Panevėžio projektai

[Valiukas]

Ar neturėjo būt "Ūkio bankas" šitoj vietoj? Šnekėta jau ir šitoj temoj buvo, lyg tai.. apie va ką: http://www.vtv.lt/naujienos/panevezy...koja-foto.html

[enigma]

O viršutiniuose aukštuose žadėta įrengti gyvenamąsias patalpas (su vaizdu į Senvagę), bet vėliau, to lyg ir atsisakyta (?)

[TAUchix]

Klausimas dėl 112 centro buveinės dar lieka atviras:

http://www.panbalsas.lt/naujienos/mi...terijos_galvos

Daiva SAVICKIENĖ

Dar pernai pradėjus skaičiuoti, kur labiau verta steigti Bendrąjį pagalbos centrą – Panevėžyje ar vis dėlto Šiauliuose, galiausiai nuspręsta, jog paskutinį žodį varžybose dėl 112 telefono tars Vyriausybė

Penktadienį vykusiame išvažiuojamajame Vyriausybės posėdyje Panevėžyje aptartas klausimas ir dėl Bendrojo pagalbos centro steigimo Panevėžyje.

„Panevėžio balsas“ jau rašė, kad pagal Bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų infrastruktūros plėtros programos įgyvendinimo priemonių planą 2011–2013 metais numatyta Šiauliuose pastatyti ir įrengti šių paslaugų centro regioninio padalinio pastatą.
Tai kainuotų ne vieną milijoną litų – greičiausiai visus dešimt milijonų, tad Panevėžio apskrities viršininko administracija pasiūlė valdžiai pigesnį variantą – Panevėžį.
Pasak apskrities viršininko Viktoro Trofimovo, tokiu atveju būtų sutaupytos ir miesto biudžeto lėšos (nebereikėtų išlaikyti tuščių Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui priklausančių patalpų, jeigu jose įsikurtų centras), ir europiniai pinigai (nereikėtų statyti naujo brangiai kainuosiančio pastato).
„Mes manome, kad tikslinga panaudoti pastatą Panevėžyje, kuris ir šiaip priklauso departamentui“, – neabejoja V. Trofimovas.
Apskrities viršininkas įžvelgė taupymą ir dar iš vieno šaltinio. Pastato statybą Šiauliuose ketinta finansuoti pardavus vieną turimą pastatą.
Dabar gi tos centro statyboms lėšos bus sutaupytos – jas būtų galima panaudoti kitiems reikalams.
Išvažiuojamajame Vyriausybės posėdyje panevėžiečiams pavyko pasiekti, kad prieš rengiant minėto Vyriausybės nutarimo keitimą Vidaus reikalų ministerija atliks studiją – analizę. Pasak V. Trofimovo, ji įvertins abiejų miestų galimybes, kiek kainuotų vienas ir kitas variantas, kiek ir kur sutaupys Vyriausybė.
Pati apskritis taip pat yra dariusi tam tikrą studiją – pagrindimą. Nustatyta, kad minėtas laisvas pastatas Panevėžyje, Sietyno gatvėje, pagal techninius parametrus tikrai tinka centro veiklai.
Tiesa, tokiems panevėžiečių siūlymams, V. Trofimovo žiniomis, šiauliečiai priešinasi ir pateikia savus argumentus, kodėl šis centras turėtų likti jų mieste. Nepaisant to, apskrities viršininko teigimu, šiandien panevėžiečių argumentai yra svaresni. „Argumentai – Panevėžio pusėje“, – tiki V. Trofimovas.
Per kiek laiko Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai palygins abiejų miestų galimybes, dar nežinoma, tačiau net jei ir nebus spėta ko nors pakeisti iki liepos 1-osios, kai bus panaikintos apskričių viršininkų administracijos, nenusimenama.
Pasak V. Trofimovo, protokolinis sprendimas atlikti studiją buvo ir jis neturėtų atsidurti stalčiuje – tokius dalykus, anot jo, pakankamai griežtai kuruoja Vyriausybės kanceliarija.

[Monteq]

Aptikau tokį seną straipsnį, kažkaip net keista skaityti...kas galėjo pagalvot tuo metu, kad viskas tai greit baigsis.

