Panevėžio LEZ

[Wycka]

/\
O kur tu radai rajono valdžios žodžius? Tavo cituojamame tekste jų nematau.

Wycka, aš nelabai tave suprantu tu siūlai liūdėti, kad gavom 17.5 mln Lt? Taip, mes pralaimėjom Alytui privataus kapitalo investicijas, ir tai iš dalies įvyko todėl, kad Panevėžio pramonės parkas visiškai be jokios infrastruktūros, o šie gauti pinigai bus skirti būtent tam tikslui.

Pačios derybos jau kitas klausimas. Nesu didelis tokių dalykų ekspertas, bet logiškai galvojant paskutinė ranka, kurią turėjo Alytus (ir jau žinojo Panevėžio pasiūlymą) visuomet suteikia didelių pranašumų. Aišku galėjo Vyžintas susisiekti su tuo italu po jo susitikimo Alytuje ir iš naujo persiderėti, o gal taip ir darė, tik nesėkmingai, to jau aš tikrai nzn

Čia jau kita problema matosi - miestui reikia turėti gerą derybininką, kuris visada būtų šalia valdžios atstovų ir padėtų šiems. Tai aktualu ne tik šiuo atveju, bet ir kovojant dėl kitų vyriausybės investicijų, ar kad ir derantis dėl Rail Baltica trasos. Ar turi Panevėžys tokių derybininkų? Geri specialistai tikrai kainuoja, o miestiečiai sunkmečio sąlygomis iškart rėks, kad valdžia išlaidauja samdydama nereikalingus padėjėjus Tik tokie rėksniai retai kada supranta kam kas ir kodėl reikalinga, jie dažniausiai žiūri tik čia ir dabar

Taigi siūlau, Wycka, būti realistu - aukso viduriu tarp optimisto ir pesimisto, žiūrėti į priekį ir planuoti ateitį, o iš praeities klaidų pasimokyti, padaryti išvadas ir jas pamiršti. Jei prisiminsi visa, kas nutiko bloga, gali nusigraužti nagus, nusirauti plaukus, tik ar tuomet galėsi žiūrėti į ateitį iškelta galva ir planuoti siekti naujas aukštumas?

Mano cituojami tekstai paimti iš anksčiau paskelbtų tos pačios temos pranešimų. Šiaip esu optimistas, kai kada net per didelis, gal dėl labai didelių lūkesčių vėliau būna dideli nusivylimai. Vat šįryt DELFI perskaičiau, kad kažkokia Panevėžio logistikos kompanija atleidžia 80 panevėžiečių. Nu bxxt pagalvojau, nejaugi miesto valdžia negalėjo suteikti bankui garantijas ir taip išgelbėti tas darbo vietas? Nereikėtų bedarbio išmokų mokėti, laimėtų visi — tas pats bankas, darbuotojai ir jų šeimų nariai, pati įmonė, pagaliau dalelė visos Lietuvos. Tikiuosi, dar ne viskas prarasta...
Dėl tų 17,5 mln.Lt aš džiaugiuosi, kaip nesidžiaugsi, tik kad va tai panašu į tai, kad kai visi jau suvalgė mėsą ir perėjo prie deserto, tau tik tada atnešė šaukštą sriubai. Nu kodėl tas pats Vyžintas negalėjo tiems italams pasakyti maždaug taip: "imkit Jūs tą kiečiais apaugusį žemės gabalą už simbolinius 10Eu už ha metams pirmus kokius 5 ar 7 metus, mes jums dar ir komunikacijas nutiesime, bet su sąlyga, kad jeigu po 1,5 ar 2 metų gamykla neveiks arba veiks ir joje dirbs mažiau nei pusė (< 45) suplanuoto kiekio miestiečių, tada mes iš Jūsų pareikalausime visų 5000 Eu už ha kasmet". Jeigu tie italai yra tokie rimti kokias dedasi, kažin ar bebūtų važiavę į Alytų. O dabar — sėkmės Alytui, Jūs šįkart buvote geresni...

[auksellis]

Šiandienos Ūkio ministerijos žinutė:
Panevėžyje įsikurs pramoninis parkas
http://www.ukmin.lt/lt/dokumentai/zi...l.php?ID=26389

[pan_zaibas]

Panevėžio LEZ

Pasirašyta paramos sutartis Panevėžio pramonės parkui kurti

Šiandien Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčinskas Lietuvos verslo paramos agentūroje pasirašė 17,5 mln. Lt ES struktūrinių fondų paramos gavimo sutartį Panevėžio pramonės parkui kurti.

Siekdama įkurti mieste pramonės parką, Savivaldybė dirbo kelerius metus: įsigyta žemė, parengti detalieji planai ir techniniai projektai, pasirašytos statybos darbų ir paskolos sutartys. Parengiamųjų darbų vertė - 7,4 mln. Lt, iš jų 4,9 mln. Lt finansavo Savivaldybė, 2,5 mln. Lt - valstybė ir kiti šaltiniai.

Ūkio ministerijos teigimu, tikro pramonės parko su aiškia vizija ir specializacija atsiradimas bus teigiamas postūmis ne tik Panevėžio, bet ir visos šalies pramonei, verslui ir mokslui. Panevėžio miesto savivaldybė pirmoji įvykdė ministerijos reikalavimus, pateikė parko viziją ir numatė jo specializaciją - aukštųjų technologijų sritį. Gavus ES paramą, susisiekimo požiūriu strategiškai patogioje 35 ha teritorijoje šalia „Via Baltica" automagistralės bus sukurta aukštųjų technologijų plėtrai tinkama infrastruktūra - tiesiamos gatvės, rengiami elektros, vandentiekio, nuotekų, lietaus kanalizacijos tinklai.

