Pastatų atnaujinimas Panevėžyje

[Audrys]

Belieka pritarti. Viską dar labiau gadina netikusiai parinkti langų rėmai. Atrodo, kaip renovuotas bendrabutis.

Renovuoti bendrabučiai kai kurie geriau atrodo, nei šis gražuolis, man jis primena Pabradės kareivines, tik įdomu kas čia įsikūrė.

[Panevezietis]

Skardos architektūra

[Audrys]

Bendruomenių rūmus uždengė naujas stogas

Panevėžio miesto savivaldybė pagal finansines galimybes atnaujina kultūros įstaigų pastatų infrastruktūrą. Bene didžiausias šių metų darbas – apšiltintas ir suremontuotas Bendruomenių rūmų stogas.



Daugiau kaip 4000 kv. m plotui atnaujinti iš miesto biudžeto skirta beveik 220 tūkst. Eur.

Darbus atliko bendrovė „Daistatus“.

https://panevezys.lt/lt/naujienos/be...enge-ux8b.html

Papildyta:
Panevėžio bendruomenių rūmus uždengė naujas stogas




Panevėžio miesto savivaldybė pagal finansines galimybes atnaujina kultūros įstaigų pastatų infrastruktūrą. Bene didžiausias šių metų darbas – apšiltintas ir suremontuotas Bendruomenių rūmų stogas.





Daugiau kaip 4000 kv. m plotui atnaujinti iš miesto biudžeto skirta beveik 220 tūkst. Eur.

Darbus atliko bendrovė „Daistatus“.

Tarp paskelbtų Panevėžio miesto savivaldybės projektų vienas jų susijęs su Bendruomenių rūmais – sutvarkyti viešąsias erdves prie kultūros įstaigos.

Numatyta sutvarkyti teritoriją ne tik šalia Bendruomenių rūmų, bet ir Kranto gatvės atkarpą nuo Vasario 16-osios iki Anykščių gatvės. Bus atnaujinami pėsčiųjų ir dviračių takai, Kranto gatvės asfalto danga, apšvietimas, tvarkoma automobilių stovėjimo aikštelė, pėsčiųjų tiltas per Nevėžį, įrengtos arba atnaujinamos žaliosios zonos, mažosios architektūros elementai, tvarkoma dalis lietaus nuotekų tinklų.

Bendra projekto vertė per milijonas eurų, iš jų 877 568 eurų – Europos Sąjungos fondų investicijos bei po 77 432 eurų – valstybės ir Panevėžio miesto savivaldybės indėlis.

Istorija

Tuometis Panevėžio miesto vykdomasis komitetas 1972 metais išskyrė Kranto gatvėje tarp Elektrotechnikos gamyklos ir Parodomojo statybos tresto 2,88 ha žemės sklypą kultūros rūmų statybai. Sklype buvusias privačių ir komunalinių namų valdas nuspręsta nugriauti.

Buvo parengtas individualus tuomet dar Panevėžio kultūros rūmų projektas.

Jį sukūrė architektas Henrikas Balčiūnas.

Kultūros rūmai suprojektuoti buvo 1977 metais ir „Ekrano“ gamyklos pastatyti 1986 metais, o po dar beveik 10 metų perduoti už skolas Panevėžio miesto savivaldybei.

1986-aisiais pastatytų Panevėžio bendruomenių rūmų kosmetinis remontas jau nebeišgelbėtų. Skaičiuojama, kad prie avarinės būklės artėjančiam pastatui atnaujinti reikėtų per 13 mln. eurų.

https://jp.lt/panevezio-bendruomeniu...naujas-stogas/

[Audrys]

Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius pasakė, kada muziejaus durys vėl bus atviros lankytojams



Radijo stoties „Pulsas“ studijoje viešėjo Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Artūras Astramskas. Pokalbio metu jis atkleidė, kada atsinaujinusio muziejaus durys vėl bus atviros lankytojams, kad Lietuvos muziejai mažai kuo nusileidžia Londono ar Berlyno muziejams, o seniausias Aukštaitijos sostinės pastatas gali būti labiau ypatingas nei manyta iki šiol.

Laidos vedėja Arneta: Šį kartą sveikinuosi su Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriumi Arūnu Astramsu. Sutarėme tokią seką, kad pirmiausia pakalbėsime apie tai, kuo kraštotyros muziejus dabar gyvena, kas jam aktualu ir žinau, kad solidus gimtadienis aplankė.

A. Astamskas: Taip, mūsų muziejui prieš kelias dienas sukako 95 metai. Mes esame pati seniausia miesto savivaldybės kultūros įstaiga ir esame pergyvenę ir pasaulinį karą, ir daug valdžių, ir labai daug pasikeitusių miesto vadovų. Ir turime labai didelę tokią patirtį, ilgą distanciją – galime labai daug palyginti.

Arneta: O ar ir patys pastatai mena tokį ilgą amžių ar ir pati įstaiga?

A. Astramskas: Kraustėmės labai daug kartų, skaičiavau, kad persikraustėme 6 kartus, bet tai tik pagrindinės patalpos. Šiuo metu esame išsidėstę 6 vietose ir dar daugiau pastatų: vienoje vietoje 3 pastatai… Tų persikraustymų ir vietų yra tikrai labai daug.