"Ekranui" leista valdyti "Šiaulių tauro televizorių" gamyklą

Ekranas , 2002.08.29 14:49

Vilnius, rugpjūčio 29 d. (ELTA). Panevėžio kineskopų bendrovei "Ekranas" leista toliau vykdyti vertikaliąją koncentraciją rinkoje ir įsigyti Šiaulių televizorių gamyklos - UAB "Šiaulių tauro televizoriai" 77,5 proc. akcijų paketą.


Tokiam leidimui Konkurencijos taryba pritarė ketvirtadienį. "Ekranas" realiai jau valdo minėtą Šiaulių televizorių gamyklos kontrolinį akcijų paketą. Turėtą 21,2 proc. dalį kineskopų įmonė padidino, kai televizorių gamintojas padidino įstatinį kapitalą 2,5 mln. litų iki 3,5 mln. litų. Konkurencijos taryba leidimą vykdyti dalinius koncentracijos veiksmus jau buvo suteikusi, o dabar suteikta teisė galutinai įforminti akcijų įsigijimo sandorį.

"Ekrano" ir "Šiaulių tauro televizorių" rinka yra Vakarų Europos rinka, o Lietuvoje ji užima nedidelę dalį. Šiaulių gamykla eksportuoja apie 96-97 proc. televizorių, be to, ne visi "Ekrano" kineskopai tinka jos gamybai. Investicijomis "Ekranas" gelbėja Šiaulių įmonei ir sustiprina valdymą", - Eltai sakė Konkurencijos tarybos koncentracijos skyriaus viršininkas Aleksandras Jakiūnas.

"Ekrano" Ryšių su investuotojais ir visuomene skyriaus vadovė Angelija Zokaitienė teigė, kad kineskopų įmonė ir Šiaulių televizorių gamykla kartu sieks padidinti gamybą ir pardavimų apimtis Vakarų Europoje, taip pat vidaus rinkoje. Kineskopų tiekimą Šiaulių įmonei numatoma išauginti du kartus. Iki šiol "Ekranas" Šiaulių įmonei per metus pardavė maždaug 10 proc. kineskopų. Jis į televizorių gamyklą investavo piniginėmis įmokomis.

Pernai "Ekranas" į naujas technologijas investavo apie 160 mln. litų, kas leidžia padidinti bendrovės pardavimų apimtis 2002-2003 metais po 10 procentų. Bendrovė baigė įgyvendinti su Japonijos koncernu "Toshiba" parengtą projektą ir rugsėjį rinkai pateiks visiškai plokščius 21 colio kineskopus, o vėliau numatoma įsisavinti dar didesnių kineskopų gamybą.

Dabartinio projekto įsisavinimo darbai kainavo apie 35 mln. litų. Šiemet numatyta pagaminti apie 15 tūkst. visiškai plokščių 21 colio įstrižainės kineskopų, o kitąmet - daugiau kaip 40 tūkst. per mėnesį. Naujausi kineskopai bus parduodami tiems patiems pirkėjams - daugiausia Turkijos, Prancūzijos televizorių gamykloms bei "Šiaulių tauro televizorių" įmonei.

Per septynis šių metų mėnesius "Ekranas" pasiekė 263 mln. litų, arba 11,9 proc. didesnę apyvartą nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (235 mln. litų). Iš viso "Ekranas" šiemet planuoja pagaminti 3,5 mln. kineskopų ir pasiekti 500 mln. litų apyvartą. Pelno planai dėl didelių amortizacinių atskaitymų šiais metais kuklesni.

Per pirmąjį šių metų pusmetį "Ekranas" uždirbo 20,1 mln. litų ikimokestinio pelno (tuo pačiu metu pernai buvo gauta 28,1 mln. litų neaudituoto grynojo pelno), o iš viso šiemet įmonė planuoja uždirbti 35 mln. litų ikimokestinio pelno (2001 metais gauta 41,3 mln. litų audituoto grynojo pelno).

http://www.verslobanga.lt/lt/spaudai.full/3d6e19099d62f

[LinS]

Kai yra noras bet ką gali užbankrotinti. Nuo to bankroto suinteresuoti asmenys uždirbo gražaus pelno

[Vidma]

Labai panašu kad bresta dar vienas skandalas.

