buvo renkama geriausia parko idėja, miesto žmonės balsavo už meilės parką, o ne už vaidilutes jame“, – priminė K.Vainauskas. Vicemeras pripažino, kad prancūziška dvasia dvelkiantis projektas labai modernus, tačiau vicemerui svarbiausia ne parko istorinis paveldas, o kad jame būtų jauku.

Užtarimų pagoniškų dievų gynėjai nesulaukė ir iš Savivaldybės vyriausiojo kultūros specialisto Arnoldo Simėno. Jam parko sutvarkymo projektas atrodo itin patrauklus ir jame nematąs nieko blogo.

„Nemanau, kad pagoniškus dievus prižadinsim – jei parkas bus tvarkingas, jie ramiai miegos. O bet kokiai naujai idėjai prieštaraujančiųjų visada bus“, – įsitikinęs A.Simėnas.

A.Čergelienė netgi įžvelgė Skaistakalnio ir Prancūzijos sostinės panašumų.

„Paryžius irgi labai senas. Be to, Skaistakalnio parką gal net ne visą darysime mažuoju Paryžiumi, dar įrengtume pasakų herojų zoną. Galų gale meilės jausmas žmogų lydi nuo vaikystės iki senatvės, todėl parkas bus visiems artimas. O ir pagoniškus akcentus išsaugosime“, – aiškino A.Čergelienė.


Istorijos nežinojo


Mažojo Paryžiaus projektą pasiūlęs architektas V.Avietynas taip pat įžvelgė Panevėžio ir Paryžiaus sąsajų. Pasak jo, įgyvendinta meilės parko idėja yra aiški užuomina, kad Skaistakalnis turi tapti Aukštaitijos, Šiaurės, Baltijos Paryžiumi.

„Juk pats Paryžius meilės miestu vadinamas būtent dėl savo parkų ir sodų, kurie skaisčiai nušviesti romantišką atmosferą kuriančių žibintų. Dėl to jis turi ir antrą vardą – La Ville des Lumieres – šviesos miestas, tai yra skaistamiestis“, – laimėjęs konkursą kalbėjo V.Avietynas.

Architektas neslepia nė nenutuokęs, kokias praeities paslaptis slepia Skaistakalnio parkas: jis projektą kūrė tik remdamasis Savivaldybės konkurse nurodyta sąlyga, kad sutvarkytame parke turi vyrauti meilės tema.


Pradėtas Panevėžys


Skaistakalnio parko praeitį tyrinėję istorikai nė neabejoja, kad Skaistakalnis ypač susijęs su Panevėžiu. Jame XVI a. įkurtas dvaras, vadintas Jasnagurka, prie kurio ir kūrėsi Panevėžys. Dvaras buvo išparceliuotas po 1922 m. žemės reformos, nes Panevėžys toliau buvo numatomas plėsti abipus Nevėžio upės. 1924 m. Skaistakalnio (Jasnagurkos) dvaro žeme naudojosi savivaldybės ligoninė, agronomijos punktas, veterinarijos punktas, parodos aikštė, miesto valdyba. 1929 m. spalio 30-ąją miesto valdyba, ruošdamasi paminėti didžiojo kunigaikščio Vytauto 500 metų mirties sukaktį, parkui suteikė Vytauto vardą. 1935 m. dalis dvaro teritorijos su trobesiais perduota krašto apsaugos ministerijai. 1947 m. jame įsikūrė tarybinės armijos dalinys, buvo pastatytos kareivinės, garažai, sandėliai.


Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ

[arsiakas]

1947 m. jame įsikūrė tarybinės armijos dalinys, buvo pastatytos kareivinės, garažai, sandėliai.

Na šituo ir nereikia stebėtis, Sovietai nieko daugiau ir nemokėjo...


O kalbant apie Skaistakalnį, sutinku, kad jis būtų sutvarkytas meilės tematika, bet nereikia to Eifelio bokšto. Jei Savivaldybė nori sukurti parką, panašų į Paryžiaus parkus, tai tegul deda gerą apšvietimą visame parke, sutaiso suoliukus, sutvarko aplinką (kuri šiuo metu baisi), ir manau to pakaktų. Būtų išties gražu.
Tikiuosi dėl tokių senolių išpuolių atnaujinimo projektas nenuplauks.

