Panevėžio projektai

[Audrys]

Pasirodo statybos nėra sustojusios, nors ilgai ten nebuvo darbų. Klaipėdos g. 151A Kolkas tik vienas iš dviejų

[dts]

Panašu, kad pajudės daugiabučių statybos buvusioje semos teritorijoje
http://www.panevezys.lt/download/780...2048,%2050.pdf

[Audrys]

Panašu, kad pajudės daugiabučių statybos buvusioje semos teritorijoje
http://www.panevezys.lt/download/780...2048,%2050.pdf

Kažkas neskaito mano pranešimu....yra spacialios temos tuo labiau jau senai sukurta SEMOS teritorijos tema.....tad bukit mieli imkit ir rasykit ten kur reikia ir bardako čia nedarykit...

[PNVŽ]

Gal kas žino ar yra naujienų dėl kitų urban projektų ir kada pradės darbus?

[Audrys]

Panevėžiui su miesto roboženkliais niekaip nesiseka......

Kryžius Panevėžiui netiko

Panevėžio bandymas atnaujinti savo „vizitinę kortelę“ – prieš daugiau nei tris dešimtmečius statytus, dabar jau aptrupėjusius betoninius riboženklius subliūško vos prasidėjęs.

Savivaldybės paskelbtas konkursas naujiems ženklas pastatyti liko be rezultato vertinimo komisijai nusprendus, kad visos pasiūlytos idėjos pernelyg primityvios. Konkursui riboženkliams įrengti pasiūlymus pateikė trys Panevėžio įmonės – dvi reklamos agentūros ir viena, besiverčianti šviesos diodų, vadinamojo LED apšvietimo sprendimais. Pasak Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus dizaino specialisto Arvydo Narkevičiaus, nė vienas jų neatitiko Panevėžio vizijos. „Pasiūlymai tokie primityvūs, kad net nebevertinome jų kainų. Nė vienas nesurinko net minimalaus pirmojo etapo balų skaičiaus“, – teigė Savivaldybės dizaino specialistas. Anot jo, vienas iš pasiūlytų riboženklių, į jį tik užmetus akį ir neįsigilinus į detales, vizualiai atrodė kaip kryžius. Žiūrint į kitą vertintojams kilo klausimas, kodėl projekto autorius Šiaurės Lietuvą atrėžė kaimynams. „Lietuvos kontūruose išpjaustyta Panevėžio apskritis.

Atrodė taip, kad gali pagalvoti, jog dalis Lietuvos atiduota Baltarusijai“, – idėją sukritikavo A. Narkevičius. Trečiasis pasiūlymas komisijos nariams pasirodė kone identiškas Vilniaus riboženkliui. „Jei Panevėžys skelbiasi pasirinkęs robotikos kryptį, turėtų ir riboženklyje tas atsispindėti – gal išmaniosios technologijos panaudotos. Visi konkurso dalyviai per daug susikoncentravo į šviečiančias raides, į apšvietimą, bet nepaieškojo įdomesnių dizaino sprendimų. Kūrybinės jėgos labai trūko. Visi vertinimo komisijos nariai sakė, kad geriau neišrinkti nieko, nei bet ką“, – kalbėjo A. Narkevičius. Pasiūlymus, kaip galėtų būti ženklinami įvažiavimai į Panevėžį, vertino Dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Tomas Rudokas, architektai Žymantas Lipskis ir Loreta Paulauskienė, Savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža, Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė ir A. Narkevičius.

