Mažoji architektūra Panevėžyje

[Audrys]

Nauja tema apie Panevėžio architektūra.....tai apie fontanus, suoliukus, šiukšliadėžes,paminklus , miesto laikrodžius, tiltus, gatviu ir namų apšvietimą ir panašiai.
Panevėžyje Lietuvos valstybės 100-mečio laiką skaičiuos istorinis laikrodis

Panevėžys prieš įsimintinas šventes – Lietuvos valstybės 100-metį – pasipuoš miesto verta istorine vertybe. Respublikos ir Vasario 16-osios gatvių sankirtoje ant išlikusios metalinės žemos įtampos atramos (atrama yra technikos paveldo elementas Panevėžio istorinėje dalyje) bus pakabintas laikrodis. Anksčiau – prieš II-ąjį pasaulinį karą – laikrodis skaičiavo anuometinį Lietuvos istorinį laiką.



Subrandino idėją

Laikrodžio grąžinimo į jo vietą istoriją naujienų portalui JP pasakojo miesto Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė.

„Laikrodis į senąją vietą grįš Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės 100-mečio minėjimo išvakarėse. Apie laikrodžio pakabinimą pradėjome kalbėti, kai atvažiavau dirbti į Panevėžį. Tai buvo 2016-ųjų metų pavasaris. Visa idėja subrendo, o dabar tik beliko laikrodį pakabinti. Pagrindinis laikrodžio mecenatas verslininkas Arūnas Povilas Paliulis, o Savivaldybė atliko techninius dalykus – estetiškai sutvarkyti stulpą, privesti elektrą, suorganizuoti laikrodžio pakabinimo ceremoniją“, – sakė D. Gasiūnienė.

Jau buvo suradęs paramą

Dar vieną laikrodžio istoriją naujienų portalui JP mielai pasakojo panevėžietis Arnas Simėnas.
Pasak jo, viskas prasidėjo nuo fotografijų parodos Kraštotyros muziejuje.

„Pamačiau nuotrauką su laikrodžių Respublikos-Vasario 16-osios gatvių sankirtoje. Apie tą nuotrauką daug papasakojo muziejaus direktoriaus pavaduotoja-vyriausioji fondų saugotoja Jūratė Gaidelienė. Ir dar 2013 metais kilo mintis atstatyti istorinę tiesą ir per Panevėžio 510-ąjį gimtadienį į senąją vietą grąžinti laikrodį. Juolab, kad metalinė žemo tinklo atrama, ant kurios kabėjo laikrodis – technikos paveldo elementas. Dabar mieste yra dvi tokios atramos.

Trečioji kadaise stovėjo prie dabartinio „Luminor“ banko. Tariausi su tuometine TEO bendrovė ir ne gi sutariau dėl paramos. Tačiau tuometinė valdžia nepritarė tokiai idėjai. Pasakė, kad nėra lėšų“, – pasakojo A. Simėnas ir pridūrė, kad jam padėjo panevėžietis Alfonsas Lupeikis.

Laikrodis papuoš

A. Simėnas labai džiaugiasi, kad idėją pavyko įgyvendinti.

„Smagu, kai istoriją menantys elementai sugrįžta. „Miesto centre kabės laikrodis, kuris skaičiuos Lietuvos 100-mečio laiką. Be to, manau, jis labai tiks šiai erdvei“, – teigė A. Simėnas.

