Parašė pauliezaz
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Šiaulių Arena
Collapse
This topic is closed.
X
X
-
Politikai pasiryžo dotuoti areną
2006 m. Balandžio 28 d.
Rūta JANKUVIENĖ
Vakar Šiaulių miesto taryba pritarė arenos eksploatavimo koncesijos suteikimo sutarties projektui. Pagal šią sutartį numatyta arenos veiklą dotuoti — iki 2020 metų vidutiniškai kasmet po 706 tūkstančius litų.
Šiaulių arenos valdytojo konkursą laimėjo šiauliečių pramogų verslo atstovo Dariaus Balčiūno ir Ginataro Radavičiaus įsteigta viešoji įstaiga „Pramogų sala“. Jai penkiolikai metų bus suteiktos koncesininko teisės.
Koncesininkui Savivaldybė jau šiais metais sumokės koncesijos mokestį — 194 tūkstančius litus, o 2007 metais mokės jau per 759 tūkstančius litus. Numatyta koncesijos mokestį peržiūrėti kiekvienais metais. Pirmasis peržiūrėjimo terminas — 2007 metų liepos 1 diena. Savivaldybėje numatoma įsteigti arenos veiklos priežiūros komitetą, kiekvienais metais arenos valdytojas privalės samdyti nepriklausomą auditą.
Projekte buvo numatyta, kad koncesininkas įgis pareigą mokėti Savivaldybei koncesijos mokestį, kai gaus didesnį nei 6 procentų pelną. Mokesčio suma būtų lygi pelno sumai, viršijančiai 6 procentus. Svarstant projektą Miesto plėtros komitete dėl to kilo diskusijos. Pasak komiteto pirmininko Edvardo Pelecko, Savivaldybė neturi remti koncesininko pelno.
Vakar Taryba tam pritarė, todėl Savivaldybė koncesijos mokesčio mokėjimą nutrauks, kai tik koncesininkams pradės gauti pelną.
„Mes nenorime būti dotuojami, o norime uždirbti pinigus, — teigė politikams “Pramogų salos“ generalinis direktorius G. Radavičius, — bet šiandien neišeina jų uždirbti. Jeigu šiauliečiai bus pajėgūs lankyti areną, po metų kitų dotacijų nebereikės.“
Per metus arenos valdytojas planuoja surengti 70 renginių. Šiais metais numatoma sudaryti svarbiausias sutartis dėl renginių organizavimo, dėl arenos priežiūros, patalpų nuomos, arenos vardo pardavimo.
Savivaldybė planuoja į areną perkelti dvi sporto mokyklas. Bet už patalpas, kuriose įsikurs mokyklos, mokės nuomos mokestį — po 22 litus už kvadratinį metrą. Nuomą Savivaldybė turės mokėti ir už arenoje vyksiančius miesto renginius.
Dabar „Pramogų sala“ turi du darbuotojus. Vėliau planuoja turėti 14.
Sutartis su arenos valdytoju bus pasirašyta, kai ją palaimins Ūkio ministerija. Miesto Taryba skubinta laiminti sutartį, nes kol nėra oficilaus arenos valdytojo, iš Europos Sąjungos paramos lėšų nepradedama finansuoti arenos statyba. Arenos statytoja bendrovė „Panevėžio statybos trestas“ jau kelis mėnesius dirba avansu.
skrastas.ltW. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose
Comment
-
Šiaulių arenai Savivaldybė turės rasti dar 12 milijonų litų
2006 m. Balandžio 12 d.
Petras BALČIŪNAS
Spausdinti Komentarai (1)
Statybininkai per žiemą įrengė visas Šiaulių arenos požemines komunikacijas, paklojo pamatus ir pastatė pirmojo aukšto kolonas. Edvardas Peleckas, arenos projekto įgyvendinimo grupės vadovas, sako, jog jokių priekaištų areną statančiam Panevėžio statybos trestui neturi — jau atlikta 5 procentai darbų.
Ko šiauliečiai gali tikėtis kitų metų vasaros pradžioje, kai arena, kuriai milijonus atseikėjo ir Europos Sąjunga, ir Lietuva, bus baigta statyti? Ir ar tų milijonų užteks?
Pinigų dar ieško
Areną statybininkai įsipareigojo pastatyti už 63,5 milijono litų. Beveik 50 milijonų litų paramos Savivaldybė gauna iš ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto. 3,5 milijono litų arenos infrastruktūrai tvarkyti papildomai skyrė Vyriausybė, tačiau dar 12 milijonų litų turi surasti pati Savivaldybė.
E. Pelecko teigimu, žadama, kad Vyriausybė dar skirs 2,5 milijono litų. Kur reikės ieškoti likusių pinigų — Privatizavimo fonde ar imti paskolą, E. Peleckas nepranašauja, bet neabejoja, kad statyba bus baigta laiku.
Įspūdingi masteliai
Sporto ir kultūros arenos bendras plotas — 19 tūkstančių kvadratinių metrų, salės plotas — 2700 kvadratų. Joje — 5300 sėdimų vietų. Apvalaus statinio aukštis — 19,5 metro, tūris — 155 tūkstančiai kubinių metrų. Arena užims 82 arus, o bendras objekto sklypo plotas — trys hektarai. Šalia pastato bus 600 vietų automobilių aikštelė.
