Panevėžio projektai

[Panevezietis]

https://jp.lt/lidl-neketina-sustoti-...na-parduotuve/

Straipsnyje apie Lidl yra ir kitos informacijos:

„Vyksta derybos su investuotoju, kuris laimėjo Autobusų stoties statybų konkursą. Naujas stoties pastatas iškils netoli senojo – alyvų parkelio vietoje. Statybas planuojame pradėti 2018 metais, o, jei viskas seksis gerai, statybos turėtų baigtis 2019 metais.“

[Audrys]

Panevėžys atsinaujina! Turėsime patrauklią „Ekrano” marių pakrantę

Panevėžiui skirta ES lėšų dar vienam projektui – „Ekrano“ marių pakrantei pritaikyti laisvalaikio ir rekreacijos reikmėms. Savivaldybė pasirašė finansavimo sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra, pagal kurią miestui skiriama beveik 1,6 mln. Eur ES ir valstybės biudžeto lėšų. Dar 129 tūkst. Eur prisidės Savivaldybė.

„Ekrano” marios – didžiausias mūsų miesto vandens telkinys. Deja, iki šiol taip ir nesulaukęs savo valandos – vis dar neturime bendruomenės lūkesčius, laisvalaikio ir poilsio poreikius atitinkančios infrastruktūros. Dabar ši problema bus išspręsta“, - sako Savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža.

Įgyvendinant projektą numatyta išvystyti teritoriją prie „Ekrano“ marių – pašalinti menkaverčius medžius, krūmus ir pasodinti naujų. Įrengti naujus ir atnaujinti esamus pėsčiųjų ir dviračių takus (dviračių trasą nuo Pajuostės plento tilto iki tilto per Nevėžį J. Biliūno gatvėje). Sutvarkyti ir atverti Nevėžio pakrantę, įrengiant maudykles, braidykles. Išvystyti ramaus ir aktyvaus poilsio, vandens pramogų infrastruktūrą (vaikų žaidimų, sporto, šunų vedžiojimo aikštelės, treniruokliai, prieplauka, valčių nuleidimo vieta ir pan.), patogų susisiekimą ir parkavimą. Įrengti apšvietimą ir mažosios architektūros elementus (šiukšlių dėžes, suoliukus, dviračių stovus ir kt.).

„Ekrano“ marių viešoji aplinka bus tvarkoma 2 etapais. Pirmojo rangos darbai turėtų prasidėti jau 2018 m. Bus atnaujinama ir rengiama infrastruktūra daugiau kaip 3,5 km „Ekrano“ marių pakrantės ruože (nuo Pajuostės pl. tilto bei visu pėsčiųjų ir dviračių taku). Antruoju etapu darbai vyks teritorijoje, ribojamoje „Ekrano“ mariomis, Pajuostės pl., gyvenamųjų namų kvartalu ir J. Biliūno gatve. Statybos prasidėtų 2019 m.

Projektas „Teritorijos prie „Ekrano“ marių konversija, pritaikant ją aktyviam poilsiui, užimtumui ir vietos verslo skatinimui“ (Nr. 07.1.1-CPVA-R-904-51-0007) bus įgyvendinamas pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“. Finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo (1 461 111,40 Eur), valstybės biudžeto (128 921,60 Eur) ir Savivaldybės (128 923 Eur) lėšomis. Bendra projekto vertė – 1 718 956 Eur.



Komunikacijos skyrius

http://www.panevezys.lt/lt/naujienos...sime-gqrw.html

[Audrys]

Panevėžys siekia turėti modernų baseiną

Į pasaulio plaukikų elitą išsiveržusiais panevėžiečiais besididžiuojanti Aukštaitijos sostinė siekia turėti tarptautinius reikalavimus atitinkantį 50 m plaukimo baseiną.

„Lietuvą garsino ir garsina mūsų mieste užaugę ir išugdyti plaukikai. Danas Rapšys, Andrius Šidlauskas, Simonas Bilis, Darius Grigalionis, Arūnas Savickas, Jūratė Ladavičiūtė, Paulius Andrijauskas, Mindaugas Sadauskas… Turime atiduoti duoklę sportininkų ir nacionalinės rinktinės narius, rekordininkus, Europos ir pasaulio čempionus išauginusių trenerių laimėjimams, įdirbiui, o kartu paskatinti naujų ugdymą. Esame plaukikų kalvė su stipriomis jų rengimo tradicijomis, todėl moderni infrastruktūra yra būtina sąlyga rengti profesionalius ne tik miestą, bet ir šalį tarptautiniu mastu garsinančius sportininkus“, – sako meras Rytis Račkauskas. Savivaldybės planai – „Aukštaitijos“ baseino priestato rekonstrukcija į 50 metrų baseiną. Kūno kultūros ir sporto centro užsakymu parengti pirminiai architektų pasiūlymai. 10 takelių baseinas su žiūrovų tribūnomis ir reikalingomis patalpomis galėtų atsirasti tarp sporto rūmų pastato ir ledo arenos, pastatus blokuojant. Susidėvėjęs rūmų priestatas būtų griaunamas, taip formuojant plotą baseinui. Naujasis statinys galėtų funkcionuoti ir kaip savarankiška sporto, pramogų zona, nepriklausomai nuo renginių, ir kaip sudėtinė viso komplekso dalis. Taip būtų išplečiamas sportinių ir pramoginių veiklų spektras. Galėtų atsirasti kavinė ne tik baseino lankytojams, nedidelis vaikų baseinas, pirčių kompleksas, dušai, sūkurinės vonios, treniruoklių salė, VIP ložės, administracinės ir kt. patalpos. Artimiausias žingsnis – konkursas konkrečiam techniniam projektui parengti. Tam bus panaudotos miesto biudžeto arba Valstybės kapitalo investicijų programos lėšos. Panevėžio unikalų sovietmečio paveldą – vienintelį ne tik Lietuvoje, bet turbūt ir pasaulyje jau 50 metų remonto nemačiusį dabartinį baseiną miesto sporto rūmuose A. Jakšto g. vasarą apžiūrėjęs Aukštaitijos sostinėje lankęsis premjeras Saulius Skvernelis prisipažino pasijutęs it keliais dešimtmečiais atsukus laiką. „Sporto kompleksas leidžia keliauti laiko mašina ir grįžti į gilų sovietmetį“, – tąkart įvertino premjeras, apžiūrėjęs Panevėžyje „Aukštaitijos“ sporto komplekso du baseinus – vieną dar veikiantį 25-ių metrų, o kitą dėl itin prastos būklės nebeeksploatuojamą 12-os metrų.

Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...dernu-baseina/

[Gies]

Panevėžys siekia turėti modernų baseiną

Į pasaulio plaukikų elitą išsiveržusiais panevėžiečiais besididžiuojanti Aukštaitijos sostinė siekia turėti tarptautinius reikalavimus atitinkantį 50 m plaukimo baseiną.