Planuojama, kad čia įsikurs elektronikos, mechatronikos ir elektrotechnikos įmonės, kursiančios didelę pridėtinę vertę turinčius produktus ir paslaugas. Parkas bus atviras vietos investuotojams, tačiau daugiau dėmesio ketinama skirti užsienio investicijoms pritraukti.

„Tai bene antrasis (po arenos) pagal savo finansinę vertę ir svarbą Savivaldybės projektas. Džiaugiuosi, kad jam atiduotas darbas ir skirtos išlaidos buvo ne veltui, sklandžiai bendradarbiauta su Ūkio ministerijos, Lietuvos verslo paramos agentūros specialistais. Tačiau labiausiai džiugina Panevėžiui aktuali perspektyva - čia įsikuriančiose įmonėse galės dirbti mūsų miesto gyventojai", - sako Savivaldybės administracijos direktorius S.Karčinskas.

Pramonės parko statybos darbai bus pradėti jau šį mėnesį, jų pabaiga numatoma 2010 metų spalį. Statybos darbus vykdys viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi AB „Panevėžio keliai".

http://www.aina.lt/

[Vidma]

Panevėžio pramonės parke pajudėjo ledai
Daiva Savickienė, „Panevėžio balsas“
2009 spalio mėn. 8 d. 19:51

Panevėžio miesto savivaldybė Lietuvos verslo paramos agentūroje pagaliau pasirašė paramos gavimo sutartį Panevėžio pramonės parkui kurti. Tikimasi, jog darbai prasidės jau po poros savaičių.

Tikisi teigiamų pokyčių

Po kelerių metų darbo Panevėžio miesto savivaldybė pagaliau pasirašė 17,5 mln. litų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos gavimo sutartį Panevėžio pramonės parkui kurti. Tai bene viena didžiausių ir svarbiausių investicijų mieste po arenos statybų. Per tą laiką, kol buvo siekta šios paramos, Savivaldybė įsigijo žemę parkui kurti, parengė detaliuosius planus ir techninius projektus, pasirašė statybos darbų ir paskolos sutartis. Parengiamųjų darbų vertė viršijo 7 mln. litų. Iš jų beveik 5 mln. litų buvo skyrusi Savivaldybė.

Tiek Ūkio ministerija, tiek Panevėžio savivaldybė tikisi, jog naujo pramonės parko kūrimas teigiamai atsilieps ne vien miestui, bet ir visai šaliai.

Beje, Ūkio ministerija, prieš skirdama paramą, Savivaldybei buvo skyrusi užduotį pateikti aiškesnę pramonės parko viziją. Numatyta, kad parko specializacija bus aukštųjų technologijų sritis. Planuojama, kad Panevėžio pramonės parke įsikurs elektronikos, mechatronikos ir elektrotechnikos įmonės, kursiančios pridėtinę vertę turinčius produktus ir paslaugas.

Pramonės parko statybos prasidės dar šį mėnesį. Pasak Savivaldybės mero pavaduotojo Ramūno Vyžinto, tikimasi, jog tai įvyks daugiausia už poros savaičių – maždaug spalio 19–23 dienomis.
Šiemet bus atlikta tiek darbų, kiek leis oro sąlygos. Viso parko statybos darbai turės bus baigti po metų.

Gavus ES paramą, 35 ha teritorijoje šalia „Via Baltica“ automagistralės bus sukurta aukštųjų technologijų plėtrai tinkama infrastruktūra – tiesiamos gatvės, rengiami elektros, vandentiekio, nuotekų, lietaus kanalizacijos tinklai. Tačiau minėtoje teritorijoje vyks ne vien statybos.

Darbams turi metus

Pasak R.Vyžinto, Savivaldybės laukia ne vienas svarbus darbas. Vienas jų – parinkti parkui operatorių. Jo teigimu, ministerija prašo šiuo tikslu skelbti viešą tarptautinį konkursą. Kol kas Savivaldybė formuluoja reikalavimus būsimam operatoriui, be to, iškilo juridinių klausimų, kuriuos dar reikia išsiaiškinti.

„Galima sakyti, kad esame kūrybiniame procese, – sakė R.Vyžintas. – Turime beveik metus laiko atlikti kitus reikalingus darbus.“

Per tą laiką reikia pritraukti ir investuotojų, sustyguoti rinkodaros klausimus.
Investuotojų paieška sunkmečiu nėra itin lengvas uždavinys, tačiau, vicemero manymu, krizės ateina ir praeina. Juolab kad jau užmegzti kontaktai su danais, kalbamasi su norvegais.

Nors Panevėžio pramonės parke laukiami ir vietos investuotojai, Savivaldybė skelbia, jog daugiau dėmesio vis dėlto bus skiriama užsienio investicijoms pritraukti. Tikimasi, jog jos sieks 60–120 mln. litų.

Specialistų pakaks

Rasti mūsų mieste reikiamų specialistų, R.Vyžinto manymu, investuotojams pavyktų nesunkiai – bankrutavusiose Panevėžio įmonėse dirbo nemažai aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

Beje, šiuo metu bandoma gauti ir daugiau lėšų. Pasak R.Vyžinto, kalbamasi su Susisiekimo ministerija dėl J.Janonio gatvės ir automagistralės „Via Baltica“ sujungimo (kol kas ten yra įrengtas tik įvažiavimas). Sujungimui reikėtų dar apie 17 mln. litų, taigi nesitikima, kad šis klausimas bus išspręstas dar šiemet, tačiau gauti lėšų vis dėlto viliamasi. Pagrindinis motyvas – Pramonės parkas yra valstybinės svarbos objektas. Be to, yra jau parengti ir reikiami techniniai projektai, jiems pritarta. Jei šio dalyko vis dėlto nepavyktų greitai įgyvendinti, pasak vicemero R.Vyžinto, darbai tik atsidėtų.