[Vidma]

Už paplūdimį mokėtų surinktomis šiukšlėmis
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=13395911
Darius SKIRKEVIČIUS, "Sekundė"
2007 birželio mėn. 2 d. 00:01

Prašo tik septynių tūkstančių

Vis mažiau lieka abejonių, kad pagrindinis miesto paplūdimys prie Panevėžio marių šiemet praras oficialų statusą ir virs „laukiniu“ – be Savivaldybės ir privataus kapitalo globos. Tokiame nebus tikrinama vandens kokybė, šienaujamos pievos ir renkamos šiukšlės.

Skęstančiųjų gelbėjimas maudyklėje bus jų pačių reikalas.

Tai ėmė aiškėti penktadienį po to, kai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčinskas dar kartą nesėkmingai bandė derėtis su marių krantinės savininkais. Mainais už bendruomenės reikmėms perduota paplūdimį miesto valdžia žemės savininkui sugebėjo pažadėti šienauti pievą ir rinkti šiukšles jo valdose.

„Miestiečiai ilsėsis, miesto valdžia kuops jų paliktą šiukšlyną, o aš biudžetui dar mokėsiu septynių tūkstančių litų vertės žemės mokestį, – išgirdęs pasiūlymą negalėjo atsigauti paplūdimio šeimininkas Jonas Mackevičius. – Vergiškos sąlygos – išeina taip, kad mokėčiau už viską. Ko gero, Savivaldybei tiek ir kainuotų valytojų bei šienpjovių darbas“.

„Sekundės“ pašnekovas prisipažino, kad mielai leistų panevėžiečiams įrengti paplūdimį, jeigu miestas atleistų jį nuo maždaug septynių tūkstančių litų žemės mokesčio.

Derybos – aklavietėje

„Savivaldybė neturi teisinio pagrindo atleisti šį savininką nuo žemės nuomos mokesčio. Tai galima tik tada, jei žemė yra gyvenamosios paskirties, o J.Mackevičiui grąžinto sklypo naudojimo pobūdis – kitas, – teisinosi Savivaldybės administracijos direktorius S.Karčinskas. – Negali Savivaldybė šios žemės ir išsinuomoti, nes nėra sklypo detaliojo plano“.

Derybininkai susitarė paskutinį kartą susitikti pirmadienį. Tačiau J.Mackevičius į susitikimą eis tik vildamasis sulaukti patrauklesnio pasiūlymo. „Jei ne – vysiu lauk visus šiukšlintojus nuo savo žemės, – patikino pensininkas. – Tačiau tikiuosi, kad Savivaldybė ras būdą, kaip išsaugoti paplūdimį ir neversti manęs sumokėti už miesto poreikius“.

Savivaldybės administracijos direktorius buvo kategoriškesnis. Jo manymu, jeigu savininkas nesutiks su jau išsakytu pasiūlymu, panevėžiečiams teks pranešti, kad vienintelis oficialus paplūdimys mieste – prarastas.

„Paskelbsime, kad jo neliko. Ir kad Savivaldybė neatsako už žmonių saugumą šioje vietoje“, – patikino S.Karčinskas.

Verda išvirtą košę

Tokio scenarijaus juodraštį galima buvo perskaityti jau praėjusiais metais – kai Aukščiausiasis Teismas įpareigojo Panevėžio miesto savivaldybę grąžinti 4 hektarus paplūdimio ir miškelio teritorijos panevėžiečiui Bronislovui Šipeliui. Kita dalis šio scenarijaus buvo sukurta šių metų pradžioje, kai miesto valdžia pati atidavė (pralošus vieną bylą – nebuvo jau kur dėtis) 2 hektarus paplūdimio J. Mackevičiui.

Savivaldybė turėjo vilčių susitarti su šiuo vyru, bet su B.Šipeliu derėtis net neplanavo. Aukščiausiasis administracinis teismas nokautavo miesto Savivaldybės administraciją – uždraudė nacionalizuoti miesto marių paplūdimio teritorijos dalį ir liepė ją grąžinti savininkui. Ko gero, teisūs buvo tie, kurie teigė, kad tokio smūgio valdininkai ir kai kurie politikai ilgai nepamirš.

