Mažoji architektūra Panevėžyje

[Audrys]

Mieste daugės požeminių konteinerių aikštelių

Panevėžyje plečiama moderni atliekų infrastruktūra – dar šiemet turėtų atsirasti 15 papildomų požeminių konteinerių aikštelių.



„Dar praėjusiais metais Panevėžys žengė svarbų žingsnį modernios atliekų tvarkymo sistemos link – ES ir miesto biudžeto lėšomis buvo įrengta 20 požeminių konteinerių aikštelių. Ekologijos ir tvarumo skatinimas – vienas iš prioritetų, kuriant ateities Panevėžį. Šiemet įrengus 15 naujų, miestas iš viso turės jau 35 modernias požeminių konteinerių aikšteles ir tai leis miestiečiams patogiau tvarkytis su atliekomis, jas rūšiuoti. Tik nuo mūsų visų kasdienių įpročių priklauso, kokioje aplinkoje gyvensime“, – teigia Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.

Naujų požeminių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių vietos pasirinktos atsižvelgus į esamų aikštelių išdėstymo tęstinumą, taip pat jos suplanuotos prie pagrindinių gatvių, centrinėje miesto dalyje, prie traukos centrų ar ten, kur netrukdo komunikacijos. Jos bus įrengtos Nemuno g. 23, Nemuno g. 31A, Klaipėdos g. 124, Klaipėdos g. 134, Parko g. 27, Beržų g. 17, Beržų g. 35, Ramygalos g. 59, Smėlynės g. 51, Nepriklausomybės a. 9, Aldonos g. 7, Savanorių a. 3, Kranto g./Anykščių g., Respublikos g. 33, 37 ir 68. Visose stovės stiklo, plastiko, popieriaus ir buitinių atliekų konteineriai.

Šiuo metu panevėžiečiai jau naudojasi 20 požeminių konteinerių aikštelių, kurios įrengtos šalia Nemuno g. 14, 64, 72, 76, 80, Klaipėdos g. 95, 96, 106, 116, Parko g. 9, Ramygalos g. 37 ir 57, Aukštaičių g. 5, Marijonų g. 36 ir 51, Sodų g. 26/Katedros g., Vilniaus g. 16 ir 21, Ukmergės g. 47, Topolių al. 4. Čia pastatyta 80 3 kub. m talpos popieriaus, plastiko, stiklo, buitinių atliekų konteinerių.

Komunalinių atliekų rūšiavimo infrastruktūros plėtros projektui įgyvendinti Savivaldybė gavo daugiau kaip 1,9 mln. ES investicijų. Beveik 286 tūkst. Eur prisidėjo miestas.

https://www.panevezys.lt/lt/naujieno...iniu-h37f.html

[Audrys]

Ministerija skyrė lėšų Vytauto Žemkalnio gimnazijos stadionui atnaujinti

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės įsakymu paskirstytos lėšos 31 šalies sporto aikštynų atnaujinimui. Lėšos skirtos ir Vytauto Žemkalnio gimnazijos stadionui atnaujinti.

„Gyventojų sveikos gyvensenos puoselėjimas, sporto integracijos į švietimą stiprinimas, sporto infrastruktūros tobulinimas – vienas iš Savivaldybės prioritetų. Tad džiugu, kad bus atnaujintas ir visuomenei pritaikytas dar vienas sporto objektas – V. Žemkalnio gimnazijos stadionas. Šiuo atnaujintu stadionu galės naudotis ne tik Vytauto Žemkalnio gimnazijos mokiniai, bet ir Raimundo Sargūno sporto gimnazijos, Panevėžio sporto centro ugdytiniai, taip pat ir miesto bendruomenė“, – teigia Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.

