Skelbimas

**Audrys** · 2021.03.04, 14:20

Buvusi Ekrano teritorija

Čia kitos nenaudojamos Ekrano patalpos

**bato_usai** · 2021.03.08, 21:32

Netikėtai į panevėžiečio namus pasibeldę Statybos inspekcijos pareigūnai primena: norėdami pagražinti namus, pirmiausia pasirūpinkite leidimu

Gavusi gyventojų pranešimą apie galimai savavališkas statybas Panevėžio miesto savivaldybėje, Statybos inspekcija atliko neplaninį patikrinimą. Nustatyta, kad dalis daugiabučio gyvenamojo namo pietinės ir dalis rytinės sienos yra apšiltintos ir apkaltos šviesiomis plastikinėmis apdailos lentelėmis, o prie gyvenamojo namo rytinės namo sienos durų yra pristatytas nešildomas medinis priestatas (nauja statyba), kuris, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių kvalifikavimas“, priskiriamas I nesudėtingų statinių grupei. Patikrinimo metu statytojas nepateikė statybą leidžiančio dokumento (SLD) bei statinio paprastojo remonto aprašo. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 5 punktu, statytojas daugiabučio gyvenamojo namo išvaizdos keitimui privalėjo parengti statinio paprastojo remonto aprašą ir gauti SLD.

Primename, kad Statybos inspekcija yra sukūrusi įrankį, kuriuo naudodamasis kiekvienas vos per kelias sekundes gali pasitikrinti, ar planuojamai naujo statinio statybai privalomas SLD (įrankį galite rasti čia).

**Audrys** · 2021.03.17, 12:47

Lopšelyje-darželyje „Rugelis“ – džiugios permainos

Panevėžio miesto savivaldybė baigia dar vieną švietimo įstaigos rekonstrukciją – atnaujintas, modernizuotas lopšelis-darželis „Rugelis“.

„Kiekvienas ikimokyklinės įstaigos atnaujinimas – tai dar daugiau vietų mažiesiems panevėžiečiams saugiai ugdytis kūrybiškoje aplinkoje. Mūsų tikslas – suteikti galimybę jaunoms šeimoms naudotis atnaujintų ir modernizuotų įstaigų paslaugomis. Atlikus visus suplanuotus darbus lopšelyje-darželyje „Rugelis“ atsiras dvi naujos grupės su papildomomis 35 vietomis“, – sako Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

Vaikai grupės patalpose praleidžia daugiausiai laiko: čia jie drauge žaidžia, valgo, miega, todėl atliekant remonto darbus lopšelyje-darželyje „Rugelis“ ypatingas dėmesys skirtas erdvių išdėstymui. Išardytos buvusios pertvaros, grupėse erdvės tapo vientisos, daugiafunkcės, padalytos į miego, žaidimų, virtuvėlės, ugdymosi, ramybės zonas. Įrengtos įvairiaspalvės užuolaidos, atskiriant miego zoną nuo žaidimų ir ugdymosi zonos. Erdvės paskirstytos taip, kad vienoje patalpoje vyktų įvairios vaikų veiklos ir būtų galima jų kaita, vyktų judėjimas ratu. Mažiesiems panevėžiečiams sudarytos sąlygos toje pačioje erdvėje atlikti net kelis skirtingus darbus vienu metu, netrukdant grupės draugams. Vienos iš dviejų papildomų grupių patalpos įrengtos vietoje nefunkcionalaus žaidimų kambario, kitos – logopedo, sekretoriaus ir buhalterio kabinetų, atsirado naujas logopedo kabinetas, ūkio patalpa. Šiuo metu įstaigai perkami baldai, ugdymo priemonės ir įranga.

Lopšelio-darželio „Rugelis“ modernizavimo projektui buvo skirta beveik 235,5 tūkst. Eur, iš kurių per 217 tūkst. Eur sudarė ES ir valstybės lėšos.

https://www.panevezys.lt/lt/naujieno...elis-yhcs.html

**Audrys** · 2021.03.17, 16:03

Panevėžio bendruomenių rūmai ruošiami renovacijai: į darbą sugrįžo ilgametis darbuotojas

Panevėžio bendruomenių rūmų komandą papildė naujas narys, kuris šioje kultūros įstaigoje jau yra dirbęs ne vienerius metus. Į Bendruomenių rūmus sugrįžo Algimantas Skvereckas.

Dabar Bendruomenių rūmų direktorė Sandra Myškienė turės du pavaduotojus. A. Skvereckas bus pavaduotojas bendriesiems reikalams, o Juozas Ragelis – pavaduotojas technikai ir ūkiui.

Įgavo patirties

Bendruomenių rūmų direktorės pavaduotojas bendriesiems reikalams A. Skvereckas naujienų portalui JP teigė, kad prieš vėl sugrįždamas į Bendruomenių rūmus, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje išdirbo per 3 metus.

