Panevėžio projektai

[Audrys]

Shmitz isvis galejo eiti i kita puse vietoj Auridos...

[Audrys]

Panevėžyje ketinama iškeldinti metalinius garažus

Sovietmečio palikimo – metalinių garažų – Panevėžio mieste užtenka. Panevėžio miesto savivaldybės valdininkai žino tris metalinių garažų bendrijas. Tačiau jų yra pavienių, stovinčių daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose arba kitose erdvėse.

Metaliniai garažai stovi ant valstybinės žemės, o garažų savininkai moka žemės nuomos mokesčius.

Panevėžyje metalinių garažų epochai artinasi liūdna pabaiga. Jau pradėta kalbėti, kad metalinių dėžių masyvai bus iškeldinti, nors galutinis iškeldinimo laikas nėra nustatytas.



Nukeldinimas numatytas

Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė naujienų portalui JP aiškino, kad planuojama atsisveikinti su metaliniais garažais.

„Tai yra numatyta bendruose planuose. Tose vietose, kuriose yra metaliniai garažai, bus suformuoti žemės sklypai ir gali būti, kad juose bus suformuotos ir infrastruktūros. Ateis tokia diena, kai metalinių garažų neliks. Kadangi tam palikimui nėra suformuoti žemės sklypai ir jie neturi nuosavybės – jie yra neįteisinti“, – sakė D. Gasiūnienė.
Operacija – skausminga

Pasak jos, metaliniai garažai – laikina statyba.

„Metalinių garažų panaikinimas būtų skausminga operacija, jeigu jie būtų nušluoti vienu mostu, o suformavus žemės sklypus, kurie būtų parduoti aukcione. Metalinių garažų savininkai – pagyvenę žmonės. Vieni juose laiko automobilius, kiti gal bulves, daržoves, treti vykdo kokią nors veiklą. Jau kalbama, kad būtina atsisveikinti su metaliniais garažai – jų era baigiasi. Manau, kad reikia kalbėti apie tai ir viešinti informaciją“, – teigė Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja ir pridūrė:

„Yra dar viena detalė. Kai kurie metaliniai garažai yra nebenaudojami. Todėl yra galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis ir nustačius bešeimininkį turtą, bei gavus finansavimą, jį utilizuoti.“
Moka mokesčius

Strateginio planavimo, investicijų ir biudžeto skyriaus vyriausioji žemės nuomos mokesčio administravimo specialistė Sigita Jakštienė naujienų portalui JP paaiškino, kad Panevėžyje yra 3 metalinių garažų bendrijos.

„Jie stovi ant valstybinės žemės ir moka privalomus žemės nuomos mokesčius, kaip ir savininkai, kurių statiniai stovi ant valstybinės žemės. Bendrijos gali pasinaudoti mokesčių lengvata, jei pristato reikiamus dokumentus. Beje, duomenis apie metalinius garažus administruoti pradėjome nuo 2003 metų. Mums duomenis apie tuos garažus perdavė tuometinė Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Tačiau apie jų nugriovimą ar panaikinimą kalbų negirdėjau. Tiesa, apie metalinių garažų nugriovimą kalbėti buvo pradėję patys bendrijų pirmininkai“, – sakė S. Jakštienė.
Nukelti padėtų teismas

Panevėžio miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Lauraitienė naujienų portalui JP sakė, kad metaliniais garažais rūpintis turi patys savininkai.

„Metaliniai garažai – sovietmečio palikimas ir tai mūsų istorija. Perbraižant žemės sklypų, teritorijų ribas, metaliniai garažai atsiranda svetimoje teritorijoje. Įpareigoti juos patraukti – sudėtinga. Juolab kad jie stovi toje teritorijoje seniai ir sovietinis reliktas kelia problemas. Tačiau kiekvienu klausimu, net ir dėl metalinių garažų, tenka spręsti individualiai“, – aiškino V. Lauraitienė, bet teigė, kad dar neteko pareikalauti iš metalinio garažo savininko, kad statinį perkeltų ar nukeltų:

„Nukelti metalinį garažą būtų sudėtinga. Reikia rasti savininkus, be to, manau, kad tai tektų daryti su teismo pagalba. Jie stovi seniai ir tektų įrodyti, kad jie trukdo, nors tie garažai – laikini statiniai.“

https://jp.lt/panevezyje-ketinama-is...inius-garazus/

[Stigas]

Paskelbtas konkursas Skaistakalnio parko rekonstrukcijai. Darbų atlikimo terminas - 14 mėnesių, konkursas iki rugpjūčio 7 d.

https://pirkimai.eviesiejipirkimai.l...asp?PID=406056

[Audrys]

Panevėžio Dailės galerijai atnaujinti – per milijoną eurų

Panevėžio miesto savivaldybė pasirašė finansavimo sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra – Dailės galerijai aktualizuoti skirta beveik 1 mln. Eur ES investicijų.