Pirko Didžiojoje Britanijoje

Verslininkas ir mecenatas A. P. Paliulis naujienų portalui JP tvirtino, kad istorines tiesas būtina atstatyti.
„Būtina laikrodį grąžinti į jo senąją vietą. Reikėjo. Labai daug istorinių vertybių buvo sunaikinti ir būtina žingsnis po žingsnis atkurti tai, ką dar galima atkurti. Laikrodis nebus tiksli senojo kopija, bet labai artima jam. Laikrodį pirkau Didžioje Britanijoje. Ieškojau, kad jis būtų kuo panašesnis į senąjį. Beje, ieškau ir senojo laikrodžio. Nors oficiali versija, kad jis buvo nuimtas, neva, sugedo, bet, manau, kad galėjo būti ir kitaip“, – aiškino A. P. Paliulis ir juokavo, kad laikrodžio kainą – dviejų metų vidutinė alga.

https://jp.lt/panevezyje-lietuvos-va...nis-laikrodis/

[Audrys]

Jau montuojamas naujasis Panevėžio simbolis

Panevėžiečiai vėl galės skirti pasimatymus po laikrodžiu. Respublikos ir Vasario 16-osios gatvių sankirtoje, ant istorinio telegrafo stulpo, jau pradėtas montuoti laikrodis, kuris turėtų skaičiuoti naujo šimtmečio laiką.

Lygiai toks pat laikrodis šioje vietoje kabojo ir prieš šimtmetį, tik sovietmečiu buvo nukabintas ir išvežtas. Vienas šios idėjos autorių ir mecenatų Arūnas Povilas Paliulis įsitikinęs, kad laikrodis sugrąžins šiai vietai išskirtinę dvasią ir svarbą. Idėja šioje vietoje vėl pakabinti miesto laiką skaičiuosiantį laikrodį brendo jau seniai, bet neradus rėmėjų ji taip ir nugulė stalčiuje. Tačiau artėjant valstybingumo šimtmečiui pavyko nupūsti istorijos dulkes ir jau vasario 16-ąją naujasis laikrodis bus atidengtas ir pašventintas. Laikrodį Panevėžiui pagamino garsiausi Didžiosios Britanijos laikrodžių meistrai.

Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...ezio-simbolis/

[Audrys]

[Audrys]

Pėsčiuju tiltas P. Puzino g. kolkas dar atnaujinti nepradėtas. Savivaldybė planavo šiais metais pradėti darbus....

[Audrys]

46 metus Senvagėje esantį fontaną pakeis naujas: tai bus Lietuvoje analogų neturintis plaukiojantis fontanas

Kompleksiškai atnaujindama Senvagę, Panevėžio miesto savivaldybė pasiūlys dar vieną naujieną – Lietuvoje analogų neturintį plaukiojantį sinchroninį fontaną. Šiandien tam pritarė Taryba.

Vietoj senojo atsirasiantis fontanas bus muzikinis, šviesų, projekcijų. Planuojama rodyti maždaug valandos trukmės spektaklius, kuriuose tuo pat metu sinchroniškai čiurkš fontano srovės, gros muzika, keisis povandeninis srovių apšvietimas, bus projektuojamas vaizdas ant vandens ekrano. Spektakliai galės būti rodomi šviesiuoju ir tamsiuoju paros laiku.

Pats fontanas turės vėduoklės formos vandens srovę – apie 18 m aukščio, 36 m skersmens. Vaizdo projekcijos bus apie 600 m ploto.
Dabartinis 12 m aukščio Senvagės fontanas įrengtas dar 1972 m., atliekant Senvagės rekonstrukciją.

Viešųjų pirkimų konkursas įrengti sinchroninį fontaną planuojama paskelbti birželio mėnesį.

https://jp.lt/senvageje-soks-naujas-fontanas1/

[Pyp123]

Fontanas yra labai svarbu, svarbiau už tiltus, gatves ar gatvių apšvietimą

[Audrys]

Nelabai tikiu as del to fontano, greit jo net neprades rekostruoti.....nes labai daug projektu prisizadejo padaryti, be nievieno rezulatato nera ....Prisisvajoja, bet nieko nedaro, visiskai nieko.... kazkoks tai triochalu miestas.....

[Audrys]

Už Kalnapilio vėl tvarkoma Nevėžio krantinė. Panaikino sala, formuoja krantinę.