„Į biblioteką prieš 3 metus išėjau dirbti dėl ten prasidėjusio projekto – Vaikų bibliotekos Aukštaičių gatvėje pastato renovacijos. Pakvietė dirbti ir užbaigti pastato renovacijos projektą. Sutikau ten dirbti dar ir todėl, kad įgyčiau patirties. Juolab kad nusimato Bendruomenių rūmų pastato renovacija. Dabar yra ruošiami priešprojektiniai sprendimai – daromas investicinis projektas. Darbo daug ir reikia ruoštis būsimiems Bendruomenių rūmų renovacijos darbams“, – aiškino A. Skvereckas.

Žino rūmų statybos procesą

Pats A. Skvereckas neslepia, jog yra labai gerai susipažinęs su Bendruomenių rūmais.

„Su pertraukomis šioje įstaigoje dirbau beveik 30 metų. Kol pradėjau dirbti Bendruomenių rūmuose, dirbau tuometinėje „Ekrano“ gamykloje. Kai pradėjo statyti šiuos rūmus, reikėjo techninės priežiūros, priiminėti atliktus darbus, tiekti medžiagas, nes jų tiekimas vyko per „Ekrano“ gamyklą. Juk tuomet statomas kultūros centras priklausė įmonei“, – prisiminė A. Skvereckas, kaip buvo statomi Bendruomenės rūmai.

Ilgametis darbuotojas

Bendruomenių rūmų direktorės pavaduotojas aiškino, kad taip besidarbuodamas palaipsniui perėjo dirbti į kultūros įstaigą.

„Kai rūmai buvo pastatyti, mane pasikvietė tuometinis „Ekrano“ gamyklos direktorius Vincentas Navickas ir pasiūlė pereiti dirbti į kultūros įstaigą. Taip ir perėjau dirbti. Dirbau įvairiose pareigose, bet daugiausiai pavaduotoju. Tiesa, vienu metu buvau pakeitęs darbą – išėjau dirbti į statybų sektorių. Todėl su statybomis ir renovacijomis patirties turiu. Galima drąsiai sakyti, kad Bendruomenių rūmuose dirbu per kelias kadencijas – padirbu, išeinu ir vėl sugrįžtų“, – šypsosi vyras.

Rūmams reikia remonto

Prieš 35 metus pastatyti Panevėžio bendruomenių rūmai dar nė karto nebuvo kapitaliai remontuoti.

„Išskyrus 2019 metais, kai buvo sumontuotas ir apšiltintas pastato stogas. Todėl artėjanti pastato renovacija – pirmoji nuo pastatymo pradžios. Pati pastato konstrukcija išliks, bet keisis interjeras, inžinieriniai tinklai bus sutvarkyti. Šis pastatas buvo suprojektuotas 1977 metais, o pastatytas 1986 metais. Jį sukūrė architektas Henrikas Balčiūnas“, – pasakojo A. Skvereckas ir teigė, kad, žinodamas, kaip buvo pastatyti rūmai, savo žiniomis galės būti naudingas renovuojant pastatą.

Dalyvavo konkurse

Panevėžio bendruomenių rūmų direktorė S. Myškienė džiaugėsi, kad į darbą sugrįžo A. Skvereckas.

„Mes jo nesusigrąžinome. A. Skvereckas dalyvavo Valstybės tarnybos departamento paskelbtame konkurse ir jį laimėjo. Baigėsi projektas Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, sudalyvavo konkurse ir buvo priimtas pavaduotoju. Pats sako, kad įgavo naujų žinių ir dabar Bendruomenių rūmuose rūpinsis investiciniais projektais. Kaip tik dabar rengiamas Bendruomenių rūmų pastato renovacijos projektas ir A. Skverecko žinios labai pravers“, – aiškino S. Myškienė.

Bendruomenių rūmai

Kultūros rūmai suprojektuoti buvo 1977 metais ir „Ekrano“ gamyklos pastatyti 1986 metais, o po dar beveik 10 metų perduoti už skolas Panevėžio miesto savivaldybei.

Tuometis Panevėžio miesto vykdomasis komitetas 1972 metais išskyrė Kranto gatvėje tarp Elektrotechnikos gamyklos ir Parodomojo statybos tresto 2,88 ha žemės sklypą kultūros rūmų statybai. Sklype buvusias privačių ir komunalinių namų valdas nuspręsta nugriauti.

Buvo parengtas individualus tuomet dar Panevėžio kultūros rūmų projektas. Pagrindinės salės fojė langus puošia G. L. Baginskienės ir kt. autorių vitražai.

Pastato tūrinė išraiška artima postmodernizmui: naudojami laiptų, stilizuotų rustų motyvai, tūriai susmulkinti, – todėl pastatas neatrodo masyvus, jis jautriai sukomponuotas šlaite.

Naudojamos tonuoto veidrodinio stiklo vitrinos. 1986-aisiais pastatytų Panevėžio bendruomenių rūmų kosmetinis remontas jau nebeišgelbėtų.

Skaičiuojama, kad prie avarinės būklės artėjančiam pastatui atnaujinti reikėtų per 13 mln. eurų.