„Lietuvą garsino ir garsina mūsų mieste užaugę ir išugdyti plaukikai. Danas Rapšys, Andrius Šidlauskas, Simonas Bilis, Darius Grigalionis, Arūnas Savickas, Jūratė Ladavičiūtė, Paulius Andrijauskas, Mindaugas Sadauskas… Turime atiduoti duoklę sportininkų ir nacionalinės rinktinės narius, rekordininkus, Europos ir pasaulio čempionus išauginusių trenerių laimėjimams, įdirbiui, o kartu paskatinti naujų ugdymą. Esame plaukikų kalvė su stipriomis jų rengimo tradicijomis, todėl moderni infrastruktūra yra būtina sąlyga rengti profesionalius ne tik miestą, bet ir šalį tarptautiniu mastu garsinančius sportininkus“, – sako meras Rytis Račkauskas. Savivaldybės planai – „Aukštaitijos“ baseino priestato rekonstrukcija į 50 metrų baseiną. Kūno kultūros ir sporto centro užsakymu parengti pirminiai architektų pasiūlymai. 10 takelių baseinas su žiūrovų tribūnomis ir reikalingomis patalpomis galėtų atsirasti tarp sporto rūmų pastato ir ledo arenos, pastatus blokuojant. Susidėvėjęs rūmų priestatas būtų griaunamas, taip formuojant plotą baseinui. Naujasis statinys galėtų funkcionuoti ir kaip savarankiška sporto, pramogų zona, nepriklausomai nuo renginių, ir kaip sudėtinė viso komplekso dalis. Taip būtų išplečiamas sportinių ir pramoginių veiklų spektras. Galėtų atsirasti kavinė ne tik baseino lankytojams, nedidelis vaikų baseinas, pirčių kompleksas, dušai, sūkurinės vonios, treniruoklių salė, VIP ložės, administracinės ir kt. patalpos. Artimiausias žingsnis – konkursas konkrečiam techniniam projektui parengti. Tam bus panaudotos miesto biudžeto arba Valstybės kapitalo investicijų programos lėšos. Panevėžio unikalų sovietmečio paveldą – vienintelį ne tik Lietuvoje, bet turbūt ir pasaulyje jau 50 metų remonto nemačiusį dabartinį baseiną miesto sporto rūmuose A. Jakšto g. vasarą apžiūrėjęs Aukštaitijos sostinėje lankęsis premjeras Saulius Skvernelis prisipažino pasijutęs it keliais dešimtmečiais atsukus laiką. „Sporto kompleksas leidžia keliauti laiko mašina ir grįžti į gilų sovietmetį“, – tąkart įvertino premjeras, apžiūrėjęs Panevėžyje „Aukštaitijos“ sporto komplekso du baseinus – vieną dar veikiantį 25-ių metrų, o kitą dėl itin prastos būklės nebeeksploatuojamą 12-os metrų.

Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...dernu-baseina/

"modernų"

[Audrys]

Pamatykite, kaip Panevėžyje po rekonstrukcijos atrodys baseinas

Panevėžio miesto savivaldybė siekia, kad miestas turėtų tarptautinius reikalavimus atitinkantį 50 m plaukimo baseiną.

„Lietuvą garsino ir garsina mūsų mieste užaugę ir išugdyti plaukikai. Danas Rapšys, Andrius Šidlauskas, Simonas Bilis, Darius Grigalionis, Arūnas Savickas, Jūratė Ladavičiūtė, Paulius Andrijauskas, Mindaugas Sadauskas… Turime atiduoti duoklę sportininkų ir nacionalinės rinktinės narius, rekordininkus, Europos ir pasaulio čempionus išauginusių trenerių laimėjimams, įdirbiui, o kartu paskatinti naujų ugdymą. Esame plaukikų kalvė su stipriomis jų rengimo tradicijomis, todėl moderni infrastruktūra yra būtina sąlyga rengti profesionalius ne tik miestą, bet ir šalį tarptautiniu mastu garsinančius sportininkus“, – sako meras Rytis Račkauskas.



Savivaldybės planai – „Aukštaitijos“ baseino priestato rekonstrukcija į 50 metrų baseiną. Kūno kultūros ir sporto centro užsakymu parengti pirminiai architektų pasiūlymai. 10 takelių baseinas su žiūrovų tribūnomis ir reikalingomis patalpomis galėtų atsirasti tarp sporto rūmų pastato ir ledo arenos, pastatus blokuojant. Susidėvėjęs rūmų priestatas būtų griaunamas, taip formuojant plotą baseinui.



Naujasis statinys galėtų funkcionuoti ir kaip savarankiška sporto, pramogų zona, nepriklausomai nuo renginių, ir kaip sudėtinė viso komplekso dalis. Taip būtų išplečiamas sportinių ir pramoginių veiklų spektras. Galėtų atsirasti kavinė ne tik baseino lankytojams, nedidelis vaikų baseinas, pirčių kompleksas, dušai, sūkurinės vonios, treniruoklių salė, VIP ložės, administracinės ir kt. patalpos.

Artimiausias žingsnis – konkursas konkrečiam techniniam projektui parengti. Tam bus panaudotos miesto biudžeto arba Valstybės kapitalo investicijų programos lėšos.

https://jp.lt/pamatykite-kaip-paneve...odys-baseinas/

[Audrys]

Kranto gatvės stadiono rekonstrukcija ( vadinama panevėžietiškai krantufkė)

[Audrys]

Panevėžio centre Savanorių aikštėj esantys garažai, pakeitė ivaizdį....

[Audrys]

Panevėžyje nuo žemės paviršiaus šluojamas 50-ies metų senumo pastatas

Panevėžyje greitai prasidės naujos, bendrovei „Lidl Lietuva“ priklausančios, parduotuvės statybos. Statinys turėtų iškilti Beržų-J. Basanavičiaus gatvių sankirtoje. Šiandien popiet jau prasidėjo buvusio bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“ administracijos pastato griovimo darbai.

Bendrovė „Panevėžio autobusų parkas“ administracijos pastatas parduotas bendrovei „Lidl Lietuva“ ir nugriovus jį bus pastatytas antras „Lidl“ prekybos centras Panevėžyje.
„Lidl“ stato greitai

Kad šioje vietoje atsiras „Lidl“ prekybos centras patvirtino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža.

Pasak jo, Beržų-J. Basanavičiaus gatvių sankirtoje bus statomas prekybos centras.

„Bendrovė „Lidl Lietuva“ nusipirko senus Autobusų parko pastatus ir vietoje jo statys parduotuvę. Kiek žinau, tai ne paskutinis „Lidl“ prekybos centras Panevėžyje. Vieną jau turime, o jų bus ir daugiau. Stato jie greitai“, – informavo administracijos direktorius.


Pasistatė dirbtuves

Bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“ generalinis direktorius Rimantas Petukauskas naujienų portalui JP patvirtino, kad buvusio parko administracinio pastato vietoje atsiras „Lidl“ prekybos centras.