Arneta: Tai kaip tas gimtadienis buvo paminėtas ar vis dar minite jį?

A. Astramsas: Po truputį minime jį, bet šiais metais turime labai didelį iššūkį. Šiais metais turime atidaryti naujas muziejaus ekspozicijas, tai bus labai didelis darbas.

Arneta: Apie ką ekspozicijos bus?

A. Astramskas: Papasakosiu, čia, žinokite, ilgas pasakojimas. Apsisprendėme neminėti labai iškilmingai to mūsų gimtadienio, todėl buvo tiesiog popietė ir keletas priemonių miesto bendruomenei, vedėme nemokamas ekskursijas ir apdovanosime 95 lankytoją, 95 grupę, laukia ir kitokių siurprizų. Ekspozicijų įrengimas yra didžiulis darbas, tikimės, kad jų atidarymas mums bus didesnė šventė. Tada pasibaigs 5 metų darbo ciklas.

Arneta: Koks tai bus baigiamasis taškas?

A. Astramskas: 2014 metais mes priėmėme principinius sprendimus kur įrenginėsime, ką įrenginėsime, kokias patalpas panaudosime ir buvo priimti visai bendruomenei svarbūs sprendimai. Nutarėme visą mūsų moigo pastatų pirmą kompleksą skirti ekspozicijoms, iškraustyti administraciją, darbuotojus, sandėlius, saugyklas ir visą atverti visuomenei.

Tai čia 2014 metais priėmėme tokį sprendimą. Po to buvo įvairių paraiškų rengimas. 2017 metais mes jau turėjome koncepcijas ką turėjome įrengti, 2018 metais jau turėjome turinio planus, t.y. konkrečiai lenteles, kur buvo surašyta „patalpoje tokioje bus tas ar tas“. 2018 metų antroje pusėje mes jau parengėme dizaino planus, t.y. kaip tai atrodys natūroje, paveiksliukus turėjome. Tai visas įgyvendinimas užtruko, o šiais metais įgyvendinsime viską, ką tiek laiko planavome.

Arneta: Tai visos ekspozicijos jau turėtų pasiekti vietas, kur jos ir nuguls?

A. Astramskas: Taip. Pagrindinė mūsų ekspozicija bus miesto ir regiono praeitis nuo pirmųjų gyventojų poledynmečio iki 1990 metų. Turėsime ir kelis žingsnius į šoną, tokias remarkas viena ekspozicija bus – tikiuosi, kad ji pavyks įspūdingai.

Arneta: Neatskleiskite dabar. Lai lieka klaustukas.

A. Astramskas: Gerai.

Arneta: Vietoje to papasakokite, ar administracijos darbuotojams sekėsi prie visų permainų prisitaikyti?

A. Astramskas: Buvo kraustomi darbuotojai kai kurie į nuolatines darbo vietas, kai kurie į laikinas. Iš savivaldybės gavome vieną naują pastatą, didžiulį Nevėžio mokyklos korpusą. Perkraustėme ten didžiąją mūsų eksponatų dalį. Teko nešti daug suknių dalykų, baldų. Mums labai talkininkavo Mindaugo batalionas gabenant. Vieną kartą net NATO kariūnai čia darė tokią talką ir nešė mūsų seifus, spintas dideles ir turėjome tokį džiaugsmą.

Arneta: Ar sudėtinga būti muziejininku Panevėžio krašte?

A. Astramskas: Sudėtingas klausimas. Kiek šitas kraštas turi savitumo palyginus su Londonu ir Berlynu… Na, yra sava specifika. Pirmiausia tai yra mūsų bendruomenė, kuri gerokai skiriasi nuo Vilniaus ar Kauno, amžiaus vidurkis yra didesnis ir sunkiaus įsijungia į visokias viešąsias veiklas. Mes turime labai siaurą jau baigusių mokyklas, bet studijuojančių sluoksnį, todėl yra tam tikrų sunkumų. Kitas dalykas, deja, mūsų miestas nėra turizmo traukos centras.

O mūsų muziejus yra palyginti mažas, kad vienas sugeneruotų turistų srautą, nors mes labai stengiamės. Čia reikalingos pastangos bent kelių institucijų, kad jos susijungtų į kažkokį bendrą projektą, tada būtų lengviau. Iš kitos pusės, mūsų darbas yra įdomesnis negu dideliuose nacionaliniuose muziejuose. Juose dažnai būna siaura specializacija ir gali būti, kad koks žmogus visą savo darbinę karjerą aprašinėja monetas ar drabužius. Siaurai dirba.

Deja, mes negalime taip siaurai dirbti, mūsų veikla platesnė: tenka ir su lankytojais dirbti, ir eksponatus aprašinėti, ir bendrauti su žmonėmis, kurie kažką mums atiduoda, dovanoja, spaudoje dalyvauti, mes pernai paskelbėme 64 publikacijas įvairiuose leidiniuose. Yra reikalingos labai įvairios savybės.

Arneta: Kraštotyros muziejai daugumoje vietų panašią veiklą vykdo Lietuvoje?