Skaitykite plačiau JP.lt:
https://jp.lt/panevezio-bendruomeniu...comment-228557

**Audrys** · 2021.03.17, 19:02

Klaipėdos g. 15

**Audrys** · 2021.03.18, 13:51

Centro „dangoraižis“ bado akis ir savininkams

Laisvės aikštei pakeitus drabužį lyg senas lopas jame styro sovietmečio pažiba – trylikos aukštų buvusio viešbučio „Panevėžys“ pastatas. Jo niūrumą bando pridengti meno instaliacijos. Savininkai sako ir patys suprantantys, kad su tokiu pastatu atnaujintame centre reikia kažką daryti, tik, anot jų, dabar tam netinkamas laikas. Panevėžio miesto savivaldybė 2018-ųjų rugsėjį pristatė ateities miesto viziją iki 2030 m. Joje vaizdai lyg iš Dubajaus traukia akį.

Itin moderniai architektų kurtoje vizualizacijoje atrodo buvusios „Ekrano“ gamyklos teritorija su stikliniais, įmantrių formų dangoraižiais. Modernumas ir gamta susilieja į modernų sporto kompleksą.

Ne prastesnė buvo sukurta ir dabar miesto centre vaiduoklio etiketę pelniusio, buvusio viešbučio „Panevėžys“ ateitis: šiuolaikinis fasadas, žalios poilsio terasos balkonuose, ant stogo apžvalgos aikštelė su iš dalies stikliniu grindiniu ir daug pastate besidžiaugiančių žmonių – taip architektai įsivaizdavo šį statinį po dešimtmečio.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...r-savininkams/

Sovietinis „dangoraižis“ Panevėžio centre bado akis ir savininkams: kadaise pastatui kurti dideli planai

Laisvės aikštei pakeitus drabužį lyg senas lopas jame styro sovietmečio pažiba – trylikos aukštų buvusio viešbučio „Panevėžys“ pastatas. Jo niūrumą bando dengti meno instaliacijos. Savininkai sako ir patys suprantantys, kad su tokiu pastatu atnaujintame centre reikia kažką daryti, tik, anot jų, dabar tam netinkamas laikas.

Prieš porą metų pristatydama Panevėžio ateities viziją iki 2030 m. miesto Savivaldybė išleido įdomų vaizdo filmuką. Jis šiek tiek mena fantastikos žanrą, o vaizdai lyg iš Dubajaus traukia akį.

Itin moderniai architektų kurtoje vizualizacijoje atrodo buvusios „Ekrano“ gamyklos teritorija su stikliniais, įmantrių formų dangoraižiais. Modernumas ir gamta susilieja į modernų sporto kompleksą.

Neprastesnė buvo sukurta ir dabar miesto centre vaiduoklio etiketę pelniusio, buvusio viešbučio „Panevėžys“ ateitis: šiuolaikinis fasadas, žalios poilsio terasos balkonuose, ant stogo apžvalgos aikštelė su iš dalies stikliniu grindiniu ir daug pastate besidžiaugiančių žmonių – taip architektai įsivaizdavo šį statinį po dešimtmečio.

Laukia lengvesnių laikų

Viešbučio realybė nuo tokios vizualizacijos kol kas toli. Nuo 2015-ųjų bendrovei Panevėžio statybos trestui“ (PST) priklausantis pastatas vis dar laukia savo laiko.

„Dėl viešbučio „Panevėžys“ diskusijos PST valdyboje vyksta nuolat, tačiau kol kas konkrečių investicinių planų įmonė nėra patvirtinusi“, – teigia PST generalinis direktorius Egidijus Urbonas.

Prieš keturis dešimtmečius statyto pastato rekonstrukcija reikalauja didelių investicijų. Pasak įmonės vadovo, galutinius sprendimus dėl šio objekto žadama priimti tuomet, kai situacija rinkoje stabilizuosis ir taps lengviau prognozuojama.

Indonezijos verslininkai dingo

2017 m. sovietiniu Panevėžio dangoraižiu itin domėjosi verslininkai iš Indonezijos. Jų delegacija šiuo klausimu lankėsi ir miesto Savivaldybėje.

Svečiai iš Azijos miesto vadovams pristatinėjo savo idėją pradėti verslą Lietuvoje. Būtent viešbučio „Panevėžys“ pastate jie planavo pastatyti rytietišką pramogų centrą su SPA paslaugomis, azijietiška virtuve bei kitomis rytietiškos kultūros pramogomis.

„Pastatas yra privatus, todėl mes tegalėjome tiems verslininkams duoti savininkų kontaktus. Aišku, palaikėme jų idėją. Dabar apie tai jau nieko seniai negirdėti“, – sako Panevėžio savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus.

Ilgos varžytinės

Viešbutis „Panevėžys“ į PST rankas pateko 2015 metais. Iki tol dėl šio nekilnojamojo turto net aštuonis kartus rengtos varžytinės. Paskutinėse iš jų Panevėžio centro įžymybę bandyta parduoti kone perpus pigiau, nei siekė skolos.

Galiausiai pastatą įsigijo tų pačių savininkų valdoma bendrovė. Iki 2015 metų viešbučio akcininkai buvo Panevėžio milijonierius Gvidas Drobužas ir Remigijus Juodviršis bei būrelis smulkiųjų akcininkų.