.

[Andree]

Panevėžio LEZ

Prasidėjo Panevėžio pramonės parko infrastruktūros statybos darbai
www.DELFI.lt
2009 lapkričio mėn. 19 d.
Ketvirtadienį simbolinio riboženklio, žyminčio įvažiavimą į kuriamą Panevėžio pramonės parką, pastatymu oficialiai pradėti pramonės parko infrastruktūros statybos darbai. Gavusi 17,5 mln. Lt ES struktūrinių fondų paramą, projektą vykdo Panevėžio miesto savivaldybė, infrastruktūros statybos darbus - AB „Panevėžio keliai“. ES lėšomis iš dalies finansuojama pramonės parko statyba truks metus.

Atsižvelgiant į investuotojų poreikius, pramoninio miesto mikrorajono J.Janonio gatvės dalies 35 ha plote šalia „Via Baltica“ automagistralės bus suformuota įvairaus dydžio sklypų pramonės ir sandėliavimo objektams. Bus nutiestos dvi naujos gatvės, įrengta vandentiekis, buitinių nuotekų, elektros tinklai ir siurblinė, lietaus kanalizacija, drenažo linijos, gatvių apšvietimas.

Siekdama įkurti mieste pramonės parką Savivaldybė dirbo kelerius metus: įsigyta žemė, parengti detalieji planai ir techniniai projektai, pasirašytos statybos darbų su rangovais ir paskolos su banku sutartys. Parengiamųjų darbų vertė - 7,4 mln. Lt, iš jų 4,9 mln. Lt - iš miesto biudžeto, 2,5 mln. Lt - iš valstybės biudžeto ir kitų šaltinių, praneša Panevėžio savivaldybė.

Planuojama, kad Panevėžio pramonės parke įsikurs ir plėtos veiklą dešimt ar daugiau pramonės ir sandėliavimo įmonių. Tikimasi panaudoti mieste veikiančių mechatronikos centro, mokslo ir technologijų parko technologinius ir intelektinius resursus.

Parkas bus atviras vietos investuotojams, tačiau daugiau dėmesio ketinama skirti užsienio investicijoms pritraukti.

Pramonės parko operatoriui parinkti Savivaldybė skelbs tarptautinį koncesijos konkursą. Operatorius turėtų vykdyti parko rinkodarą, rasti investuotojų, prižiūrėti parko teritoriją ir infrastruktūrą. Kartu jis įgytų teisę nuomoti sklypus investuotojams rinkos kaina.

[pan_zaibas]

Realūs darbai prasidėjo jau prieš kokį mėnesį. Telieka tikėtis, kad sutvarkyta teritorija bus patraukli investuotojams.

[Vidma]

Pilnas straipsnis

Andree : Panevėžio pramonės parke prasidėjo infrastruktūros statybos darbai

AINA 2009-11-19 13:05

[enigma]

Pagaliau šiokie tokie darbai pajudėjo, nors jau seniai buvo laikas... Dabar belieka laukti pirmųjų investuotojų susidomėjimo ir konkrečių pasiūlymų.

[Andree]

Panevėžio LEZ

Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius priėmė potencialų investuotoją Johną Barnesą iš Anglijos, ieškantį palankios vietos naujos gamyklos statybai Lietuvoje.

Susitikime dalyvavo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas, direktorius Visvaldas Matkevičius bei Savivaldybės Investicijų, Ekonomikos ir turto valdymo skyrių, pramonės parko projekto vadovai.

Svečiui pristatytas miestas, investicinė aplinka ir projektai. J.Barnesas domėjosi investavimo Panevėžio pramonės parke sąlygomis. Kadangi jau aplankė ir dar planuoja apžiūrėti ir kituose miestuose esančius pramonės parkus, tik išanalizavus visus pasiūlymus bus pasirinktas palankiusias investuoti miestas.

„Džiaugiuosi, kad mano pirmasis užsienio svečias atvyko su tokiu svarbiu miestui siūlymu. Stengsimės sudaryti palankiausias sąlygas, kad Panevėžio pramonės parke įsikurtų nauja gamykla, panevėžiečiams būtų pasiūlyta naujų darbo vietų“, - sakė miesto meras V.Satkevičius.

Jei investuotojas pasirinktų Panevėžį, čia būtų gaminami naujos kartos didelio efektyvumo šildymo, elektros gamybos ar vėdinimo generatoriai. Gamykloje būtų įdarbinta daugiau kaip 100 aukštos kvalifikacijos inžinierių bei mažiau kvalifikuotų darbuotojų. J.Barneso teigimu, per mėnesį turėtų būti priimtas galutinis sprendimas, kur bus statoma gamykla.

