Panevėžio projektai

[Audrys]

Panevėžyje baigta aliuminio konstrukcijų gamybos cecho statyba: sukurta 20 naujų darbo vietų

Statybos bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ filialas „Pastatų apdaila“ baigė naujojo aliuminio konstrukcijų gamybos cecho statybą, į kurį investavo 700 tūkst. eurų.



Ceche bus gaminamos pažangiausios aliuminio profilių sistemos, aliuminio langai ir durys, fasadai.
Pasak pranešimo, naujame ceche jau sukurtos 20 naujos darbo vietos.



Šio cecho atidarymas suteikia įmonei galimybes dar sparčiau didinti gamybos mastą, greičiau reaguoti į rinkos pokyčius, operatyviau atlikti klientų užsakymus, tobulinti ir diegti modernius gamybos procesus.



https://jp.lt/panevezyje-baigta-aliu...u-darbo-vietu/

[Audrys]

Baseino statybos tarsi užkeiktos

Panevėžio „Aukštaitijos“ sporto komplekse A. Jakšto gatvėje šiuo metu jau turėjo virti statybos – plaukikų mieste kilti Vyriausybės pažadėtasis 50 metrų, olimpinius standartus atitinkantis baseinas.

Modernaus baseino su poilsio zonomis idėją lydi savotiškas užkeikimas. 2019-ųjų pavasarį planavusi statybos darbus, Savivaldybė įstrigusi viešųjų pirkimų konkursų projektavimo darbams painiavoje.
Kartą veto šiam konkursui jau buvo uždėjusi Viešųjų pirkimų tarnyba, pareiškusi, kad reikalavimas potencialiems konkurso dalyviams būti suprojektavusiems bent vieną tokį baseiną, yra perteklinis. Tačiau ir gerokai nuleidusi kartelę, Savivaldybė sulaukė tik vieno projektuotojo pasiūlymo. O ir šis pasirodė toks, kad ir Viešųjų pirkimų komisija, ir Vilniuje susirinkusi architektų tarybą jį išbrokavo.
Ta pati taryba Panevėžiui mestelėjo ir dar vieną idėją.

Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...rsi-uzkeiktos/

[PNVŽ]

Panevėžiui aukcionuose pavyko parduoti dvi apleistas mokyklas

Panevėžio miesto savivaldybei aukcionų metu pavyko rasti pirkėjus dviem apleistiems mokyklų pastatams.

Kol kas neįvardijamas pirkėjas už 224.000 Eur Pilėnų mikrorajone, V. Alanto g., sutiko įsigyti nebaigtą statyti mokyklą ir 3,12 ha ploto sklypą.

Jolanta Petrauskė, savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė, VŽ sako, kad pirkėjo negali atskleisti, kol nepasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, o tai žadama atlikti per mėnesį.

Ši mokykla buvo pradėta statyti dar prieš du dešimtmečius, tačiau taip ir nebuvo užbaigta. Pasak p. Petrauskės, ilgiau nei metus pardavinėto objekto kaina iš pradžių siekė apie 1,2 mln. Eur, tačiau vis neatsirandant pirkėjo buvo sumažinta iki 220.000 Eur.

Dar vieną nebenaudojamą mokyklą, kartu su 1,6 ha ploto sklypu Panevėžys pardavė už pradinę 170.000 Eur kainą. Parko g. veikusi „Verdenės“ pagrindinė mokykla buvo uždaryta 2015 m. Pirmo aukciono metu už ją buvo prašoma 386.000 Eur.



https://www.vz.lt/nekilnojamasis-tur...istas-mokyklas

[Audrys]

Panevėžiui aukcionuose pavyko parduoti dvi apleistas mokyklas

Panevėžio miesto savivaldybei aukcionų metu pavyko rasti pirkėjus dviem apleistiems mokyklų pastatams.

Kol kas neįvardijamas pirkėjas už 224.000 Eur Pilėnų mikrorajone, V. Alanto g., sutiko įsigyti nebaigtą statyti mokyklą ir 3,12 ha ploto sklypą.

Jolanta Petrauskė, savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė, VŽ sako, kad pirkėjo negali atskleisti, kol nepasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, o tai žadama atlikti per mėnesį.

Ši mokykla buvo pradėta statyti dar prieš du dešimtmečius, tačiau taip ir nebuvo užbaigta. Pasak p. Petrauskės, ilgiau nei metus pardavinėto objekto kaina iš pradžių siekė apie 1,2 mln. Eur, tačiau vis neatsirandant pirkėjo buvo sumažinta iki 220.000 Eur.