R. Juodviršis yra PST valdybos pirmininkas. Jo buvęs verslo partneris G. Drobužas taip pat prieš kelerius metus priklausė PST valdybai.

Dar prieš dešimtmetį tuomečiai savininkai žadėjo sovietinį pastatą miesto centre prikelti naujam gyvenimui. Buvo numatyta rekonstruoti penkis jo aukštus, sutvarkyti infrastruktūrą, nutiesti naujas komunikacijas. Tačiau viešbutis sutvarkytas tik minimaliai: pirmame aukšte įrengtos komercinės patalpos išnuomotos, o svečiams atviras buvo tik penktas jo aukštas. Kitos viešbučio patalpos užrakintos ir nešildytos.

Skelbta, kad rekonstrukciją nutraukė mažas klientų skaičius ir ekonominė krizė. Dėl to susidarė dideli įmonės nuostoliai ir skolos.

Ypatingas užsakymas

O tuomet, kai 1972 m. Panevėžyje išdygo trylikos aukštų viešbutis, su juo sieti dideli planai.

Tai buvo vienas aukščiausių to meto Lietuvos viešbučių. Daugiaaukščio architektūra kurta derinant vertikalų ir horizontalų tūrį, nenutolstant nuo tarptautinio to laikotarpio ir funkcinio tipo kanono. Pastatą projektavo architektas Alfredas Paulauskas.

Naujam valstybiniam viešbučiui naudotos tuo metu pažangios monolitinės konstrukcijos.

Panevėžio dangoraižio statybų pradžią prisimena buvęs inžinierius, 84-erių panevėžietis Stanislovas Juodikis. Prieš tai Aukštaitijos sostinei pastatęs Juozo Miltinio dramos teatrą, jaunas Panevėžio parodomojo statybos tresto statybos darbų vadovas nesibaidė ir 13 aukštų statinio.

Naujam objektui, pasak S. Juodikio, buvo parinkta teritorija dabartinės Laisvės aikštės kampe, kur pirmiausia teko nugriauti labai senus, prastos būklės kavinės ir parduotuvės pastatus. Jų vietoje 1968-ųjų gruodį dvi statybininkų pamainos dvi paras be poilsio liejo naujus statinio pamatus.

„Tai buvo dvi paros tikro šturmo“, – mena buvęs darbų vadovas S. Juodikis.

Lyjant į statybų aikštelę dieną ir naktį be paliovos važiavo betonvežiai iš Panevėžio gelžbetonio gamyklos. Pastaroji taip pat dirbo be poilsio pertraukų.

„Buvo iškasta 4 m gylio duobė. Šiems darbams sunaudojome 88 tonas geležinės armatūros ir 650 kub. m betono. Trukdė lietus, iš šonų slinko žemės. Vienoje vietoje į silpnoką gruntą teko kalti ilgus polius. Ant nosies buvo sausis, gabenomės prietaisus betonui džiovinti. Tai buvo rimtas projektas – pagrindus klojome aukštam pastatui, tad teko pasistengti“, – pasakoja inžinierius.

Anot jo, priešais viešbutį anksčiau išdygusį dramos teatrą statyti buvo kur kas lengviau.

Išorei – sumalti kineskopai

Viešbučio išorę statybininkai tinkavo sumaltomis „Ekrano“ gamyklos stiklo duženomis. Jų likdavo pagaminus brokuotus televizorių kineskopus.

Puošybai naudoti iš Uralo atvežti balto marmuro grūdeliai ir kitos unikalios apdailos medžiagos.

Metalo gaminių gamyklos darbininkai paruošė nikeliuotas detales viešbučio interjerui. Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas pagamino kai kuriuos nestandartinius baldus. Baldų kombinatas – gausybę veidrodžių, kurių įrengtose gyvenamosiose patalpose buvo net po du. Suvenyrų gamybos įmonė „Tulpė“ gamino nestandartinius šviestuvus restoranui. Elektrotechnikos gamykla paruošė signalizacijos skydelius. Linų kombinatas audė užuolaidas, o Jonavos baldų kombinatas sukūrė nestandartinius faneruotus gaminius modernių kambarių apdailai.

Atidavė raktą

„Darbams vadovavau iki pat septinto aukšto statybų, paskui viską perėmė kitos mūsų įmonės komandos. Į mano pareigas stojo inžinierius Donatas Būtėnas – kalbininko Petro Būtėno sūnus“, – pasakoja S. Juodikis.

Jis taip pat mena, kad statant didžiausią Panevėžio viešbutį kilo nemažai finansinių nesklandumų. Buvo problemų dėl langų stiklų – jų teko ilgai laukti.

Buvusiam inžinieriui teko dalyvauti oficialiose viešbučio pastato užbaigtuvėse. Ši šventė su visa miesto valdžios grietinėle vyko naujai įrengtame dangoraižio restorane, kur statybininkai šeimininkams perdavė simbolinį statinio raktą.

Dažais kvepiančiame viešbutyje gyventi galėjo 308 žmonės. Jiems buvo paruošti 178 vienviečiai ir dviviečiai numeriai, iš jų 21-as – liukso.

