Panevėžio projektai

[Samuray]

projekte numatyta dar 4 uždari, bet šiai dienai nėra litu

[Rydik]

Hm, netikėtai taip čia Reiks nueit pafotografuot

[Monteq]

Jėga, laukiu nesulaukiu tik įdomu ar jie ten kokie privatūs bus?

[enigma]

projekte numatyta dar 4 uždari, bet šiai dienai nėra litu

O gal yra kokios uždarų kortų vizualizacijos? Būtų įdomu pamatyti.

[TAUchix]

Apie šiuos kortus jau rašyta prieš beveik dvejus metus:

Milijoninį teniso kortų projektą Panevėžyje saugo sąžinė
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=17474253
Inga Kontrimavičiūtė, "Sekundė"
2008 birželio mėn. 21 d. 00:01

Tarsi į vandenį dingus ledo rūmų Panevėžyje statytojams, Savivaldybė, sudarydama sutartį dėl milijoninės vertės teniso kortų statybų, pasikliauna verslininkų garbės žodžiu. Miesto Taryba pritarė 25 metams išnuomoti daugiau nei hektaro žemės sklypo plotą Parko gatvėje konkurso teniso kortams projektuoti, statyti, valdyti, naudoti bei prižiūrėti bendrą pasiūlymą pateikusiems nugalėtojams – bendrovei „Vestrus“ ir Panevėžio teniso klubui „Asteroidas“.

Laimėtojams įgyvendinus projektą Parko gatvėje iškiltų aktyvaus poilsio kompleksas. Jame planuojama įrengti aštuonias lauko teniso aikšteles, uždengtas dviem moderniais pripučiamais kupolais.

Projekte teigiama, kad greta kortų turėtų iškilti 100 vietų ekonominės klasės viešbutis, bus įrengta 60 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Tikimasi, kad modernūs teniso kortai Panevėžį pavers turistams patraukliu miestu, be to, juose numatoma organizuoti ir tarptautinius sporto renginius.

Vis dėlto piešiamas itin patrauklus būsimųjų teniso kortų vaizdas miesto politikams sukėlė abejonių. „Kokių saugiklių radote, kad neatsitiktų kaip su ledo rūmais, kai statytojai išgaravo kaip kamparas“, – projekto rengėjų Tarybos posėdyje teiravosi buvęs miesto meras Vitas Matuzas.

Savivaldybės Teisės skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Noreikienė pripažino, kad didžiausias saugiklis – pačių verslininkų sąžinė. „Pagal pateiktus dokumentus negalime daryti išvadų, kad konkurso nugalėtojai nepatikimi“, – tikino D.Noreikienė.

Susirūpino bėgikais

Tačiau ir pasirašant sutartį su bendrove „Alfa Forma“ dėl ledo rūmų statybos Savivaldybė, anot D.Norkienės, taip pat nebuvo gavusi jokių duomenų, kad įmonė būtų nepatikima partnerė.

„Alfa Forma“ iki gegužės 31-osios Savivaldybei turėjo pateikti raštišką pranešimą, kad įsipareigoja vykdyti sutartyje numatytas sąlygas arba kad nebegali jų atlikti. Tačiau iki šiol Savivaldybė nesulaukė ne tik jokio atsakymo, bet ir techninio projekto.

Be to, bendrovė turėjo sumokėti Savivaldybei 200 tūkst. litų. „Sudarant sutartį tikrinami bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, gaunami akcininkų pasižadėjimai, bet kitų saugiklių nėra. Lieka tik sąžinė“, – teigė D.Noreikienė.

Kad teniso kortų projektas neturi neigiamų pasekmių, pareiškė nesutinkąs ir Tarybos narys Rimgaudas Pranas Misiūnas.

Politikui nerimą sukėlė būsimiesiems teniso kortams numatytame sklype įkurto mėgėjų bėgikų klubo „Rambynas“ likimas.

Bėgikus ginti stojęs politikas pareiškė, kad Savivaldybė, nutraukusi neterminuotą nuomos sutartį su klubu, privalanti jam surasti kitas patalpas. „Bet iki šiol „Rambynas“ neturi jokių pasiūlymų, kur jam dėtis“, – pareiškė R.P.Misiūnas.

Tačiau toks politiko susirūpinimas liko nesuprastas, kai paaiškėjo, kad nuomos sutartis su klubu buvo nutraukta dar prieš ketverius metus, o „Rambynui“ buvo pasiūlyti net keli variantai, kur jam persikraustyti.

Kalbėjosi užkulisiuose

Kad „Rambynui“ Savivaldybė buvo ištiesusi pagalbos ranką, priminė Vidmantas Urbonas. Pasak jo, klubo vadovui Stanislovui Kavaliauskui jis ir Kultūros ir sporto centro atstovai buvo pasiūlę net trejetą vietų, kur bėgikai galėtų prisiglausti.