Projektui įgyvendinti miestas pridės per 175 tūkst. Eur.
„Tvarkysime dar vieną mūsų miestą garsinantį kultūros židinį, kurio galimybių iki šiol negalėjome išnaudoti. Tai puiki naujiena ne tik kultūros, bet ir visai miesto bendruomenei. Dabar Panevėžys galės didžiuotis ne tik atnaujintu Moigių kompleksu ir naujomis Kraštotyros muziejaus veiklomis, bet ir šviesia, patrauklia Dailės galerija“, – sako administracijos direktorius Rimantas Pauža.

„Tikimės, kad rangovams pavyks įgyvendinti projekto dvasią ir esmę atspindintį uždavinį – galerijos aktualizavimas ir modernizavimas. Pastatas pirmą kartą pradėtas eksploatuoti 1910 metais, jo istorija ilga ir įdomi, jau buvo perstatytas, įgijo priestatą. Tikimės, kad pasitinkant Dailės galerijos įkūrimo 30-metį panevėžiečiai ir miesto svečiai jau eis į modernią, šiuolaikinės visuomenės poreikiams pritaikytą įstaigą“, – sako Dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas.

Numatyta sutvarkyti Dailės galerijos pastatą: atidengti ir restauruoti autentišką išlikusią rytinę sieną, apšiltinti pastato sienas, stogą, pamatus, atnaujinti inžinerinius, elektros tinklus, įrengti įgarsinimo sistemą, suremontuoti I ir II aukštų patalpas – ekspozicijų erdves, rūbinę ir holą, įrengti edukacinę klasę, pritaikyti Dailės galeriją kultūrinei bei edukacinei veiklai. Bus įsigyta multimedijos, edukacinė įrangos, baldų.
Planuojama, kad Dailės galerijos pastato atnaujinimo darbai prasidės lapkričio mėnesį.
Projektą numatyta įgyvendinti iki 2019 m. spalio.

Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...les-galerijai/

[Audrys]

Patvirtintas Panevėžio miesto darnaus judumo planas

Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...judumo-planas/

[Audrys]

Pamatykite, kaip atrodys atnaujintos Panevėžio miesto erdvės

Vasara – įvairių kelionių metas. Siūlome pakeliauti po tokį Panevėžį, kokio dar nėra, bet apie kokį svajojame ir, tikime, netrukus bus.



Jau parengti Kultūros ir poilsio, Skaistakalnio parkų, J. Čerkeso sodybos, Jaunimo sodo, Maironio tako atnaujinimo techniniai projektai. Rengiamas Laisvės aikštės.
Tęsiamos kitos būtinos procedūros: derinimas su atsakingomis institucijomis, viešieji pirkimai.

O tada – visų laukiami rangos darbai. Vieni prasidės 2018 m. pabaigoje, kiti – 2019 m.

J. Čerkeso-Besparnio sodyba. [Skaistakalnio parke]



Skaistakalnio parkas.





Kultūros ir poilsio parkas.



Maironio takas.



Jaunimo sodas. [Marijonu g. parkelis]



Laisvės aikštė.





Rugpjūčio 1 d. duomenimis, 2014-2020 m. ES investicijų laikotarpiu Panevėžys jau pasirašė finansavimo sutarčių už daugiau kaip 24 mln. Eur. Pagal jas miestą pasieks per 20 mln. Eur ES lėšų, bus įgyvendinama 18 projektų.

Pažadame: bus ir daugiau!

https://jp.lt/pamatykite-kaip-atrody...miesto-erdves/

[Audrys]

Baigėsi išorės darbai Basanavičiaus g. 9 ir 11 baiginėjas irengti ir vidus

[Audrys]

Dingo dar vienas medinukas, naujas projektas J.Basanavičiaus g. 34

[Audrys]

Klaipėdos g. 51

[Vidma]

Kodėl architektai neapžioja jiems patikėtų svarbių Panevėžio projektų?