Gal dėl to Savivaldybę parklupdžiusio B.Šipelio istorija vis dar be laimingos pabaigos, nes Savivaldybė sutinka atiduoti per pusę mažiau žemės, nei nurodė teismas. Grąžinamas sklypas turi būti 3-4 hektarų. Jam turėtų priklausyti daugiau nei šimtas metrų marių pakrantės. Dėl šio ginčo penkiolikos metų žemės atgavimo epopėja vėl grįžo į teismus.

Žemės savininko sūnus Artūras Šipelis patikino, kad tik Savivaldybės nenoras vykdyti teismo nutartį ir paliko miestą be paplūdimio.

Planuose – tikras paplūdimys

„Mes norėjome imtis leidžiamo rekreacinėje zonoje verslo – visų pirma įrengti patogų miestiečiams paplūdimį, – pakartojo prieš metus korespondentui išdėstyta planą A.Šipelis. – Paplūdimys jau būtų buvęs paruoštas, jeigu ne Savivaldybės paskelbtas karas“.

A.Šipelis patikino net valčių nuomoti jau pripirkęs. Tiesa, jos šiemet taip ir nebus nuleistos į vandenį.

„Manau, kad teismai užtruks. Bet vos tik laimėsime bylas, imsimės rengtis 2008 metų vasaros sezonui, – tikino A.Šipelis. – Jeigu iki šiol miesto pagrindiniu paplūdimiu šią vietą galima vadinti, tai tik nebent iš pagarbos smėliui, o mes paruošime žmonėms tikrą poilsio vietą. Pats paplūdimys bus nemokamas, bet kitos paslaugos – valčių nuoma, patogios persirengimo kabinos, švarūs tualetai ir maistas kavinėje kainuos“.

Tualetai, anot pašnekovo, bus tokie, kad miesto vadovams nebus baisu ten pasėdėti reikalui prispyrus.

Artūras Šipelis patikino, kad atgavę žemę jie prašys kaimyno J.Mackevičiaus išnuomoti jiems savo dalį paplūdimio. Beje, apie tai žemės savininkai jau yra aptarę.

Keista iniciatyva

Nemažai kam iš verslininkų keista, kad Savivaldybės administracija vis dar siekia turėti paplūdimį. Visiems aišku, kad valstybė, o šiuo atveju – miesto Savivaldybė – nepajėgi konkuruoti paslaugų kokybe su privačiu verslu. Nebent valdininkai paplūdimį bando prilyginti viešajai Panevėžio pirčiai, į kurią nemokamai praustis kviečiami vargšai.

Ta iniciatyva metus ar dvejus rūpintis Panevėžio marių paplūdimiu labiau primena politinį šou ir nė kiek – tikro miesto šeimininko požiūrio į susiklosčiusią situaciją. Juolab kad pati miesto valdžia po metų kitų galės įrodyti, kas geriau – nemokamas valdiškas paplūdimys ar privatus. „Sekundė“ jau ne kartą rašė, kad Savivaldybė turi atsarginį planą.

„Braižomas detalusis pietinės marių pakrantės planas, jame bus numatyta vieta naujam paplūdimiui, – yra pripažinęs Panevėžio meras Vitas Matuzas. – Jeigu pasirodys, kad įrengti jį įmanoma ir yra tam pinigų, miestas turės naują paplūdimį“.

Savivaldybės administracijos direktorius S.Karčinkas pripažino, kad tokių planų dar neatsisakyta.

[burundukas]

mokami tualetaiDD bus prisikta visa pakrante....kep ir dabar..mokamos kabinos...tikrai keista iniciatyva...

[pauliaK]

Pasivaikštinėjau per pietus truputuką, padariau keletą nuotraukų

Gaila, bet jokie darbai neprasidėjo, praėjimas greičiausiai buvo pastatytas tik dėl avarinės pastato būklės :


Mažu kažkam sveiką puodynę išsaugojo?:


Čia dabar? Nuo kada Kranto gatve autobusai važinėja?