A. Astramskas: Taip, panašią, bet mes turime šiokią tokią specifiką. Pirmiausia mes vieni pirmųjų Lietuvoje įsikėlėme į skaitmeną, mes mieste beveik pirmieji susikūrėme interneto svetainę, turime skaitmeninę biblioteką, kur dalijamės krašto atminties dokumentais, ieškome jų kitose saugyklose. Kitas dalykas, Panevėžys iš kitų tokių lokalių muziejų skiriasi tuo, kad tai yra miesto muziejus. Mes turime miesto kultūros paveldą. Jei daugumoje kitų muziejų bus kaimo paveldas arba dvaro paveldas, tai pas mus yra miestietiško gyvenimo paveldas.

Arneta: Tai į muziejų užsukęs panevėžietis gali pamatyti kodėl jis yra panevėžietis?

A. Astramskas: Pagrindinė mūsų misija ir yra visuomenės tapatybės kūrimas ir sutelktumas. Daugelis įsivaizduoja, kad mūsų pagrindinė misija yra eksponatų saugojimas ir eksponavimas. Ne. Tai yra tiktai įrankis, kuris mums padeda siekti pagrindinio tikslo, kad panevėžietis galėtų žinoti kuo jis gali didžiuotis.

A. Astramskas: Tiesa, turime ir lauko parodą. Dabar nustojome ją plėsti, nes kiti darbai užgriuvo, bet turime tokią parodą „Panevėžio gatvės“. Esame parengę stendus Laisvės aikštėje, kuriuos laikinai perkėlėme, turime stendus skirtus Nepriklausomybės aikštei, kranto gatvei, Vasario 16-osios gatvei ir aš matau, stebiu žmones. Vienu metu, vienas stendas stovėjo taip, kad matėsi man pro langą. Tai aš stebėjau kaip žmonės reaguoja ir supratau, kad turint jų skaičių ir kiek žmonių praeina pro juos, tai jų lankomumas didesnis nei mūsų pastatų.


1925 m. sausio 18 d. atidarytas Panevėžio muziejus.

Arneta: O iš kus idėjos gimsta?

A. Astramskas: Įsivaizduoju, kad kaip ir kitose profesijose. Turi stebėti aplinką, stebėti kas kur vyksta, kas darosi ir gal savo srityje gali pritaikyti inovacijas, kurias naudoja pvz. NASA kosminio lėktuvo projektavimui ar dar kažkur. Labai svarbu neužsisklęsti, stebėti. Mes nemažai keliaujame ir kolektyviai ir individualiai. Pernai metais su didele kolektyvo dalimi aplankėme vedančiuosius Berlyno muziejus ir visokių patirčių yra, kai tikrai reikia pasitempti, viskas įspūdinga, o yra ir kur mes geriau mokame padaryti.

Arneta: Mat kaip, galima varžytis su Berlyno muziejais?

A. Astramskas: Be abejo. Kažkaip susiklostė, kad mūsų eksponavimo kultūra yra pakankamai aukšta. Nuo kokio Londono skiriamės tik masteliais, bet ne pačia kokybe.

Arneta: Grįžkime prie tų gretutinių parodų ir ekspozicijų, kas laukia miesto gyventojų ir svečių?



A. Astramskas: Na, pirmasis stambus renginys nusimato būsiąs kovo 30 dieną Gabrielės Petkevičaitės–Bitės medalio teikimas. Mes turime keltą tokių didelių viešų renginių, kurie dažnai nesiejami su muziejumi, nes žmonės dažnai nepagalvoja, kad muziejus gali padaryti kažkokį atvirą renginį visam miestui. Bet mes juos padarome.

Arneta: Kiek medalių išdalinsite?

A. Astramskas: 16 medalių, Seimo pirmininkas dalins su miesto meru. Mes esame tik ceremonijos organizatoriai.

Arneta: Už ką įteikiami Gabrielės Petkevičaitės–Bitės medaliai?

A.Astramskas: Yra keletas kategorijų. Tai yra už labdarą ir šelpimą įvairių institucijų, demokratijos stiprinimą, už publikacijas. Va, ir radijas galėtų, bet komisija jau priėmė šių metų sprendimus.

Arneta: Jei ne šiemet, tai gal kitais metais. Užsiminėte apie vasarą. Kažkas laukia?

A. Astramskas: Dabar jau tradiciškai gegužės trečią šeštadienį vyksta muziejų naktis. Tai toks vakarinis, kartais net naktinis renginys ir į jį dabar įsijungė dar keletas įstaigų: miesto Dailės galerija, G. Petkevičaitės – Bitės biblioteka. Būna net keletas tūkstančių lankytojų. Kompleksuojame, kad ekspozicijų neturime, todėl esame priversti daryti koncertus arba filmų peržiūras. Šių metų plano dar neturime, bet aš manau, kad bus smagu.

Arneta: O antroje metų pusėje?

A. Astramskas: Kažkada antroje metų pusėje atidarysime ekspozicijas ir edukacines klases.

Arneta: Klasės tik vaikams ar ir suaugusiems?

