Panevėžio projektai

[Kartmen]

Prieš kokius 10metų(o gla dar senau) vietiniai "riedlentininkai" mano kieme buvo pakankamai padorų skeitparka sukale. O paskui vietiniai banditai jį sulauže :/

[balabanas]

bet tai cia ne vien su skeitais kaip maciau vazineja nesidomiu as tokiais dalykais

[Monteq]

nu man atrodo kad sito daikto nezinau kaip vadinas foto kai jis pabaigtas dar nebuvo

ejau pro sali

Kiek esu girdėjęs tai šitas skate parkas yra vienas didžiausių jei ne didžiausias Lietuvoje, o baigtas tai jis jau senokai, pernai Lapkritį jei neklystu, o statė broliai latviai

[balabanas]

nu zinau ta info kur pateikei tik va jo pabaigto nieks nebuvo nufotkines

[pauliaK]

/\
Nežinau ar jis plotu didžiausias, bet brangiausias tai tikrai. Jei atmintis neapgauna jo statybos kainavo 450 000-550 000Lt (pirmo skaičiaus neatsimenu, 4 ar 5 )

[Vidma]

Po parodos Kanuose skamba antausiai
http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=47734
Sekundė. 2008.03.19
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ

Antausis opozicijai už įkyrumą. Taip šių metų Panevėžio pasirodymą tarptautinėje parodoje Kanuose įvardijo miesto vicemeras Povilas Vadopolas.

Kol didžiųjų šalies miestų solidžios delegacijos pasauliniams verslo rykliams pristatinėjo savo projektus, investuotojus į Panevėžį viliojo tarp keliasdešimties tūkstančių dalyvių šmirinėjusi ir asmenines pažintis mezgusi vienintelė miesto atstovė Savivaldybės Investicijų skyriaus vedėja Diana Žižiūnienė.

Septynioliktąjį kartą vykusioje nekilnojamojo turto ir investicijų parodoje MIPIM Kanuose šiemet apsilankė apie 30 tūkst. dalyvių iš 76 šalių. Pasak D.Žižiūnienės, šį kartą Lietuvos stendo nebuvo įmanoma nepastebėti. Be to, pro itin gerą strateginę vietą plūdo parodos lankytojų srautas, už stendo vėrėsi terasa su vaizdu į uostą.

D.Žižiūnienės teigimu, didelio susidomėjimo sulaukė Kovo 11-osios šventė Lietuvos stende su žmogaus ūgio šakočiu lankytojams bei užsieniečiams jau gerai žinomo atlikėjo A.Mamontovo pasirodymu.

Visas keturias parodos dienas stende buvo demonstruojamas Lietuvą ir tris didžiuosius šalies miestus Vilnių, Kauną bei Klaipėdą reprezentuojantis filmas. Apie Panevėžį jame nebuvo užsiminta. Stende puikavosi ir šių miestų stendai. Panevėžio greta jų taip pat nebuvo.

Dirbo asmeniškai

Viskas, kuo parodoje pusiau dalyvavęs, pusiau ne Panevėžys galėjo atkreipti investuotojų dėmesį, – bendrame su kitais trimis Lietuvos miestais parengtame leidinyje ir skaitmeninėse laikmenose pateikta informacija apie plėtojamus projektus.

„Daugiau – asmeniški kontaktai ir ėjimas į kitus stendus“, – apie Panevėžio prisistatymą milžiniškoje parodoje „Sekundei“ pasakojo D.Žižiūnienė.

Rimtesniais vedėja pavadino susitikimus, kuriuose pristačiusi parodos dalyviams investuotojų laukiantį „Ekraną“.

„Lutono (Anglija) stende buvo pristatomas projektas, kaip gamybai nenaudojamos patalpos pritaikomos kitoms reikmėms. Lutono administracijos atstovams paminėjau, kad „Ekrano“ zonoje gamyba nenumatyta ir patalpas numatoma parduoti“, – sakė D.Žižiūnienė.

Panevėžietė kalbėjosi ir su olandais, pristačiusiais projektą, kaip nebenaudojamą oro uostą paversti daugiafunkcine zona.

„Su projekto plėtotojais nepavyko susitikti, tik su tarpininkais“, – pripažino Investicijų skyriaus vedėja.

Anot jos, parodoje buvo jaučiamas susidomėjimas „Babilono“ projektu. Tačiau konkretesnis pokalbis apie miestą mieste įvyko su vienos Londono dizaino firmos atstove, susidomėjusia gyvenamojo kvartalo „Babilono“ teritorijoje dizainu.

„Svarbu pritraukti gerus architektus. Bet tai, žinoma, ir kainuotų milžiniškus pinigus. Tačiau ką gali žinoti, gal ateityje ir tai bus įmanoma“, – neužtikrintai kalbėjo D.Žižiūnienė.

Kariavo lauke viena

Įdomiu vedėja pavadino susitikimą su Liuksemburgo automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo kompanija, neva norinčia verslą plėsti ir Lietuvoje. Savivaldybės darbuotoja Helsinkio atstovams pristatė Mokslo technologijų parko projektą.

Anot D.Žižiūnienės, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos atstovai per valandos trukmės stendo pristatymą ir jai leido paminėti svarbiausius projektus. Taip pasaulis išgirdo apie galimybę „Ekraną“ panaudoti kitoms reikmėms ir apie vandens sporto bazės su poilsiaviete projektą.

„Ačiū Dievui, kad apie mus išgirdo ir pamatė, bet vienas lauke – ne karys. Geriau dalyvauti vienoje didelėje parodoje, nei mėtyti nedidelius pinigus mažoms nematant rezultato“, – šiųmetį Panevėžio pasirodymą Kanuose įvertino D.Žižiūnienė.

[TAUchix]

Naujienos apie kempingą ir irklavimo bazę:

http://www.delfi.lt/news/sport/natio...hp?id=16457111
Raimonda Mikučionytė, "Panevėžio balsas"

Ir šiuos metus Panevėžio irkluotojai praleis senoje beveik prieš 30 metų statytoje irklavimo bazėje, nors ją eksploatuoti uždrausta. Irklavimo treneris Vaidas Vatiekūnas teigė, kad atsirado viltis turėti šiuolaikinę vandens sporto bazę, nes Panevėžio miesto savivaldybės specialistai parengė investicinį projektą Europos Sąjungos struktūriniams fondams.

Projektas kol kas laikomas Savivaldybės valdininkų stalčiuose – Ūkio ministerija nepaskelbė paraiškų priėmimo laiko. Be to, 2007 metais paskolinti pinigai J. Miltinio paminklui statyti irkluotojams negrąžinti.

Sezoną pradėjo senoje irklavimo bazėje

Kūno kultūros ir sporto centro treneris Vaidas Vaitiekūnas sako, kad jaunieji irkluotojai jau pradėjo treniruotis ir renkasi į senąją irklavimo bazę, kuri pastatyta 1979 metais.

„Yra ir gerų naujienų, – pasakojo treneris. – Savivaldybės Tarybos sekretoriato vyriausiasis sporto specialistas Vidmantas Urbonas mus informavo, kad yra vilčių gauti 15 milijonų litų naujai vandens sporto bazei statyti. Savivaldybės specialistai parengė projektą, kurį pateiks Europos Sąjungos struktūriniams fondams. Iš ten tikimasi gauti finansavimą.

Tačiau kol kas jokių pasikeitimų neįvyko. Irkluotojai kaip ir anksčiau glaudžiasi senoje sukiužusioje irklavimo bazėje. Kai pamatysiu įkaltus pirmuosius naujos būsimos vandens sporto bazės kuoliukus į žemę, tik tada patikėsiu, kad darbai pajudėjo. Kol kas nauja vandens sporto bazė egzistuoja tik projektuose. Darbų pradžios dar nematyti“.

Konteinerių nenupirko

Pasiteiravus, ar nupirkti pažadėti specialūs konteineriai pritaikyti baidarėms laikytis, V. Vaitiekūnas sakė: „Nemačiau jokių konteinerių. Jiems nupirkti buvo skirti 50 tūkstančių litų. Kur tie pinigai nukeliavo – nežinau. Kol kas mūsų baidarės laikomos senoje medinėje pašiūrėje, kur ir visada laikėme. Tame pačiame pastate ir irkluotojai pradeda naująjį sezoną. Kitų patalpų dar neturime“.

Treneris negalėjo atsakyti į klausimą, ar sugrąžinti paskolinti pinigai, kurie buvo skirti naujai vandens sporto bazei statyti: „Nežinau. Lėšos, kurios buvo gautos pardavus pastatą Tinklų gatvėje, praėjusiais metais buvo paskolintos J. Miltinio paminklui statyti. Ar jos jau grąžintos, nežinau. Tuo klausimu nesidomėjau“.

Parengė projektą

Kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus pavaduotojas Saulius Raziūnas teigė, kad Panevėžio miesto savivaldybės Investicijų skyriaus specialistai parengė investicinį projektą „Vandens sporto ir turizmo bazės su kempingu“.

„Investicinio projekto vertė apie 15 milijonų litų. Jis turėtų būti pateiktas ES struktūriniams fondams. Kol kas projektas dar nepateiktas, nes Ūkio ministerija nepaskelbė paraiškų priėmimo 2008–2013 metų laikotarpiui parengtiems projektams. Jeigu paraiškų priėmimas bus paskelbtas laiku, tikimės, kad investicinis projektas bus finansuojamas. Tokio pobūdžio projektus ES remia“.

Žada pirkti

S. Raziūnas aiškino, kad 50 tūkstančių litų, skirtų specialiems konteineriams pirkti, kitoms reikmėms nepanaudoti.

„Vyksta apklausa, kokius konteinerius geriau pirkti. Ketinama pirkti tris didelius konteinerius, kurie tiks baidarėms sandėliuoti. Be to, pirksime ir buitinį konteinerį, jis bus pritaikytas treneriams ir sportininkams. Konteineriai bus pastatyti toje pačioje vietoje, kur dabar yra senoji irklavimo bazė, netoli Futbolo akademijos teritorijos.

