Panevėžio projektai

[Wycka]

Ypatingai svarbūs yra švietimo sistemos įstaigų infrastruktūrai gerinti skirti tęstiniai projektai. Miestui ypač plečiantis į pietvakarius, pagrindinės mokyklos V. Alanto gatvėje atidarymo laukia per 650 Pilėnų ir gretimuose naujuose kvartaluose gyvenančių moksleivių. Šiuo metu J. Balčikonio gimnazijos sporto bazei trūksta lauko aikštyno, todėl gimnazistai negali tinkamai užsiimti kūno kultūra.

O tai kokiam stovyje dabar yra Pilėnų mokykla? Ar ten dar vyksta nors kažkokie statybų darbai? Gal galėtumėte parašyti šalia jos esančių namų adresus (nes kiek žinau dar nepriduotas pastatas neturi adreso)?

[Brutalas]

Gal kas turite iki logistikos centro nuotrauku?

[Wycka]

Deja, liūdnos žinios iš Panevėžio...

Praėjusią savaitę Panevėžio miesto savivaldybės taryba patikslino miesto biudžetą ir priėmė sprendimą 2 mln. 260 tūkst. Lt sumažinti jo išlaidas ir pajamas.

Ieškoti būdų, kaip dar kartą šiais metais sumažinti biudžetą, Savivaldybei teko LR Seimui liepos mėnesį priėmus 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo kai kurių straipsnių ir priedėlių pakeitimo įstatymą.

„Miesto biudžeto pajamos ir išlaidos birželio mėnesį jau buvo sumažintos 12,2 mln. Lt. Visi miesto vadovai ir Savivaldybės administracijos darbuotojai apsisprendė per šiuos metus imti po 10 darbo dienų nemokamų atostogų, nuo rugpjūčio 1 d. daugiau kaip tūkstančiu litų buvo sumažinti mero, vicemerų, mano ir mano pavaduotojos atlyginimai, keliais šimtais litų atlyginimai sumažėjo visiems valstybės karjeros tarnautojams, o nuo spalio 1 d. jie mažės ir dirbantiesiems pagal darbo sutartis. Ir vis dėlto šio sunkmečio laikotarpiu tenka galvoti, kaip dar labiau pasispausti. Seimui nusprendus dar daugiau apkarpyti savivaldybių biudžeto lėšas, Panevėžio miesto savivaldybė turėjo sumažinti ne tik valdymo tobulinimui, bet ir kitoms programoms skirtas lėšas, nors šis sumažinimas ir yra skausmingas“, – sako Savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčinskas.

Ketvirtadienį posėdžiavusi Taryba patikslino 13 biudžeto programų lėšas. 11 programų lėšos sumažintos.

237,8 tūkst. Lt nuspręsta mažinti asignavimus Savivaldybės valdymo tobulinimo programai. Į šią sumą įeina 10 tūkst. Lt sumažintas Savivaldybės mero rezervas, 227,8 tūkst. Lt Savivaldybės administracijai sumažintos lėšos (darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui, ūkio išlaidoms, Administracijos direktoriaus rezervui).

Turizmo skatinimo ir vystymo programos asignavimai sumažinti 320 tūkst. Lt. Planuojama derėtis su koncesininku dėl ,,Cido“ sporto arenos koncesijos sutarties pakeitimo.

Ekonominės plėtros programai skirtos lėšos sumažintos 220,2 tūkst. Lt. 2009 m. biudžete buvo numatyta 218 tūkst. Lt UAB ,,Panevėžio autobusų parkas“ šių metų nuostoliams miesto pervežimuose iš dalies kompensuoti, tačiau esant sudėtingai finansinei situacijai, sumokėti šių metų nuostolių Savivaldybė nesiima. Dar 2,2 tūkst. Lt iš šios programos perkelta į Miesto infrastruktūros objektų plėtros, modernizavimo ir priežiūros programą (bus sumokėtas likęs įsiskolinimas už parengtą Muzikinio teatro investicinį projektą).

Rinkodaros ir viešųjų ryšių programai skirti asignavimai sumažinti 48 tūkst. Lt. Mažiau lėšų skirta informacijos sklaidai, užsienio ryšiams palaikyti, interneto svetainei atnaujinti.

Viešųjų darbų organizavimo programos lėšos bus mažesnės 8,7 tūkst. Lt, nes viešiesiems darbams vykdyti iš valstybės biudžeto skiriamas lėšas sumažino Lietuvos Respublikos Seimas. Šios lėšos skiriamos kaip specialioji tikslinė dotacija valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti.

Miesto infrastruktūros objektų plėtros, modernizavimo ir priežiūros programos lėšos sumažintos 317,8 tūkst. Lt. Iš jų 300 tūkst. Lt mažiau skirta miesto tvarkymo darbams (gatvių, želdinių, kelio ženklų priežiūrai) ir 20 tūkst.Lt – miestui papuošti švenčių metu (2,2 tūkst. Lt šiai programai bus perkelta iš Ekonominės plėtros programos).

Kultūros ir meno programai asignavimai mažinami 47,2 tūkst. Lt. Mažiau lėšų bus skirta mėgėjų menui skatinti.

Iš Kūno kultūros ir sporto programos 298 tūkst. Lt mažiau bus skirta sporto klubų programoms finansuoti.

Švietimo ir ugdymo programos asignavimai mažinami 1 mln. 779 tūkst. Lt. Jie mažėja mokinio krepšelio lėšoms sumažėjus dėl bazinės algos sumažėjimo iki 122 Lt (buvo 128 Lt), mokinio krepšelio sumažėjimo iki 3635 Lt (buvo 3738 Lt) ir dėl kitur išvykusių mokytis moksleivių. Taip pat 20 tūkst. Lt sumažintos lėšos, kurias administruoja Švietimo skyrius. Mažiau lėšų bus skirta Mokytojų dienai paminėti, mokyklų išorės auditui atlikti, mokyklinei dokumentacijai įsigyti ir kt.