Dar vieną nebenaudojamą mokyklą, kartu su 1,6 ha ploto sklypu Panevėžys pardavė už pradinę 170.000 Eur kainą. Parko g. veikusi „Verdenės“ pagrindinė mokykla buvo uždaryta 2015 m. Pirmo aukciono metu už ją buvo prašoma 386.000 Eur.

https://www.vz.lt/nekilnojamasis-tur...istas-mokyklas

Galvojau, kad čia Balandžio 1-os pokštas, bet matau čia ne pokštas. VALIO... Tikiuosiu, kažkas bus naujo ir nestovės tušti ir apleisti daugybę metų, kaip daro V. Karpenka.....na nebent jisai ir nusipirko juos.......Neaišku dar su tuo nupirktu vandens bokštu, ka naujas savininkas darys, o galėtu renovuoti ir padaryti kaip gyvenama nama.Būtų liuks....

[Audrys]

Pridėsiu dar kelis straipsnius apie parduotus pastatus vaiduoklius Panevėžys atsikrato pastatų vaiduoklių

Panevėžio miesto savivaldybės paskelbti elektroniniai aukcionai buvo sėkmingi – sulaukta pasiūlymų įsigyti apleistus, vaiduokliais tapusius Pilėnų, „Verdenės“ mokyklų, Nevėžio g. 38 administracinio pastatus.



„Sutartis su jais turėtume pasirašyti per mėnesį. Tikimės, kad būsimi savininkai šias vietas prikels naujam gyvenimui, naujoms veikloms ir funkcijoms. Savo ruožtu Savivaldybė pasirūpins, kad miesto biudžetą papildysiančios lėšos būtų panaudotos tam, kam labiausiai reikia“, – sako Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna.
Už beveik 2 metus pardavinėtą Pilėnų mokyklą su daugiau kaip 3 ha sklypu pasiūlyta 224 tūkst. Eur, „Verdenę“ su 1,6 ha sklypu – 170 tūkst. Eur, Nevėžio g. 38 namą su 0,3 ha sklypu – 50 tūkst. Eur.

Už parduotą žemę Savivaldybei atiteks pusė sumos. Kita dalis atiteks valstybei.

https://jp.lt/panevezys-atsikrato-pastatu-vaiduokliu/

http://panevezys.lt/lt/naujienos/pan...aiduokliu.html

[PNVŽ]

https://projektai.panevezys.lt/ - nauja svetainė apie planuojamus/vykdomus/įvykdytus projektus pagal 2014-2020m. ES programą.

[Audrys]

Buvusių mokyklų ir 90 metų senumo pastatus nusipirko panevėžiečiai

Panevėžio miesto savivaldybės paskelbti elektroniniai aukcionai buvo sėkmingi – sulaukta pasiūlymų įsigyti apleistus, vaiduokliais tapusius Pilėnų, „Verdenės“ mokyklų, Nevėžio g. 38 pastatus.

Kainos sumažėjo
Už beveik 2 metus pardavinėtą Pilėnų mokyklą V. Alanto gatvėje su daugiau kaip 3 ha sklypu pasiūlyta 224 tūkst. eurų.
Šiai V. Alanto gatvėje mokyklai pastarasis aukcionas buvo 26-as. Pirmasis vyko dar 2017-ųjų balandį ir tuomet kaina viršijo 1,2 mln. eurų.
Buvusi „Verdenės“ mokykla su 1,6 ha sklypu parduota už 170 tūkst. eurų. Uždarytos trijų aukštų „Verdenės“ pagrindinės mokyklos pastato aukcionas skelbtas jau šešioliktą kartą ir kaina nuo pradinės 380 tūkst. eurų sumažėjo perpus.
1930 metais statytas Nevėžio gatvėje 38 numeriu pažymėtas medinis namas su 0,3 ha sklypu parduotas 50 tūkst. eurų.

Viešinti negali
Kol kas aukciono dalyviai nusipirkę nekilnojamąjį turtą, neviešinami.
Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Petrauskė naujienų portalui JP aiškino, kad pastatus įsigijo Aukštaitijos sostinėje registruotos įmonės.
„Sutartis su jais turėtume pasirašyti per balandžio mėnesį. Kol sutartys nepasirašytos, savininkų skelbti negalime. Sutartims pasirašyti duotas laikotarpis 30 dienų. Su vienu savininku, kuris nusipirko buvusį „Verdenės“ mokyklos pastatą, sutartį turėtume pasirašyti balandžio 15 dieną“, – sakė J. Petrauskė ir teigė, kad pasitaiko atvejų, kai aukciono dalyvis atsisako sudaryti pastato pirkimo sutartį:
„Tačiau tuomet aukciono dalyvis praranda sumokėtą garantinį įnašą.“

Atsisakė pirkinio
Pasiteiravus, ar buvo atsisakiusi sudaryti pirkimo sutartį, Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė J. Petrauskė paaiškino:
„Dalyvavo aukcione ir nusipirko netoli „Žaros“ prekybos centro esančią stoginę, bet pirkinio atsisakė. Jiems nebuvo grąžintas garantinis įnašas. Viliuosi, kad dabar taip neatsitiks.“

https://jp.lt/buvusiu-mokyklu-ir-90-...panevezieciai/

[Audrys]