[Audrys]

Panevėžio fontanų laukia renesansas

Panevėžio gimtadienio vinimi turėjo tapti įspūdingai atnaujintas, grojantis ir šokantis, didžiulis fontanas Senvagėje. Konkursą jam rekonstruoti antrą kartą rengianti Savivaldybė ir kitiems miesto fontanams numačiusi esminius pokyčius.
Panevėžio 515-asis gimtadienis galėjo tapti išskirtiniu ne vien dėl penketukais pažymėtos datos. Šventės vinimi turėjo tapti įspūdingai atnaujintas, grojantis ir šokantis, didžiulis fontanas Senvagėje. Tačiau prieš porą mėnesių miesto Savivaldybės skelbtas konkursas rangos darbams nupirkti nutrauktas, nors pasiūlymų sulaukta iš dviejų įmonių. Šiomis dienomis antrąkart skelbiamos paieškos, kas rekonstruos penktą dešimtį metų skaičiuojantį fontaną.

Savivaldybė neatsisako planų jo atidarymo šventę surengti dar šįmet. Lietuvos miestams varžantis atnaujintų fontanų grožiu, Panevėžį reprezentuoja Senvagės „vizitinė kortelė“ – prieš pusę amžiaus įrengtas 12 metrų fontanas. Jam rekonstruoti Savivaldybė numačiusi pusę milijono eurų. Projekto vadovės Linos Blažytės teigimu, kitokį vaizdą Senvagėje tikėtasi panevėžiečiams pristatyti ypatinga proga – miesto gimtadienyje. Įspūdingo reginio ant vandens teks palaukti dėl pernelyg ilgai užsitęsusių biurokratinių procedūrų ir derinimų su Viešųjų pirkimų tarnyba.

Keičia reikalavimus Konkursas fontanui rekonstruoti paskelbtas dar birželio pradžioje. Laimėtoją buvo numatyta rinktis ekonominio naudingumo principu. Vadinasi, konkurso dalyvių pasiūlytoji kaina būtų sudariusi tik 50 proc. vertinimo. Kitą dalį nulemtų net šeši skirtingi kriterijai: architektūrinė plaukiojančio fontano idėja, techninė priežiūra, sutrumpintas darbų atlikimo terminas, darbuotojų kvalifikacija ir patirtis, aplinkosaugos ir kiti. Rekonstruoti fontaną, iš kurio atpažįstamas Panevėžys, pasisiūlė dvi Lietuvoje registruotos įmonės, turinčios susitarimus su užsienio kompanijomis, tiekiančiomis tokių objektų įrangą. „Vienas reikalavimų, kad tiekėjas pats būtų siūlomos įrangos gamintojas arba oficialus jo atstovas, partneris, turintis turėti teisę atlikti garantinį aptarnavimą.

Turime užsitikrinti, jog paleidus fontaną būtų suteikta 3 metų garantija ir įmonė prisiimtų visišką atsakomybę už įrenginį“, – teigė L. Blažytė. Vis dėlto, projekto vadovės teigimu, pasiūlymų vertinimas užtruko tiek, kad laimėtojas fiziškai būtų buvęs nebepajėgus fontano rekonstruoti iki rugsėjo antrąjį savaitgalį vyksiančio Panevėžio gimtadienio. „Akivaizdu, kad likus per mažai laiko laimėtojas būtų neberizikavęs ir atsisakęs pasirašyti sutartį. Turėjome nutraukti pirkimą, nes nebūtų išpildytas reikalavimas dėl darbų pabaigos“, – teigė L. Blažytė. Anot jos, tokia situacija susiklostė dėl užtrukusių derinimų su Viešųjų pirkimų tarnyba. „Pirkimai užsitęsė ne dėl to, jog buvo kažkas negerai, bet siekiant kokybės. Daug ko turėjome paklausti Viešųjų pirkimų tarnybos, kad teisingai įvertintume pasiūlymuose pateiktas nestandartines situacijas. Nežinau, ar dėl vasaros laikotarpio, ar kitų priežasčių, derinimo procedūra užsitęsė“, – aiškino projekto vadovė. Pirmajam konkursui nepasisekus, dabar Savivaldybė rengiasi skelbti antrąjį. Šį kartą esminis kriterijus, lemsiantis nugalėtoją, vis dėlto bus pasiūlyta mažiausia darbų kaina. Pasak L. Blažytės, rangos darbus tikimasi nupirkti per porą savaičių ir dar šįmet surengti naujojo fontano atidarymo šventę.