Po susitikimo svečiui parodytas Panevėžio pramonės parkas ir demonstracinė termofikacinė elektrinė.

www.aina.lt


Imam Panevezy

[Wycka]

Viltis prisivilioti pienininkus — nepalaidota

Ramygaloje iškils gyvūnėlių kraiko gamykla ir galbūt pieno perdirbimo įmonė.
Pirmąjį investuotoją — austrų kapitalo įmonę „ASP-BEDD productions“ Ramygalos laisvojoje ekonominėje zonoje suradusi Panevėžio rajono savivaldybė stengiasi pritraukti antrąjį — pieno gamintojų kooperatyvą „Pienas Lt“.
Maždaug 100 milijonų litų kainuosiančią pieno perdirbimo gamyklą ketinantis statyti kooperatyvas jai vietą jau kaip ir buvo nusižiūrėjęs Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, tačiau galutinai apsispręs balandžio mėnesį.
Daugybės savivaldybių pasiūlymus investuoti gavę pienininkai iš esmės renkasi iš trijų: Kauno, Kėdainių ir Panevėžio rajono.
Pastarosios savivaldybės puoselėja viltį pakeisti į Kauną riedančio investicijų traukinio kryptį, tačiau kauniečiai irgi nesnaudžia. Pirmadienį Žemės ūkio rūmuose kooperatyvo „Pienas Lt“ valdybai šių savivaldybių atstovai išsamiai išdėstė pasiūlymus investuoti.
„Mūsų šansas — vienas iš trijų“, — paklaustas, kaip sekėsi vilioti pienininkus, santūriai atsakė Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
Meras tikino potencialiems investuotojams argumentuotai išdėstęs Ramygalos plynojo lauko privalumus: už kauniečių mažesnę nuomos kainą, gerą geografinę padėtį. Rajono vadovas neslėpė, kad pritraukti tokius investuotojus būtų didelis laimėjimas.
„Mums labiau rūpi pasiimti ne pinigus už nuomą, o kad rajone atsirastų darbo vietų“, — kalbėjo jis.
Yra daugiau...

.

[TAUchix]

Čia truputį liūdnesnė naujiena, na bent jau pasireklamavo Ramygala

http://sekunde.lt/content.php?p=read&tid=64299


A.Repšio nuotr. Nepasirinko. Pieno perdirbimo gamyklos, taigi – ir naujų darbo vietų Ramygaloje nebus.

Neturi laiko

Naują pieno perdirbimo gamyklą planuojantis statyti kooperatyvas „Pienas LT“ po ilgo blaškymosi tarp Ramygalos ir Kauno laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) vakar galutinai apsisprendė dėl vietos.

Ilgai posėdžiavusi ir karštai diskutavusi „Pienas LT“ valdyba pasirinko Kauno LEZ. Kooperatyvo pirmininkas Naglis Narauskas „Sekundei“ teigė, kad Kaunas pasirinktas todėl, kad teks įveikti mažiau biurokratinių kliūčių, palyginti su Ramygala.

„Panevėžio rajono savivaldybei, kuri valdo Ramygalos LEZ, būtų reikėję skelbti žemės sklypo aukcioną. Galbūt mes būtume ir vieninteliai dalyviai, tačiau tai užtruktų, o mes neturime laiko“, –aiškino pirmininkas.

Kaip žinoma, kooperatyvą spaudžia terminai – paraiška gauti finansinę paramą iš Europos Sąjungos gamyklai statyti turi būti pateikta per birželio mėnesį.

Labai stengėsi

Pasak N.Narausko, dar vienas Kauno LEZ pranašumas tas, kad čia nereikės rūpintis papildomomis techninėmis sąlygomis: elektros, vandens tinklais – viskas jau yra.

Kooperatyvo „Pienas LT“ vadovas patikino, kad Panevėžio rajono savivaldybė labai stengėsi ir buvo labai lanksti, derėdamasi dėl pieno perdirbimo gamyklos statybos Ramygaloje. Tačiau esą valdyba nusprendė, kad vis dėlto labiau apsimoka įsikurti Kaune.

N.Narauskas, paklaustas, ar tai, kad Ramygaloje žemės sklypo nuoma būtų atsiėjusi pigiau nei Kaune, nebuvo pliusas, atsakė, jog atlikti ekonominiai skaičiavimai neparodė didelio efekto, jei būtų pasirinkta Ramygala.

Stambiuosius šalies pieno gamintojus vienijantis „Pienas LT“ iš pat pradžių jau žvalgėsi į Kauno LEZ. Bet pastaruoju metu jo žvilgsnis vis labiau pradėjo krypti į Ramygalą, kur buvo įgyvendintas 16 milijonų litų kainavęs plyno lauko investicinis projektas.

Kooperatyvo vadovai svarstė, kad rinktis sklypą Ramygaloje būtų pigiau. Be to, čia palankesnė ekologinė aplinka, didesnės galimybės plėtrai, tačiau iki statybų vietos reikia nutiesti inžinerinius tinklus. Jie sakė, kad, jeigu Panevėžio rajono savivaldybė įsipareigotų sutvarkyti technines sąlygas, veikiausiai būtų pasirinkta Ramygala.

Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis tada kooperatyvo valdybos narius patikino, kad elektrą ir vandenį tiekiančios įmonės yra suinteresuotos turėti tokį didelį vartotoją kaip pieno perdirbimo gamykla ir pasistengs sudaryti sąlygas. Jis žadėjo, kad ir Savivaldybė pagelbės viskuo, kas nuo jos priklauso.

Plačiau skaitykite 2010 m. gegužės 5 d. „Sekundėje“.

Inga SMALSKIENĖ

[TAUchix]

Panevėžio LEZ

Kokį vardą duosime pramonės parkui?

2010-06-03

Trečiadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto mero pavaduotojos Gemos Umbrasienės vadovaujama darbo grupė dėl pramonės parko darbų nusprendė prašyti panevėžiečių pagalbos siūlant Panevėžio pramonės parko pavadinimą.

