Panevėžio projektai

[dts]

Beje gal kas is miestieciu zino, kur panevezyje bus ermitazas?

[arsiakas]

Miesto širdžiai - dar vienas kirtis

Pagal miesto valdžios užmačias, dideli prekybos centrai turėtų atsirasti dar trijose miesto vietose: Klaipėdos ir Tulpių gatvių sandūroje, buvusioje automobilių parkavimo aikštelėje, Aukštaičių gatvėje, netoli "Vasario" prekybos centro ir Smėlynės gatvėje, tuoj pat už "Kaziuko".

Nesuprantu, ką čia per nesąmones sapalioja? Ar tos trys teritorijos, kurios nurodytos kaip būsimi prekybos centrai, yra MIESTO ŠIRDIS?????? Tai gal po kelių metų ir Piniava ar Berčiūnai priklausys Panevėžio centrui ir ten negalės pastatyt didesnės parduotuvės nei kioskas... Žiūriu jau nebeturi prie ko kabinėtis

[eikitjusvisi]

vat butent, kad nesamones paisto suprantama geri norai ir t.t., bet jais dazniausiai kelias i pragara gristas. Tiesa, cia gerais norais nelabai kvepia, greiciau gerais pinigais

[Rugby]

arsiakas, neatrodo, kad tu didelių kioskų jau turim pakankamai ?

[arsiakas]

arsiakas, neatrodo, kad tu didelių kioskų jau turim pakankamai ?

Sutinku, jų tikrai daug Klaipėdos rajone, kitur tikrai koncentracija žymiai mažesnė.

Bet ne tame esmė. Aš kalbu apie patį straipsnį ir jo turinį. Jau žmonės nebeturi prie ko kabinėtis, ir svaigsta apie kažkokį paveldą, miesto širdį... Net pikta skaityti. Tegul rūpinasi TIKRU centru, Laisvės aikšte, o ne aiškina ką galima ir ko negalima statyti miesto PAKRAŠČIUOSE.

[TAUchix]

Beje gal kas is miestieciu zino, kur panevezyje bus ermitazas?

O jis turėtų atsirasti? Aš tai nzn, bet kažkaip galvoje sukasi mintys apie didelio (jei gerai pamenu 70 000 kv m) prekybcentrio atsiradimą buvusio mėsos kombinato teritorijoje, galimą Akropolio atėjimą į Panevėžį, o prie jo tikėtina, kad ir Ermitažas būtų.

[TAUchix]

Sutinku, jų tikrai daug Klaipėdos rajone, kitur tikrai koncentracija žymiai mažesnė.

Bet ne tame esmė. Aš kalbu apie patį straipsnį ir jo turinį. Jau žmonės nebeturi prie ko kabinėtis, ir svaigsta apie kažkokį paveldą, miesto širdį... Net pikta skaityti. Tegul rūpinasi TIKRU centru, Laisvės aikšte, o ne aiškina ką galima ir ko negalima statyti miesto PAKRAŠČIUOSE.

Nenorėčiau pritarti tavo teiginiui, kad rūpintis reikia tik miesto centru. Kas bus, jei turėsime tik gerai sutvarkytą miesto centrą, o visur aplinkui, mūsų gyvenamojoje vietoje bus tikras balaganas?

Aš tikrai ne prieš prekybcentrius, bet visi 3 atvejai, išvardinti straipsnyje, prieštarauja Tarybos 2006-01-26 priimtam sprendimui (http://www.panevezys.lt/DesktopDefault.aspx?tabid=1997), kuriame pateiktas Panevėžio miesto didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialusis planas (http://www.panevezys.lt/Portals/57ad...t-detal-PC.jpg). Tuomet kam priiminėti kažkokius sprendimus, jei vėliau jie visvien bus pažeidžiami? Jeigu priimtas sprendimas, tai ir reikia jo laikytis, priešingu atveju yra nusižengiama miesto bendruomenės interesams, nes tenkinami kažkokio siauro rato žmonių (ar net vieno žmogaus) interesai, prasilenkiantys su daugumos interesais. Ir gerai, kad tokiu atveju miesto žiniasklaida informuoja visuomenę apie netinkamus dalykus, tuomet kitą kartą eidami prie balsadėžių žinosime kas atstovauja mums, o kas kažkam kitam. To betrūko, kad mano kieme atidarytų alubarį be mano sutikimo!