Spektaklis ant vandens Pastaruosius keletą metų Lietuvos miestai lenktyniauja naujų fontanų unikalumu. Tokie grojantys ir šviečiantys vandens įrenginiai tapo ne tik šalies kurortų ir didmiesčių būtinu akcentu, bet ir mažųjų miestų, kaip kad Biržai, Utena, pasididžiavimu. „Net ir modernūs fontanai jau nebėra patys išradingiausi, jei įrengti prieš keletą metų. Utenos fontano negalime vadinti morališkai pasenusiu, bet per tą laiką šioje srityje atsirado naujų dalykų ir panevėžietiškas bus modernesnis“, – tvirtina L. Blažytė. Senvagėje numatyta įrengti plaukiojantį sinchronizuotą muzikinį šviesų ir projekcijų fontaną. Pagal iš anksto suprogramuotą algoritmą ant vandens būtų rodomas ne mažiau nei valandos trukmės fontano spektaklis: šoks vandens srovės, gros muzika, keisis povandeninis srovių apšvietimas, projektuojamas vaizdas ant vandens ekrano.

Numatytos dvi spektaklio versijos – šviesiajam ir tamsiajam paros metui. Fontanas turės būti interaktyvus – įrenginys reaguotų į stebėtojo užsakymus, veiksmus. „Su rangovais kalbėsime, kad stebėtojas galėtų, pavyzdžiui, trumpąja žinute užsisakyti norimą melodiją“, – pasakojo L. Blažytė. Pats fontanas turės vėduoklės formos vandens srovę – apie 18 m aukščio, 36 m skersmens. Vaizdo projekcijos bus apie 600 m ploto. Fontano srovės turės lingavimo į kairę ir į dešinę funkciją. Kiekviena srovė linguos autonomiškai, nepriklausomai viena nuo kitų ir kartu sinchroniškai. Fontaną apšvies povandeniniai spalvoti šviestuvai.

Kurstė patriotinius jausmus Dabartinis Senvagės fontanas įrengtas praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje. Į Panevėžio istoriją jis įėjo ne tik kaip anuomet itin modernus akcentas. Miesto senbuviai dar mena, kad ne vienam patriotui suspausdavo krūtinę einant pro Senvagėje šniokščiantį fontaną. Neįtikėtina, bet apie 1980-uosius pačiame Aukštaitijos sostinės centre naktimis vandenyje suraibuliuodavo lietuviška Trispalvė. Povandeniniai prožektoriai, turėję sutemus apšviesti aukštyn šaunantį fontaną, į Panevėžį pargabenti iš Kaliningrado srities karinės gamyklos. Kai apšvietimą įjungė, mintyse turbūt aiktelėjo visi – giliu sovietmečiu fontano čiurkšlės nusidažė geltona, žalia ir raudona spalvomis. Nors teigta, kad taip atsitiko netyčia, tačiau patriotinių jausmų neužgesinę panevėžiečiai neabejoja: išrinkusieji prožektorių spalvas turėjo slaptą potekstę.
Šiuo metu Senvagės fontano būklė, pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Tomo Juknos, laikosi „ant garbės žodžio“ – pasenę įrenginiai bet kada gali nustoti veikę. Atnaujinimo laukia ir kiti Panevėžio fontanai. Šiuo metu vyksta Nepriklausomybės aikštės rekonstrukcijos rangos darbų viešieji pirkimai. Atnaujinant aikštę numatyta demontuoti esamą jos fontaną ir įrengti naują – abipus tako į Švč. Trejybės bažnyčią iš grindinio švirkštų vandens srovės.
Paskutinius metus skaičiuoja ir fontanas Laisvės aikštėje. Čia taip pat numatyta jį įrengti grindinyje. Planuojama, kad aikštės rekonstrukcija startuos kitų metų pavasarį. Taip pat naujas grindinio fontanas numatytas Jaunimo sodo rekonstrukcijos projekte. Sutartį su rangovais dėl šio parko atnaujinimo Panevėžio savivaldybė planuoja pasirašyti dar ateinantį rudenį.

Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...ia-renesansas/

[Audrys]

Už Kalnapilio jau sutvarkyta Nevėžio krantinė

[Audrys]

Senvagės fontaną norima padaryti, bent panašiai į šį projektą...

[Audrys]

Išjudink save naujoje lauko gimnastikos aikštelėje

Spalio 12 d. 16 val. Marijonų mikrorajono bendruomenės namų kieme (šalia Marijonų g. 33) bus oficialiai atidaryta gatvės gimnastikos aikštelė. Ją miestui laimėjo Panevėžio miesto savivaldybė, dalyvavusi Lietuvos olimpinio fondo (LOF) ir „Coca-Colos“ gyventojų sveikatingumo ir užimtumo projekte „Išjudink save“. Miestas tapo vienu iš 10 konkurso laimėtojų.

LOF su „Coca-cola“ įrengė daugiafunkcį lauko treniruoklį, o Savivaldybė pasirūpino aikštelės danga.



Į gimnastikos aikštelės atidarymą planuoja atvykti daugkartinė dviračių treko sporto pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtoja bei prizininkė Simona Krupeckaitė su treneriu Dimitrijumi Leopoldu. Pasirodymą dovanos geriausi miesto gatvės gimnastai.

Projektas „Išjudink save“ vykdomas visose trijose Baltijos šalyse. Šiemet bus sumontuoti 33 treniruokliai – po 11 kiekvienoje. Gyventojų sveikatingumo ir užimtumo projektą LOF planuoja tęsti iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Kviečiame dalyvauti aikštelės atidaryme!

http://panevezys.lt/lt/naujienos/isj...joje-tsvm.html

[Audrys]

Trispalvės iškėlimas Panevėžyje

Panevėžyje, virš J. Miltinio dramos teatro iškilo kone didžiausia Lietuvos valstybės vėliava šalyje. Pirmą kartą virš teatro Trispalvė iškilo dar 1988 metais. Šiandien, minint šios gražios progos 30-metį, 4×6,8 metro dydžio ir net 4 kilogramų vėliavą iškėlė visų Panevėžio miesto teatrų vadovai.







https://jp.lt/trispalves-iskelimas-panevezyje/

[Audrys]

SKULPTŪROS VIEŠOSIOSE PANEVĖŽIO ERDVĖSE

https://paneveziokrastas.pavb.lt/sku...V2lmbf6Z4fSdnA

[Audrys]

Nauja busima skulptura......

[Audrys]

Mieste – kur kas daugiau augmenijos

Šiemet Panevėžio miesto savivaldybė nusprendė padaryti miestą žalesnį – skirta 20 tūkst. Eur pasodinti naujų medžių ir krūmų įvairiose teritorijose.

„Šias lėšas panaudojome įsigyti, pasodinti ir – prireikus – atsodinti net 186 augalus. Viešųjų pirkimų konkurso laimėtojai UAB „Žaliasis fonas“ nurodėme juos sutupdyti ne tik specialistų suplanuotose vietose, bet ir atsižvelgus į gyventojų pageidavimus“, - sako Miesto infrastruktūros skyriaus vyr. objektų priežiūros specialistė Irena Krivickienė.
148 paprastieji ir dekoratyviniai klevai, mažalapės ir didžialapės liepos, tulpmedžiai papuoš teritorijas šalia Varpo, Elektros, Kniaudiškių, Vilties, Ramygalos, Tinklų, Respublikos, V. Alanto g., Smėlynės ir Marijonų g. skverą, J. Basanavičiaus g. ir skverą.

