Panevėžio projektai

[enigma]

Straipsnis tikrai geras, bet optimistiškai nenuteikia. Ypač J. Basanavičiaus (pastaroji "geriausiai" reprezentuoja miestą, ypač įvažiuojančiems iš Vilniaus pusės) ir Smėlynės g. Tokia jau, deja, Panevėžio, realybė. Turim kokią turim.

[TAUchix]

Labai tikėtina, kad ateinantį sekmadienį prasidės dar vienas Panevėžio projektas - požeminių tunelių paieškos! Tuneliams yra sukurta atskira tema [PAN] Paslaptingieji požeminiai tuneliai Panevėžyje, o susitikimo aprašymas ir registracija vyksta http://www.miestai.net/forumas/showt...670#post421670 Kas galėsite sudalyvauti - parašykite!

P.S. Gali būti, kad ne visi panevėžiečiai ar šiam miestui prijaučiantys žmonės žino visas forumo temas apie Panevėžį, aš irgi laikas nuo laiko atsitiktinai ką nors naujo surandu Tik dabar supratau, kad užuot knistis po įvairias skiltis galima atsirinkti temas pagal žymas (angl. tags), pvz. http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys Taip bus pateiktos visos temos, kurios turi žymą "panevezys" (lietuviškos raidės automatiškai sušveplinamos). Na o jeigu surasite kokią nors temą susijusią su Panevėžiu, bet be žymos "Panevėžys" - nueikite į temos lango apačią, paspauskite "Taisyti žymas" ir pridėkite žymą "panevėžys"

[balabanas]

Automobilių aikštelės Panevėžyje – tolima vizija

Automobilių nuniokotas Panevėžio daugiabučių kiemų vejas turėtų išgelbėti numatomos įrengti stovėjimo aikštelės. Planuojama, kad mieste atsiras 63 naujos aikštelės, iš jų 29 – daugiaaukštės, 34 daugiabučių kiemuose bus paplatintos esamos. Šitaip Panevėžyje būtų įrengta apie 30 tūkst. vietų automobiliams.

http://www.delfi.lt/news/economy/aut....d?id=30570655

[enigma]

Duok Dieve, kad planai išsipildytų. Kai prieš 20, 30, 40, metų tuos namus statė - į ateitį buvo žvelgiama labai jau trumpariagiškai. Kiek tuomet buvo tų automobilių ir gyventojų, kuriuos jie turėjo?

[Valiukas]

Iš tiesų, Panevėžio kiemuose situacija su automobilių vietomis yra netgi žiauresnė, nei Vilniuj..

[Rydik]

Nemanau kad čia kažkas kažką statys..Daugiabūčių kiemuose gal dar įmanoma, bet tos daugiaaukštės - už kokius pinigus?!

[Kartmen]

Šiaip savivaldybė jau daug metų renka iš privačių statytoju pinigus už neįrengtas ar trūkstamas stovėjimo vietas. Tie pinigai renkami įrengti viešoms stovėjimo aikštelėms mieste. Jai tų pinigu neiššvaistė kelionėms į Portugaliją ar premijoms tai manau turėtu būti susikaupęs ne vienas limonas.

[enigma]

Nemanau kad čia kažkas kažką statys..Daugiabūčių kiemuose gal dar įmanoma, bet tos daugiaaukštės - už kokius pinigus?!

Dar vienas eilinis popierinis projektas. Prisimink Laisvės a., ir prie J. Miltinio Dramos teatro planuotą daugiaaukštę požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Architektas ir idėjos autorius, jei neklystu, buvo architektas V. Klimavičius.

[TAUchix]

Įdomu bus sužinoti kas gausis per šiuos eksperimentus:

http://www.panbalsas.lt/naujienos/mi...s_kontrabandos

Daiva SAVICKIENĖ

Miesto valdžia ir verslininkai džiaugiasi, kad reorganizavus muitinę konfiskuotų prekių sandėlis liks Panevėžyje. Jame saugomam nelegaliam alkoholiui ir cigaretėms panevėžiečiai turi ambicingų planų.

Panevėžio regiono verslininkai svarsto galimybę dalyvauti konfiskuotų prekių naikinimo ir perdirbimo procese. Labiausiai juos domintų konfiskuoti kontrabandiniai rūkalai ir kai kurie alkoholiniai gėrimai: juos būtų galima ne tiesiog sudeginti ar išpilti, o panaudoti praktiškai.

Tuo labiau kad jau kurį laiką kalbama ir apie bendro konfiskuotų prekių centro atsiradimą Panevėžio teritorinėje muitinėje, kur galbūt būtų galima tvarkyti visų šalies tarnybų sulaikomas konfiskuotas prekes. Tiesa, tam reikėtų Vyriausybės pritarimo ir papildomo finansavimo.
Praėjusią savaitę vykusiame susitikime su Muitinės departamento vadovu Antanu Šipavičiumi dėl būsimo liepos 1-osios teritorinių muitinių reorganizavimo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius sakė, kad neseniai Pasvalyje atsidariusios bioetanolio gamyklos vadovus domintų galimybė tapti muitinės partneriais, sprendžiant konfiskuotų prekių naikinimo klausimus. Tuomet alkoholinius gėrimus, išskyrus vyną ir putojančius gėrimus, būtų galima paversti kuru.