[dts]

O jis turėtų atsirasti? Aš tai nzn, bet kažkaip galvoje sukasi mintys apie didelio (jei gerai pamenu 70 000 kv m) prekybcentrio atsiradimą buvusio mėsos kombinato teritorijoje, galimą Akropolio atėjimą į Panevėžį, o prie jo tikėtina, kad ir Ermitažas būtų.

ermitazas jau vasarai iesko darbuotoju... tai kazkas greit turetu buti

[L33T]

„Naujoji Ringuva“ persikels į naują gamyklą

Švaros produktų gamintoja AB „Naujoji Ringuva“ planuoja iki 2009 m. vidurio įsikurti naujoje gamykloje. Planuojamos investicijos sieks daugiau nei 15 milijonų litų. „Šį mėnesį baigsime naujo žemės sklypo įsigijimo sandorį ir dar šiais metais tikimės pradėti naujos gamyklos statybą“ – sakė AB „Naujoji Ringuva“ generalinė direktorė Jolanta Alekseriūnienė.

Sklypą naujai gamyklai AB „Naujoji Ringuva“ įsigijo Panevėžio miesto pramoninėje dalyje.



Bendrovė praėjusią savaitę paskelbė sklypo, kuriame šiuo metu stovi gamykla, ir pastatų pardavimo aukcioną.

„Naujiems įrengimams įsigyti teiksime paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti,“ – sakė J. Alekseriūnienė. Seni bendrovės įrengimai riboja bendrovės plėtrą.

„Nuolatos gauname užklausimų iš tarptautinių bendrovių dėl įvairių produktų gamybos, tačiau dėl mažų pajėgumų ir senų įrengimų negalime imtis didelių užsakymų“, – sakė J. Alekseriūnienė. Įdiegus naujus įrengimus, bendrovė planuoja per artimiausius trejus metus apyvartą padvigubinti.

2007 m., audituotais duomenimis, AB „Naujoji Ringuva“ apyvarta buvo 10,3 mln. Lt, t.y. 18 proc., didesnė nei 2006 m. EBITDA 2007 m. buvo 951,4 tūkst. Lt, t.y. 272,5 tūkst. Lt didesnė nei 2006m.

„Praėjusiais metais dėl smarkiai išaugusių žaliavų, darbo jėgos ir kuro kainų padidėjo gaminių savikaina, todėl grynojo pelno uždirbome mažiau“, – teigė J. Alekseriūnienė. Spartesnį bendrovės apyvartos ir pelno augimą J. Alekseriūnienė sieja su nauja gamykla ir naujais įrengimais.

www.DELFI.lt

[Monteq]

ermitazas jau vasarai iesko darbuotoju... tai kazkas greit turetu buti

kiek teko išknisti tai Ermitažas atsidarys rugpjūčio 1d., abejoju ar spėtų per tokį laiką patį Ermitažą pastatyt, o ką jau kalbėt apie visą akropolį, mano manymu, greičiausiai bus kaip su Ermitažu Klaipėdoj, perpirko jau esamą prekybos centrą "Avilys" ir uždėjo Ermitažo logo, ar nebus tas pats su mūsų Bauhof?...

"Vakarų Ekspresas"
2007 m. lapkričio 9 d.


Prie Palangos plento pusantrų metų veikęs išparduotuvių pasažas "Avilys" uždaromas.

Vietoj jo netrukus įsikurs statybinių medžiagų ir namų dekoravimo centras "Ermitažas".

Bendrovės "Sanitex" Investicijų ir plėtros direktorius Algis Pakalnis nebuvo linkęs detalizuoti priežasčių, dėl kurių praėjusių metų liepą Klaipėdos rajono teritorijoje, ties Sudmantų kaimu, atidarytas "Avilys" užleidžia savo pozicijas.

"Tiesiog yra efektyvesnių projektų",- mūsų dienraščiui sakė jis.

Vilniuje veikiančios parduotuvės "Ermitažas" direktorė Aristida Šimaiteinė "Vakarų ekspresui" patvirtino, kad statybinių medžiagų ir namų dekoravimo centras Klaipėdos pašonėje pradės veikti gruodžio mėnesio pradžioje.

[Vidma]

Architektams – paveldo sargų veto
http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=17109671
Inga Kontrimavičiūtė, "Sekundė"
2008 gegužės mėn. 22 d. 00:01

Panevėžio centrinės dalis kaitina miesto architektų ir paveldo saugotojų aistras. Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio palaiminimą gavusio, Laisvės aikštėje turinčio iškilti statinio projektą Savivaldybės architektai įvertino kaip nykų kičą, o jų pateiktajam variantui paveldosaugininkai savo ruožtu paskelbė veto. Kompromiso nesurandančių dviejų institucijų ginčas veikiausiai persikels į sostinės valdininkų kabinetus – užtarimo Panevėžio architektai ketina ieškoti pas Vilniaus paveldosaugininkus.