„Pasiūlėme net jūrinį konteinerį su dušais ir kitais patogumais nupirkti. Kodėl klubo vadovas nesiėmė jokių veiksmų?“ – akmenuką į S.Kavaliausko daržą mestelėjo politikas.

Tačiau „Rambyno“ vadovas kaltinimus atrėmė – pareiškė neva jam pateiktus pasiūlymus supratęs tik kaip „užkulisinę šneką“.

Narpliojant „Rambyno“ keblią padėtį paaiškėjo, kad klubas jau nuo 2004-ųjų Savivaldybės patalpomis naudojasi veltui ir neteisėtai, be jokių sutarčių. „Ar dabartinis pastatų naudotojas jais naudojosi „už ačiū“ ir dėl to prie jų prisirišęs?“ – įžvelgė nešvarų „Rambyno“ žaidimą Julius Beinortas.

Paprašytas paaiškinti situaciją S.Kavaliauskas ėmėsi postringauti apie klubo veiklą, dalyvavimą renginiuose, kol galų gale jį nutraukė meras Povilas Vadopolas.

Vis dėlto Tarybos nariai dar kartą parodė malonę ketverius metus nemokamai Savivaldybės patalpomis besinaudojusiam „Rambynui“ ir pritarė buvusio mero V.Matuzo nuomonei, kad reikia įpareigoti Savivaldybės administraciją pateikti siūlymą, kur galėtų įsikurti vietos netekę bėgikai.

„Dėl to, kad vienas klubas nukenčia, negalima stabdyti projekto, bet negalime ir „Rambyno“ išmesti į gatvę, nes miestui jis nusipelnęs“, – teigė V.Matuzas.

"Sekundė"

Šis klausimas atgimė ir šių metų pradžioje per Tarybos balsavimą:

http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=62969
Paskelbta: 2010-02-22

Pasirodė per silpna

Panevėžio savivaldybei, prieš kelerius metus apverkusiai prapuolusius ledo rūmų mieste statytojus, galvos skausmą sukėlė ir milijonus litų kainuosiančių teniso kortų statytojai.

Beveik prieš porą metų konkursą statyti teniso kortus laimėjusi bendrovė „Vestrus“, kuriai ir jos partneriui Panevėžio teniso klubui „Asteroidas“ miesto Savivaldybė 25 metams panaudos būdu išnuomojo daugiau nei hektaro žemės sklypą Parko gatvėje, pasirodė finansiškai nepajėgi įgyvendinti tokio projekto.

Praėjusių metų rudenį „Vestrus“ Savivaldybei pasiūlė finansiškai stipresnę savo antrinę bendrovę „Vestrus“ prekyba“. Miesto Taryba sutiko pakeisti koncesijos sutartį.

Naujieji teniso kortų statytojai praėjusių metų pabaigoje susizgribo, kad nedisponuodami nekilnojamuoju turtu negalės gauti finansavimo statyboms iš Verslo paramos agentūros. Praėjusių metų gruodį „Vestrus“ prekyba“ vėl kreipėsi į Savivaldybę su prašymu, kad jai būtų leista iš „Vestrus“ perimti žemės sklypų nuomos sutartį.

Korupcijos skandalų krečiamos, naujo mero rinkimais užsiėmusios Panevėžio savivaldybės politikai susėdo svarstyti prašymo tik praėjusį šeštadienį – pačią paskutinę dieną, kai „Vestrus“ prekyba“ galėjo kreiptis į Verslo paramos agentūrą.

„Kaipgi čia dabar? Viena bendrovė laimėjo konkursą, o kita statys kortus ir mes jai žemę išnuomosime?“– žibalo į ugnį šliūkštelėjo Liberalų ir centro sąjungos atstovas Ramūnas Vyžintas.

Opozicija mero Vitalijaus Satkevičiaus ėmė reikalauti, kad klausimas būtų atidėtas. Pasigirdo priekaištų, jog klausimas nebuvo svarstytas Ūkio, miesto plėtros ir aplinkos apsaugos komitete.

Teniso kortų statybomis besirūpinantis konservatorius Vidmantas Urbonas griebėsi už galvos – jeigu Taryba nepatenkins „Vestrus“ prekybos“ prašymo šeštadienį, pastaroji nebespės įšokti į finansinės paramos traukinį ir projektas žlugs.

„Kolegos prarado atmintį. Juk dar praeitų metų spalį Taryba sutiko pakeisti koncesininką „Vestrus“ į „Vestrus“ prekybą“. Dabar belieka tik sutvarkyti formalumus“,– pareiškė jis.

Tarybos nariai sunkiai, bet prisiminė – tikrai, jie sutikę, kad teniso kortų statytojai pasikeistų.

Vicemerė G.Umbrasienė pasiūlė šio klausimo svarstymą nukelti į posėdžio galą. Balsų dauguma jos pasiūlymui buvo pritarta.

„Mere, jūs demonstruojate savo silpnumą ir ryžto neturėjimą“, – įgėlė V.Satkevičiui R.Vyžintas.