Panevėžio parke pašventinta būsimos bažnyčios vieta


Po ilgų spyriojimųsi Bažnyčia viešai išreiškė pritarimą kunigo Roberto Pukenio popiežiaus Jono Pauliaus vardu pavadintų santarvės rūmų, suvienysiančių visas Panevėžyje veikiančias religines bendruomenes, vizijos įgyvendinimui.

Praėjusį šeštadienį Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas pašventino būsimos bažnyčios Parko gatvėje, miesto parko teritorijoje, vietą ir ten stovinčius 10 rūpintojėlių. Šventinimo iškilmėse, kurioms dirigavo R. Pukenis, dalyvavo gausus būrys svečių: miesto valdžios, religinių bendruomenių atstovai, Seimo nariai. Į šventinimo ceremoniją susirinkusius panevėžiečius jie patikino, kad palaiko maldos namų ir tautų kultūros centro po vienu stogu idėją.

Tiesa, miesto meras Vitalijus Satkevičius neišdrįso 100 procentų garantuoti, kad šią savaitę miesto Taryba pritars 1,5 hektaro žemės sklypo perdavimui Panevėžio vyskupijos kurijai. Kol kas R. Pukenis turi tik žodinį miesto valdžios pažadą.

Miesto meras išreiškė viltį, jog politikai priims teigiamą sprendimą. Tai, kad būsimos bažnyčios vietą pašventino vyskupas Jonas Kauneckas, panevėžiečiai suprato kaip oficialų Bažnyčios pritarimą Santarvės rūmų įdėjai. Bažnyčios pozicija šiuo klausimu neabejotinai turės įtakos ir miesto Tarybos sprendimui dėl sklypo perdavimo.

R. Pukenis juokavo, kad miesto parke, kur turėtų iškilti šventovė, specialiai suskubęs pastatyti 10 rūpintojėlių, kad miesto valdžia nebeturėtų kur trauktis. Rūpintojėliai, kuriuos išdrožė 10 garsiausių Lietuvos medžio drožėjų, tarp jų ir trys panevėžiečiai – Stanislavas Janušas, Dalius Dirsė ir Vidmantas Varananavičius, tarsi simbolizuoja idėjos įkūnijimo pradžią ir įpareigoja tęsti darbus.

Rūpintojėliai sukurti ir pastatyti už užsienio lietuvių ir mūsų šalies tikinčiųjų paaukotus pinigus.

Rūpintojėlius medžio drožėjai kūrė Miežiškiuose, klebono Rimanto Visockio įkurtame „Angelų slėnyje“.

Pasak R. Janušo, Lietuvoje daugiau nėra nė vienos vietos, kur stovėtų 10 rūpintojėlių. „Tai –savotiškas rekordas“,– kalbėjo jis.

Santarvės rūmai, jeigu jie iškils tokie, kaip yra sumanęs R. Pukenis, taip pat bus vieninteliai.

„Sekundė“ jau rašė, kad maždaug 25 milijonus litų kainuosiančių Santarvės rūmų idėją numatoma įgyvendinti etapais. Pirmiausia ketinama pastatyti bažnyčią ir Jono Pauliaus II muziejų. Vėliau, jeigu bus pinigų, turėtų atsirasti konferencijų salė, liaudies meno patalpos, biblioteka, kavinukė.

Tiesa, maldos namai po vienu stogu veikiausiai nebus tokie, kaip iš pat pradžių buvo sumanęs R. Pukenis. Juose nebus mečetės islamą išpažįstantiems totoriams. Mat Panevėžio vyskupas J. Kauneckas nepritarė, kad šalia katalikų melstųsi kitatikiai, bet neprieštaravo, kad tautinės mažumos santarvės rūmuose turėtų savo patalpas.

Šventinimo iškilmėse dalyvavusių religinių bendruomenių, tarp jų ir totorių, atstovai sakė, kad kitaip garbinantieji Dievą yra tokie pat jo vaikai.

„Sekundė“

[Andree]

Labai panašu kad bresta dar vienas skandalas.