Kaip visada nebunam mes pirmi niekur. Gaila sportininku plaukiku garsinančių net pasaulyje, deje valdžiai nerūpi mūsų sportininkai. Tik, kai medalius laimi, va tada jie pirmi fotografuotis puola..... Kyla klausimas, tai kada? Kiti miestai turės jau gerus baseinus, mažesnii miesteliai bus pirmesni, nei Panevėžys. Dar vienas dalykas jau kitas projektas, nei buvo ankščiau....nori pigesnio??? visur kainos kyla ar neapsigaus laukdami atseit geresniu laiku. Kuo toliau tempsi , tuo bus brangesnis projektas. Kyla ir kitas klausimas gal valdžiai nereikia baseino? O jei reikia ir tik ateity žadama statyti, tai ko gero vėl keisis projektas.

Tarptautinius reikalavimus atitinkančio baseino statybos Panevėžyje nusikėlė į ateitį

Panevėžio regioninė architektūros taryba (RAT) pateikė išvadas dėl numatomo rekonstruoti daugiafunkcinio sporto ir sveikatinimo centro „Aukštaitija“ arba 50 metrų baseino architektūrinės koncepcijos pasiūlymų.



Vieningu RAT narių vertinimu, pateikti sprendiniai neatitinka nei vieno iš Architektūros įstatyme numatytų architektūros kokybės kriterijų. Nors RAT pateiktos išvados rekomendacinio pobūdžio, šiai dienai neaišku, kada ir ar miestas turės tarptautinius reikalavimus atitinkantį 50 m plaukimo baseiną.

Svarstyti dvejuose posėdžiuose

Panevėžio baseino rekonstrukcijos koncepcijos pasiūlymai svarstyti net dviejuose RAT posėdžiuose. Antrajame architektų posėdyje dalyvavo ir Vilniaus ekspertai.

Ekspertai pasigedo urbanistinio sprendimo, architektūrinės idėjos, profesinės argumentacijos. Pateiktoje išvadoje pažymima, kad tokio dydžio objektas negali būti projektuojamas šioje vietoje – prijungiant jį prie senojo „Aukštaitijos“ sporto centro pastato, esą jis netenkina visuomenės interesų.

Architektų taryba Panevėžio miesto savivaldybei rekomenduoja šios teritorijos užstatymą spręsti kompleksiškai. RAT vertinimu, pagal Architektūros įstatymą tokiai teritorijai yra skelbtinas konkursas architektūrinei ir urbanistinei idėjai išreikšti.



Neturi ryšio su senuoju pastatu

Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis dizaino specialistas Arvydas Narkevičius naujienų portalui JP aiškino, kad jis dalyvavo RAT darbe.

„Esu Tarybos pirmininkas, bet priimant sprendimus nusišalinau. Priimtose RAT išvadose pažymėta – projekte neišnaudota galimybė kokybiškai apjungti esamus sporto centro ir naujai projektuojamo baseino pastatus. Baseino pastatas projektuojamas kaip atskiras savarankiškas pastatas ir neturi struktūrinio ryšio su esamu „Aukštaitijos“ pastatu. Tad RAT pateikia rekomendaciją, arba skelbti konkursą architektūrinei idėjai išreikšti, arba parinkti naują vietą baseinui“, – sakė A. Narkevičius, bet negalėjo pasakyti, kada būtų skelbiamas architektūrinis konkursas baseinui.

Pasirinko pigesnį variantą

Pasiteiravus, kodėl baseinui statyti buvo pasirinkta tokia koncepcija, vyriausiasis dizaino specialistas A. Narkevičius paaiškino:

„Toks būdas pigesnis, nes paskelbus architektūriniam konkursui reikia mokėti pirmų trijų vietų laimėtojams piniginius prizus. Tačiau dabar, vadovaujantis RAT rekomendacijai, teks skelbti konkursą baseinui, o jo statybos nusikels į ateitį.“

https://jp.lt/tarptautinius-reikalav...kele-i-ateiti/

[PNVŽ]

Rašot lyg kiekvienas Lietuvos kampelis turės naujus baseinus, bet tik ne Panevėžys. Išvada tokia, kad vieta naujam baseinui yra tiesiog netinkama, pati teritorija po statybų bus per tanki. Projekte nematau nei papildomo parkingo, nei mažosios architektūros. Gėda administracijai. Matosi, kad desperatiškai bandė kažką daryti ir ieškoti sprendimo. Buvo ne viena nuomonė, kad slypas ten per mažas, bet jie vistiek bandė kišt n kartų, o dabar gavo į nosį. Eina tegul ieškot naujo sklypo ir tik nebando tik naujo konkurso skelbt, nes ir taip per daug laiko sugaišo bandydami išrasti dviratį. Pati pastato architektūra ir išvaizda superinė. Norėtusi pamatyti visą pastatą tokios pat architektūros, bet tik ne šioje vietoje. Turint kompetencijos kitais metais dar yra galimybė pradėt statybas.