Nevyriausybinių organizacijų programai skirtos lėšos sumažintos 50 tūkst. Lt., Saugaus miesto programai – 20 tūkst. Lt. (vaizdo stebėjimo kamerų paslaugoms pirkti ir prevencinėms programos vykdyti).

Dabar patikslintas Panevėžio miesto savivaldybės biudžetas yra 215,5 mln. Lt. Po pirmojo biudžeto sumažinimo birželio mėnesį miesto biudžetas buvo 217,7 mln. Lt.
Ryšių su visuomene skyrius

Šaltinis: http://www.panevezys.lt/DesktopDefau...35&NewsID=7557

.

[beMorkis]

"Iki" Panevėžyje investuoja 38 mln. Lt

http://vz.lt/straipsnis/2009/10/09/I...ja_38_mln__Lt2

Penktadienį Panevėžyje atidarytas „Iki“ kulinarijos cechas, į kurį investuota 38 mln. Lt. Cechas centralizuotai gamins ir teiks produkciją „Iki“ mažmeninio tinklo parduotuvėms Lietuvoje ir Latvijoje.
„Dabar, kai gamyba bus sutelkta vienoje vietoje, bus paprasčiau vykdyti kokybės kontrolę bei keliamus griežtus higienos reikalavimus", - sako Marcelis Harasztis, „Iki" prekybos tinklo generalinis direktorius.
21 mln. Lt investuota į pastatą ir infrastruktūrą, likusieji 17 mln. Lt - į įrangą. Ceche dirba 180 darbuotojų, tačiau planuojama didinti dar 70 žmonių.

Naujojo cecho pajėgumai bus dvigubai didesni nei iki šiol didžiuosiuose miestuose veikusių kulinarijos cechų kartu sudėjus.
Naujasis kulinarijos cechas pastatytas šalia „Iki“ Panevėžio logistikos centro, kuris organizuos produkcijos pristatymą į Lietuvoje ir Latvijoje veikiančias mažmeninio tinklo parduotuves „Iki", „Ikiukas" ir „Cento".
Šiuo metu prekybos tinklas Lietuvoje iš viso jungia 213 prekybos taškų: 110 „Iki“, 18 "Ikiuku" ir 85 "Cento".

[Andree]

Panevėžys svarsto galimybę statyti atliekų tvarkymo jėgainę

Bendrovė „Naftos grupė“ siūlo Panevėžiui pastatyti ir eksploatuoti pirolizės jėgainę. Pirolizė – atliekų tvarkymo būdas, kai atliekos apdorojamos terminiu būdu. Bendrovės atstovų teigimu, preliminarios investicijos į jėgainę siektų 330 mln. Lt, būtų sukurta per 30 darbo vietų.

Bendrovė siūlo Panevėžio savivaldybės teritorijoje pastatyti pirolizės jėgainę, kurioje būtų utilizuojama apie 120 tūkst. tonų nerūšiuotų atliekų per metus ir gaminama elektros energija.

„Naujausios panevėžiečių apklausos parodė, kad tvarkydami atliekas gyventojai išskiria dvi problemas – aukštą atliekų tvarkymo mokestį ir mažai sąlygų rūšiuoti atliekas. Dar vienas galvosūkis – ES direktyvos, pagal kurias iki 2013 metų į sąvartynus turi būti šalinama iki 50 procentų biologiškai skaidžių atliekų. Be to, šalinant atliekas dabartiniais kiekiais sąvartynų eksploatacija bus itin trumpa. Šias bėdas miestui padėtų spręsti komunalinių atliekų tvarkymas pirolizės būdu“, - sakė UAB „Naftos grupė“ strateginių projektų direktorius Donatas Jonikas.


„Mums, kaip miesto vadovams, ši idėja pasirodė itin patraukli. Pasiūlyta galimybė tvarkyti atliekas pagal visame pasaulyje pažangiausią technologiją, iki 60 procentų sumažinti atliekų tvarkymo kaštus, miestiečiams įkurti naujų darbo vietų, 10-14 metų pratęsti Panevėžio regiono sąvartyno eksploataciją. Kita vertus, į miestą ateinančioms investicijoms nereikėtų nei miesto, nei valstybės biudžeto kofinansavimo. Mūsų užduotis – rasti maždaug 6 ha sklypą jėgainei statyti. Kadangi šis projektas aktualus ne tik miestui, bet ir apskričiai, jį svarstys Panevėžio regiono plėtros taryba. Jai pritarus, projektas turi būti įtrauktas į regiono atliekų tvarkymo planą, prasidėtų statybos ir projektavimo darbai“, - pranešime cituojamas savivaldybės meras Povilas Vadopolas.

Anot savivaldybės, šiuo metu pirolizės būdu atliekos tvarkomos Vokietijoje, Japonijoje, Ispanijoje, Italijoje.

www.delfi.lt

[Wycka]

Pasiūlyta galimybė tvarkyti atliekas pagal visame pasaulyje pažangiausią technologiją, iki 60 procentų sumažinti atliekų tvarkymo kaštus, miestiečiams įkurti naujų darbo vietų, 10-14 metų pratęsti Panevėžio regiono sąvartyno eksploataciją. Kita vertus, į miestą ateinančioms investicijoms nereikėtų nei miesto, nei valstybės biudžeto kofinansavimo. Mūsų užduotis – rasti maždaug 6 ha sklypą jėgainei statyti. Kadangi šis projektas aktualus ne tik miestui, bet ir apskričiai, jį svarstys Panevėžio regiono plėtros taryba. Jai pritarus, projektas turi būti įtrauktas į regiono atliekų tvarkymo planą, prasidėtų statybos ir projektavimo darbai

Suprantu, kad tai tik politinis formalumas, bet ko čia nepritarti? Aišku, atsiras rėksnių, kad jiems oras teršiamas, eina kažkokia smarvė, bet juk 'tuščias skrandis' tikrai didesnė blogybė. Pinigai miestui (ir ne tik miestui) ateis ne tik per mokesčius, bet ir per pratęstą sąvartyno ekspoataciją, 30 žmonių nereikės mokėti bedarbio pašalpų. Po tokio susimovimo kai italai pasirinko Alytų, Panevėžio valdžia turėtų griebti „Naftos grupę“ už rankovių ir nė už ką nebepaleisti.