Vandens sporto mėgėjai jau šį sezoną galės naudotis naujais konteineriais, o ne vargti senoje irklavimo bazėje. Beje, konteinerius bus galima perkelti į kitą vietą, prie to vandens telkinio, kuriame treniruosis irkluotojai“, – vaizdžiai pasakojo KKSC direktoriaus pavaduotojas apie naujienas, kurių gali tikėtis irkluotojai.

Laukia paraiškų priėmimo

Panevėžio miesto savivaldybės Investicijų skyriaus specialistė A. Steponavičienė patvirtino, kad toks projektas „Vandens sporto ir turizmo bazė su kempingu“ parengtas, bet dar nepateiktas ES struktūriniams fondams, nes Ūkio ministerija dar nepaskelbė paraiškų priėmimo.

„2008–2013 metams parengtiems projektams paraiškos bus pradėtos priiminėti 2008 metų trečiajame ketvirtyje. Kai tik bus paskelbtas paraiškų priėmimas, tuojau pat pateiksime prašymą ir investicinį projektą ES struktūriniams fondams. Tikimės, kad planai nepasikeis, ir kitais metais bus pradėti vandens sporto bazės statybos parengiamieji darbai. Projektui parengti išleista jau 40 tūkstančių litų. Finansavimo tikrai galima tikėtis, nes bus statoma ne tik vandens sporto bazė, bet ir kempingai.

Beje, projekto finansavimą užgarantavo Finansų, Ūkio ministerijos bei Turizmo departamentas. Jie suinteresuoti, kad Šiaurės Lietuvoje atsirastų vandens sporto ir turizmo bazės su kempingais“, – aiškino Investicijų skyriaus specialistė, kodėl tikimasi gauti finansavimą investiciniam projektui.

Paskolino ir negrąžino

„Panevėžio balsas“ rašė, kad Savivaldybės specialistai irkluotojams žadėjo, jog naujas vandens sporto bazės statinys bus pradėtas statyti už lėšas pardavus pastatą Tinklų g. 8. Pastatas parduotas 2006 metais už 800 tūkstančių litų. Beje, dalį lėšų – 372 tūkstančius litų, Tarybos politikams pritarus, 2007 metais nutarta laikinai paskolinti režisieriaus J. Miltinio paminklui statyti. Buvo žadama, kad paskolintos lėšos bus grąžintos, nes jų paskirtis – pradėti statyti irklavimo bazę.

Tačiau paskolintos lėšos nebuvo grąžintos. Finansų tarnybos vedėjos pavaduotoja Lina Kolpertienė teigė, kad paskolinti 372 tūkstančiai litų negrąžinti: „Kodėl negrąžinti, pasakyti negaliu. Finansų tarnybai buvo pervesta 403 tūkstančiai litų. Dalis jų jau panaudoti investiciniams projektams rengti“.

[Analitikas PlėtRa]

Apie tuos Kanus tai aš Jums pasakysiu - ne su tokia strategija, komunikacija, mediniais maketais, ne su tokiais projektais ir ne tokiais lūkesčiais ten važiuoti reikia. Niekam mes ten nykštukai (kalbu apie visą Lietuvą, tai ką kalbėt apie 100k gyventojų turintį Panevėžį?) neįdomūs, gerai, kad gal bent keli tūkstančiai žmonių apskritai sužino, kas ta Lietuva, Vilnius ir Panevėžys, kur jie yra ir ką veikia, koks šakočio skonis. Realių deal'ų ten labai mažai įvyksta, o jei ir įvyksta, tai dažniausiai tik finalinė jų stadija, nes labai patogu visiems į vieną vietą suvažiavus jachtoj prie butelio šviečiant saulutei viską galutinai sutarti. Ta paroda daugiau pasidemonstruoti ir į kitus pažiūrėti, pasižmonėti ir gerai pasitūsinti savo lygio chebroj Rivjieroj.

[TAUchix]

Atrodo teks nutrinti vieną raudoną skrituliuką - lankytiną vietą - iš dar rengiamo Panevėžio bendrojo plano

http://www.panrytas.lt
Limina KEPALAITĖ

Santarvės idėja, pasirodo, gali sukiršinti valdžią ir tikinčiuosius ne ką mažiau negu baisiausios šovinistinės teorijos. Vieši Panevėžio kunigo kliedesiai privedė prie to, kad kardinolui A.J.Bačkiui teko kreiptis į šalies bendruomenę net komunikatu.

Perpratę idėją, stvėrėsi už galvų

Panevėžio kultūros ir poilsio parke prie Nevėžio upės jau prieš kelerius metus valdžia nužiūrėjo vietą, kurioje turėtų iškilti nepaprastas statinys - Santarvės namai įvairių tikėjimų atstovams.

Tačiau šiai vietai parke, atrodo, bus lemta toliau žole žaliuoti.

Mat kai aukščiausieji šalies bažnyčios hierarchai ir apskrities bei miesto valdžios atstovai pagaliau išsiaiškino, ko savo keista idėja siekia Panevėžio vyskupijos generalvikaras Robertas Pukenis, tiesiog stvėrėsi už galvų.

Paaiškėjo, kad R.Pukenis nusprendė įgyvendinti pasauliui dar neregėtą misiją ir savo užmojais perspjauti bažnyčios, kuriai tarnauja, kanonus.

Apie vizitą - itin santūriai

Praėjusią savaitę Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė ir Panevėžio meras Vitas Matuzas vyko pas kardinolą Audrį Juozą Bač-kį. Tačiau grįžę iš sostinės aukšti valdininkai neskubėjo išplatinti pranešimų apie tai, koks gi buvo vizito tikslas ir kas jame nuspręsta.

Klausiami spaudos, abu valdininkai neslėpė tarę-si dėl Santarvės rūmų statybos, tačiau apie susitikimo rezultatus kalbėjo itin rinkdami žodžius. Anot valdžios atstovų, idėja sulaukė kardinolo palaikymo, bet su tam tikromis išlygomis.

Tiktai vienas generalvikaras R.Pukenis atvirai džiaugėsi, kad kardinolas teigiamai įvertino jo idėją.

Užrūstino manipuliavimas kardinolo vardu

Būtent šie R.Pukenio vieši pasisakymai išvedė iš kantrybės A.J.Bač-kį.

Praėjusią savaitę Vilniaus arkivyskupijos kurija išplatino komunikatą, kuriuo pranešė, kad paskelbta informacija apie Bažnyčios vadovų požiūrį į Santarvės rūmų projektą yra klaidinanti.

Kardinolas A.J.Bač-kis, kaip teigiama viešame pranešime, pasisakė prieš Santarvės rūmų projektą. Jis esąs nepriimtinas, nes neatitinka bažnytinių reikalavimų sakraliniams statiniams. Pastarieji žodžiai pareiškime paryškinti.

Pabaigoje kardinolas pareiškė apgailestaująs dėl bandymų manipuliuoti jo vardu ir pateikti visuomenei bei valdžios atstovams klaidingą informaciją apie Bažnyčios vadovų požiūrį į Santarvės rūmų projektą.

Išimtis lėmė ypatingos aplinkybės

Komunikate ryškiai atskleisti ir prieštaravimai, kuriuos savo švelniomis kalbomis bandė užglaistyti miesto meras ir apskrities viršininkė.

Kalbėdami apie Santarvės rūmų statybų galimybę, politikai teigė, kad jie gali stovėti, tačiau ne kaip maldos namai, o kaip įvairių tikėjimų atstovų bendravimo namai.

A.J.Bač-kis nemato jokios galimybės šio projekto įgyvendinimui. Anot pareiškimo, Lietuvoje yra buvę atvejų, kai katalikai ir liuteronai geranoriškai dalijosi tuo pačiu sakraliniu pastatu, tačiau tai buvo tik nepalankių aplinkybių nulemtos išimtys.

"Krikščioniškų konfesijų tarpusavio supratimas ir suartėjimas - ekumeninis procesas - negali būti spartinamas tokiomis priemonėmis, kaip valdžios remiamas bendrų maldos namų kūrimas.

Visiškai nederamas yra siūlymas intensyvėjantį ir sveikintiną tarpreliginį dialogą skatinti dirbtinai sutelkiant po vienu stogu skirtingas religines praktikas ir bendruomenes. Ydingas Santarvės rūmų planuose numatytas sakralinių erdvių ir įvairiopų socialinių bei kultūrinių iniciatyvų sutapdinimas", - rašoma komunikate ir pabrėžiama, kad Lietuvos vyskupų konferencija išreiškė nepritarimą šiems planams.

Internete prasidėjęs kurstymas

Komunikatas iškart pašiaušė prieš plauką Panevėžio totorių bendruomenę - musulmonų atstovus.

Rusijos liaudies artistu prisistatęs bendruomenės pirmininkas Islamas Bogatovas išplatino atvirą laišką Santarvės rūmų priešininkams. Tais priešininkais I.Bogatovas neslėpė laikąs aukštus šalies Katalikų bažnyčios dvasininkus.

Tautinės mažumos atstovas piktinosi, kad iš dvasininkų lūpų pasklido nuogąstavimai ir įtarinėjimai dėl Santarvės rūmuose projektuojamos mažytės koplyčios totoriams. Kadangi vietos valdžia jau buvo tam pritarusi, jie esą net ketinę ieškoti statyboms lėšų Tatarstane.

Dabar totoriai sutrikę, nes internete jau prasidėjęs ir tikras kurstymas bei gąsdinimas, neva teroristai musulmonai užvaldys šalį.

"Stebina ir vyskupų nuogąstavimai, kad mes melsimės savo mečetėje. Taigi melsimės, o ne keiksimės. Ar tokia įtari aukštų katalikų dvasininkų pozicija neprieštarauja popiežiaus Jono Pauliaus II mokymui?" - atvirai klausė totorių atstovas.

Vyskupas laikysis griežtos pozicijos

Komunikate nurodoma, kad Santarvės rūmų projektas yra vietos vyskupo kompetencija, tai reiškia, kad kaip vyskupas nuspręs, taip ir bus.

Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, dalyvavęs ir vietos valdžios apsilankyme pas A.J.Bač-kį, "Panevėžio rytui" pareiškė, kad jo žodis bus griežtas: jis laikysis bažnytinės teisės, o ji draudžia dalytis maldos namais įvairių tikėjimų atstovams.

J.Kauneckas pateikė Vokietijos miesto Diuseldorfo pavyzdį, kai vienai religinei bendruomenei buvo leista melstis šalia katalikų. Vos tik vieni atsirado šalia kitų, netgi nesujungtuose pastatuose, iškart pasigirdę šauksmų, kad musulmonai jau netelpa savo šventovėje, esą katalikai turi per dideles patalpas, tegul užleidžia jas.

Į klausimą, ar tai reiškia, kad Santarvės namų idėją reikia persvarstyti, vyskupas atsakė: "Arba persvarstyti, arba atsiimti visiškai". Bet žurnalistei pasirodė, kad vyskupas labiau pabrėžė antrąjį variantą.

J.Kauneckas tikino, kad iki šiol taip griežtai nebuvo pasisakęs prieš Santarvės rūmus tik todėl, kad R.Pukenis juos keletą metų pristatinėjo ne kaip maldos namus.

Pernelyg susitapatino su vizija

Apskrities viršininkė G.Umbrasienė toliau liko diplomatiška ir "Panevėžio rytui" susitikimą su A.J.Bač-kiu apibūdino kaip dviejų dalių - pesimistinį ir optimistinį. Anot viršininkės, kaip sakralinis objektas rūmai atmesti, o kaip visokių konfesijų tikinčiųjų bendravimo - ne.

Tačiau G.Umbrasienė neslėpė, kad tie rūmai dar vis panašesni į svajonę, kuriai realizuoti gali prireikti ne metų ir ne dvejų. Tuo labiau kad nieko nepastatysi be pinigų, o reikia kelių dešimčių milijonų.

Paklausta, kodėl, jos nuomone, R.Pukenis grįžęs iš vizito pas A.J.Bač-kį paskleidė melagingą informaciją, valdininkė švelniai apgailestavo, kad kunigas galbūt pernelyg susigyveno su savo vizija ir jam dabar labai sunku susitaikyti su realybe.

Kai kurie miesto politikai tokiai R.Pukenio idėjai nepritaria ir dėl to, kad Panevėžys nėra toks daugianacionalinis miestas kaip Ryga ar Vilnius, čia visi turi savo maldos namus, nesijaučia religinės nesantaikos, todėl lyg ir nėra didelio reikalo taip pompastiškai skelbti tarpreliginę santarvę.

Generalvikaras vis tiek statys

"Viskas tvarkoj", - taip į žurnalistės klausimą apie susidariusią situaciją reagavo R.Pukenis.

Generalvikaras vengė šios temos ir aiškino, kad išties nieko čia tokio neatsitiko, o jau kas įvyko, tai tik Bažnyčios vidaus reikalas.

Į klausimą, ar po kardinolo atkirčio, kuriame net neužsimenama apie idėjos permąstymą, teks atsisakyti Santarvės rūmų statybų, pašnekovas vis tiek atsakė, kad tikrai ne - bus tik pakoreguotas projektas.

[dalmaska]

Truputėlis foto iš statybų ir užbaigtų objektų (fotografuota 080318):
1) Kinoteatro statybos




2) BAUHAUF


3) Cramo ir kiti už BAUHAUFO link KESKO AGRO


4)KESKO AGRO


5)Daugiabučių statybos šalia MAXIMOS (Kniaudiškėse)

[REMASXXXL]

Panevėžyje - aistros dėl prekybos centrų statybos

Gintautas Subačius, "Panevėžio balsas"
2008 kovo mėn. 28 d. 00:01
NusiųstiNusiųsti
Informuokite redaktorius apie įžeidžiančius
komentarus ir klaidasInformuokite redaktorius apie įžeidžiančius<br> komentarus ir klaidas
Skaityti komentarus (21)Skaityti komentarus
Versija spausdinimuiVersija spausdinimui
Panevėžys
"Panevėžio balsas"
Vakar vykęs Panevėžio smulkių ir vidutinių verslininkų susitikimas su miesto savivaldybės atstovais bei miesto Tarybos nariais apčiuopiamų rezultatų nedavė. Seimo narys Gintaras Šileikis stebėjosi, kad savivaldybė verslininkams nesugebėjo atsakyti dar į praėjusių metų lapkritį pateiktus klausimus.

Patys verslininkai tvirtino nesuprantantys, kodėl miesto valdžia pakeitė pačios patvirtintą didžiųjų prekybos plėtros tvarką ir leidžia, kad ir toliau miesto centre būtų statomi didžiuliai centrai.

Reklama

Nors paskutiniame verslininkų susitikime su savivaldybės vadovais ir politikais buvo pažadėta, kad jie galės susitikti ir su meru Vitu Matuzu, tačiau vakar jis buvo išvykęs į laidotuves, o sveiką gyvenseną propaguojantis vicemeras Povilas Vadopolas – susirgęs, todėl visas kritikos atakas teko atlaikyti administracijos direktoriui Stasiui Karčinskui, vicemerams Kastyčiui Vainauskui ir Petrui Luomanui, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjui Sauliui Matuliui, Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjui Antanui Stokai bei Tarybos nariui Vidmantui Baltramiejūnui. Juozas Bečelis ir Tomas Josas liko pasyviais klausytojais.

Centrų plėtra tęsiasi

Smulkūs verslininkai nestokojo žiniasklaidos dėmesio ir dėstė, kad Panevėžys tampa didžiųjų prekybos centrų miestu ir, jeigu jame nebus vystoma gamyba, o smulkus verslas žlugdomas, nebebus kam tuose centruose pirkti. Anot jų, jei praėjusiame susitikime buvo kalbėta apie numatomą prekybos centrų statybą Klaipėdos, Aukštaičių ir Smėlynės gatvėje, dabar jau statomas dar vienas prekybos centras Molainių ir Nemuno gatvių sankirtoje, didelius centrus numatoma statyti buvusio mėsos kombinato teritorijoje, Autobusų parke, nežinia, kas bus statoma Autobusų stoties vietoje.

Verslininkams užkliuvo ir prekybos centro „Klevas“ rekonstrukcija. Jie prasižiojo, kad buvusio mėsos kombinato teritorijoje ketinama statyti net 70 tūkstančių kvadratinių metrų prekybos centrą. Anot jų, pristačius „maximų“ bus baigtas žlugdyti smulkus verslas, o visi mokesčiai nukeliaus į Vilnių, todėl Panevėžys eilinį kartą liks prie suskilusios geldos.

Pažeidžia tvarką

Verslininkus pirmiausia domino, kodėl Taryba pažeidžia savo pačios patvirtintą prekybos centrų plėtros tvarką, leidžia keisti specialųjį planą ir toliau statyti didžiulius centrus. Nors buvo numatyta miesto centre leisti statyti ne didesnius kaip tūkstančio kvadratinių metrų centrus.

Verslininkai įsitikinę, kad rengiamų teritorijų Klaipėdos g. 64, Smėlynės g. 202, Aukštaičių g. 56 planuose numatomi gerokai didesni objektai. Jie reikalavo, kad projektavimo darbai būtų sustabdyti ir savivaldybė centre neleistų didesnių objektų statybos.

Verslininkai akcentavo, kad miesto centras dūsta nuo automobilių, nauji objektai statomi, tačiau naujų automobilių vietų neįrengiama.

Pinigų gatvėms yra

Smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas Kazys Grabys dėstė, kad visame pasaulyje didieji prekybos centrai statomi už miestų, prie aplinkkelių. Tad kodėl jų neiškėlus kur nors prie Berčiūnų? Anot jo, įsileidus didžiąsias parduotuves į centrą, per trejus metus bankrutavo 10 maisto prekėmis prekiavusių įmonių.

Verslininkai baisėjosi Miesto ūkio skyriaus vedėjo Antano Karalevičiaus pasisakymais spaudoje, kad miesto gatvėms tvarkyti biudžete nėra nė lito. Į pastaruosius priekaištus K.Vainauskas atsakė, kad miestas negali disponuoti rajono teritorijomis, o gatvių ir kelių priežiūrai iš Kelių fondo jau gauta 10 milijonų ir planuojama gauti dar 4 milijonus litų.

Derins su visuomene

S.Matulis aiškino, kad esant prašymui savivaldybė privalo išduoti leidimą projektavimui. Vėliau užsakovų lėšomis parengtas planas svarstomas su visuomene, derinamas, ir jeigu jį rengiant nustatoma pažeidimų, jis netvirtinamas. Architektas sakė, kad Klaipėdos ir Smėlynės gatvėse leidžiama statyti iki 1000 kvadratinių metrų, tačiau savininkai prašo leisti statyti 1500 kvadratinių metrų ploto centrus.

Klaipėdos gatvėje leistina statyti iki 2 tūkstančių kvadratinių metrų ploto centrą, tačiau prašoma leidimo 7000 kvadratinių metrų objekto statybai. Architekto nuomone, veikiausiai paskutinis prašymas „nepraeis“.

S.Matulis informavo, kad minėtų trijų teritorijų planai visuomenei bus pristatyti nuo balandžio 8 iki gegužės 8 dienos ir tik tada vyks viešas vertinimas.

Architektas patvirtino, kad Molainių ir Nemuno gatvių kampe statomas 1,5 tūkstančio kvadratinių metrų prekybos centras, tačiau šioje vietoje jis galėjo būti ir didesnis. Prekybos centro dydis buvusio mėsos kombinato teritorijoje neribojamas.

Viską spręs politikai

Verslininkams nuolat prikaišiojat dėl tvarkos ir planų kaitaliojimo, K.Vainauskas išrėžė, kad Taryba turi teisę leisti specialiojo plano korekciją ir ji tai padarė. Anot jo, nauja prekybos centrų išdėstymo schema bus svarstoma su visuomene, o vėliau bus perduota tvirtinti Tarybai. Taigi, ar bus, ar nebus patvirtinti planai, spręs tik Taryba.

