Mažoji architektūra Panevėžyje

[Audrys]

Dar nerašiau, kad Panevėžyje atsirado dar vienas "NARVESEN" spaudos kioskas (tiksliau ne kioskas, o konteineris), vietoj seno "LIETUVOS SPAUDA" kiosko. Konteineri pastatė 2019 metais rugsėjo mėnesi, po mėnesio atsidarė. Šiuo metu Panevėžyje yra trys "NARVESEN" kioskai. Du konteinieriu tipo ir vienas pačiame pc "RYO".

Priminsiu pirmas pastatytas yra prie Autobusų stoties administracinio pastato.

(Buves seniau)


Dabartinis




Antras pastatytas prie Ligoninės Smėlynės g.

(Buves seniau)


Dabartinis








Na trečias nėra ką rodyti, nes jis prekybos centre "RYO" ir tai vienas iš pirmujų "NARVESEN" Panevėžyje. Pirma, kad atsinaujino ir tapo patogesnis, tai čia labai didelis pliusas. Antra, nu bet kodėl tokio dizaino? Kodėl konteinerio tipo dežė? KODĖL??? Juk Vilniuj yra tiek geru pavyzdžiu............

















Bent jau spaudos kioskus galima į tokius pakeisti.







Jei dar žada plėstis "NARVESEN", tai patarimas iškarto pakeisti centre Smėlynės g. esančius dabartinius kioskus prie centrinio tilto sustojime ir Elektros g. pradžioje. Dar galima būtu ir Klaipėdos g. kažkur prie stoteliu. Tikiuosiu, jei tai bus atsižvelgs, kad yra gražesniu ir miestui labiau tinkančiu spaudos paviljonu su stogeliais.

[Effka]

Vilniuj toks dizainas, nes senamiestis, nieks neleis statyti bjaurios dėžutės, o Panevėžy niekas per daug stipriai nesuka galvos, nes nestovi kažkokiose prestižinėse vietose. Gal nebent kažko gražaus būtų galima tikėtis Laisvės aikštėje, bet ten nėra poreikio spaudos kioskui.

[Audrys]

Tai, kad Panevėžy nėra beveik senamiesčio, tai dar nereiškia, kad beleka reikia statyti. Nors dažniausiai dėžes ir stato, bet pasakysiu tikrai gero įvaizdžio dėžės neduoda. Tokie kaip Vilniuj tinka visur, nebutinai senamiesti.

[Ginthus]

Tai, kad Panevėžy nėra beveik senamiesčio, tai dar nereiškia, kad beleka reikia statyti. Nors dažniausiai dėžes ir stato, bet pasakysiu tikrai gero įvaizdžio dėžės neduoda. Tokie kaip Vilniuj tinka visur, nebutinai senamiesti.

Šiaip jau senamiesčio yra išlikę pakankamai (aišku jis labiau praskiestas sovietmečio intarpais, nei Vilniuje). Tik mes jo ėmėm nepastebėti lakstydami tranzitinėmis gatvėmis. Ir iki šiol jo nesugebam susigražinti. Net vat Jakšto gatvėje atkasė akmeninį grindinį, tai išlupo lauk ir užasfaltavo. Pradžiai reiktų bent poros kilometrų spinduliu aplink senvagę uždrausti asfaltą ir iškelti tranzitą. Žmonės pradėtų pastebėti, ko nepastebėjo visą gyvenimą.

[Audrys]

Šiaip jau senamiesčio yra išlikę pakankamai (aišku jis labiau praskiestas sovietmečio intarpais, nei Vilniuje). Tik mes jo ėmėm nepastebėti lakstydami tranzitinėmis gatvėmis. Ir iki šiol jo nesugebam susigražinti. Net vat Jakšto gatvėje atkasė akmeninį grindinį, tai išlupo lauk ir užasfaltavo. Pradžiai reiktų bent poros kilometrų spinduliu aplink senvagę uždrausti asfaltą ir iškelti tranzitą. Žmonės pradėtų pastebėti, ko nepastebėjo visą gyvenimą.

Gal aš jau to senamiesčio nebeižvelgiu, matyt pripratau prie Vilniaus ir Kauno sienamesčio vaizdu, kuriuos dažnai matau. Panevėžys dar jaunas ir skurdus miestas buvo, dauguma žydai ir lenkai, o namu trobos tai ne sienamiestis. Panevėžyje aišku yra tų senu architektūriniu statiniu, bet labai jau dideli atstumai vienas nuo kito. Man įdomiausia kur akmenis išvežė nuo Jakšto gatvės grindinio? Kodėl niekur nepanaudojo kurnors kaip kokiu elementu? Kaip suprantu bandoma atsikratyti nepatogiomis senienomis ir jų istorija.

[Audrys]

Jei jau prakalbom apie senamiestį, straipsnis:

Panevėžiui nuėmė istorinius pavalkus

Išsaugotu senamiesčiu negalintį pasigirti Panevėžį dengusi daugiau nei 300 ha istorinės dalies teritorija sumažinta perpus – iki 147 ha.