Ir nafyk tos baznycios reik ? zmoniu tam pnvz dideja ar kaip ? pensininkai matyt kad turetu ka veikt.. ir dar tokia vieta parinka, tj ka as zn...

[Wycka]

Ir nafyk tos baznycios reik ? zmoniu tam pnvz dideja ar kaip ? pensininkai matyt kad turetu ka veikt.. ir dar tokia vieta parinka, tj ka as zn...

Čia matyt pralošus vietinei komandai CIDO arenoje arba būsimame futbolo stadione, reikės vietos kur pasimelst ir susikaupt būsimoms pergalėms

[TAUchix]

Labai panašu kad bresta dar vienas skandalas.

Pagarba žurnalistams už tai, kad parašė "juokavo", nors tradiciškai tokiais atvejais kalbama labai aptakiai ir bandoma išlaužti kokį nors skandaliuką. Argi mes jau tokie beviltiškai suformuoti tradicinės nihilistinės žiniasklaidos, kad visur ieškome tik blogybių?

Ir nafyk tos baznycios reik ? zmoniu tam pnvz dideja ar kaip ? pensininkai matyt kad turetu ka veikt.. ir dar tokia vieta parinka, tj ka as zn...

Įdomu, kiek Barselonos ir Ispanijos žmonių kalba panašiai kaip Andree apie Sagrada Familia?.. Tai yra statinys, kurį nori pamatyti kiekvienas turistas. Jei kažkas panašaus (kad ir Lietuvos lygmeniu) atsiras ir Panevėžyje - aš tik už tai! Vienintelė sąlyga - viskas turi vykti skaidriai.

[Vidma]

Baisiausia tai kad bažnyčios tarnų noras kuo daugiau užkariauti žemių, nesikeičia šimtmečiais, keičiasi tik tikslų pasiekimo formos. Tai dėja, ne pats geriausias pavyzdys net ir tiems patiems tikintiesiems.

Blogiausia kad tokias žemių užgrobimo akcijas bando palaikyti ir valdžios atstovai, kurie kaip tik turėtų saugoti miesto teritoriją nuo tokių nusižengimų bei savivaliavimų.

Manau kad geras pavyzdys kažkada buvo Klaipėdoja (jei neklystu), kai buvo nuversti visi savavališkai pastatyti koplytstulpiai.

Norėtusi tikėti kad ..... politikai priims teigiamą sprendimą. .... ir Miesto Mero išreikštos viltys nebus vien pataikavimas dievo tarnams (kaip choristo). ....

Prisiminkim Vilniaus Katedros aikštę, kai pradėta nurodinėti kas galima ir kas ne, šioje aikštėja, arba Panevėžyje Šv. Trejybės bažnyčios kaprizus .....

[TAUchix]

Baisiausia tai kad bažnyčios tarnų noras kuo daugiau užkariauti žemių, nesikeičia šimtmečiais, keičiasi tik tikslų pasiekimo formos. Tai dėja, ne pats geriausias pavyzdys net ir tiems patiems tikintiesiems.

Pilnai pritariu, kad bažnyčia valdo daug žemių, lygiai taip pat kaip McDonald's arba lietuviškoji Vilniaus Prekyba. Girdint pedofilijos ar finansinių aferų skandalus visiškai aišku, kad bažnyčios narių tarpe yra ir piktų kėslų turinčių žmonių. Tokių pat žmonių pilna ir kitose srityse - teisėsaugoje, sveikatos apsaugoje, švietimo sistemoje ar toje pačioje žiniasklaidoje. Ar iš to galime daryti išvadą, kad geriau gyventi būtų be darželių, mokyklų, poliklinikų, ligoninių, policijos, teismų? Kokiame chaose tuomet būtume?

Aišku jei visi žmonės būtų idealūs, gyventų sveikai, elgtųsi pagal visas įstatymų ir dorovės normas, patys susikurtų jiems reikalingą aptarnaujančią sferą, tuomet daugelio dabartinių institucijų būtų galima atsisakyti. Ir bažnyčios. Tačiau dabar bažnyčia atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje - prisideda prie dorovinio žmonių ugdymo. Būtent bažnyčia daugeliui žmonių įskiepijo pagrindinius principus, be kurių vargiai galėtume gyventi visuomenėje. Kas dėtųsi, jei visi atvirai vogtų, žudytų ir vieni kitiems meluotų? Būtent todėl, kad dar dauguma lietuvių save laiko katalikais, jie daugiau ar mažiau vadovaujasi šios religijos propaguojamais elgesio principais. O gal bažnyčios funkcijas jau gali perimti kas nors kitas, pavyzdžiui žiniasklaida su TV priešakyje?