S.Karčinskas pridūrė, kad reikia būti sąžiningiems ir pripažinti, jog Smėlynės gatvės gale netoli nuo miesto riboženklio esanti teritorija – toli gražu nebe centras. Anot jo, vargu ar smulkiesiems verslininkams trukdytų vietoje „Kelio“ bendrovės pastatyta baldų parduotuvė.

V.Baltramiejūnas verslininkams išdrožė, kad nuo seno Panevėžys buvo kompaktiškiausias ir tankiausiai apgyventas miestas, tačiau šis palikimas gautas iš sovietmečio. Jis atkreipė dėmesį, kad visos minėtos projektuojamos teritorijos yra apleistos, todėl tokiu būdu jos būtų sutvarkytos. Tarybos narys pripažino, kad anksčiau vieno kito objekto centre statyti buvo nevalia, tačiau vis dėlto jie buvo pastatyti, ir nežinia, kas turėtų prisiimti atsakomybę.

[Andree]

Vietoj mesos kombinato, tai tikrai verslininkai galetu ka nors neblogo ten padaryt skirto pramogom ir poilsiui lauksim aiskesniu planu

[pauliaK]

Latviją užkariaus iš Panevėžio

Aktyvėjant Lietuvos įmonių skverbimuisi į Latvijos rinką, kai kurie didieji prekybos tinklai įvertino strateginę Panevėžio padėtį ir čia kuria savo logistikos centrus ar gamybos cechus.

Jau kurį laiką Panevėžyje veikia UAB „Čilija“ gamybos cechas, gaminantis pusgaminius, kai kuriuos šaldytus produktus, sriubas. Ši produkcija vėliau paskirstoma po visą Lietuvą ir Latviją. Mindaugas Gumauskas, UAB „Čilija“ Rinkodaros skyriaus vadovas, sako, kad pradžioje vertintos kelios vietos. Pasirinkimą lėmė kelios aplinkybės - geografinė padėtis ir įsikūrimo sąnaudos.
„Logistikos, paskirstymo prasme Panevėžyje yra visų kelių sankirta. Kita ne mažiau svarbi priežastis, nulėmusi pasirinkimą - nekilnojamojo turto kainos. Jos čia gerokai palankesnės nei Vilniuje“, - aiškina jis.

Panevėžio galimybes įžvelgė ir UAB „Palink“. Šalia miesto, Vaišvilčių antrajame kaime, šiemet pradėjo veikti naujas „Iki“ logistikos centras. Numatyta, kad iš čia bus skirstomos prekės į visus Lietuvoje ir Latvijoje esančius prekybos centrus. Kol kas įgyvendintas tik pirmasis etapas - pradėjo veikti šviežių prekių sandėliai bei administracijos patalpos. Ateityje numatyti dar trys etapai.
Tomas Vaišvila, UAB „Palink“ komunikacijos direktorius, sako, kad miestas pasirinktas neatsitiktinai - čia susikerta svarbiausi keliai, o pristatant šviežias prekes tai itin svarbu, jas reikia ypač sklandžiai ir greitai pristatyti. Jo teigimu, buvo galima rinktis ir kiek piečiau esančią Ukmergę ar Lietuvos geografinį centrą - Kėdainius, tačiau pasirinkimą lėmė plėtros planai Latvijoje.
„Esminis veiksnys buvo planuojama plėtra į Latviją, Panevėžys šiuo atveju - idealiausia vieta“, - sako p.Vaišvila.


Koncentruosis Panevėžyje

Komunikacijos direktoriaus tvirtinimu, šiemet planuojama bene intensyviausia per veiklos laiką plėtra Latvijoje. Šiuo metu kaimyninėje šalyje veikia 34 prekybos centrai, o šiemet iš 40 numatytų atidaryti apie pusę jų bus kaimyninėje šalyje.
„Pati Latvijos rinka nėra paprasta, ten arši konkurencija. Be vardo ir pardavimo vietų neįsitvirtinsi“, - aiškina jis.

Tad, be logistikos centro Panevėžyje, šią savaitę atidaryta ir įmonės kepykla, centralizuotai kepsianti gaminius abiem rinkoms, taip pat numatyta atidaryti kulinarijos cechą. Kiek iš viso šis tinklas investuos Panevėžyje, p.Vaišvila negalėjo atsakyti. Tačiau vien tik pernai į pirmojo logistikos centro kūrimo etapo pamatus imūryta 41 mln. Lt. Tai plyno lauko investicija, tad didelių išlaidų reikėjo infrastruktūrai. Logistikos centras, pasak p.Vaišvilos, įdomus ir tuo, kad čia prekės nebus sandėliuojamos - vyks skirstymas, tai yra bus atvežama tiek prekių, kiek reikia, ir iš karto paskirstoma. Šiuo metu įmonė turi logistikos centrą Vilniuje, tačiau jame jau ankštoka.

Viktorija Jakubauskaitė, UAB „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene, konkurentų sprendimą vertina teigiamai. Pasak jos, susisiekimas geras, atstumai nėra dideli, tačiau kaip šie pranašumai bus išnaudojami, priklausys tik nuo pačios „Iki“. Pati „Maxima“ turi apie 15 logistikos centrų, maždaug tolygiai išsimėčiusių po visą Lietuvą. Ponia Jakubauskaitė teigia, kad jų tinklas taip pat planuoja ateityje turėti vieną didelį logistikos centrą, skirtą visoms šalims, tačiau šie planai su Panevėžiu nesiejami. Naujasis centras greičiausiai bus šalia Vilniaus. Kadangi tai tik planai, plačiau ji jų nekomentuoja.
„Jiems geografiškai patogu dirbti iš šio miesto. „Norfa“ kol kas dirba tik Lietuvoje, todėl didžioji dalis sandėlių bei logistikos centras yra Kėdainiuose, Lietuvos centre. Kadangi mes dirbame ne vien su stambiomis įmonėmis, bet ir su smulkiomis, jiems daug patogiau viską suvežti į vieną vietą, negu belstis į kitą Lietuvos pakraštį“, - aiškina Darius Ryliškis, „Norfos“ atstovas ryšiams su visuomene.

Tiesa, „Norfa“ turi sklypą Daugpilyje. Pono Ryliškio žiniomis, greičiausiai jau gautas leidimas ir statyboms, tačiau itin neskubama plėstis, stebima rinka. O Kėdainiuose dar planuojama statyti naujus pastatus ir čia vežti greitai gendančius produktus. Tinklas dar turi sandėlius Alytuje ir Vilniuje.

[REMASXXXL]

Komercinės paskirties pastatas kadaise buvusios šaudyklos teritorijoje.

[Vidma]

Kurpiami planai darkyti miesto veidą
http://www.panrytas.lt/?id=2008042910&i=1&a=1
2008.04.29
Limina KEPALAITĖ

Panevėžio bendrasis planas – lyg guminis, ir tampomas jis į aukštį ar į plotį atsižvelgiant ne į grožį, o į itin įtakingų asmenų užgaidas.

Skubinamos pataisos – ne miesto naudai

Panevėžio savivaldybėje šiomis dienomis karštligiškai skubama taisyti bendrąjį planą.

Tuo tarpu savivaldybei priklausanti bendrovė Panevėžio autobusų parkas su buvusiais priešininkais, o dabar partneriais – iš Panevėžio statybos tresto (PST) ir Baltijos investicijų grupės (BIG) sulipdytu konsorciumu – skubiai kurpia skandalingai pagarsėjusių statybų miesto autobusų stoties teritorijoje ir autobusų parko teritorijoje detalųjį planą.

Nors valdžia stengiasi šių dviejų veiklų sąsają kiek galima mažiau afišuoti, tačiau jos neįžvelgti net ir paprastiems panevėžiečiams tiesiog neįmanoma.

Labai aiškiai matyti, kad permainos bendrajame plane glaudžiai susijusios būtent su naujaisiais statybų objektais. Jos atrodo visiškai nepalankios miestui, užtat itin naudingos grupelei turtingų ir įtakingų verslininkų.

Atrodo, kad Panevėžio valdžia, įveikusi anksčiau itin įnirtingai už paprastų panevėžiečių interesus kovojusį autobusų parko vadovą Rimantą Petukauską, visiškai pasidavė garsiųjų milijonierių, buvusių miesto politikų Gvido Drobužo bei Alvydo Misiūno įtakai.

R.Petukauskas staiga užsičiaupė

„Panevėžio rytas“ jau ne kartą rašė apie naujos autobusų stoties statybų reikalus ir skandalą, kilusį po to, kai žinomi panevėžiečiai milijonieriai, susivieniję į bendrą grupę, bandė kone jėga priversti statybų konkurso organizatorius pripažinti juos konkurso nugalėtojais.

Kadangi tam pasipriešino R.Petukauskas, milijonieriams teko griebtis teismų. Tačiau ir ten jų laukė fiasko.

Vis dėlto po savivaldybių rinkimų socialdemokratams prisišliejus prie valdžios viršūnėlės ir trečiuoju vicemeru tapus socdemui Povilui Vadopolui, R.Petukausko pozicija pasikeitė kardinaliai.

Nors teismas ir neleido, sandėrininkai rado būdų, kaip sudaryti taikos sutartį ir konkurso nugalėtoju paskelbti būtent tą patį konsorciumą.

Po to R.Petukauskas tapo nebyliu: iš jo jau nebebuvo įmanoma sužinoti net sumos, kokia gi yra suderėta iš konsorciumo už gaunamą ypatingos vertės vietą pačioje Aukštaitijos sostinės širdyje – autobusų stoties teritorijoje.

Anksčiau vienintelis konkurso dalyvis BIG ir PST įkurtas konsorciumas už šį projektą savivaldybei siūlė tik 7 milijonus litų ir dar reikalavo jį pripažinti nugalėtoju, nors nepriklausomi ekspertai šį projektą buvo įvertinę mažiausiai 14 milijonų litų.

Iškils kone dangoraižiai

Po dvejų trejų metų Panevėžys turėtų būti itin pasikeitęs dviejose miesto dalyse: autobusų stoties ir autobusų parko teritorijose.