„Pardavę prieš bene 50 metų statytą administracinį pastatą už gautas lėšas Autobusų parko vidiniame kieme pasistatėme modernias dirbtuves ir patalpas administracijai. Tokių dirbtuvių, kiek žinau, neturi nei vienas Lietuvos autobusų parkas. Bendrovės administracija jau naujose patalpose įsikūrė, o dirbtuvėse baigiame įrangą sutvarkyti“, – didžiavosi nauju statiniu įmonės vadovas R. Petukauskas ir teigė, kad be pridėtinės vertės mokesčio naujas pastatas kainavo apie 2,5 mln. eurų.


Tinklą plečia

Bendrovės „Lidl Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento specialistė Valerija Lebedeva naujienų portalui JP aiškino negalinti daug pasakoti ir komentuoti apie prekybos centrų plėtrą šalies miestuose.

Pasak jos, Lietuvoje veikia 31 „Lidl“ parduotuvė, o per šiuos metus duris atvėrė devynios.











Naujas autobusu parko pastatas

[Audrys]

Išskirtiniai kadrai: pamatykite, kaip griaunamas buvęs Panevėžio autobusų parko pastatas

Šiandien panevėžiečius prikaustė vaizdai vienoje judriausių mieste Beržų-J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje. Čia šiandien popiet pradėtas griauti buvęs bendrovės„Panevėžio autobusų parkas“ administracijos pastatas.

Bendrovė „Panevėžio autobusų parkas“ administracijos pastatas parduotas bendrovei „Lidl Lietuva“ ir nugriovus jį bus pastatytas antras „Lidl“ prekybos centras Panevėžyje.
Panevėžio autobusų parko generalinis direktorius Rimantas Petukauskas naujienų portalui JP patvirtino, kad buvusio parko administracinio pastato vietoje atsiras „Lidl“ prekybos centras.

„Pardavę prieš bene 50 metų statytą administracinį pastatą už gautas lėšas Autobusų parko vidiniame kieme pasistatėme modernias dirbtuves ir patalpas administracijai“, – didžiavosi nauju statiniu įmonės vadovas R. Petukauskas ir teigė, kad be pridėtinės vertės mokesčio naujas pastatas kainavo apie 2,5 mln. eurų.

https://jp.lt/isskirtiniai-kadrai-pa...arko-pastatas/

[Audrys]

Panevėžio autobusų parko darbuotojai kraustosi į naujas patalpas



„Naująjį statinį jau priėmė valstybinė komisija, o senojo griovimo darbai pradėti. Administracijos darbuotojams iš senojo pastato teko išsikraustyti itin skubiai – vos per trylika valandų“, – dėsto Panevėžio autobusų parko generalinis direktorius Rimantas Petukauskas.



Naujojo statinio vertė – 2,5 mln. eurų plius PVM. Pusę pinigų skyrė „Lidl Lietuva“, pusė – autobusų parko skolintos lėšos. „Naujajame pastate įsikurs sandėlis su agregatų cechais, vairuotojams skirtos patalpos su dušais, tualetais. Visos jos – jaukios ir šildomos. Pastatas buvo projektuojamas kaip B ekonomiškumo klasės, tačiau tikimės pasiekti A lygį“, – sako R. Petukauskas.



Naujųjų patalpų plotas – 3 tūkst. 300 kv. m. Visa jose sumontuota įranga – nauja. Čia yra net keturi koloniniai keltuvai, 74 suspausto oro taškai, daugybė kištukinių jungčių. Dispečerinėje montuojama nauja įranga vairuotojų blaivumui patikrinti. Be to, čia įrengtas modernus suvirinimo bei dažymo cechas, originali dažymo bei džiovinimo kamera, tepalų keitimo linija su monitoringo sistema, pagalbinės patalpos, moderni autobusų plovykla, salonų valymo cechas. Patalpas apšvies LED ir liuminescenciniai šviestuvai“, – aiškina įmonės vadovas.



Dirbtuvėse taip pat įrengta dujomis varomų autobusų remonto patalpa su sumontuotais jutikliais, kurie suveiktų esant dujų nuotekiui.

Pasak generalinio direktoriaus, visus darbus skubėta vykdyti kaip įmanoma greičiau. „Ir taip per trejus metus – tiek laiko derinome projektą – statybos darbai pabrango maždaug 50 proc.“, – teigia R. Petukauskas.



Pastačius „Lidl“ prekybos centrą, greta įsikurs ir 133 vietų automobilių statymo aikštelė, nemaža sklypo dalis bus apsodinta medžiais.

http://ebus.lt/panevezio-autobusu-pa...ujas-patalpas/

Tokio modernaus pastato neturi nei vienas Lietuvos autobusų parkas.Panevėžys modernėja !!!!

[Audrys]

Panevėžys atsinaujina! Gavome lėšų Skaistakalnio parkui

Panevėžio miesto savivaldybė pasirašė dar vieną finansavimo sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra. Miestui skirta beveik 1,85 mln. Eur ES ir valstybės lėšų Skaistakalnio parkui su prieigomis atnaujinti. 150 tūkst. Eur prisidės Savivaldybė.

„Esame žalias miestas, tačiau mūsų parkai dar negali pasigirti laisvalaikiui, aktyviam poilsiui pritaikyta aplinka. Dabar šią situaciją galėsime pakeisti“, - sako Savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža.

Skaistakalnio parkas yra seniausias mieste, ypač vaizdingas, turi istorinę ir dendrologinę vertę, tačiau dviračių bei pėsčiųjų takų tinklas nepakankamas, prastos būklės. Parko ir Nevėžio pakrantės patrauklumą gožia menkaverčiai medžiai ir krūmai, susidėvėję bei nepakankami mažosios architektūros elementai.

Gavus ES finansavimą numatyta atnaujinti Skaistakalnio parko ir prieigų infrastruktūrą – pašalinti menkavertę augaliją, išlyginti veją, atkurti želdynus, pasodinti dekoratyvių krūmų, suformuoti jų masyvus, sutvarkyti tvenkinių pakrantes, Žagienio upelio slėnį. Bus atverta Nevėžio pakrantė, įrengti priėjimai prie upės, atnaujintas pėsčiųjų tiltas ir pritaikytas neįgaliesiems, įrengti nauji tilteliai per upelį ir tvenkinius, rekonstruoti esami ir įrengti nauji pėsčiųjų ir dviračių takai, atsiras naujų sporto ir žaidimo aikštelių, automobilių stovėjimo aikštelė, į renginių zoną pertvarkyta estrados teritorija, pastatyta naujų suoliukų, šiukšliadėžių, dviračių stovų ir kt. Visiškai atsinaujins apšvietimo sistema, bus suformuoti įėjimai į parką, saugumą užtikrins vaizdo kameros.

Šiuo metu baigiamas Skaistakalnio parko techninis projektas, statybos turėtų prasidėti 2018 metais. Projektą numatyta įgyvendinti iki 2019 m. pabaigos.