Užsakymai nekelia susidomėjimo

Konkurso laimėtojas būtų turėjęs pats pasirūpinti ir riboženklio pastatymu. Komisijai taip ir neišrinkus Panevėžį tinkamai reprezentuojančio ženklo, pasak dizaino specialisto, kitąmet bus skelbiamas naujas konkursas, bet laukiama jau tik idėjų, skiriant premijas geriausių autoriams. Tokiu atveju, pasak A. Narkevičiaus, būtų atvertas kelias konkurse dalyvauti architektams, dailininkams. „Kai perkame ne tik idėją, bet ir įrengimą, pavieniai architektai į tokį konkursą nė nežiūri, nes jiems reikia susirasti ir rangovą, kas tą riboženklį pastatytų“, – mano dizaineris. Skelbdama konkursą Savivaldybė buvo numačiusi 90 tūkst. eurų dviem riboženkliams pastatyti – ties įvažiavimais nuo Šiaulių bei Vilniaus ir Kauno pusės.
Kad į tokį užsakymą dėmesį atkreipė tik trys vietinės įmonės, A. Narkevičius teigia nesistebintis. Anot jo, pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad Panevėžio savivaldybės konkursai nesukelia didelio susidomėjimo. Dėl galimybės Aukštaitijos sostinę papuošti Kalėdoms irgi varžėsi trys įmonės, nors Savivaldybės biudžeto pyrago riekė tokiam užsakymui buvo atriekta kaip niekad stora – apie 150 tūkst. eurų. „Ar čia visi ant laurų užmigę, ar savivaldybės daug konkursų skelbia“, – menką susidomėjimą Panevėžiu bando paaiškinti A. Narkevičius.

Tradicija iš sovietmečio

Dabartiniai miesto vartus žymintys ženklai su užrašu „Panevėžys“ pastatyti dar apie 1985-uosius. Jų autorius – architektas Juozas Kublickas, tas pats, kuris suprojektavo ir Panevėžio santuokų rūmus. Senieji ženklai nebeatlieka nei reprezentacinių, nei ribų žymėjimo funkcijų – per tą laiką Aukštaitijos sostinė gerokai išsiplėtė. Savivaldybės bandymas įvažiavimą į Panevėžį paženklinti naujais riboženkliais – nebenauja idėja. Ją bandė įgyvendinti ne viena buvusi miesto valdžia. Architektūrinių idėjų riboženkliams sukurti konkursus miesto Savivaldybė skelbė dar 2007-aisiais. Nors tąkart pasiūlytos keturios idėjos, komisija taip pat nutarė, jog nė viena jų neatspindėjo miesto savitumo.

Pastatyti naujus riboženklius dar kartą pabandyta 2009-aisiais. Konkurso nugalėtojui buvo pažadėta 10 tūkstančių litų premija. Visgi ir tuometė idėja žlugo, o įvažiavusiuosius į Aukštaitijos sostinę iki šiol pasitinka sovietiniai masyvūs ženklai. Panevėžiui daugelį metų desperatiškai ieškant ne tik savo identiteto, bet ir „vizitinės kortelės“, A. Narkevičius siūlo pasižvalgyti po pasaulį. „Ar kur dar Vakaruose matėte riboženklius? Nebent garsųjį užrašą „Hollywood“ Holivudo kalvose. Nei įvažiuojant į Romą, nei į Prahą nepamatysite didžiulių ženklų. Tokių riboženklių tradicija atėjo iš sovietinių laikų ir ji gaji buvusiose sovietinėse šalyse“, – atkreipė dėmesį dizaino specialistas. Visgi, anot jo, kadangi Panevėžio savivaldybės taryba nusprendusi dabartinius gremėzdiškus betoninius riboženklius atnaujinti, šis klausimas net nekvestionuojamas.

Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...jExH2kTI7N-9SM

[Effka]

Kadangi labai mėgstu sekti statybų naujienas šiame forme ir pamatęs vieną jų nutariau pasidalinti. Mintis gera, tikrai būtų nuostabu turėti gerą vandenlenčių parką, kuris sukurtu neblogą pridėtinę vertę visoms Ekrano marioms, bei potencialo kurtis sezoninėms kavinukėms ant kranto ar kitoms paslaugų ar prekių įmonėms. Labai būtų malonu, kad kas iš tikrųju sukurtu jaukaus dizaino kavinę / pasisedėjimo vietą šalia marių, pats vasarą vakarais mėgstu prasibėgti čia ir susimąstau, kad būtų puiku čia atvažiuoti ir ramiai kavos artsigerti su puiku vaizdu, kažką panašaus turi Kauno jachtų klubas. Aplamai, Lietuva mano akim per silpnai išnaudoja gamtos vertybes šalia miestų, tikiuosi tai keisis ateity. Jei kalbant apie vandenlenčių parką, tai iškart prisiminiau Zarasus, nes tiek vietos sutvarkimas tiek atmosfera labai gera.