Autobusų stotis bus iškelta į dabartinę autobusų parko vietą ties Beržų ir J.Basanavičius gatvėmis, ten dar atsiras didžiulis prekybos centras, o miesto centrą papuoš nauji statiniai.

Tačiau kokie statiniai tą centrą puoš ir ar tikrai puoš, leidžia sau suabejoti ne vienas panevėžietis. Pagal naujausius projektus miesto širdyje turėtų iškilti netgi 7 aukštų pastatai. Net ir ne architektams suvokiama, kad tokio aukščio mūrai senamiesčio teritorijoje gali ne tik sudarkyti miestą, bet ir jį galutinai subjauroti.

Tačiau kuo aukštesni pastatai, tuo didesnis pelnas iš šių statybų.

Taip pat nuogąstaujama ir dėl galimų „machinacijų“ autobusų parko teritorijoje.

Pavojus istoriniam centrui

„Panevėžio rytas“ gavo skaitytojo Tado Taučiko laišką, kuriame panevėžietis irgi nerimauja dėl bendrojo plano keitimo ir galimų pasekmių. Laiško autorius prisipažino pastaruoju metu šioje srityje pastebėjęs itin įdomių dalykų.

T.Taučikas išnagrinėjo ankstesnius planavimo variantus ir pastaruosius. Jį šokiravo naujosios pataisos.

Iš pradžių miesto vystymo koncepcijoje buvo išskirti du galimi plano variantai. Juose skyrėsi būtent pietinėje miesto dalyje esantis miesto apvažiavimo bei aukštuminių pastatų zonos variacijos.

Atlikus strateginį padarinių aplinkai vertinimą, buvo pasirinktas pirmasis iš siūlytų variantų.

Bet staiga dabar jau pateikiamas kitoks pietinio miesto apvažiavimo variantas – samplaika pirmojo ir antrojo. O po poros savaičių, neįvykus jokiam viešajam susirinkimui, jau siūlomas dar kitoks variantas: jame, be „Babilono“ teritorijos, Nemuno ir Klaipėdos gatvių sankryžos bei pietinio įvažiavimo į miestą žiedinės sankryžos, numatyta dar viena vieta, kur leidžiama padidinto aukštingumo statybos vietą. Tai – dabartinės autobusų stoties teritorija.

Dalis šios teritorijos netgi patenka į istorinio miesto centro zoną, tačiau tai, anot panevėžiečio, esą niekam nesvarbu. O juk tai tas pat, anot panevėžiečio, kas leisti Vilniaus senamiestyje pradėti statyti dangoraižius.

Jei ne į plotį, tai į aukštį

Būtent pagal šiuos įvykius T.Taučikas ir bando nuspėti, kokia kryptimi vyko R.Petukausko ir BIG`o (panevėžietis taip vadina visą milijonierių grupės holdingą) derybos.

Kad panevėžiečiai per daug nenusiviltų garsiuoju kovotoju socialdemokratu R.Petukausku, reikės suvaidinti, kad jis nenusileido konsorciumui ir iš jo daug išsikovojo miestui.

Taigi gali būti, kad vėliau atskleistos sandorio sumos pasirodys ir įspūdingai patrauklios miestui. BIG`as, matyt, atseikės daugiau pinigų, tačiau miesto valdžia pasistengs, o R.Petukauskas nusileis, kad konsorciumas stoties teritorijoje gautų didesnę kompensaciją. Kadangi negalima į plotį – galima į aukštį.

Pastačius septyniaaukščius, pinigai milijonieriams sugrįš keliariopomis sumomis.

O kad pasirodytų dar nekalčiau, miesto valdžia neva dabar užsimanė ir pati persikelti į naujuosius konsorciumo pastatytus mūrus – vis daugindama savo biurokratinę armiją ji jau neva nebetelpa į senuosius rūmus.

Žalioji zona – už valdžios pinigus

Panagrinėjus kitus skirtumus bendrajame plane, kaip rašo T.Taučikas, darosi įdomios variacijos.

Jas pastebėjo ir vienas Žemės savininkų sąjungos Panevėžyje narys. Jis „Panevėžio rytui“ teigė, kad žaliosios zonos netoli dabartinio autobusų parko dabar atsirado neatsitiktinai.

Ten greit BIG ir PST konsorciumas statys prekybos centrą, o leidimai tokioms statyboms išduodami tik garantavus, kad bus žalioji zona. Štai jums ir yra žalioji zona dviejų hektarų plote: valdiškoje žemėje netoli prekybos centro!

Tie 2 hektarai yra vertinami kaip komercinė žemė, juos valdžia galėtų išdalinti net 20-iai savininkų, laukiančių nesulaukiančių grąžinamos žemės. Bet ne.

Įdomiausia, kad šiuo atveju miesto valdžią ir kartu milijonierių interesus tikriausiai palaikys miesto bendruomenė: juk joje daug pavydinčiųjų žemės savininkams ir daug reikalaujančiųjų kuo žalesnio miesto.

Tvanku, tačiau ne nuo ginčų

Kritiškai mąstantys panevėžiečiai tikėjosi, kad į viešąjį susirinkimą atvykę visuomenės atstovai aiškiai pamatys ir sukritikuos šiuos trūkumus, tačiau atsitiko taip, kaip jau įprasta.

Prieš kelias dienas vykusiame susirinkime visi labiau prakaitavo ne nuo ginčų dėl gražesnio ir patogesnio miesto, o nuo to, kad valdžia nesurado kitos vietos susirinkimui ir sukišo visus atėjusiuosius į ankštą „vieno langelio“ tarnybos salikę. Apie didžiuosius pakeitimus kalbėta tik puse lūpų.

Kai bus patvirtintas bendrasis planas, šaukštai jau bus popiet. Vėliau, priimant įvairius sprendimus, valdžiai bus galima besti pirštu į planą ir sakyti: „Taip nurodyta Panevėžio bendrajame plane, ir mes jo laikomės“.

Pageidavo neįvardinti asmenys

Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis nemanė, kad siūlomi bendrojo plano pakeitimai yra nepriimtini.

Anot S.Matulio, nieko baisaus, kad vietoj 4-5 aukštų namų autobusų stoties teritorijoje bus statomi septyniaaukščiai. Jie nieko neužgošiantys ir centro nesudarkysiantys.

Tuo tarpu anksčiau buvo manoma, kad būsimų pastatų aukštis turėtų būti 1-4 aukštai, nes aukštesni pastatai jau darkytų miesto veidą. Dabar miesto vadovų pozicija kardinaliai pasikeitė.

S.Matulis tikino, kad tai jis pasiūlė aukštinti statybas, nes esą kiti siūlymai buvę dar baisesni – net iki 10-ies aukštų. Valdininkas džiaugėsi, kad tokiam aukštingumui nesipriešina ir bendrojo plano kūrėjas architektas Algimantas Gučas.

Vis dėlto S.Matulis išsitarė, kad jį dėl leistino statybų aukščio spaudė „tie, kurie nori šią teritoriją užstatyti“, tik neprisiminė jų pavardžių. Iš politikų pusės – miesto valdžios buvęs toks noras, nes esą savivaldybė nori kuo brangiau parduoti tą centrą.

Vis dėlto konkrečiai paklaustas, S.Matulis patikino, kad nejaučia spaudimo nė iš vienos pusės.

O dėl žaliosios zonos valdininkas teigė, kad ji įtakos prekybos galiūnui statyti neturės, nes bus kitoje teritorijoje. Žaliosios zonos esą miestui dar niekada nepakenkė.

Vis dar komercinė paslaptis

R.Petukauskas pirmiausia pasidžiaugė, kad buvę konkurentai milijonieriai dabar tapo statybų partneriais. Viskas, anot autobusų parko vadovo, vyksta sklandžiai, todėl skųstis jis dar neturįs kuo.

Sandorio su konsorciumu skaičių R.Petukauskas neatskleidė ir šį kartą. Jis teigė bijantis vėl tąsytis po teismus už komercinės paslapties išdavimą.

Tačiau direktorius tikino norįs visus nuraminti: sumos esančios netgi dvigubai didesnės nei buvo, įskaičiuotas net ir infliacijos procentas.

Beveik prieš dvejus metus ekspertų apskaičiuota sandorio suma buvo 14 milijonų litų, o konkurse dalyvavęs konsorciumas siūlė tik 7 mln. litų. Tai dabar milijonieriai sutiko mokėti 14 mln. litų? O gal visus 28 mln. litų?

Dabar, anot R.Petukausko, rengiamas techninis projektas, vėliau bus pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, o jau tada laimėtojai pradės statybas.

Po to lauks statybų priėmimas, objektų atsidalijimas ir abu partneriai draugiškai išsiskirs.

[TAUchix]

Truputėlį senstelėjusi info, bet gal dar kam nežinoma. Kaip suprantu viskas išsisprendė teisingai:

http://www.aina.lt/index.php?article=47523

Sekundė
2008.04.02
Inga Kontrimavičiūtė

Panevėžys nuo šiol gali didžiuotis ne tik didmiesčio statusu, bet ir paveldosaugininkų oficialiai pripažintu senamiesčiu. Panevėžio nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybos komisija daugiau nei šimto hektarų miesto centro teritoriją patvirtino istorine.

Toks sprendimas nustebino Kultūros vertybių apsaugos departamento Panevėžio teritorinį padalinį, siūliusį į kultūros vertybių registrą įtraukti triskart didesnę teritoriją su istorinės vertės neturinčiais sovietmečiu statytais penkiaaukščiais bendrabučiais.

Gynė miesto interesus

Keletą metų trukusioje Savivaldybės ir Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) Panevėžio teritorinio padalinio kovoje dėl miesto istorinės dalies padėtas taškas. Į Lietuvos kultūros vertybių registrą bus įtraukta 125 ha apimanti miesto centrinė dalis, kurios istorinį paveldą įsipareigoja saugoti Savivaldybė. Oficialiai istorine dalimi pripažinta teritorija, ribojama Smėlynės, Senamiesčio, Venslaviškio, J.Biliūno, Vilniaus gatvių, Skaistakalnio parkas, taip pat zona tarp J.Basanavičiaus g, Vilniaus g. iki Švč.Trejybės bažnyčios, A.Smetonos g., P.Puzino gatvių.