Priropojom ir iki sporto rūmų, darbai pačiame stadione kaip ir baigti (mačiau, kad pakeista bėgimo takų danga, bet nuotraukų neturiu), aplinka tebetvarkoma :






Paminkliukas Panevėžio futbolininkams:


Kitapus gatvės jaunimas užsiima menine veikla :


Žygiuodamas namo pamačiau, kad ir prokuratūra jau griūna :

[burundukas]

aciu uz nuotraukas dar siokiu tokiu ziniu yra...

Panevėžio aeroklubas ruošiamas parduoti

Inga Kontrimavičiūtė, "Sekundė"
2007 birželio mėn. 5 d.

Panevėžio aeroklubo pardavimo reikalai nuo kalbų pamažu pereina prie veiksmų. Panevėžio apskrities viršininko administracija kreipėsi į Turto banką, kad šis išnagrinėtų galimybę parduoti aeroklubo pastatus su prie jų suformuotu žemės sklypu. Kaip vieną iš realiausių variantų, kur galėtų persikelti žemės savininkų iš Stetiškių stumiami pilotai, apskrities valdžia mato tik pernai savininkus pakeitusį Įstros aerodromą.

Tačiau aeroklubo vadovybė kratosi jiems brukamo pirkinio ir viliasi, jog už parduotą turtą gauti pinigai bus panaudoti naujo oro uosto statybai.

Reklama

Apskrities viršininkė Gema Umbrasienė tikisi, jog kreipimasis į Turto banką pajudins aeroklubo iškeldinimo procesą iš mirties taško.

„Pagaliau radome mechanizmą, iš kur būtų galima gauti lėšų finansiniam pagrindui“, – teigė viršininkė. Vis dėlto ji pripažino, kad netgi jei Turto bankas pritars apskrities pasiūlymui pardavus aeroklubo turtą neužtektų pinigų ne tik naujam oro uostui statyti, bet ir pirkti iš privatininkų kone perpus mažesnį nei dabartinis Stetiškėse. Kitos dalies pinigų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų arba privačių rėmėjų.

Anot G.Umbrasienės, Panevėžio aeroklubo Taryba buvo pateikusi penkis variantus, kur galėtų įsikurti naujasis oro uostas. Viršininkės nuomone, realiausias iš jų – aeroklubą įkurdinti Įstros aerodrome, šį perpirkus iš privačių savininkų – bendrovės „Įstros aviaparkas“, valdomos penkių panevėžiečių, tarp jų – aistringo piloto miesto Tarybos nario liberalcentristo Ramūno Vyžinto. Naujieji akcininkai aerodromą tik praėjusių metų rudenį įsigijo iš skandalingai pagarsėjusio Rolando Pakso rėmėjo Jurijaus Borisovo.

Kalbėta apie pardavimą

Viršininkės teigimu, kad Įstros aerodromas yra tinkamiausias Panevėžio aeroklubui, pripažino ir jo Taryba. Anot jos, su Įstros aerodromą į savo rankas perėmusiais privatininkais jau buvo kalbėtasi dėl perpirkimo ir netgi užsiminta apie kainą. Anot G.Umbrasienės, toks variantas būtų gerokai pigesnis nei naujo oro uosto statybos, preliminariais skaičiavimais atsieisiančios apie 9,6 milijonus litų.

„Su „Įstros aviaparko“ savininkais kalbėjomės. Nėjo kalba apie konkrečius skaičius, už kiek parduotų, bet supratau, kad kalba suktųsi apie mažesnę sumą, nei reikėtų naujam statyti“, – patvirtino G.Umbrasienė.

Kodėl Įstros aerodromo nesuskubta įsigyti dar prieš metus, kai kaina, tikėtina, būtų buvusi gerokai mažesnė nei dabar, viršininkės teigimu, priežasčių reikia ieškoti Krašto apsaugos ministerijoje. Neva tuomet dar buvo tikimasi, kad Panevėžio aeroklubui vietos atsiras Pajuostyje, tačiau situacija pasikeitę pasikeitus ministrams. „Bet neįsivaizduoju, kad būtume spėję, net jei ir anksčiau būtume sužinoję, kad kariškiai neįsileis. Tai – labai ilga procedūra“, – aiškino G.Umbrasienė. Anot jos, į Pajuostį neįsileido kariškiai – jie iškėlė specialias sąlygas, kurios reiškė, kad visuomenė realiai negalėtų laisvai lankytis aeroklube.