A. Astramskas: Galės ir suaugę. Rengiame 3 edukacines klases. Iki šiol turėjome 1 nuolatinę, 1 laikiną. Parengsime 3 specializuotas: etnokultūrai (bus įrengta virtuvė, bus galima gaminti maistą ir susipažinti su papročiais), miesto kultūrai (bus galima ir šukuosenas darytis, ir kitokius dalykus ir taip pažinti XX a. miesto kultūrą) bei gamtai. Žmonės labai domisi gamta, muziejus turi didelę vabzdžių kolekciją, kuri leidžia pritraukti kitokio profilio lankytojus. Edukacinė klasė bus su gyvai gyvūnais.

Arneta: O iš kur gyvūnai?

A. Astramskas: Galvojame, kad nusipirksime.

Arneta: O kur laikysite?

A. Astramskas: Klasėje. Kol kas negaliu labai atvirauti, užsuksite ir pamatysite.

Arneta: Jūs viską pasakojate, sklandžiai dėstote… Kaip tuos siūliukus į vieną delną sugaudote?

A. Astramskas: Ta mūsų veikla yra labai įvairi, bet tas jos įvairumas atsirado palaipsniui. Prie vieno prisideda kitas ir pavyksta taip suvaldyti.

Arneta: O kiek laiko pats kraštotyros muziejui vadovaujate?

A. Astramskas: Vadovauju gal 23 kokie metai, bet dirbu jau 30 metų. Jau aš pats pusiau muziejinis eksponatas. Pergyvenau tą laiką: muziejaus tapimą iš tarybinio, tokio sauso, plokščio, paprasto į modernų muziejų. Pats mačiau kaip tai vyksta ir dalyvavau, tai viskas taip organiškai… Atsirado daug naujų veiklų.

Arneta: Smagu, kad pačiam darbas dar nepabodęs. Dar kartą sveikinu ir jus, ir Panevėžio kraštotyros muziejų su 95 metų jubiliejumi ir pabaigai sakykite, kur artimiausiu galima pas jus įsiprašyti?

A. Astramskas: Mūsų ekspozicija seniausiame Panevėžio miesto name. Prieš keletą savaičių mus pasiekė naujiena, nes gavome laišką iš žymaus Lietuvos viduramžių tyrinėtojo A. Ragauskas, kad seniausias Panevėžio pastatas ko gero yra seniausias LDK bendrojo archyvo pastatas. Dar reikėtų tikrinti tą informaciją, bet kad tai vienas iš nedaugelio išlikusių buvusios kunigaikštystės teismo pastatų – tai tikrai.

Arneta: Karnto gatvėje?

A. Astramskas: Taip, bet reikėtų tartis iš anksto, jei nori kas užsukti. Ten nėra labai šilta ir lankytojų nėra daug, tad ten neturime nuolatinio darbuotojo.

https://jp.lt/panevezio-krastotyros-...s-lankytojams/

[Audrys]

Klaipėdos g. 15

Kažkada seniau buvęs daugiabutis, bet daugybe metų buvo apleistas ir niekas negyveno. Pradėjo tvarkyti, panašu, kad pastatas bus atgaivintas, kolkas nėra jokiu žinių kas bus.

[Ginthus]

Klaipėdos g. 15

Kažkada seniau buvęs daugiabutis, bet daugybe metų buvo apleistas ir niekas negyveno. Pradėjo tvarkyti, panašu, kad pastatas bus atgaivintas, kolkas nėra jokiu žinių kas bus.

Mane tik stebina, kaip jie sugebėjo išlikti per sovietmečio magistralių tiesimo vajų. Prie tokios intensyvios gatvės vargu ar kas norės butų, tai statau už adminitracines patalpas.

[Audrys]

Mane tik stebina, kaip jie sugebėjo išlikti per sovietmečio magistralių tiesimo vajų. Prie tokios intensyvios gatvės vargu ar kas norės butų, tai statau už adminitracines patalpas.

O mane stebina keistos žemės sklypu dalybos. Šitam namui labai nedaug sklypo priklauso, jei automobili pasistatyti reiktu, tai nebent vienam ar dviem nedaugiau.

[Audrys]

Greitosios darbuotojai sulaukė civilizacijos

Po šešis dešimtmečius trukusio klajokliško gyvenimo Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai sulaukė įkurtuvių naujose patalpose, o miesto Savivaldybei jau galvoja, ką daryti su dar vienu tuščiu ir remonto besišaukiančiu pastatu Smėlynės gatvėje.



Net per keturias vietas mieste išsibarstę miesto greitosios pagalbos stoties darbuotojai tik prieš mėnesį suėjo po vienu stogu Sietyno gatvėje, buvusiame civilinės saugos pastate. Antrajame aukšte įsikūrė administracija ir dispečerinė, pirmasis atiduotas važinėjančioms brigadoms.

Civilizuotos sąlygos

Anksčiau ilgą laiką stotis veikė išsimėčiusi po visą miestą: Smėlynės gatvėje, Respublikinės Panevėžio ligoninės pašonėje, GMP tarnybos poreikių nebeatitikusiame pastate spaudėsi į iškvietimus vykstančios budinčios brigados ir dalis administracijos, kita jos dalis dirbo Sietyno gatvėje, pagalbos skambučius iš visos Panevėžio apskrities priimančią dispečerinę viename kabinete buvo priglaudusi Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, o greitosios garažai įsikūrę M. Tiškevičiaus g., Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės kieme. Pastaruoju metu ir jie tapo nebetinkami naudoti – aukštesni naujieji greitosios automobiliai tiesiog netilpo į senąsias patalpas.