38 krūmai (kelių rūšių forzitijos, jazminai, pūsleniai, lanksvos, veigelės) – J. Basanavičiaus g. tilto, Futbolo akademijos stadiono, Smėlynės ir Marijonų g. skverus.

2019 m. numatyta atsodinti daug medžių, praretintų įgyvendinant įvairius investicinius projektus, tvarkant gatvių infrasyruktūrą. 87 klevai atsiras Statybininkų g., 48 liepos ir klevai, 792 ligustrų krūmai – J. Janonio g., 78 liepos ir klevai – Pušaloto g., per 100 – A. Jakšto g.

https://www.etaplius.lt/mieste-kur-k...R_tKzdVZM-PIYs

[Audrys]

Nauja busima skulptura......



Atsidurė ''Romantic'' viešbučio kieme, bet spėju dar ji nebaigta bus turbut ir su apšvietimu, gal but dar kazkaip padailins, nes dabar jokio grožio aš čia nematau.....

[Audrys]

Panevėžyje daugės turizmo ženklų

Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė, kad ES finansuoti būtų teikiamas miesto ir rajono turizmo informacinės infrastruktūros plėtros projektas. Jį numatyta įgyvendinti su Panevėžio rajono savivaldybe.



Gavus ES lėšų, būtų sužymėtos lankytinos vietos, rodyklės į lankytinas vietas trijuose abi savivaldybes jungiančiuose maršrutuose – Sakraliniame, Žydų kelio bei Gamtos ir paveldo. Panevėžio mieste būtų pažymėti 25 objektai, įrengti 55 kelio ženklai ir interaktyvus stendas su informacija apie miesto ir rajono turizmo maršrutus, lankytinus objektus bei kt. Rajone – 100 objektų ir 2 interaktyvūs stendai.

Projektui įgyvendinti gali būti skirta apie 113,5 tūkst. Eur. Per 17 tūkst. Eur pridės abi savivaldybės.

Projekto paraiška Lietuvos verslo paramos agentūrai bus teikiama kovo pabaigoje.

http://www.panevezys.lt/lt/naujienos...mo-zenklu.html

[Audrys]

Nauja sporto aikštelė – prie J. Miltinio gimnazijos

Panevėžyje atsiras dar viena kokybiška vieta sportuoti – universali dirbtinės dangos aikštelė prie J. Miltinio gimnazijos gimnazijos. Ją bendromis jėgomis įrengs miesto Savivaldybė su Kūno kultūros ir sporto departamentu (KKSD).

„Mūsų įsipareigojimai – 22x42 m aikštelės pagrindai ir apšvietimas. Visa kita atliks departamentas“, - sako Sporto skyriaus vedėjas Justinas Jasiukaitis.

Naujoji aikštelė bus įrengta jau šiemet.

Panevėžys – viena iš 6 savivaldybių, kuriose KKSD šiemet numatė įrengti universalias sporto aikšteles. Kitos penkios – Akmenė, Klaipėda, Trakai, Neringa ir Vilkaviškis.

http://panevezys.lt/lt/naujienos/nau...tele-rjpm.html

[Audrys]

Unikalus projektas Panevėžyje: viešbučio fasadas pasipuoš kraštiečių kūriniais

Panevėžietis verslininkas, „A galerijos“ savininkas ir išskirtinių parodų rengėjas Albinas Vološkevičius ir toliau įgyvendina tęstinį projektą „Kultūrinės paralelės“, kurio pirmoji dalis dar puošia viešbučio „Panevėžys“ fasadą.