Blogiausia kad tokias žemių užgrobimo akcijas bando palaikyti ir valdžios atstovai, kurie kaip tik turėtų saugoti miesto teritoriją nuo tokių nusižengimų bei savivaliavimų.

Gyvename teisinėje santvarkoje, tad bausti galime tik tuos, kurių nusižengimus įrodome.

Manau kad geras pavyzdys kažkada buvo Klaipėdoja (jei neklystu), kai buvo nuversti visi savavališkai pastatyti koplytstulpiai.

Ar Kultūros ir Poilsio parke rūpintojėliai pastatyti savavališkai?

Norėtusi tikėti kad ..... politikai priims teigiamą sprendimą. .... ir Miesto Mero išreikštos viltys nebus vien pataikavimas dievo tarnams (kaip choristo). ....

Mano nuomone kol nėra kas iš bažnyčios perima visuomenės dorovinio ugdymo funkcijos, tol galima įvairiomis priemonėmis prisidėti prie šios švietimo institucijos plėtros. Juk mokyklos, darželiai, universitetai (taip pat ir privatūs) taip pat remiami valstybės.

Prisiminkim Vilniaus Katedros aikštę, kai pradėta nurodinėti kas galima ir kas ne, šioje aikštėja, arba Panevėžyje Šv. Trejybės bažnyčios kaprizus .....

Natūralu, kai šalia arenų ir stadionų veikia barai, nors jie prie mokyklų yra griežtai draudžiami. Tas pats ir su bažnyčiomis, juk pagal apibrėžimą jos - rimties ir susikaupimo vieta. Gerai, kad su jomis įmanoma susitarti ir renginiai Katedros aikštėje toliau sėkmingai vyksta

[TAUchix]

Truputėlis daugiau info:

http://www.panbalsas.lt/naujienos/mi...rves_rumu_link

Daiva SAVICKIENĖ



Miesto parke pašventinti dešimt rūpintojėlių, pastatytų šalia vietos, kur turėtų iškilti Santarvės rūmai – jeigu miesto politikai šią savaitę pritars žemės būsimų rūmų statybai nuomai

Parko gatvės pabaigoje, netoli miesto autobusų galinės stotelės, jau kurį laiką stovi dešimt rūpintojėlių. Būtent šioje vietoje planuojama įgyvendinti Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios kanauninko ir dėstytojo Roberto Pukenio santarvės rūmų idėją.


Dvasininko teigimu, kiekvienas dalykas turi savo istoriją. Kunigui lankantis Čikagoje ten gyvenantys lietuviai jo klausinėjo apie santarvės rūmų idėjos įgyvendinimą. Pasak R. Pukenio, sužinoję, kad dar neišspręsti žemės klausimai, toje vietoje siūlė statyti kryžių arba rūpintojėlius ir patys parėmė pinigais – surinko daugiau nei 2 tūkst. dolerių. Be to, užpernai ir pernai žmonės pervedė du procentus gyventojų pajamų mokesčio. Surinkta atitinkamai apie 16 tūkst. ir 12 tūkst. litų. Tad rūpintojėliai, pasak R. Pukenio, netoli Nevėžio sustojo žmonių dėka. „Kaip ilgai mes ėjome į tą Pažadėtąją žemę prie Nevėžio pakrantės“, – prieš Panevėžio vyskupui Jonui Kauneckui pašventinant rūpintojėlius sakė R. Pukenis.
Tikimasi, kad žemės klausimai greitai bus išspręsti, ir santarvės rūmai pagaliau iškils. Jei pakaks lėšų, projektas bus įgyvendintas maksimaliai – t. y. su visomis dar anksčiau sumanytomis idėjomis, o jei pinigų trūks, tuomet iškils tik koplyčia ir Jono Pauliaus II muziejus.
Lėšų pastatų statyboms planuojama gauti ir iš Europos Sąjungos fondų. Pasak R. Pukenio, prieš keletą metų šis projektas buvo įtrauktas į regiono plėtros planą, tačiau pasikeitus merams vėliau išbrauktas, tad kunigas prašė dabartinio mero Vitalijaus Satkevičiaus paieškoti galimybių sprendžiant šią problemą.
Šventiniame renginyje kalbėję įvairių tautinių mažumų ir religinių konfesijų žmonės džiaugėsi galėsiantys burtis po vienu stogu. Panevėžio totorių bendruomenės pirmininkas Islamas Bogatovas sakė svarstantis galimybę, kaip būtų galima gauti pinigų iš UNESCO – jų bendruomenė nėra gausi. Taip pat žadėjo vykti kalbėtis su naujuoju Tatarstano prezidentu.
Lenkų atstovė teigė, jog jie Panevėžyje vietos susirinkimams neturi. Tad tikėjosi, kad patalpos santarvės rūmuose leis jiems pagaliau oficialiai įregistruoti bendruomenę.
Ar žemė miesto parke bus išnuomota minėtoms statyboms, šį ketvirtadienį spręs miesto Savivaldybės taryba. Sklypą prašoma išnuomoti 99 metams, taip pat prašoma jį leisti subnuomoti statytojams ir atleisti nuo žemės nuomos mokesčio.