[dts]

Suprantu, kad tai tik politinis formalumas, bet ko čia nepritarti? Aišku, atsiras rėksnių, kad jiems oras teršiamas, eina kažkokia smarvė, bet juk 'tuščias skrandis' tikrai didesnė blogybė. Pinigai miestui (ir ne tik miestui) ateis ne tik per mokesčius, bet ir per pratęstą sąvartyno ekspoataciją, 30 žmonių nereikės mokėti bedarbio pašalpų. Po tokio susimovimo kai italai pasirinko Alytų, Panevėžio valdžia turėtų griebti „Naftos grupę“ už rankovių ir nė už ką nebepaleisti.

man rodosi Italai paspruko isviso

[Wycka]

112

Į Panevėžį vilioja „pagalbos telefoną“

Panevėžio apskrities viršininkas siūlo Bendrojo pagalbos centro 112 skyrių perkelti į Panevėžį. Taip valstybė esą sutaupytų ne vieną milijoną, o mieste atsirastų naujų darbo vietų.
Panevėžio apskrities viršininkas Viktoras Trofimovas kreipėsi į Vyriausybę, Seimą, Vidaus reikalų ministeriją, kad būtų pakeistas parengtas Bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų infrastruktūros plėtros programos įgyvendinimo priemonių planas. Viename jo punktų numatyta 2011–2013 metais Šiauliuose pastatyti ir įrengti šių paslaugų centro regioninio padalinio pastatą.
V.Trofimovas šiuo atveju siūlo taupyti. Pasak jo, Vilniuje ir Kaune šio centro pastatai yra, Klaipėdoje jį reikėtų nuomoti. O štai Šiauliuose prireiktų statyti ir tai kainuotų 11,5 mln. litų. Šiuo metu Panevėžyje yra laisvos apskričiai priklausančios patalpos Sietyno gatvėje 5B.
„Išlaidos galėtų būti mažesnės, jei būtų tiesiog pritaikytas dabar esantis pastatas Panevėžyje“, – siūlo Panevėžio apskrities viršininkas.
Tuo labiau kad minėtas pastatas naikinant apskritis ir taip pereis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Šiai tarnybai vis tiek tektų išlaikyti jau du pastatus.
Be to, Panevėžiui aktualu ir tai, kad čia būtų sukurta nemažai darbo vietų. V.Trofimovo skaičiavimais, centre būtų dirbama pamainomis, tad iš viso būtų apie 118 pareigybių. Vien tik budėtojų apie 110 ir aštuoni administracijos darbuotojai. Kadangi numatoma didinti operatorių skaičių, tad prisidėtų dar apie 30–40 darbo vietų. Tiesa, pareigybių skaičius, spėja V.Trofimovas, dėl to nesikeistų.
Užvakar Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai apžiūrėjo panevėžiečių siūlomą pastatą. Pasak V.Trofimovo, vienas svarbių dalykų tas, kad būtų didelė patalpa, kurioje būtų įkurta 30–40 darbo vietų. Taip pat būtinas nepertraukiamas elektros tiekimas, vieta serveriams.
„Reikalavimai labai aukšti, tačiau komisija labai rimtų priežasčių, dėl ko negalėtų būti panaudotas pastatas Panevėžyje, nerado“, – sakė apskrities viršininkas.
Beje, minėtame pastate iki spalio 12 dienos buvo įsikūręs apskrities Civilinės saugos ir mobilizacijos departamentas. Vykdant reorganizaciją jis tapo skyriumi ir iš 15-os etatų liko septyni. Tad visi darbuotojai persikėlė dirbti į apskrities pastatą. Tai leis per šildymo sezoną vien tik šildymui sutaupyti apie 40 tūkst. litų. Ten dar kelis kabinetus turi Panevėžio miesto savivaldybės Civilinės saugos skyrius.
Be to, pasak V.Trofimovo, Seimas svarstys klausimą dėl civilinės saugos funkcijų perdavimo kitoms institucijoms, tad civilinės saugos funkcijų apskritis nuo sausio 1-osios apskritai nebevykdys.

.

[Ametistas]

Tas budėtojų skaičius 110 žmonių yra skirta aptarnauti visą Lietuvą. Manau normalus skaičius. O šiaip tai labai gerai, jei centras būtų Panevėžyje, nes kaip girdėjau per TV, Panevėžyje sparčiai auga nedarbas. Tik turbūt juoką keltų panevėžiečių tarmiškas akcentas paskambinus 112

[Wycka]

Verslininkų bankrotas Panevėžyje palieka pastatus vaiduoklius

Iš nekilnojamojo turto užsimojusių praturtėti verslininkų spąstuose atsidūrė ir gyventojai, ir verslo partneriai. Kadaise puoselėję planus naujam gyvenimui prikelti istorinį konservų fabriką, tačiau taip ir palikę jį merdėti, verslininkai broliai Rytis ir Saulius Rimkevičiai Panevėžio centre įkurdino dar vieną statinį vaiduoklį. Prieš porą metų Savanorių aikštėje penkiaaukščio statybas pradėjusiai ir gerai nė neįpusėjusiai įmonei „S&R Building“ iškelta bankroto byla.