Atnaujinant Vytauto Žemkalnio gimnazijos stadiono aikštyną bus įrengti lengvosios ir sunkiosios atletikų sektoriai: trumpų ir ilgų distancijų bėgimo takeliai, šuolių į tolį, aukštį, trišuolių, rutulio stūmimo vietos, projektuojama universali aikštelė, kurioje bus įrengtos rankinio / mini futbolo, tinklinio, teniso, krepšinio aikštelės, įrengti treniruokliai. Aikštėje taip pat planuoja įrengti naują ir atstatyti pažeistą veją, pastatyti mobilius suolus.

Vytauto Žemkalnio gimnazijos stadionui atnaujinti skirta 232 tūkst. Eur, 20 proc. bus skirta iš miesto biudžeto. Stadiono atnaujinimo darbus planuojama įvykdyti šiemet.

Šalies sporto aikštynų atnaujinimo programa siekiama pagerinti švietimo įstaigų sporto aikštynų būklę, sudaryti sąlygas mokiniams ir bendruomenės nariams aktyviau dalyvauti fizinio aktyvumo ir sporto veikloje.

https://www.panevezys.lt/lt/naujieno...lesu-8ang.html

[Audrys]

Apie naują Laisvės aikštės fontaną. Tiesa pasakius nieko per daug įspūdingo, esu mates ir geresnių fontanų Lietuvoje.

Laukia įspūdingi vaizdai: pradeda veikti Panevėžio fontanai

Šiemet šiltuoju sezonu viešąsias miesto erdves puoš kol kas du nauji fontanai – Kultūros ir poilsio parke bei Laisvės aikštėje. Planuojama, kad centrinėje miesto dalyje naujasis fontanas veiks nuo 8 iki 22 val.

Skaitykite plačiau JP.lt:
https://jp.lt/laukia-ispudingi-vaizd...zio-fontanai1/

[Audrys]

Panevėžiečiai kviečiami pašalinti senas pašto dėžutes: to nepadariusiųjų – laukia nemalonumai

Panevėžio miesto savivaldybė informuoja, kad nuo šių metų rugpjūčio 6 d. mieste nebeliks senų (geltonos spalvos) pašto dėžučių blokų.



„Miesto gyventojų, kurie dar iki šiol naudoja senas pašto dėžutes korespondencijai gauti, prašome iki rugpjūčio 6 d. įsirengti savo laiškų dėžutę. Tai padaryti įpareigoja Lietuvos pašto įstatymas, kuriame numatyta, kaip turėtų atrodyti tvarkinga pašto dėžutė ir kad už ją atsako pats gyventojas“, – sako Panevėžio miesto savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Daiva Svirelienė.

Atkreipiame dėmesį, kad gaunamųjų laiškų dėžutės turi būti įrengtos lengvai prieinamoje vietoje, sudarant galimybę pašto paslaugos teikėjams netrukdomai prie jų patekti, o įmonėse, įstaigose, organizacijose – prie pagrindinių įėjimų. Individualių ar sodininkų bendrijose esančių namų savininkai gaunamųjų laiškų dėžutes įsirengti turi prie įėjimo į jų sklypus arba ant greta gatvės esančių namų sienų, tvorų, stovelių.

Šios dėžutės turi būti rakinamos, aiškiai ir suprantamai sunumeruotos. Ant įmonių, įstaigų ir organizacijų gaunamųjų laiškų dėžučių turi būti įskaitomai užrašytas įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas.

Iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. neįsirengus gaunamųjų laiškų dėžutės arba ją įsirengus netinkamai, t. y. neatitinkančią anksčiau išvardintų nustatytų reikalavimų, ir dėl to sudarančią keblumų pristatyti pašto siuntą, pašto paslaugos teikėjas informuos gavėją apie gautą siuntą ir nurodys, kur bei kokiu laiku gavėjas galės atvykti jos atsiimti. Jeigu informuoti gavėjo neįmanoma, pašto paslaugos teikėjas apie tai informuos siuntėją.

Kilus klausimams dėl pašto dėžutės bloko pašalinimo prašome kreiptis į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją tel. (8 45) 501 211.