Alfa.lt /
Inga Kontrimavičiūtė / Sekundė
2018-05-04 14:34

Savivaldybė tvirtina jau po mėnesio darbus užvirsiant pramonės rajone – J. Janonio g., kelininkai bei statybininkai turėtų atsikraustyti ir į palei Nevėžio pakrantę besidriekiančią A. Jakšto g.

Tačiau vienų labiausiai matomų erdvių – Senvagės, Skaistakalnio parko, Bendruomenių rūmų ir jų prieigų, taip pat ir Jaunimo sodo – atnaujinimas įstrigo konkursus jų projektams parengti laimėjusių architektūros bendrovių kabinetuose.
Vėluojančius projektuotojus savivaldybė bando raginti taikydama sankcijas – simbolinius delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną.

Pradės nuo gatvių

Po kelerių metų Panevėžys iš miesto su aptrupėjusiais šaligatviais ir primirštais parkais turėtų atsiskleisti kaip savo stilių ir unikalumą turinti tikroji Aukštaitijos sostinė. Už ES investicijas žadama sutvarkyti jau keliasdešimt metų netvarkytas viešąsias erdves – įgyvendinti „Urban“ projektus, kuriems ruoštasi jau ne vienerius metus. Miesto administracija žada, kad 23 mln. eurų – 20 mln. eurų ES ir 3 mln. eurų savivaldybės – bus panaudoti taip, kad miesto atnaujinimo niekas nedrįs vadinti tik kosmetiniu.

Kol kas iš 14 tokių projektų statybos leidimai išduoti dar tik trims.

Savivaldybės administracijos direktoriaus Rimanto Paužos teigimu, dar šį mėnesį (2018.05.04) numatyta pasirašyti rangos darbų sutartį J. Janonio gatvei sutvarkyti. Birželio pradžioje savivaldybė planuoja sukirsti rankas su rangovais, tvarkysiančiais A. Jakšto g. Statybos leidimas jau išduotas Kultūros ir poilsio parkui atnaujinti.

Seniausio Panevėžyje Skaistakalnio parko unikalumą ir originalumą turintys atskleisti projektuotojai savivaldybei buvo įsipareigoję darbą baigti jau prieš mėnesį (2018.05.04).

Šiose vietose jau ne popierinius, o realius darbus panevėžiečiai turėtų pamatyti dar šią vasarą.

Iki rudens savivaldybė planuoja pasirašyti sutartis su rangovais ir dėl Nepriklausomybės aikštės, Nevėžio upės bei „Ekrano“ marių pakrančių sutvarkymo.

Baudžia simboliniais delspinigiais

Pagal savivaldybės planą statybos leidimai jau turėjo būti išduoti ir Jaunimo sodo, Senvagės, Skaistakalnio parko, viešųjų erdvių prie Bendruomenių rūmų atnaujinimo darbams. Visgi į šias erdves statybininkų ir landšafto tvarkytojų technika suvažiuos dar negreitai.

R. Pauža pripažįsta savivaldybę dar nė neturint jų sutvarkymo projektų, nors šiuos architektai privalėjo pateikti jau prieš mėnesį.

Keturioms erdvėms projektus rengia savivaldybės konkursą laimėjusios trys įmonės: Senvagės ir Skaistakalnio parko viziją dėlioja mažoji bendrija „Pupa – strateginė urbanistika“, Jaunimo sodo – panevėžiečių įmonė „Panprojektas“, o Bendruomenių rūmų prieigų atnaujinimo projektas – vilniečių firmos „Synergy Solutions“ rankose.

Pasak R. Paužos, savivaldybė joms skaičiuoja simbolinius – po 0,05 proc. užsakymo vertės už kiekvieną pradelstą dieną delspinigius.
„Didesnių delspinigių savivaldybė negali reikalauti. Dažnai bandoma pabrėžti, kad privačios įmonės griežtesnes sankcijas taiko, bet valstybinės įstaigos neturi tokios teisės“, – aiškino direktorius.

Laikas – prabanga

Vėluojančius ir šitaip pačią savivaldybę į bėdą stumiančius projektuotojus R. Pauža bando pateisinti. Direktorius nemato architektus elgiantis piktybiškai.

„Aš pats kaip architektas labai juos suprantu. Tai yra dideli projektai, kuriuos sunku suvaldyti, kyla organizacinių problemų. Visada numatomi optimistiniai terminai, bet projektuojant atsiranda neaiškumų, kurie tuos grafikus pakoreguoja“, – tvirtino R. Pauža.