Senai jau kas papildė šią temą, pats laikas kelti į viršų

http://www.panevezys.lt/lt/naujienos...iu-parkas.html

[Panevezietis]

Kava už du eurus, alus už 4 toje kavinėje?
Darbo trūkmė keli mėnesiai. Manai bus klientūros, atsipirktų?
Atveš sezono metu kokį mobilų kioską ar kavos su sirupu iš opelio bagažinės.

Jei maksima nestato trijų iksų maksimos, tai ženklas, kad miestas miręs.

Lukoile kavos ir semkų nusiperki ir pabūni ramiai prie marių

[Effka]

Kad miestas negyvas, tai matos, vien gatvių tvarkymas neišgelbės, jame labai trūksta aukšto lygio darbo vietų, o kad jas sukurti ir pritraukti žmones iš svetur, reikia ir daugiau paslaugų bei pramogų. Tokios sezoninės kavinės manau nėra prastas pasirinkimas. Panevežy apskritai nėra kur papromgauti. Pamenu Kaune buvau jachtų klube, o ten šalia įsikūrųs kavinukė, sakyčiau atokus kraštas, bet žmonių vakare knibždėte knibžda. Ir kyla klausimas, o kodėl taip? Pirma, nes šalia vandens telkinio, antra, atokiau miesto šurmulio, trečia, jauki atmosfera.

Taip, tas furgoniukas gal ir nieko, bet visvien maloniau jaustis jaukioje vietoje, nei pievose kažkur iš furgoniuko pirkti kavą

[Panevezietis]

Kaunas ir Panevėžys.
Tris kartus skiriasi gyventojų skaičius ir t.t.

[Audrys]

Panevėžio plaukikai nusipelnė kokybiško baseino

Sausio 29 d. laikraštyje „Panevėžio kraštas“ publikuotame žurnalisto Laimio Kavoliūno straipsnyje „Paskutinis pasispardymas – uždirbti iš konkursų?“ pateikta tikrovės neatitinkanti informacija.

Siekdama teisingai informuoti visuomenę, Panevėžio miesto savivaldybė tikslina paskelbtus teiginius.

Panevėžį ir Lietuvą garsinantiems miesto plaukikams, tokiems kaip Danas Rapšys, Andrius Šidlauskas, Simonas Bilis ir kt., būtinas kokybiškas, Tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) reikalavimus atitinkantis baseinas. Todėl Savivaldybė planuoja „Aukštaitijos“ baseino priestato rekonstrukciją į 50 m 10 takelių baseiną. Idėja pristatyta Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui. Šis pritarimą, kad miestui reikia modernaus baseino, išsakė du kartus – 2017 ir 2018 m. Baseino statyba galėtų būti finansuojama Valstybės investicijų programos (VIP) ir Savivaldybės biudžeto lėšomis. Planuojama, kad tam pinigų iš VIP miestas galėtų gauti 2020 m.

Panevėžio užduotis siekiant šio tikslo – parengti baseino techninį projektą. Buvo paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas. Jį teko nutraukti – to primygtinai rekomendavo Viešųjų pirkimų tarnyba. Jos nuomone, konkurso dalyviams neturi būti keliamas reikalavimas turėti patirties projektuojant bent 1 baseiną.

Paskelbtas ir šiuo metu vykdomas antrasis konkursas. Jis dar nesibaigė, vertinamas pasiūlymai, taigi laimėtojo dar nėra. Kadangi baseinas – ypač svarbus objektas, bus atsižvelgiama ne vien į kainą, bet ir funkcionalumą, racionalumą, patogumą sportininkams, architektūrinę idėją, išraišką bei kt. Pasiūlymus vertina ne tik Savivaldybės, bet ir Lietuvos plaukimo federacijos atstovai, nepriklausomi ekspertai – Regioninė architektūros taryba.