Architektai tvirtina, kad kino centro „Garsas“ vietoje leistinas penkių aukštų pastatas neprivalo būti tokio paties dydžio kaip penkiaaukštis daugiabutis. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Tokį sprendimą priėmė miesto Tarybos dauguma, nors opozicija ragino klausimą atidėti ir kaltino, kad naujasis istorinės dalies specialusis planas pritemptas prie kino centro „Garsas“ vietoje suplanuoto Stasio Eidrigevičiaus menų centro.

Nei vaizdingu senamiesčiu, nei pilimis ar kitais išskirtiniais turistus viliojančiais kultūros paveldo objektais negalinti pasididžiuoti Aukštaitijos sostinė Lietuvoje plačiai nuskambėjo, kai dar 2013-aisiais pasiskelbė sauganti milžinišką teritoriją – 314 ha. Tai reiškė, kad paveldosauginiai reikalavimai turėjo būti taikomi ne tik miesto centrinėje dalyje, bet ir toliau nuo jos, pokariu užstatytuose kvartaluose.

Tokios didžiulės miesto istorinės dalies ribos, anuomet patvirtintos Panevėžio politikų, gerokai nesutapo su nurodytomis Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte. Pastarajame Panevėžio saugoma teritorija kur kas mažesnė.

Savivaldybės užsakymu naują istorinės dalies ribų specialųjį planą parengusios vilniečių įmonės „Atamis“ projektų vadovės, architektės, urbanistikos ekspertės Giedrės Miknevičienės teigimu, Panevėžio istorinio centro ribos buvo keistos jau begalę kartų.

„Gali atrodyti, kad tie specialistai, kurie rengdavo istorinės dalies planus, buvo nekompetentingi ar dar kas nors, bet tai turbūt vienintelė situacija Lietuvoje, kai buvo iš tiesų sunku nustatyti istorinės teritorijos ribas“, – Savivaldybės tarybos posėdyje kalbėjo G. Miknevičienė.

Unikalus miestas

Panevėžys, anot urbanistės, neturi aiškaus centro, aplink kurį kūrėsi miestas. Jis yra vienintelis iš šalies didmiesčių, kurį sudaro trys dalys: senasis Panevėžys, kuris formavosi dabartinės Senamiesčio gatvės kvartale, vėliau pastačius mūrinę Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, centru tapo aplinkui ją susikūrusi Mikolajevkos gyvenvietė ir galiausiai iškilęs naujasis Panevėžys su jo centru – Laisvės aikšte.

Per amžius šios teritorijos, žyminčios Panevėžio istorinę raidą, gerokai pakito. Juolab kad sovietmečiu jos nebuvo registruotos kaip urbanistikos paminklas ir buvo perstatomos.

„Kai visi Lietuvos istoriniai miesteliai buvo traukiami į sudarinėjamą urbanistikos paminklų sąrašą, Panevėžys nepateko. Jis įtrauktas žymiai vėliau“, – teigė G. Miknevičienė.

Anot jos, nustačius 147 ha istorinę dalį, už jos ribų likę vertingi kultūros paveldo objektai ir toliau bus saugomi. „Neturi visa teritorija vos ne iki miesto pakraščių, kur yra kultūros paveldo objektai, būti saugoma kaip istorinė su atitinkamai keliamais reikalavimais“, – pabrėžė G. Miknevičienė.

Anot jos, naujasis specialusis istorinės dalies planas parengtas remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu ir jame nurodytais kriterijais.

Įtarė stumiant SEMC

Tarybos opozicija mano, kad naujasis specialusis planas buvo koreguojamas siekiant dokumentą pritaikyti prie SEMC projekto ir jau išduoto statybos leidimo.

„Kodėl yra saugomas perimetrinis užstatymas nuo J. Masiulio knygyno iki buvusios mokytojų seminarijos, o į kitą Respublikos g. pusę jau perimetrinis užstatymas nesaugomas?“ – klausė Tarybos narė konservatorė Indiana Grigienė.

Plano rengėjai patvirtino, kad politikei susirūpinimą sukėlusi gatvės dalis numatyta kaip laisvo planavimo teritorija. „Ten, kur yra perimetrinis užstatymas, ten jis ir saugomas. O čia laisvo planavimo teritorija, nes išnykęs perimetrinis užstatymas. Mes irgi norime, kad čia jis atsirastų. Todėl šioje vietoje projektuojant pastatus pagrindinis tikslas turėtų būti, kad būtų daromas perimetrinis užstatymas“, – aiškino G. Miknevičienė.

Tarybos narė, Žaliųjų partijos atstovė Gema Umbrasienė pareiškė, kad, anot jos, niekam ne paslaptis, jog laisvo planavimo teritorijos atsirado tam, kad būtų įteisintas SEMC pastatas, kuris yra suprojektuotas ir jam išduotas statybų leidimas.