Toks projektuotojų delsimas realaus atsinaujinimo laukiančiam Panevėžiui reiškia, kad miesto centrinės dalies tvarkymo darbai greičiausiai neprasidės net ir rudenį. Net kai architektai projektus paklos ant miesto vadovų stalo, šie negalės iš karto pulti ieškoti popieriuje nubraižytas vizijas įgyvendinančių rangovų – Centrinė projektų valdymo agentūra leidžia sau dar bent du mėnesius tikrinti rangos darbų pirkimo dokumentus.

„Toks terminas yra didžiulė prabanga, bet agentūros nepaskubinsime, nors laikas mums labai brangus. Popieriniai darbai patys sunkiausi – jų nematyti, o problemų išspręsti reikia labai daug“, – sakė R. Pauža.

Viešųjų erdvių prie Panevėžio bendruomenių rūmų sutvarkymo projektą rengianti vilniečių įmonė „Synergy Solutions“ vėlavimą pateisina kone dvigubai išaugusia projekto sąmata.

Finišo tiesiojoje

Senvagės ir Skaistakalnio parkų kompleksinio sutvarkymo idėjų konkursą su projektu „Nevėžio slėnis“ laimėjusios mažosios bendrijos „Pupa – strateginė urbanistika“ vadovas Tadas Jonauskis mėnesio vėlavimą vadina nemaloniu, bet natūraliu procesu.

Anot jo, prie didelės, apie 35 ha teritorijos, sutvarkymo projekto dirba maždaug pusės šimto žmonių komanda.

„Projektuojama labai didelė teritorija su daug statinių, atraminių sienų, tiltų. Dažnas didesnis projektas pareikalauja daugiau laiko. Tai „gyvi“ projektai, kiekviename etape iškyla naujų klausimų“, – aiškino architektas.

Anot jo, šiuo metu darbas „finišo tiesiojoje“.

„Turint didelį užsakymą visą laiką tenka rinktis: ar nori parengti kokybišką projektą, bet vėluoti, ar geriau užsimerkti prieš klaidas, bet suspėti laiku. Mes pasirinkome verčiau delspinigius mokėti, bet dėl kokybiško projekto padirbėti“, – aiškino T. Jonauskis.

Piktinasi neprotingais terminais

Atnaujinto Jaunimo sodo viziją parengti vėluojančios Panevėžio įmonės „Panprojektas“ direktorė Elvyra Klimavičienė situaciją aiškino didelėmis laiko sąnaudomis projektą derinant su užsakove savivaldybe, visuomene, policija, kitomis institucijomis.

„Ne nuo mūsų vienų sprendimų priklauso galutinis rezultatas. Suskaičiuotoji parko sutvarkymo sąmata pasirodė per didelė, teko ją mažinti, tai irgi užtruko“, – išskirtinės problemos nemato architektė.

Pasak E. Klimavičienės, įmonė sutinka savivaldybei mokėti delspinigius, nors, direktorės nuomone, ne architektai kalti, kad nespėja pagal terminą.

„Jei kariautume dėl delspinigių, reikėtų trečdaliu daugiau darbuotojų vien tam įdarbinti. Visoje Lietuvoje projektai vėluoja. Vokietijoje projektuojama maždaug tiek pat laiko, kiek statoma, o Lietuvoje projektui parengti skiriama 10 proc., statyboms – 100 proc. laiko. Čia vyrauja nuostata, kad projektai turi būti parengti per keletą mėnesių, nors vien projektavimo sąlygos išduodamos per 21 dieną, o derinimas, ekspertizė trunka apie mėnesį“, – neprotingais terminais piktinosi E. Klimavičienė.

Panevėžyje labiausiai apleisto Jaunimo sodo atnaujinimo projekto nesugebėjusi laiku užbaigti įmonė „Panprojektas“ teisinasi Lietuvoje architektus spaudžiančiais neprotingais terminais.

Rūmų prieigos pabrango keliskart

Viešųjų erdvių prie Panevėžio bendruomenių rūmų sutvarkymo projektą rengiančios vilniečių įmonės „Synergy Solutions“ atstovas ir projekto vadovas Tomas Kazlauskas pripažino sulaukęs savivaldybės įspėjimo dėl delspinigių, tačiau įmonės kaltės dėl vėluojamo užbaigti darbo nemato.

Anot jo, pagal terminą nespėjama gerokai išaugus projekto sąmatai.