[Audrys]

Rašot lyg kiekvienas Lietuvos kampelis turės naujus baseinus, bet tik ne Panevėžys. Išvada tokia, kad vieta naujam baseinui yra tiesiog netinkama, pati teritorija po statybų bus per tanki. Projekte nematau nei papildomo parkingo, nei mažosios architektūros. Gėda administracijai. Matosi, kad desperatiškai bandė kažką daryti ir ieškoti sprendimo. Buvo ne viena nuomonė, kad slypas ten per mažas, bet jie vistiek bandė kišt n kartų, o dabar gavo į nosį. Eina tegul ieškot naujo sklypo ir tik nebando tik naujo konkurso skelbt, nes ir taip per daug laiko sugaišo bandydami išrasti dviratį. Pati pastato architektūra ir išvaizda superinė. Norėtusi pamatyti visą pastatą tokios pat architektūros, bet tik ne šioje vietoje. Turint kompetencijos kitais metais dar yra galimybė pradėt statybas.

Tai panašu, kad dauguma turės, nebutinai 50m. ar 25m. ilgio. Projektas verta dėmėsio, gaila, kad jo nebus ir klausimas ar išvis bestatys, netaip greit ir vieta suras, jei ieškos.....pas mus viskas sukasi vėžlio greičiu... o ir mūsų garsieji plaukikai ko gero jau nebesitreniruos Panevėžy, ateis laikas kai jiems jau teks trauktis iš sporto ir žėk dar nebusim pasistate.
Gal ir tiktu ta vieta, jei ne Ledo arena, ji tikrai ne vietoj įsikūrė, galėjau jau koki normalų projektą pasidaryti, o ir savivaldybėj parempti finansiškai, bei manau tinkama vieta būtų buvusi Mėsos fabriko teritorija arčiau Norfos parduotuvės.
Jei nukėlė projektą į ateitį, tai greičiausiai ir kita projekto vizualizacija bus, nes tas dabartinis neatrodo iš pigesniu, ir visgi aš galvoju reiktu netik 50m. ilgio baseinio, bet turi būti ir šuoliai nuo tramplinu 10m. aukščio. taip pat žiurovu vietu sudarymo, medicininiu paslaugu, vandens sporto parduotuvės, kavinukės ir kitu butinu patalpu.

[PNVŽ]

Labai nenusikels jei savivaldybė ras naują vietą, nes RAT išvados tik rekomendacinės. Jei savivaldybė vistiek norės statyti baseiną toj pačioj vietoj, tai tada tikrai nusikels, nes tuo atveju reiks skelbt naują konkursą. Pačiam projekte tai ir pirtys ir viskas numatyta, bet va, kad viskas per daug suspausta. Tame ir problema.

[Audrys]

Naujas projektas, turbūt bus mini kokia tai parduotuvė Palangos g. 47 šalia Nemuno g. (kitapus Maximos ir šalia Rimi).

[Audrys]

Panevėžys dukart didina miesto 3D modelį

ki rudens pabaigos Panevėžys maždaug du kartus – iki 20 kv. km – padidins Savivaldybės turimą miesto 3D modelį. Tai numatyta sudarius naują sutartį su Vilniaus bendrove „IN RE“, kuri dabartinį 3D modelį sukūrė 2017 m. pabaigoje.



„Panevėžys užtikrintai tęsia išmaniojo miesto lyderystę Lietuvoje ir stoja į vieną gretą su pažangiausiais Šiaurės Europos miestais – Helsinkiu, Tampere, Espu, Stokholmu, Malme ir kt. Džiugu, kad Panevėžio 3D modelis jau neša naudą miestui“, – sako „IN RE“ projektų vystymo direktorius Arūnas Urbšys. Išplėtotas modelis apims Panevėžio laisvąją ekonominę zoną ir pramonės parką.

„Panevėžys iš esmės vienintelis Lietuvoje turi galimybę miesto atnaujinimo ir plėtros projektus demonstruoti, analizuoti ir vertinti pasitelkdamas 3D realybės modelį“, – sako Savivaldybės vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė.

Pasak jos, skaitmeninės technologijos rodo miesto inovatyvumą, be to, tai didžiulė pagalba pritraukiant investicijų – potencialūs investuotojai net ir nebūdami Panevėžyje gali po jį pasižvalgyti virtualiai.