„Ar neatrodo, kad šitos plytos atsiradimas prieštaraus šios teritorijos reikalavimams?“ – įtarė G. Umbrasienė.

Taip pat opozicijai priklausantis judėjimo „Kartu“ atstovas Ričardas Bakanauskas nusistebėjo, kad specialiajame plane leistinas statinių aukštis nurodytas aukštais.

„Labai įdomūs mato vienetai – ne metrai, ne pėdos, o aukštai. Nuo kada aukštingumą nustatinėjame aukštais?“ – klausė politikas. Pasak G. Miknevičienės, čia nėra nieko keisto – visoms laisvo planavimo teritorijoms galioja bendras reikalavimas, jog pastatai jose negali viršyti 5 aukštų, tačiau koks aukštis turėtų būti metrais, nustatoma jau konkrečiai projektuojant pastatą ir atlikus aplinkos analizę. Vadinasi, toje vietoje, kur dabar stūkso kino centras „Garsas“ leistini irgi penkių aukštų pastatai.

Aukštas aukštui nelygu

Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialisto B. Pučkio teigimu, Panevėžio istorinėje dalyje numatytas ne vienas kvartalas – laisvo planavimo teritorija.

„Tai vietos, kurios po karo užstatytos visuomeninės paskirties pastatais. Respublikos gatvėje – kino centras „Garsas“, buvusios apskrities viršininko administracijos pastatas, Santuokų rūmai, J. Urbšio gatvėje nauji pastatai. Tarpukariu ten stovėjo vieno aukšto pastatai, taip pat ūkiniai, sandėliai. Specialusis planas nurodo, kad šitose teritorijose galima projektuoti naujus pastatus, atsižvelgiant į architektūros įstatymus, ekspertų išvadas ir parengus projektinius pasiūlymus. Tai gali būti ir vieno, ir dviejų, ir visų penkių aukštų pastatai“, – aiškino B. Pučkis.

Anot jo, 2013 m. istorinės dalies specialiajame plane buvo numatyta, kad didžiulėje teritorijoje leistini 19 metrų aukščio pastatai, tačiau miesto bendrajame plane žymima, kad šitą teritoriją leistina užstatyti penkiaaukščiais. Pasak B. Pučkio, tai buvo esminė klaida – specialusis planas negali prieštarauti bendrajam.

O gyvenamasis penkių aukštų namas nebūtinai bus toks pat, kaip tiek pat aukštų turintis visuomeninės paskirties.

„Daugiabučių namų patalpų aukštis 2,5 m, o pridėjus po metrą cokoliui ir parapetams penkių aukštų namas bus 14,5 metro. Kultūros, mokslo paskirties pastatuose patalpų aukštis ne mažesnis nei 3,30 m, taigi penkių aukštų toks pastatas bus 18,5 m. Parodų rūmų pastate, kaip SEMC, kur reikės eksponuoti didelės apimties gobelenus, kaip kad Valdovų rūmuose, aukštas skulptūras, logiška, kad patalpoms reikalingas 4 m aukštis, taigi,toks penkių aukštų pastatas sieks 22 metrus“, – skaičiavo B. Pučkis.

Nematė priežasčių atidėti

Taryboje kilus diskusijoms dėl koreguojamo Panevėžio istorinės dalies specialiojo plano, opozicija ragino klausimą atidėti ir plano projektą pateikti įvertinti Architektų tarybai. To politikų posėdžio pradžioje paprašė grupės „Išsaugoti „Garsą“ atstovai.

Tarybos narys Petras Luomanas paragino ne atidėlioti, o balsuoti.

„Tas Panevėžio istorinės dalies išplėtimas buvo nelogiškas. Siūlau pritarti specialiajam planui ir neieškoti nerealių priežasčių jį atmesti“, – pabrėžė politikas. Juolab kad, anot jo, specialiojo plano projektui pritarė jį vertinusios institucijos.

Keturiolikai Tarybos narių balsavus už naująjį planą, aštuoniems prieš ir dviem susilaikius, Panevėžio istorinės dalies specialusis planas pakeistas.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...nius-pavalkus/

[Audrys]

Miesto vartai laukia geresnių laikų

Įvažas į Panevėžį žymintys riboženkliai skaičiuoja jau ketvirtą dešimtį ir galima juos pavadinti tik antireprezentacine vizitine kortele – aptrupėję bei apšiurę, nebeatitinkantys tikrųjų miesto ribų. Praėjusiais metais Savivaldybė buvo užsimojusi pakeisti pagrindinius riboženklius naujesniais ir modernesniais, tačiau iš trijų konkurse pasiūlytų variantų nė vienas netiko.



Sovietmečio palikimas

Dar prieš trejetą metų Aukštaitijos sostinė tapo pašaipų objektu, kai prie įvažos į miestą iš Šiaulių pusės išdygo didžiulis vieno prekybos giganto stendas, nustelbęs miesto riboženklį. Tąkart juokauta, kad Panevėžys keičia vardą. Prekybos centrui leidimą gigantiškai reklamai išdavę Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistai savo klaidų neįžvelgė ir tvirtino, kad tokie keistumai laikini – Panevėžio riboženklį žadėta netrukus atnaujinti ir perkelti tolėliau, ties tikrąja miesto riba.