Apie konkurso rezultatus, jam pasibaigus, visuomenę informuosime papildomai.

Viešųjų pirkimų procesas – sudėtingas mechanizmas. Čia neįmanoma „uždirbti“. Jei žurnalistui pavyko išsiaiškinti, kaip ir kiek „galima uždirbti iš atviro projekto konkursų“ ar turi konkrečių faktų, - kviečiame pasidalinti informacija su visuomene arba pranešti specialiosioms tarnyboms.

Savo ruožtu Savivaldybė kreipėsi į laikraščio „Panevėžio kraštas“ redakciją, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų paneigta.



http://www.panevezys.lt/lt/naujienos...elne-uags.html

[Audrys]

Panevėžyje bandomieji naujo biokuro katilo darbai

AB „Panevėžio energija" pradeda rekonstruotos Panevėžio RK-1 bandomuosius darbus, kurie prisidės prie šildymo kainų mažinimo. Įmonė įrengė 8 MW galios biokurą deginantį vandens šildymo katilą su 1,8 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu. Ši rekonstrukcija padės efektyvinti šilumos gamybą mažesnėmis kuro sąnaudomis ir mažės aplinkos tarša.
„Biokuras pakeis brangesnį ir ekologiškai kenksmingesnį gamtinių dujų kurą. Taip bus sumažinta katilinės generuojamos šilumos savikaina ir aplinkos tarša. Naujame biokuro katile bus deginama smulkinta mediena“ – sako administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna.
Panevėžio miesto katilinėse dalis šilumos gaminama deginant gamtines dujas. Siekdama didinti gaminamos šilumos kiekį, naudojant biokurą, AB „Panevėžio energija" rekonstravo Panevėžio RK-1 Pušaloto gatvėje. Bendra naujai sumontuotų įrenginių šiluminė nominali galia sieks 9,8 MW.
Aukšto efektyvumo naujas 8 MW galios biokuro katilas generuos šilumą, o išmetamų dūmų temperatūra bus panaudojama papildomos šilumos gavimui naujai įrengtame kondensaciniame ekonomaizeryje. Numatoma papildoma šilumos energijos gamyba naudojant biokurą sieks apie 40,8 tūkst. MWh per metus. Tokiu būdu Panevėžio miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje suvartojamų importuojamų gamtinių dujų kiekis metinėje šilumos gamyboje sumažėtų 43,7 tūkst. MWh arba 4,2 mln. m³.
Įrengtas naujas biokuro katilas pakeis gamtinėmis dujomis kūrenamų katilų darbą, dėl to mažės neigiamas poveikis aplinkai. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos – CO2 išmetimai sumažės 8,8 tūkst. t per metus. Sumontuota dūmų valymo įranga užtikrins kietųjų dalelių sklaidą į aplinką leistinose ribose. Naujo katilo dūmai bus nukreipti į esamą kaminą, todėl naujo taršos šaltinio neatsiras.
Projekto „Panevėžio RK-1 rekonstravimas“ projekto vertė sudaro 3,3 mln. eurų. AB Panevėžio energija“ iki 1,47 mln. eurų Europos Sąjungos parama projektui vykdyti skirta pagal LR energetikos ministro įsakymą dėl finansavimo skyrimo projektams, pateiktiems pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonę „Biokuro panaudojimo skatinimas šilumos energijai gaminti“.



http://www.panevezys.lt/lt/naujienos...ujos-ah9d.html

[Audrys]

Panevėžyje – vandenlenčių parkas

Vasaros sezonu Panevėžyje, prie „Ekrano“ marių, turėtų atsirasti vandenlenčių parkas. Jam kurti Panevėžio miesto savivaldybė pasirašė sutartį su UAB „Automatikos sistemos“.

