2008 m. birželio 10 d. LR Ūkio ministerijos projektų atrankos komitetas rekomendavo skirti nacionalinę paramą dviems Panevėžio miesto savivaldybės projektams. Bendra projektų vertė siekia 1,7 mln. Lt.
Projektai skirti susisiekimo užtikrinimui su kuriamu Panevėžio pramonės parku. Projekto metu bus suprojektuota likusi neasfaltuota J.Janonio gatvės dalis ir jos sujungimas su magistralės Via Baltika aplinkkeliu. Projektus planuojama įgyvendinti šių metų rudenį.
„Tinkamos transporto infrastruktūros sukūrimas neabejotinai padidins Panevėžio pramonės parko patrauklumą investuotojams. Neatsitiktinai pramonės parkas kuriamas prie svarbiausios šalies magistralės Via Baltika“, - teigė Panevėžio miesto meras Vitas Matuzas.
Panevėžio pramonės parką yra numatyta įkurti Panevėžio miesto plėtros 2004-2013 metų strateginiame plane. Panevėžio pramonės parkas kuriamas vakarinėje miesto dalyje, Pažalvaičių kadastrinėje vietovėje (tarp J.Janonio gatvės, geležinkelio linijos ir Via Baltica aplinkkelio). Ši teritorija miesto bendrajame plane priskirta pramonės zonai. Jos plotas sudaro 47 ha. Teritorijos infrastruktūros išvystymui tikimasi jau šiemet pritraukti ES struktūrinių fondų ir valstybės lėšų.
Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojas Ramūnas Vyžintas įtikinamai aiškino, kad pramonės ir logistikos parko darbai nestovi vietoje. Pasak jo, gavus finansavimą iš Ūkio ministerijos, baigiamas rengti techninis projektas parko infrastruktūrai sukurti. Tačiau mero pavaduotojas pripažino, kad, norint gauti parko steigimui finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, teks koreguoti dar 2005 metais parengtą projektą bei atnaujinti parko galimybių studiją.
Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojas Ramūnas Vyžintas pasakojo, kad pramonės ir logistikos parkui steigti Savivaldybė iš privačių asmenų supirko 47 hektarus buvusių Pažalvaičių sklypų. „Pagrįstai galime džiaugtis, kad pavyko per rekordiškai trumpą laiką supirkti žemes iš privačių žemės savininkų. Iš viso, už žemes sumokėti 4,2 milijonai litų. Darbai, nors ir palengva, juda į priekį. Manau, kad iki 2010 metų darbai turėtų būti atlikti ir pramonės parko sklypuose įsikurs pirmosios įmonės“, – kalbėjo apie pramonės parko ateitį R.Vyžintas.
PASISKOLINO
Mero pavaduotojas teigė, kad birželio mėnesį miesto Taryba nusprendė pasiskolinti 17,5 mln. litų Panevėžio pramonės ir logistikos parko infrastruktūrai sukurti. „Visa šio projekto kaina – 35 milijonai litų, ir, norėdami sulaukti Europos Sąjungos (ES) paramos, Savivaldybė privalo pusę numatomų darbų vertės finansuoti pati, – aiškino R.Vyžintas. – Šiuo metu, gavę iš Ūkio ministerijos 0,5 mln. litų, baigiamas rengti techninis projektas infrastruktūrai skurti. Be to, Savivaldybė paskelbė konkursą, kas galėtų atlikti parko vidaus gatvių, nuotekų, vandentiekio statybos darbus. Rugsėjo 16 dieną bus atplėšti vokai ir parinkta įmonė, kuri atliks minėtus darbus.“
ATNAUJINS PROJEKTĄ
Savivaldybės vadovas įtikinamai aiškino, kad pradėjus įgyvendinti pramonės parko infrastruktūros darbus, dar teks grįžti prie pagrindinio projekto, kuris buvo parengtas 2005 metais. „Teks jį atnaujinti, nes projektas paseno. Be to, atnaujinti reikės ir projekto galimybių studiją. Padarę visus šiuos darbus teiksime projektą ES struktūriniam fondui. Tik reikia sulaukti kvietimo teikti paraišką. Beje, skirta 300 tūkstančių litų J.Janonio gatvei rekonstruoti. Už šiuos pinigus bus įrengtas privažiavimas iki pramonės parko nuo „Via Baltic“ pusės“, – sakė R.Vyžintas.