...cigaretes – į kompostą!

Kita Panevėžio įmonė pasiryžusi pabandyti iš konfiskuotų cigarečių gaminti... kompostą.
„Aukštaitijos vandenų“ generalinis direktorius Rimantas Liepa teigia, kad tokios mintys suplaukė iš trijų šaltinių: patys galvojo, be to, kreipėsi muitininkai, o ir miesto Savivaldybė parodė iniciatyvą. Praėjusiais metais bendrovės iniciatyva buvo atliktas mokslinis darbas – tirta, ar dumblą galima paversti kompostu. Taip pat su mokslininkais išsiaiškinta, kad gaminant kompostą į jį galima įdėti tabako. Tad pasvarstyta, kad galbūt taip būtų galima panaudoti konfiskuotas kontrabandines cigaretes. Žinoma, ne visas iš karto, o dedant tam tikrais kiekiais. Tad įmonės valymo įrenginių teritorijoje paskirtas 1,5 ha plotas, kuriame bus vykdoma eksperimentinė komposto gamyba. Darbai R. Liepos manymu, turėtų prasidėti maždaug po trijų mėnesių. Tiek laiko užtruks konkurso paskelbimas ir panašūs dalykai.
„Mes negalime išspręsti viso pasaulio problemų“, – pasiteiravus, kodėl patys neužsiima šiuo verslu, sakė R. Liepa. Jo manymu, įmonių, susidomėjusių šia veikla, turėtų atsirasti. Vadovas įžvelgė kitą galimą trukdį: klausimas, ar bendrovė pati galės vykdyti visą projektą, ar tik jo dalį. Lėšos šiai veiklai yra ribotos ir skiriamos iš įmonės ūkinės veiklos.
Pasak R. Liepos, dumblo panaudojimo klausimams spręsti įmonei niekaip nepavyksta gauti ES paramos lėšų. Tačiau „Aukštaitijos vandenų“ vadovas tikisi, kad turint eksperimentinę aikštelę ir reikiamų tyrimų rezultatus skirstantiesiems pinigus ši idėja pasirodys reali.

Reikia vytis technologijas

Tokia gamyba užtruks apie pusantrų metų. Jos metu bus bandoma įrodyti, kad ir panaudojus cigaretes galima pagaminti naudingą produktą. Eksperimentinėje komposto gamybos aikštelėje bus išsiaiškinta, kiek tai kainuos, kiti svarbūs dalykai – pavyzdžiui, kaip perdirbimo procesas bus vykdomas skirtingais metų laikais, ar į aplinką nepasklis nemalonus kvapas. „Gaminant išsiskiriantys kvapai yra pakankamai opus klausimas“, – pabrėžė bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ generalinis direktorius R. Liepa.
Beje, kompostui gaminti bus naudojamas ne vien dumblas ir tabakas, bet ir kitos – sausosios medžiagos, tokios, kaip medžio drožlės. Tačiau visų komponentų R. Liepa neatskleidė.
R. Liepa teigė, kad technologijos plėtojasi labai greitai ir reikia ieškoti kitokių atliekų perdirbimo būdų. Jis mano, kad ateityje tos atliekos galbūt generuosis ir į energetinį kurą.
Kartu priminė, kad konkurso laimėtojai privalės stebėti ir muitininkų vykdomus paslaugų pirkimus. Šiuo metu problema tai, kad pagal dabartinius norminius aktus muitininkai šios bendrovės veiklai negali tiekti cigarečių. Muitinė skelbia naikinimo paslaugų pirkimą ir perka pigiausias. Tačiau tikimasi Vyriausybės pagalbos.
„Manau, kad bent jau eksperimentinei veiklai Vyriausybė duos leidimą ir cigaretes bus galima atsivežti be pirkimų“, – tikisi R. Liepa.
Dabar siekiama išsiaiškinti, ar bus paprasta atskirti cigarečių dalis – tai yra filtrą, pakelį ir kitas nereikalingas kompostavimui medžiagas, ir kiek tai kainuos.