Neatitiko miesto vizijos

Pernai skelbtas viešųjų pirkimų konkursas naujiems riboženkliams pastatyti baigėsi be rezultatų. Jį skelbdama, Savivaldybė buvo numačiusi 90 tūkst. eurų dviem riboženkliams pastatyti – ties įvažomis nuo Šiaulių bei Vilniaus ir Kauno pusės. Nors buvo pasiūlyti trys skirtingi variantai, komisijai netiko nė vienas. Pasak Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiosios specialistės Vitos Bubliauskaitės, tai, kas buvo pasiūlyta konkurso metu, visiškai neatitiko miesto vizijos. Konkurso sąlygose buvo akcentuota, kad laukiama vizualiai patrauklių, įdomių ir dėmesį atkreipiančių ženklų, kurie galėtų būti naudojami ir miesto informacijos sklaidai, pavyzdžiui, palikta galimybė sukurti aplikacijai, kurią būtų galima keisti. Buvo pageidaujama, kad miesto ribos ženklas būtų matomas ne tik dieną, bet ir apšviestas naktį, naudotų atsinaujinančius energijos šaltinius.

„Visi darbai buvo per daug griozdiški ar net neproporcingi. Todėl pirkimai buvo nutraukti net neatplėšus vokų su pasiūlytomis kainomis“, – sakė V. Bubliauskaitė.

Ateities klausimas

Po nepavykusio konkurso atsisakyta idėjos atnaujinti miesto riboženklius. Kada galėtų būti skelbiamas naujas konkursas, kol kas nežinia. „Ankstesniame konkurse pateikti labai prasti pasiūlymai. Manome, kad miesto riboženkliai turėtų būti gerokai kuklesni, ne tokie griozdiški kaip dabar“, – kalbėjo V. Bubliauskaitė.

Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus dizaino specialistas Arvydas Narkevičius teigė, kad vienas iš variantų gali būti kiek didesnės miestą žyminčios lentelės, galbūt net apšviestos, bet tikrai ne tokie gremėzdiški riboženkliai, kokie stūkso dabar.

„Reikėtų atsisakyti tokios gigantomanijos. Juk važiuodami į kokį Paryžių tokių didelių riboženklių tikrai nepamatysite. Nė viena Europos šalis tokių monstrų nestatydavo, išskyrus Sovietų Sąjungos valstybes. Tai sovietinio paveldo palikimas“, – tvirtino A. Narkevičius.

Kada atsinaujinimo sulauks miesto riboženkliai, sunku atsakyti – artimiausiu metu lėšų tam nėra numatyta. Panevėžys nėra kažkuo išskirtinis – ir kiti miestai vis dar naudoja sovietmečiu statytus didžiulius riboženklius. Net Vilnius bei Kaunas atnaujino tik dalį jų.

„Daugelyje miestų stovi sovietmečiu statyti riboženkliai. Tais laikais buvo tokia praktika, bet dabar turime žiūrėti vakarietiškai. Kol kas naujo konkurso skelbti neplanuojame, nes dabar yra svarbesnių darbų, kuriems reikalingos investicijos. Riboženkliai – ateities klausimas. Juk ir Roma nebuvo per dieną pastatyta“, – sakė A. Narkevičius.

Nesėkmingi bandymai

Idėja atnaujinti penkias įvažiavimo į miestą vietas – riboženklius kilo dar prieš trylika metų, mat sovietmečiu statyti savotiški miesto tapatybės ženklai nebeatliko nei reprezentacinių, nei ribų žymėjimo funkcijų – per tą laiką Aukštaitijos sostinė gerokai išsiplėtė. Nors 2007-aisiais skelbto konkurso metu buvo pasiūlytos keturios idėjos, komisija ir tada įvertino, jog nė viena jų neatspindi miesto savitumo. Pastatyti naujus riboženklius dar kartą pabandyta 2009-aisiais. Konkurso nugalėtojui buvo pažadėta 10 tūkstančių litų premija, tačiau ir tąkart sudominusio projekto neatsirado.

Tad ir toliau atvykstančiuosius į Panevėžį nuo Šiaulių pusės pasitinka betoninės plokštės su užrašytu miesto vardu, nuo Vilniaus – tik paprastas kelio ženklas su užrašu. Masyvūs riboženkliai įrengti ir nuo Velžio, Piniavos bei Vaivadų pusių. Miesto vartus žymintys ženklai su užrašu „Panevėžys“ pastatyti dar apie 1985-uosius. Jų autorius – architektas Juozas Kublickas, tas pats, kuris suprojektavęs ir Panevėžio santuokų rūmus.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...eresniu-laiku/

Keletas variantu iš projektu, kur neįtiko valdžiai:

















Kai savivaldybėje paklausiau, dėl miesto riboženkliu, atsakymas buvo toks:



Tikiuosiu, kad persigalvos ir kažka įdomaus sugalvos, kaip papuošti miesto vartus.