KVAD Panevėžio teritorinis padalinys siekė, kad Panevėžio istorine dalimi būtų pripažintas net 317 ha plotas, o jo kontrolė pereitų departamento žinion. Savivaldybės vyriausiosios paveldo apsaugos specialistės Loretos Paškevičienės teigimu, į padalinio numatytą didžiulę teritoriją buvo įtraukti ir visai nereikšmingi sovietmečio statiniai, kaip penkiaaukščiai bendrabučiai Nemuno gatvėje ar stadionas A.Jakšto gatvėje, neturintys jokios istorinės reikšmės.

„Teritorinis padalinys norėjo kontroliuoti didelę dalį miesto. Jei jo siūlyta teritorija būtų buvusi pripažinta istorine, be padalinio leidimo panevėžiečiai joje nebūtų galėję vykdyti jokių statybos, griovimo, projektavimo darbų ir Savivaldybė čia nebūtų galėjusi kištis. Siekdami sumažinti istorinę miesto dalį ir patys ją kontroliuoti, mes tik gynėme miesto interesus“, – aiškino L.Paškevičienė.

Logikos neįžvelgė

L.Paškevičienės teigimu, padalinio paveldosaugininkų leidimo panevėžiečiams būtų prireikę netgi norint nugriauti medinį sandėliuką. Specialistės nuomone, ant miesto savo leteną uždėti užsimoję teritorinio padalinio paveldosaugininkai buvo peržengę racionalumo ribas.

„Netgi Vilniaus istorinė dalis teužima 360 hektarų. Panevėžys su savo 317 ha būtų apsijuokęs prieš Lietuvą. Jei jau neturime senamiesčio, nereikia dirbtinai kurti“, – pabrėžė Savivaldybės darbuotoja.

Pasak istorinę miesto dalį patvirtinusios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininko Evaldo Zilinsko, prie saugotinos teritorijos dar prisidės 10 ha plotas – apsaugos juosta, kurioje vykdomi statybos bei kiti darbai bus kontroliuojami, kad neužgožtų į kultūros vertybių registrą įtrauktų objektų.

Tačiau, pasak E.Zilinsko, istoriniu patvirtinti siūlytą 317 ha plotą nebuvo jokios logikos.

„Todėl ir užsitęsė galutinio sprendimo priėmimas, nes ekspertai turėjo atlikti kiekvieno sklypo ir gatvių analizę. Kai kurie kvartalai neturėjo tokios istorinės vertės, kad reiktų tokią didžiulę teritoriją patvirtinti istorine“, – teigė E.Zilinskas.

Paveldosaugininkai nieko nežino

KVAD Panevėžio teritorinio padalinio viršininkas Arūnas Umbrasas, išgirdęs, kad komisija galutinai apsisprendė dėl miesto istorinės dalies, nustebęs perklausė, ar tai – ne balandžio 1-osios pokštas.

„Aš nieko apie tai nežinau, mūsų niekas neinformavo. Nors, be abejo, netgi įstatymai įpareigoja tokius klausimus derinti su mumis, bet Savivaldybė tai dalykus ignoruoja“, – teigė A.Umbrasas.

Anot viršininko, būtent jo vadovaujamas padalinys skatino kuo greičiau spręsti Panevėžio istorinės dalies klausimą, tačiau neva Savivaldybė kažin kodėl delsusi, todėl šį reikalą į savo rankas ir buvo perėmęs departamento Panevėžio teritorinis padalinys.

A.Umbrasas kaltina Savivaldybę siekus iš saugotinos istorinės dalies išbraukti netgi Skaistakalnio parko teritoriją.

Tačiau, anot viršininko, rudenį, Savivaldybei ėmus reikšti pretenzijas, kad istorinės dalies klausimas būtų perduotas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos komisijai, departamentas iš šio žaidimo pasitraukė.

Vis dėlto A.Umbrasas neslepia nematąs prasmės, kodėl reikėjo sumažinti istorinės dalies teritoriją.

„Tie hektarai miesto gerovei neturi jokios įtakos. Ir kuo čia dėtas mūsų padalinys, jei dėl istorinėje dalyje atliekamų darbų žmonėms vis tiek tektų kreiptis į Savivaldybę?“ – aiškino nesuprantąs viršininkas.

Trukdo dirbti

A.Umbraso teiginys, esą Savivaldybė į istorinės dalies teritoriją nenorėjusi įtraukti Skaistakalnio parko, pribloškė L.Paškevičienę. Anot jos, apie tai negalėję būti jokių minčių. Maža to, specialistės teigimu, apie tai, kad į kultūros vertybių registrą ketinama įtraukti daugiau nei 300 ha miesto teritorijos, Savivaldybė sužinojo kone paskutinę minutę ir jei ne miesto vadovų įsikišimas, departamentas sprendimą būtų priėmęs savo nuožiūra.

„Mes su Kultūros vertybių apsaugos departamentu Vilniuje labai gražiai bendraujame, o iš jo padalinio Panevėžyje negaliu net jokių patarimų gauti. Čia ne tik nesusišnekėjimas, o trukdymas dirbti, kaip nė viename kitame šalies teritoriniame padalinyje. Nežinau, kam nuo to geriau“, – stebėjosi L.Paškevičienė.

Pasak A.Umbraso, nors įstatymai įpareigoja Savivaldybę paveldo klausimus derinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu, jis apie lemiamą sprendimą dėl miesto istorinės dalies nėra informuotas.

L.Paškevičienės teigimu, iš Kultūros vertybių apsaugos departamento Panevėžio teritorinio padalinio juntamas trukdymas dirbti.

[TAUchix]

Kad jau Vidma užsiminė apie bendrąjį planą, tai manau pats laikas žodžius paversti vaizdais

Kadangi nesukurta atskira tema Panevėžio bendrajam planui, tai prisiminsime kas jau atlikta:

Parengtas Panevėžio miesto bendrojo plano korektūros etapas
Panevėžio miesto vystymo koncepcija
Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita
Trečias bendrojo plano variantas

Na ir pagaliau paskutiniai balandžio 21 dienos sprendiniai:

Aiškinamasis raštas - labai įdomu skaityti, tarsi nusikeliama į ateitį kaip bus čia galima bus per ilgąjį savaitgalį paskaitinėti
1. Pagrindinis brėžinys - bendras vaizdas su nurodyta teritorijų paskirtimi
2. Aukštybinių pastatų išdėstymo ir išskirtinai tvarkytinų gatvių, aikščių, skverų ir krantinių schema - paprastas ir labai įdomus brėžinukas su 4 Panevėžio padidinto aukštingumo teritorijomis bei išskirtinai (įdomu kaip?) tvarkytinomis vietomis. Dabartinėje autobusų stoties teritorijoje leidžiamas iki 25m aukštingumas (7 aukštai) ir tai tikrai mano manymu nėra blogai, gal net optimalus sprendimas Teiravausi architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo ar numatoma Panevėžyje kokia nors prekybos gatvė (kaip pvz. Vilniuje Gedimino pr. ir Didžioji gatvė su Rotušės aikšte, Kaune - Laisvės al., Klaipėdoje - Herkaus Manto gatvė, Šiauliuose - pėsčiųjų bulvaras) ir gavau atsakymą - Ramygalos gatvė! Mat ji šiek tiek ramesnė ir turės gerą pradžią - Senvagę su Laisvės aikšte, na o kitas galas baigsis ties malūnais, nors dar vaizduotė neneša kad visas toks netrumpas atstumas galėtų būti užpildytas parduotuvėmis, kavinėmis, barais ir kt. laisvalaikio leidimo formomis Žodžiu pradžia jau duota - visa ši atkarpa pažymėta kaip išskirtinai tvarkytina
3. Energetikos inžinerinės infrastruktūros brėžinys
4. Gamtinis karkasas ir bendro naudojimo bei rekreacijos teritorijų plėtra
5. Nekilnojamojo kultūros paveldo sauga - labai prastos kokybės, nieko neįmanoma įžiūrėti
6. Prekybos centrų išdėstymo schema - nelabai tikslus, na bent jau netoli manęs atidarytas Piniavos g. Rožynas su IKI ir įvairiomis parduotuvėlėmis ir pramogomis nepažymėtas jokiu skrituliuku, o netoli esantis senasis ir nebelabai lankytojų pritraukiantis "Kaziukas" pažymėtas skrituliuku
7. Susisiekimo infrastruktūros brėžinys - gatvės ir jų kategorijos, viešojo transporto maršrutai, aplinkkelio išplatinimo iki 4 juostų atkarpa, esami bei numatomi dviračių takai (man rodos sumaišytos spalvos), dviračių saugojimo aikštelės, numatomi tiltai ir viadukai (numatomas vienas - būsimosios gatvės, einančios ir per būsimą logistikos centrą, - tiltas per Nevėžį bei vienas viadukas - Pievų gatvės sujungimas su dabar esamu Nemuno-Janonio-Kerbedžio-Marijonų gatvių žiedu, kurio dėka žymiai sutrumpės atstumas nuo Rožyno mikrorajono iki arenos ). Taip pat aiškiai matosi visos žiedinės sankryžos, kurių iš viso pastebėjau 3: be jau esamos Nemuno-Janonio-(Katkų)-Kerbedžio-Marijonų, bus dar šalia arenos Nemuno-Parko-Vasario 16-osios bei ties naujuoju įvažiavimu į miestą iš Kauno pusės, o žiedo prie būsumosios autobusų stoties kaip ir nebenumatoma. Beje labai smagu, kad buvo tartasi su klubu "Dviračiai" ir A. Barausku asmeniškai, o tai viltingai nuteikia, kad dviračių trasos ir aikštelės suplanuotos optimaliai ir Panevėžys toliau išliks stipriausiu dviratininkų miestu Lietuvoje!
8. Valdymo ir socialinė infrastruktūra
9. Vandentvarkos inžinerinės infrastruktūros brėžinys

Tai tiek radau savivaldybės puslapyje

[Vidma]

Panevėžio miesto plano keitimo projektas kelia įtarimą
http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=16988531
Raimonda Mikučionytė, "Panevėžio balsas"
2008 gegužės mėn. 12 d. 00:01

Panevėžio miesto bendrojo plano keitimo projektas, kurį pristatė dvejus metus jį rengusios bendrovės „Urbanistika“ specialistai, privertė suklusti žemės savininkus ir miesto istorijai ir architektūrai neabejingus panevėžiečius.