[TAUchix]

Pateikiu projektą šalia statomo objekto. Jis tarp Kakadu ir sporto salės. Ten kur sustojo statybos.

Nuo laisvės a. pusės.

Atvaizdas


Nuo senvagės pusės.

Atvaizdas


Manau neblogas pavyzdys kaip naujas statinys gali tikti prie aplinkinių statinių.

Pasirodo Kakadu pastatas yra saugomas valstybės, o sporto salės pastatas yra registruotas Panevėžio miesto kultūros registre.

/\ Senamiestis ne tik pastatai, nors jie ir sudaro pačią esmę (taip pat gatvių tinklas, krantinės, etc.). Tas "Panevėžio/Nevėžio" viešbutis Laisvės aikštėje (pačiam miesto centre) buvo ir tebėra visiškas "pravalas" miesto architektūrai, panašiai kaip ŠMC Vilniuje. Žinoma, griauti nereikia, bet šiame kontekste norėtųsi, kad būtų likę tie du pastatai, kurie stovėjo dar tarpukariu dabartinio viešbučio vietoje. Spėju, kad tų namų neliko WWII metu. Et, istorijos atgal nebeatsuksi. Gal verčiau tegul būna gana išaukiančiai atrodantis sąlyginai modernus viešbučio (ar kitos paskirties) pastatas, negu griuvenos miesto centre. Jau gana to, kad visai šalia AS yra nenaudojamas apleistas pastatas (šalia stogo sienoje dar išlikę skaičiai 1923), dar buvęs koncervų fabrikas, o jeigu dar ir tas viešbutis... Gal gana griuvėsių penktam pagal dydį Lietuvos didmiesčiui???

Pritariu 100%, būtent tam ir sukūriau atskirą temą, kurią teikiu jūsų vertinimui
[PAN] Panevėžio architektūros paveldas

[TAUchix]

Norėtųsi ir vizualizacijas išvysti kai tik bus baigta projektuoti:

http://www.panevezys.lt/DesktopDefau...35&NewsID=8508
http://whatson.delfi.lt/news/culture...hp?id=31664529

2010-04-29

Šiandien Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė Panevėžio vyskupijos kurijai išnuomoti 1,44 ha žemės sklypą kultūros ir poilsio parke naujai bažnyčiai ir bažnytinio meno vertybių muziejui statyti.

Sklypas išnuomotas 99 metams. Už jį kurija Savivaldybei mokės 49840 Lt metinį žemės nuomos mokestį. Tokiomis pat sąlygomis vyskupijos kurija žemės sklypą galės subnuomoti.

Panevėžio vyskupijos kurija kultūros ir poilsio parke planuoja pastatyti daugiau kaip 5000 kv. m Jono Pauliaus II santarvės rūmus. Taip pat numatyta įrengti žiemos sodą su koplyčia, šalia – Rūpintojėlių šventovę.