Tarp Laisvės aikštės 1-ojo ir 3-iojo namų turinčio iškilti pastato įkurtuvių datos statybų užsakovai nebeprognozuoja. Prieš pusę metų prasidėjusi statyba įstrigo nesugebant rasti kompromiso statinio projektą derinančioms dviem institucijoms – Savivaldybei ir Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritoriniam padaliniui.

„Mes statybų nestabdome. Esame išdavę leidimą. Šis klausimas galutinai išspręstas “, – tvirtino padalinio vadovas Arūnas Umbrasas.

Įrodymas – atvirukas

Paveldo saugotojai dar praėjusių metų lapkritį palaimino architekto Vido Stankevičiaus projektą, kuriame būsimojo statinio fasadas, pasak A.Umbraso, atitinka praėjusio šimtmečio pradžios dvasią. Kaip to įrodymą, vadovas pateikė atviruką su 1914 metų Laisvės aikštės šiaurinės dalies vaizdu.

Tačiau prieš porą savaičių Panevėžio teritoriniam padaliniui V.Stankevičius pasiūlė naują to paties statinio projektą. Pastarasis gerokai skiriasi nuo paveldosaugininkų palaiminto pirmojo varianto – per visą pirmą aukštą driekiasi stiklas, trijų aukštų statinio fasado šonuose kyla didžiuliai langai. Pastarajam variantui paveldo saugotojai pareiškė kategorišką ne.

„Kadangi statinys patenka tarp dviejų istorinių pastatų, kurių vienas netgi saugomas valstybės, atsiradęs intarpas neturi iš jų išsiskirti. Pateiktas naujas fasado variantas kaip tik „išsišoka“, todėl tokioje aplinkoje negali atsirasti“, – įsitikinęs A.Umbrasas. Pasak jo, architektas nepateikė motyvų, kodėl prireikė naujo fasado projekto.

Invazijos neleis

A.Umbraso teigimu, teisės aktai numato, kad su paveldosaugininkais derinami visi projektai, patenkantys į saugomų objektų zoną, todėl, užkirsdami kelią naujadarui, jie įstatymų nepažeidžia.

„Projektuotojas vis keičia savo nuomonę, bet mes jo įgeidžių negalime tenkinti. Visose Europos Sąjungos šalyse patvirtinti standartai, kad paveldosaugos zonoje projektuojant statinius privaloma įterpti tradicinius elementus. Belgija turi netgi tokių elementų katalogą. Ten paveldosaugininkai netgi įtikinėja architektus, kad pastatus kiek modernintų, o pas mus – viskas kitaip“, – pažymėjo A.Umbrasas.

Naująjį stiklinio fasado projektą paveldosaugininkas įvardijo kaip invaziją į miesto centrą panaikinant autentiškus ar tradicinius architektūros elementus.

Senosios dvasios nejaučia

Paveldo saugotojo išsakyti argumentai miesto architektams neatrodo įtikinami. „Grynas kičas tas pirminis projektas“, – paveldosaugininkams įtikusį variantą sukritikavo Savivaldybės vyriausiasis architektas Saulius Matulis.

Pasak jo, Savivaldybė išdavė leidimą statyboms su sąlygą, kad architektas pakoreguos fasado projektą. „Iš karto pasakiau, kad tas pirminis variantas netiks. Jokios 1914-ųjų dvasios aš jame nematau“, – pabrėžė S.Matulis.

Savivaldybės architektas tikino pritariantis antrajam projekto variantui, nes, anot jo, pastatas išsiskiria. S.Matuliui paveldo saugotojų pasipriešinimas atrodo keistas ir dėl to, kad Laisvės aikštės šiaurinėje dalyje jau esančių statinių fasaduose taip pat išsiskiria didžiulės stiklo vitrinos.

„Paveldosaugininkai turi kontroliuoti, kad būtų išlaikytos tam tikros proporcijos: aukštingumas, mastelis ir panašiai, o architektūra – ne jų kompetencija“, – mano S.Matulis.

Savivaldybės architektas teigė kito kelio nematąs, kaip projektą toliau derinti ne su Panevėžio teritorinio padalinio, o su Kultūros paveldo departamento Vilniuje specialistais.

Pritartų ir grynam stiklui

Paveldo saugotojams įtikęs variantas sulaukė ir patariamąjį balsą turinčios miesto architektų tarybos kritikos. Pasak jai priklausančio Ryčio Račkausko, tai tėra nykios architektūros statinys.