Bendrovės „Urbanistika“ projektų vadovas Augis Gučas susirinkusiems susipažinti su parengtu bendruoju planu aiškino apie miesto teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus, pristatė planinio ir erdvinio karkaso bei urbanistinės architektūros struktūros ugdymo apmatus. Kalbėjo apie miesto teritorijos statybų reglamentus, gamtinių ir kultūros vertybių tvarkymo bei apsaugos principus, apie žaliųjų plotų plėtrą, transporto struktūras.

Panevėžio miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis teigė, kad panevėžiečiai su miesto bendrojo plano keitimo sprendinių konkretizavimo stadijoje parengtais sprendiniais susipažinti turėjo pakankamai laiko. Pasak jo, panevėžiečiai aktyviai siūlė įvairias bendrojo plano korekcijas, į kurias, tvirtina architektas, atsižvelgta.

Daugiaaukščiai miesto centre

Akyliau panagrinėjus bendrąjį planą vis dėlto aišku, kad jis taisomas dėl nematomų ir neįvardijamų jėgų noro miesto centre statyti daugiaaukščius pastatus. Iš neoficialių šaltinių pavyko sužinoti, kad miesto centre iškilsiantis pastatas bus statomas ne kieno nors kito, o miesto savivaldybės užsakymu.

Kol kas tai paslaptis, nors tie patys šaltiniai tvirtina, kad vienas mieste gerai žinomas architektas jau projektuoja pastatą, į kurį persikels miesto savivaldybės administracija. Iki šiol miesto centrinėje dalyje nebuvo galima statyti daugiaaukščių pastatų. Kaip bus pakoregavus miesto bendrąjį planą, kuris galios iki 2027 metų, šiandien negali pasakyti niekas. Miesto vyriausiasis architektas – taip pat.

Panevėžiečiai viliasi, kad miesto centrinės dalies, kuri turi istorinės miesto dalies statusą, neužgoš didelio aukštingumo pastatai. Daugiaaukščių statybą projektuotojai siūlo nukreipti į vakarus – link Klaipėdos gatvės tarp S.Kerbedžio ir J.Janonio bei Beržų ir V.Alanto gatvių.

Tačiau koreguojant bendrąjį planą ir nustatant didelio aukštingumo statybos vietų ribas, plane jau pažymėtos teritorijos, kuriose bus galima statyti 7 aukštų pastatus. Tokie pastatai galės iškilti senosios Autobusų stoties teritorijoje ir teritorijoje tarp Kosmonautų, Nidos, Tulpių gatvių ir Darbo aikštės bei Valstiečių gatvės.

Svarbus dokumentas

Miesto bendrasis planas yra svarbus dokumentas, nes planą patvirtinus, priimant įvairius sprendimus, reikės juo vadovautis. Netrukus bendrąjį planą bus pradėta nagrinėti Panevėžio savivaldybės tarybos komitetuose, o vėliau, greičiausiai birželio mėnesį, bus patvirtintas Tarybos posėdyje.

Iki to laiko dar galima jį koreguoti, tačiau Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas S.Matulis pabrėžė, kad panevėžiečiams jis jau buvo pristatytas, tarsi duodamas suprasti, kad didelių pakitimų nebeturėtų būti. Jis taip pat priminė, kad į siūlymus buvo atsižvelgta, tik neįvardino, kas tuos siūlymus pateikė.

Suinteresuoti

Koreguojamame bendrajame plane atsirado didelio aukštingumo statybos vietos. Ir ne bet kur, o dabartinėje Autobusų stoties teritorijoje. Čia, jei planą patvirtins miesto Taryba, ateityje bus galima statyti septynaukščius pastatus.

Didelių abejonių, kad planas nebūtų patvirtintas, nėra, kadangi opozicijos balsų aiškiai neužteks paprieštarauti, kad miesto centrinė dalis, turinti istorinės miesto dalies statusą, nebūtų užgožta didelio aukštingumo pastatų.

Neoficialiomis žiniomis, daugiaaukščiais pastatais Autobusų stoties teritorijoje ypač suinteresuoti verslininkai Gvidas Drobužas ir Remigijus Juodviršis. Jų atstovaujamas BIG–PST konsorciumas, kurį jungtinės veiklos sutarties pagrindu sudaro bendrovės „Baltijos investicijų grupė“ ir Panevėžio statybos tresto grupių įmonės, laimėjo bendrovės Panevėžio autobusų parko skelbtą konkursą iškelti Autobusų stotį ir vykdyti statybas Panevėžio miesto centrinėje dalyje.

Nori daugiau?

Prisimename nesenus įvykius, kai paskelbus konkursą dėl Autobusų stoties iškėlimo prasidėjo teismų maratonas su jau minėtu BIG konsorciumu. Byla baigėsi taikiai susitarus, tačiau taikos sutarties sąlygos taip ir liko paslaptis: apie kainas nekalba nei patys konsorciumo atstovai, nei konkurso skelbėjas bendrovės Panevėžio autobusų parko direktorius Rimantas Petukauskas.

Kas galėtų paneigti, kad BIG nesitaiko gauti dabartinės Autobusų stoties didesnę teritorijos dalį jei ne į plotį, tai bent į aukštį?

Neteks žemių

Bendrojo plano korekcijos ne itin patinka žemės Stetiškiuose savininkams. Pagal planą, ten turėtų būti nutiestas pietinis miesto apvažiavimas. Žemės savininkai aiškino, kad nutiesus apvažiavimą, prarastų beveik visas atgautas žemes.

Nors pietinis apvažiavimas dar tik vizijos ir dar netiesiamas, tačiau Tarybai patvirtinus bendrąjį planą tokį, koks yra, žemės savininkai baiminasi, kad jie nebegalės formuoti sklypų. Apie tai, kad apvažiavimui tiesti bus iš jų superkamos žemės, kol kas dar niekas nekalba.

Nori dvigubai aukštesnių pastatų

Tai tik kelios detalės, dėl kurių kyla įtarimas, kad bendrojo plano korekcijomis yra nemažas būrys suinteresuotų įtakingų žmonių.

Pakalbinus ir pasiteiravus, kodėl koreguojant bendrąjį planą miesto centrinė dalies ribos, kuriai nustatytas istorinės dalies statusas, yra tokios iškarpytos, o patvirtinus planą ten ateityje bus galima statyti pastatus iki 7 aukštų, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas S.Matulis teigė: „Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nustatė Panevėžio miesto istorinės dalies ribas, į kurias nepateko nei dabartinės Autobusų stoties teritorija, nei Laisvės aikštės dalis, kur stovi viešbutis „Panevėžys“.

Kadangi buvo pakoreguota istorinės miesto dalies ribos, bendrasis planas taip pat buvo pakoreguotas. Septynių aukštų pastatai tikrai neužgoš miesto centro.

Be to, miesto centre jau stovi du aukšti pastatai. Tai viešbutis ir J.Miltinio dramos teatras. Todėl, jei dabartinės Autobusų stoties teritorijoje kada nors iškils septynaukščiai pastatai, jie optimaliai nebus per aukšti. Beje, verslininkai norėjo, kad būtų leista miesto centre statyti dvigubai aukštesnius pastatus.“

"Panevėžio balsas"

[Vidma]

Apleistas fabrikas tampa pavojų keliančiu monstru
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=17073404
Gintautas Subačius, "Panevėžio balsas"
2008 gegužės mėn. 19 d. 00:01

Pačiame Panevėžio centre ant vaizdingo Senvagės šlaito Kranto gatvėje stūksantys buvusio konservų fabriko pastatai kelia grėsmę pėstiesiems ir vairuotojams. „Panevėžio balso“ redakcija gavo informacijos, kad nuo irstančios sienos atskilusi plyta išdaužė pro šalį važiavusio automobilio langą.

Nesaugu ne vien dėl krentančių plytų ar stiklinių blokelių. Ten nuolat renkasi paauglių grupės: apleistuose pastatuose geriama, rūkoma, vartojami narkotikai. Sutemus į vaiduoklį primenantį pastatą renkasi benamiai.

Aplinkinių namų gyventojai sako bijantys pro buvusį konservų fabriką praeiti ne tik naktį, bet ir dieną. Jie spėja, kad apleistus statinius bus susigriebta tvarkyti tik įvykus kokiai nors nelaimei. Pradėjus domėtis fabriku paaiškėjo, kad didžiausia bėda ta, kad jo savininkai, norintys pradėti rekonstrukcijos darbus, nesusikalba su vietos paveldosaugininkais.

Caro laikais Panevėžyje, Kranto gatvėje, statytas raudonų plytų pastatas, nors ir yra įtrauktas į saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą, merdi visa to žodžio prasme. Nuo sienų atskilusios krenta plytos, išdaužyti stiklo blokelių langai, daug kur nebelikę ne tik langų ir durų, bet ir jų rėmų bei staktų. Apie kadaise buvusią įrangą nebėra ko kalbėti. Visos patalpos pilnos įvairiausių butelių nuo alkoholinių ir gaiviųjų gėrimų, primėtyta cigarečių pakelių, nuorūkų, prezervatyvų, švirkštų, kitų šiukšlių. Gyventojų teigimu, ten nuolat šėlsta paaugliai, o naktimis prieglobstį randa benamiai.