Komunikacijos skyrius

http://www.panevezys.lt/lt/naujienos...YAZqY.facebook

[Audrys]

Didžiųjų Panevėžio permainų išvakarės

Ne vienerius metus iš šalies stebėję su europinių fondų parama besitvarkančių mažesniųjų šalies miestų darbus, šiandien panevėžiečiai raitojasi rankoves ir ruošiasi išnaudoti savo galimybę.

Kartu su kitais keturiais šalies didmiesčiais Panevėžys dalyvauja 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programoje, numatančioje integruotos teritorijos plėtrą. Kasdieniškai „Urban“ vadinama programa numato investicijas į apibrėžtą miesto teritoriją siekiant tvaraus jos atnaujinimo. Kompleksiškai atnaujinta bus 14 teritorijų centrinėje Panevėžio dalyje ir palei Nevėžio upę.


Sėkmingas – tik patrauklus miestas

Miesto viešųjų erdvių sutvarkymas centrinėje miesto dalyje – „sugrįžtanti“ investicija, kuri paskatins prie permainų prisijungti ir verslą, didins Panevėžio patrauklumą ir gerins gyvenimo kokybę.

Panevėžiui skirta 20 mln. eurų, dar 3 mln. pridėjo savivaldybė. Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas teigia, kad reikia maksimaliai pasinaudoti išskirtine galimybe sutvarkyti miesto viešąsias erdves: „Privalome tinkamai pasinaudoti tuo, ką turime šiandien. Išties net eglutę gražiau papuošus galima pasiekti efektą – visi eina apžiūrėti, džiaugiasi. Būtina didinti miesto patrauklumą, nes niekas nenori gyventi ar važiuoti ten, kur tamsu ir liūdna.“

Panevėžio meras pažymi visada oponavęs paplitusiai nuostatai supriešinti viešųjų erdvių tvarkybą ir investicijas į darbo vietų kūrimą: „Neginčytina, kad darbo vietos labai svarbu, bet Panevėžyje šiandien trūksta ne darbo vietų, o darbo rankų. Žmonių šiais laikais vien darbo vietos nemotyvuoja. Jaunas žmogus nevažiuos ten, kur nepatraukli aplinka, nėra kur kokybiškai praleisti laisvalaikį. Todėl negaliu sutikti su tais, kurie situaciją mato vienpusiškai. Į miesto patrauklumą irgi turime investuoti, nes viskas susiję, procesai lygiagretūs, o Panevėžyje iki šiol apie tai galvota per mažai. Dabar turime unikalią galimybę pasitempti“.

Panevėžiečiai planuoja kur kas daugiau nei gražius papuošimus, klinkeriu grįstas aikštes ar dainuojančius fontanus. Ir tai, įsitikinusi miesto valdžia, bus investicijos, kurių nereikės apverkti kaip neprasmingų – kaip po ankstesnio ES paramos laikotarpio, kai milijonai skirti ištuštėjusių miestelių centrinėms aikštėms blizginti.

„Panevėžys yra regiono centras, o visa Lietuva gal būtų turėjusi mažiau problemų, jei tvarkymasis būtų pradėtas ne nuo mažųjų miestelių – kad ir kokie mieli jie būtų, – o nuo pagrindinių, ekonomiką įsukti galinčių variklių – didžiųjų miestų. Bet laukuose buvo tiesiami neaišku kur vedantys trinkelėmis grįsti šaligatviai. O žmonių ten nematyti ir šiandien. Tai reiškia investicijų neproporcingumą“, – apgailestavo Panevėžio miesto meras.

Laikas urbanistiniams sprendimams

„Urban“ programa įpareigoja ne paskirstyti lėšas pavieniams projektams, o plačiau pažvelgti į teritorijos problemas ir numatyti kompleksinį jos tvarkymą.

Ir kaip tik čia yra Panevėžio stiprybė – pastaraisiais metais jo naujas veidas vis dažniau patikimas architektams.

„Vadovaudamiesi urbanistikos dėsniais ir matydami visumą, miestą kuriame kaip vientisą organizmą. Žinoma, profesionalus požiūris reikalauja skirti pakankamą dėmesį ir detalėms, – teigia R. Račkauskas. – O geriausiai užtikrinti tai galima projektuotoją pasirenkant architektūrinės idėjos konkursų keliu, kur laimi kokybiškiausia idėja ir aukšta dalyvių kvalifikacija. Ir mes einame tuo keliu – jau įvyko šeši idėjų konkursai.“

„Kita vertus, sprendimai turi būti ne vien dulkes nupučiantys, – atkreipė dėmesį vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė. – Jei visa, kam ryžtasi miestas, tėra remontai, tai nėra lyderystė, ir tai niekaip nepadeda miestui augti. Privalome nebijoti ir permainų, ir net drastiškų idėjų“.

Mėlynoji miesto arterija

Pagrindinė naują Panevėžio įvaizdį kuriančios savivaldybės idėja – aktualizuoti svarbiausią miesto simbolį Nevėžį. „Juk būtent Nevėžis yra miesto ašis, Panevėžys istoriškai susiformavo palei upę, nuo jos kilo ir miesto pavadinimas. Norime, kad Nevėžis taptų mėlynąja miesto arterija, ant kurios kaip karoliukus vertume pagal „Urban“ programą tvarkomus objektus: ji vingiuos nuo Pajuosčio iki Berčiūnų, palei Ekrano marias ir Skaistakalnio parką, centrinę miesto dalį, Taikos alėjos pušynėlį bei Kultūros ir poilsio parką. Mūsų miestas turi galimybę įrengti dviratininkams ir pėstiesiems, vežimėlius stumiančioms mamoms ar bėgimo entuziastams patrauklią, kokybišką infrastruktūrą visoje paupio juostoje“, – pažymėjo R. M. Račkauskas.

Beje, dviračių takų tvarkyba yra vienas Panevėžio prioritetų – gaila neišnaudoti šiam susiekimo būdui itin tinkamo lygaus reljefo miesto kompaktiškumo. Čia, anot miesto vadovų, dažnai su mašina sunkiau kur nors nuvažiuoti, nei su dviračiu, ar tiesiog nueiti pėsčiomis, o darnaus judumo principai organiškai tinka miestui.

Rekonstruos autobusų stotį

Vienas objektų, kurio atnaujinimo laukia net tie, kurie pro Panevėžį tik pravažiuoja – autobusų stotis. Kalbėta ir apie jos, įsiterpusios miesto centrinėje dalyje ir nugyventos, iškeldinimą, ir apie tai, kad šiai teritorijai aplink ratus sukantys techniškai pasenę autobusai patrauklumo neprideda. Nacionalinės premijos laureatas Rolandas Palekas ir jo komanda pernai atliko galimybių studiją ir Panevėžiui pasiūlė nesudėtingą, bet iš esmės poziciją pakeitusį sprendimą.



Architekto kūrybinė komanda, įvertinusi greta esantį žydų paveldą – gatveles, ješibotą ir kt., – perkėlė visą autobusų stoties infrastruktūros bloką – autobusų apsisukimo ir sustojimo vietas – keliasdešimčia metrų atokiau nuo pėsčiųjų zonos ir taip paliko autobusų dūmus arčiau tranzitinių gatvių.