Nors įmonę įkūręs S.Rimkevičius iki jos finansinio kracho likus keliems mėnesiams akcijas skubiai perleido kitam verslininkui, aplinkinių namų gyventojai nepamiršo jo pažado užtaisyti butuose dėl statybų atsivėrusių plyšių.
Apmulkinti liko ir „S&R Building“ verslo partneriai, nebeturintys vilties atgauti skolų: bankrutavusios bendrovės finansiniai įsipareigojimai dešimt kartų didesni nei deklaruojamas turtas.
Kodėl bankrutavusios įmonės turto balanse staiga nebeliko nei nebaigto statyti penkiaaukščio, nei sklypo po juo, esą mįslė net pačiam bankroto administratoriui – Kauno bendrovės „Verslo konsultantai“ atstovui Kazimierui Budriui. Tačiau „S&R Building“ kreditoriai nesunkiai išsiaiškino, kad statomas penkiaaukštis „paslėptas“ kitoje su S.Rimkevičiumi siejamoje bendrovėje.

Savininkų nesuranda

Statybos ir remonto darbais turėjusi verstis bendrovė „S&R Building“ buvo įkurta 2007-ųjų balandį. Bendrovės vieninteliu akcininkui tuomet nurodytas S.Rimkevičius. Tų pačių metų lapkritį įmonė iš S.Rimkevičiaus vadovaujamos ir jo broliui Ryčiui priklausančios bendrovės Jungtinio duonos centro perėmė išperkamosios nuomos sutarties su „Hansa lizingu“ įsipareigojimus ir taip įgijo teisę į 2,8 a žemės sklypą Savanorių aikštėje.
„Hansa lizingas“ taip pat finansavo „S&R Building“ Savanorių aikštėje 952 kv. m komercinės paskirties pastato statybas. Sutartyje numatyta, kad bendrovė į pastatą investuoja 249 tūkst. Lt, „Hansa lizingas“ – 999 tūkst. Lt.
„S&R Building“ su lizingo bendrove pasirašė sutartis, pradedamos penkiaaukščio statybos, o po kurio laiko iškeliama bankroto byla.
Bankroto administratoriaus K.Butkaus teigimu, „Hansa lizingas“ dar pernai nutraukė finansavimo sutartį, o „S&R Building“ liko ir be žemės, ir be statinio.

_______________________________________

Iš pradžių skaitydamas nebuvau tikras, bet vėliau abejonių kaip ir nebeliko. Sutampa ne tik pavardės, bet ir duonos verslas. Tai turėtų būti tie patys braliukai Rimkevičiai. Sukti brukti ir dar pasikėlę. Pamenu juos nuo ~2000m. Tada jie vertėsi tik duonos gaminių platinimu, gal jau ir kepimu. darbuotojai pas juos keitėsi kas keli mėnesiai. Kone visiems verslo partneriams buvo daugiau mažiau įsiskolinę (laiku nesusimokėdavo už prekes ir paslaugas), o už tuos svetimus pinigus pirkosi naujus automobilius, važinėjo po užsienį. Atrodo, tik dabar jie ima prieiti liepto galą. Paradoksalu, bet tokie "patyrę hm hm verslininkai" beveik visada nuo visokių nemalonumų išsisuka...

[TAUchix]

Perskaičius straipsnį peršasi išvada, kad Panevėžys, išvengęs masinės pastarųjų metų daugiabučių statybos, šiuo metu, lyginant su kitais didmiesčiais, yra pakankamai darniai išvystytas Dabar galvoju kiek naujų priemiestinių mini gyvenviečių pastaraisiais metais iškilo aplink Panevėžį?

http://www.delfi.lt/news/economy/rea....d?id=25740613

Miesto teoretikai, apžvelgdami, kaip per dešimtmetį plėtėsi šalies miestai, vardija aibę socialinių ir urbanistinių klaidų. Jos gyvenimo kokybės požiūriu užmiestį paverčiančių problematišku ir pilku. Tik įsigijus namą užmiestyje suvokiama, ką reiškia visiška priklausomybė nuo automobilio, pasigendama šaligatvio, kuriuo vaikas galėtų nueiti iki mokyklos ar darželio, ir kuris dėl teisinės sistemos gali niekada neatsirasti.

Susitaiko su problemomis

„Vienintelis idealas, ko žmonės nori iš savo nuosavo būsto, yra namas ir nuosavas kiemas. Visa kita, kas yra už kiemo ribų, absoliučiai neįdomu. Tik atsikėlus pradedi suvokti, kad būtų gerai gatvė, šaligatvis, kuriuo vaikas galėtų eiti pėsčiom į mokyklą ir nereikėtų kiekvieną rytą jo vežti“, – ketvirtadienį surengtoje viešoje diskusijoje apie priemiesčių įtaką socialiniam miesto gyvenimui teigė sociologė Vita Petrušauskaitė.

„Kultflux“ iniciatyva surengtoje diskusijoje miesto teoretikė Ūla Tornau, komentuodama atlikto tyrimo rezultatus, pridūrė, kad naujakuriai ar tik ketinantys persikelti į nuosavą namą nesitiki, kad naujuose rajonuose bus teikiamos įvairios socialinės paslaugos.

„Manoma, kad jeigu aš turiu privatų namą ir kiemą, tai to kaina yra bet kokių kitų funkcijų ir paslaugų pasiekiamumas tik automobiliu. Ne poreikis formuoja paklausą. Tai nulemia nekilnojamo turto agentūrų sukurti naujų rajonų įvaizdžiai ar pavyzdžiai, matomi per televiziją. Neįsivaizduojama, kad gali būti kitaip“, – sakė ji.

Negalvojama apie ateitį

Architektas Justinas Dudėnas, kalbėdamas apie naujus ir per nekilnojamo turto burbulo pūtimosi laikotarpį pastatytus šalies daugiabučių namų kompleksus, individualių, mažaaukščių ar kelių namų gyvenvietes užmiestyje, teigė juose pasigendantis „erdvės kokybės“.