Architektas teigė nesuprantąs, kodėl paveldosaugininkams nepatinka stiklas. „Kodėl jis blogai? Nėra mūsų Laisvės aikštėje to istorinio užstatymo kaip Vilniuje ar Kaune, kur stiklo plokštės senamiestyje galėtų atrodyti netinkamai. Sutinku, kad toks statinys netiktų, kur stovi aiškūs, seni, stilingi kultūros paveldo paminklai, bet Panevėžyje tokių nėra. Turime nemažą Lietuvos miestą ir išaukim jau iš to bažnytinio mentaliteto“, – pabrėžė R.Račkauskas.

Anot jo, net Vienos centre šalia katedros iškilęs stiklinis pastatas nekelia pasipiktinimo. „Nedrįsčiau teigti, kad toje vietoje Laisvės aikštėje irgi negalėtų būti grynai stiklinio fasado. Mano akimis žiūrint, naujajame variante nieko drastiško nėra – gana kukliai padaryta“, – mano architektas.

Diskusijas užvirusių abiejų projekto variantų autorius Vidas Stankevičius, kol vyksta ginčai, panoro likti neutralus. Pasak architekto, kol projektas dar derinamas, savo nuomonės jis neatskleisiantis.

Projekto užsakovas verslininkas Andrius Vavilovas teigė iš anksto žinojęs, kad tokioje vietoje ką nors statyti nebus lengva. Pasak jo, architektas bando įkalbėti abi konfrontuojančias puses suderinti savo nuomones.

„Problema ta, kad jokių taisyklių, kaip turi būti, nėra“, – teigė A.Vavilovas. Pasak jo, jei ne dviejų valdiškų institucijų ambicijos, 900 kvadratinių metrų pastatas, kuriame ketinama įrengti komercines ir gyvenamąsias patalpas, jau turėjo būti baigtas.

„Be jokios abejonės, mums iškyla kliūtys, nes nežinodami, koks bus fasadas, negalime tęsti darbų. Bet dar nemačiau nė vienų statybų, kad viena ar kita įstaiga nekeltų kokių problemų“, – kalbėjo verslininkas.

"Sekundė"

[Monteq]

šiek tiek šviežienos:

Panevėžiečiai skuba parduoti atgautus sklypus miesto centre

Raimonda Mikučionytė, "Panevėžio balsas"
2008 gegužės mėn. 22 d. 00:01

<...> Suformuoti sklypai šių metų pradžioje jau atiduoti žemės savininkams. 13 arų dydžio žemės sklypas savininkui grąžintas vasario mėnesį. Jis suformuotas šalia Santuokų rūmų Vasario 16-osios gatvės link.

Dar vienas 5 arų prie „Gazelės“ kavinės Kranto gatvėje grąžintas balandžio mėnesio pradžioje. Daugiau miesto centre žemės sklypų nebus formuojama“, – įtikinamai aiškino Savivaldybės tarnautojas.


Vis dėlto tai ne paskutinis sklypas, grąžintas žemės savininkams Panevėžio miesto centrinėje dalyje. Nemažas 15,36 aro sklypas grąžintas vienam savininkui prie Panevėžio apygardos teismo.

Atgavęs žemę savininkas ją jau spėjo parduoti „Hansa lizingo“ bendrovei. Pastaroji savo ruožtu sudarė sutartį su „Runikos projektais“, ir ten turėtų atsirasti komercijos paskirties objektas, tačiau jo projektavimas dar nepradėtas. <...>

[Vidma]

Panašu kad nusimato dar vienas statinys šalia Basanavičiaus ir Vilniaus gatvių sankryžos, priešais ,,NORFĄ"

Daugiabutis regi tamsos ir nuodų tunelį
http://www.lrytas.lt/-12114866311211...unel%C4%AF.htm

[REMASXXXL]

Po gimnazijos langais – komercinis pastatas
Skaityti komentarus
Siųsti draugui
Panevėžio balsas
2008.05.26
Gintautas SUBAČIUS

Po pačiais Juozo Balčikonio gimnazijos langais ar net juos blokuojant gali atsirasti triaukštis komercinis pastatas, ir gimnazistams gali tekti mokytis nematant dienos šviesos. Vienas iš buvusio gyvenamojo namo Respublikos g. 45 savininkų be leidimo nugriovė gaisro nuniokotą medinį vieno aukšto gyvenamąjį namą su mansarda ir užsimojo pastatyti gerokai didesnį statinį. Jo sumanymui pakeisti žemės paskirtį miesto valdžia, atrodo, neketina prieštarauti.