Kabinasi už bet ko

Panevėžio mero pavaduotoja Gema Umbrasienė teigė iš pradžių nebuvusi tokia optimistė kontrabandinių prekių perdirbimo Panevėžyje galimybės atžvilgiu, tačiau persigalvojusi paaiškėjus, jog ne už kalnų laikas, kai iš tikrųjų bus atlikti pirmieji mėginimai, skaičiavimai.
Beje, tikimasi, kad bendras konfiskuotų prekių centras padėtų sukurti apie 100 naujų darbo vietų, o turinčiam tiek daug bedarbių miestui tai itin svarbu. „Kabinamės į bet ką, kas galėtų sukurti naujų darbo vietų“, – neslepia G. Umbrasienė. Kartu vicemerė pripažįsta, kad tai dar „labai žalia mintis“.
Kol kas muitininkų konfiskuotos prekės naikinti vežiojamos po visą Lietuvą – šis darbas atitenka tiems, kurie pasiūlo jį atlikti pigiau. Tad Panevėžys įgytų pranašumą, jeigu atsimestų kelionės išlaidos.
Be to, pasak G. Umbrasienės, šiuo metu taikomi tik keli kontrabandinių prekių naikinimo būdai – dažniausiai jos sudeginamos arba išpilamos (alkoholis). „Konfiskuotas prekes būtų galima paversti naudingu daiktu ir kartu sukurti naujas darbo vietas“, – dar kartą pabrėžė Panevėžio mero pavaduotoja. Tad jei Vyriausybė apsispręstų steigti bendrą konfiskuotų prekių centrą, Aukštaitijos sostinė tam būtų pasirengusi – būtų rasta išteklių, tuščių sandėlių.
„Dėl darbo vietų esame pasirengę daryti bet ką“, – sako G. Umbrasienė ir tikina, jog šis klausimas tikrai nebus užmirštas. Tiesa, į balandžio 16-ąją Panevėžyje vyksiančio išvažiuojamojo Vyriausybės posėdžio darbotvarkę jis neįtrauktas, tačiau, patikino vicemerė, bus teikiamas ir greičiausiai svarstomas per šakines ministerijas.

[TAUchix]

Galvojau, kad Santarvės rūmai - jau palaidotas projektas, džiaugiuosi, kad aš klydau

http://sekunde.lt/content.php?p=read&tid=63992
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=31120773

Mantas Tomkūnas, "Sekundė"


Nuotr. A.Repšio MINTIS. Kunigas R.Pukenis tikisi, kad prieš keletą metų stabtelėjusi Santarvės rūmų idėja netrukus įgaus realų pavidalą.

Kunigas Robertas Pukenis nepraranda vilties, kad netolimoje ateityje Panevėžyje bus pastatyti Santarvės rūmai. Jie būtų pavadinti popiežiaus Jono Pauliaus II garbei.

Kunigas teigia, kad po pokalbių su miesto valdžia ši neseniai pažadėjo rūmams duoti pusantro hektaro žemė Parko gatvėje. Panevėžio vyskupas R.Pukenį jau paskyrė projekto vykdytoju.
„Priėjom bendrą nutarimą, kad vyskupas nori gauti žemės, ją Savivaldybė skirs kurijai kaip nuosavybę, o aš, kaip kurijos kunigas, pradėsiu statybas. Detalusis planas yra, vykdytojas – taip pat. Kadangi Panevėžys – vyskupijos centras, žemę gali priimti vyskupas, jis turės adresuoti prašymą. Anksčiau trūko formalumo“, – pasiektu rezultatu džiaugėsi R.Pukenis.

Idėja užstrigo

Santarvės rūmai turėtų tapti ne tik religiniu, bet ir įvairių kultūrų centru. Pagal R.Pukenio planus pirmasis pastatas Panevėžyje turėjo iškilti dar prieš keletą metų, tačiau sutrukdė vidiniai Bažnyčios konfliktai.

Idėja, kad šalia bažnyčios atsirastų musulmonų mečetė ar kitų tikėjimų šventovės, netenkino Panevėžio vyskupo J.Kaunecko.

„Sekundės“ šaltinių duomenimis, po konfliktų su vyskupu R.Pukenis buvo išsiųstas į Kauną, kur iki šiol kunigauja Prisikėlimo bažnyčioje ir dėsto Vytauto Didžiojo universitete. Panevėžio vyskupas teigia ir dabar nepritariantis idėjai, kad šalia katalikų melstųsi kitatikiai.
„Laikausi tos pačios pozicijos, kaip ir anksčiau. Ir kunigų taryba, ir aš nutarėme statyti bažnyčią ir muziejų. Tautinių mažumų patalpos gali būti, bet apie mečetes ar kitas šventoves negali būti nė kalbos“, – teigė J.Kauneckas.

Iš savų klaidų pasimokęs kunigas apie maldos namus po vienu stogu dabar kalba atsargiau, tačiau neatmeta idėjos, kad Santarvės rūmuose glausis ne tik kitų konfesijų krikščionys, bet ir kito tikėjimo panevėžiečiai. Islamą išpažįstantys totoriai rūmuose turės savo 35 kvadratinių metrų patalpas.

„Bus tik katalikų bažnyčia, o tautinėms mažumoms skirtas patalpas pavadinome biurais. Kam erzinti žmones? Bus skirta po 35 kvadratinius metrus, o ten jie galės ir melstis, reikia džiaugtis, kad nesikeiks, o melsis“, – sakė R.Pukenis.

Santarvės rūmai buvo sulaukę ir kardinolo Audrio Juozo Bačkio pritarimo. Kardinolas prieš keletą metų pritarė, kad Santarvės rūmai galėtų tapti įvairių religinių konfesijų susibūrimo vieta, bet nebūtų steigiami maldos namai.