Skaičiuojama, kad šiuo metu Panevėžyje yra apie 300 senų pašto dėžučių blokų.

Skaitykite plačiau JP.lt:
https://jp.lt/panevezieciai-kvieciam...emalonumai/

[Audrys]

Teatras atsikrato senienomis

Besikeičiančio Panevėžio vaizdas ir Juozo Miltinio dramos teatrą paskatino keisti tai, kas reklamuoja jį patį.

Pandemijos suvaržytas teatras ėmėsi iš miesto viešųjų erdvių išgabenti iki šiol į jo renginius kviesdavusias gelžbetonines reklamines kolonas. J. Miltinio dramos teatro direktoriaus pavaduotojo Donato Petrakovo teigimu, utilizuoti numatytas 30 reklaminių kolonų teatras iš privačios bendrovės įsigijo prieš 6 metus, už kiekvieną jų mokėta po 150 eurų.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...senienomis/

[Audrys]

Uždarytas pėsčiųjų tiltas prie Bendruomenių rūmų ir ligoninės rekonstrukcijai.

[AšNeRobotas]

Uždarytas pėsčiųjų tiltas prie Bendruomenių rūmų ir ligoninės rekonstrukcijai.

Galetų tą vamzdį subtiliau įkomponuot į tiltą.

[Audrys]

Galetų tą vamzdį subtiliau įkomponuot į tiltą.

Jeigu nieko nepakeitė, tai pagal pirminę vizualizacija, turėtu šiek tiek pasislėpti.

[Audrys]

Metalinį miesto simbolį žada sugrąžinti

Nors tiek į Senvagę, tiek ir Bendruomenių rūmų prieigas dabar geriau kojos nekelti, daugelis panevėžiečių pastebėjo, kad jau kuris laikas dingusios metalinės vėžio ir trijų vyriškių skulptūros.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...a-sugrazinti/#

https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...-sugrazinti-2/

[Audrys]

Užtvanką ruošia istoriniam remontui

Panevėžio tiltus ruošiantis remontuoti, tas pats laukia ir J. Biliūno gatvėje esančios „Ekrano“ užtvankos, dar niekada nemačiusios atnaujinimo.

Tam lėšų Savivaldybė rengiasi prašyti valstybės.



Nukreips upės vagą

Užtvankos statytojai mena, jog daugiau nei prieš keturis dešimtmečius užtvenkiant marias netrūko rezonansinių skandalų. Miestui ir rajonui susipykus, po marių vandeniu atsidūrė transformatorinė ir Dembava liko be elektros.

O šįmet planuotam remontuoti Nemuno gatvės tiltui teks palaukti geresnių laikų – jam lėšų valstybės kišenėje neatsirado.

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojo Dariaus Linkono teigimu, Nemuno gatvės tilto remontui prašyta dalies finansavimo – apie milijono eurų. Sulaukusi neigiamo atsakymo, Savivaldybė laimę bandys kitąmet.

Pinigų iš valstybės bus prašoma ir J. Biliūno gatvės tilto bei užtvankos kapitaliniam remontui. Pasak D. Linkono, tam jau parengtas ir projektas.

Remontuojant užtvanką, Nevėžio vanduo turėtų būti nukreiptas į šoną, o vėliau vėl sugrąžintas į savo vagą. Skaičiuojama, kad atnaujinti tiltą kartu su užtvanka gali kainuoti daugiau nei 2 mln. eurų.



Tiltai laukia eilėje

Pasak D. Linkono, iš visų miesto tiltų prasčiausia esančių J. Biliūno ir Nemuno gatvėse būklė.

„J. Biliūno gatvės tilto būklė prastesnė nei Nemuno gatvės, bet remontuoti reikia abu tiltus, abiejų prasta situacija“, – teigia vedėjo pavaduotojas.