„Ankstesnės kadencijos metu buvo siūloma rekonstruoti stotį paliekant iš esmės tą patį tūrį, tik uždengti peroną stogu. Šiuo atveju turime urbanistinį sprendimą ir nepalyginti tvirtesnę koncepciją“, – R. Paleko pasiūlyta idėja neabejoja R. M. Račkauskas.

Po konversijos stotis virs infoterminalu, kur tilps bendruomenių verslininkiškumo patalpos, turizmo ir verslo komunikacijos centras. Įgyvendinus architektų viziją ši vieta turėtų virsti tikrai lankoma vieta, tiki miesto vadovai. Visos su susisiekimo funkcija susijusios infrastruktūros įrengimas bus patikėta privačiam investuotojui. Sutartis su juo turėtų būti pasirašyta jau netrukus.

Planuojama, kad investuotojas atliks stoties pastato rekonstrukciją ir atiduos jį eksploatuoti savivaldybei, o šalia iškilsiančią trijų aukštų stovėjimo aikštelę su komercinėmis erdvėmis apačioje eksploatuos pats. Ir projektavimas, ir rangos darbai turėtų prasidėti jau 2018 m.

Miesto atnaujinimas vyks etapais. Kol kas baigiama pasirengti 11-os iš 14-os suplanuotų teritorijų tvarkymui. Tarp jų – ir Nevėžio upės pakrančių sutvarkymas bei pramoninės J. Janonio gatvės rekonstrukcija.
Nevėžio upės pakrančių sutvarkymas

Techninis projektas šiems darbams jau parengtas, jau gautas ir statybos leidimas, ruošiamasi viešajam rangos darbų pirkimui. Pradėti darbus tikimasi 2018 m. vasarą.



Šio projekto metu bus sukurta arba atnaujinta 49 800,13 kv. m atviros erdvės.

Projekto vertė – 662 413 eurai

Įgyvendinimo laikotarpis – 2017–2019 m.

Janonio gatvės prieigų sutvarkymas

Reikšmingos permainos planuojamos J. Janonio gatvėje – pagrindinėje miesto pramoninės zonos susisiekimo arterijoje. Didžiausia pramonės įmonių, gamyklų koncentracija pasižyminti Panevėžio teritorija seniai laukia dėmesio, ir ypač tai aktualu darbuotojams, kurie čia atvyksta viešuoju transportu, ateina pėsčiomis, dviračiais ar nuosavu transportu. Gatvė skirta važiuoti ir sunkiajam transportui. Atvykstantieji automobiliais čia seniai pasigenda vietų jiems pastatyti – tenka grūstis važiuojamojoje J. Janonio gatvės dalyje. Dėl to sumažėja ir gatvės pralaidumas, o į darbo vietą nepatogu atvykti ir pėstiesiems bei dviratininkams. Ši pramoninės zonos problema mažina ir jos patrauklumą verslo ir investicijų plėtrai.



Tad pagrindinis rekonstrukcijos tikslas ir yra padidinti automobilių stovėjimo vietų skaičių bei sutvarkyti esamas aikšteles. Taip pat suplanuota abipus gatvės atnaujinti pėsčiųjų-dviračių takus (nuo žiedo prie S. Kerbedžio g. iki Savitiškio g.), atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių taką nuo J. Janonio gatvės pro Plukių gatvę iki Kultūros ir poilsio parko pėsčiųjų tilto. Atnaujinimo sulauks ir autobusų stotelės. Siekiant užtikrinti gyventojų saugumą numatoma atnaujinti apšvietimo sistemos tinklus, šviestuvus, taip pat atnaujinti įvažas ir įrengti eismo saugumo priemones, atnaujinti arba įrengti mažosios architektūros elementus ir želdynus.

Techninis darbų projektas jau baigiamas, 2018 m. pradžioje bus skelbiamas viešasis rangos darbų pirkimas, vasarą tikimasi darbus pradėti.

Projekto vertė – 2 015 305 eurai

Įgyvendinimo laikotarpis – 2017–2020 m.

https://jp.lt/didziuju-panevezio-permainu-isvakares/

[Audrys]

Miesto atnaujinimą suplanavęs Panevėžys žada: nepatogumai bus tikrai laikini

Panevėžys be baimės skelbia kitąmet virsiantis didele statybų aikštele. Miesto administracija žada, kad 23 mln. eurų – 20 mln. pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir 3 mln. eurų savivaldybės indėlio – bus panaudoti taip, kad miesto atnaujinimo niekas nedrįs vadinti tik kosmetiniu.

Kartu su kitais keturiais šalies didmiesčiais gavusi lėšų vadinamajai „Urban“ programai, Aukštaitijos sostinė strateguoja investuoti į kompleksišką nugyventų teritorijų atnaujinimą. Dėmesio ir lėšų sulauks net 14 teritorijų centrinėje miesto dalyje ir palei Nevėžio upę.


Panevėžio meras Rytis Račkauskas pabrėžia visada oponavęs paplitusiai nuostatai priešpriešinti viešųjų erdvių tvarkybą ir investicijas į darbo vietų kūrimą: „Neginčytina, kad darbo vietos labai svarbu, bet Panevėžyje šiandien trūksta ne darbo vietų, o darbo rankų. Žmonių šiais laikais vien darbo vietos nemotyvuoja. Jaunas žmogus nevažiuos ten, kur nepatraukli aplinka, nėra kur kokybiškai praleisti laisvalaikio. Todėl negaliu sutikti su tais, kurie situaciją mato vienpusiškai. Į miesto patrauklumą irgi turime investuoti, nes viskas susiję, procesai lygiagretūs, o Panevėžyje iki šiol apie tai galvota per mažai. Dabar turime unikalią galimybę pasitempti.“

Prieš didžiųjų darbų pradžią miesto administracija atlieka parengiamuosius darbus – atnaujinimo laikotarpis pakeis Panevėžio kasdienybę, tačiau sukels ir neišvengiamų trikdžių dėl vykstančių statybų. „Žinoma, sieksime darbus pabaigti kuo greičiau. Juk turėsime išskirtinių renginių: švęsime Valstybės šimtmetį, Lietuvos olimpinę dieną, miesto gimtadienį, tad darbai planuojami etapais taip, kad nepatogumai kuo mažiau trukdytų panevėžiečiams, verslas galėtų tęsti savo veiklą, o ženklas „Atsiprašome už laikinus nepatogumus“ Panevėžyje neįleistų šaknų“, – sakė meras R. Račkauskas.

Kultūros ir poilsio parko modernizavimas

Panevėžio miesto parkas jau netrukus turėtų atrodyti kur kas patraukliau: bus atnaujinta ir jo infrastruktūra, ir želdiniai. Siekiant patenkinti įvairaus amžiaus miesto bendruomenės bei svečių poilsio ir rekreacijos poreikius, nuspręsta jo vakarinę dalį pritaikyti pasyviam poilsiui, o rytinę – aktyviam.