Dabar Sietyno gatvėje GMP stoties garažai, kuriuose kadaise stovėdavo ugniagesių automobiliai, net tik reikiamo dydžio, bet ir šildomi. Stočiai priklauso 9 greitosios automobiliai. Panevėžio GMP stotyje dirba 130 žmonių.


Į buvusio darželio teritoriją kadaise ketinta perkelti miesto greitosios pagalbos stotį. Planams kitaip pasisukus, šioje vietoje dar šįmet numatyta suprojektuoti automobilių stovėjimo aikštelę.

„Darbuotojai pagaliau turi civilizuotas darbo sąlygas: normalius persirengimo kambarius, virtuvę, vaistų skaičiavimo kabinetą, kuriame nebereikia stumdytis, poilsio zonas. Įsivaizduokite, kaip iki šiol 24 kv. m dispečerinėje ištisą parą turėjo dirbti keturi žmonės. Dabar jiems sukurtos darbo vietos 94 kv. m salėje“, – pasakojo R. Ramoškienė. Patalpas Sietyno gatvėje sutvarkyti ir pritaikyti GMP stoties veiklai užtruko beveik porą metų. Pasak direktorės, įkurtuvių neleido paskubinti įstaigos ribotos finansinės galimybės: didžioji dalis lėšų patalpoms sutvarkyti – iš pačios stoties biudžeto.

„Stingant lėšų darbus teko atlikti dalimis. Dispečerinę į naujas patalpas perkėlėme prieš pusantrų metų, administracija persikraustė prieš metus, o pernai Kūčių išvakarėse perkraustytos ir brigados“, – kalbėjo R. Ramoškienė.

Liko vaiduoklis

Idėja greitąją perkraustyti į Sietyno g. miesto Savivaldybei gimė žlugus planui rekonstruoti buvusio lopšelio-darželio patalpas Trumpojoje g. Ieškoti kitos vietos imtasi įvertinus, jog planuotos darželio rekonstrukcijos pabaigos nebematyti dėl sumenkusio, o vėliau ir visai nutrūkusio valstybės finansavimo.

Apskaičiuota, kad užbaigti buvusio darželio rekonstrukciją būtų kainavę apie 1,3 mln. Eur. Dviejų aukštų, beveik 1000 kv. m mūrinį pastatą Sietyno g., anksčiau priklausiusį Priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, o vėliau perėjusį į Savivaldybės rankas, apšiltinti ir atnaujinti vidaus patalpas atsiėjo perpus pigiau.

Vieną pardavinės, kitą – griaus

Smėlynės gatvėje tuščias likęs GMP pastatas, statytas dar 1938-aisiais, Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, veikiausiai bus ruošiamas parduoti. „Mūsų tikslas, kad Panevėžyje būtų kuo mažiau nenaudojamų pastatų“, – pabrėžė T. Jukna.

Kitoje Smėlynės g. pusėje uždaryto darželio teritorijoje vietoje planuotos greitosios stoties Savivaldybė numačiusi erdvią automobilių stovėjimo aikštelę. Pasak direktoriaus, šiais metais numatyta parengti jos projektą. Anot T. Juknos, ateityje bus griaunamas ir pats buvusio darželio pastatas.

„Kol kas klausimo dėl šio pastato nespręsime, bet ateityje veikiausiai bus svarstoma dėl jo nugriovimo ir automobilių aikštelės plėtros“, – mano direktorius. Jo teigimu, tokius planus diktuoja stovėjimo vietų trūkumas Smėlynės gatvėje. Jos gyventojai Savivaldybei yra pateikę skundų dėl prie jų individualių namų rikiuojamų automobilių.

Pasak T. Juknos, gyventojų prašymai apginti nuo automobilių bus teikiami svarstyti Eismo saugumo komisijai, o šioji greičiausiai pasisakys, kad C kategorijos gatvėje, kokiai priklauso Smėlynės g., negali būti neizoliuotų stovėjimo vietų.

Direktoriaus nuomone, dėl to veikiausiai bus neišvengiamas sprendimas ir Smėlynės gatvėje įrengti kelio ženklus, draudžiančius stovėti. Tokiu atveju šioje vienoje judriausių Panevėžio gatvių automobilius būtų galima statyti tik įrengtose mokamose vietose.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...civilizacijos/

[Audrys]

J.Janonio g. 7 „Vilniaus duona“ Panevėžio kepyklos modernizavimas

foto: 2020.02.09

[VNS]

Tik šviežausia Vilniaus duona iš Panevėžio!

[Audrys]

Tik šviežausia Vilniaus duona iš Panevėžio!

Nežinau apie ką tu čia, bet gamyklų ar ten kepyklų „Vilniaus duona“ yra netik Panevėžyje ir beto dar nereiškia, kad tik duona kepama, gali būti ir baranku kokia linija. Beto produkcija keliauja į kitas šalis Latvija, Estija, Lenkija, Anglija, ir kitos šalys, netgi Kanadoje galima pamatyti produkcija.