Ieškos rėmėjų

Rūmuose įsikurtų septynios tautinių mažumų bendruomenės, gyvenančios Panevėžyje. Daugiausia triukšmo buvo kilę dėl totorių, nes jie išpažįsta islamą, tačiau R.Pukenis mano, kad toks požiūris yra neteisingas.

Totoriai šaliai ištikimi jau 600 metų – nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų, todėl nusipelno turėti savo kultūros centrą. Statant rūmus Panevėžio totoriai pasirengę važiuoti finansinės pagalbos prašyti Kazachstano prezidento.

„Kai buvo jų pasaulinis kongresas, totoriai prašė parašyti sveikinimą, bet aš jiems juk – ne kunigas. Parašiau keletą sveikinimo sakinių. Parašiau, kad mes garbiname tą patį Dievą ir džiugu, kad totoriai ištikimi tam kraštui, kuriame gyvena“, – teigė R.Pukenis.

Svarbiausia užduotimi dvasininkas laiko bažnyčios ir Jonui Pauliaus II muziejaus statybas, o kiti projektai būtų įgyvendinami vėliau, kai bus gautas finansavimas.

„Dabar svarbiausia – bažnyčia ir muziejaus patalpos. Tai būtų pirmi žingsniai, o vėliau, jei gausiu lėšų, bus įrengta konferencijų salė, biblioteka, liaudies meno patalpos. Statyba vyks etapais, pirmai planuojamai pastatyti bažnyčiai reikės gal dviejų milijonų litų. Tai – minimali programa. Galbūt pavyks įvykdyti ir maksimalią programą. Gal ir po mano mirties statys kiti“, – spėliojo kunigas.
R.Pukenio skaičiavimais, visas projektas atsieitų apie 25 milijonus litų, tačiau pinigai yra didžiausias jo galvos skausmas. Jų kunigas ketina gauti iš verslininkų, Europos Sąjungos fondų ir aukų. Nors dvasininkas teigė per sunkmetį nerinksiantis pinigų iš gyventojų, tačiau vėliau pats paprašė paskelbti sąskaitos numerį.

Neskuba sveikinti

R.Pukenio euforijai kol kas nepasiduoda Savivaldybės valdininkai. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis, teigia, kad žemės perdavimo klausimą dar turės svarstyti miesto Taryba. Nors esą jei Bažnyčia idėjai pritaria, tai sklypo perdavimui greičiausiai pritars ir miesto politikai.

„Kol kas nieko nesutarta. Rengiamas Tarybos sprendimo projektas dėl žemės nuomos Bažnyčiai, kokia forma statybai bus perleistas sklypas. Taryba spręs, ar bus perleista žemė. Neaišku, koks bus sprendimo projektas, bet jeigu kunigas pasiskelbė, vadinasi, dvasininkai tarpusavyje nebesipyksta. Ko gero, taip ir bus – sklypas bus perduotas bažnyčiai“, – kalbėjo S.Matulis.

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Santarvės rūmų idėją vadina realia – jei buvo pastatyta „Cido“ arena, galima įgyvendinti ir R.Pukenio idėją.

„Savivaldybė projektui neduos nė cento, bet galimas investicinis projektas, pinigai iš Europos Sąjungos. Kiek man žinoma, taip ir planuojama daryti“, – sakė valdininkas.
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas teigė: jei būtų įgyvendintas visas Santarvės rūmų projektas, jis gerokai praturtintų skurdų miesto architektūros veidą.
„Tai labai neblogas projektas. Tinkamoje vietoje, ne kur nors parko viduryje ar pakraštyje. Tai būtų traukos centras“, – privalumus vardijo S.Matulis.

Santarvės rūmų, kurie užims daugiau nei 5000 kv. m, projekte taip pat numatyta įrengti žiemos sodą su koplyčia, šalia jos – apie 1000 kv. m rūpintojėlių šventovę.

Faktai

Idėja pastatyti Santarvės rūmus, kuriuose greta katalikų įsikurtų ir kitų konfesijų, tikybų bei tautybių žmonės, R.Pukeniui gimė maždaug prieš dešimt metų. Po popiežiaus Jono Pauliaus II mirties prieš penkerius metus dvasininkas ėmė galvoti, kaip savo mintį realizuoti.
Pirmuosius dešimt dolerių ir tiek pat eurų kunigas gavo iš Jono Pauliaus II sekretoriaus, dabar Krokuvos kardinolo metropolito Stanislavo Dzivišo.

R.Pukenis įsitikinęs, kad Santarvės rūmai atitinka Jono Pauliaus II mąstymą. Popiežius garsėjo savo tolerancija ir susitaikymo idėjomis su kitais tikėjimais.
Projektavimo darbus kunigas ketina pradėti jau po keturių mėnesių, kai gaus statybos sąvadų sąlygas. Tada prie projekto pradės dirbti architektai.

2005 metais buvo padarytas detalusis planas, tačiau projektui pasipriešino vyskupas Jonas Kauneckas. Daugiausia priekaištų sulaukta už tai, kad šalia katalikų šventovės įsikurs musulmonai, išpažįstantys islamą.