Be persikėlimo į Įstros aerodromą, Panevėžio aeroklubas buvo siūlęs apsvarstyti galimybes įrengti oro uostą netoli Gustonių arba už Bistrampolio dvaro, arba statyti visiškai naują oro uostą.

„Gustonyse ir už Bistrampolio dvaro buvę pakilimo takai jau suirę ir juos rekonstruoti reikėtų nemenkų lėšų, be to, neaišku, ar ir ten esanti žemė nėra privati nuosavybė. Tiesa, kadangi aeroklubas šiuos du variantus nurodė paskutinėje vietoje, mes ties jais ir neapsistojome“, – aiškino G.Umbrasienė.

Norėtų naujo

Tačiau Panevėžio aeroklubo vadovas Bronius Zaronskis neslėpė netikįs, kad parašiusi kreipimąsi į Turto banką apskritis rimtai susirūpino pilotais.

„Jokia čia ne pradžia. Pirmiausia mus parduos, o paskui vietos ieškos? Pirmiausia turi būti sudaryta darbo grupė, kur dirbtų konkrečiai tuo klausimu. Buvo jau tokią miesto Savivaldybė sudariusi – per du metus gal tris kartus susirinko ir nieko gero nepadarė. Dabar apskritis bando parodyti iniciatyvą, bet konkrečių veiksmų nėra – tik pakalba“, – kritikos valdininkams nepagailėjo klubo direktorius. Jo nuomone, pardavus aeroklubą ir prie jo pastatų suformuotus sklypus tebūtų gauta vos trečdalis sumos, reikalingos naujam oro uostui statyti. Tiek, pasak B.Zaronskio, neužtektų netgi nupirkti dvigubai už aeroklubo teritoriją mažesniam Įstros aerodromui.

Direktorius patvirtino, kad naujieji jo savininkai neprieštarauja perparduoti neseniai įsigyto pirkinio, tačiau aeroklubas mieliau jo atsisakytų vardan naujo oro uosto. „Buvo su jo savininkais kalbėta – sutiktų parduoti, jei tik mes pirktume. Jiems plane nubraižėme, ko mums ten dar bent minimaliai reiktų. Jie patys dar turėtų žemės nupirkti, nes dabartiniuose jų 28 hektaruose neišsitektume. Be to, labai nepatogu, kad ten šalia miškai. Ir naujų pastatų reikėtų“, – vardijo „Įstros aviaparkui“ priklausančio aerodromo trūkumus B.Zaronskis.

Tektų susispausti

Panevėžio aeroklubo direktorius nemano, kad pirkti aerodromą, kurį reikėtų iš pagrindų pertvarkyti – būtų pats tinkamiausias variantas.

„Lėšų prireiktų ne ką mažiau, nei naują pastatyti. Vis dėlto norėtųsi, kad Panevėžys turėtų gerą europietišką oro uostą, juo labiau, kad sparčiai daugėja privačių lėktuvų“, – teigė B.Zaronskis. Anot jo, netgi nežiūrint į ateitį, aišku, kad aeroklubą perkėlus į Įstros aerodromą dėl vietos stokos tektų atsisakyti parasparnių.

Šiuo metu Panevėžio aeroklubas įsikūręs daugiau nei 50 hektarų plote. Direktoriaus nuomone, apskritis, jį perkeldama į naują vietą, turėtų rasti ne mažiau nei 40 ha teritoriją.

„Įstros aviaparko“ savininkai apie galimą aerodromo perpardavimą nelinkę kalbėti. Bendrovės valdybos pirmininkas Paulius Kargis neigia, kad svarstomas pardavimo klausimas.

„Nėra nieko tikro. Niekas dar nesvarstoma. Aš dar pats nieko nežinau. Kita vertus kiekvienas daiktas yra prekė – kiekvienas gali parduoti savo automobilį, butą, namą“, – pareiškė P.Kargis.

[enigma]

Dėkui, pauliaK, už nuotraukas.

[dts]

[enigma]

Kas čia, paskutinėje nuotraukoje?

[arsiakas]

Kas čia, paskutinėje nuotraukoje?

Jei neklystu, maximos sonas, o salia kaireje tas pastatas is pirmos nuotraukos