[VNS]

Nežinau apie ką tu čia, bet gamyklų ar ten kepyklų „Vilniaus duona“ yra netik Panevėžyje ir beto dar nereiškia, kad tik duona kepama, gali būti ir baranku kokia linija. Beto produkcija keliauja į kitas šalis Latvija, Estija, Lenkija, Anglija, ir kitos šalys, netgi Kanadoje galima pamatyti produkcija.

Viskas ok. Visiškai neturėjau pointo pasityčiot ar pan.

[pan statybininkas]

Renovuoti bendrabučiai kai kurie geriau atrodo, nei šis gražuolis, man jis primena Pabradės kareivines, tik įdomu kas čia įsikūrė.

Čia numatyta privačią mokyklą steigti.

[Audrys]

Čia numatyta privačią mokyklą steigti.

Oho kokios naujienos..... Panevėžy privati mokykla??? Įdomu, Įdomu....ką žmonėms gimnazijos nebeįtinka? ar čia kokia bus su spec. vaikai su negalia? mokykla aišku bus mokama? Gal turi daugiau info apie ta mokyklą?

[Panevezietis]

Kazimiero Paltaroko gimnazija nevalstybine (privati). Gal su tam tikrais niuansais, bet mokama lyg ir t.t.
Smarkiai nesidomėjau, reiktų prasigooglinti.

[Audrys]

Panevėžyje siekiama atnaujinti Bendruomenių rūmus

Panevėžio miesto savivaldybė teiks Bendruomenių rūmų renovacijos projektą Valstybės investicijų programai (VIP) finansuoti.



VIP teikiamu projektu siekiama gauti finansavimą sutvarkyti žiūrovų salę – įrengti garso, vaizdo ir apšvietimo sistemas, modernią scenos įrangą, pakeisti žiūrovų kėdes ir kt. Preliminariais skaičiavimais, tam reikėtų apie 4,9 mln. Eur. 30 proc. šios sumos įsipareigoja skirti Savivaldybė.

2020 m. VIP preliminariai atrinktų naujų investicijų projektų finansavimas numatomas ne anksčiau kaip 2022 m.

Visam Bendruomenių rūmų pastatui rekonstruoti preliminariai reikėtų 15 mln. Eur.

[Audrys]

Panevėžyje pastatus vaiduoklius įsigiję verslininkai jau turi planų ir žino, ką su jais darys

Buvusios „Verdenės“ mokyklos ir neįrengtos Pilėnų mokyklos pastatus aukcione iš Panevėžio miesto savivaldybės nusipirkę savininkai jau turi kai kuriuos planus ir žino, ką su nusipirktais pastatais darys.



Ilgai tuščią stovėjusį „Verdenės“ mokyklos pastatą nusipirko įmonė „Senvagės rezidencija“, o Pilėnų mokyklą – UAB „JK Ranga“.

Pakeitė žemės paskirtį

Buvusios „Verdenės“ mokyklos pastatą ir žemės sklypą už 170 tūkst. eurų nusipirko įmonė „Senvagės rezidencija“.

Įmonės vadovas Romualdas Lukšas naujienų portalui JP teigė, kad buvusios mokyklos vietoje atsiras du gyvenamieji būstai ir administracinės patalpos.

„Dėliojame planus, tvarkome dokumentus, o tų dokumentų, patikėkite, tikrai daug. Norime viską atlikti planingai ir nepadaryti klaidų. Be to, visi planai turi būti suderinti su patvirtintu Panevėžio bendruoju planu. Jau pakeitėme žemės sklypo paskirtį. Dabar vyksta projektavimo darbai. Todėl darbų pakanka – procedūros ilgos ir užima nemažai laiko“, – aiškino R. Lukšas.

Socialinio būsto nebus

R. Lukšas priminė, kad buvo sutvarkyta įsigyto nekilnojamojo turto teritorija.

„Sutvarkyta tvora ir įrengtos vaizdo kameros, stebinčios teritoriją. Jau labai šią buvusią mokyklą pamėgo visokio plauko lankytojai su nelabai gerais ketinimais. Beje, dar kartą noriu nuraminti gyventojus, buvusios mokyklos patalpose tikrai nebus socialinio būsto. Su visais planais, kas bus įrengta buvusios mokyklos pastate, panevėžiečiai bus supažindinti“, – ramino gyventojus R. Lukšas.

Tvarko dalimis

Pasak „Senvagės rezidencijos vadovo, kompleksą tvarko dalimis – neskubėdami.

„Kompleksas nemažas, todėl tvarkome dalimis – atskirais vienetais. Ruošiame jį būsimoms statyboms. Norisi darbus atlikti kuo greičiau, bet ne viską gali skubiai daryti. Be to, kai pradedi ką nors daryti, darbų eigoje keičiasi sumanymai. Pagal numatytą projektą bus įrengti butai ir administracinės patalpos“, – sakė R. Lukšas.