Nebematė prasmės ginčytis

Posėdžio pabaigoje prie „Vestrus“ prekyba“ klausimo grįžę ir išgirdę G.Umbrasienės išsamų paaiškinimą, politikai jau nebesiginčijo ir bendru sutarimu nutarė bendrovę įrašyti sklypo nuomininke.

Pasak vicemerės, tai, kad teniso kortus statys ne „Vestrus“, o „Vestrus“ prekyba“, nieko nekeičia. Pastaroji bendrovė iš „Vestrus“ perima absoliučiai visus įsipareigojimus.

„Be abejo, šis klausimas galėjo būti svarstomas ir Ūkio, miesto plėtros ir aplinkos apsaugos komitete. Tuomet gal nebūtų kilę dvejonių Taryboje, tačiau šiaip jau būtinybės nebuvo“, – sakė G.Umbrasienė.

Gavusi teisę valdyti ir naudoti pagal panaudos sutartį žemės sklypą, bendrovė „Vestrus“ prekyba“ galės kreiptis į Verslo paramos agentūrą finansinei paramai gauti.

Pagal projektą Parko gatvėje turėtų būti pastatytas aktyvaus poilsio kompleksas. Jame planuojama įrengti aštuonias lauko teniso aikšteles, uždengtas dviem moderniais pripučiamais kupolais.

Šalia kortų turėtų iškilti 100 vietų ekonominės klasės viešbutis, įrengta automobilių aikštelė.

Inga SMALSKIENĖ

Belieka tikėtis, kad, priešingai nei ledo rūmai, teniso kortai visgi atsiras. Pernai pripučiami kupolai išmontuoti iš Vilniuje esančio Sportimos sporto komplekso, gal čia tuos pačius sumontuos (t.y. pripūs ) Panevėžyje?

[TAUchix]

Pagaliau pajudėjo darbai dėl Panevėžio kempingo:

Sakyčiau parinkta gan gera vieta: prie pat VIA Baltica kelio, patogus privažiavimas, Nevėžio kilpoje, šalia nėra gyvenamųjų namų:
Atvaizdas


Nors naujajame Panevėžio miesto bendrajame plane ši vieta nebuvo išskirta kaip rekreacinė:
Atvaizdas

Jau patvirtintas pirmojo Panevėžio kempingo detalusis planas: http://www.panevezys.lt/Portals/c6d9...2010-01-25.jpg

Plano sprendiniuose nurodoma:

1. Paskirtis.
Suformuotas 1 žemės sklypas kempingui: žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis - kita, naudojimo būdas R - rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdis R1- ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos.

2. Sklypų suformavimas.

Suformuotas 71109 m2 ploto žemės sklypas kempingui. Sklypas suformuotas atsižvelgiant į greta esančių žemės sklypų ribas, nepažeidžiant tų sklypų naudotojų ar nuomotojų interesų.

3. Teritorijos užstatymas.
Remiantis Valstybinio turizmo depatartamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos direktoriaus ,,Dėl kempingų klasifikavimo reikalavimų patvirtinimo" 2003 m. kovo 26 d. Nr. 21-V planuojamas 3* klasės kempingas, t.y. planuojamoje teritorijoje suplanuota:
1. 60 kempingo aikštelės palapinei statyti su vieta lengvajam automobiliui.
2. 26 nameliai (vieno aukšto) nakvynei ir poilsiui, prie kurių kiekvieno numatyta vieta automobiliu.
3. Apie 28 vietų nameliams ant ratų (kemperiams) statyti.
4. Bendro naudojimo patalpos. Prie jų 30 mašinų parkavimo vietų.
5. Sanitarinės-higienos patalpos.
6. Įvažiavimo-išvažiavimo postas.
7. Dvi atskiros maisto gaminimo patalpos.
8. Dvi vaikų žaidimo aikštelės, krepšinio aikštelė, tinklinio ir teniso aikštelės.

Suplanuotas įvažiavimas/išvažiavimas į sklypą šiaurinėje planuojamo sklypo dalyje į J. Janonio gatvę (D kategorija, pagalbinė gatvė). Sklype suplanuoti pravažiavimai prie palapinių aikštelių, kemperių aikštelių bei nakvynės namelių. Privažiavimai numatomi neasfaltuoti. Numatoma jų danga – skaldos ar skaldinėlio (spręsti techniniais projektais). Numatytos vietos automobiliams prie šių objektų. Taip pat numatytos automobilių stovėjimo vietos aptarnaujančiam personalui. Automobilių stovėjimo vietos sklypo ribose atitinka norminius atstumus vadovaujantis LRV 1995-12-29 Nr. 1640 nutarimu dėl LRV 1992 m. 05 12 nutarimo Nr. 343 ,,Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ p. 68 keliamus reikalavimus.