Bendrasis Šiaulių miesto planas numato, kad šioje vietoje turėtų įsikurti ištisas sporto, pramogų kompleksas, užimantis 14 hektarų: stadionas, aikštynai, viešbučiai ir kiti objektai. Bet gyvenimas planus jau koreguoja. Sklypus įsigiję verslininkai abejoja, ar statyti numatytus viešbutį, ledo areną.
Kol kas didesnę areną šalyje turi tik Vilnius — „Siemens“ arenoje — 12 tūkstančių vietų. Kaune dėl arenos statybos ir jos vietos vis dar nesutariama. Panevėžys ir Klaipėda arenų statybas tik planuoja.
Arkliai perkinkomi ir vidury brastos
E. Peleckas neprognozuoja, ar arenos statyba brangs. Kol kas vadovaujasi techniniu projektu. Tačiau neslepia, jog „statyba — tai ne grojimas iš natų“ — atsiranda poreikis kai ką projekte keisti.
Tokių keitimų jau būta. Ir ne vieno. Nuspręsta keisti arenos vidaus apdailą. Atsisakyti tinko ir dažų — bus natūralaus ypač aukštos kokybės betono sienos, kurių nereikės nei šlifuoti, nei dažyti. Pasak E. Pelecko, tai — brangiau, bet pasaulyje labai populiaru.
Keičiamos ir stogo santvaros. Architektai numatė metalo konstrukcijas, tačiau apsižiūrėta, kad labai aukštame pastate dėl to gali kilti akustikos problemų, ir nuspręsta erdvę virš žiūrovų galvų pripildyti medinių konstrukcijų, kurios kur kas jaukesnės.
Įvairių pakeitimų gali būti ir daugiau, nes siekiama pastatyti kuo šiuolaikiškesnę areną. Klausiamas, ar dėl to statyba gerokai nepabrangs, E. Peleckas buvo atsargus, nors statyboms vadovauja nebe pirmas dešimtmetis.
Pirmosios kainos aukos
Pasak E.Pelecko, statyba gali ne tik pabrangti, bet ir atpigti. Kai konkurso metu statybininkai neįsiteko į numatytą projekto kainą, teko kai ko atsisakyti. Maketuose viduryje arenos puikuojasi keturšonis videokubas, kuriame galima stebėti renginį. Tokio ekrano arenoje nebus, nes jis kainuoja per pusę milijono litų.
Bus tik dvi didelės švieslentės abiejuose arenos galuose ir visa būtina įranga, kad tokį videokubą būtų galima sumontuoti kada nors ateityje.
— Toks videoekranas — prabangos dalykas. Be to, pasaulinės sporto organizacijos tokio nereikalauja, — sako E. Peleckas.
Siekiant atpiginti statybą, atsisakyta iš pradžių projektuotos virtuvių ir kavinių įrangos. Kavines įsirengs patys verslininkai, nuomosiantys patalpas.
Arena turėtų būti labai spalvinga, nes dalis fasado bus dengiama halografiniu stiklu. Pasak E. Pelecko, vieniems tai patiks, kitiems gal nelabai, bet tokio stiklo kiekio Lietuvoje dar nebuvo panaudota. Jis gaminamas Kanadoje. Pradžioje architektai siūlė tokiu spindinčiu stiklu „apvilkti“ visą areną, bet dėl stiklo brangumo nuspręsta pirmojo aukšto sienų halografiniu stiklu nedengti.
Medžiagų „internacionalas“
Šiaulių arenos statyba — „sunkiasvorė“, jos sienos bus iš monolito. E. Pelecko teigimu, tokio masto monolitinės statybos iki šiol Šiauliuose nebuvo. Monolitas gaminamas vietoje — “Šiaulių plento“ betono gamykloje. O daugelis kitų statybinių medžiagų — vos ne iš viso pasaulio.
Be kanadietiško halografinio stiklo, arenoje montuojamos plastikinės suomiškos sraigto pavidalo kolonos, pripildytos labai geros kokybės lietuviško betono.
Krepšinio aikštelės sumontuojamos grindys greičiausiai bus užsakomos kurioje iš ES šalių. Salės kėdžių, kurios bus plastikinės, bet ir minkštos, — akustikai pagerinti, ieškoma Anglijoje ir JAV.
Žadama sumontuoti „Philips“ firmos apšvietimo įrangą, kuri bus skirtinga kiekvienai sporto rūšiai. Apšvietimo kombinacijų numatyta labai daug. Tačiau specialus koncertinis apšvietimas nenumatytas, nes juo dažniausiai rūpinasi patys atlikėjai.
Arenoje bus daug kamerų. Anot E. Pelecko, jis negali išvardinti, iš kokių šalių — „internacionalas“, — šyptelėjo.
Vienoje salėje — trylika salių
Pati arena didžiuliame statinyje užims palyginti nedidelę dalį — apie 3000 kvadratinių metrų, bet jos galimybės bus didelės. Salę arba areną bus galima transformuoti į 13 variantų, pritaikyti koncertams ir pagal sporto šakų poreikius.