„Tai yra mechaninio planavimo problema: sklypai vienodi, mažiukai, gatvės atrodo kaip kareivinės, vaikai gali žaisti tik savo kiemuose, gatvės be šaligatvių, jokių viešų erdvių“, – pagrindinius naujų gyvenamųjų rajonų trūkumus lrt.lt vardijo architektas.

Jis priduria, kad kuriant naujas gyvenamąsias teritorijas negalvojama apie ateitį: nenumatoma, kur galėtų atsirasti parkas, mokykla ar vaikų darželis.

„Nėra numatyta, kur atsiras darželis, mokykla ar parkas, nors gyventojų kiekis dažnai to jau reikalauja. Tiesiog kai detalieji planai ruošiami po gabaliuką, atskirai tų dalykų numatyti neprivaloma“, – sakė architektas.

Dėl to, pasak J. Dudėno, nauji rajonai yra „neperspektyvūs“, pasmerkti būti vien „miegamaisiais“, o šiems ateityje, kurioje darbo ir gyvenimo erdvės vis labiau susilieja, paprasčiausiai nėra vietos.

„Važinėjimas iš namų į darbą yra šitos civilizacijos yda – laiko ir energijos švaistymas. Kokia švari ta energija bebūtų, vis tiek niekada nebus bevertė. Tad, manau, miegamieji rajonai ateities neturi. Turtėjantys miestai turėtų decentralizuotis – kasdienės prekės ir paslaugos turėtų ateiti į gyvenamųjų namų rajonus“, – sakė architektas.

Pasak miesto teoretikės Ū. Tornau, šiuo metu imama suprasti, kad tam tikra sovietų viešojo gyvenimo racionalizacija, vadinamieji „baisieji“ sovietmečio daugiabučiai, kuriuos statant labai mažai atsižvelgta į tai, kiek ploto turėtų būti skirta žmogui, ar kiek erdvės turėtų užimti virtuvė, nėra tokie jau blogi.

„Sovietmečio statyba, net su daugiabučių Naujininkuose ar Žirmūnuose viešosiomis erdvėmis, lyginant su tuo, kas pastatyta per pastaruosius 10 metų, yra labai geri pavyzdžiai. Jie būtų dar geresni, jei būtų geresnė statybų kokybė ir architektūrinė įvairovė“, – pastebėjo miesto teoretikė.

Priklausomybė nuo automobilio ar jį turinčiojo

Kaip pastebi urbanistikos specialistai, daugelis naujų gyvenviečių nėra sujungtos miesto viešuoju transportu: jis čia arba nevažiuoja, arba važiuoja labai retai.

„Mažiau mobilūs gyventojai – tam tikri šeimos nariai, vaikai arba pagyvenę žmonės, kurie negali vairuoti – iš karto tampa priklausomi nuo kitų“, – sakė miesto teoretikė Ū. Tornau.

Teoretikė pastebėjo, kad jau dabar žmonės pradeda dirbti namuose. Ateityje, anot jos, ši tendencija vis labiau stiprės, o dėl to kils įvairių paslaugų ir susiekimo problemų: prireiks įvairių paslaugų, pradedant darželiu–lopšeliu, baigiant kirpykla, dėl kurių teks sėsti į automobilį ir važiuoti kelias dešimtis kilometrų.

Savivaldybė vengia socialinių problemų sprendimo

Kaip viešoje „Kultflux“ diskusijoje teigė Vilniaus miesto savivaldybės Detaliojo planavimo skyriaus urbanistas Nerijus Siciūnas, miestas yra labai išsiplėtęs, o norint šią teritoriją aprūpinti visais socialiniais, inžineriniais ir kitais poreikiais, reikėtų daug lėšų. „Su šiomis teritorijomis yra daugiausiai problemų, nes jas reikia spręsti sistemiškai ir struktūriškai“, – diskusijoje pripažino urbanistas N. Siciūnas.

„Niekas nenori duodi papildomo savo lito, kad būtų nutiestas kelias. Visi stengiasi nustumti [nuo savo atsakomybės] visą socialinę, susisiekimo infrastruktūrą. Galbūt kažkiek didesnis suinteresuotumas yra inžinerine infrastruktūra – vandens visiems reikia, tačiau pigiau įrengti lokalų vandens gręžinį ar nuotekų valymo įrenginį, – sakė N. Siciūnas. – Kai tokių savininkų atsiranda šimtas, keli šimtai, įsivaizduojate, jie savo nuotekas nuleidžia į vieną teritoriją – užterštumas darosi pakankamai rimta problema“.

Pasak jo, darnia plėtra nėra suinteresuotas nei privatus žmogus, kuriam gali tekti visuomenės labui skirti dalį savo nuosavybės, nei pats miestas, kuris, sprendžiant nesutarimus ar darant kompromisus, turėtų atitinkamai atverti piniginę. Anot N. Siciūno, Vilniaus vakarinio aplinkkelio statyba, kurios metu miestui teko supirkti privačias teritorijas, parodė, kad tai labai komplikuotas procesas yra, kurio problemų aštrumas priklauso nuo žemės vertės.

„Jeigu atsiranda galimybė iš žemės ploto užsidirbti 2–3 mln. Lt, žmogaus požiūris į planavimą ir kitus dalykus labai keičiasi [...]. Pagal mūsų įstatymus, nuosavybė yra neliečiama, o bet kurie apribojimai ar planavimo idėjos gali būti lengvai užginčijamos [...]. Žmogus šiaip sau nesutiks atiduoti net kvadratinio metro“, – diskusijoje sakė Vilniaus miesto urbanistas.