Projekto tąsa

Neilgai trukus 13-os aukštų viešbutį papuoš projekto antroji dalis „Kultūros paralelės II paralelė. Panevėžys – Liunenas“. Projektui įgyvendinti į pagalbą A. Vološkevičiui vėl teks kviestis aukštalipius, kad ant viešbučio „Panevėžys“ fasado pakabintų pakankamai sveriančius meno kūrinius.

Šiuokart projekto „Kultūros paralelės II paralelė. Panevėžys – Liunenas“ autoriai 9 meno kūrėjai panevėžiečiai: Raimondas Gailiūnas, Ramūnas Grikevičius, Osvaldas Juška, Sigitas Laurinavičius, Diana Rudokienė, Tomas Rudokas, Edvinas Klimas, Rūta Povilaitytė, Eugenijus Marcinkevičius.

Skatinti kūrybą

Projekto kuratorius A. Vološkevičius naujienų portalui JP pasakojo, kad projektu siekiama skatinti Lietuvos dailės sąjungos Panevėžio skyriaus menininkų kūrybą. „Ir ne tik skatinti menininkus kurti, bet tai ir tapytojų profesionaliosios dailės meno sklaida, raiškos įvairovė bei kokybės garantija. Be to, noras menus populiarinti Lietuvoje bei užsienyje, vystant kultūrinius mainus tarp Panevėžio ir jo miestų partnerių. Todėl menininkams keliamos tam tikros sąlygos ir provokuojama sveika konkurencija, nors tuo pačiu dailininkams suteikiama visiška kūrybinių temų laisvė“, – aiškino projekto kuratorius.



Planuoja išvyką į Liuneną

Projekto atrankai autoriai pateikė tapybos kūrinius, sukurtus 2017–2019 metais, iš kurių buvo sudaryta paroda. Ji balandžio 23 – 26 dienomis eksponuota Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus Galerijoje XX.

Pasak A. Vološkevičiaus, atrinkti devynių autorių didelio formato reprodukcijos gegužės–rugsėjo mėnesiais bus eksponuojamos ant viešbučio „Panevėžis“ fasado. „Po projekto įgyvendinimo Panevėžio mieste planuojama, kad kūrinių originalai bus pristatyti Liuneno miesto (Vokietija) žiūrovų auditorijai. Šis projektas, tai – kultūrinis tiltas tarp Panevėžio ir miestų partnerių – tarp skirtingų šalių ir kultūrų. Be to, šiemet spalio mėnesį numatomas ir Liuneno miesto menininkų kūrinių ekspozicijos atidarymas ant viešbučio „Panevėžys“ fasado“, – pristatė tęstinio projekto planus A. Vološkevičius.

Projekto unikalumas

Unikalaus projekto sumanytojas A. Vološkevičius priminė, kad pirmas kartas, kai viešbučio „Panevėžys“ fasadas buvo papuoštas meno kūriniais, buvo 2017 metų pabaigoje.
„Tuomet viešbutį papuošė fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus fotografijos, o pats ciklas pavadintas „Juozo Miltinio svečiai“. Iš fotografijų žvelgė 2015 metų Nobelio premijos laureatė, rašytoja, baltarusė Svetlana Aleksijevič, garsus Rusijos aktorius Armenas Džigarchanianas, režisieriai Oskaras Koršunovas ir Eimantas Nekrošius, Panevėžio miesto garbės piliečiai aktoriai Vaclovas Blėdis, Donatas Banionis, aktoriai Algimantas Masiulis, Eugenija Šulgaitė, Dalia Melėnaitė.



Po to prasidėjo projektas „Kultūrinės paralelės“. Ant viešbučio fasado pakabinome Panevėžio miestų partnerio iš Daugpilio menininkų kūrinius. Greitai juos pakeis panevėžiečių darbai, o vėliau – rudenį viešbučio fasadą turėtų papuošti menininkų iš Liuneno darbai“, – sakė A. Vološkevičius ir teigė, kad privalome puoselėti glaudesnius ryšius su miestais partneriais.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez...?id=81114001#/