PROJEKTAS PERSPEKTYVUS
Prieš dvejus metus Ūkio ministerija, remdamasi „PHARE“ programos finansuojamo tyrimo „Plyno lauko investicijų skatinimas Lietuvoje“ išvadomis, patvirtino Panevėžio pramonės parkui parinktą teritoriją kaip vieną iš 4 perspektyviausių šalyje ir labiausiai vertą ES fondų paramos. Panevėžys nurungė net 33 konkurentus. Todėl R.Vyžinto nuomone, procesas nestovi vietoje ir projektas bus vykdomas. Pasak jo, Panevėžio pramonės ir logistikos parkas yra paskelbtas vienu iš septynių valstybinės reikšmės objektų. Tačiau mero pavaduotojas negalėjo tiksliai pasakyti, kada bus perkirpta pramonės parko atidarymo juosta. Pasak jo, viskas priklauso nuo to, kada bus paskelbtas kvietimas teikti paraiškas ES.
Panevėžio miesto savivaldybė tęsia darbus, reikalingus įkurti miesto pramonės parką.
Šiuo metu pagal Ūkio ministerijos kvietimą Savivaldybės administracijos Investicijų
skyrius kartu su konsultantais rengia paraišką ir investicinį projektą „Panevėžio pramoninis parkas“, o Statybos ir statinių priežiūros skyrius rūpinasi šio parko susisiekimo komunikacijų, parko sujungimo su magistralės „Via Baltica“ aplinkkeliu techninių dokumentų rengimu bei elektros įrenginių, esančių šiaurinėje J. Janonio gatvės dalyje, pertvarkymu ir prijungimu prie skirstomųjų tinklų.
Savivaldybės Taryba pritarė, kad susisiekimo su parku infrastruktūrai sukurti reikalingos lėšos – 1 mln. 544 tūkst. Lt – būtų paimtos iš ilgalaikės paskolos.
„Pramoninio parko kūrimą planuojame pradėti jau kitąmet ir jį įkurti per metus. Kad galėtume pakviesti investuotojus, pirmiausia turime sutvarkyti esminę infrastruktūrą (inžinerines komunikacijas, kelius), pasirašyti paramos teikimo sutartį su Lietuvos verslo paramos agentūra ir Ūkio ministerija. Konkursą atlikti infrastruktūros darbus yra laimėjusi bendrovė „Panevėžio keliai“, – teigia Savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėja Diana Žižiūnienė.
Panevėžio miesto savivaldybės administracija su Ūkio ministerija jau yra pasirašiusi sutartis dėl pramonės parko susisiekimo komunikacijų ir parko sujungimo su magistralės „Via Baltica“ aplinkkeliu techninių dokumentų parengimo. Pagal jas, 80 proc. bendros projektų vertės finansuoja Ūkio ministerija, 20 proc. – Savivaldybė.
Šiuo metu būsimo parko teritorijoje yra suformuota 11 Savivaldybei priklausančių sklypų, kurių infrastruktūros sukūrimą 50 proc. numato finansuoti Europos Sąjunga.
Panevėžyje lankėsi Ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis, ministerijos vyriausiasis patarėjas Arūnas Keraminas ir Investicijų ir inovacijų departamento direktorė Laimutė Kalinauskienė. Susitikime su miesto meru Povilu Vadopolu, mero pavaduotoju Ramūnu Vyžintu, administracijos direktoriumi Stasiu Karčinsku svečiams buvo pristatyti miesto investiciniai projektai.
Ūkio ministerijos atstovai itin domėjosi kuriamu Panevėžio pramonės parku, vyko apžiūrėti į vietą. Svečiai teigiamai įvertino miesto Savivaldybės veiklą įsisavinant investicijas ir numatytus planus.
„Panevėžyje jaučiamas geras įdirbis investicijų srityje. Matomas projektų ir darbų tęstinumas, o tai ypač svarbu siekiant įkurti ir vystyti pramonės parką", - sakė ūkio viceministras A.Burkovskis.
Ūkio ministro įsakymu pritarta Panevėžio pramonės parko projektui, tačiau reikalingi 17,5 mln.Lt dar neskirti.
„Miesto savivaldybė yra parengusi visus reikalingus dokumentus pramonės parko projektui, tačiau viceministras dar paprašė ilgalaikės perspektyvos pagrindimo. Tikimės, kad parengus papildomus dokumentus, turėsime užtikrintą galimybę gauti finansavimą Panevėžio pramonės parkui", - sakė mero pavaduotojas R.Vyžintas.