Pristatant projektus, pateikiama daug vizualios medžiagos, kuriose būsimų projektų simuliacijos susiejamos su realybės informacija, paimta iš miesto 3D modelio. Ir tai ne vien statiški vaizdai – esami pastatai su simuliacijomis (modeliais) susiejami ir videosiužetuose, kuriuose įdiegta 360° apžvalgos galimybė.

Balandžio 24–27 d. Panevėžio miesto 3D modelis bus pristatomas parodoje RESTA.

Šiuo metu jis apima miesto centrą – apie 11 kv. km. Kuriant 3D modelį dronais buvo padaryta daugiau kaip 45 tūkst. nuotraukų.

https://panevezys.lt/lt/naujienos/pa...dina-7pm4.html

[Audrys]

Panevėžio miesto 3D modelis pastebėtas pasauliniu mastu

Tarptautiniuose metų infrastruktūros projektų apdovanojimuose („Year in Infrastructure Awards“) išskirtas ir Panevėžys. Skaitmeninių miestų kategorijoje nominuotas Panevėžio 3D skaitmeninis modelis. Jis įtrauktas į 400-tuką daugiau kaip 50 šalių pateiktų projektų.



„Tai didžiulis atlikto darbo, pažangių sprendinių diegiant skaitmenines technologijas, kurios prisideda prie 3D miesto modelio ir išmaniojo miesto koncepcijos plėtros, įvertinimas“, - sako Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė.

Trimatė erdvė suteikia puikų įrankį tinkamai suvokti miesto erdvę ir jo kontekstą, išanalizuoti pateiktus projektus ir jų integralumą, tad leidžia užtikrinti didesnį objektyvumą ir aiškumą darniai planuojant miestą.

Visi nominuoti projektai, tarp kurių ir Panevėžio 3D modelis, publikuojami leidinyje „2018 Infrastructure Yearbook“.

Primename, kad balandžio 24–27 d. Panevėžio miesto 3D modelis bus pristatomas Vilniuje vykstančioje parodoje „Resta“, bendrovės „IN RE“ stende. Šiuo metu 3D modelis apima 11 kv. km miesto centrinę dalį, 2019 m. pabaigoje ji išsiplės iki 20 kv. m – įtraukdama laisvąją ekonominę zoną ir pramonės parką.

https://panevezys.lt/lt/naujienos/pa...o-3d-t6zj.html

[Audrys]

Panevėžio 3D modelis atvertė naują BIM istorijos Lietuvoje lapą

Pirmą kartą Lietuvoje vertinant trimačius miesto modelius, geriausiu pripažintas Panevėžio miesto savivaldybės sparčiai plėtojamas Panevėžio 3D modelis.

Ketvirtą kartą surengus konkursą „Lietuvos BIM projektai”, jame atsirado nauja kategorija „BIM miesto modelis“ (angl. BIM – Building Information Modelling, liet. – statinio informacinis modeliavimas). Prestižinį statybininkų bendruomenės konkursą rengia VšĮ „Skaitmeninė statyba“ kartu su Lietuvos statybininkų asociacija, laureatai paskelbiami per tradicine tapusią konferencija „Skaitmeninė statyba“.

Panevėžio skaitmeninį 3D modelį 2017 m. rudenį sukūrė inovacijų bendrovė „IN RE” su partnere UAB „IT logika“.

Šį mėnesį Panevėžio savivaldybė pasirašė sutartį, pagal kurią prie dabartinio miesto 3D modelio bus pridėta dar maždaug 10 kv. km teritorijos.

Dabartinis 3D modelis apima miesto centro erdvę, jos plotas – apie 11 kv. km.

https://panevezys.lt/lt/naujienos/pa...elis-w1uk.html

[Audrys]

Gyventojų mažėja, bet nauji prekybos centrai dygsta toliau: tikisi, kad paskatins į Panevėžį grįžti emigrantus

Panevėžį tirpdančios demografinės tendencijos, regis, neveikia prekybos centrų. Jų plėtra mieste nesustoja – jau artimiausiu metu turėtų iškilti dar du nauji prekybos centrai bei keletas mažesnių prekybos vietų. Ekspertų teigimu, prekybininkai savo dalį tikisi atsiriekti ne tik iš konkurentų, bet ir gyventojų papilnėjusių piniginių.



Statybų bumas

Aukštaitijos sostinėje demografijos kreivei drastiškai krentant žemyn, perbraižytas ir politinis žemėlapis – miesto reikalus tvarkys nebe 31, bet 27 politikų komanda. Vien per pastaruosius ketverius metus Panevėžyje gyventojų sumažėjo nuo 2015-aisiais buvusių 95 202 iki 87 148 šiais metais. Tačiau demografinės tendencijos, regis, neveikia prekybos centrų. Jų plėtra mieste nesustoja – jau artimiausiu metu turėtų iškilti dar du nauji prekybos centrai bei keletas mažesnių prekybos vietų.

