Panevėžyje įkurtoje „Schmitz Cargobull“ gamykloje oficialiai buvo paleistas naujas izoterminių plokščių liejimo įrenginys, skirtas FERROPLAST® termoizoliacijos sistemai gaminti. Pasitelkiant šią įrangą, įmonei pavyko padidinti savo gamybos pajėgumus nuo ankstesnių 10 izoterminių priekabų iki 30 priekabų per dieną.
„Gabenant tiek šviežius ar šaldytus maisto produktus, tiek aplinkai jautrius farmacijos gaminius, padidėję gamybos pajėgumai, teigiamai paveiks mūsų klientus. Jiems tai bus naudinga ne tik dėl didesnio lankstumo, suteikiančio galimybę prekes pristatyti per trumpesnį laiką, bet ir dėl to, kad, pasitelkiant mūsų naująją įrangą, bus pagaminama daugiau priekabų modelių, atsižvelgiant į konkrečius šalies poreikius“, – teigė bendrovės „Schmitz Cargobull“ technikos direktorius Rolandas Klementas, paleidžiant įrenginį.
Lietuvos gamykloje, be S.CS užuolaidinių puspriekabių ir S.KO izoterminių puspriekabių, taip pat gaminami M.KO kietašoniai antstatai sunkvežimiams nuo 12 t, Z.KO centrinės ašies izoterminės priekabos ir A.KO izoterminės priekabos. Kiti naujos termoizoliacinės sistemos gamybos pajėgumai bus panaudoti, toliau plečiant kietašonių antstatų bei priekabų asortimentą.
Sunkvežimiai, turintys M.KO antstatus, daugiausia naudojami prekėms pristatyti mieste bei gabenti jas nedideliais atstumais. Naujoji termozioliacinė sistema užtikrina geresnes šių antstatų termoizoliacines savybes.
Dėl varžtais pritvirtinto porėmio šios puspriekabės suderinamos su visų lyderiaujančių sunkvežimių gamintojų transporto priemonėmis. Tiksliai sureguliuotos porėmio angos leidžia pritvirtinti antstatą prie gamintojui ir automobiliui būdingų tvirtinimo taškų.
Antstatą taip pat galima pritaikyti, atsižvelgiant į įvairius ilgio bei apkrovos reikalavimus, – tai priklauso nuo užduoties ir kliento pageidavimų. Įmonė „Schmitz Cargobull“ nuolat plėtoja savo transporto sprendimus, glaudžiai bendradarbiaudama su klientais.
Panevėžyje veikianti Vokietijos koncerno „Schmitz Cargobull“ antrinė įmonė „Schmitz Cargobull Baltic“, gaminanti izoterminius kėbulus, priekabas ir puspriekabes, praėjusiais finansiniais metais uždirbo 4,135 mln. eurų – 74 proc. mažiau nei ankstesniais metais (7,197 mln. eurų).
Bendrovės pardavimo pajamos per finansinius metus, kurie prasideda balandį ir baigiasi kitų metų kovą, sumažėjo 24,1 proc. iki 97,749 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.
Kovo pabaigoje bendrovė buvo sukaupusi 41,282 mln. eurų nepaskirstyto pelno, kuris visas perkeltas į kitus finansinius metus.
„Schmitz Cargobull Baltic“ vidutiniškai dirbo 552 darbuotojai
Vokietijos „Schmitz Cargobull“ valdo 100 proc. Panevėžio įmonės akcijų.
Panevėžys efektyvins šilumos gamybą pasitelkdamas ir saulę
AB „Panevėžio energija“ skirta 412 tūkst. Eur parama iš Klimato kaitos programos. Šios lėšos bus panaudotos įrengti saulės fotovoltinę elektrinę ir absorbcinį šilumos siurblį Pušaloto gatvės katilinėje.
Projekto tikslas – didinti energetinį efektyvumą modernizuojant esamą įrangą, plėsti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Bendros investicijos AB „Panevėžio energija“ projektui įgyvendinti sudarys daugiau nei 1 mln. Eur.
Iki 2021 m. vidurio Panevėžio katilinėje prie esamų biokuro garo katilų bus įrengtas 1300 kW galingumo absorbcinis šilumos siurblys. Su jo pagalba bus papildomai vėsinami iš katilų išeinantys dūmai, o gauta šiluma naudojama termofikaciniam vandeniui šildyti. Papildomai gauta šiluma bus tiekiama Panevėžio miesto šilumos vartotojams. Siurblys didins biokuro naudojimo efektyvumą – deginant tą patį kiekį bus daugiau pagaminta šilumos. Planuojama per metus jos pagaminti iki 10,5 tūkst. MWh, tai leis sutaupyti 3800 t biokuro.
Ant katilinės pastatų įrengta 150 kW galios saulės fotovoltinė elektrinė padidins elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos dalį. Saulės modulių sugeneruota elektros energija bus naudojama gaminti ir tiekti šilumą gyventojams ir įstaigoms. Skaičiuojama, kad naujoji saulės elektrinė per metus galės pagaminti apie 120 MWh elektros energijos. Tokiam kiekiui pagaminti reikėtų sunaudoti apie 30 tūkst. kub. m gamtinių dujų ar 110 t biokuro.
Įgyvendinus projektą per jo vertinimo laikotarpį anglies dvideginio (CO2) išmetimų į atmosferą kasmet mažėtų daugiau nei 900 t. Pasak AB „Panevėžio energija“ generalinio direktoriaus Petro Diksos, diegiant naujausias technologijas gaminant šilumą siekiama mažesnių gamybos sąnaudų, mažesnės kainos vartotojams ir oro taršos, kartu didinamas centralizuoto šilumos tiekimo konkurencingumas kitų šildymo būdų atžvilgiu. https://jp.lt/panevezys-efektyvins-silumos-gamyba-pasitelkdamas-ir-saule/
Comment