Norėjo kino teatro

Panevėžio miesto savivaldybė 2019 metų gegužę iš 26 karto aukcione pardavė Pilėnų mokyklą V. Alanto gatvėje. Nebaigtą statyti mokyklos pastatą kartu su žemės sklypu įsigijo bendrovė „JK Ranga“. Už pirkinį sumokėta 224 tūkst. eurų

Pilėnų mokyklą įsigijusios Panevėžio statybos bendrovės „JK ranga“ generalinis direktorius Arnoldas Kleiba, anksčiau minėjęs, kad investiciniame projekte numatyta prekybos salė, kavinė, nuomojamos patalpos bei atsirastų vieta ir kino teatrui „Forum Cinemas“.

Priims tinkamiausią pasiūlymą

Dabar apie planus bendrovės „JK ranga“ kalba atsargiai ir aiškina:

„Pradėjome ardyti vaiduoklį pastatą, valyti sklypą ir bandome jį sutvarkyti, kad būtų saugu. Nors teritorija aptverta, bet vaikai mėgsta palandžioti. Iki galo dar nesame sudėlioję planų. Turime net kelis galimus variantus, bet galutinis sprendimas dar nepriimtas. Pirmiausia norime sutvarkyti sklypą, o po to priimti tinkamiausią pasiūlymą, o jų turime ne vieną.“

Buvo ir „Forum Cinemas“

Prieš kelis mėnesius – pernai metų rudenį, nebaigtos statyti mokyklos pastate pirkinio savininkų planų projekte numatyta įrengti pramogų ir prekybos centrą, kuriame atsirastų vieta ir kino teatrui „Forum Cinemas“ ir planuotas plotas vienam didžiausių apdailos ir statybinių medžiagų bei sodo ir namų apyvokos prekių parduotuvių tinklų „Ermitažui“.

https://jp.lt/panevezyje-pastatus-va...su-jais-darys/

[Audrys]

Panevėžio dailės galerijos rekonstrukcija: ar ji bus baigta laiku?

Panevėžio dailės galerijoje verda darbas – intensyviai vyksta remonto darbai. Priešais paradinį kultūros įstaigos įėjimą liejami laiptai, o viduje baigiami vidaus apdailos darbai, kuriais ne visais Dailės galerijos darbuotojai patenkinti.



Atidengta autentiška siena

Ne vienas panevėžietis džiaugiasi ryškia atidengta ir restauruota autentiška raudonų plytų mūro rytine galerijos pastato siena, atkurtais buvusiais langais.

Dailės galerijos pastato rekonstrukcijos projektas pavadintas einamuoju remontu, jo metu apšiltintos pastato sienos ir stogas, atnaujinti inžineriniai tinklai, įrengta apsaugos ir gaisrinė signalizacija, nuotolinių ryšių sistema, įgarsinimo sistema, suremontuotos vidaus pirmo ir antro aukštų ekspozicijų salės bei kitos patalpos.

Be to, galerijos erdvės baigiamos pritaikyti kultūrinei bei edukacinei veiklai – įrengta edukacinė klasė ir atnaujinta rūbinė, galerijos holas. Bus įsigyta ir naujos įrangos (multimedija, keramikos dirbinių degimo krosnis), baldų.













Prireikė papildomo finansavimo

Dailės galerijos rekonstrukcijai gauta beveik 1 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų. Miestas iš biudžeto jau skyrė per 175 tūkst. eurų, bet teko skirti papildomai dar 168 tūkst. eurų. Todėl miesto savivaldybės indėlis – apie 343 tūkst. eurų.

Pastatą remontuoja konkursą laimėjusi bendrovė „Kriautė“.

Rangos darbai turi būti atlikti iki gegužės 15 dienos. Iki birželio 30 dienos darbus priima statybos inspektoriai ir atsiskaitoma su Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).





Atsirado papildomų darbų

Dailės galerijos atnaujinimo projekto vadovė Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Paškevičienė naujienų portalui JP teigė, kad Dailės galerijos pastato rekonstrukcija pagal pirminį planą turėjo būti baigta dar pernai.

„Pastato išorės rekonstravimo darbai vyko sklandžiai, bet viduje darbai stabtelėjo – teko paaukštinti antrojo aukšto lubas. Todėl reikėjo keisti planavimo dokumentus, o juos derinti su CPVA. Be to, šiems darbams atlikti savivaldybė skyrė papildomą finansavimą. Baigus darbus, Dailės galerijos pastato rekonstrukcijos darbus įvertins ir statybos inspektoriai, ir CPVA atstovai. Priėmus darbus, rekonstruotas pastatas bus atiduotas naudoti Dailės galerijai“, – aiškino projekto vadovė.

Spalvos suderintos

Įgyvendinamu projektu džiaugiasi Dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas, o labiausiai jį džiugina atidengta restauruota siena.

„Pastato pilkos spalvos suderintos su atidengta restauruota autentiška raudonų plytų mūro siena. Spalvos puikiai dera. Dabar darbai vyksta viduje“, – pasakojo E. Žukauskas ir paaiškino, kodėl buvo aukštinamos lubos:

„Lubos paaukštintos antrajame aukšte. Jas teko aukštinti, nes įrengiant ventiliacijos sistemą, buvo labai svarbu, kad nenukentėtų patalpų erdvės.“









Susitinka kas savaitę

Dailės galerijos vadovas pasakojo apie jau atliktus ir dar atliekamus įstaigos remonto darbus, apie jų atlikimo grafikus.