[Pyp123]

O man dabartiniai patinka, tik, žinoma, juos reikia atnaujinti ir prižiūrėti... Matyt, per mažos sumos, kad valdžiai nebeįdomu...

[manometras]

Dabartiniai riboženkliai normalūs, tik reikia valyt. O apskritai be jų galima apseit, užtenka kelio ženklų, kaip ir kitur Europoje.

[Audrys]

Apie riboženklius jei jau prakalbome, sutaupant pinigu, tada reiktu dabartinius atnaujinti ir perkelti juos į naujas ribas žyminčias teritorija. Jeigu visdėlto valdžia norėtu nauju, tai galbūt prie seno turėtu dadėti miesto herbą ir bėgančią eilutę su sveikinimu ir dar kokiomis tai naujienomis (temperatūra, galbūt apie priminima dėl greičio, atsargumą kelyje ar dar kažkas).

Pasilikti paprasta ženklą, būtų visai nelogiška, tada turi ir visa Lietuva nugriauti savo riboženklius, nes kitaip man Panevėžys jau būtų kaimas, nors ir dabar nekažka atrodo.
Reikia tiek nedaug, paiimti perdažyti ir perkelti i naujas vietas, galbut padaryti ir apšvietimą, nieko čia daug nereikia.

Manau, kad užtektų ir trijų ar keturių vietu. Nuo Vilniaus ir Kauno pusės prie Pažagienių (galima ir su poilsio zona, aikštele, WC, miesto žemėlapiu ir lankytinomis vietomis), iš Šiaulių pusės prie viaduko taip pat su aikštele, nuo Rygos ar Pasvalio pusės (aikštelė nebutina) ir galbūt nuo Kupiškio pusės prie Vaivadu (bet ten nėra ir butina), daugiau gali tik ženklai stovėti.

Toks ženklinimas nepuošia miesto, beje kaip ir prie Pažagieniu seniausias medinis, kurio vis dar nenuima.



Vis dėlto galima ir toki.



Beje Vilnius turi neblogą.



Keletas senesniu straipsniu:

https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...ia-pavadinima/

https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...zenkliu-ideja/

https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...veziui-netiko/

[Audrys]

Atnaujinimai nuo J. Biliūno g. iki Pajuostės pl. autobusu galinės stotelės rekostruotame dviračių ir pėsčiujų take. Projektas dar nebaigtas.

„Ekrano“ marios tampa patrauklesnės

Panevėžio miesto savivaldybė panevėžiečių poilsio ir rekreacijos reikmėms pritaiko „Ekrano“ marių pakrantes, atnaujina ir tvarko aplinką. Darbai atliekami dviem etapais. Planuojama, kad jie bus baigti šį rudenį.

„Įgyvendinus abu etapus atsinaujins viena didelė „Ekrano“ marių teritorijos pusė nuo J. Biliūno gatvės iki pat rajono administracinių ribų“, - sako projektų vadovas Tadas Stanikūnas.

Įrengiamas apšvietimas, nauji pėsčiųjų ir dviračių takai su poilsio ir pramogų zonomis. Atsiranda poilsio vietos prie vandens, iškylų aikštelės su laužavietėmis, paplūdimio tinklinio, vaikų žaidimų, lauko treniruoklių, gimnastikos, diskgolfo, šunų vedžiojimo aikštelės, valčių ir mažų laivelių nuleidimo į vandenį vieta, mediniai takai su pontoniniais tilteliais vandens link. Pailsėti bus galima medinėse sėdimose platformose.

Pasirūpinta neįgaliaisiais – atsiranda pirmoji mieste jiems pritaikyta maudynių vieta su patogiu nuolydžiu į vandens telkinį, pandusu, specialia persirengimo kabina.

Įrengiami takai J. Biliūno gatvėje, autobusų stotelė Pajuostės pl. ir automobilių aikštelė, rekonstruojami privažiuojamieji keliai. Atsiras pontoninis lieptas ir prieplauka mažiems laiveliams, mediniai tiltai ir kt.

Tvarkomi ir formuojami želdynai, tarp medžių masyvų bus pasodinta šermukšnių.

Ko gero busimos pikniko vietos



Paties mažiausiems





Šunų dresiravimo aikštelė, kolkas užrakinta.



Prie Wake parko treniruokliu aikštelė vyresnio amžiaus žmonėms





Vietoj plytinio sandėliuko, šiais metais pradės statyti Wake parko mini kavinuke dviejų aukštu.



Per visą trasą yra 5 maudyklos su smėliu, persirengimo kambariais ir tokiais tilteliais (turbūt neįgaliesiems pabuti arčiau vandens, aišku jie dar nebaigti).