Parke bus rekonstruota apšvietimo sistema (tam tikrose vietose bus sumontuota šviestuvų į grindinį, bus apšviesta medžių lajų ir kitų objektų). Lankytojai ras naujus, šiuolaikiškus suolelius ir kitų mažosios architektūros elementų.

Dideli darbai lauki želdynų tvarkytojų – bus šalinami menkaverčiai medžiai ir krūmai. Tikėtina, jog panevėžiečiai nesupyks dėl to, kad teks išretinti per tankiai augančius medžius masyvuose. Kitose vietose jų bus sodinama papildomai. Tvarkytojų planuose – ir esamų pėsčiųjų bei dviračių takų atnaujinimas, ir naujų įrengimas. Šalia takų atsiras gėlynų, bus sutvarkytas parko teritorijoje esantis upelis, jo šlaite ketinama įrengti amfiteatrinę aikštelę. Taip pat parko teritorijoje planuojama įrengti poilsiaviečių, numatyta sutvarkyti ir atverti Nevėžio upės pakrantę ir įrengti priėjimus prie upės, pertvarkyti mažąją architektūrą. Vaikai čia ras naujų žaidimo aikštelių, naujoje vietoje bus įrengta šunų išvedžiojimo aikštelė. Lėšų bus skirta ir netradicinių sporto šakų aikštelei modernizuoti, Pirmajame pasauliniame kare žuvusių Rusijos armijos karių kapinių teritorijai sutvarkyti.

Rytinėje parko dalyje aktyviam bendruomenės poilsiui numatoma pritaikyti kalvą, įrengti universalų sporto aikštyną, treniruoklių bei lauko gimnastikos aikštelių. Atvykusieji į parką automobiliais ras tris stovėjimo aikšteles (viena – iš Nemuno g., kitos dvi – iš Parko g. pusės). Bus atnaujinta dalis Nemuno ir Parko gatvių šaligatvių, saugumui užtikrinti numatoma įrengti stebėjimo kameras.

Projekto vertė – 3 098 934 eurai.

Įgyvendinimo laikotarpis – 2016–2019 m.
Jaunimo sodo sutvarkymas

Miesto administracija žada pasiekti, kad aktyvaus poilsio erdve vėl taptų kadaise jaunimo ir šeimų traukos centru buvęs Jaunimo sodas Marijonų gatvėje. Tai vienas Panevėžio kampelių, kurio želdynai, turintys pagyvinti miesto veidą, suteikti jam išskirtinumo ir žavesio, yra smarkiai apleisti. Sutvarkius želdynus čia iškils vaikų žaidimų aikštelių, lauko treniruoklių, daugiafunkcis sporto aikštynas jaunimui, bus rekonstruoti pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ir atnaujintas viešasis tualetas.



Aktyvių pramogų įvairovė, tikimasi, į Jaunimo sodą pritrauks nemažus lankytojų srautus, ir parkas taps patrauklia vieta nišų mieste ieškančiam smulkiajam bei vidutiniam verslui – tam numatytos laikinosios paslaugų vietos. Sukurti palankias sąlygas verslo plėtrai bei skatinti bendruomeninę veiklą Panevėžio mieste yra vienas pagrindinių projekto tikslų. Kartu siekiama sukurti modernią erdvę, kurią jaunimas vertintų kaip patrauklią bendrauti, socializuotis, ir taip didinti jaunimo užimtumą, ugdyti jo santykį su gamta. Vyresnio amžiaus žmonėms sutvarkyta miesto žalioji infrastruktūra, tikimasi, irgi taps puikia laisvalaikio, susitikimų, kasdienybės paįvairinimo vieta.



Šiuo metu rengiamas techninis projektas.

Įgyvendinimo laikotarpis – 2017–2019 m.

https://jp.lt/miesto-atnaujinima-sup...ikrai-laikini/

[Panevezietis]

Kada makdolnadą ir trijųiksų maksimą pastatys, kada nacionalizuos tas medines plastiko dailylentėm apkaltas trobas miesto centre, kada bus įvažiavimai į miestą sutvarkyti?
Kol nebus, tol kaimas bus.

[Audrys]

Kada makdolnadą ir trijųiksų maksimą pastatys, kada nacionalizuos tas medines plastiko dailylentėm apkaltas trobas miesto centre, kada bus įvažiavimai į miestą sutvarkyti?
Kol nebus, tol kaimas bus.

čia sutinku, kad trobas reiktu iš centro senai nuversti, o tas procesas vyksta labai lėtai, beto reiktu uždrausti nuosavų namų statybas centre....Gaila, bet nepaminėjo ypač svarbesnių objektų centre atsinaujinimo kaip Panevėžio viešbučio atnaujinimo, buvusio koncervu fabriko, V.Karpenkos visi priklausiantys pastatai.....visi šie pastatai neduoda centre gero ivaizdžio...

Makdonaldas aišku būtų daug geriau nei Hesburgeris. Trijų iksų Maxima daug geriau, nei dar viena Norfa, o LIDLo reikia ir ne vieno. Dar vienas dalykas reikia dar viena malūną sutvarkyti, įkurti muziejų....nežinau kaip kitiems, bet norėtusi matyti, bent viena kita dangoraižį stiklinį, kad ir 24 aukštų....
Daug dar visokių projektų trūgsta, bet reikia pasidžiaugti ir tomis kas bus daroma...

[Audrys]

Panevėžyje už 2 mln. eurų atnaujinamas Skaistakalnio parkas

Panevėžyje bus atnaujinamas seniausias mieste Skaistakalnio parkas – savivaldybė pranešė gavusi 1,85 mln. eurų finansavimą parkui ir prieigoms atnaujinti.

Panevėžio miesto savivaldybė šią savaitę dėl to pasirašė finansavimo sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra.

Darbus pradėti planuojama jau kitąmet, baigti 2019-aisiais. Šiuo metu baigiamas rengti Skaistakalnio parko techninis projektas. Savivaldybė parkui ir jo

prieigoms atnaujinti skirs dar 150 tūkst. eurų.


„Esame žalias miestas, tačiau mūsų parkai dar negali pasigirti laisvalaikiui, aktyviam poilsiui pritaikyta aplinka. Dabar šią situaciją galėsime pakeisti“, – sakė savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža.

Skaistakalnio parkas yra seniausias mieste, ypač vaizdingas, turi daug istoriškai vertingų medžių, tačiau nėra tinkamai pritaikytas pėstiesiems ir dviratininkams: ketinama įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, iškirsti menkavertę augaliją, išlyginti veją, atkurti želdynus, pasodinti dekoratyvių krūmų, suformuoti jų masyvus, sutvarkyti tvenkinių pakrantes, Žagienio upelio slėnį. Planuojama įrengti priėjimus prie Nevėžio, atverti šios upės pakrantę, atnaujinti ir neįgaliesiems pritaikyti pėsčiųjų tiltą, įrengti naujus tiltelius per upelį ir tvenkinius, rekonstruoti esamus ir įrengti naujus pėsčiųjų ir dviračių takus.