Pastato vestibiulyje veikė paštas, priėmimo patalpa, suvenyrų kioskas. Viešbutyje šurmuliavo prestižinis 120 vietų restoranas, kavinė, ryšių skyrius, kirpykla.

Dabar S. Juodikiui liūdna matyti, kaip tuometis miesto pasididžiavimas stovi apleistas. Inžinieriaus akis bent džiugina paveikslų instaliacija ant viešbučio fasado.

Laisvės aikštėje 1972-aisiais iškilus trylikos aukštų viešbučiui, baigėsi ir Panevėžio vandens bokšto Aldonos gatvėje gyvavimo era. Už viešbutį mažesnis bokštas nebegalėjo aprūpinti vandeniu ir šis panevėžiečiams pradėtas pumpuoti kitais būdais. Viešbutis privatizuotas 1994 m.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez....d?id=86721173

**Audrys** · 2021.03.19, 15:36

Paaiškėjo, kokie darbai vyksta ant Panevėžio kolegijos stogo

Panevėžiečiai stebisi, kad ant Panevėžio kolegijos stogo kyla konstrukcijos ir vaikštinėja ryškiai apsirengę su apsaugos priemonėmis darbininkai.

Į naujienų portalo JP redakciją laišką parašęs panevėžietis Jonas klausė, gal Panevėžio kolegija statosi priestatą.

„Jau nebe pirmą dieną matau ant kolegijos stogo vyrus darbo drabužiais. Gal mokslo įstaiga plečiasi ir planuoja daugiau specialistų paruošti? Be to, atnaujinta Panevėžio kolegijos pastato dalis į Povilo Plechavičiaus skvero pusę“, – stebėjosi vyras.

Įgyvendina projektą

Panevėžio kolegijos direktoriaus pavaduotojas mokslui ir plėtrai dr. Donatas Bakšys paaiškino, kad kolegija vykdo projektą „Energetinių procesų studijų ir inovacijų centras“.

„Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir įgyvendinama priemonė „Studijų aplinkos ir infrastruktūros koncentravimas, tobulinimas ir informacinių technologijų plėtra“. Projektas yra orientuotas į Panevėžio kolegijos studijų ir mokslo aplinkos gerinimą ir kokybę“, – aiškino apie vykstančias permainas D. Bakšys.

Modernizuoja infrastruktūras

Pasak mokslo įstaigos direktoriaus pavaduotojo mokslui ir plėtrai, atsižvelgiant į Panevėžio regiono ir šalies darbo rinkos poreikius, yra modernizuojama inžinerijos krypties studijų ir mokslinių taikomųjų tyrimų bei eksperimentinės plėtros infrastruktūra.

„Energetinių procesų studijų ir inovacijų centre bus įrengtas apie tūkstančio kv. metrų modernių laboratorijų kompleksas. Bus įrengtos Automatikos, Inžinerinių sistemų, Valdymo sistemų, Elektros ir elektromechanikos, Medžiagotyros, Atsinaujinančių energijos šaltinių laboratorijos. Laboratorijose bus sukoncentruota naujausia įranga, kuri sudarys visas sąlygas kokybiškai rengti specialistus, gebančius valdyti naujausias inžinerines technologijas: pramonės robotizacijos sprendimus, išmanaus namo sistemas, atsinaujinančios energetikos sprendimus, elektros ir automatikos valdymo sistemas“, – pasakojo mokslų dr. D. Bakšys.

Pagerės mokslo sąlygos

Pasiteiravus, kas pasikeis, kai bus įgyvendintas projektas, Kolegijos direktoriaus pavaduotojas mokslui ir plėtrai paaiškino:

„Įkūrus naujas laboratorijas bus sudarytos sąlygos ir mokslo taikomųjų tyrimų plėtrai. Regiono verslui bus galima pasiūlyti naujų neformaliojo švietimo programų, užtikrinant reikiamą darbuotojų kvalifikaciją. Atsiras galimybė atlikti įvairesnius užsakomuosius tyrimus, ypač atsinaujinančios energetikos, automatikos ir inžinerinių sistemų srityse. Planuojama, kad jau šių metų rugsėjo pirmąją studentai studijas jau galės pradėti naujose Energetinių procesų studijų ir inovacijų centro laboratorijose.“

Skaitykite plačiau JP.lt:
https://jp.lt/paaiskejo-kokie-darbai...legijos-stogo/

**Panevezietis** · 2021.03.19, 15:44

Parašė Audrys Rodyti pranešimą

Centro „dangoraižis“ bado akis ir savininkams

Laisvės aikštei pakeitus drabužį lyg senas lopas jame styro sovietmečio pažiba – trylikos aukštų buvusio viešbučio „Panevėžys“ pastatas. Jo niūrumą bando pridengti meno instaliacijos. Savininkai sako ir patys suprantantys, kad su tokiu pastatu atnaujintame centre reikia kažką daryti, tik, anot jų, dabar tam netinkamas laikas. Panevėžio miesto savivaldybė 2018-ųjų rugsėjį pristatė ateities miesto viziją iki 2030 m. Joje vaizdai lyg iš Dubajaus traukia akį.