Šiuo metu miesto savivaldybė vykdo investicinius projektus, kurių bendra vertė, įskaitant pramonės parkui numatomas investicijas, yra 98 mln. Lt. Iš jų Savivaldybės indėlis siekia 17,5 mln. Lt.
Panevėžys su Ūkio ministerijos palaiminimu ketina imtis gaivinti apmirusią miesto pramonę.
Gauti septyniolikos su puse milijono litų paramą pramonės parkui kurti teliko formalumas – per porą savaičių parašyti dokumentą, kurio paprašė į Panevėžį atvykęs ir su situacija mieste susipažinęs ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis.
Tam, kad investuotojai Panevėžyje turėtų pramonei parengtą teritoriją, dirbama nuo 2005-ųjų. Pramonės parkui, kur, paviliotos išvystytos infrastruktūros, turėtų kurtis naujos įmonės, išrinktas 47,5 hektaro žemės plotas vakarinėje miesto dalyje.
Didžiąją dalį pramonės parkui reikiamos žemės Savivaldybė įsigijo iš privačių savininkų.
Plyno lauko investicijų kategorijai priskiriamam pramonės parkui jau išleista pusaštunto milijono litų. Iš viso dar už 24,5 milijono litų ketinama tarp „Via Baltica“ aplinkkelio, J.Janonio gatvės ir geležinkelio linijos esančioje teritorijoje per šiuos ir kitus metus nutiesti kelius, įvesti elektrą, įrengti nuotekų, lietaus kanalizaciją. Sklypas jau turi detalųjį planą, parengtas ir techninis projektas, išrinkti darbų rangovai.
„Savivaldybė padarys namų darbus, ir važiuojam toliau. Mes norim įsitikinti, kad tai, ką panevėžiečiai galvoja apie pramonės parką, iš tikrųjų turi ilgalaikę perspektyvą, kad tai nebus tiesiog žemės gabalas“, – sakė ūkio viceministras, pasigedęs konkretesnės finansavimo laukiančio objekto ateities vizijos.
Panevėžio savivaldybė tikisi, kad naujame pramonės parke įsikūrę investuotojai galėtų sukurti apie 2000 darbo vietų Panevėžio mieste. Parkas turės galimybę specializuotis tiek aukštųjų ar žemųjų technologijų pramonėje, tiek paslaugų, paremtų žinių ekonomika, sferoje.
Manoma, kad projekto įgyvendinimas padidintų Panevėžio regiono konkurencingumą, sustiprintų ekonomines pozicijas, palyginti su kitais Lietuvos ir kaimyninių šalių regionais. Ilgainiui pramonės parkas padidintų miesto ekonominį potencialą, nes skaičiuojama, kad Panevėžyje įsikurtų apie dešimt naujų gamybos įmonių.
Lina RUMBUTYTĖ
T.Kavaliausko nuotr. Greitai. Ūkio viceministras A.Burkovskis (dešinėje) sukonkretinto dokumento apie pramonės parko ateities planus tikisi sulaukti per dvi savaites, tada Savivaldybę pasieks paramos pinigai.
Šiandien Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojas Ramūnas Vyžintas susitiko su Norvegijos prekybos ir pramonės ministerijai priklausančios korporacijos SIVATECH AS valdybos pirmininku Peru Stole. Norvegijos atstovus sudomino Savivaldybės kuriamas Panevėžio pramonės parkas.
Susitikimo metu Norvegijos įmonė išsamiai supažindinta su pramonės parko projektu, jo įgyvendinimo eiga bei galimybėmis.
„Džiaugiuosi, kad šis miesto projektas domina užsieniečius. Tikimės sulaukti ir daugiau verslininkų vizitų. Įkūrus pramonės parką išaugtų Panevėžio konkurencingumas, ekonominis potencialas, mieste atsirastų apie 2000 naujų darbo vietų", - sakė mero pavaduotojas R. Vyžintas.
Norvegijos korporacijos vadovas Peras Stole pažadėjo apsvarstyti galimybes investuoti Panevėžyje korporacijos valdyboje bei Norvegijos prekybos ir pramonės ministerijoje.