Ar kas nors žinote tikslią šio projekto vietą? Gal tai bendrajame plane ( http://www.panevezys.lt/Portals/c6d9...reglamentu.jpg ) numatyta visuomeninės paskirties teritorija (rausvas kvadračiukas) šalia Parko ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos?

[Monteq]

Galvojau, kad Santarvės rūmai - jau palaidotas projektas, džiaugiuosi, kad aš klydau



Ar kas nors žinote tikslią šio projekto vietą? Gal tai bendrajame plane ( http://www.panevezys.lt/Portals/c6d9...reglamentu.jpg ) numatyta visuomeninės paskirties teritorija (rausvas kvadračiukas) šalia Parko ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos?

Greičiausiai ten, nes kitos vietos tai aš nelabai įsivaizduoju, gi prie Arenos gal nestatys

[Vismantas]

Pateikiu projektą šalia statomo objekto. Jis tarp Kakadu ir sporto salės. Ten kur sustojo statybos.

Nuo laisvės a. pusės.



Nuo senvagės pusės.



Manau neblogas pavyzdys kaip naujas statinys gali tikti prie aplinkinių statinių.

[TAUchix]

/\
Čia pirminis projektas pagal kurį ir pradėta statyti ar dabar pakeitė ką nors?
O viešbučio tai niekas nei pjaus iki 4 aukštų nei ką, tad pritaikymas prie esamos aplinkos manau būtų labai sudėtingas...

P.S. Labai geros info Vismantai pradėjai gauti

[Vismantas]

/\
Čia pirminis projektas pagal kurį ir pradėta statyti ar dabar pakeitė ką nors?
O viešbučio tai niekas nei pjaus iki 4 aukštų nei ką, tad pritaikymas prie esamos aplinkos manau būtų labai sudėtingas...

P.S. Labai geros info Vismantai pradėjai gauti

Kol kas projektas kiek žinau nepakeistas. Viešbučio apatinę dalį kuri plečiama gali daryti pagal aplinkinius. Viršutinius aukštus gali daryti modernius. Tai atrodytu kaip ant seno prilipdo modernų. Manau toks pastatas būtų patrauklesnis pirkėjams.
Turiu jau seniai tuos brėžinius. Dariau jų inžinerinės dalies projektus.

[Monteq]

„Ekrano“ pastatų reikalai pajudėjo
http://www.delfi.lt/news/economy/rea....d?id=31235305

[Vismantas]

Nagrinėjausi Panevėžio zonų žemėlapį tai "už akies" užkliuvo į istorinės dalies teritorijos ribą patenkanti Padidinto aukštingumo zona Apibrėšta mėlynai. Tai yra autobusų stoties teritorija. Apsupta senosios architektūros. Tai kaip su tuom miesto veidu ? Statom daugiaaukščius pastatus senojoje miesto dalyje ? Ir išskirtas būtent plotas kuris "naudingas tam tikrai asmenų grupei". Po tokiu sprendimų kyla tik viena mintis ......

[TAUchix]

/\
Dar rengiant naująjį Panevėžio bendrąjį planą man ši vieta taip pat pasirodė įtartina, apie tai prieš pora metų jau rašyta šioje temoje:

Kurpiami planai darkyti miesto veidą
http://www.panrytas.lt/?id=2008042910&i=1&a=1
2008.04.29
Limina KEPALAITĖ

Panevėžio bendrasis planas – lyg guminis, ir tampomas jis į aukštį ar į plotį atsižvelgiant ne į grožį, o į itin įtakingų asmenų užgaidas.

Skubinamos pataisos – ne miesto naudai

Panevėžio savivaldybėje šiomis dienomis karštligiškai skubama taisyti bendrąjį planą.

Tuo tarpu savivaldybei priklausanti bendrovė Panevėžio autobusų parkas su buvusiais priešininkais, o dabar partneriais – iš Panevėžio statybos tresto (PST) ir Baltijos investicijų grupės (BIG) sulipdytu konsorciumu – skubiai kurpia skandalingai pagarsėjusių statybų miesto autobusų stoties teritorijoje ir autobusų parko teritorijoje detalųjį planą.

Nors valdžia stengiasi šių dviejų veiklų sąsają kiek galima mažiau afišuoti, tačiau jos neįžvelgti net ir paprastiems panevėžiečiams tiesiog neįmanoma.

Labai aiškiai matyti, kad permainos bendrajame plane glaudžiai susijusios būtent su naujaisiais statybų objektais. Jos atrodo visiškai nepalankios miestui, užtat itin naudingos grupelei turtingų ir įtakingų verslininkų.

Atrodo, kad Panevėžio valdžia, įveikusi anksčiau itin įnirtingai už paprastų panevėžiečių interesus kovojusį autobusų parko vadovą Rimantą Petukauską, visiškai pasidavė garsiųjų milijonierių, buvusių miesto politikų Gvido Drobužo bei Alvydo Misiūno įtakai.

R.Petukauskas staiga užsičiaupė

„Panevėžio rytas“ jau ne kartą rašė apie naujos autobusų stoties statybų reikalus ir skandalą, kilusį po to, kai žinomi panevėžiečiai milijonieriai, susivieniję į bendrą grupę, bandė kone jėga priversti statybų konkurso organizatorius pripažinti juos konkurso nugalėtojais.