„Projekte numatytos apimtys padidėjo kelis kartus. Vietoje milijono pakilo iki dviejų. Natūralu, kad tokia apimtis tapo neįgyvendinama savivaldybei, o mums darbo padvigubėjo“, – teigė T. Kazlauskas.

Pasak jo, taip nutiko esą paaiškėjus, kad sutvarkyti Bendruomenių rūmų prieigas gerokai sudėtingiau, nei iš pradžių planuota.

„Paraišką finansavimui gauti pildė savivaldybės žmogus, neturintis tiek specialistų ir laiko. Jam buvo sunku ir net neįmanoma numatyti visų darbų. Jei norima tą teritoriją paversti miesto erdve, o ne kažkokia gatve, pradeda visai kitaip atrodyti“, – aiškino architektas.

Anot jo, dėliodami Bendruomenių rūmų prieigų viziją projektuotojai vien tilto per Nevėžį išnagrinėjo net keturis variantus – nuo nugriovimo ir naujo pastatymo iki paprasto remonto. Projektuojant keliskart išaugo ir remontuojamos gatvės plotas.

„Kol vizualizacijos nepadarai, labai sunku suvokti, kiek tai kainuotų. Dabar bandome nesugadindami bendros idėjos projektą padalyti į du etapus“, – teigė T. Kazlauskas.

[Audrys]

Krekenavos g. 1

[Audrys]

Kodėl architektai neapžioja jiems patikėtų svarbių Panevėžio projektų?

Alfa.lt /
Inga Kontrimavičiūtė / Sekundė
2018-05-04 14:34

Metai bėga, laikas tiksi,ateis tas laikas,kai paramos laikas baigsis, pinigu nė velnio, projektu padarytu taip pat......taip ir liksim kaip visada prie suskilusios geldos.....visu projektu tikrai neįgyvendis laiku ir išvis puse nebedarys.....

[Audrys]

Pagaliau prasidėjo darbai P. Puzino 10 ir 10A

jei nepakeitė projekto

http://www.panevezys.lt/lt/veiklos-s...kos-skyrius/te chniniu-projektu-rengimas/archive/p10/informacinis-pranesimas_20883.html

[R.D.]

Audrys, gal kažką turite iš Skaistakalnio parko, ar jau kažkas kažką ten apnaujina?

[Audrys]

Audrys, gal kažką turite iš Skaistakalnio parko, ar jau kažkas kažką ten apnaujina?

Skaistakalnio parke smarkiai plečiasi tik nuotykiu parkas ,, Orangutanas,, www.orangutanas.lt daromos naujos trasos vaikams ir suaugusiems, kitu savyvaldybės žadėtu projektu dar nėra vygdoma, nei viename parke, nei Senvagėje, nei Laisvės aikštėje, žodžiu Panevėžys gali dabar pasigirti tik tiek, kad yra tvarkomi keliai ir šaligatviai, nemažai padaryta, tai yra triju metu sutartis su Kauno keliais ir ju turima technika...Vienas kitas nedidelis dvieju ar triju aukštų daugiabutis ar kotedžiukas yra statomas ir dar bus statomi tiek Stetiškiuose, Tilvyčio gatvej, Parko g. ir dar ilgai bus laukiama Stoties-Utenos g. sankirtoj ir ilgai laukti reiks Jakšto g. Dar žadėjo rekonstruoti pėsčiuju tilta link poliklinikos......labai dar daug buvo visokiu projektu ir naujas triju aukštu pastatas Resublikos g. ir pastatyti naujus miesto riboženklius ir aikštelėmis ir dar daug daug kitu projektu kurie laukia savo eilės arba išvis kai kurie jau nieko nebelaukia....Tai tiek iš Panevėžio....

[dts]

Skaistakalnio parke smarkiai plečiasi tik nuotykiu parkas ,, Orangutanas,, www.orangutanas.lt daromos naujos trasos vaikams ir suaugusiems, kitu savyvaldybės žadėtu projektu dar nėra vygdoma, nei viename parke, nei Senvagėje, nei Laisvės aikštėje, žodžiu Panevėžys gali dabar pasigirti tik tiek, kad yra tvarkomi keliai ir šaligatviai, nemažai padaryta, tai yra triju metu sutartis su Kauno keliais ir ju turima technika...Vienas kitas nedidelis dvieju ar triju aukštų daugiabutis ar kotedžiukas yra statomas ir dar bus statomi tiek Stetiškiuose, Tilvyčio gatvej, Parko g. ir dar ilgai bus laukiama Stoties-Utenos g. sankirtoj ir ilgai laukti reiks Jakšto g. Dar žadėjo rekonstruoti pėsčiuju tilta link poliklinikos......labai dar daug buvo visokiu projektu ir naujas triju aukštu pastatas Resublikos g. ir pastatyti naujus miesto riboženklius ir aikštelėmis ir dar daug daug kitu projektu kurie laukia savo eilės arba išvis kai kurie jau nieko nebelaukia....Tai tiek iš Panevėžio....