„Mes siekiame suteikti kuo daugiau galimybių Panevėžio miesto bendruomenei tiesiogiai dalyvauti rengiant sprendimų projektus ir įtraukiant į savivaldos veiklą. Todėl tikimės, kad panevėžiečiai, nuo darželinukų ir senjorų, nebus abejingi mūsų idėjai ir pasiūlys pavadinimų pramonės parkui“, - sakė mero pavaduotoja G. Umbrasienė.

Pirmajame darbo grupės posėdyje buvo aptariamas Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus parengtas pramonės parko investuotojų atrankos tvarkos aprašas, kiti dokumentai dėl žemės nuomos, investicijų sutarčių ir t.t.

Pasak G.Umbrasienės, pagrindinis uždavinys - pritraukti užsienio kapitalo investuotojų, pateikiant pačius patraukliausius verslo pasiūlymus.

„Šiuo metu dėl investicijų į pramonės parkus konkuruoja visi didieji Lietuvos miestai. Laimės tas, kurio sąlygos bus patraukliausios investuotojui. Pasitarime derinome investuotojų atrankos kriterijus, mokesčių lengvatas nekilnojamojo turto bei žemės nuomos klausimais, derinome kitas paskatas investuotojams. Tikimės, kad miesto taryba mūsų siūlymam spritars“, - sakė G. Umbrasienė.

Parengus šiuos dokumentus bus sudaryta investuotojų atrankos komisija ir skelbiama investuotojų į pramonės parką atrankos pradžia

Pasiūlymus dėl Panevėžio pramonės parko pavadinimo siųskite el. paštu: spauda@panevezys.lt telefonas pasiteiravimui 504 461.

http://www.panbalsas.lt/naujienos/mi...pramones_parko

Daiva SAVICKIENĖ

Panevėžio miesto savivaldybėje sudaryta darbo grupė rengia dokumentus dėl miesto pramonės parko valdymo, priežiūros ir naudojimo. Ieškoma geriausių sprendimų, kurie vėliau bus pateikti Tarybai tvirtinti.

Šiuo metu miesto Savivaldybė jau derasi su potencialiais investuotojais, besidominčiais galimybe įsikurti Panevėžio pramonės parke.

Tvarka yra, bet...

Tačiau dar nėra aišku, kaip šis parkas turėtų būti valdomas, taip pat neišspręsti ir kiti svarbūs klausimai. Tiesa, dokumentų projektai yra ir juos svarsto sudaryta darbo grupė. Vėliau jie bus teikiami Tarybai tvirtinti.
Pasak Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojos Gemos Umbrasienės, pernai Savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kad parkas bus valdomas koncesijos būdu. Tačiau politikai iki galo nėra įsitikinę, kad tokio dydžio parkui kaip Panevėžyje koncesija yra būtina. Parkas nėra didelis – plotas, kuriame kursis investuotojai, sudaro apie 35 hektarus.
Ieškoti koncesininko buvo nurodžiusi Ūkio ministerija. Tokia sąlyga tiesiog numatyta finansavimo sutartyje, tai yra kad visus parkus valdytų koncesininkai.
„Dabar ir Ūkio ministerija, ir Seimas nebeturi bendros nuomonės šiuo klausimu“, – sakė G. Umbrasienė.
Be to, Investicijų įstatymo projekte numatyta, kad operatoriai būtų vieši, tiesa, nėra aišku, ar taip ir bus. Tad Savivaldybė rengia ir savas tvarkas, nes derybos vyksta.
Turint tvarkas būtų galima pradėti atrankos procedūrą – investuotojai žinotų, kokius dokumentus jiems reikia pateikti ir pan. Kartu kreiptasi ir į Ūkio ministeriją.
Savivaldybės administracija yra parengusi ir daugiau dokumentų paketų, susijusių su žemės nuomos tvarka, mokesčiais, lengvatomis ir pan.

Siūlys minimalius reikalavimus

Pasak vicemerės, darbo grupė vis dėlto apsisprendė ir dar dėl vieno svarbaus dalyko – nebesiūlys mokesčio. Į parką Savivaldybė nemažai investavo – apie 320 tūkst. litų vienam hektarui ir norėjo tuos pinigus atsiimti iš investuotojų, nes visa inžinerinė infrastruktūra investuotojams bus kaip ir dovana – patiems nebereikės jos kurti. Tačiau, pasak G. Umbrasienės, tokios tvarkos netaiko nė vienas pramonės parkas Lietuvoje.
Panevėžyje kuriamas paskutinis, tad manoma, kad būtų neprotinga įvesti mokestį, mažinantį konkurencingumą.
Planuojama, kad Savivaldybė investuotus pinigus atgaus kitaip – per sumokamus mokesčius ir darbo vietas.
Joms, beje, ir siūloma nustatyti tam tikrus minimalius reikalavimus. Investicijoms 2 mln. litų vienam hektarui ir ne mažiau kaip 5 darbo vietų vienam hektarui.
Beje, pramonės parke yra dar du sklypai, priklausantys valstybei, tad kreipiamasi į Vyriausybę dėl jų perdavimo.
Darbo grupė planuoja siūlyti Tarybai vykdyti investuotojų atranką be konkurso. Būtų įkurta Investuotojų atrankos komisija, atplėšinėsianti vokus su pasiūlymais. Tiesa, didelė konkurencija šiuo metu negresia – investuotojų nėra gausu, tačiau atsigaunant ekonomikai tikimasi sulaukti didesnio susidomėjimo, tad tokia tvarka būtų aktuali vėliau.