Savivaldybės teigimu, bus įrengtos naujos sporto ir žaidimo, automobilių stovėjimo aikštelės, į renginių zoną bus pertvarkyta estrados teritorija, pastatyti nauji suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, bus visiškai atnaujinta apšvietimo sistema, suformuoti įėjimai į parką, o lankytojų saugumą užtikrins vaizdo kameros.

https://jp.lt/panevezyje-uz-2-mln-eu...kalnio-parkas/

[Audrys]

Dar kartą apie 2018m. projektus. Šį sykį iš dienrasčio ,,SEKUNDĖ,, perfotkinta




























Beabejo dar ir kitų projektų yra gamykla LEZe , daugiabučių renovacija, kotedžų naujų statyba ir dar daug kitų projektų.....

[Panevezietis]

......panašu? (ironizuoju).
Dėkui Audry, kad palaikai mūsų miestelio temų gyvybę!

Pagrinde ES eurai gelbės, žiūrėsim kaip viskas atrodys 2020 m.
Belieka sulaukt.

[Vidma]

Didžiųjų Panevėžio permainų išvakarės


Autorius: AINA NAUJIENOS - Sau 1, 2018

Ne vienus metus iš šalies stebėję su europinių fondų parama besitvarkančių mažesniųjų šalies miestų darbus, šiandien panevėžiečiai raitojasi rankoves ir ruošiasi išnaudoti savo galimybę.

Kartu su kitais keturiais šalies didmiesčiais Panevėžys dalyvauja 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programoje, numatančioje integruotos teritorijos plėtrą. Kasdieniškai „Urban“ vadinama programa numato investicijas į apibrėžtą miesto teritoriją siekiant tvaraus jos atnaujinimo. Kompleksiškai atnaujinta bus 14 teritorijų centrinėje Panevėžio dalyje ir palei Nevėžio upę.

Sėkmingas – tik patrauklus miestas

Miesto viešųjų erdvių sutvarkymas centrinėje miesto dalyje – „sugrįžtanti“ investicija, kuri paskatins prie permainų prisijungti ir verslą, didins Panevėžio patrauklumą ir gerins gyvenimo kokybę.

Panevėžiui skirta 20 mln. eurų, dar 3 mln. pridėjo savivaldybė. Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas teigia, kad reikia maksimaliai pasinaudoti išskirtine galimybe sutvarkyti miesto viešąsias erdves: „Privalome tinkamai pasinaudoti tuo, ką turime šiandien. Išties net eglutę gražiau papuošus galima pasiekti efektą – visi eina apžiūrėti, džiaugiasi. Būtina didinti miesto patrauklumą, nes niekas nenori gyventi ar važiuoti ten, kur tamsu ir liūdna.“

Panevėžio meras pažymi visada oponavęs paplitusiai nuostatai supriešinti viešųjų erdvių tvarkybą ir investicijas į darbo vietų kūrimą: „Neginčytina, kad darbo vietos labai svarbu, bet Panevėžyje šiandien trūksta ne darbo vietų, o darbo rankų. Žmonių šiais laikais vien darbo vietos nemotyvuoja. Jaunas žmogus nevažiuos ten, kur nepatraukli aplinka, nėra kur kokybiškai praleisti laisvalaikį. Todėl negaliu sutikti su tais, kurie situaciją mato vienpusiškai. Į miesto patrauklumą irgi turime investuoti, nes viskas susiję, procesai lygiagretūs, o Panevėžyje iki šiol apie tai galvota per mažai. Dabar turime unikalią galimybę pasitempti“.

Panevėžiečiai planuoja kur kas daugiau nei gražius papuošimus, klinkeriu grįstas aikštes ar dainuojančius fontanus. Ir tai, įsitikinusi miesto valdžia, bus investicijos, kurių nereikės apverkti kaip neprasmingų – kaip po ankstesnio ES paramos laikotarpio, kai milijonai skirti ištuštėjusių miestelių centrinėms aikštėms blizginti.

„Panevėžys yra regiono centras, o visa Lietuva gal būtų turėjusi mažiau problemų, jei tvarkymasis būtų pradėtas ne nuo mažųjų miestelių – kad ir kokie mieli jie būtų, – o nuo pagrindinių, ekonomiką įsukti galinčių variklių – didžiųjų miestų. Bet laukuose buvo tiesiami neaišku kur vedantys trinkelėmis grįsti šaligatviai. O žmonių ten nematyti ir šiandien. Tai reiškia investicijų neproporcingumą“, – apgailestavo Panevėžio miesto meras.

Laikas urbanistiniams sprendimams

„Urban“ programa įpareigoja ne paskirstyti lėšas pavieniams projektams, o plačiau pažvelgti į teritorijos problemas ir numatyti kompleksinį jos tvarkymą.

Ir kaip tik čia yra Panevėžio stiprybė – pastaraisiais metais jo naujas veidas vis dažniau patikimas architektams.

„Vadovaudamiesi urbanistikos dėsniais ir matydami visumą, miestą kuriame kaip vientisą organizmą. Žinoma, profesionalus požiūris reikalauja skirti pakankamą dėmesį ir detalėms, – teigia R. Račkauskas. – O geriausiai užtikrinti tai galima projektuotoją pasirenkant architektūrinės idėjos konkursų keliu, kur laimi kokybiškiausia idėja ir aukšta dalyvių kvalifikacija. Ir mes einame tuo keliu – jau įvyko šeši idėjų konkursai.“

„Kita vertus, sprendimai turi būti ne vien dulkes nupučiantys, – atkreipė dėmesį vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė. – Jei visa, kam ryžtasi miestas, tėra remontai, tai nėra lyderystė, ir tai niekaip nepadeda miestui augti. Privalome nebijoti ir permainų, ir net drastiškų idėjų“.

Mėlynoji miesto arterija

Pagrindinė naują Panevėžio įvaizdį kuriančios savivaldybės idėja – aktualizuoti svarbiausią miesto simbolį Nevėžį. „Juk būtent Nevėžis yra miesto ašis, Panevėžys istoriškai susiformavo palei upę, nuo jos kilo ir miesto pavadinimas. Norime, kad Nevėžis taptų mėlynąja miesto arterija, ant kurios kaip karoliukus vertume pagal „Urban“ programą tvarkomus objektus: ji vingiuos nuo Pajuosčio iki Berčiūnų, palei Ekrano marias ir Skaistakalnio parką, centrinę miesto dalį, Taikos alėjos pušynėlį bei Kultūros ir poilsio parką. Mūsų miestas turi galimybę įrengti dviratininkams ir pėstiesiems, vežimėlius stumiančioms mamoms ar bėgimo entuziastams patrauklią, kokybišką infrastruktūrą visoje paupio juostoje“, – pažymėjo R. M. Račkauskas.