Šiuos objektus ketinama pastatyti Panevėžio vyskupijos kurijos, šalies ir užsienio rėmėjų lėšomis.

Ryšių su visuomene skyrius

[Vidma]

.

Naujai bažnyčiai Panevėžyje trūksta tik investuotojo
„Panevėžio balsas“
2010 gegužės mėn. 3 d. 00:10

Jo Ekscelencija Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas nenusimena, kad vyskupijos kurija pinigų bažnyčiai statyti kol kas neturi. „Maldos namų statybos visada trunka ilgai“, – tvirtino aukštasis dvasininkas.

Išnuomojo 99 metams

Panevėžio vyskupijos kurijai nebeliko kliūčių pradėti rūpintis naujos bažnyčios ir Jono Pauliaus II bažnytinio meno vertybių muziejaus statybomis Parko gatvėje.

Praėjusį ketvirtadienį vykusiame miesto Tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas kurijai 99 metams išnuomoti 1,44 hektaro žemės sklypą, esantį Kultūros ir poilsio parke. Už sklypo nuomą vyskupijos kurija per metus turės mokėti po 49840 litų.

Taryba kartu sutiko, kad kurija žemės sklypą tokiomis pačiomis sąlygomis galės subnuomoti. Sklypo detalusis planas buvo patvirtintas beveik prieš trejus metus, jis numatytas religinių bendruomenių statiniams.

Už sprendimą, atveriantį kelią bažnyčios ir muziejaus statyboms, balsavo 15, prieš pasisakė 9, susilaikė trys Tarybos nariai.

Virė karštos diskusijos

Kad Taryba nebalsuos vieningai, buvo aišku iš karštų debatų svarstant sprendimo projektą. Vieni politikai abejojo, ar Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą galima išnuomoti be konkurso, kiti – kad nuomos sutartį reikia sudaryti su konkrečiu statybų rangovu, o treti apskritai tik posėdyje sužinojo, jog kurija nei mečetės, nei kitų religijų kulto pastatų statyti nesirengia. Užvirus diskusijoms, netgi pasigirdo siūlymų sprendimą atidėti.

Kaip paaiškino Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Vitalija Baublienė, Savivaldybės žemės sklypai nuomojami pagal pačios Savivaldybės patvirtintą tvarką, joje numatyta: nuomojamiems ne koncesijų būdu sklypams taikomas keturių procentų sklypo vertės mokestis. Vyskupijos kurijos prašomas išnuomoti sklypas šių metų sausio 1-ąją buvo įvertintas beveik 1,3 milijono litų.

Meras Vitalijus Satkevičius nesutiko su siūlymu palaukti, kol bus žinomas statybų investuotojas, ir su juo, o ne su kurija sudaryti nuomos sutartį. „Vyskupijos kurija prašo išnuomoti žemės sklypą, ir mes jai suteikiame teisę pačiai spręsti, ar ji statys, ar ieškos kitų finansuotojų“, – teigė miesto vadovas.

Kur dingo mečetė?

Tarybos narys socialdemokratas Povilas Vadopolas piktinosi, kad Taryba nebuvo supažindinta su Panevėžio vyskupo raštu, kuriame Jo Ekscelencija praneša, kad išnuomotame sklype bus statoma bažnyčia.

„Anksčiau buvo stumiama įvairias konfesijas vienijančių santarvės rūmų idėja, dabar išeina, kad mečetės nebus, tik katalikiška bažnyčia“, – nesuprato politikas.

P. Vadopolui taip pat nepatiko, kad sklype, kurį vyskupijos kurija prašo išnuomoti, yra kavinė, driekiasi pėsčiųjų ir dviratininkų takas. Šie objektai užkliuvo ir kitam socialdemokratui Rimgaudui Pranui Misiūnui. Jis pareiškė, kad balsuoti už negalima, nes statant bažnyčią bus pažeisti kitų visuomenės narių interesai. „Negalima naikinti to, kas parke jau yra. Kas atkurs dviračių taką?“ – klausė politikas.

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė V. Baublienė Tarybos narius ramino, esą tai, kokie objektai atsiras bažnyčios teritorijoje, paaiškės tik parengus techninį statybų projektą.