[TAUchix]

Dar viena gera naujiena, tik žurnalistė pavadinimą truputį šokiruojantį parinko (įdomu kada pagaliau baigsis ši mada?)

http://www.panbalsas.lt/naujienos/mi..._bulviu_lauka_



Daiva SAVICKIENĖ

Prieš penketą metų J. Balčikonio gimnazijos sporto aikštyne buvo iškasti Pirmajame pasauliniame kare žuvusių vokiečių karių palaikai. Tačiau tik dabar pagaliau tikimasi sutvarkyti mokyklos stadioną.

2005-aisiais J. Balčikonio gimnazijos sporto aikštyne buvo rasti palaikai daugiau nei 800 žmonių. Kaip paaiškėjo, jie čia buvo palaidoti dar Pirmojo pasaulinio karo metais, kai dabartinės gimnazijos pastate veikė karo ligoninė.

Neturėjo penketą metų

Kapinės buvo sunaikintos po Antrojo pasaulinio karo tuometinės miesto valdžios nutarimu – suskaldyti paminklai, išlyginta teritorija. Šioje vietoje daug metų sportuodavo mokiniai. Ir tik prieš penketą metų palaikai buvo iškasti, tačiau po kasinėjimų iki dabar gimnazija lauke sporto aikštyno taip ir neturėjo – nebuvo pinigų viskam sutvarkyti.
Atrodo, ši situacija pagaliau pasikeis. Panevėžio vicemerė Gema Umbrasienė patvirtino, kad šią savaitę sulaukta geros žinios: aikštynui tvarkyti iš Valstybės investicijų programos per Švietimo ir mokslo ministeriją bus gauta 1,4 mln. litų. Tiesa, pagal projektą trūktų dar bent pusės milijono, tačiau dabar statybų kainos nukritusios, tad tikimasi išsiversti su šia suma ir pagaliau baigti aikštyno tvarkymo darbus. Savivaldybė tikisi, kad minėti pinigai dar šiemet bus panaudoti.
Vicemerė pasakojo, kad projektas yra tęstinis – praktiškai kasmet buvo atliekami tam tikri darbai, tačiau viskam iš karto padaryti lėšų negauta.
„Galiu tik įtarti, kad projekto įgyvendinimas susijęs su pinigų stygiumi“, – manė G. Umbrasienė. Ji, kai vyko kasinėjimai, Savivaldybėje dar nedirbo.
Mero pavaduotojos teigimu, valstybės investicijų programa gana siaura, o į ją ištiesę rankas daugybė gavėjų, tad gaunama ne itin daug lėšų.

Javų nesės

J. Balčikonio gimnazijos direktorius Romualdas Dambrauskas „Panevėžio balsui“ teigė tik girdėjęs apie gaunamas lėšas – oficialiai apie tai „Valstybės žiniose“ dar nebuvo skelbta.
„Nežinau, kada turėsime finansavimą, visi šneka, kad gausime, bet oficialių duomenų dar neturime“, – neskubėjo džiaugtis mokyklos vadovas.
Sporto aikštyne turėtų būti įrengtos trys sporto aikštelės, bėgimo takai. Iki šiol į aikštyną jau investuota apie 300 tūkst. litų. „Penkerius metus vis šiek tiek pinigų skirdavo“, – sakė direktorius.
R. Dambrausko duomenimis, investuota į lietaus kanalizaciją, sutvarkyti elektros laidų įvadai ir pan. Trumpai tariant, atlikti beveik visi požeminiai darbai. Dabar telikę atlikti tai, kas bus viršuje – ant žemės. Per vasarą tikimasi suspėti.
Tiesa, direktorius nežadėjo, kad rugsėjo 1-ajai darbai bus baigti, tačiau per rudenį – tikrai, ir tai visus džiugina.
„Bulvių sodinti ir rugių sėti aikštyne, kaip žadėjau, nereikės“, – juokavo R. Dambrauskas.
Pasak vadovo, gimnazija, neturėdama sporto aikštyno, didelių problemų nepatyrė – yra sporto salė. Daugiau nei pusė šalies mokyklų, R. Dambrausko žiniomis, irgi neturi savo stadionų. Vienintelis nepatogumas, kurį tekdavo kęsti balčikoniečiams, – būtinybė šiltuoju metu sportuoti ne lauke, o po stogu. Tačiau ir tai trunka neilgai – gegužę, šiek tiek birželį ir dar rudenį iki maždaug spalio vidurio.
Tiesa, vaikai, pasak R. Dambrausko, „pusiau laukinėmis sąlygomis“ stadione ir dabar pažaidžia futbolą, tačiau tikimasi, kad rudenį grįžę į mokyklą jie galės tą daryti tikroje aikštėje.