Beje, dviračių takų tvarkyba yra vienas Panevėžio prioritetų – gaila neišnaudoti šiam susiekimo būdui itin tinkamo lygaus reljefo miesto kompaktiškumo. Čia, anot miesto vadovų, dažnai su mašina sunkiau kur nors nuvažiuoti, nei su dviračiu, ar tiesiog nueiti pėsčiomis, o darnaus judumo principai organiškai tinka miestui.

Rekonstruos autobusų stotį

Vienas objektų, kurio atnaujinimo laukia net tie, kurie pro Panevėžį tik pravažiuoja – autobusų stotis. Kalbėta ir apie jos, įsiterpusios miesto centrinėje dalyje ir nugyventos, iškeldinimą, ir apie tai, kad šiai teritorijai aplink ratus sukantys techniškai pasenę autobusai patrauklumo neprideda. Nacionalinės premijos laureatas Rolandas Palekas ir jo komanda pernai atliko galimybių studiją ir Panevėžiui pasiūlė nesudėtingą, bet iš esmės poziciją pakeitusį sprendimą.

Architekto kūrybinė komanda, įvertinusi greta esantį žydų paveldą – gatveles, ješibotą ir kt., – perkėlė visą autobusų stoties infrastruktūros bloką – autobusų apsisukimo ir sustojimo vietas – keliasdešimčia metrų atokiau nuo pėsčiųjų zonos ir taip paliko autobusų dūmus arčiau tranzitinių gatvių.

„Ankstesnės kadencijos metu buvo siūloma rekonstruoti stotį paliekant iš esmės tą patį tūrį, tik uždengti peroną stogu. Šiuo atveju turime urbanistinį sprendimą ir nepalyginti tvirtesnę koncepciją“, – R. Paleko pasiūlyta idėja neabejoja R. M. Račkauskas.

Po konversijos stotis virs infoterminalu, kur tilps bendruomenių verslininkiškumo patalpos, turizmo ir verslo komunikacijos centras. Įgyvendinus architektų viziją ši vieta turėtų virsti tikrai lankoma vieta, tiki miesto vadovai. Visos su susisiekimo funkcija susijusios infrastruktūros įrengimas bus patikėta privačiam investuotojui. Sutartis su juo turėtų būti pasirašyta jau netrukus.

Planuojama, kad investuotojas atliks stoties pastato rekonstrukciją ir atiduos jį eksploatuoti savivaldybei, o šalia iškilsiančią trijų aukštų stovėjimo aikštelę su komercinėmis erdvėmis apačioje eksploatuos pats. Ir projektavimas, ir rangos darbai turėtų prasidėti jau 2018 m.

Miesto atnaujinimas vyks etapais. Kol kas baigiama pasirengti 11-os iš 14-os suplanuotų teritorijų tvarkymui. Tarp jų – ir Nevėžio upės pakrančių sutvarkymas bei pramoninės J. Janonio gatvės rekonstrukcija.

Nevėžio upės pakrančių sutvarkymas

Techninis projektas šiems darbams jau parengtas, jau gautas ir statybos leidimas, ruošiamasi viešajam rangos darbų pirkimui. Pradėti darbus tikimasi 2018 m. vasarą.

Šio projekto metu bus sukurta arba atnaujinta 49 800,13 kv. m atviros erdvės.

Projekto vertė – 662 413 eurai
Įgyvendinimo laikotarpis – 2017–2019 m.

• Janonio gatvės prieigų sutvarkymas

Reikšmingos permainos planuojamos J. Janonio gatvėje – pagrindinėje miesto pramoninės zonos susisiekimo arterijoje. Didžiausia pramonės įmonių, gamyklų koncentracija pasižyminti Panevėžio teritorija seniai laukia dėmesio, ir ypač tai aktualu darbuotojams, kurie čia atvyksta viešuoju transportu, ateina pėsčiomis, dviračiais ar nuosavu transportu. Gatvė skirta važiuoti ir sunkiajam transportui. Atvykstantieji automobiliais čia seniai pasigenda vietų jiems pastatyti – tenka grūstis važiuojamojoje J. Janonio gatvės dalyje. Dėl to sumažėja ir gatvės pralaidumas, o į darbo vietą nepatogu atvykti ir pėstiesiems bei dviratininkams. Ši pramoninės zonos problema mažina ir jos patrauklumą verslo ir investicijų plėtrai.

Tad pagrindinis rekonstrukcijos tikslas ir yra padidinti automobilių stovėjimo vietų skaičių bei sutvarkyti esamas aikšteles. Taip pat suplanuota abipus gatvės atnaujinti pėsčiųjų-dviračių takus (nuo žiedo prie S. Kerbedžio g. iki Savitiškio g.), atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių taką nuo J. Janonio gatvės pro Plukių gatvę iki Kultūros ir poilsio parko pėsčiųjų tilto. Atnaujinimo sulauks ir autobusų stotelės. Siekiant užtikrinti gyventojų saugumą numatoma atnaujinti apšvietimo sistemos tinklus, šviestuvus, taip pat atnaujinti įvažas ir įrengti eismo saugumo priemones, atnaujinti arba įrengti mažosios architektūros elementus ir želdynus.

Techninis darbų projektas jau baigiamas, 2018 m. pradžioje bus skelbiamas viešasis rangos darbų pirkimas, vasarą tikimasi darbus pradėti.

Projekto vertė – 2 015 305 eurai
Įgyvendinimo laikotarpis – 2017–2020 m.

[Audrys]

Panevėžys atsinaujina! Gavome ES finansavimą Senvagei

Panevėžio miesto savivaldybė su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį, kuria skiriama ES lėšų Senvagei atnaujinti.

„Senvagė vadinama mūsų miesto vizitine kortele, tad yra ypač svarbi Panevėžio įvaizdžiui. Visgi laikas negailestingas ir jai – infrastruktūra pasenusi, nešiuolaikiška, nusidėvėjusi. Miestas keičiasi – turi keistis ir viena pagrindinių, populiariausių vietų“, - sako Savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža.

Įgyvendinant projektą bus kompleksiškai sutvarkyta Senvagės teritorijos viešoji infrastruktūra: įrengti nauji ir atnaujinami esami dviračių ir pėsčiųjų takai, mažosios architektūros elementai, sporto, vaikų žaidimo, poilsio ir apžvalgos aikštelės, suformuotas tvenkinyje esančios salos reljefas, įrengti tiltai į salą, pašalinti menkaverčiai medžiai ir krūmai, atnaujinti želdynai, tvenkinio pakrantė, suformuoti krūmų masyvai, įrengti apšvietimo, lietaus nuotekų, vandentiekio tinklai, vaizdo stebėjimo kameros.

Bendra projekto vertė – beveik 2,74 mln. Eur. Iš jų daugiau kaip 2,3 mln. Eur – ES investicijos, likusi dalis – valstybės ir miesto biudžeto lėšos.

Projektas turėtų būti įvykdytas iki 2019 m. pabaigos. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai. Statybos turėtų prasidėti antroje 2018 m. pusėje.



Komunikacijos skyrius
http://www.panevezys.lt/lt/naujienos...vome-95hk.html