Ekspertų teigimu, prekybininkai savo dalį tikisi atsiriekti ne tik iš konkurentų, bet ir kiek papilnėjusių gyventojų piniginių. Verslui optimizmo įkvepia viltis, kad greitu metu pirkėjų gretas turėtų papildyti ir iš užsienio į Aukštaitijos sostinę grįžtantys emigrantai. Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjos Daivos Gasiūnienės teigimu, ilgą laiką Aukštaitijos sostinė išgyveno ne pačius geriausius stagnacijos laikus, kai naujų nekilnojamojo turto projektų buvo vos vienas kitas. Šiandien situacija iš esmės pasikeitusi – kyla ne tik nauji daugiabučiai, bet ir statomos komercinės, pramoninės, administracinės patalpos.

„Kartą skaičiavome, kiek leidimų statyti vidutiniškai išduodame per dieną. Šis skaičius ir mus pačius nustebino – vidutiniškai šešis leidimus. Kai kuriuos tenka atmesti, nes pateikiami ne visi reikalingi dokumentai, bet judesys statybų sektoriuje akivaizdus“, – teigė skyriaus vedėja.

Anot vyriausiosios architektės, šiuo metu populiariausias nekilnojamojo turto vystytojų pasirinkimas – pastatai, kurių pirmuose aukštuose įsikuria komercinės, administracinės patalpos, o viršutiniai skirti gyvenamiesiems būstams. Tokia tendencija stebima visame Vakarų pasaulyje ir Panevėžys nėra išskirtinis. Itin daug naujų parduotuvėlių ar kitų verslo objektų turėtų atsirasti Panevėžio centrinėje dalyje.

„Nebėra taip, kad rajonai būtų skirstomi tik į gyvenamuosius ar tik pramonės. Kur buvo mieste vadinamieji tarpai be urbanistinio scenarijaus, dabar jie užsipildo, vystomi nauji projektai. Architektų ekspertų taryba dirba pasiraitojusi rankoves“, – kalbėjo D. Gasiūnienė.

Parduotuvių miestas

Sudedamoji miesto plėtros dalis – prekybos centrai. Dar pagal 2016 m. patvirtintą bendrąjį planą centrinėje Panevėžio zonoje statyti didesnių nei tūkstančio kvadratinių metrų ploto prekybos pastatų negalima, tad didieji prekybos centrai savo plėtrą vykdo miesto pakraščiuose. Jau artimiausiu metu naujas ir didžiausias Panevėžyje „Lidl“ prekybos centras turėtų iškilti Smėlynės gatvėje 112, prie geležinkelio pervažos, nors čia jau stovi net dviejų konkurentų – „Maximos“ bei „Norfos“ parduotuvės. D. Gasiūnienės teigimu, statybos turėtų prasidėti jau šiemet.

Kartu su dar vieno prekybos centro statyba ir taip automobilių užkimštoje Smėlynės gatvėje teks išspręsti ir eismo reguliavimo bėdas. Mat jau dabar, ypač piko metu, šioje atkarpoje susidaro didžiulės spūstys.

„Turime išspręsti įvažiavimo į visus toje vietoje esančius prekybos objektus klausimus ir užtikrinti Smėlynės gatvės pralaidumą. Turi būti ir autobusų stotelė išsaugota, ir sutvarkytas eismo reguliavimas – tiek automobilių, tiek dviratininkų, tiek pėsčiųjų. Numatyta, kad toje vietoje turėtų atsirasti žiedinė sankryža“, – teigė D. Gasiūnienė.

Anot jos, tokia prekybos centrų koncentracija vienoje vietoje – įprastas reiškinys. Mat tokie prekybos mazgai tampa traukos vietomis, tad savotiškai išlošia ir jau šalia esantys konkurentai.

„Panevėžiečiai turėtų džiaugtis, kad vystosi paslaugų sektorius, vadinasi, žmonės turės darbo, veiklos. Pramonės sektoriuje dalį darbo rankų keičia robotai ir mašinos, o aptarnavimo srityje visuomet reikės darbuotojų“, – sakė D. Gasiūnienė.

Tai ne vienintelis projektas, įgyvendinamas šioje teritorijoje, kuri dar prieš kelerius metus buvo gana apleista. Už pervažos esančiame sklype, sudegusio žaliojo medinuko vietoje irgi planuojama išskirtinės architektūros parduotuvė. O kiek tolėliau, Kerbedžio g. 12 A, jau pradėtos dar vienos nemažos prekybinių patalpų statybos – čia turėtų atsirasti automobilių detalių parduotuvė. Dar vienas naujas prekybos centras turėtų iškilti Nemuno gatvėje, visai šalia dabar veikiančio prekybos centro „Čia Market“ – čia numatyta statyti „Norfos“ parduotuvę. Pastate įsikurs maisto, smulkių buitinių prekių, gėlių parduotuvės ir vaistinė. Nors leidimas šioms statyboms dar neišduotas, tačiau Panevėžio regioninė architektų taryba jau palaimino projektą.