Dauguma jūsų paminėtų projektų yra viešųjų pirkimų stadijoje, tad prašom kantrybės

[Audrys]

Panevėžyje išnyks dar vienas legendinis pastatas vaiduoklis

Kadaise populiari Panevėžyje kavinė „Žalioji“ kitąmet turėtų atgimti – pastatas, prigludęs prie Panevėžio pataisų namų tvoros, remontuojamas.

Jis priklauso „Vičiūnų“ verslo grupės dukterinei įmonei „Paribys“. Neoficialiais duomenimis, po pastato rekonstrukcijos, čia vėl gali pradėti veikti kavinė.
Pateiktas rekonstrukcijos projektas

Sklypas, kuriame yra rekonstruojamas buvusios „Žaliosios“ kavinės pastatas, yra Panevėžio miesto centrinėje dalyje, adresu P. Puzino g. 10., „Sausio 13-osios“ skvere.

Šiuo metu sklype esantis pastatas yra nenaudojamas, apleistas, užkaltomis angomis.

Pagal pateiktą projektą, kuris buvo derintas su Panevėžio miesto savivaldybe, pastatas rekonstruojamas užstatant antrą aukštą, apšiltinant ir apdailinant, bet nekeičiant buvusio pastato naudojimo paskirties.

Rekonstruojamas pastatas – ant esamo pastato, išlaikant esamą pastato užstatymo kontūrą, projektuojamas antras aukštas.


Pagal projektą, pirmo aukšto esama salė skiriama prekybai, joje planuojami laiptai į užstatomą antrą aukštą, kuriame taip pat bus prekybos salė.

Likusi pirmo aukšto dalis, arčiau P. Puzino gatvės, prie kurios galimas automobilių privažiavimas, skiriama buitinėms patalpoms, sandėliavimui.
Parduotuvės nebus?

Bendrovės „Paribys“ vadovas Vytautas Andriuška naujienų portalui JP teigė, kad vietoje buvusios „Žaliosios“ kavinės prekybos centro nebus.

„Geriausiai, kad jums pakomentuotų „Vičiūnų“ įmonių grupės atstovai“, – sakė V. Andriuška.

Plėtoja verslą

Pakomentuoti, kodėl ir kada bus suremontuotas apleistas buvusios „Žaliosios“ kavinės pastatas, sutiko „Vičiūnų grupės“ komunikacijos vadovas Mindaugas Snicorius.

„Visai greta Panevėžio miesto centro esantis pastatas priklauso „Vičiūnų grupės“ dukterinei įmonei „Paribys“. Be pagrindinio maisto produkcijos verslo, „Vičiūnų“ įmonių grupė plėtoja ir daugelį kitų, tame tarpe ir nekilnojamojo turto, verslą. Panevėžio rinkoje matome tam tikrų perspektyvų, todėl džiaugiamės galėję pradėti šio, reikia pripažinti, lig šiol aplinkos nepuošusio pastato atnaujinimą, – teigė M. Snicorius.
Po visapusio remonto P. Puzino gatvėje esančios patalpos bus pritaikytos komercinei veiklai. Darbus vykdysime etapais ir galutinai užbaigti planuojame per kitus metus. Kiti greta esantys pastatai „Vičiūnų“ įmonių grupei nepriklauso, bet tikimės, kad suremontavus mums priklausantį pastatą, kitų apleistų pastatų savininkai sukrus ir pradės gražinti savuosius.“

https://jp.lt/panevezyje-isnyks-dar-...as-vaiduoklis/

[Vidma]

Miesto pokyčiai – biurokratijos labirintuose
SEKUNDĖ / INGA KONTRIMAVIČIŪTĖ / AKTUALIJOS / 2018.08.23 07:53

Panevėžiečiams laukiant žadamo miesto esminio atnaujinimo, dėl permainų Savivaldybė remia ietis su vietinių paveldo sargų vadu.