Įsigijo ir pardavė

Caro laikais pastate veikė spirito varykla, buvo įrengti originalūs rūsiai. Sovietmečiu pastatas buvo pritaikytas konservų fabrikui, tačiau Lietuvai paskelbus nepriklausomybę bankrutavo. Šiek tiek daugiau kaip už pusę milijono litų žlugusio fabriko pastatus privatizavo Beno Gudelio vadovaujama „Benet Distributors“, tačiau dideli norai ar pažadai ten įkurti kažką panašaus į kultūros ar poilsio objektą sprogo kaip muilo burbulas. Per kelerius metus buvo nugriauti fabriko viduje sovietmečiu statyti „prielipai“, tačiau galiausiai objektas tik už jau gerokai didesnę kainą buvo parduotas „Jungtiniam duonos centrui“.

Istorija kartojosi: vėlgi aukšti tikslai liko pažadais. Iki šiol statiniai ne tik netvarkomi, neprižiūrimi, bet ir nesaugomi, jie kelia grėsmę ne tik pėstiesiems, bet ir važiuojantiesiems.

Nuo stogo šlapinasi

Dabar buvęs fabrikas atrodo kaip po karo. Anksčiau dar buvo uždaromi ir užrakinami vartai, o dabar į teritoriją gali patekti visi kas nori. Ir, deja, ten renkasi ne geriausių ketinimų turintys asmenys. Visos sienos išpurkštos įvairiausiais užrašais, grindys nuklotos šiukšlėmis. Patalpų viduje kai kur betonas nukritęs ir matyti surūdijusi armatūra. Krintantis betonas ar neatlaikiusi armatūra bet kada gali prišaukti nelaimę. Viename buvusio fabriko kieme esančiame priestate akivaizdu, jog būta gaisro. Ant pastato stogo yra jau ūgtelėjusių berželių.

Kranto gatvėje transporto kontroliere dirbanti ponia Audronė sakė prisižiūrėjusi visko. Moteris patvirtino, kad nuo pastato sienos atskilusi plyta išdaužė pravažiuojančio automobilio langą. Be to, prieš pat pėsčiųjų nosis ne kartą yra kritusios plytos. Kontrolierė sakė dirbanti iki 17 valandos, tačiau matanti įvairiausių dalykų: čia renkasi paaugliai, o ką jie ten daro – neįsivaizduojanti. Būna, kad vaikigaliai užlipa ant stogo ir ne kartą bandė apšlapinti praeivius.

Kalčiausias paveldas

Buvusį konservų fabriką įsigijusios „Jungtinio duonos centro“ bendrovės generalinis direktorius Saulius Rimkevičius prieš porą metų irgi puoselėjo gražias idėjas, tačiau per tą laiką statiniai dar labiau sunyko. Atrodo, kad ir dabartiniai savininkai toliau stumia laiką, nes pastatai nyksta, statybos brangsta, todėl jų atstatymo bei perstatymo kainos vos ne kasdien auga. „Panevėžio balso“ kalbintas R.Rimkevičius tikino, kad jau senokai darbai būtų pajudėję, tačiau parengtas projektas neįtiko Panevėžio paminklosaugininkams. Anot jo, dabar Vilniuje rengiamas naujas projektas ir už poros mėnesių tikimasi gauti išvadas.

Pasiteiravus, kas turėtų atsirasti buvusio fabriko vietoje, S.Rimkevičius tvirtino nieko konkretaus pasakyti negalintis, viskas priklausys nuo projektuotojų sprendimų ir paveldosaugininkų išvadų. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio vedėjo Arūno Umbraso pakalbinti nepavyko, nes jis buvo išvykęs.

Stabdė vietos kultūros paveldas

Miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus kultūros paveldo apsaugos specialistė Loreta Paškevičienė sakė, kad Savivaldybėje net buvo sudaryta speciali komisija, savininkui išsiųstas ne vienas raštas, kad pastatas negrėstų žmonių saugumui. Anot jos, savininkas buvo užtvėręs dalį šaligatvio, įrengęs stogelį, tačiau daugiau į Savivaldybės prašymus ir reikalavimus nereaguoja, o kviečiamas į Savivaldybę neatvyksta.

„Savivaldybė mažai ką gali padaryti, todėl buvo kreiptasi į Panevėžio apskrities viršininko administraciją, Statybos inspekciją, Kultūros paveldo departamentą; pastarasis gali skirti iki kelių tūkstančių litų baudą,– sakė L.Paškevičienė. – Savininkai buvo parengę kelis fabriko rekonstrukcijos projektus, tačiau jiems nepritardavo Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinys. Pastatas įrašytas į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą, todėl rekonstrukcijai taikomi tam tikri reikalavimai.“

Replikavus, kad anksčiau veikė spirito varykla, konservų fabrikas ir vargu ar miesto centre fabrikas reikalingas, L.Paškevičienė tam pritarė ir sakė, kad nebe tas laikotarpis: teturėtų būti išlaikyti tam tikri fasado elementai ir nederėtų reikalauti išsaugoti viską, kas buvo. Specialistės teigimu, pastato savininkai, nerasdami bendros kalbos su vietos kultūros paveldo specialistais, dabar bendrauja su Vilniaus ekspertais. Iš jų ir tikimasi gauti išvadas, ką būtina išsaugoti, o ką galima keisti. Todėl tikėtina, kad darbai pajudės.
"Panevėžio balsas"

[REMASXXXL]

Miesto širdžiai - dar vienas kirtis

Panevėžio rytas
2008.05.19

Trijų naujų prekybos centrų atsiradimą miesto centrinėje dalyje, kaip ir daugiaaukščių statybą autobusų stoties teritorijoje, Panevėžio valdžia stengiasi prakišti kiek galėdama tyliau.

Svarstymas - falsifikuotas

Panevėžio valdžia tarnauja didžiųjų verslo banginių interesams, todėl trūks plyš stengiasi prakišti dar vieną klastą - miesto centrinėje dalyje leisti statyti tris didžiulius prekybos centrus.

Miesto specialiojo plano keitimus valdžia daro kiek galėdama tyliau, kad tik bendruomenė kuo mažiau apie tai sužinotų. Todėl ir plano keitimo viešas svarstymas buvo tiesiog falsifikuotas.

Taip teigia miesto smulkiųjų verslininkų atstovas - Panevėžio verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas Kazys Grabys.

Maža to, K.Grabys įžvelgia ir nedovanotiną aplinkosaugininkų abejingumą miesto teršimui.

Reikalauja naujo kvietimo

Smulkiųjų verslininkų lyderį tiesiog šiurpina vienas po kito vykdomi kone slapti bendrojo ir specialiojo planų svarstymai miesto savivaldybėje bei daromi grandioziniai šių planų pakeitimai.

Pagal bendrąjį planą, kaip "Panevėžio rytas" jau rašė, miesto širdyje - autobusų stoties teritorijoje - pakeitus ankstesnius planus turėtų atsirasti visą centro architektūrą darkantys daugiaaukščiai namai, o pagal specialųjį planą - dar trys nauji dideli prekybos centrai.

Dėl pastarųjų keitimų K.Grabys jau ne kartą raštu kreipėsi į miesto valdžią, tačiau reakcijos nesulaukė jokios.

Prieš kelias dienas asociacijos vardu K.Grabys vėl kreipėsi į miesto ir apskrities valdžią ir reikalavo atšaukti prieš daugiau nei pusę metų priimtą miesto tarybos sprendimą, davusį pradžią naujų milžiniškų prekybos centrų kūrimuisi.

Smulkiųjų verslininkų lyderis praėjusią savaitę įvykusį specialiojo plano viešąjį svarstymą vadino falsifikatu ir reikalavo iš naujo, pakvietus ir bendruomenės atstovus, jį persvarstyti.

Tačiau miesto valdžia net nesirengia į šiuos reikalavimus reaguoti.

Didžiuliai prekybos plotai

Pagal miesto valdžios užmačias, dideli prekybos centrai turėtų atsirasti dar trijose miesto vietose: Klaipėdos ir Tulpių gatvių sandūroje, buvusioje automobilių parkavimo aikštelėje, Aukštaičių gatvėje, netoli "Vasario" prekybos centro ir Smėlynės gatvėje, tuoj pat už "Kaziuko".

Pirmasis pastatas turėtų būti grandioziškas - beveik 7 tūkstančių kvadratinių metrų. Teigiama, kad tai bus baldų salonas, tačiau K.Grabys netiki, kad čia nebus ir maisto prekių parduotuvės.

Antrasis centras apims apie 1,5 tūkst. kvadratinių metrų, trečiasis - beveik 3 tūkst. kv. metrų. Neslepiama, kad čia turėtų įsikurti maisto prekių parduotuvės. K.Grabys mano, kad šie plotai, ko gero, bus išnuomoti "Maximai".

Smulkiesiems verslininkams tokie centrai - peilis po kaklu.

Meras nesilaikęs žodžio

Anksčiau, kaip teigė K.Grabys, miesto meras Vitas Matuzas buvo pareiškęs, kad prekybos centrų tokiam nedideliam miestui kaip Panevėžys, jau pakaks. Tačiau netikėtai praėjusiais metais miesto vadovas savo nuomonę pakeitė ir ragino tarybos narius balsuoti už naujų centrų atsiradimą.

Tąkart tarybos posėdyje V.Matuzas ragino visus balsuoti už tokį sprendimo projektą. Tuomet, suabejojus kai kuriems tarybos nariams, meras ėmė aiškinti, kad šis sprendimas esąs tik simbolinis, o rimtai bus balsuojama tik tada, kai bus tvirtinami detalieji planai. Tų argumentų politikams pakako ir jie pakėlė rankas.

Išties tas balsavimas pasirodė buvęs itin rimtas ir daug ką lemiantis. Leidus rengti detaliuosius planus buvo tarsi ir įsipareigota juos po kiek laiko patvirtinti. Kitaip didžiuosius prekybos centrus kuriantys verslininkai turės teisę paduoti į teismą savivaldybę ir išsireikalauti valdžią padengti jų patirtus didžiulius nuostolius.

Taigi antrasis balsavimas išties taps jau tik simboliniu: žinodami apie teismų grėsmę politikai jau tik mikliai kilnos rankas. Tad neprireiks gal nė pusmečio, kai tie centrai iškils.