Pasigedo dialogo su visuomene

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Julius Beinortas manė, kad apie naujas statybas miesto parke reikėjo pasitarti su visuomene, o socdemė Ingrida Mazaliauskienė pasidomėjo, ar šiuo klausimu buvo rengta panevėžiečių apklausa.

V. Baublienė atsakė, kad miesto gyventojai išsakyti savo nuomonę galėjo svarstant sklypo detalųjį planą, kuriame ši teritorija buvo numatyta religinių bendruomenių statiniams.

Ramūnas Vyžintas © G.Lukoševičiaus nuotr.Nepartinio Ramūno Vyžinto įsitikinimu, bažnyčiai ir sakralinio meno muziejui pastatyti reikės didelių pinigų. „O kas jų duos, kas subnuomos žemę? Ar šie statiniai netaps išlaikomi Savivaldybės?“ – abejonėmis dalijosi R. Vyžintas.

Bažnyčios statomos dešimtmečiais

Jo Ekscelencija Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas po Tarybos posėdžio „Panevėžio balsui“ neslėpė, jog statybų finansavimas kol kas kybo ore.

„Europos Sąjunga tokiems statiniams pinigų neskiria. Turėsime ieškoti kitų šaltinių. Beje, bažnyčių statybos visada trunka ilgai, pavyzdžiui, Plungėje šventovė buvo statoma net 60 metų“, – kalbėjo aukštas dvasininkas.

Paklaustas, kodėl vietoj įvairias religines bendruomenes vienijančių santarvės rūmų idėjos buvo pasirinkta tik katalikų maldos namų bei Jono Pauliaus II muziejaus statyba, Panevėžio vyskupas teigė, jog pirmasis projektas negavo Bažnyčios pritarimo. „Ir kardinolui nepatiko sumanymas statyti musulmonišką mečetę ar kitų religijų kulto pastatus“, – sakė J. Kauneckas.

Jo Ekscelencija svarstė, kad kitoms religinėms bendruomenėms gali rastis vietos būsimajame bažnytinio meno muziejuje. „Ten gali būti įrengti atskiri kambarėliai, tačiau manau, kad tai tolima perspektyva. Pirmiausia dabar mums yra bažnyčios statyba“, – teigė Panevėžio vyskupas.

[Vidma]

naujos bažnyčios ir Jono Pauliaus II bažnytinio meno vertybių muziejaus statybų Parko gatvėje vieta

[enigma]

Nustebau gerokai ankščiau - iš kur tie koplytstulpiai "išdygo" ? Parkas pamažu tampa urbanistiniu dariniu. Nesu nieko prieš Jono Pauliaus II santarvės namų ir bažnyčios statybą, tik abejoju viso šio projekto realizavimo galimybėmis. Ir ne lėšų klausimas čia svarbiausias, bet kas jį aptarnaus? Dvasininkų yra pernelyg mažai, kad galėtų steigti Panevėžyje naują parapiją. Ir dar priedo Rūpintojėlių muziejų etc. Tai tik R. Pukenio vizijos. Vizualizacijų iki šiol neteko matyti.

Jei neklystu, buvo kažkada planai statyti bažnyčią su jaunuolių užimtumo centru netoli "Babilono", kurį turėjo aptarnauti kunigai - vienuoliai iš Pumpėnų. Bet visa tai taip ir liko tik svajonėse.

Labai norisi, kad šis, Jono Pauliaus II Santarvės rūmų projektas, taptu kūnu.

Gal ir iš pragmatinių paskatų - vos keli žingsniai nuo namų.

[Samuray]

Šalia Cido arenos ir Impuls sporto klubo (senųjų teniso kortų vietoje), jau Liepos mėnesi bus atidarytas 4 lauko teniso aikštynų kompleksas. Darbai jau prasidėjo.

[balabanas]

rekonstruoja senajį ?

[enigma]

Šalia Cido arenos ir Impuls sporto klubo (senųjų teniso kortų vietoje), jau Liepos mėnesi bus atidarytas 4 lauko teniso aikštynų kompleksas. Darbai jau prasidėjo.

Smagu girdėti. O uždarų nestatys?