Palaikų dar yra

Prieš pradedant gimnazijos kieme statybų darbus dar turi būti atlikti archeologiniai kasinėjimai. Juos planuojama baigti iki Joninių. Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėja Loreta Paškevičienė teigė, kad kitą savaitę paaiškės konkreti informacija, kas atliks šiuos darbus. Pasak specialistės, aikštyne dar likusi sena šilumos trasa. Jos iškėlimas prieš penketą metų nebuvo numatytas, tačiau pasižadėta, kad demontuojant trasą, bus dar ieškoma palaikų. Kadangi senoji trasa bus keičiama nauja, Savivaldybė turi padaryti tai, kas buvo daroma 2005 metais.
„Tikrai žinoma, kad ten dar yra likusių palaikų, tik nėra aišku tiksliai, kiek“, – tikina L. Paškevičienė.
Kasinėjant prieš penketą metų palaikų po trasa dar matėsi, tik nuspręsta jų tuo metu neliesti – nesikasti po trasa. Jos spėjimu, ten dar gali būti likę apie 15 žmonių palaikų.

[Rydik]

Teniso kortuose jau vyksta realūs darbai, dirba ekskavatorius, dar kelios mašinos..Foto turbūt bus vakare

[Vidma]

„Šiluminis šokas“ panevėžiečiams nebegresia?
Neringa Martinkutė, "Panevėžio balsas"
2010 gegužės mėn. 22 d. 00:02

Panevėžio šilumos tiekėjai žada vartotojams palankesnes kainas. „Panevėžio energijos“ vadovai tvirtina, kad klientų interesų mokėti mažiau bus paisoma ir pastačius elektrinės antrąjį bloką – ypač jei šį finansuos ir Europos Sąjunga.

Bendrovė „Panevėžio energija“ ketina piginti vartotojams tiekiamą šilumą. Tam įmonė planuoja statyti antrą elektrinės bloką, o jau nuo kitų metų šilumai gaminti naudoti dar mažiau dujų. Dabar jų, tarp kitų kuro rūšių, suvartojama net 70 procentų.

„Panevėžio energijos“ technikos direktoriaus Petro Diksos teigimu, Pušaloto gatvėje bus sumontuoti du garo katilai, deginsiantys biologines atliekas – medžio, šiaudų bei grūdų lukštų granules, durpes.
„Panaudodami šį biokurą, mažinsime nuolat brangstančių dujų suvartojimą, o kartu sukursime darbo vietas šio kuro tiekėjams“, – dienraščiui tvirtino P. Diksa.

Statys „žieminį“ bloką

Pasak įmonės technikos direktoriaus, „Panevėžio energijos“ strateginiuose planuose numatyta statyti ir antrąjį elektrinės bloką. Jame pagaminta šiluma bus naudojama žiemą, nes šilumos poreikius vasarą jau visiškai patenkina veikiantis pirmasis blokas.
Dalį pelno, gaunamo už pirmajame bloke pagamintą elektros energiją, bendrovė perveda į šilumos gamybą, ir tai leidžia mažinti šilumos kainas.

Įmonė paskaičiavo, kad antrojo bloko statyba gali kainuoti 80–100 milijonų litų. Bendrovės technikos direktoriaus P. Diksos teigimu, jei 70–80 procentų projektui reikalingų lėšų bus gauta iš Europos Sąjungos, atsiras galimybė piginti ir šiame bloke gaminamą šilumą.
Paskola gultų ir ant vartotojų

Prieš mėnesį Panevėžyje vykusiame išvažiuojamajame Vyriausybės posėdyje Savivaldybės vadovai ministrų kabineto nariams pasiūlė peržiūrėti sprendimus, reglamentuojančius Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos skyrimą Lietuvos energetikos ūkio plėtrai.

Vyriausybei buvo pranešta apie „Panevėžio energijos“ ketinimus statyti antrąjį elektrinės bloką ir taip prisidėti prie šalies energetinės nepriklausomybės stiprinimo. Tačiau tokio pažangaus ir viso regiono plėtrai reikalingo projekto įgyvendinimas gali įstrigti dėl itin didelių statybos investicijų kaštų.
Projektui vykdyti reikia apie 100 milijonų litų. Jeigu „Panevėžio energija“ tiek pinigų skolintųsi, paskolos bei palūkanų grąžinimas padidintų gaminamos elektros energijos savikainą.

„Jeigu tokie projektai gautų bent 80 procentų Europos Sąjungos paramos, reikėtų mažiau skolintis ir taip būtų sumažinti energiją gaminančių įmonių kaštai, o kartu ir kaina vartotojams. Taigi gyventojai nepatirtų brangimo šoko“, – vakar dienraščiui teigė siūlymą dėl Europos Sąjungos paramos skyrimo šalies energetikos ūkiui peržiūrėjimo Vyriausybei pateikusi mero pavaduotoja Gema Umbrasienė.

Panevėžiečių siūlymai išgirsti

Vicemerė išvažiuojamojo Vyriausybės posėdžio dalyviams taip pat akcentavo būtinybę užtikrinti pakankamas kvotas Panevėžyje pagamintai elektros energijai supirkti.