Jis priduria, kad dabar miesto plėtra vyksta labai fragmentiškai, o kai prireiks bendrajame plane numatyto parko, skvero, vaikų darželio, mokyklos, sporto aikštelės ar kitų bendros paskirties teritorijų – jų paprasčiausiai nebus kur įrengti.

Pasak miesto urbanisto, gali būti nuspręsta reikalingą teritoriją atpirkti iš miestiečių arba savininkams, kurie dar neužstatė savo žemės, nurodyti ją paversti vieša – šiuos sprendimus turi priimti miestų plėtros departamentai.

„Jie turi priimti sprendimą ir pasakyti kažkuriam iš tų savininkų, kurie dar nėra užstatę teritorijos: atleisk, viskas tavo teritorijoje mes esame numatę bendro naudojimo erdvę“.

Teisinė sistema leidžia „mulkinti“ visuomenę

Kaip viešoje „Kultflux“ diskusijoje teigė Vilniaus miesto savivaldybės Detaliojo planavimo skyriaus urbanistas N. Siciūnas, prie teritorijų planavimo profesionalus architektas gali prisidėti daugiausiai 10–20 proc. Daug įtakingesni šiuo atveju yra politikai ir teisinė sistema.

„Teisinė bazė yra stuburas. Jeigu ji nenustatyta pakankamai tiksliai, atsiranda korupcijos galimybė, o galutinį rezultatą pasiekti labai sunku“, – teigė N. Siciūnas. Jo manymu, bent jau Vilniuje trečdalis su miesto plėtra susijusių sprendimų buvo pasiekti nelegaliai.

Pasak urbanisto N. Siciūno, teoriškai visuomenei yra suteiktos pakankamai didelės galios reguliuoti miesto plėtrą, tačiau realiame gyvenime ji paprasčiausiai „mulkinama“: informuojant ir kviečiant dalyvauti miesto plėtroje dažnai pateikiami tik sklypo kadastriniai numeriai, o pats pranešimas surašomas perdėm teisine kalba.

„Kuris žmogus žino savo ar kito žmogaus nuosavybės kadastrinį numerį? Planavimo tikslas gali būti pavadintas „sklypo naudojimo rėžimo nustatymas“. Kas yra sklypo naudojimo rėžimas?“, –pastebėjo urbanistas.

„Aš, kaip profesionalas, turi žinoti gerus triukus, kaip apeiti visus tuos reikalavimus, kad galėčiau už kelių mėnesių pasiekti [užsakovo norimą] rezultatą ir padėti žmogui gauti pridėtinę vertę. Pačio planavimo kokybė yra mano reikalas: galiu išvis nusispjauti ir pasiimti atlyginimą arba galiu verstis per galvą ir bandyti kažką išlaužti. Bet dėl to dažnai kyla probleminių situacijų, nes viešos erdvės kokybė priklauso nuo žalių erdvių, viešų erdvių – jos bent jau šiuo metu didelio pelno neduoda“, – „Kultflux“ surengtoje diskusijoje sakė Vilniaus miesto savivaldybės Detaliojo planavimo skyriaus urbanistas N. Siciūnas.

Kita vertus, pastebi urbanistas, žinanti savo teises visuomenė ar geras teisininkas galėtų užkirsti kelią net ir pačiam geriausiam plėtros projektui. „Pagal dabartinius įstatymus mes galime apeiti visuomenės informavimą, kitą vertus, tuo remiantis, galima stabdyti tikrai gerus projektus“, – pastebėjo jis.

Problemas bando spręsti didieji investuotojai

Architektas Tomas Grunskis, domėjęsis, kokias kriterijais nekilnojamojo turto vystytojai vertina naujus pastatus, pastebėjo tik 5 formalius ir ekonominius aspektus.

„Architektūra, šiuolaikiškumas; integravimas į aplinką; pastatų patogumas; statybų kokybė ir kainodara“, – pastebėjo T. Grunskis.

Nors, vertinant pastatus, dažniausiai neatsižvelgiama į tai, nuo ko,miesto teoretikų teigimu, priklauso gyvenimo kokybė, t.y. viešos erdvės ir socialinė infrastruktūra, N. Siciūnas pastebėjo, kad socialinę situaciją gelbėja stambus kapitalas, superkantis ir vystantis didžiulius žemės plotus.

„Kai superkama didesnė teritorijos dalis, žiūrima plačiau. Suprantama, kad sklypai bus parduoti pelningiau jei bus sukurta socialinė infrastruktūra, pavyzdžiui, sukurs skverą“, – pastebėjo urbanistas N. Siciūnas.

lrt.lt

[Vidma]

Pasirašyta Panevėžio vandentiekio tinklų plėtros sutartis
2009-11-25


Šiandien UAB „Aukštaitijos vandenys“ pasirašė Panevėžio miesto ir rajono nuotekų ir vandentiekio tinklų plėtros I etapo rangos sutartį su konkurso laimėtoja AB Panevėžio statybos trestu.

Konkurso pirkimo dokumentus įsigijo 11 statybos organizacijų, konkurse dalyvavo keturios. Gavus statybos leidimą tinklų statyba turėtų prasidėti jau netrukus. Darbus atliks Panevėžio statybos tresto filialas „Gerbusta“, techninę priežiūrą - UAB „Technik LT“.

Šis projektas - sudedamoji 2007 - 2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos dalis. Panevėžio mieste ir rajone visas projektas suskirstytas į 4 etapus, kuriems įgyvendinti iš ES Sanglaudos fondo skirta 44,387 mln. Lt.

Pirmajame etape numatyta įrengti nuotekų rinktuvus, slėginius ir vandentiekio skirstomuosius tinklus Panevėžio J.Janonio, Daumėnų, Plukių, Bajoriškių, Alyvų, Naujamiesčio, Stoties, K.Donelaičio, Smėlynės, A.Smetonos, Katkų, Klaipėdos gatvėse, Savitiškio skersgatvyje.