Yra kolkas įrengtas vienas ir WC









Vaikams šokinėti batutai







Kita maudykla turi kažkokį nuvažiavimą į vandenį





Sportuojantiems rimtai, rimti treniruokliai su treniravimosi programa netgi. (Dar truksta, štangų, TRX diržų, virvių).





Prie pat yra dar viena maudykla ir už jos žaidimų laukas "DISKGOLFAS"



















Dar toliau nusileiduss nuo kalno yra dar viena maudykla, su greičiausiai pikniko vietomis. Šalia padarytas naujas pėsčiujų takas su įdomiu apšvietimu. Dar toliau bus įrengtas nedidelis tiltelis, taip pat planuojama kažkur statyti apžvalgos aikštelę prie Nevėžio, ilgai dar neatsiranda suoliukai su šiukšliadėžėmis. Iki pilno atsinaujinimo dar teks palaukti.

Darbus atlieka UAB „Panevėžio melioracija“, S. Pakarklio įmonė, UAB „JK Ranga“. Rangos vertė – apie 2,5 mln. Eur. „Ekrano“ marių teritorijai tvarkyti Savivaldybė gavo 1,46 mln. Eur ES investicijų, beveik 129 tūkst. Eur skyrė valstybė. Likusi dalis skiriama iš miesto biudžeto.

Primename, kad Savivaldybė užsibrėžė bendruomenės reikmėms pritaikyti ir šiaurinę „Ekrano“ marių teritorijos pusę. Nupirktas daugiau kaip 2,2 ha privačios nuosavybės teise valdytas sklypas su pamėgta panevėžiečių maudynių vieta. Savivaldybė iki šiol kasmet parengdavo teritoriją paplūdimio ir poilsio reikmėms, vasaros sezonu prižiūrėdavo.

„Ekrano“ marių galimybes imasi išnaudoti ir verslas. 2019 m. UAB „Automatikos sistemos“ įrengė vandenlenčių parką, šiemet numatytas vandens batutų parkas.

https://panevezys.lt/lt/naujienos/pa...rano-eu3g.html

[manometras]

Taip, būtų geriausia turėti vienodus riboženklius iš visų pusių. Bet todėl ir geriausia yra taupyt pinigus, perkėlinėt prie naujos miesto ribos paprastus kelio ženklus. O ką daryti dėl turistų, galima palikt spręst komersantams (kas apsimoka, tą ir padarys).

O beje, kur ir kiek Panevėžy yra elektromobilių įkrovimo vietų? Manau, būtų verta prie išvažiavimų/įvažiavimų turėti.

[VNS]

Ties Panevėžiu dideli tarptautiniai srautai. Kažką pasitarus su rajono savivaldybę, manau būtų pointas pastatyt keletą ryškesnių ženklų "PANEVĖŽYS" kažkur prie Via Balticos. Nes dabar tai ten DEPO miestas.

[Audrys]

Taip, būtų geriausia turėti vienodus riboženklius iš visų pusių. Bet todėl ir geriausia yra taupyt pinigus, perkėlinėt prie naujos miesto ribos paprastus kelio ženklus. O ką daryti dėl turistų, galima palikt spręst komersantams (kas apsimoka, tą ir padarys).

O beje, kur ir kiek Panevėžy yra elektromobilių įkrovimo vietų? Manau, būtų verta prie išvažiavimų/įvažiavimų turėti.

Riboženkliu dideliu reikia tik iš pagrindiniu keliu, o paprastu ženklu užtenka iš žvyrkeliniu kelių ir kaimeliu. Visur naujų nereikia. Kaip ir sakiau 3-4 pagrindinės vietos.

Dėl elektromobiliu stoteliu tikslau skaičiaus nepasakysiu: yra prie Babilono, centre Elektros g. prie teismo, taip pat prie kito teismo Savanoriu a., prie "CIDO" arenos arba sporto klubo "IMPULS", dar žinau kai kurios bendrovės turi. Prie vienos tikrai mačiau Pušaloto g. prie autobusu stotelės yra bendrovė Automatikos sistemos AS, kitur nebepasakysiu. Aišku viena, kad reikia jų daugiau prie degaliniu, prie miesto riboženkliu pagrindinių, prie ligoniniu, prekybos centru ir pan.

[Audrys]

„Ekrano“ marios tampa patrauklesnės: atnaujinimo darbai bus baigti šį rudenį

Panevėžio miesto savivaldybė panevėžiečių poilsio ir rekreacijos reikmėms pritaiko „Ekrano“ marių pakrantes, atnaujina ir tvarko aplinką. Darbai atliekami dviem etapais. Planuojama, kad jie bus baigti šį rudenį.



„Įgyvendinus abu etapus atsinaujins viena didelė „Ekrano“ marių teritorijos pusė nuo J. Biliūno gatvės iki pat rajono administracinių ribų“, – sako projektų vadovas Tadas Stanikūnas.