Panevėžiečiai dar gerai prisimena Respublikos gatvėje šalia Juozo Balčikonio gimnazijos ir miesto Švietimo skyriaus stovėjusį medinį namą su mansarda, kieme buvo sandėliukai. Anksčiau name buvo įrengta keletas butų gyventojams, o dalis pastato, kuriame buvo mokomosios klasės, priklausė Prekybos ir pramonės mokyklai. Pastarosios nebelikus, patalpos privatizuotos, jas įsigijo verslininkas Petras Saplys. Gyventojai ne kartą kreipėsi į miesto Savivaldybę pagalbos. Žmonės skundėsi, kad naujasis bendrasavininkis savivaliauja, pageidauja įsigyti jų turimus butus, tačiau gyvenimas tekėjo sava vaga.

Kilo gaisras

Gyventojams atsisakius parduoti butus, P.Saplys įspėjo padarysiąs gyvenimą neįmanomą. Netrukus po perspėjimo apgyvendino čigonus. P.Sapliui priklausančiose patalpose įsikūrę čigonai girtaudavo, keldavo orgijas. Senieji gyventojai vėl varstė Savivaldybės duris, nuolat kviesdavosi policiją, prašydami pagalbos. Žmonės baiminosi, kad tokia kaimynystė neišeis į gera ir namas vieną kartą supleškės. Nuogąstavimai pasitvirtino: vieną naktį kilus gaisrui nudegė didžioji dalis mansardos, sulietos pirmo aukšto patalpos, sugadintas turtas. Gaisro aplinkybės taip ir neištirtos, o gyventojai buvo priversti ieškotis kito būsto.

Rengiamasi statyboms

Po gaisro verslininkas P.Saplys sakė nugriausiantis savo namo dalies mansardą, uždengsiantis stogą ir paliksiantis vieno aukšto namą. Tuomet kalbintas miesto Savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius abejojo, kad namas padegtas tyčia. Anot jo, namas yra gyvenamosios paskirties, jo nebus leidžiama griauti, ir jo vietoje kas nors kita negalės būti statoma. Tačiau laikas bėgo. Pasikeitė Savivaldybės administracijos vadovai. Pirmiausia buvo nugriauta mansarda, o vėliau imtasi ir pirmo aukšto griovimo darbų, kol galiausiai pastatas sulygintas su žeme. Nuo žemės paviršiaus buvo nušluoti ir mūriniai sandėliukai. Dabar teritorija iki pat Juozo Balčikonio gimnazijos sienos užtverta tvora. Teritorijoje pastatytas kilnojamasis namelis rodo, kad rengiamasi nemažoms statyboms.

Gimnazistai – be dienos šviesos?

Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis patvirtino, kad šalia gimnazijos rengiamasi statyti trijų aukštų komercinį pastatą. Anot jo, pradėtas rengti detalusis planas, kurio užsakovas – tas pats fizinis asmuo Petras Saplys. Vyriausiasis miesto architektas sakė, kad šiam priklauso 12 arų sklypas, kuris ribojasi su gimnazijos siena. S.Matulis akcentavo, kad P.Saplys jau kreipėsi į Tarybos kolegiją, kad būtų leista komercinį pastatą sublokuoti su gimnazija, bet tuomet nebeliktų švietimo įstaigos langų. Pasak jo, kolegija su tuo nesutiko ir pareikalavo, kad pastatas nuo gimnazijos būtų patrauktas ne mažiau kaip 6 metrus. Pastebėjus, kad dabar aptverta teritorija iki pat gimnazijos sienos, architektas sakė, jog to neturėtų būtų.

Keičia žemės paskirtį

S.Matulis neneigia, kad sklypo paskirtis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Skyriaus vedėjas neslepia, kad pagal bendrąjį miesto planą teritorija numatyta komerciniams objektams statyti ir rengiamas detalusis planas neprieštarautų, kad teritorijoje būtų statomi komerciniai objektai. Kokio dydžio objektą numatyta statyti, S.Matulis sakė negalintis pasakyti, nes daug kas priklausys nuo detaliojo plano sprendinių ir ar jam bus pritarta. Pasak specialisto, jei pastatą bus leista priblokuoti prie gimnazijos, jis galėtų būti didesnis, jei ne – mažesnis, nes prie komercinių pastatų būtina įrengti aikštelę automobiliams statyti.

Griauti leidimo nėra

S.Matulis neslėpė, kad planavimo sąlygos P.Sapliui išduotos praėjusių metų spalio 31 dieną. Pasiteiravus, ar užsakovas buvo gavęs leidimą griauti, nes buvo likęs pastato pirmasis aukštas, architektas patvirtino, kad leidimas turėjo būti gautas ir veikiausiai taip ir buvo. Tačiau Architektūros ir urbanistikos skyriuje dokumento, patvirtinančio, kad P.Sapliui būtų išduotas leidimas griauti, surasti nepavyko. S.Matulio teigimu, jei paaiškės, kad pastatas nugriautas neteisėtai, bus kreipiamasi į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių. Keista, kad miesto centre griaunama ir vyksta statybos niekam nematant. Kas galėtų paneigti, kad tai vyksta palaiminus aukštiems valdininkams. Juolab kad Panevėžys šioje srityje turi neįkainojamos patirties. Panevėžiečiai dar neužmiršo, kaip buvo statoma, pastatyta, nelegalia statyba pripažinta, tačiau galiausiai įteisinta ir sėkmingai iki šiol veikianti kavinė miesto Kultūros ir poilsio parke.