Kadangi tam pasipriešino R.Petukauskas, milijonieriams teko griebtis teismų. Tačiau ir ten jų laukė fiasko.

Vis dėlto po savivaldybių rinkimų socialdemokratams prisišliejus prie valdžios viršūnėlės ir trečiuoju vicemeru tapus socdemui Povilui Vadopolui, R.Petukausko pozicija pasikeitė kardinaliai.

Nors teismas ir neleido, sandėrininkai rado būdų, kaip sudaryti taikos sutartį ir konkurso nugalėtoju paskelbti būtent tą patį konsorciumą.

Po to R.Petukauskas tapo nebyliu: iš jo jau nebebuvo įmanoma sužinoti net sumos, kokia gi yra suderėta iš konsorciumo už gaunamą ypatingos vertės vietą pačioje Aukštaitijos sostinės širdyje – autobusų stoties teritorijoje.

Anksčiau vienintelis konkurso dalyvis BIG ir PST įkurtas konsorciumas už šį projektą savivaldybei siūlė tik 7 milijonus litų ir dar reikalavo jį pripažinti nugalėtoju, nors nepriklausomi ekspertai šį projektą buvo įvertinę mažiausiai 14 milijonų litų.

Iškils kone dangoraižiai

Po dvejų trejų metų Panevėžys turėtų būti itin pasikeitęs dviejose miesto dalyse: autobusų stoties ir autobusų parko teritorijose.

Autobusų stotis bus iškelta į dabartinę autobusų parko vietą ties Beržų ir J.Basanavičius gatvėmis, ten dar atsiras didžiulis prekybos centras, o miesto centrą papuoš nauji statiniai.

Tačiau kokie statiniai tą centrą puoš ir ar tikrai puoš, leidžia sau suabejoti ne vienas panevėžietis. Pagal naujausius projektus miesto širdyje turėtų iškilti netgi 7 aukštų pastatai. Net ir ne architektams suvokiama, kad tokio aukščio mūrai senamiesčio teritorijoje gali ne tik sudarkyti miestą, bet ir jį galutinai subjauroti.

Tačiau kuo aukštesni pastatai, tuo didesnis pelnas iš šių statybų.

Taip pat nuogąstaujama ir dėl galimų „machinacijų“ autobusų parko teritorijoje.

Pavojus istoriniam centrui

„Panevėžio rytas“ gavo skaitytojo Tado Taučiko laišką, kuriame panevėžietis irgi nerimauja dėl bendrojo plano keitimo ir galimų pasekmių. Laiško autorius prisipažino pastaruoju metu šioje srityje pastebėjęs itin įdomių dalykų.

T.Taučikas išnagrinėjo ankstesnius planavimo variantus ir pastaruosius. Jį šokiravo naujosios pataisos.

Iš pradžių miesto vystymo koncepcijoje buvo išskirti du galimi plano variantai. Juose skyrėsi būtent pietinėje miesto dalyje esantis miesto apvažiavimo bei aukštuminių pastatų zonos variacijos.

Atlikus strateginį padarinių aplinkai vertinimą, buvo pasirinktas pirmasis iš siūlytų variantų.

Bet staiga dabar jau pateikiamas kitoks pietinio miesto apvažiavimo variantas – samplaika pirmojo ir antrojo. O po poros savaičių, neįvykus jokiam viešajam susirinkimui, jau siūlomas dar kitoks variantas: jame, be „Babilono“ teritorijos, Nemuno ir Klaipėdos gatvių sankryžos bei pietinio įvažiavimo į miestą žiedinės sankryžos, numatyta dar viena vieta, kur leidžiama padidinto aukštingumo statybos vietą. Tai – dabartinės autobusų stoties teritorija.

Dalis šios teritorijos netgi patenka į istorinio miesto centro zoną, tačiau tai, anot panevėžiečio, esą niekam nesvarbu. O juk tai tas pat, anot panevėžiečio, kas leisti Vilniaus senamiestyje pradėti statyti dangoraižius.

Jei ne į plotį, tai į aukštį

Būtent pagal šiuos įvykius T.Taučikas ir bando nuspėti, kokia kryptimi vyko R.Petukausko ir BIG`o (panevėžietis taip vadina visą milijonierių grupės holdingą) derybos.

Kad panevėžiečiai per daug nenusiviltų garsiuoju kovotoju socialdemokratu R.Petukausku, reikės suvaidinti, kad jis nenusileido konsorciumui ir iš jo daug išsikovojo miestui.

Taigi gali būti, kad vėliau atskleistos sandorio sumos pasirodys ir įspūdingai patrauklios miestui. BIG`as, matyt, atseikės daugiau pinigų, tačiau miesto valdžia pasistengs, o R.Petukauskas nusileis, kad konsorciumas stoties teritorijoje gautų didesnę kompensaciją. Kadangi negalima į plotį – galima į aukštį.

Pastačius septyniaaukščius, pinigai milijonieriams sugrįš keliariopomis sumomis.