Įrengiamas apšvietimas, nauji pėsčiųjų ir dviračių takai su poilsio ir pramogų zonomis. Atsiranda poilsio vietos prie vandens, iškylų aikštelės su laužavietėmis, paplūdimio tinklinio, vaikų žaidimų, lauko treniruoklių, gimnastikos, diskgolfo, šunų vedžiojimo aikštelės, valčių ir mažų laivelių nuleidimo į vandenį vieta, mediniai takai su pontoniniais tilteliais vandens link. Pailsėti bus galima medinėse sėdimose platformose.

Pasirūpinta neįgaliaisiais – atsiranda pirmoji mieste jiems pritaikyta maudynių vieta su patogiu nuolydžiu į vandens telkinį, pandusu, specialia persirengimo kabina.

Įrengiami takai J. Biliūno gatvėje, autobusų stotelė Pajuostės pl. ir automobilių aikštelė, rekonstruojami privažiuojamieji keliai. Atsiras pontoninis lieptas ir prieplauka mažiems laiveliams, mediniai tiltai ir kt.

Tvarkomi ir formuojami želdynai, tarp medžių masyvų bus pasodinta šermukšnių.













Darbus atlieka UAB „Panevėžio melioracija“, S. Pakarklio įmonė, UAB „JK Ranga“. Rangos vertė – apie 2,5 mln. Eur. „Ekrano“ marių teritorijai tvarkyti Savivaldybė gavo 1,46 mln. Eur ES investicijų, beveik 129 tūkst. Eur skyrė valstybė. Likusi dalis skiriama iš miesto biudžeto.

Primename, kad Savivaldybė užsibrėžė bendruomenės reikmėms pritaikyti ir šiaurinę „Ekrano“ marių teritorijos pusę. Nupirktas daugiau kaip 2,2 ha privačios nuosavybės teise valdytas sklypas su pamėgta panevėžiečių maudynių vieta. Savivaldybė iki šiol kasmet parengdavo teritoriją paplūdimio ir poilsio reikmėms, vasaros sezonu prižiūrėdavo.

„Ekrano“ marių galimybes imasi išnaudoti ir verslas. 2019 m. UAB „Automatikos sistemos“ įrengė vandenlenčių parką, šiemet numatytas vandens batutų parkas.













https://jp.lt/ekrano-marios-tampa-patrauklesnes1/

[Audrys]

Panevėžiečiai pateikė 12 iniciatyvų, kaip gerinti viešąsias erdves

Panevėžio miesto savivaldybė gavo 12 bendruomenės idėjų viešųjų erdvių infrastruktūrai gerinti ir patrauklumui didinti.

„Smagu, kad pirmąkart mūsų mieste organizuotas konkursas sulaukė gyventojų dėmesio. Panevėžiečiai pasiūlė rengti aktyvaus poilsio zonas, vaikų žaidimų ir treniruoklių aikšteles, gėlėmis apsodinti tam tikrus miesto plotus, tvarkyti žaliąsias teritorijas, gatvių infrastruktūrą, svarbių, istorinių, atmintinų miesto objektų aplinką, įgyvendinti skaitymo skatinimo projektą. Šiuo metu pradėtas pasiūlymų administracinės atitikties vertinimas. Esant neaiškumų, pareiškėjams rekomenduosime per 5 darbo dienas patikslinti ar papildyti projekto idėjos pasiūlyme pateiktą informaciją“, – sako administracijos direktoriaus pavaduotoja Žibutė Gaivenienė.

Vėliau darbo grupė vertins, ar konkreti idėja atitinka konkurso reikalavimus. T. y. ar techniškai gali būti įgyvendinta nurodytoje teritorijoje (valstybinėje žemėje), pagrįstos išlaidos projekto rezultatams pasiekti, nepažeidžiami esamų projektų sprendiniai ir projektuotojų teisės. Taip pat bus sprendžiama, ar idėja atitinka Architektūros įstatymo reikalavimus (dermė su aplinka, estetinė vertė, urbanistinis integralumas, funkcionalumas, aplinkos pritaikymas bendruomenės nariams ir kokybė, inovatyvumas, racionalumas ir kt.).

Kurios idėjos privalo būti realizuotos – balsuodami internetu spręs patys panevėžiečiai. Gyventojų verčiausiais išrinkti projektai bus finansuojami miesto biudžeto lėšomis ir įgyvendinti per metus. Šiemet tam numatyta 40 tūkst. Eur.

https://jp.lt/panevezieciai-pateike-...sasias-erdves/

[manometras]

WC tai nerimtas prie tų “Ekrano” marių, paprastoji kaimo tupykla.

[Audrys]

Panevėžiečiams – tekstilės konteineriai

Panevėžio miesto savivaldybė plečia atliekų rūšiavimo galimybes mieste – atsiras 10 tekstilės surinkimo konteinerių.



Juos kovo mėnesį numatyta pastatyti šiose kolektyvinio naudojimo aikštelėse:

ties Kosmonautų g. 3;

Klaipėdos g. 124;

Parko g. 39;

Žemaičių g. 4;

Beržų g. 17;

Tulpių g. 5;

Vilties g. 47;

S. Kerbedžio g. 12;

J. Basanavičiaus g. 3;

Kniaudiškių g. 71.