Vien problemos

Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas sakė negalįs savininkui nurodyti, ką daryti ir ko ne, tačiau jei darbai bus vykdomi egzaminų metu, žadėjo kreiptis į Savivaldybę, kad būtų užtikrinama ramybė. „Kaimynyste nesidžiaugiame, juolab, kad dėl jos turėjome tik problemų, patyrėme nuostolių, – sakė R.Dambrauskas. – Lakstydavo čigonai su švirkštais po gimnazijos langais, o per gaisrą sutrūko ir išdužo gimnazijos langai. Savininkas buvo atėjęs ir pageidavo, kad pastatas būtų priblokuotas prie sporto salės sienos. Aš nesutikau, tačiau gimnazija yra Savivaldybės turtas, ir kaip ji pasielgs, aš negaliu pasakyti“.

Direktoriaus nuomonė – nulis

Pasiteiravus, ar triaukštis pastatas neužstos gimnazijos langų, R.Dambrauskas sakė, kad juos užstodavo net ir buvęs namas. Anot jo, šis klausimas turėtų būti užduodamas architektui. Pasak direktoriaus, sprendimai kartais būna nesuprantami. „Manau, kad jei bus leista statyti, tai bus pažeisti higienos reikalavimai. Toje gimnazijos pusėje įrengti lietuvių ir užsienio kalbų, matematikos kabinetai“, – sakė jis. Direktorius prisiminė, kad toje teritorijoje dešimtojo dešimtmečio pradžioje buvo numatytas gimnazijos priestatas, buvo parengtas projektas, tačiau dabar jo vieta – muziejuje.

Kaltina trukdymu valdininkus

Dienraščio kalbintas statybų užsakovas P.Saplys, kaip visada, jautėsi teisus. Jis teigė iš buvusių savininkų jų turėtą žemę nupirkęs, ir dabar sklypas priklauso jam. Pasiteiravus, kada ketina pradėti statybas P.Saplys sakė: „Pradėčiau jau dabar. Bet turime išsirinkę tokią valdžią, kad žiauru. Nuolat kas nors blokuojama, pateikiamos neigiamos išvados. Kai reikia viską suderinti su dvidešimt institucijų, o ten girdi tik atsikalbinėjimus, jauti, kad tai tiesioginis prievartavimas duoti kyšį. Paskutiniu atveju neigiamas išvadas davė higienistai, todėl teko kreiptis į Vilnių, o ten nurodė, kad mes teisūs“. P.Saplys patvirtino, kad numatoma statyti trijų aukštų administracinį komercinį pastatą, o tai atitinka miesto bendrąjį planą. Anot verslininko, jis bus visai nedidelis ir per tris aukštus bus maždaug 1500 kvadratinių metrų ploto.

[Vidma]

Panevėžio priemiestyje – naujas muilo fabrikas
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=17188666
Darius Skirkevičius, "Sekundė"
2008 gegužės mėn. 28 d. 00:01

Viena didžiausių Baltijos šalyse švaros produktų gamintoja bendrovė „Naujoji Ringuva“ planuoja iki 2009 metų vidurio įsikurti naujoje gamykloje. Ji bus viena iš moderniausių Rytų Europoje tokių produktų gamyklų. Planuojamos investicijos sieks daugiau nei 15 milijonų litų.

„Šį mėnesį baigsime naujo žemės sklypo įsigijimo sandorį ir dar šiais metais tikimės pradėti naujos gamyklos statybą“, – sakė AB „Naujoji Ringuva“ generalinė direktorė Jolanta Alekseriūnienė. Sklypą naujai gamyklai AB „Naujoji Ringuva“ įsigijo Panevėžio miesto pramoninėje dalyje. Neoficialiais šaltiniais, bendrovė gali būti iškelta į Tinklų gatvę.

Naujiems įrenginiams įsigyti bus teikiama paraiška ES struktūrinių fondų paramai gauti.