Jei ir kitais metais Savivaldybei nepavyktų gauti finansavimo tiltams remontuoti, gali būti svarstoma darbus pradėti savomis lėšomis.

Savivaldybė jau turi ir Respublikos gatvės tilto rekonstrukcijos projektą, bet iš kur gautų lėšų jo remontui, kol kas nežinoma. Šis tiltas – trečias tvarkymo eilėje, o ketvirtas – vadinamasis Savitiškio gatvės. Šiemet pastarojo tilto remonto projekto dar net neplanuojama užsakyti.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...niam-remontui/

[Audrys]

Panevėžiečiai gali balsuoti už bendruomenės iniciatyvas

Panevėžyje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai iki birželio 30 d. kviečiami balsuoti už jiems patraukliausias Panevėžio miestui pasiūlytas bendruomenės iniciatyvas. Šios iniciatyvos – tai galimybė gyventojams įsitraukti į miesto teritorijų atnaujinimą ir biudžeto formavimą. Iš pateiktų miestiečių iniciatyvų balsuoti atrinktos 3 projektų idėjos, atitikusios administracinės atitikties vertinimą bei Projektų idėjų atrankos ir finansavimo tvarkos apraše nurodytus reikalavimus.



Panevėžio mieste gyvenamąją vietą deklaravęs gyventojas gali balsuoti už pateiktas projektines idėjas, atiduodamas po 1 balsą už kiekvieną projekto idėją. Balsavus daugiau kartų, galioja paskutinis balsavimas. Asmuo balsavimo anketoje turi nurodyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, gimimo datą ir deklaruotą gyvenamąją vietą. Šie duomenys, nurodyti balsavimo metu, bus naudojami tik balsuojančiam asmeniui identifikuoti ir patikrinti, kiek kartų asmuo balsavo, tačiau jie nebus skelbiami viešai. Balsavimas vyks iki birželio 30 d.

Balsuoti atrinktos bendruomenės iniciatyvos:

1. „A. Baranausko pušynėlio ir jo prieigų sutvarkymas“;
2. „Rožyno lauko gimnastikos aikštelė“;
3. „Panevėžio šokių terasa“.

Plačiau apie bendruomenės projektus ir balsavimą rasite čia:

https://www.panevezys.lt/lt/naujieno...i-uz-akqa.html

[Audrys]

K. Paltaroko gimnazijos stadione – išmanūs treniruokliai

Šalia Panevėžio K. Paltaroko gimnazijos stadiono vienas paskui kitą statomi nauji lauko treniruokliai.

Siekiant sukurti tinkamas sąlygas aktyviam, saugiam, sveikam bei turiningam laisvalaikio leidimui, šalia mokyklos, įrenginėjami ne tik įprasti treniruokliai rankoms, kojoms, pilvo presui, bet ir išmanieji treniruokliai. Vienas jų – dviratis. Jį minant, ekrane bus galima matyti nuvažiuotus kilometrus bei sudegintas kalorijas. Mažiesiems įrengtas judraus žaidimo kupolas, lavinantis vaikų reakciją.

Įrengs modernų stadioną

Šiais metais mokyklos laukia dar viena naujovė. Jau rugsėjį planuojama pradėti rekonstruoti sporto bazę – šalia mokyklos esantį stadioną. Tam iš Sporto rėmimo fondo gimnazijai skirti daugiau nei 448 tūkst. eurų.

„Bus sutvarkyti bėgimo takai, veja. Atsiras apie 200 sėdimų vietų, stadionas aptvertas tvora, įrengtas apšvietimas. Be to, stadione bus privestos komunikacijos ir bus pastatyti moduliniai konteineriai, kuriuose bus įrengti dušai, sanitariniai mazgai“, – trumpai pristatė gimnazijos stadiono renovacijos projektą G. Gailiūnienė ir tęsė: „Kadangi projekte numatyta nemažai dėmesio skirti neįgaliesiems, stadionas bus pritaikytas ir jų reikmėms. Bendradarbiaujame su šv. Juozapo globos namais, Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjunga. Todėl stadione atsiras vietų pritaikytų negalią turintiems ir globos namų senjorams.“

Skaitykite plačiau JP.lt:
https://jp.lt/k-paltaroko-gimnazijos...treniruokliai/

[Audrys]

Skirtas finansavimas pripučiamojo futbolo maniežo įrengimui Panevėžyje

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš sporto rėmimo fondo pripučiamajam Panevėžio futbolo maniežui įrengti skyrė 450 tūkst. Eur.