„Kiekvieną penktadienį vyksta pasitarimai, kuriuose dalyvauja Savivaldybės atstovai, projekto vadovė L. Paškevičienė, darbų rangovo bendrovės „Kriautė“ atstovai ir kiti už projektą atsakingi asmenys. Pasirašytas Savivaldybės susitarimas su darbų rangovais, kad darbai turi būti užbaigti iki gegužės 15 dienos. Manau, kad į darbų grafiką sutilps. Po to vyks darbų priėmimas. Viliamės, kad Dailės galerija duris lankytojams atvers rugsėjo mėnesį“, – aiškino E. Žukauskas ir tęsė pasakojimą apie vidaus apdailos darbus:

„Apdailos darbų sprendiniai – priimti. Dekoratyvinėmis medinėmis grotelėmis bus uždengti ventiliacijos vamzdžiai. Tačiau kai kurios darbų detalės netenkina ir apie jas dar bus pokalbis su darbų rangovais. Prašysime tas detales ištaisyti.“

Inžinieriniai mazgai – išorėje

Pasiteiravus, kokios tai detalės, Dailės galerijos direktorius išvardijo kuo nėra.

„Prašysime sutvirtinti stiklines pertvaras, kad į jas galėtų atsiremti lankytojai. Taipogi nesame patenkinti kai kuriais inžinieriniais sprendimais – daug inžinierių mazgų, jų valdiklių, iškelti į išorę, o Dailės galerijos ekspozicijoms labai svarbios švarios sienos, lubos. Juk galerijoje eksponuojami įvairaus meno rūšių, dydžių kūriniai. Todėl inžinieriniai tinklai, mazgai darbų eksponavimui neturi trukdyti“, – įsitikinęs E. Žukauskas.









Norus pateikė prieš trejus metus

Dailės galerijos vadovas tiki, kad visi trūkumai bus ištaisyti.

„Darbų rangovai turės atsakyti, ar nupirktas tinkamas apšvietimas. Jie pažadėjo tai išsiaiškinti. Dabartinį apšvietimą sukritikavo ir galerijoje viešėję ailininkai. Kai kurie dizaino sprendiniai išpildyti ne taip, kaip tikėjomės, bet dabar – yra, kaip yra. Kita vertus, projektas – ne Dailės galerijos rekonstrukcija, o einamasis remontas. Todėl už dizainą atsakingas projekto vadovas, kuris atsako už architektūrinę projekto dalį. Tai yra Arvydas Narkevičius“, – sakė E. Žukauskas ir teigė, kad visus savo techninius pasiūlymus ir norus projektui buvo pateikę dar 2017 metais.

Reikia kūrinių saugyklos

E. Žukauskas naujienų portalui JP teigė, kad dar teks prašyti Savivaldybės papildomo finansavimo sutvarkyti vidinį kiemelį.

„Kreipiausi į Savivaldybės administraciją ir prašiau apie 30 tūkst. eurų vidiniam Dailės galerijos kiemeliui sutvarkyti. Būtina vidinį kiemą išgristi trinkelėmis, nes dabar į Keramikos paviljoną prinešame smulkaus žvyro, kuriuo išpilta tetitorija. Be to, tas žvyras per liūtis užkemša lietaus kanalizaciją. Reikia sutvarkyti kiemelį taip, kad galerijos aplinka būtų jauki, graži ir apželdinta“, – kalbėjo apie visus darbus kultūros įstaigos direktorius ir prasitarė:

„Ateityje dar laukia ir kiti Dailės galerijos plėtros darbai – reikia erdvių edukacijos veiklai ir kūrinių saugyklos. Galerija saugyklos neturi. Todėl teks kultūros įstaigos savininkų – Savivaldybės – padėti spręsti šią problemą.“













Pastabos suintrigavo

Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis dizaino specialistas A. Narkevičius patvirtino, kad atsakingas už Dailės galerijos einamojo remonto projekto architektūrinę dalį, bet paaiškinti, kodėl inžinieriniai sprendiniai nėra kokybiškai atlikti, negalėjo.



„Reikės pasidomėti, kaip atnaujinti inžineriniai tinklai, įrengtos apsaugos ir gaisrinės signalizacijos, nuotolinių ryšių sistema, įgarsinimo sistema. Kol galima dizaino dalykus sutvarkyti, tą reikia padaryti. Kita vertus, yra statybos darbų techninės priežiūros specialistai, yra projekto užsakovai, kurie turi prižiūrėti atliekamus darbus“, – svarstė A. Narkevičius, bet pripažino, kad informacija apie atliekamų darbų kokybę jį suintrigavo. https://jp.lt/panevezio-dailes-galerijos-rekonstrukcija-ar-ji-bus-baigta-laiku/

[Audrys]

Klaipėdos g. 15

Dalis pirmo aukšto arčiau gatvės daromas tunelinis praėjimas. Taip pat statomas priestatas.

[Ginthus]

Mle, panevėžiečiai visai nusivažiavo. Ima gražius senovinius pastatus ir lipdo iš jų kažką modernaus. Pyktis tik ima.