„Nuolatos gauname užklausimų iš tarptautinių bendrovių dėl įvairių produktų gamybos, tačiau dėl mažų pajėgumų ir senų įrenginių negalime imtis didelių užsakymų“, – tikino J.Alekseriūnienė. Įdiegusi naujus įrenginius bendrovė planuoja per artimiausius trejus metus apyvartą padvigubinti. Įmonės produkcija eksportuojama į Estiją, Latviją, Švediją, Suomiją, Rumuniją, Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Lenkiją, Rusiją.

Mokėtų ir už vaizdą

Sklypas, kuriame dabar stovi gamykla, yra vienoje geriausių vietų Panevėžyje plėtoti gyvenamosios paskirties būstų statybą. Bendrovė praėjusią savaitę paskelbė sklypo ir pastatų pardavimo aukcioną.

Dar 2006-aisiais „Naujosios Ringuvos“ savininkai tvirtino, kad po kelerių metų beveik Panevėžio centre stūksančio muilo fabriko vietoje turėtų išdygti modernūs ir prestižiniai gyvenamieji kvartalai. Dabartinė „Naujosios Ringuvos“ įmonė Panevėžyje yra Staniūnų gatvėje, o jos teritorija ribojasi su senu ir gražiu Skaistakalnio parku. Statybos specialistų nuomone, 1,23 hektaro sklype būtų galima pastatyti iki 4 daugiabučių namų. Kiek būtų galima įrengti butų, lemtų namų aukštis.

Neatmetama galimybė, kad šioje vietoje greta parko iškils ir pirmieji Panevėžio dangoraižiai. Rinkos ekspertai neabejoja, kad statybų užsakovai, parduodami butus namuose prie Skaistakalnio parko, su sunkumais nesusidurtų.

Spėti, kiek kainuos butai, iš kurių terasos bus matomas parkas ir Nevėžio upės vingis, sunku, nes nekilnojamojo turto rinka šiuo metu sunkiai prognozuojama

"Sekundė"

Jau teko kažkur matyti vizualizacija šios vietos, labiau primenančią eskizą ir ten buvo straipsnelis apie galimus šios vietos tolimesnius vystymo planus, tik jis tada dar labai priminė žurnalistinę anti. Jame buvo užsiminta kad yra norai šioje vietoje pastatyti du 18-os ir du 24-ių aukštų gyvenamuosius namus

[Vidma]

Mokslo ir technologijų parko projektas – kandidatas į „Regionų lyderio“ nominaciją
http://www.aina.lt/index.php?article=50413
AINA
2008.05.28

Gegužės 28-29 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir konferencijų centre „Litexpo“, Finansų ministerija organizuoja kontaktų mugę „Regionų lyderiai“. Joje bus pristatyta apie 90 iš daugiau kaip 3500 Lietuvos regionuose sėkmingai įgyvendinamų projektų, finansuojamų pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą ir 2004–2006 m. Sanglaudos fondo strategiją. Tarp sėkmingiausiųjų – ir Panevėžio miesto savivaldybės baigiamas įgyvendinti mokslo ir technologijų parko (MTP) projektas.

„Džiaugiamės, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija mugės rengėjams tarp geriausiųjų pasiūlė ir mūsų projektą. Juo siekiame išnaudoti tradicinę miesto stiprybę – aukštųjų technologijų pramonę.

Miestui reikia palankesnių sąlygų inovacijų verslui, pritraukti jaunų mokslininkų, todėl ir steigiame MTP. Pasinaudojant ES struktūrinių fondų parama iki liepos 1-osios bus rekonstruotos patalpos. Jose galės įsikurti apie 20 miesto ir regiono technologinių įmonių, bus įrengti mokslininkų biurai ir laboratorijos“, - sako Savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėja Diana Žižiūnienė.

Projektui įgyvendinti gauta per 7,5 mln. Lt ES parama, dar 400 tūkst. Lt skyrė Savivaldybė.
Antrą kartą rengiama kontaktų muge „Regionų lyderiai“ siekiama atskleisti ES struktūrinių fondų paramos rezultatus ir tęstinumą, vykdomų projektų rezultatus, užmegzti glaudesnius ryšius tarp projektų vykdytojų, naudos gavėjų bei ES paramą administruojančių institucijų.

Gegužės 29 dieną bus apdovanoti šių metų „Regionų lyderiai“ – projektai, sulaukę didžiausio visuomenės palaikymo internetinio virtualaus balsavimo metu.

[pauliaK]

Pagaliau muilo fabrikas juda, puiku

[Monteq]

Nu bet kazkodel dangoraiziu tai as ten nelabai isivaizduoju...