Investuotojai domisi

Beje, nors parkas šiuo metu dar tik statomas, kartu atliekama daug kitų įvairių ir svarbių darbų. Taip pat ir investuotojų paieška. Panevėžyje lankėsi britai, norintys investuoti į turbinų gamyklos statybą. Tačiau derybos su šiais galimais investuotojais, pasak vicemerės, šiuo metu yra sustojusios dėl Ūkio ministerijos. Pastaroji potencialiems investuotojams uždavė atlikti tam tikrus namų darbus, o Savivaldybė nežino, nei kaip jie atliekami, nei kokie jie.
Yra ir kitų investuotojų. Šiuo metu vyksta derybos ir su Norvegijos kapitalo tekstilės įmone, svarstančia apie gamybos iš Baltarusijos perkėlimą. Ji sukurtų apie 100 darbo vietų.

[Vidma]

Panevėžys pasitvirtino pramoninio parko investuotojų atrankos tvarką
AINA, 2010-07-01 16:18

Panevėžio miesto taryba patvirtino Panevėžio pramonės parko investuotojų atrankos tvarką.

„Šiuo metu visu pajėgumu vyksta projekto „Panevėžio pramoninis parkas" įgyvendinimo darbai. Projekto veiklos turi būti baigtos iki šių metų spalio 18 d. ir tik dėl objektyvių priežasčių gali tęstis ilgiau. Jau dabar mėginame sukelti investuotojų susidomėjimą būsimuoju parku, todėl būtina savivaldybei turėti dokumentą, kuriuo remiantis būtų bendraujama su potencialiais investuotojais", - sakė savivaldybės mero pavaduotoja Gema Umbrasienė.

Panevėžio pramonės parko investuotojų atrankos tvarkoje numatytos procedūros, kaip parengti ir pateikti paraišką, kokie reikalingi dokumentai, paraiškų vertinimo procedūra ir atmetimo priežastys, minimalūs reikalavimai investuotojams, paraiškų vertinimas, investicijų ir žemės nuomos sutarčių projektai ir kt. reikalingi dokumentai. Visa tai bus galima rasti Savivaldybės interneto svetainėje www.panevezys.lt - Panevėžio pramonės parkas.

Pasak mero pavaduotojos G. Umbrasienės, pasitvirtinus investuotojų atrankos tvarkos aprašą bus skaidri ir aiški bendravimo su potencialiais investuotojais eiga.

[Vidma]

Panevėžio LEZ

Panevėžio pramonės parkui – naujos kliūtys
Mantas Tomkūnas, "Sekundė"
2010 rugpjūčio mėn. 7 d. 00:02

Miesto valdžiai kol kas nesiseka pritraukti investuotojų į dar tik rengiamą Panevėžio pramoninį parką, o jų nesulaukę Rytų skirstomieji tinklai (RST) nusprendė pristabdyti elektros tinklų tiesimo projektą ir darbus atlikti etapais, o kai kuriuos jų nukelti į ateitį.

Bendrovė taip elgiasi dėl praktinių sumetimų. Iš 10 milijonų litų, skirtų projekto elektros tinklų daliai, 8 milijonus turėtų investuoti pati bendrovė, o 2 milijonai būtų skirti iš Europos Sąjungos lėšų.
Bendrovė darbus stabdo dėl menko investuotojų susidomėjimo parku.

Nutiesus ir įrengus elektros tinklus, pastačius pastotes nebūtų kam tiekti elektros ir iš to užsidirbti. Kuriamu pramonės parku pritraukti realius investuotojus Panevėžio savivaldybei kol kas nepavyko. Juo domėjosi keletas užsienio investuotojų, tačiau susitarimai nebuvo pasirašyti. Dabar Savivaldybė derasi su vieninteliais investuotojais iš Norvegijos.

„RST sprendimas yra ekonomiškai suprantamas: beveik 8 mln. litų investicijos turi grįžti. Lietuvos pramoniniai parkai kol kas stūkso pustuščiai, elektros energijos pirkėjų juose beveik nėra. RST baiminasi, kad taip bus ir Panevėžyje, ir Alytuje“, – situaciją apibūdino Panevėžio mero pavaduotoja Gema Umbrasienė.

RST savo tolesnių planų kol kas nekomentuoja, tačiau Savivaldybės atstovai tikina, kad bendrovė įsipareigoja užtikrinti, jog elektra bus tiekiama į parką nusprendusiems investuoti konkretiems verslininkams.

Ieško pagalbos

RST planai labiausiai nenaudingi Panevėžio savivaldybei. Parko infrastruktūros darbus planuota baigti šiemet, o jų nepabaigus Savivaldybė prarastų galimybę panaudoti numatytus skirti 2 milijonus litų ES lėšų ir pinigų turėtų ieškoti iš biudžeto. G.Umbrasienė „Sekundei“ teigė, kad Savivaldybė jau kreipėsi pagalbos į Vyriausybę.

„Negalime negalvoti ir apie galimą kainų augimą, todėl kreipėmės į Vyriausybę su prašymu tarpžinybiniu lygiu spręsti šį klausimą ir bent jau užtikrinti valstybei svarbaus ekonominio projekto įgyvendinimo protingą terminą bei tokios pat trukmės sutarties su valstybės įmone Rytų skirstomaisiais tinklais dėl visų darbų atlikimo pasirašymo“, – komentavo G.Umbrasienė.

Tai ne pirmos kliūtys, su kuriomis susiduria Savivaldybė, kai reikia įrengti Panevėžio pramoninį parką. Metų pradžioje buvo kilusi grėsmė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) nebus pripažintas tinkamomis finansuoti išlaidomis, ir Savivaldybę užgrius papildoma per 4 mln. litų finansinė našta. „Šis klausimas Vyriausybės jau išspręstas, tikimės, kad bus išspręsti ir kiti“, – vylėsi G.Umbrasienė.