Laimės pirkėjai

„Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės Baltijos regione vadovas Mindaugas Kulbokas mano, kad panevėžiečiai turėtų džiaugtis prekybos centrų plėtra: didėjant pasirinkimui, laimi pirkėjai. Kurtis jau dabar veikiančių prekybos vietų pašonėje – gana rizikingas sprendimas, bet tai vienas iš būdų atsiriekti rinkos dalį.

„Kaip matome, „Lidl“ yra ganėtinai agresyvus rinkos žaidėjas, kovojantis dėl savo dalies su jau dabar veikiančiais kitais prekybos tinklais. Jų tikslas yra naujų prekybos vietų atidarymas, siekiant užimti kuo didesnę rinkos dalį. Akivaizdu, kad iš to laimi tik pirkėjai“, – sakė M. Kulbokas. Tai aktualu ne tik panevėžiečiams, bet ir viso regiono gyventojams, mat kuo bus didesnis pasirinkimas, tuo dažniau į Aukštaitijos sostinę atvyks pirkėjų ir iš aplinkinių miestų. Pasak eksperto, jau kuris laikas pagrindinių maisto produktų krepšelis Panevėžyje būdavo keliais eurais brangesnis nei kituose didžiuosiuose miestuose. Vilniuje ar Kaune parduotuvių tinklų koncentracija yra gerokai didesnė, tad ten ir krepšelis pigesnis, mat daugelio prekybos centrų rinkodara nėra vienoda visoje Lietuvoje.

„Jeigu Panevėžyje buvo galima prašyti daugiau už tą patį būtiniausių produktų krepšelį, vadinasi, tiek prekybos centrų koncentracija, tiek konkurencija nebuvo pakankama“, – pažymi M. Kulbokas. Anot pašnekovo, nėra normatyvų, kiek viena parduotuvė turėtų aptarnauti pirkėjų. Vertinama yra apyvarta į kvadratinį metrą. Tas skaičius svyruoja nuo 250 iki 300 eurų į kvadratinį metrą per mėnesį. Svarbu ne tik geografinė prekybos centro veikla ir žmonių koncentracija, bet ir tam tikri plika akimi nematomi dalykai – įvairios akcijos, geltonų ir raudonų etikečių politika bei panašūs pirkėjų viliojimo triukai. Tad ne veltui įvairūs ekspertai ir gyvenimo būdo vadybininkai siūlo prieš einant į parduotuvę susidaryti pirkinių sąrašą ir neiti alkaniems.

„Prekybos tinklai turi savo technologijas, kaip priversti žmogų pirkti prekę, kurios jam visai nereikia, tad nejučia krepšelyje atsiduria ir tos prekės, kurių „galbūt kažkada prireiks“, – sakė analitikas.

Potencialas augti

Prekybos tinklai, numatydami plėtros galimybes, įvertina ne tik žmonių koncentraciją, bet ir perkamąją galią. Pasak M. Kulboko, Vyriausybės programa, mažinanti mažiausias pajamas gaunančiųjų atskirtį, jau duoda vaisių. Praėjusiais metais prekybos tinklų apyvarta Lietuvoje išaugo 6,6 proc., kai tuo metu Estijoje siekė vos 1 proc., o Latvijoje – ne visai du procentus. Tai galima paaiškinti tuo, kad padidėjus mažiausiai uždirbančiųjų pajamoms, šie jas išleido kokybiškesniam maistui.

„Žmonių pajamos didėja ir šito fakto negalima nuneigti. Jeigu pensija per mėnesį pakyla 20 eurų, tai jau žymu. Mažas pajamas gaunantieji pirmiausia gerina asmeninį dienos racioną – tuos papildomus eurus išleidžia pirkdami geresnės kokybės maistą. Tad prekybos centrai ir stengiasi taikytis į tuos, kuriems šiek tiek padidėjo pajamos“, – kalbėjo M. Kulbokas.

Jo teigimu, Panevėžys su Šiauliais dalijasi ketvirta penkta vietomis pagal išsivystymo lygį. Auganti pramonė, prekybos sektorius, plėtojami infrastruktūros projektai didina miestų patrauklumą. Be to, jau kurį laiką stebima tendencija, kad emigracijos mastai mažėja, o išvykusieji sugrįžta.