Nors Aukštaitijos sostinė negali pasigirti nei įspūdingu senamiesčiu, nei istorinių objektų gausa, Kultūros paveldo departamento (KPD) Panevėžio padalinys, vadovaujamas Arūno Umbraso, miesto Tarybos opozicijoje esančios Gemos Umbrasienės sutuoktinio, jau beveik penketą mėnesių nesutinka pasirašyti Savivaldybės pateikto miesto centrinės dalies detaliojo plano. Kol ant šio dokumento nėra visų reikalingų parašų, Panevėžio centro atnaujinimo darbai negali pajudėti iš mirties taško. Savivaldybė tvirtina, kad jei ne paveldo sargų užsispyrimas, autobusų stoties prieigų, mažų simbolinio senamiesčio gatvelių ir naujos autobusų stoties projektai jau būtų gerokai įsivažiavę, o daliai jų jau netgi skelbiami konkursai rangovams. Spalį miesto centras galėjo virsti viena didele statybų aikštele.

Aklavietėje atsidūrusi Savivaldybė apginti ją nuo A. Umbraso šaukiasi visų, ko tik įmanoma – nuo Seimo pirmininko, premjero, ministerijų iki Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos.

Ar kultūros paveldo Panevėžyje sergėtojų vadas neperlenkė lazdos, demonstruodamas savo galią, susirūpino aiškintis Kultūros ministerija. Šioji nurodė KPD vadovams imtis tyrimo ir įvertinti, ar A. Umbraso veiksmuose „nėra galimų tarnybinio nusižengimo požymių dėl nepagrįsto vilkinimo derinant detalųjį planą Panevėžio mieste ir spręsti dėl jo tarnybinės atsakomybės“.

Jaučiasi kaip pasakos Eglė

„Jei darbai būtų ėjęsi, kaip tikėtasi, birželį jau galėjome turėti leidimus statybai, rugpjūtį skelbti konkursus rangos darbams, spalį pasirašyti sutartis su rangovais ir Panevėžio centre prasidėtų statybos“, – vardijo Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė.

Anot jos, baigiantis rudeniui, Savanorių aikštėje, V. Kudirkos, Birutės, Perkūno ir kitose senamiesčio aurą išsaugojusiose centrinėse gatvelėse galėjo užvirti didieji darbai, finansuojami Europos Sąjungos.

Tokią viziją, vyriausiosios architektės teigimu, Savivaldybė ir matė dar kovo pabaigoje teikdama KPD Panevėžio padalinio vadovui A. Umbrasui derinti miesto centrinės dalies detalųjį planą. Tik turint šį dokumentą įmanomas tolesnis centro rekonstrukcijos procesas.

Tačiau lemiamo parašo iš paveldosaugininko Savivaldybei nesiseka išpešti iki šiol.

D. Gasiūnienė ironizuoja, kad jaučiasi kaip ta Eglė iš pasakos, gavusi užduotį suverpti užkerėtą šilkų kuodelį, sunešioti geležines klumpes, iškepti ragaišį be rykų.

„Dar prieš metus, pernai rugpjūtį, Kultūros paveldo departamentas išdavė sąlygas, kurias turėjome įvykdyti rengdami detalųjį planą. Nors jos buvo ganėtinai sunkios, Savivaldybė puolė vykdyti ir išpildė. Tačiau dabar departamentas pareikalavo anuliuoti jo pirmąsias sąlygas ir spaudžia, kad kreiptumėmės į jį dėl jau kitų sąlygų išdavimo. Jokio įstatymo nuostatos tokių viražų neleidžia“, – teigia miesto vyriausioji architektė.

Anot jos, naujas KPD Panevėžio padalinio nurodymas – Savivaldybei pakeisti ne tik rekonstruoti numatytos centrinės dalies, bet visą miesto detalųjį planą. Tai biudžetui kainuotų ne tik didžiulius pinigus, pareikalautų žmogiškųjų išteklių, bet, kas blogiausia, tektų dar sugaišti marias laiko, kuris, senkant ES paramos įsisavinimo terminui, įgyja aukso vertę.

„O kur garantija, kad šitas reikalavimas bus jau paskutinis?“ – architektė nebepasitiki A. Umbraso žodžiu.