„Džiaugiamės, kad baigėsi kelerius metus trukusios derinimo su įvairiomis valstybinėmis institucijomis procedūros ir panevėžiečiai, miesto svečiai turės naują pramogą“, - sako administracijos direktorius Rimantas Pauža.

Vandenlenčių parką kursiantiems verslininkams leista 5 metus naudotis apie 2,2 ha valstybinės žemės sklypu. Esant poreikius sutartis gali būti pratęsiama dar 2 metams.

UAB „Automatikos sistemos“ įsipareigojo užtikrinti teritorijos švarą ir tvarką, įrengti šiukšlių dėžes, aikštelę atliekų konteineriams ir biotualetams pastatyti, laikytis sanitarijos ir higienos, saugumo reikalavimų. Kuriant vandenlenčių parką turės būti išsaugoma bendra kraštovaizdžio struktūra ir estetinė vertė. Teritorija, kur veiks pramoginiai įrenginiai, negalės būti aptveriama.

http://www.panevezys.lt/lt/naujienos...iu-parkas.html

[Audrys]

Panevėžys atsinaujina! Pradėtos tvarkyti Nevėžio pakrantės

Šiemet Panevėžio miesto savivaldybė suplanavo sutvarkyti Nevėžio pakrantę (nuo Stoties g. tilto iki Nemuno g. tilto).



„Ranga jau prasidėjo – iki tol, kol leido oro sąlygos, statybininkai atliko parengiamuosius darbus atnaujinti apšvietimui. Senoji šaligatvių danga dar neardyta, nes žiemą sustojus darbams pėstiesiems būtų nepatogu ir nesaugu čia vaikščioti. Kaip ir J. Janonio g. prieigų atveju, statybos tęsis atšilus orams – pavasarį“, - teigia administracijos direktorius Rimantas Pauža.

Įgyvendinant Nevėžio pakrančių (nuo Stoties g. tilto iki Nemuno g. tilto) projektą teritorija bus pritaikyta bendruomenės rekreacinėms ir laisvalaikio reikmėms. Tvarkomi prietilčiai, atnaujinama dalis Nemuno g. ir Taikos al. šaligatvių, rekonstruojama aikštelė. Apšviestas pėsčiųjų ir dviračių takas jungs Kultūros ir poilsio parką su Senvage, atsiras lauko gimnastikos aikštelė, o aptvertoje šunų vedžiojimo aikštelėje bus sumontuota augintinių treniruočių ir dresavimo įranga.

Statybos darbus atlieka viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi UAB „Žilinskis ir Co“.

Projektui įgyvendinti skirta daugiau kaip 563 tūkst. Eur ES investicijų. Beveik 50 tūkst. Eur pridės valstybės biudžetas, likusias lėšas – Savivaldybė.

Numatyta projekto pabaiga – 2019 m. gruodžio 31 d.

http://www.panevezys.lt/lt/naujienos...etos-t34m.html

[Audrys]

Panevėžys atsinaujina! „Ekrano“ marios bus patrauklesnės

Panevėžio miesto savivaldybė pasirašė sutartį su UAB „JK Ranga“, pagal kurią bus tęsiami „Ekrano“ marių pakrančių ir aplinkos atnaujinimo, tvarkymo darbai.



Tai bus antrasis „Ekrano“ marių tvarkymo etapas. Rangos darbai bus atliekami valstybinėje žemėje, ribojamoje „Ekrano“ mariomis, Pajuostės pl. ir J. Biliūno g., šių gatvių zonose (pirmuoju etapu – iki rajono teritorijos ribų). Bus įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai su poilsio ir pramogų zonomis, apšvietimas, takai J. Biliūno gatvėje, autobusų stotelė Pajuostės pl. ir automobilių aikštelė, rekonstruojami privažiuojamieji keliai. Atsiras valčių ir mažų laivelių nuleidimo į vandenį vieta, pontoninis lieptas ir prieplauka mažiems laiveliams, lauko treniruoklių, vaikų žaidimų, paplūdimio tinklinio, šunų vedžiojimo aikštelės ir kt. Statybos darbų vertė – per 1,5 mln. Eur.