Tekstilės konteinerių įsigyta vykdant ES finansuojamą komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtros projektą. Panevėžyje suplanuota įrengti 20 požeminių konteinerių aikštelių, įrengti/atnaujinti 143 antžemines, visas aprūpinti naujais konteineriais.

Bendra projekto vertė – daugiau kaip 2,2 mln. Eur. Iš jų beveik 2 mln. Eur – ES investicijos.

https://panevezys.lt/lt/naujienos/pa...teineriai.html

[Audrys]

Panevėžyje pradėtos dezinfekuoti viešojo transporto stotelės

Dėl koronaviruso grėsmės Panevėžyje planuojama dalinai dezinfekuoti viešąsias erdves ir jos pradėtos dezinfekuoti nuo maršrutinių autobusų stotelių. Pagrindines gatves bendrovės „Panevėžio specialusis autotransportas“ darbuotojai dezinfekuoti pradės, kai naktimis oro temperatūra bus teigiama.



Bendrovės „Panevėžio specialusis autotransportas“ direktorius Rolandas Ramūnas aiškino, kad dezinfekciją mieste pradėjo nuo autobusų stotelių paviljonų.

„Šios savaitės pradžioje pradėjome dezinfekuoti autobusų stoteles. Planuojame jas dezinfekuoti du kartus per savaitę, o jeigu reikės, ir dažniau. Pirmadienį dezinfekavome pirmą kartą, o antrą kartą planuojame penktadienį. Dezinfekcijai naudojame natrio hipochloritą, kurį skiedžiame vandeniu. Brangiai kainuoja, bet Savivaldybė skyrė tam lėšas“, – pasakojo R. Ramūnas.

Įmonės vadovas sako, jog greitu metu turėtų pradėti dezinfekuoti ir Panevėžio gatves.

„Tačiau laukėme, kada atšils orai. Norime sulaukti, kada naktimis oro temperatūra bus teigiama. Mūsų automobiliai labai jautrūs permainingam orui – neigiamai temperatūrai. Sekame hidrometeorologinę informaciją ir labai laukiame lietaus. Jei lietus nuplautų gatves, būtų labai gerai, nes nuplautų visus per žiemą susikaupusius purvus“, – teigė bendrovės direktorius R. Ramūnas ir tvirtino, kad dezinfekuos tas gatves, kuriomis daugiau važinėja transportas.

https://jp.lt/panevezyje-pradetos-de...orto-stoteles/

[Audrys]

Mieste atsiras dar 15 požeminių konteinerių aikštelių

Panevėžyje daugės modernios atliekų tvarkymo sistemos atributų – ES ir miesto biudžeto lėšomis bus įrengta 15 papildomų požeminių konteinerių aikštelių. Šiuo metu pradėti jų projektavimo darbai.



„Įgyvendindami ES finansuojamą projektą buvome suplanavę 20 požeminių konteinerių aikštelių. Sutaupius lėšų per viešuosius pirkimus atsirado galimybė jų įrengti kone dvigubai daugiau. Ja ir pasinaudojome. Taigi atlikus visus darbus miestas turės net 35 požeminių konteinerių aikšteles“, - sako Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

Naujosios aikštelės numatytos ties Savanorių a. 3; Kranto g./Anykščių g.; Respublikos g. 37, 33; Respublikos g. 68; Ramygalos g. 59; Beržų g. 17; Beržų g. 35; Nemuno g. 23; Nemuno g. 31A; Aldonos g. 7; Nepriklausomybės a. 9; Smėlynės g. 51; Klaipėdos g. 124; Klaipėdos g. 134; Parko g. 27. Jas projektuoja viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi UAB „Synergy Solutions“. Planuojama, kad projektavimo darbai bus atlikti iki rudens, jų vertė – beveik 10 tūkst. Eur.

Šiuo metu panevėžiečiai jau naudojasi 20 požeminių konteinerių aikštelių, kurios įrengtos šalia Nemuno g. 14, 64, 72, 76, 80, Klaipėdos g. 95, 96, 106, 116, Parko g. 9, Ramygalos g. 37 ir 57, Aukštaičių g. 5, Marijonų g. 36 ir 51, Sodų g. 26/Katedros g., Vilniaus g. 16 ir 21, Ukmergės g. 47, Topolių al. 4. Čia pastatyta 80 3 kub. m talpos popieriaus, plastiko, stiklo, buitinių atliekų konteinerių.

Šiuo metu mieste įrengiamos/atnaujinamos ir 143 antžeminės aikštelės.

Komunalinių atliekų rūšiavimo infrastruktūros plėtros projektui įgyvendinti Savivaldybė gavo daugiau kaip 1,9 mln. ES investicijų. Beveik 286 tūkst. Eur prisidės miestas.

https://panevezys.lt/lt/naujienos/mi...-dar-abjt.html