Vandentiekio skirstomieji tinklai bus pakloti S.Kerbedžio, Bijūnų, Sodininkų gatvėse, nuotekų rinktuvai - Krekenavos, Marijonų, Sodų, Kranto gatvėse.

Šiame etape numatyta įrengti nuotekų rinktuvus, slėginius nuotekų bei vandentiekio skirstomuosius tinklus Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje esančių priemiestinių Berčiūnų, Vyčių, Velželio, Dembavos, Velžio kaimuose.

Įgyvendinus pirmąjį Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono nuotekų ir vandentiekio tinklų plėtros etapą, galimybes savo tinklus prijungti prie centralizuoto nuotakyno ir vandentiekio turės per 1260 gyventojų.

Kitų etapų įgyvendinimą planuojama pradėti 2010 metų pradžioje.

.

[Vidma]

Visą aukštą Panevėžyje nusipirkęs amerikietis užkūrė pirtį statybininkams
Inga Smalskienė, „Sekundė“
2009 gruodžio mėn. 3 d. 00:00

Visą aukštą viename naujausių ir moderniausių Panevėžio daugiabučių nusipirkęs amerikietis užkūrė pirtį statybininkams. Daugelyje pasaulio šalių dirbęs JAV stiklo menininkas 55 metų Markas Vaitakeris Ekstrandas didžiausius kultūrų ir mentaliteto skirtumas teigia pajutęs Lietuvoje.

„Jūsų šalyje net ir brangiausiai sumokėjęs už butą negali tikėtis kokybės, nors tai civilizuotame pasaulyje savaime aišku. Statybininkai nesupranta, kai su jais kalbiesi kaip džentelmenas su džentelmenais“, – stebėjosi užsienietis.

Amerikiečiui prireikė trejų metų, kad suvoktų, jog Lietuvoje, norint reikalą pajudinti iš vietos, reikia rašyti skundus ir apskritai bendrauti raštu. M.V. Ekstrandas dabar tai ir padarė – surašė pretenziją jam 2006 metais tris butus Klaipėdos gatvės 99-ajame name pardavusiai bendrovei „Edrija ir partneriai“. Būsto kokybe nepatenkintas užsienietis neatmeta, kad kreipsis į teismą.

Šios bendrovės direktorius Vilius Dargis trukčioja pečiais. Jis teigia, kad amerikiečio reikalavimai nepagrįsti.

„Iki šiol jis mums raštu nepateikė nė vienos pretenzijos, bet vis tiek reaguodavom. Susidarė įspūdis, kad mus šokdina tik tam, kad šokdintų“, – tikina V. Dargis.

M.V. Ekstrando ir „Edrijos ir partnerių“ ginčą pakviestas spręsti nepriklausomas statybų konsultantas, bendrovės „Statybų laikas“ direktoriaus pavaduotojas Artūras Jakštas.

„Tikiuosi, kad teismų neprireiks“, – vylėsi specialistas ir kol kas susilaikė nuo konkrečių išvadų.

„Sekundė“

[Andree]

Na kazin ar cia prie Panevezio projektu reiktu rasyt, kazkokia rastliava apie darbu broka ir tiek.. kur jo nepasitaiko

[Wycka]

Panevėžio miesto savivaldybė užsibrėžė mažinti oro taršą

Panevėžio miesto savivaldybė vykdo ES šalims merų sambūrio paktu prisiimtą įsipareigojimą – miesto Taryba patvirtino Savivaldybės tvarios energijos veiksmų planą 2010–2020 metams, kuriuo įsipareigojama ne mažiau kaip 20 proc. per šį laikotarpį sumažinti anglies dvideginio emisiją – šiltnamio efektą sukeliančių dujų, turinčių didelę įtaką klimato kaitai, išmetimą mieste.
Panevėžio savivaldybė yra ES šalių savivaldybių merų sambūrio pakto dalyvė, praėjusiais metais nusprendusi dalyvauti šio sambūrio veikloje.
„Tvarios energijos veiksmų plane numatyta siekti energijos vartojimo mažinimo daugiabučiuose pastatuose, mažinti miesto viešojo transporto taršą, modernizuoti šilumos ūkį, plėsti miesto žaliuosius plotus, dviračių ir pėsčiųjų takus, tobulinti atliekų tvarkymo sektorių, sutvarkyti praeityje užterštas teritorijas, tobulinti energijos gamybą panaudojant susidarančias atliekas ir kt. Įsipareigojimams įgyvendinti pirmiausia reikės sukurti palankią teisinę bazę, tobulinti finansavimo mechanizmą, informuoti ir šviesti visuomenę bei ieškoti finansavimo šaltinių. Be abejo, miesto Savivaldybei ir jai pavaldžioms įmonėms tai didelis iššūkis, tačiau tai yra ilgalaikė vizija. Labai tikimės, kad per dešimt metų pavyks atlikti gerų darbų aplinkai gerinti", - sako Savivaldybės meras Povilas Vadopolas.
Kas dveji metai nuo Tvarios energijos veiksmų plano pateikimo Europos Komisijai, savivaldybė turės pateikti plano įgyvendinimo ataskaitą. EK atliks ataskaitos analizę, patvirtins ir įvertins plano vykdymą. Savivaldybė taip pat turės organizuoti Energijos dienas, dalyvauti mokymuose, keistis informacija, ieškoti finansinės paramos, esant reikalui, galės atlikti plano pakeitimus.
Didžiąją dalį Tvarios energijos planui įgyvendinti prireiksiančių lėšų tikimasi pritraukti iš ES paramos fondų.

.