„Žengiame antrą žingsnį, kad Panevėžys pagaliau turėtų patrauklią, kokybišką zoną, kur miesto bendruomenė ir svečiai galėtų leisti laisvalaikį šiltuoju metų laiku. Smagu ir tai, kad kartu su Savivaldybe eina verslas – dar vieną pramogą pasiūlys UAB „Automatikos sistemos“, jau šiemet „Ekrano“ mariose ketinanti įrengti vandenlenčių parką“, - sako administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna.

Primename, kad pirmuoju „Ekrano“ marių teritorijos sutvarkymo etapu bus įrengiamas naujas pėsčiųjų ir dviračių takas, mediniai takai su pontoniniais tilteliais vandens link, poilsio, sporto ir vaikų žaidimų aikštelės, medinis tiltas, mažoji architektūra, iškylų ir laužaviečių vietos, tvarkomi želdynai. kurių ryškios spalvos brandinamos uogos prikvies paukščius, o žiemą kontrastuos su balta aplinka, sukurdamos įspūdingą reginį.

„Ekrano“ marių teritorijos sutvarkymo projektui Savivaldybė gavo 1,46 mln. Eur investicijų, beveik 129 tūkst. Eur skiria valstybė.

Projektas turėtų būti įgyvendintas iki 2020 m. spalio.

http://www.panevezys.lt/lt/naujienos...rano-kyh2.html

[Audrys]

„Ekrano“ mariose – ir batutų parkas

Panevėžio miesto savivaldybė paskelbė konkursą „Ekrano“ marių teritorijoje įrengti batutų parką.

„Norime verslui sudaryti sąlygas realizuoti idėjas, o miesto bendruomenei – pasiūlyti didesnę laisvalaikio formų įvairovę“, - sako Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus.

Batutų parkui įrengti numatyta apie 12 arų „Ekrano“ marių teritorijoje.

Paraiškas dalyvauti konkurse Savivaldybės priimamajame kviečiame teikti iki kovo 13 d. 14 val.

Su konkurso laimėtoju bus sudaroma 5 metų sutartis su galimybe ją pratęsti dar 2 metus.

Išsami informacija – čia. http://www.panevezys.lt/lt/naujienos...e-ir-q9pv.html

[Audrys]

Panevėžys atsinaujina! Pavasarį pasitinkame robotikos varžybų centro „RoboLabas“ atidarymu

Panevėžio miesto savivaldybė darbais įgyvendina užmojus miestą vystyti robotikos kryptimi. Panevėžys netrukus galės didžiuotis tapęs didžiausio Lietuvoje robotikos varžybų centro namais. Ilgai lauktas centro „RoboLabas“ atidarymas – jau kitą savaitę, vasario 27 d. 13 val.

„Minties“ gimnazijoje steigiamo robotikos varžybų centro tikslas – suteikti vaikams galimybių susipažinti su naujausiomis technologijomis, ugdyti kūrybiškumą, kritinį mąstymą, komandinio darbo įgūdžius ir kitas būtinas kompetencijas.

„Neabejoju, kad varžybų centro atidarymo nekantriai laukia visi Panevėžio informacinių technologijų mokytojai. „RoboLabas“ bus daug daugiau nei patraukli mokymosi erdvė vaikams. Modernus varžybų centras padės į mieste organizuojamas varžybas reguliariai pritraukti pažengusias robotų kūrėjų komandas iš visos Lietuvos, Latvijos ir kitų valstybių. Tikimės, kad taip jis taps kompetencijų centru, padėsiančiu Panevėžio mokytojams mokytis iš geriausiųjų, dalintis patirtimi ir kilstelėti vaikų ugdymą į naują lygį“, – sako centro įkūrimo koordinatorius, Savivaldybės projektų vadovas Vytautas Kalinauskas.