D. Gasiūnienė tikina nesuvokianti, kodėl paveldosaugininkui netinka Savivaldybės pateiktasis detalusis planas.

„Ant mano stalo guli dar penkių sklypų mieste detalieji planai. Kultūros paveldo departamentas juos suderino, pasirašė ir neprašė pakeisti viso miesto detaliojo plano, o dabar kažkodėl to prašo. Negaliu atsakyti, kokios to priežastys“, – stebėjosi skyriaus vedėja.

Aiškinsis kaltus

Dėl nesusišnekėjimo su KPD Panevėžio skyriumi, pasak D. Gasiūnienės, stoja net trys ES finansuojami projektai. Savivaldybė, neturėdama centrinės miesto dalies detaliojo plano, vis dėlto pradėjo rengti jos sutvarkymo techninius projektus. Tačiau kol paveldosaugininkai ant plano neuždėjo savo parašo, ir šie tėra niekiniai: Panevėžio centrinę dalį iš esmės pakeisti turintys projektai, regis, atsidūrė aklavietėje. Ten pat – ir didžiulį ažiotažą sukėlusi Savivaldybės vizija Savanorių aikštėje pastatyti naują autobusų stotį.

Dėl A. Umbraso veiksmų raštus krūvai institucijų pasirašęs laikinasis Panevėžio meras Aleksas Varna prisipažįsta nebematęs kitos išeities, kaip išjudinti įstrigusius projektus.

„Reikia situaciją greičiau išsiaiškinti, nes laikas dega. Negalime projektuoti, pirkti rangos darbų. O Finansų ir Vidaus reikalų ministerijos mus vis spaudžia greičiau skelbti konkursus, pasirašyti sutartis su rangovais. Toks ministerijų siekis suprantamas – norisi, kad visoje Lietuvoje ES pinigai greičiau būtų tikslingai panaudoti. Bet tai turi būti visų institucijų bendras tikslas“, – sako A. Varna.

Detalųjį planą atsisakantis pasirašyti A. Umbrasas yra miesto Tarybos opozicijoje esančios Lietuvos žaliųjų partijos atstovės Gemos Umbrasienės sutuoktinis. Ji – aršiausia Panevėžio valdžios kritikė.

Paklaustas, ar skundai institucijoms surašyti įtarus A. Umbrasą politikuojant, A. Varna diplomatiškai nusijuokė.

„Nesinori kaltinti žmonių. Gal ir įstatymai, poįstatyminiai dokumentai taip surašyti, kad specialistai juos supranta skirtingai. Savivaldybė ne teisėja, kad pasakytų, kas kaltas. Dėl to ir kreipėmės į daug institucijų. A. Umbrasas sako, kad jis teisus, mums atrodo, kad ne. Rezultatas toks, kad Savivaldybė turi didelių problemų, stoja miesto centro sutvarkymo darbai“, – teigia A. Varna.

Pavaldiniai komentuoti nedrįsta ....

...Situacijos, Panevėžio centro atnaujinimą įstūmusios į aklavietę, Kultūros paveldo departamentas nekomentuoja.

Nors departamento direktoriaus pavaduotojui Audriui Skaisčiui bei pačiam A. Umbrasui klausimai nusiųsti dar rugpjūčio 7-ąją, paveldosaugininkai iki šiol nesiteikė į juos net sureaguoti.

KPD trečiadienį atsiliepusi direktoriaus sekretorė korespondentei nurodė kreiptis į Panevėžio padalinio vyriausiąją specialistę Rasuolę Kerbedienę, pavaduojančią nuo rugpjūčio 6-osios atostogaujantį A. Umbrasą.

Nors R. Kerbedienė patvirtino, jog padalinys gavo dar prieš dvi savaites siųstus klausimus, visgi specialistė painiavos tarp Savivaldybės ir paveldosaugininkų aiškinti neišdrįso.

„Tikrai negaliu atsakyti, nes šiuo konkrečiu atveju viskam vadovauja A. Umbrasas“, – teigė R. Kerbedienė.

[dts]

Miesto pokyčiai – biurokratijos labirintuose
SEKUNDĖ / INGA KONTRIMAVIČIŪTĖ / AKTUALIJOS / 2018.08.23 07:53

Ištėkšti iš darbo ir įkalti kokią 500.000 baudą už trukdymą miesto plėtrai.

[Panevezietis]

Ne pirmas kartas...Į google įvedus išmeta daug buvusių problemų su juo.
Nušalint nuo pareigų ir tegul teisiasi pora metų.
Per tą laiką susitvarkytų ES projektai.