Taip pat šiandien svečiai apsilankė Panevėžio mokslo ir technologijų parke, susipažino su įstaigos veikla, jos galimybėmis bei perspektyvomis.
SIVATECH AS priklauso Norvegijos pramonės ir prekybos ministerijai. Jų valdomi pramonės parkai įkurti Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, Kroatijoje ir kitose šalyse.
Dėl lengvatų ketina pagalvoti Panevėžio (rajono?) savivaldybė, kuri į 12,4 ha ploto Ramygalos pramonės parką investavo beveik 16 mln. Lt, iš jų 11% savivaldybės, o likusios – ES lėšos.
„Susidomėjimo nėra, bet kai paskelbsime sąlygas, gal atsiras. Esame sukūrę už daugiau kaip 15 mln. Lt vertės lengvatų – visos komunikacijos yra, tik ateik ir dirbk. Galbūt ateityje ir pasiūlysime papildomų lengvatų, bet nemanau, kad už visai menką kainą turime atiduoti tą parką. Praeis sunkus laikotarpis, gal tada eilė stovės norinčiųjų investuoti“, – Povilas Žagunis, Panevėžio rajono meras, įsitikinęs, kad viena iš galimybių yra išlaukti. Ramygalos parke nuomos aukcionas skelbiamas vasarį.
Jau kitą savaitę Ūkio ministerija ir šiuo metu didžiojoje Britanijoje veikiantys investuotojai gali pasirašyti ketinimų protokolą dėl investicijų į aliuminio profilių gamyklą.
Kaip teigia Umberto Cisotti, „US Aviation Technology LLD“ pagrindinis akcininkas,„pirmoje projekto fazėje investicijos būtų tarp 9 ir 9,5 milijonų eurų, tai būtų aliuminio detalių gamykla. Pradžioje planuojame įdarbinti 60 žmonių. Dabar renkamės, kur statyti, Panevėžio, ar Alytaus pramoniniuose parkuose, o dėl to turėčiau apsispręsti trečiadienį“.
Dėl italų verslininko investicijų konkuruoja Panevėžys ir Alytus
Panevėžys ir Alytus – du miestai, pretenduojantys į nemažas italų verslininko Umberto Cisotti investicijas. Trečiadienį susipažinęs su abiejų miestų pasiūlymais, ketvirtadienį verslininkas žada apsispręsti, kur statyti aliuminio profilių gamyklą ir pasirašyti ketinimų protokolą Ūkio ministerijoje, praneša Lietuvos radijas.
Panevėžio valdžia sprendžia, kaip palenkti į savo pusę italų verslininką U. Cisotti, ketinantį į aliuminio profilių statybą investuoti daugiau nei 9 milijonus eurų pirmajame etape, o atsigavus ekonomikai – dar 4 mln. ar 5 mln., taip pat įdarbinti apie šešiasdešimt žmonių.
Vicemeras Ramūnas Vyžintas, pasiūlęs su nuolaidomis nuomoti žemės sklypą beveik 50 arba 99 metams, neslepia manantis sulaukti teigiamo verslininko atsakymo.
Tačiau U. Cisotti apsispręs tik trečiadienį po pietų apsilankęs Alytuje. Šiuos du miestus verslininkui yra pasiūliusi Ūkio ministerija, mat čia įmonė būtų statoma industriniuose parkuose su sutvarkyta infrastruktūra, todėl gamykla iškiltų per metus.
Šiandien Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojas Ramūnas Vyžintas susitiko su Italijos kompanijos HIERROS SOPENA S.L. savininku Umberto Cisotti. Italijos verslininkai Lietuvoje ruošiasi statyti aliuminio gamyklą ir sukurti apie 60 naujų darbo vietų.
LR Vyriausybės ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis italų verslininkams pasiūlė apžiūrėti Panevėžio ar Alytaus pramonės parkus ir pasirinkti vieną jų investicijoms. Šie miestai jau yra numatę steigti pramonės parkus, parengę atitinkamus projektus. O tai išlaisvina investuotojus nuo daugelio biurokratinių kliūčių: leidimų, sertifikatų ir t.t.
„Įspūdis geras, atvykau čia po dvejų metų ir matau, kad dingo biurokratinės kliūtys ir pokalbis buvo tikrai dalykinis. Malonu turėti reikalų su profesionalais. Jūsų mieste kaip ir Anglijoje - per dieną galima sutvarkyti visus reikalus ir judėti į priekį", - džiaugėsi italų verslininkas Umberto Cisotti.