Kiekvienos rūšies sporto varžyboms bus nustatomas ne tik specialus apšvietimas, bet sumontuojama speciali danga. Šiaulių arenoje bus galima žaisti ir ledo ritulį, nors specialios įrangos šiai sporto šakai ir neketinama montuoti.
Dvi surenkamąsias scenas bus galima įrengti ir arenos viduryje, ir šonuose, ir galuose. Reikalui esant, areną bus galima sumažinti perpus specialiu atitvaru, jeigu renginys — kamerinio pobūdžio. Pirmąsias septynias eiles bus galima sustumti, jeigu renginiui reikia daugiau vietos.
Arenoje bus dvylika ložių, po dešimt vietų kiekvienoje. Jas galės nuomotis arba išsipirkti itin pasiturintys šiauliečiai. Šalia kiekvienos ložės — atskiras poilsio kambarys ir tualetas.
Pikantiška smulkmena — tualetai. Anot E. Pelecko, jie bus tokie, kokių Lietuvoje dar nėra. Keturios „įstaigėlės“ po keliolika vietų bus apvalios ir dar gi be durų. Eilutėje teks laukti vestibiulyje, pro vienas duris įeiti, pro kitas išeiti.
Ar pakaks tokio tualetų kiekio, neaišku. Prahoje, kurios arenoje telpa net 18 tūkstančių žiūrovų, tualetų buvo įrengta per mažai.
Pinigų maišas dar užrištas
Dabar statybvietėje dirba pusšimtis statybininkų. Nuo darbų grafiko nė vienos dienos neatsilieka. Bet arenos statybos finansavimas oficialiai dar nėra prasidėjęs. Europos Sąjungos pinigų maišas bus atrištas tik tada, kai Ūkio ministerija patvirtins arenos valdytojo konkurso rezultatus.
Arenos valdytoju pasirinkta viešoji įstaiga „Pramogų sala“, sutartį su kuria dar turės patvirtinti ir miesto Taryba. Kol kas panevėžiečiams už darbą mokama iš arenos infrastruktūrai įrengti Vyriausybės atseikėtų 3,5 milijono litų.
Pagal derybose pasiektą susitarimą su „Pramogų sala“ miestui kasmet teks remti arenos gyvavimą daugiau kaip 700 tūkstančių litų. Neoficialiais duomenimis, pretendentai valdyti areną tikėjosi dvigubai didesnės dotacijos.
„Pelno neduoda nė viena mano aplankyta Europoje arena, — sako E.Peleckas. — Bet faktas tas, kad tokias sales stato ir privatus kapitalas, vadinas, toks verslas apsimoka. Nemanau, kad Savivaldybė žarstys pinigus už dyką. Susitarimas gali būti ir keičiamas.“
atkreipkit demesi i raudonus zodziusPaskutinis taisė Paulius; 2006.05.03, 11:14.
Comment
-
Parašė amigoNa ner ka ten fotkint, viskas apvalu
amigo dekui uz nuotraukasW. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose
Comment
-
Suiro statomos Šiaulių arenos perdangos
Ketvirtadienį (05.25) Aukštabalio multifunkcinio komplekso statyboje betonuojant antro aukšto perdengimą neišlaikė klojiniai ir maždaug 200 kvadratinių metrų perdangos suiro. Avarija įvyko apie 16.00 val. Žmonės nenukentėjo.
Objektą statantys Panevėžio statybos tresto atstovai įvykį traktuoja kaip technologinę avariją. 'Tai, kas atsitiko yra mūsų įmonės vidaus darbų vydymo problemos. Kodėl lūžo sijos, aiškinsimės. Pastato konstrukcijoms tai įtakos neturės. Mes patirsime materialinę žalą, kuri neturėtų būti didelė', - sakė statybos vadovas Rimgaudas Stašaitis.
Anot Šiaulių Aukštabalio multifunkcinio komplekso statybos projekto įgyvendinimo grupės vadovo Edvardo Pelecko, avarijos priežastys bus nuodugniai ištirtos.
EZW. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose
Comment
-
Per Siauliu zinias buvo reportazas apie tai, tai darbu vadovas sake kad nieko ipatingo nenutiko, pacio pastato konstrukcijos nenukentelo, tik va kiek supratau nugriuvo pastoliai ir ilinko armatura.W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose
Comment
-
Parašė batistajo jo nieko tokio...tu pagalvok, jeigu būtų griuvę, kai jau ir apdaila būtų dedama arba dar blogiau - kai pastatas būtų pastatytas. man vienas žmogus sakė, kad PST yra grybai, visi, su kuriais jie turi reikalų, vien problemas skaičiuoja...W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose
Comment
-
Parašė batistako tie pastoliai neatlaikė??? kas ant jų dedama, neskaitant statybininkų???
@EDIT ir kai isdziuna betonas, klojiniai yra nuimamiPaskutinis taisė Karolis!; 2006.05.25, 22:21.W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose
Comment
Comment