[Wycka]

CENTER]Panevėžio miesto savivaldybė pripažinta viena žaliausių

[/CENTER]


Panevėžio miesto savivaldybė šiais metais dalyvavo „Žaliosios savivaldybės“ konkurse ir sulaukė garbingo įvertinimo.
Aplinkos ministerija įsteigė tris paskatinamuosius apdovanojimus savivaldybėms, kurių pastangos kuriant atliekų rūšiavimo infrastruktūrą, šviečiant visuomenę ir skatinant rūšiuoti atliekas yra didžiausios. Vienas iš apdovanojimų paskirtas Panevėžio miesto savivaldybei. Prizai taip pat įteikti Neringai ir Druskininkams. Kartu su žaliausiomis savivaldybėmis šiandien Vilniuje buvo apdovanotos „Žaliausios verslo įmonės", „Žaliausios mokyklos" ir „Žaliausi žurnalistai".
Aplinkosaugos projektas „Aš — žalias" truko beveik metus — nuo balandžio mėnesio. Konkurse su savo projektais ir paraiškomis dalyvavo 34 šalies savivaldybės. Tokį konkursą Aplinkos ministerija surengė pirmą kartą.

.

[enigma]

Smagi naujiena !

[Andree]

Bendrojo pagalbos telefono 112 padalinys gali būti steigiamas Panevėžyje


Vidaus reikalų ministerijos atsakymas teikia vilčių, kad Bendrojo pagalbos telefono 112 padalinys galėtų būti įsteigtas Panevėžyje. Vidaus reikalų ministerijos atsakymas teikia vilčių, kad Bendrojo pagalbos telefono 112 padalinys galėtų būti įsteigtas Panevėžyje.

Pirmadienį Lietuvos Respublikos Seimo narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Vitas Matuzas susitiko su Panevėžio apskrities viršininku Viktor Trofimov bei Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininku Arūnu Tautkevičiumi ir aptarė Bendrojo pagalbos telefono 112 padalinio steigimo Panevėžio mieste galimybes.

Nors Vyriausybės nutarimu toks regioninis padalinys turėtų būti steigiamas Šiauliuose, tam tikslui statant tarnybos infrastruktūrai reikalingą pastatą, siekiant taupiai ir efektyviai naudoti valstybės lėšas Panevėžio apskrities viršininko administracijos iniciatyva siūloma padalinį kurti Panevėžyje, panaudojant šiuo metu neužimtą Panevėžio apskrities viršininko administracijai priklausantį pastatą Sietyno g. 5B.

V.Matuzas diskusijos dalyvius informavo, kad palaiko pasiūlymą ir dėl jo praktinio įgyvendinimo tikslingumo jau kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę bei į Vidaus reikalų ministeriją. „Vidaus reikalų ministerijos atsakymas teikia vilčių, kad Bendrojo pagalbos telefono 112 padalinys galėtų būti įsteigtas Panevėžyje. Tam reikalinga pritaikyti apskrities administracijos siūlomą pastatą BPC reikmėms“,- sakė parlamentaras.

Pokalbio metu buvo aptarta nuosekli veiksmų strategija bei Panevėžio apskrities viršininko administracijos veiksmai siekiant konkrečių Vyriausybės sprendimų dėl BPC regioninio padalinio steigimo Panevėžyje.

Apskrities viršininkas V.Trofimov pabrėžė, kad apskrities viršininko administracija stengsis surasti lėšų, reikalingų atlikti ekspertinį pastato Sietyno 5B tinkamumo BPC veiklai vertinimą bei investicijų į jo rekonstrukciją poreikio vertinimą.

A.Tautkevičius pažymėjo, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo valdyba perima apskričių viršininkų funkcijas susijusias su civiline sauga. „Nuo sausio 1 d. planuojama pradėti ir minimo pastato perdavimo-priėmimo procedūras. Manau, kad jei būtų galimybės rekonstruoti šį statinį, jis puikiai tiktų BPC reikmėms“,- sakė PPGV vadovas.

Seimo nario Vito Matuzo nuomone, galutinius sprendimus dėl BPC padalinio Panevėžyje steigimo būtina priimti vadovaujantis ne tik politiniais motyvais, bet ir finansine - ekonomine logika. „Naujo pastato statybos Šiauliuose kainuos apie 17 milijonų litų. Manau, Panevėžyje išsiverstume su kelis kartus mažesne suma rekonstruodami BPC padaliniui siūlomą statinį. Tai labai svarbus motyvas, nes sutaupytas lėšas galima panaudoti kitų prioritetinių projektų finansavimui. Kita ne mažiau svarbi priežastis – BPC padalinio Panevėžyje steigimas leistų sukurti daugiau kaip šimtą darbo vietų, o tai bene didžiausią nedarbą Lietuvoje išgyvenančiam miestui – nemaža socialinė paspirtis. Nereikia pamiršti ir geografinio aspekto – po apskričių reformos Panevėžys tampa vienu iš regionų centrų. Tiek finansiškai, tiek socialiai, tiek administravimo prasme tokio BPC regioninio padalinio steigimas Panevėžyje – ekonomiškai, socialiai ir administravimo koordinavimo prasme teisingas žingsnis “,- teigė V.Matuzas.

[mamamia]

sveiki, negi nieko nevyksta Panevėžy po naujųjų? noriu paklaust kas naujo Panevežio viešbutyje? ar matyti darbų pabaiga? butu smagu ir nuotraukų keletą jei kas įmestų

[Wycka]

sveiki, negi nieko nevyksta Panevėžy po naujųjų? noriu paklaust kas naujo Panevežio viešbutyje? ar matyti darbų pabaiga? butu smagu ir nuotraukų keletą jei kas įmestų

Prieš pat Naujuosius ir sausio 1d. įsidienojus su sūnum vaikščiojau aplink eglutę po Laisvės aikštę. Praktiškai nieko naujo, tik vakarais kas antra lempa dega, o viešbutis nerodo jokių gyvybės ženklų. Matyt, logiška, kad per šventes darbininkai nedirba, tačiau jokių požymių kad išorėje kas nors neseniai ką nors būtų daręs