Spalvingas, dar dažais kvepiantis „RoboLabas“ bus aprūpintas šiuolaikiška įranga, darbą pradės specialistai. Remdamiesi gerąja kitų Lietuvos miestų ir užsienio valstybių patirtimi, ateinančius kelis mėnesius jie rengs metodinę mokymo medžiagą. Kolektyvą papildžius būrelių vadovams, mokymo procesas visu greičiu prasidės rugsėjį. Užsiėmimus galės lankyti 6-18 metų vaikai ir moksleiviai – tikimasi, kad pavyks jų pritraukti ne tik iš Panevėžio miesto, bet ir viso regiono.

Iki rudens „RoboLabas“ toli gražu nebus tuščias. Pirmosios robotikos varžybos vyks iškart po atidarymo – kovo 2 d. Regioninėse „First Lego League“ varžybose geriausiai pasirodžiusios jaunųjų robotų kūrėjų komandos iškovos kelialapius į nacionalinę „Robotiadą“. Planuojama, kad ateinančiais mėnesiais panašių renginių centre vyks ir daugiau, o vasarą čia bus organizuojamos robotikos stovyklos.

http://www.panevezys.lt/lt/naujienos...sari-125d.html

[Audrys]

Panevėžys atsinaujina! Visuomenei – interneto svetainė apie miesto projektus

Panevėžio miesto savivaldybė kuria vis daugiau ir įvairesnių priemonių informuoti bendruomenę apie investicinius projektus ar didžiuosius infrastruktūros plėtros darbus. Kovo mėnesį startuoja nauja interneto svetainė www.projektai.panevezys.lt, kur vienoje vietoje pateikiama konkreti, koncentruota informacija.



„Stengiamės, kad žmonės kuo daugiau žinotų apie tai, ką nuveikėme, darome ir ruošiamės daryti. Projektus ir darbus pristatome pranešimais spaudoje, internete, socialiniuose tinkluose, TV reportažais, radijo laidose. Filmais, kuriuos galėjote matyti per 515-ąjį miesto gimtadienį, „EXPO Aukštaitija“ parodoje, vėliau – ir internetu. Lauko stendais. Tačiau iki šiol visa informacija buvo išbarstyta. Naujoji interneto svetainė išsprendžia šią problemą. Visuomenei bus patogiau – vienoje vietoje apie projektus ir darbus pranešama lakoniškai, aiškiai, koncentruotai. Galėsite pamatyti eigą ir įsitikinti: tai, kad projektas vyksta, liudija ne tik kranai ir statybos, bet ir iki jų vykstantis procesas. Pamatysite žingsnius ir etapus, kuriuos turime pereiti, kad turėtume vis gražesnį, jaukesnį, patrauklesnį gyventi miestą“, - sako laikinai einantis mero pareigas mero pavaduotojas Aleksas Varna.

Naujojoje svetainėje bus pateikiama informacija apie daugiau kaip keturiasdešimt 2014-2020 m. ES investicijų laikotarpiu miesto vykdomus projektus, atliktus ir pradėtus didžiuosius infrastruktūros plėtros darbus, iniciatyvas, ambicijas.

http://www.panevezys.lt/lt/naujienos...enei-sc1n.html

[Audrys]

Laisvės aikštę papuoš dar vienas modernus pastatas

Atšilus orams Panevėžio Laisvės aikštėje užvirė statybos darbai. Tarp seno, Laisvės a. 1-ojo ir atnaujinto Laisvės a. 3-iojo pastatų, prasidėjo naujo pastato statybos.



Čia iškils trijų aukštų su mansarda statinys, kurio pirmuose dvejuose aukštuose bus komercinės patalpos, o viršutiniuose – gyvenamieji būstai.













Modernaus tamsaus pastato projekto autorius – panevėžietis architektas Valdas Klimavičius.
Projekto užsakovai – nekilnojamojo turto plėtotojos įmonės „Gedsta“ ir „Aukštaitijos renovacija“.