Itin moderniai architektų kurtoje vizualizacijoje atrodo buvusios „Ekrano“ gamyklos teritorija su stikliniais, įmantrių formų dangoraižiais. Modernumas ir gamta susilieja į modernų sporto kompleksą.

Ne prastesnė buvo sukurta ir dabar miesto centre vaiduoklio etiketę pelniusio, buvusio viešbučio „Panevėžys“ ateitis: šiuolaikinis fasadas, žalios poilsio terasos balkonuose, ant stogo apžvalgos aikštelė su iš dalies stikliniu grindiniu ir daug pastate besidžiaugiančių žmonių – taip architektai įsivaizdavo šį statinį po dešimtmečio.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...r-savininkams/

Sovietinis „dangoraižis“ Panevėžio centre bado akis ir savininkams: kadaise pastatui kurti dideli planai

Laisvės aikštei pakeitus drabužį lyg senas lopas jame styro sovietmečio pažiba – trylikos aukštų buvusio viešbučio „Panevėžys“ pastatas. Jo niūrumą bando dengti meno instaliacijos. Savininkai sako ir patys suprantantys, kad su tokiu pastatu atnaujintame centre reikia kažką daryti, tik, anot jų, dabar tam netinkamas laikas.

Prieš porą metų pristatydama Panevėžio ateities viziją iki 2030 m. miesto Savivaldybė išleido įdomų vaizdo filmuką. Jis šiek tiek mena fantastikos žanrą, o vaizdai lyg iš Dubajaus traukia akį.

Itin moderniai architektų kurtoje vizualizacijoje atrodo buvusios „Ekrano“ gamyklos teritorija su stikliniais, įmantrių formų dangoraižiais. Modernumas ir gamta susilieja į modernų sporto kompleksą.

Neprastesnė buvo sukurta ir dabar miesto centre vaiduoklio etiketę pelniusio, buvusio viešbučio „Panevėžys“ ateitis: šiuolaikinis fasadas, žalios poilsio terasos balkonuose, ant stogo apžvalgos aikštelė su iš dalies stikliniu grindiniu ir daug pastate besidžiaugiančių žmonių – taip architektai įsivaizdavo šį statinį po dešimtmečio.

Laukia lengvesnių laikų

Viešbučio realybė nuo tokios vizualizacijos kol kas toli. Nuo 2015-ųjų bendrovei Panevėžio statybos trestui“ (PST) priklausantis pastatas vis dar laukia savo laiko.

„Dėl viešbučio „Panevėžys“ diskusijos PST valdyboje vyksta nuolat, tačiau kol kas konkrečių investicinių planų įmonė nėra patvirtinusi“, – teigia PST generalinis direktorius Egidijus Urbonas.

Prieš keturis dešimtmečius statyto pastato rekonstrukcija reikalauja didelių investicijų. Pasak įmonės vadovo, galutinius sprendimus dėl šio objekto žadama priimti tuomet, kai situacija rinkoje stabilizuosis ir taps lengviau prognozuojama.

Indonezijos verslininkai dingo

2017 m. sovietiniu Panevėžio dangoraižiu itin domėjosi verslininkai iš Indonezijos. Jų delegacija šiuo klausimu lankėsi ir miesto Savivaldybėje.

Svečiai iš Azijos miesto vadovams pristatinėjo savo idėją pradėti verslą Lietuvoje. Būtent viešbučio „Panevėžys“ pastate jie planavo pastatyti rytietišką pramogų centrą su SPA paslaugomis, azijietiška virtuve bei kitomis rytietiškos kultūros pramogomis.

„Pastatas yra privatus, todėl mes tegalėjome tiems verslininkams duoti savininkų kontaktus. Aišku, palaikėme jų idėją. Dabar apie tai jau nieko seniai negirdėti“, – sako Panevėžio savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus.

Ilgos varžytinės

Viešbutis „Panevėžys“ į PST rankas pateko 2015 metais. Iki tol dėl šio nekilnojamojo turto net aštuonis kartus rengtos varžytinės. Paskutinėse iš jų Panevėžio centro įžymybę bandyta parduoti kone perpus pigiau, nei siekė skolos.

Galiausiai pastatą įsigijo tų pačių savininkų valdoma bendrovė. Iki 2015 metų viešbučio akcininkai buvo Panevėžio milijonierius Gvidas Drobužas ir Remigijus Juodviršis bei būrelis smulkiųjų akcininkų.

R. Juodviršis yra PST valdybos pirmininkas. Jo buvęs verslo partneris G. Drobužas taip pat prieš kelerius metus priklausė PST valdybai.

Dar prieš dešimtmetį tuomečiai savininkai žadėjo sovietinį pastatą miesto centre prikelti naujam gyvenimui. Buvo numatyta rekonstruoti penkis jo aukštus, sutvarkyti infrastruktūrą, nutiesti naujas komunikacijas. Tačiau viešbutis sutvarkytas tik minimaliai: pirmame aukšte įrengtos komercinės patalpos išnuomotos, o svečiams atviras buvo tik penktas jo aukštas. Kitos viešbučio patalpos užrakintos ir nešildytos.