O kad pasirodytų dar nekalčiau, miesto valdžia neva dabar užsimanė ir pati persikelti į naujuosius konsorciumo pastatytus mūrus – vis daugindama savo biurokratinę armiją ji jau neva nebetelpa į senuosius rūmus.

Žalioji zona – už valdžios pinigus

Panagrinėjus kitus skirtumus bendrajame plane, kaip rašo T.Taučikas, darosi įdomios variacijos.

Jas pastebėjo ir vienas Žemės savininkų sąjungos Panevėžyje narys. Jis „Panevėžio rytui“ teigė, kad žaliosios zonos netoli dabartinio autobusų parko dabar atsirado neatsitiktinai.

Ten greit BIG ir PST konsorciumas statys prekybos centrą, o leidimai tokioms statyboms išduodami tik garantavus, kad bus žalioji zona. Štai jums ir yra žalioji zona dviejų hektarų plote: valdiškoje žemėje netoli prekybos centro!

Tie 2 hektarai yra vertinami kaip komercinė žemė, juos valdžia galėtų išdalinti net 20-iai savininkų, laukiančių nesulaukiančių grąžinamos žemės. Bet ne.

Įdomiausia, kad šiuo atveju miesto valdžią ir kartu milijonierių interesus tikriausiai palaikys miesto bendruomenė: juk joje daug pavydinčiųjų žemės savininkams ir daug reikalaujančiųjų kuo žalesnio miesto.

Tvanku, tačiau ne nuo ginčų

Kritiškai mąstantys panevėžiečiai tikėjosi, kad į viešąjį susirinkimą atvykę visuomenės atstovai aiškiai pamatys ir sukritikuos šiuos trūkumus, tačiau atsitiko taip, kaip jau įprasta.

Prieš kelias dienas vykusiame susirinkime visi labiau prakaitavo ne nuo ginčų dėl gražesnio ir patogesnio miesto, o nuo to, kad valdžia nesurado kitos vietos susirinkimui ir sukišo visus atėjusiuosius į ankštą „vieno langelio“ tarnybos salikę. Apie didžiuosius pakeitimus kalbėta tik puse lūpų.

Kai bus patvirtintas bendrasis planas, šaukštai jau bus popiet. Vėliau, priimant įvairius sprendimus, valdžiai bus galima besti pirštu į planą ir sakyti: „Taip nurodyta Panevėžio bendrajame plane, ir mes jo laikomės“.

Pageidavo neįvardinti asmenys

Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis nemanė, kad siūlomi bendrojo plano pakeitimai yra nepriimtini.

Anot S.Matulio, nieko baisaus, kad vietoj 4-5 aukštų namų autobusų stoties teritorijoje bus statomi septyniaaukščiai. Jie nieko neužgošiantys ir centro nesudarkysiantys.

Tuo tarpu anksčiau buvo manoma, kad būsimų pastatų aukštis turėtų būti 1-4 aukštai, nes aukštesni pastatai jau darkytų miesto veidą. Dabar miesto vadovų pozicija kardinaliai pasikeitė.

S.Matulis tikino, kad tai jis pasiūlė aukštinti statybas, nes esą kiti siūlymai buvę dar baisesni – net iki 10-ies aukštų. Valdininkas džiaugėsi, kad tokiam aukštingumui nesipriešina ir bendrojo plano kūrėjas architektas Algimantas Gučas.

Vis dėlto S.Matulis išsitarė, kad jį dėl leistino statybų aukščio spaudė „tie, kurie nori šią teritoriją užstatyti“, tik neprisiminė jų pavardžių. Iš politikų pusės – miesto valdžios buvęs toks noras, nes esą savivaldybė nori kuo brangiau parduoti tą centrą.

Vis dėlto konkrečiai paklaustas, S.Matulis patikino, kad nejaučia spaudimo nė iš vienos pusės.

O dėl žaliosios zonos valdininkas teigė, kad ji įtakos prekybos galiūnui statyti neturės, nes bus kitoje teritorijoje. Žaliosios zonos esą miestui dar niekada nepakenkė.

Vis dar komercinė paslaptis

R.Petukauskas pirmiausia pasidžiaugė, kad buvę konkurentai milijonieriai dabar tapo statybų partneriais. Viskas, anot autobusų parko vadovo, vyksta sklandžiai, todėl skųstis jis dar neturįs kuo.

Sandorio su konsorciumu skaičių R.Petukauskas neatskleidė ir šį kartą. Jis teigė bijantis vėl tąsytis po teismus už komercinės paslapties išdavimą.

Tačiau direktorius tikino norįs visus nuraminti: sumos esančios netgi dvigubai didesnės nei buvo, įskaičiuotas net ir infliacijos procentas.

Beveik prieš dvejus metus ekspertų apskaičiuota sandorio suma buvo 14 milijonų litų, o konkurse dalyvavęs konsorciumas siūlė tik 7 mln. litų. Tai dabar milijonieriai sutiko mokėti 14 mln. litų? O gal visus 28 mln. litų?