Prieš kelias dienas Savivaldybė iš Energetikos ministerijos gavo atsakymą, kuriame pranešama apie ministro įsakymu sudarytą darbo grupę rengti siūlymams dėl efektyvesnio Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo Lietuvos energetikos įmonių plėtrai. Atsakyme taip pat rašoma, kad bus atsižvelgta ir į Savivaldybės siūlymą dėl visos elektros energijos, pagamintos tiekiant karštą vandenį ir šilumą gyventojams, supirkimo.

"Panevėžio balsas"

[paneveziukas]

Gal kas žinote, kas yra statoma Smėlynės gatvėje, kitoje pusėje Iki - Rožynas, netoli Lukoil degalinės?[/IMG]

[Kosovo]

Gal kas žinote, kas yra statoma Smėlynės gatvėje, kitoje pusėje Iki - Rožynas, netoli Lukoil degalinės?Atvaizdas
]Atvaizdas
[/URL]

??? Ar tik ne šitoje vietoje turėjo ateiti Pramonės gatvės tęsinys???

[enigma]

Jei ir turėjo eiti, matyt planai pakoreguoti.

[Vismantas]

Tas pastatas statomas šalia numatyto kelio. Jis niekaip nemaišys.

[Samuray]

salia esanti still parduoduve stato sau naujas patalpas

[TAUchix]

Kuris objektas bus statomas pirmiausia?

http://www.panbalsas.lt/naujienos/ve..._pragiedruliai

Daiva SAVICKIENĖ

Nekilnojamojo turto specialistai tvirtina, kad rinka, nors pamažu, atsigauna, net planuojamos naujos statybos. Tiesa, gyventojai, skirtingai nei verslininkai, nenudžiugs sužinoję, jog būstai vėl brangs.

Praėjusiais metais artėjant vasarai nekilnojamojo turto rinkoje judėjimo buvo mažai – niekas neskubėjo sudarinėti sandorių. Jei kas ir statėsi gyvenamuosius namus, tai daugiau buvo senesnių projektų užbaigimas, o ne naujų būstų statyba. Šiemet situacija kiek pasikeitusi.

Sunkmetis traukiasi?

„Šitame sektoriuje krizė traukiasi“, – džiaugėsi vakar „Panevėžio balso“ kalbintas bendrovės „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas Panevėžio biuro vadovas Vilhelmantas Sereika. Tiesa, rinka, anot jo, dar nėra labai aktyvi, bet kad aktyvesnė nei praėjusiais metais tuo pačiu metu – tai faktas.
Pavyzdžiui, po truputį perkami naujos statybos butai Klaipėdos gatvėje. Dabar tokių butų kvadratinio metro kaina siekia apie 2800–2900 litų.
V. Sereikos manymu, ne už kalnų laikas, kai pajudės ir kitų, įšaldytų, daugiabučių statybų projektai – ir bankrutavusios „Semos“ gamyklos teritorijoje, ir Ramygalos gatvėje. Eksperto teigimu, „geros vietos niekada tuščios ilgai neužsibūna“.

Į miestą grįš statybininkai

Be to, mieste planuojama statyti ir naujų daugiabučių. Tokie gyvenamieji namai su komercinėmis patalpomis planuojami Tulpių ir Klaipėdos gatvių sankryžoje. Tiesa, dar nėra aišku, kada prasidės šios statybos. Jau kalbama ir apie daugiaaukštę statybą vakariniame miesto pakraštyje.
V. Sereika pasakojo, kad bankai ir dabar griežtai vertina kiekvieną klientą išduodami paskolas būstui įsigyti, bet teigti, kad nekredituoja, esą negalima. Tad, bendrovės „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas Panevėžio biuro vadovo manymu, jei tik žmogus šiuo metu gali leisti sau įsigyti naujos statybos būstą, sąlygos tam dabar itin palankios.
Tiesa, senų butų kainos vis dar gerokai mažesnės nei naujos statybos būstų, tačiau, primena V. Sereika, ir kokybė jų kita. Kita vertus, senos statybos butų kainos šiuo metu, tikėtina, yra pasiekusios dugną. Tad, nekilnojamojo turto eksperto nuomone, viltis, jog rudenį jos dar labiau nukris, neverta. „Žiemą visiems buvo labai sunku: daug žmonių neteko darbo, o kainos stabilizavosi dar lapkričio, gruodžio mėnesiais. Tad jei kainos nekrito tokią žiemą, tikėtis, kad rudenį sumažės, negalima“, – aiškina V. Sereika.
Nekilnojamojo turto žinovas teigia pastebėjęs, jog būstas labai greitai nuperkamas, jei tik yra geroje vietoje ir jo kaina patraukli.
Tačiau, nors butų pasiūla šiuo metu gana gausi, atvejų, kai buto pirkimo sandoris neįvyksta, irgi pasitaiko. Dažniausia priežastis – pirkėjas ir pardavėjas nesusitaria dėl nuolaidų, kurios paprastai siekia 1000–2000 litų.