„Didieji miestai Vilnius ir Kaunas jau rodo teigiamas tendencijas. „Brexit“ klausimas, kiečiau ar minkščiau, artimiausiu metu bus išspręstas. Didžioji Britanija tampa mažiau patrauklia ar daugiau prisitaikymo reikalaujančia šalimi. Daugelis ten gyvenančiųjų gali galvoti ir apie grįžimą namo. Panevėžyje atsiranda vis naujų darbo vietų – visa tai labai patrauklu galvojantiesiems grįžti. Žinia, kad nesunkiai čia ras darbą, gali būti paskata grįžti būtent į Panevėžį“, – įžvalgomis dalijasi M. Kulbokas.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez....d?id=81019827

[Audrys]

Nors savivaldybė džiaugiasi, o mes turbut dar ilgai nesidžiaugsim

Pastatų vaiduoklių pirkėjai jau atsiskaitė su Panevėžio savivaldybe

Panevėžio miesto savivaldybės paskelbti aukcionai buvo sėkmingi – sulaukta pasiūlymų įsigyti apleistus, vaiduokliais tapusius Pilėnų, „Verdenės“ mokyklų, Nevėžio g. 38 administracinio pastatus. Praėjusią savaitę savivaldybę pasiekė ir pinigai – du pastatus įsigiję panevėžiečiai verslininkai jau už juos sumokėjo.


Už beveik 2 metus pardavinėtą „Verdenės“ mokyklą su 1,6 ha sklypu pasiūlyta 170 tūkst. eurų,

Su nusipirkusiais buvusios „Verdenės“ mokyklos ir „Nevėžio g. 38 administracinio pastatų pirkėjais Savivaldybė jau sudarė pirkimo-perdavimo sutartį, o su vaiduokliu tapusiu Pilėnų mokyklos pastato pirkėjais V. Alanto gatvėje, sudaryta mokėjimo sutartis.

Panaudos, kam reikia

Po sėkmingo aukciono, balandžio mėnesio pradžioje, tuomet Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Toma Jukna sakė:

„Tikimės, kad būsimi savininkai šias vietas prikels naujam gyvenimui, naujoms veikloms ir funkcijoms. Savo ruožtu Savivaldybė pasirūpins, kad miesto biudžetą papildysiančios lėšos būtų panaudotos tam, kam labiausiai reikia.“

Dalis sumos atiteks valstybei

Už beveik 2 metus pardavinėtą Pilėnų mokyklą su daugiau kaip 3 ha sklypu pasiūlyta 224 tūkst. eurų, „Verdenę“ su 1,6 ha sklypu – 170 tūkst. eurų, Nevėžio g. 38 namą su 0,3 ha sklypu – 50 tūkst. eurų.

Už parduotą žemę Savivaldybei atiteks pusė sumos. Kita dalis atiteks valstybei.


Už beveik 2 metus pardavinėtą Pilėnų mokyklą su daugiau kaip 3 ha sklypu pasiūlyta 224 tūkst. eurų,

Sudarė sutartis

Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Petrauskė naujienų portalui JP patvirtino, kad pirkimo-perdavimo sutartys sudarytos su dviejų aukcione parduotų pastatų pirkėjais.

„Tokios sutartys sudarytos su buvusios „Verdenės“ mokyklos ir Nevėžio g. 38 pastatų pirkėjais. Su V. Alanto g. pastato vaiduoklio – Pilėnų mokykla – balandžio 26-ąją sudaryta mokėjimo sutartis. Turime 10 dienų laikotarpį, po kurio planuojama sudaryti pastato pirkimo-perdavimo sutartį“, – aiškino J. Petrauskė ir teigė, kad už dviejų parduotų pastatų pinigai jau pasiekė Savivaldybę.


Nevėžio g. 38 namas su 0,3 ha sklypu parduotas už 50 tūkst. eurų.

Registruoja pirkinį

Buvusios „Verdenės“ mokyklos pastatą įsigijo bendrovė „Senvagės rezidencija“. Jos vadovas Romualdas Lukšas tai patvirtino.

„Daugiau kol kas nieko negaliu pasakyti. Registrų centre teisiškai registruojame pastatą. Kai baigsis registracija, tuomet galėsime komentuoti daugiau“, – nedaugžodžiavo R. Lukšas.

https://jp.lt/pastatu-vaiduokliu-pir...o-savivaldybe/

[Laurmit]

Gyventojų mažėja, bet nauji prekybos centrai dygsta toliau: tikisi, kad paskatins į Panevėžį grįžti emigrantus



Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez....d?id=81019827

Būtų viskas paprasčiau jei miestai skirtų prekybos centrų plėtrą nuo maisto parduotuvių kanibalizacijos.

[Milwaukee]

Būtų viskas paprasčiau jei miestai skirtų prekybos centrų plėtrą nuo maisto parduotuvių kanibalizacijos.

10m. kali i galva, kas tas per velnias yra prekybos centras ir panasu, kad liaudies neiseis itikint.

[Audrys]

Miesto savivaldybė skelbia konkursą vandens batutams įrengti Ekrano užtvankoje.

Kažkada buvo tai kasdienybė ir labai populiaru



Laukiama nauju pramogu