Beržų progimnazijos stadione įrengiant pripučiamąjį futbolo maniežą bus modernizuojama ten esanti futbolo aikštė, ant jos paklojant sintetinę iki 110 x 77 metrų futbolo dangą ir sukonstruojant iki 22 metrų aukščio pripučiamą kupolą. Planuojama įrengti ne mažiau kaip 500 sėdimų vietų žiūrovams, sumontuoti apšvietimo, vėdinimo, šildymo sistemas, įrengti administracines patalpas sportininkams, teisėjams, aptarnaujančiam personalui, neįgaliesiems pritaikytus tualetus.

Planuojama, kad pripučiamojo futbolo maniežo projektas bus įgyvendintas per ateinančius 2 metus.

https://www.panevezys.lt/lt/naujieno...as-pripuciamo-

[Panevezietis]

Miesto vartai laukia geresnių laikų

Įvažas į Panevėžį žymintys riboženkliai skaičiuoja jau ketvirtą dešimtį ir galima juos pavadinti tik antireprezentacine vizitine kortele – aptrupėję bei apšiurę, nebeatitinkantys tikrųjų miesto ribų. Praėjusiais metais Savivaldybė buvo užsimojusi pakeisti pagrindinius riboženklius naujesniais ir modernesniais, tačiau iš trijų konkurse pasiūlytų variantų nė vienas netiko.



Sovietmečio palikimas

Dar prieš trejetą metų Aukštaitijos sostinė tapo pašaipų objektu, kai prie įvažos į miestą iš Šiaulių pusės išdygo didžiulis vieno prekybos giganto stendas, nustelbęs miesto riboženklį. Tąkart juokauta, kad Panevėžys keičia vardą. Prekybos centrui leidimą gigantiškai reklamai išdavę Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistai savo klaidų neįžvelgė ir tvirtino, kad tokie keistumai laikini – Panevėžio riboženklį žadėta netrukus atnaujinti ir perkelti tolėliau, ties tikrąja miesto riba.

Neatitiko miesto vizijos

Pernai skelbtas viešųjų pirkimų konkursas naujiems riboženkliams pastatyti baigėsi be rezultatų. Jį skelbdama, Savivaldybė buvo numačiusi 90 tūkst. eurų dviem riboženkliams pastatyti – ties įvažomis nuo Šiaulių bei Vilniaus ir Kauno pusės. Nors buvo pasiūlyti trys skirtingi variantai, komisijai netiko nė vienas. Pasak Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiosios specialistės Vitos Bubliauskaitės, tai, kas buvo pasiūlyta konkurso metu, visiškai neatitiko miesto vizijos. Konkurso sąlygose buvo akcentuota, kad laukiama vizualiai patrauklių, įdomių ir dėmesį atkreipiančių ženklų, kurie galėtų būti naudojami ir miesto informacijos sklaidai, pavyzdžiui, palikta galimybė sukurti aplikacijai, kurią būtų galima keisti. Buvo pageidaujama, kad miesto ribos ženklas būtų matomas ne tik dieną, bet ir apšviestas naktį, naudotų atsinaujinančius energijos šaltinius.

„Visi darbai buvo per daug griozdiški ar net neproporcingi. Todėl pirkimai buvo nutraukti net neatplėšus vokų su pasiūlytomis kainomis“, – sakė V. Bubliauskaitė.