Skelbta, kad rekonstrukciją nutraukė mažas klientų skaičius ir ekonominė krizė. Dėl to susidarė dideli įmonės nuostoliai ir skolos.

Ypatingas užsakymas

O tuomet, kai 1972 m. Panevėžyje išdygo trylikos aukštų viešbutis, su juo sieti dideli planai.

Tai buvo vienas aukščiausių to meto Lietuvos viešbučių. Daugiaaukščio architektūra kurta derinant vertikalų ir horizontalų tūrį, nenutolstant nuo tarptautinio to laikotarpio ir funkcinio tipo kanono. Pastatą projektavo architektas Alfredas Paulauskas.

Naujam valstybiniam viešbučiui naudotos tuo metu pažangios monolitinės konstrukcijos.

Panevėžio dangoraižio statybų pradžią prisimena buvęs inžinierius, 84-erių panevėžietis Stanislovas Juodikis. Prieš tai Aukštaitijos sostinei pastatęs Juozo Miltinio dramos teatrą, jaunas Panevėžio parodomojo statybos tresto statybos darbų vadovas nesibaidė ir 13 aukštų statinio.

Naujam objektui, pasak S. Juodikio, buvo parinkta teritorija dabartinės Laisvės aikštės kampe, kur pirmiausia teko nugriauti labai senus, prastos būklės kavinės ir parduotuvės pastatus. Jų vietoje 1968-ųjų gruodį dvi statybininkų pamainos dvi paras be poilsio liejo naujus statinio pamatus.

„Tai buvo dvi paros tikro šturmo“, – mena buvęs darbų vadovas S. Juodikis.

Lyjant į statybų aikštelę dieną ir naktį be paliovos važiavo betonvežiai iš Panevėžio gelžbetonio gamyklos. Pastaroji taip pat dirbo be poilsio pertraukų.

„Buvo iškasta 4 m gylio duobė. Šiems darbams sunaudojome 88 tonas geležinės armatūros ir 650 kub. m betono. Trukdė lietus, iš šonų slinko žemės. Vienoje vietoje į silpnoką gruntą teko kalti ilgus polius. Ant nosies buvo sausis, gabenomės prietaisus betonui džiovinti. Tai buvo rimtas projektas – pagrindus klojome aukštam pastatui, tad teko pasistengti“, – pasakoja inžinierius.

Anot jo, priešais viešbutį anksčiau išdygusį dramos teatrą statyti buvo kur kas lengviau.

Išorei – sumalti kineskopai

Viešbučio išorę statybininkai tinkavo sumaltomis „Ekrano“ gamyklos stiklo duženomis. Jų likdavo pagaminus brokuotus televizorių kineskopus.

Puošybai naudoti iš Uralo atvežti balto marmuro grūdeliai ir kitos unikalios apdailos medžiagos.

Metalo gaminių gamyklos darbininkai paruošė nikeliuotas detales viešbučio interjerui. Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas pagamino kai kuriuos nestandartinius baldus. Baldų kombinatas – gausybę veidrodžių, kurių įrengtose gyvenamosiose patalpose buvo net po du. Suvenyrų gamybos įmonė „Tulpė“ gamino nestandartinius šviestuvus restoranui. Elektrotechnikos gamykla paruošė signalizacijos skydelius. Linų kombinatas audė užuolaidas, o Jonavos baldų kombinatas sukūrė nestandartinius faneruotus gaminius modernių kambarių apdailai.

Atidavė raktą

„Darbams vadovavau iki pat septinto aukšto statybų, paskui viską perėmė kitos mūsų įmonės komandos. Į mano pareigas stojo inžinierius Donatas Būtėnas – kalbininko Petro Būtėno sūnus“, – pasakoja S. Juodikis.

Jis taip pat mena, kad statant didžiausią Panevėžio viešbutį kilo nemažai finansinių nesklandumų. Buvo problemų dėl langų stiklų – jų teko ilgai laukti.

Buvusiam inžinieriui teko dalyvauti oficialiose viešbučio pastato užbaigtuvėse. Ši šventė su visa miesto valdžios grietinėle vyko naujai įrengtame dangoraižio restorane, kur statybininkai šeimininkams perdavė simbolinį statinio raktą.

Dažais kvepiančiame viešbutyje gyventi galėjo 308 žmonės. Jiems buvo paruošti 178 vienviečiai ir dviviečiai numeriai, iš jų 21-as – liukso.

Pastato vestibiulyje veikė paštas, priėmimo patalpa, suvenyrų kioskas. Viešbutyje šurmuliavo prestižinis 120 vietų restoranas, kavinė, ryšių skyrius, kirpykla.

Dabar S. Juodikiui liūdna matyti, kaip tuometis miesto pasididžiavimas stovi apleistas. Inžinieriaus akis bent džiugina paveikslų instaliacija ant viešbučio fasado.