[Andree]

Panevėžio politikai, gana nesunkiai priėmę ir vis dar įsileidžiantys į miestą didžiuosius prekybos centrus, prieš kelias dienas įrodė nesantys linkę nuolat uždegti žalios šviesos. Praėjusiame miesto Tarybos posėdyje buvo bandoma užsitikrinti politikų pritarimą koreguoti Panevėžio miesto didžiųjų prekybos centrų išdėstymo planą.

Šį kartą tokio sprendimo pageidavo neįvardinta bendrovė, norinti Klaipėdos gatvės gale statyti 8000 kvadratinių metrų statybinių medžiagų prekybos centrą. Tačiau Tarybos nariai nesutiko leisti šioje teritorijoje tokių milžiniškų statybų. Iš esmės nebuvo pritarta, kad šioje vietoje išdygtų naujas prekybos centras.

Toks sprendimas, turint, omenyje, kad visai neseniai miesto Taryba leido koreguoti planą iš karto dėl trijų kitų prekybos centrų numatomų statybų, iš pirmo žvilgsnio atrodo kiek keistokas. Juolab kad statybinių medžiagų prekybos centrą statyti norima miesto pakraštyje.

Aktyviausiai naujoms statyboms pasipriešino Tarybos nariai Julius Beinortas ir Juozas Bečelis. Jie mano, kad kelias, vedantis į Šiaulius, yra paskutinė kryptis būsto statybos plėtrai.

„Jeigu mes leisime pastatyti didžiulį prekybos centrą, atimsime iš miesto paskutinę itin patrauklią vietą gyvenamiesiems namams statyti, – teigė J.Beinortas. – Ten Nevėžio paupys, ir žinant, kad miestas gali plėtoti tokias statybas tik vakarų kryptimi, vieta – unikali.“

Tarybos narys J.Bečelis pritarė šiai nuomonei ir siūlė neskubėti be atodairos „daiginti“ prekybos centrų.

„Aš prieš, nes manau, kad Panevėžys nuskriaustas gražiomis vietomis, ir atimti vieną iš paskutinių neturime teisės“, – Tarybos posėdyje sakė politikas.

Po balsavimo paaiškėjo, kad prieš specialaus plano korekciją buvo ir daugiau miesto Tarybos narių.

[L33T]

Nevėžio ir Šermuto vingyje kol kas nekils prekybos centras

Panevėžio balsas
2008.06.05

Gintautas SUBAČIUS

Ilgokai didiesiems prekybos centrams pataikavusi miesto valdžia ar dėl akių, ar nusprendusi parodyti principingumą nepritarė, kad beveik ant paties Nevėžio ir Šermuto upelio krantų būtų statomas dar vienas prekybos centras. Nors kitoje Klaipėdos gatvės pusėje intensyviai vyksta „Babilono“ plėtra, politikai įsitikinę, kad vieta tarp gatvės ir Nevėžio yra tinkamiausia miegamųjų rajonų statybai. Tai bene pirmasis kartas, kai valdžia paprieštaravo didžiųjų prekybos centrų plėtrai.

Praėjusių metų rugpjūčio 30 dieną miesto Taryba pritarė didžiųjų prekybos įmonių specialiojo plano keitimui. Šiuo sprendimu buvo numatyta į planą papildomai įtraukti Klaipėdos g. 64, Aukštaičių g. 56 ir Smėlynės g. 202 teritorijas. Jei vieniems nuolaidžiaujama, todėl tuo naudojasi ir kiti. Todėl į Savivaldybės administracijos direktorių kreipėsi AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, kad į rengiamą didžiųjų prekybos tinklų specialųjį planą būtų įtraukta ir Klaipėdos g. 170C teritorija.

Politikams pateiktame aiškinamajame rašte buvo nurodoma, kad 1,57 hektaro plote numatoma projektuoti ir statyti 8000 kvadratinių metrų apdailos ir statybinių medžiagų parduotuvę.

Paprašytas pakomentuoti politikų verdiktą Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Neviera sakė, kad politikams atmetus prašymą numatomą statyti objektą įtraukti į didžiųjų prekybos įstaigų schemą, jo ten ir nebus. Jei prašymui būtų pritarta, tik tada žemės savininkas galėtų rengti detalųjį planą, keisti žemės paskirtį, projektuoti. Architektas pritarė, kad ketinta užstatyti teritorija yra šalia Šermuto upelio ir Nevėžio.

Be to, ji yra žemės ūkio paskirties, vadinasi, kol nepakeista jos naudojimo paskirtis, netinkama statyboms. „Kaip įprasta, aplink miestą buvusiems savininkams grąžinta žemė yra žemės ūkio paskirties, – akcentavo J.Neviera. – Todėl prieš ką nors statant reiktų pakeisti žemės paskirtį.“


http://aina.lt/index.php?article=50826