ES – didžiausias investuotojas

Praėjusį lapkritį pradėjus pramoninio parko infrastruktūros darbus per metus planuota nutiesti vandentiekį, kanalizaciją, drenažą, išasfaltuoti vidines gatves, atvesti elektrą ir įrengti gatvių apšvietimą. Projektui įgyvendinti numatyta 25 milijonai litų, iš jų 17,5 milijono turėjo sudaryti Europos Sąjungos lėšos.

Ateityje pramonės parką ketinama sujungti su magistrale „Via Baltica“. Kol kas šiam projektui lėšų nenumatyta.

Rengiant pramoninio parko projektą buvo įsipareigota, kad investuotojams bus taikomas 320 tūkstančių litų teritorijos mokestis maždaug dvidešimčiai metų. Kituose pramonės parkuose šis mokestis yra kur kas mažesnis arba iš viso netaikomas.

Panevėžio politikai neseniai nustatė reikalavimus verslininkams, nusprendusiems investuoti į pramoninį parką. Nutarta, kad investicijos į vieno išsinuomoto hektaro plotą turės siekti bent du milijonus litų, o kiekviename hektare turėtų būti sukurtos ir išlaikytos trejus metus ne mažiau kaip penkios darbo vietos.

"Sekundė"

[Vidma]

Sprendžiamos pramonės parkų plėtros problemos
2010-11-02 15:13
AINA

Spalio mėnesį Ministro pirmininko tarnyboje vyko pasitarimas dėl pramonės parkų plėtros. Pasitarime dalyvavo Panevėžio, Šiaulių, Alytaus savivaldybių atstovai bei Ūkio, Energetikos, Nacionalinės žemės tarnybos ir kitų ministerijų bei žinybų atstovai.

Pasak Panevėžio pramonės parko projekto vadovo Tado Stanikūno, pasitarime iš esmės spręstos trys pagrindinės problemos: pramonės parko operatoriaus, žemės sklypų nuosavybės ir elektros infrastruktūros įrengimo.

Šiuo metu pramoninio parko operatorius apibrėžiamas tik kaip viešasis juridinis asmuo. Toks reglamentavimas eliminuoja privatų sektorių, kuris gali turėti reikiamą kompetenciją ir sugebėjimus, užtikrinančius sėkmingą pramoninio parko plėtrą.

Po pasitarimo dėl pramonės parkų plėtros Ūkio ministerija informavo, jog neprieštarautų dėl reikalavimo atrinkti pramoninių parkų operatorius projektų vykdymo metu eliminavimo iš Panevėžio ir Alytaus pramoninių parkų projektų finansavimo ir administravimo sutarčių. Ministerija patvirtino, kad reikia imtis visų reikiamų veiksmų, siekiant padėti pašalinti Alytaus, Panevėžio ir Šiaulių pramoninių parkų plėtros problemas.

"Šis Ūkio ministerijos sprendimas labai svarbus Panevėžio pramonės parko pradiniam kūrimosi etapui, kai dar tik vyksta baigiamieji darbai ir pirminė investuotojų paieška. Priimdami sprendimą dėl parko valdymo, turime įvertinti valdymo kaštus ir palyginti juos su tikėtinomis pajamomis, kurios taps investuotojų kaštais. Kalbame apie mūsų parko konkurencingumą, todėl skubėti nereikėtų. Ūkio ministerija savo apsisprendimu suteikia mums laiko", - sakė mero pavaduotoja Gema Umbrasienė.

[Vidma]

Panevėžio Pramoninis Parkas

[Panevezietis]

Panevėžio LEZ

http://sekunde.lt/content.php?p=read&tid=69953
Dairosi į Latviją

Biurokratinės kliūtys iš dvidešimt milijonų litų kainavusio Panevėžio pramoninio parko gali išvyti kol kas vienintelį rimtai juo besidomintį investuotoją. Daugiau nei dešimtmetį Panevėžyje veikianti pasaulyje itin vertinamo trikotažo iš merino vilnos gamintoja norvegų kapitalo įmonė „Devold“ Savivaldybei pranešė svarstanti galimybę gamybą perkelti į kaimyninę Latviją.

Įmonės plėtrą numačiusio investuotojo planus gali sugriauti jau metus įstrigęs klausimas dėl laisvosios ekonominės zonos (LEZ) statuso parkui suteikimo. Parką paskelbus laisvąja ekonomine zona jame įsikūrusiems investuotojams atsivertų galimybės šešerius metus naudotis mokesčių lengvatomis.

„Jei „Devold“ prieš metus būtų žinojusi, kad sprendimas dėl laisvosios ekonominės zonos statuso suteikimo Panevėžio pramoniniam parkui bus atidėtas, ji jau būtų dirbusi išplėstoje įmonėje, bet greičiausiai – ne Lietuvoje“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio vicemeras Petras Narkevičius.


Lauks iki rudens

Panevėžyje veikianti „Devold“ įmonė sukūrusi 260 darbo vietų. Per praėjusius metus bendrovė sumokėjo pusę milijono litų pajamų mokesčio, apie 1,5 mln. litų – darbo užmokesčiui. Gamybos plėtrą planuojanti „Devold“ dairosi vietos 15 tūkst. kv. metrų ploto fabrikui. Įmonė ketina papildomai įdarbinti dar kelis šimtus žmonių.