Pirmu etapu planuojamos 9,5 mln. eurų investicijos, antru - dar apie 5-6 mln. eurų gamybos plėtrai.
„Rytoj turiu priimti sprendimą, kurį miestą pasirinkti, ir su Ūkio ministerijos viceministru pasirašyti ketinimų protokolą", - sakė U. Cisotti.
„Su Italijos verslininku pasikalbėjome labai konkrečiai, apžiūrėdami brėžinius, aptardami technologinius dalykus. Mes pasiūlėme visas komunikacijas, kurios būtinos plyno lauko investicijoms, ir patrauklią žemės nuomos kainą. Tikiuosi, kad verslininkams Panevėžio pramonės parkas yra patrauklus", - sakė mero pavaduotojas R. Vyžintas.
Alytaus miesto pramoniniame parke bus statomas aliuminio profilių fabrikas, į kurį planuojama investuoti iki 34,5 mln. litų bei sukurti apie 90 darbo vietų.
Tai patvirtino jungtinio JAV, Ispanijos ir Italijos bendrovių konsorciumo "US Aviation Technology LLD" vienas iš atstovų Umberto Cisotti.
Pasak jo, ketinama išsinuomoti maždaug 3 hektarų žemės sklypą, kuriame būtų statomas aliuminio profilių fabrikas.
"Alytus turi geriau išvystytą infrastruktūrą nei Panevėžys, taip pat pasiūlė žymiai geresnes nuomos kainas - 1500 eurų už hektarą", -po susitikimo sakė U.Cisotti. Panevėžys, pasak jo, pageidavo 5 tūkst.eurų už hektarą kainą.
Anot U.Cisotti, ketinimų protokolas su Alytaus meru turėtų būti pasirašytas penktadienį. Statybos turėtų prasidėti iki lapkričio.Tikimasi, jog dalį konsorciumo investicijų padengs Europos Sąjungos fondai.
Anksčiau U.Cisotti teigė, jog JAV, Ispanijos bei Italijos bendrovės investuotų po trečdalį visos numatomos sumos. Jis teigė, jog fabrikas savo veiklą turėtų pradėti per metus, o dalis įrenginių jau nupirkta.
Milijoninėmis investicijomis Alytaus ir Panevėžio savivaldybes suvilioję italų verslininkai valdininkus kol kas paliko it musę kandusius. Alytiškiams praėjusią savaitę vos spėjus išplatinti pareiškimą, kad konsorciumas „US Aviation Technology LLD“ apsisprendė aliumininių profilių fabriką statyti jų mieste, Panevėžio vicemeras sulaukė investuotojų laiško, kad vieta gamyklai dar nepasirinkta.
Alytiškiai paskubėjo
Alytaus savivaldybės Investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojos Inetos Dimšienės teigimu, konsorciumo atstovai gamyklai statyti pasirinkę Alytų pranešė kitą dieną po vizito. Pasak jos, praėjusį ketvirtadienį pradėtas derinti ketinimų protokolas jau kitą dieną turėjęs būti pasirašytas.
„Alytus investuotojams pasiūlė mažesnę nuomos kainą – 1500 eurų už hektarą, be to, mūsų pramonės parko infrastruktūra geriau išvystyta nei Panevėžio“, – motyvus, nulėmusius italų verslininkų pasirinkimą, vardijo Alytaus vicemerė Rima Rakauskienė.
Dviejų valandų neužteko
Panevėžio vicemeras Ramūnas Vyžintas, išgirdęs, kad italų konsorciumas jau apsisprendęs, nustebo. „US Aviation Technology LLD“ vienas iš akcininkų Umberto Cisotti Panevėžyje lankėsi tą pačią dieną, kaip ir Alytuje.
Vietos dešimtims milijonų eurų investuoti ieškantį verslininką vicemeras viliojo netgi skrydžiu virš Panevėžio. Iš karto po derybų su panevėžiečiais U.Cisotti išskubėjo į Alytų aiškintis galimybių ten plėsti verslą.
„Praėjusį penktadienį gavau kompanijos atstovų elektroninį laišką, kad jie dar nieko nepasirinko. Kiek žinau, U.Cisotti dabar išvykęs iš Lietuvos ir joks ketinimų protokolas nėra pasirašytas. Nebūna pasaulyje taip, kad per dvi valandas derybų verslininkai nuspręstų investuoti milijonus eurų“, – „Sekundei“ teigė R.Vyžintas.