Dabar, anot R.Petukausko, rengiamas techninis projektas, vėliau bus pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, o jau tada laimėtojai pradės statybas.

Po to lauks statybų priėmimas, objektų atsidalijimas ir abu partneriai draugiškai išsiskirs.

[Vismantas]

Sekundė. 2010 04 20

Dar nenuplauti

Didžiausia užfiksuojama oro tarša šalyje išsiskiriančio Panevėžio valdininkams netrukus gali tekti spręsti klausimą dėl eismo apribojimo mieste. Tokios kraštutinės priemonės reikėtų imtis, jei Aukštaitijos sostinėje padidėjusi oro tarša būtų užfiksuota daugiau nei 35 paras per metus. Panevėžys jau skaičiuoja 29 labiau nei leistina užterštas dienas.

Vien per praėjusią savaitę Panevėžio centre, Sirupio g., veikiančioje oro taršos matavimo stotelėje užfiksuotos net trys dienos, kai kietųjų dalelių kiekis viršijo leistiną normą.

Didžiausią kietųjų dalelių koncentraciją ore prietaisai parodė praėjusį trečiadienį – 96 mikrogramus viename kubiniame metre. Maksimalus leistinas kiekis tėra 50 mikrogramų kub. m.

Padidėjusios oro taršos aplinkosaugininkai nesieja su Europos padangę užklojusiu vulkaninių pelenų debesimi. Praėjusį penktadienį, kai pelenų šleifas pasiekė ir Lietuvą, Aukštaitijos sostinėje kietųjų dalelių užfiksuota net kelis kartus mažiau nei leidžia ribos – 16 mikrogramų kub. m.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėjos Marijos Pumputienės teigimu, miestui būdinga pavasarį padidėjantis kietųjų dalelių kiekis ore.

„Kol lietus nenuplovė nuo gatvių po žiemos išlindusių smėlio ir purvo sankaupų, oro tarša didėja. Jei nesulauksime lietaus, aišku, kad gali būti pasiekta ir 35 parų riba“, – mano M.Pumputienė.

Labiausiai užterštas

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, per artimiausias dvi paras oro tarša vėl padidės ir didelė tikimybė, kad viršys leistiną normą.

Sinoptikai prognozuoja, kad rytoj ir poryt Panevėžyje išsilaikys sausi ir ramūs orai. Lietus žadamas balandžio 21-osios naktį, tačiau tik vakariniuose šalies rajonuose.

Miesto Savivaldybės Ekologijos skyriaus vyriausiosios specialistės Rūtos Taučikienės teigimu, nuo oro taršos gyventojai ir dabar gelbstimi – kasdien valomos gatvės, išvežamas per žiemą jose susikaupęs smėlis.

Pasak specialistės, Savivaldybė yra numačiusi oro užterštumą mažinti netgi apribodama arba uždrausdama transporto priemonių eismą, jei teršalų kiekis ore viršytų leistiną ribą.

Dažniau nei panevėžiečiai užterštu oru kvėpuoja tik Šiaulių gyventojai. Nuo šių metų pradžios Šiauliuose užfiksuotos 30 dienų, kai oro tarša viršijo normą.

R.Taučikienės nuomone, tam įtakos turi šių miestų specifika.

„Ir Panevėžys, ir Šiauliai yra kaimiškojo tipo miestai, kur nemažai individualių namų. Žmonės žiemą šildėsi, todėl tiek daug dienų buvo užfiksuota padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore“, – mano specialistė.

Ragina uždaryti langus

Švariausiu oru kvėpuoja Vilniaus Lazdynų mikrorajono ir Naujosios Akmenės gyventojai – per šiuos metus juose tik dešimt dienų oro tarša buvo didesnė nei leidžiama.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja, kad oro taršai ypač jautrūs kūdikiai ir vaikai iki 5 m., nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės. Atkreipti dėmesį į oro taršos duomenis higienistai pataria ir sergantiesiems astma, kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis.

Didėjant aplinkos taršai Visuomenės sveikatos centro specialistai pataria šeimoms, auginančioms vaikus iki vienerių metų, sergantiesiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis ar kenčiantiesiems nuo alerginių ligų išvykti iš užterštos zonos.

Dienomis, kai fiksuojamas didesnis nei leidžiama kietųjų dalelių kiekis ore, medikai siūlo kuo mažiau būti lauke, neatidarinėti langų.

[enigma]

Pateikiu projektą šalia statomo objekto. Jis tarp Kakadu ir sporto salės. Ten kur sustojo statybos.

Nuo laisvės a. pusės.

Atvaizdas


Nuo senvagės pusės.

Atvaizdas


Manau neblogas pavyzdys kaip naujas statinys gali tikti prie aplinkinių statinių.

O kokia šio statinio ateitis?. Statyba sustojusi. Laukimas geresnių laikų (?)

Man, asmeniškai, šis pastatas harmoningai dera tiek su šalia esančiais pastatais, tiek ir su Laisvės a.

[Wycka]

/\ Atsiprašau, jeigu kažką praleidau. Kokia šio pastato planuojama paskirtis?