Savivaldybei atsiųstame rašte „Devold“ perspėja, kad naujo fabriko statybos derinimo darbai užtruks iki vasaros pabaigos. Jei iki tol įmonė nesulauks garantijų dėl laisvosios ekonominės zonos Panevėžio pramoniniame parke, Aukštaitijos sostinei gresia gėdingas skandalas – atsisveikinti su rimtu užsienio investuotoju.

„Jei iki rudens nebus išspręstas klausimas dėl LEZ pramoniniame parke, įmonė kraustosi į Latviją. Ten numačiusi dvi vietas, kurios turi LEZ statusą. Kompanija jau seniai pasirengusi pradėti naują produkcijos liniją, bet gamybos tęstinumui Lietuvoje iškilusi didžiulė rizika. „Devold“ reikia bent jau garantijų, kad šis statusas parkui tikrai bus suteiktas“, – teigė P.Narkevičius.

Tokių garantijų Panevėžio savivaldybė neturi, nors apie tą galimybę miesto politikai samprotauja jau nuo praėjusių metų vidurio.

Savivaldybė dar negali atsakyti, kam atiteks dešimtis milijonų litų kainavęs Pramoninis parkas – Klaipėdos ar Kauno laisvosioms ekonominėms zonoms. Anot P.Narkevičiaus, parkas taptų vienos iš jų padaliniu.

„Kaunas į tokią perspektyvą žiūri palankiai, o su Klaipėda dar nekalbėjome“, – pripažįsta mero pavaduotojas.

Ar tebesantis tuščias Panevėžio pramoninis parkas turi šansų tapti patraukliu mokestinių lengvatų besitikintiems investuotojams, vicemero teigimu, galutinis žodis priklauso ne Savivaldybei, o Ūkio ministerijai ir Seimui. P.Narkevičiaus teigimu, miesto valdžios galimybės palengvinti sąlygas investuotojams baigiasi kreipimusi į šias institucijas.


Visą straipsnį skaitykite 2011 m. gegužės mėn. 24 d. dienraštyje „Sekundė“ arba „Facebook“ tinkle.

[dts]

Pasakysiu trumpai:

Durnių laivas su golfo srovės dydžio povandeninėmis srovėmis

[Wycka]

Pasakysiu trumpai:
Durnių laivas su golfo srovės dydžio povandeninėmis srovėmis

Būtent taip ir yra. Patys iki galo nežino ko nori, nėra konkrečios ateities vizijos, tai kodėl investuotojai turėtų čia merkti savo pinigus?

[Vidma]

Panevėžio LEZ

Kauno LEZ vadovybė pritaria Panevėžio miesto vadovų siekiams
2011-06-09 14:49
AINA

Panevėžio miesto meras Povilas Vadopolas, tiesiogiai kreipęsis į šalies Prezidentę, Norvegijos Karalystės ambasadą bei Vyriausybę su pageidavimu paspartinti norvegų bendrovės “Devold” plėtros Panevėžio pramoniniame parke procesą, sulaukė Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) generalinio direktoriaus Vytauto Petružio pritarimo dėl Kauno LEZ plėtros Panevėžio pramoniniame parke.

"Esame įsitikinę, kad Jums vadovaujant Panevėžyje bus sukurtos papildomos paskatos plėtotis verslui, augs investicijų skaičus, bus sukurta daugiau naujų darbo vietų", - rašoma laiške.

Gen.direktorius V.Petružis informuoja Panevėžio merą ir miesto Tarybos narius, kad Kauno LEZ teritorijos statuso išplėtimo į Panevėžio pramoninį parką procesas, kuriam tiesiogiai vadovauja LR Ūkio ministerija, - kauniečių palaikomas ir remiamas.

Užtikrinama, kad ir UAB "Devold", pageidaujančiai plėsti investicijas, patvirtinus Kauno LEZ Panevėžio pramoniniame parke, bus sudarytos pačios palankiausos sąlygos investuoti, plėtoti verslą bei kurti naujas darbo vietas. Tai jau aptarta su "Devold" atstovais.

"Esame pasirengę diskutuoti ir tartis šiuo klausimu Jums pageidaujant, taip pat esame įsitikinę, kad Kauno LEZ valdymo bendrovės patirtis investicijų pritraukimo bei didelių projektų valdymo srityse puikiai pasitarnaus plėtojant verslą ir kuriant naujas darbo vietas Panevėžyje", - teigia p.V.Petružis.

Panevėžio miesto meras P.Vadopolas praėjusią savaitę tiesiogiai kreipėsi į šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę su pageidavimu paspartinti norvegų bendrovės "Devold" įsikūrimo Panevėžio pramoniniame parke procesą. Prezidentė pritarė mūsų miesto vadovų siekiams ir pažadėjo stebėti šio proceso eigą.

Šią savaitę miesto meras kartu su Norvegijos Karalystės ambasadoriumi Lietuvoje J.E. Leifu Arne Ullandu (Leif Arne Ulland) kalbėjosi tuo pačiu klausimu su finansų ministre Ingrida Šimonyte.

„Turime vilčių, kad dialogas su norvegų investitoriais dėl verslo plėtros, kuri sudarytų daugiau nei 2,5 šimto papildomų darbo vietų panevėžiečiams, nenutrūks ir sėkmingai tęsis. Šalies centrinės valdžios palaikymas, atsižvelgiant į bedarbystės problemą mūsų mieste, padės laiku parengti visus reikiamus dokumentus ir priimti visoms pusėms naudingą sprendimą dėl Panevėžio LEZ", - išreiškė viltį Panevėžio meras P.Vadopolas.