Ateities klausimas

Po nepavykusio konkurso atsisakyta idėjos atnaujinti miesto riboženklius. Kada galėtų būti skelbiamas naujas konkursas, kol kas nežinia. „Ankstesniame konkurse pateikti labai prasti pasiūlymai. Manome, kad miesto riboženkliai turėtų būti gerokai kuklesni, ne tokie griozdiški kaip dabar“, – kalbėjo V. Bubliauskaitė.

Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus dizaino specialistas Arvydas Narkevičius teigė, kad vienas iš variantų gali būti kiek didesnės miestą žyminčios lentelės, galbūt net apšviestos, bet tikrai ne tokie gremėzdiški riboženkliai, kokie stūkso dabar.

„Reikėtų atsisakyti tokios gigantomanijos. Juk važiuodami į kokį Paryžių tokių didelių riboženklių tikrai nepamatysite. Nė viena Europos šalis tokių monstrų nestatydavo, išskyrus Sovietų Sąjungos valstybes. Tai sovietinio paveldo palikimas“, – tvirtino A. Narkevičius.

Kada atsinaujinimo sulauks miesto riboženkliai, sunku atsakyti – artimiausiu metu lėšų tam nėra numatyta. Panevėžys nėra kažkuo išskirtinis – ir kiti miestai vis dar naudoja sovietmečiu statytus didžiulius riboženklius. Net Vilnius bei Kaunas atnaujino tik dalį jų.

„Daugelyje miestų stovi sovietmečiu statyti riboženkliai. Tais laikais buvo tokia praktika, bet dabar turime žiūrėti vakarietiškai. Kol kas naujo konkurso skelbti neplanuojame, nes dabar yra svarbesnių darbų, kuriems reikalingos investicijos. Riboženkliai – ateities klausimas. Juk ir Roma nebuvo per dieną pastatyta“, – sakė A. Narkevičius.

Nesėkmingi bandymai

Idėja atnaujinti penkias įvažiavimo į miestą vietas – riboženklius kilo dar prieš trylika metų, mat sovietmečiu statyti savotiški miesto tapatybės ženklai nebeatliko nei reprezentacinių, nei ribų žymėjimo funkcijų – per tą laiką Aukštaitijos sostinė gerokai išsiplėtė. Nors 2007-aisiais skelbto konkurso metu buvo pasiūlytos keturios idėjos, komisija ir tada įvertino, jog nė viena jų neatspindi miesto savitumo. Pastatyti naujus riboženklius dar kartą pabandyta 2009-aisiais. Konkurso nugalėtojui buvo pažadėta 10 tūkstančių litų premija, tačiau ir tąkart sudominusio projekto neatsirado.

Tad ir toliau atvykstančiuosius į Panevėžį nuo Šiaulių pusės pasitinka betoninės plokštės su užrašytu miesto vardu, nuo Vilniaus – tik paprastas kelio ženklas su užrašu. Masyvūs riboženkliai įrengti ir nuo Velžio, Piniavos bei Vaivadų pusių. Miesto vartus žymintys ženklai su užrašu „Panevėžys“ pastatyti dar apie 1985-uosius. Jų autorius – architektas Juozas Kublickas, tas pats, kuris suprojektavęs ir Panevėžio santuokų rūmus.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...eresniu-laiku/

Keletas variantu iš projektu, kur neįtiko valdžiai:

















Kai savivaldybėje paklausiau, dėl miesto riboženkliu, atsakymas buvo toks:



Tikiuosiu, kad persigalvos ir kažka įdomaus sugalvos, kaip papuošti miesto vartus.