Laisvės aikštėje 1972-aisiais iškilus trylikos aukštų viešbučiui, baigėsi ir Panevėžio vandens bokšto Aldonos gatvėje gyvavimo era. Už viešbutį mažesnis bokštas nebegalėjo aprūpinti vandeniu ir šis panevėžiečiams pradėtas pumpuoti kitais būdais. Viešbutis privatizuotas 1994 m.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez....d?id=86721173

PST gavo 10 mln. eurų baudą, bet laikas kaip tik dabar geras.
Tik, gal ne jiems ten kažką padaryti...Tiek metų marinuoja. Buvę savininkai juk irgi iš PST ir Panevėžio kelių. Susipykę, gražiai sakant.

Mecenato ten reikia, o ne pelno ieškančio UAB'o.
Viename savivaldybės vykdomame objekto pasitarime "Panevėžio kelių" bendrasavininkas garsiai staugė "Kur mano pelnas??"

**Audrys** · 2021.03.23, 18:23

Bus atnaujinamas „Vilties“ progimnazijos priestatas

Iš Valstybės investicijų programos gavus 210 tūkst. Eur lėšų bus tęsiami „Vilties“ progimnazijos sutvarkymo darbai ir atnaujinamas mokyklos priestatas.

„Vienoje populiariausių miesto mokyklų didžioji rekonstrukcijos darbų dalis baigta praėjusių metų pabaigoje – sutvarkyta tiek pastato išorė, tiek vidus, tačiau liko neatnaujintas priestatas. Priestato atnaujinimas planuojamas vasarą, kad ugdymo procesas būtų kuo mažiau trikdomas“, – teigia Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

Atliekant „Vilties“ progimnazijos priestato rekonstravimo darbus numatyta suremontuoti ir apšiltinti priestato fasadą, atnaujinti elektros ir apsaugos sistemas, priešgaisrinę signalizaciją, įrengti liftą neįgaliesiems.

Rangos darbų viešųjų pirkimų konkursą planuojama skelbti šį pavasarį, statybininkai darbus turėtų pradėti vasarą.

„Vilties“ progimnazijos darbams vykdyti iš ES struktūrinių fondų, valstybės ir miesto biudžetų buvo skirta apie 2,5 mln. Eur. Progimnazija atnaujinta iš pagrindų: pakeistas šilumos punktas, vandentiekio vamzdynai, kanalizacija, įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema ir elektros instaliacija. Taip pat įrengtos lifto šachtos, sumontuotas neįgaliųjų liftas, įdiegta apsaugos ir priešgaisrinė sistemos. Suremontuota aktų salė, biblioteka, valgykla, klasės ir koridoriai. Atlikti sienų, lubų, grindų rekonstravimo darbai. Pakeistas stogas, apšiltinta dalis fasado. Atnaujintoms klasėms nupirkti nauji suolai, spintos ir lentos.

https://www.panevezys.lt/lt/naujieno...ties-7gxz.html

**Audrys** · 2021.03.24, 12:37

Buvusios Ekrano patalpos, kuriasi logistikos centras. Planuojamas taip pat Žiedas aplink degalinę ir Elektronikos g. dvipusis eismas.

**Audrys** · 2021.03.24, 14:34

Atsinaujino Vasario 16-osios g. 11 pirmo aukšto "Sienamiesčio galerijos" patalpos (pasikeitė vidus ir įšorė).

**Audrys** · 2021.03.31, 13:16

Panevėžio moteru kalėjimas, nors gal jau taip nebegalima vadinti, galbūt galima pavadinti uždara sanatorija, tik be medicininiu procedūru. O jei tikrai, tai Panevėžio moterų pataisos namai šiek tiek atsinaujina. Apie atnaujinimus skaitykite nuorodoje:
Nuotraukos iš www.jp.lt

Panevėžio namuose rastas paslaptingas piešinys

Dar praėjusią vasarą Panevėžio pataisos namuose remonto darbus pradėję statybininkai nustėro. Šią savaitę, toliau remontuojant pataisos namus, aptiktas ant sienos nutapytas paveikslas.

Panevėžio pataisos namuose jau beveik metai vyksta remonto darbai. Šiuo metu remontuojamos įkalinimo įstaigos II-ojo korpuso antrajame aukšte esančios patalpos. Čia šiltinamos sienos, mažinamos patalpos, kad nuteistosioms būtų patogiau gyventi.

Remontuodami antrąjį aukštą, statybininkai šią savaitę aptiko paveikslą, kuris, per ilgą laiką buvo tiesiog uždažytas ir apklijuotas tapetais.

Skaitykite plačiau JP.lt:
https://jp.lt/panevezio-pataisos-nam...ngas-piesinys/

Panevėžio pataisos namuose įrengtas sporto kambarys: nuteistosios džiaugiasi, jog naudingai leis laiką

Praėjusią vasarą prasidėję remonto darbai Panevėžio pataisos namuose vis dar tęsiasi. Planuojama, kad viskas bus baigta šią vasarą. Iki šiol jau baigtas statyti sporto aikštynas, įrengtas treniruoklių kambarys, sutvarkyti ilgalaikių pasimatymų kambariai bei atnaujintos vidinių kiemo tvoros, dangos.

Skaitykite plačiau JP.lt:
https://jp.lt/panevezio-pataisos-nam...ai-leis-laika/