Pardavėjai – „įstrigę laike“

V. Sereikos teigimu, nekilnojamojo turto pardavėjai dar tebegyvena praeitimi, kai dviejų kambarių butas Panevėžyje kainavo 150 tūkst. litų. Tačiau iš tikrųjų kainos dabar nukritusios iki 65–90 tūkst. litų – priklausomai nuo būsto būklės ir vietos. „Žmonėms psichologiškai sunku įsivaizduoti, kaip per pusantrų ar dvejus metus prarado tokį turtą“, – konstatavo ekspertas.
Kita vertus, V. Sereika siūlė pamąstyti apie tai, kad dabar pigiau pardavus pigiau galima įsigyti kitą butą ar sklypą namo statybai. Kartu jis priminė, kad anksčiau brangiai pirkus ir pardavus būstą ir nepataikius „ant bangos“ kitą tekdavo pirkti už dar didesnę sumą.
Atsigauna ir privačių gyvenamųjų namų statyba. Štai praėjusią vasarą buvo daugiau užbaigiami seni projektai, naujų pastatytas vos vienas kitas, o šiemet jau pradedama statyti daugiau namų. Šiokį tokį renesansą mieste išgyvena ir komercinių patalpų nuoma. Pasak nekilnojamojo turto bendrovės Panevėžio biuro vadovo, nuomininkai gal ir dažniau keičiasi, bet yra kas vėl ten ateina ir dirba. Tiesa, sunkiau su sandėliavimo ir gamybinėmis patalpomis: didesnį plotą net ir labai mažomis kainomis yra sunku išnuomoti.
„Sunku pasakyti, kada atsigaus gamybos, sandėliavimo patalpų nuoma“, – nė nespėliojo V. Sereika, tačiau pripažino, jog postūmių į gera, palyginus su praėjusiaisiais metais, yra ir čia.

[TAUchix]

Tikiuosi šis projektas pritrauks daugiau turistų į miestą ir pagyvins Aukštaitijos sostinę:

http://www.panevezys.lt/DesktopDefau...35&NewsID=8617

2010-05-27

Šiandien Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė, kad Dailės galerijos plėtros projektas būtų teikiamas ES struktūrinių fondų paramai gauti. Preliminari projekto vertė – 1,37 mln. Lt, iš jų 15 proc. sudarytų miesto biudžeto lėšos. Dar 130 tūkst. Lt iš biudžeto bus skirta techniniams dokumentams parengti.

2009 metais pagal regioninę priemonę „Viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra regionuose“ buvo numatyta atnaujinti miesto riboženklius. Rengiant projektą iškilo problemų dėl žemės sklypų infrastruktūrai, nuomos arba išpirkimo iš privačių asmenų bei žemės paskirties keitimo - tam reikėtų papildomų Savivaldybės lėšų. Todėl vietoj riboženklių atnaujinimo nuspręsta praplėsti Dailės galeriją.

Įgyvendinant šį projektą būtų pastatytas 500 kv. m tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių ekspozicijos paviljonas, sutvarkyta aplinka.

Lauko keramikos skulptūros ir šamotinės keramikos, būdingos tik Panevėžiui, kolekcija – svarbus kultūrinio turizmo objektas regiono ir visos Lietuvos mastu. Ją būtina eksponuoti specialiose patalpose.

Planuojama, kad įgyvendinus projektą mieste apsilankytų daugiau turistų, jiems būtų pasiūlytas kompleksinis paslaugų paketas (apžiūrėti meno kūrinių ekspoziciją ir šamotinės keramikos kolekciją, stebėti kūrybos procesą, patiems bandyti kurti, susipažinti su galerijos sukaupta edukacine medžiaga).

Ryšių su visuomene skyrius

http://www.panbalsas.lt/naujienos/mi...sos_saugyklose

Neringa MARTINKUTĖ

Sena Panevėžio dailės galerijos darbuotojų svajonė išplėsti ekspozicijų erdves jau pildosi. Kitą vasarą planuojama pradėti statyti galerijos priestatą.

Panevėžio dailės galerijos kiemelyje iškils 500 kvadratinių metrų priestatas, kuriame bus eksponuojama parodų salėje netilpusi ir todėl ilgus metus galerijos saugyklose laikyta unikali keramikos darbų kolekcija.