Aukštaitijos sostinę įvažiuojant į ją iš Rygos pusės nuo šiol reprezentuos plėvele uždengtas masyvus riboženklis. Tokia „vizitinė kortelė“ prie judraus kelio Panevėžys – Ryga atsirado miesto ženklą išniekinus vandalams. Jie ir liks nenubausti. Dėl riboženklio suniokojimo Savivaldybė nesikreipė į policiją. Tokį sprendimą Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga aiškina tuo, kad riboženklio atstatyti neplanuojama.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...lino-vandalai/

[manometras]

Tie riboženkliai išvis nereikalingi. Užtenka kelio ženklų.
Ir visur reikia atsiratyt kvailo įpročio kabinti tą patį kartojančių lentelių, reklamų ir pan. Nei gražu, nei naudinga.

[Effka]

Tie riboženkliai išvis nereikalingi. Užtenka kelio ženklų.
Ir visur reikia atsiratyt kvailo įpročio kabinti tą patį kartojančių lentelių, reklamų ir pan. Nei gražu, nei naudinga.

Kodėl nereikalingi? Mano manymu paprasti kelio ženklai simbolizuoja daugiau kaimo vietovę, o didesni ir išvaizdūs - miesto teritoriją. Suprantu, kad kelio ženklas pigiau ir paprasčiau, bet tokie nedideli mažosios architektūros objektai kaip tik pabrėžia vietovės išskirtinumą, kas kiekvienam miestui ir miesteliui turėtų būti svarbu siekiant sukurti jaukią ir gyventojams patrauklią aplinką.

[manometras]

Jie yra nereikalingi, nes pertekliniai, ypač kai stovi ten, iš kur matosi ir paprastieji kelio ženklai. Kas per daug, tas negražu. Tie paprasti kelio ženklai atlieka informacinę funkciją (rodo, kaip vadinasi vietovė ir kaip joje važiuoti).
Sovietmečiu darė tuos didingus ženklus ir dalino visiems visokius ordinus bei garbės raštus, nes nieko realiai kieto ir žavinčio žmones padaryt nelabai galėdavo.
Kur dar Europoje yra statomos tokios konstrukcijos?

Aš visai pritariu minčiai nugriauti jas. Tiesiog nugriauni ir švaru, gražu, jokio kičo, rūpesčių, betvarkės.

[Effka]

Jie yra nereikalingi, nes pertekliniai, ypač kai stovi ten, iš kur matosi ir paprastieji kelio ženklai. Kas per daug, tas negražu. Tie paprasti kelio ženklai atlieka informacinę funkciją (rodo, kaip vadinasi vietovė ir kaip joje važiuoti).
Sovietmečiu darė tuos didingus ženklus ir dalino visiems visokius ordinus bei garbės raštus, nes nieko realiai kieto ir žavinčio žmones padaryt nelabai galėdavo.
Kur dar Europoje yra statomos tokios konstrukcijos?

Aš visai pritariu minčiai nugriauti jas. Tiesiog nugriauni ir švaru, gražu, jokio kičo, rūpesčių, betvarkės.

Manau surandate problemą lygioje vietoje. Gal Europoje tas nėra populiaru, bet pvz. JAV labai paplitęs, kad ir " Welcome to Las Vegas" ženklas, kuris dažnai traukia žmones nusifotografuoti prie jo. Kitas, gal truputi nelabai susijęs, Holivudo ženklas irgi tapęs pasaulinio garso miesto simboliu. Sakyti, kad dideli, miestą reprezentuojantys ženklai yra nereikalingi truputi neteisinga. Manau daugelis žmonių maloniau jaučiasi pravažiavę pro didelį miesto ženklą, nei paprastą kelio ženklą. O jei Europa to neturi, tai neturi tapti visais atvejais etalonas ir mūsų šaliai.

[manometras]

Taip, jeigu žmonėms tai svarbu, jie gali tai statyti ir daryti, ir mokėti už tai savo pinigus, nemažai pinigų. Tiesa, kad tokios konstrukcijos yra pastebimesnės.
Bet man asmeniškai jų nereikia, balsuočiau prieš, jei būtų apklausa.

[Panevezietis]

Nebėra riboženklio. Geriau dabar?