Naujo modernaus pastato projektas, patvirtintas Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos, o statybos leidimus Panevėžio miesto savivaldybė išdavė dar 2018 metų vasarą.
Panevėžiečiai, pamatę modernių tamsių spalvų pastatų projektus, kurių vienas jau puošia šiaurinę Laisvės aikštės dalį, kritiškai vertino juos.

Tačiau prieš metus kalbinta Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė sakė, kad Laisvės aikštės šiaurinės dalies pastatai turi savo charakterį.
„Nauji pastatai neturi atkartoti jau esančių pastatų charakterio, manierų. Todėl naujas pastatas turi būti visiškai kitoks – neturi dominuoti ir atkartoti jau stovinčių pastatų charakterio. Architektai turi žiūrėti į ateitį. Ta prasme, žengti vienu žingsniu sparčiau nei kiti žmonės. Todėl turi žiūrėti ir mąstyti perspektyviai – neprojektuoti tai, kas šiandien yra įprasta mūsų akiai“, – kalbėjo vyriausioji miesto architektė ir teigė, kad architektūroje vyrauja trys spalvos:

„Juoda, pilka ir balta. Be to, naujai statomas pastatas nėra juodas – atspausdinta vizualizacija neatskleidžia tikros pastato spalvos. Tikroji spalva – neutrali, prigesinto grafito atspalvis. Ši spalva – madinga. Nereikia bijoti naujovių, reikia pasikliauti profesionaliais architektais, o šį namą suprojektavęs panevėžietis architektas V. Klimavičius yra puikus architektas.“

https://jp.lt/laisves-aikstes-papuos...nus-pastatas1/

[Audrys]

Ieško nuomininko istoriniam malūnui

Nekilnojamojo turto skelbimuose neseniai pasirodė viliojanti žinia apie išnuomojamą legendomis apie vaiduoklius apipintą malūną Ramygalos gatvėje. Už daugiau nei 170 kv. m plotą istoriniame objekte per mėnesį prašoma tiek pat ir eurų. Tai yra netgi pigiau, nei išsinuomoti dviejų kambarių butą Panevėžyje.



Nuomojamas malūnas pastatytas 1875 metais. 1931 metais Z. Pranskūnas malūną nusipirko iš Mikalajūno. Tarpukario metais malūne buvo įrengtas lokomobilis (kilnojamasis arba stacionarus energijai gauti agregatas, sudarytas iš garo katilo, garo mašinos ir pagalbinių įrenginių). Šalia malūno buvo įrengtos vėlimo ir dažymo dirbtuvės. Pokario metais malūnas nacionalizuotas ir priklausė „Pramkombinatui“. Vėliau jame turėjo įsikurti Kraštotyros muziejaus gamtos ekspozicija. Tačiau spėta surengti tik vieną kriauklių parodą. Ilgą laiką čia veikė restoranas, skandalingai pagarsėjęs neva jame besibaladojančiais vaiduokliais.



2011-aisiais garsųjį malūną įsigijo Panevėžio bendrovė „Deliuvis“.

Kažkada Panevėžio verslininkas turėjo rimtą viziją, kaip prikelti naujam gyvenimui miesto savotiška vizitine kortele esantį malūną. Atnaujintos betrupančios pastato sienos, primontuoti nauji sparnai. Tolesnę rekonstrukciją, malūną pritaikant komercinei veiklai, kad būtų atvertos durys ir visuomenei, sustabdė ilgus metus užtrukusi kova su valdininkais.„Jei būčiau žinojęs, kad viskas taip susiklostys, nebūčiau to malūno net pirkęs. Silpną įmonę toks pirkinys ir rūpesčiai dėl jo būtų jau ir iki bankroto atvedę, o mes vis dar laukiam“, – sako „Deliuvis“ akcininkas Arūnas Nauronis.

Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...no-nuomininko/

[Audrys]

KLAIPEDOS 51 ....Nors ir ilgai jau vyksta statymas, bet rezultatas isties puikus, noretusi tokiu daugiau....gal siek tiek daugiau veidrodinio stiklo reiktu panaudoti.....