Vakar miesto Taryba pritarė, kad Dailės galerijos plėtros projektas būtų teikiamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti. Preliminari projekto vertė – 1,37 milijono litų, iš jų 15 procentų sudarys Savivaldybės biudžeto lėšos. Dar 130 tūkstančių litų iš miesto iždo bus skirta techniniams dokumentams parengti.
Praėjusiais metais Savivaldybė planavo atnaujinti miesto riboženklius, tačiau pradėjus rengti investicinį projektą kilo problemų dėl žemės sklypų infrastruktūrai, nuomos arba išpirkimo iš privačių asmenų bei žemės paskirties keitimo – tai būtų pareikalavę papildomų Savivaldybės lėšų. Todėl vietoj riboženklių atnaujinimo buvo nuspręsta imtis Dailės galerijos plėtros.
Šį projektą palaimino Savivaldybės investicinių projektų atrankos grupė, o vasario pradžioje jam pritarė ir Europos Sąjungos paramos pinigus apskrities savivaldybėms skirstanti regiono plėtros taryba.
Pateikti projekto paraišką Lietuvos verslo paramos agentūrai Savivaldybė įsipareigojo iki kitų metų gegužės vidurio. „Iki tos datos privalėsime turėti parengtą techninį projektą, taip pat užteks laiko surengti konkursą ir jame išrinkti būsimą statybų rangovą“, – „Panevėžio balsui“ teigė Savivaldybės Investicijų skyriaus vyriausioji vadybininkė Angelė Steponavičienė. Paklausta, kada galima tikėtis Dailės galerijos priestato statybų pradžios, dienraščio pašnekovė teigė mananti, jog jos gali prasidėti jau kitų metų vasarą.
Panevėžio dailės galerijoje sukaupta tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcija yra svarbus kultūrinio turizmo objektas ne tik regione, bet ir visoje Lietuvoje. Ją būtina eksponuoti specialiose patalpose. Planuojama, kad įgyvendinus projektą mieste apsilankytų daugiau turistų, jiems būtų pasiūlytas visas komplektas paslaugų – apžiūrėti meno kūrinių ekspoziciją bei šamotinės keramikos kolekciją, stebėti kūrybos procesą, patiems bandyti kurti, susipažinti su galerijos sukaupta edukacine medžiaga.

[WooHoo]

Gal kas žinote, kas yra statoma Smėlynės gatvėje, kitoje pusėje Iki - Rožynas, netoli Lukoil degalinės?Atvaizdas
]Atvaizdas
[/URL]

Man irgi būtų labai įdomu sužinoti kas čia bus..?

[Rydik]

Taigi viršui Samuray parašė "salia esanti still parduoduve stato sau naujas patalpas"..

[enigma]

Tikiuosi šis projektas pritrauks daugiau turistų į miestą ir pagyvins Aukštaitijos sostinę:

Gera žinia! Ne vienerius metus sekiau galimus priestato statybos niuansus ir pagaliau sulaukėm realių rezultatų.

Tikrai džiugi žinia ne tik dailės galerijai, bet ir miestui.

[TAUchix]

Nevėžis ir toliau švarės:

http://www.panbalsas.lt/naujienos/mi...varaus_nevezio

Neringa MARTINKUTĖ



Pernai išvalyta miesto upės vaga vėl prižėlė žolių, ir jas šalinti reikės iš naujo. Pasak Savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėjos Zitos Tverkutės, kiekvienas gamtos objektas reikalauja nuolatinės priežiūros ir investicijų.

Miesto Savivaldybė toliau valys per Panevėžį tekantį Nevėžį. Iškelti dumblą, sutvarkyti pakrantes šįkart planuojama apie dviejų kilometrų ilgio upės dalyje nuo Maudyklos gatvės iki tilto Stoties gatvėje.

Šiems darbams bus panaudota beveik 1,8 milijono litų. Iš jų pusantro milijono litų sudarys Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, 265 tūkstančiai litų – Savivaldybės įnašas.
Savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėja Zita Tverkutė nesiryžo prognozuoti, kada upės valytojai stos prie darbo.
Šiuo metu dar nėra pasibaigę projekto rangovų konkursai, taip pat visas procedūras būtina derinti su Aplinkosaugos projektų valdymo agentūra prie Aplinkos ministerijos.
Nevėžio ruožo nuo Maudyklos gatvės iki tilto Stoties gatvėje valymas bus jau antrasis miesto upės švarinimo etapas. Pirmojo metu buvo iškuopta 1,2 kilometro Nevėžio nuo Elektros (o gal Biliūno?) iki Maudyklos gatvės, tam panaudota 300 tūkstančių litų.
Z. Tverkutės duomenimis, sunkiaisiais metalais labiau užteršta upės dugno dumblo dalis iškeliavo į sąvartyną, o švaresnysis buvo paskleistas lankoje prie užtvankos.
Valytojams prie iškuopto Nevėžio reikės grįžti ir pašalinti upės vagoje vėl suvešėjusias žoles.
„Kadangi Nevėžis mieste negilus, saulės spinduliai, kiaurai skrosdami vandenį, kaipmat sužadina augmeniją“, – paaiškino miesto ekologė.
Pasak Z. Tverkutės, stebėtis tuo, kad išvalyta upės dalis bus švarinama iš naujo, nereikia.
„Kiekvienas gamtos objektas reikalauja nuolatinės priežiūros ir investicijų“, – tvirtino dienraščio pašnekovė.
Per Panevėžį išsirangęs Nevėžis iš viso teka trylika kilometrų.