Pasak vicemero, kad į Panevėžį ateitų rimtas investuotojas, reikėtų bent 50-ies tokių susitikimų.
Mero pavaduotojo nestebino alytiškių pasiūlyta investuotojams palankesnė žemės nuomos kaina. „Panevėžys pasiūlė vienokią, o Alytus, ją išgirdęs, paprašė mažiau“, – mano R.Vyžintas.
Šiandien „Expo Aukštaitija“ parodos atidaryme Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis pranešė džiugią žinią. Ūkio ministro D.Kreivio įsakymu Panevėžio miestui skirta 17,5 mln. Lt ES struktūrinių fondų parama pramonės parkui kurti.
Kaip teigė mero pavaduotojas Ramūnas Vyžintas, miesto Savivaldybė įvykdė itin aukštus Ūkio ministerijos reikalavimus, atliko visus pavestus darbus. „Džiugu, kad Panevėžio miestą pasieks tikrai didelės investicijos, darysiančios įtaką pramonės ir verslo plėtrai mieste. ES struktūrinių fondų paramos ir savivaldybės skirtomis lėšomis bus kuriama pramonės parko infrastruktūra – tiesiamos gatvės, rengiami elektros, vandentiekio, nuotekų, lietaus kanalizacijos tinklai. Pramonės parke galės kurtis naujos įmonės, gamyklos, kurios steigs ir papildomas darbo vietas Panevėžio miesto žmonėms“, - sakė mero pavaduotojas R.Vyžintas.
Šiuo metu miesto Savivaldybė vykdo investicinius projektus, kurių bendra vertė yra 98 mln. Lt, įskaitant pramonės parkui skirtas investicijas.
Irma Gritėnienė
Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
Na atsiprašau, kad pasirodysiu per didelis bambeklis, bet kai kurie Panevėžio miesto ir rajono valdžios žodžiai ir darbai atrodo, švelniai tariant, keisti:
Ūkio ministro D.Kreivio įsakymu Panevėžio miestui skirta 17,5 mln. Lt ES struktūrinių fondų parama pramonės parkui kurti.
Kaip teigė mero pavaduotojas Ramūnas Vyžintas, miesto Savivaldybė įvykdė itin aukštus Ūkio ministerijos reikalavimus, atliko visus pavestus darbus. „Džiugu, kad Panevėžio miestą pasieks tikrai didelės investicijos, darysiančios įtaką pramonės ir verslo plėtrai mieste. ES struktūrinių fondų paramos ir savivaldybės skirtomis lėšomis bus kuriama pramonės parko infrastruktūra – tiesiamos gatvės, rengiami elektros, vandentiekio, nuotekų, lietaus kanalizacijos tinklai. Pramonės parke galės kurtis naujos įmonės, gamyklos, kurios steigs ir papildomas darbo vietas Panevėžio miesto žmonėms“, - sakė mero pavaduotojas R.Vyžintas.
Taigi mero pavaduotojas R.Vyžintas džiaugiasi iš ES gavęs 17,5 mln. Lt, tarsi pamiršdamas, kad jis pats ir jo bendradarbiai nesugebėjo pritraukti dvigubai didesnių privataus kapitalo investicijų, kurios duotų grąžą beveik iškart (90 naujų darbo vietų), o ne artimoje ateityje kaip iš ES fondų:
Alytaus miesto pramoniniame parke bus statomas aliuminio profilių fabrikas, į kurį planuojama investuoti iki 34,5 mln. litų bei sukurti apie 90 darbo vietų.
"Alytus turi geriau išvystytą infrastruktūrą nei Panevėžys, taip pat pasiūlė žymiai geresnes nuomos kainas - 1500 eurų už hektarą", -po susitikimo sakė U.Cisotti. Panevėžys, pasak jo, pageidavo 5 tūkst. eurų už hektarą kainą.
/\
O kur tu radai rajono valdžios žodžius? Tavo cituojamame tekste jų nematau.
Wycka, aš nelabai tave suprantu tu siūlai liūdėti, kad gavom 17.5 mln Lt? Taip, mes pralaimėjom Alytui privataus kapitalo investicijas, ir tai iš dalies įvyko todėl, kad Panevėžio pramonės parkas visiškai be jokios infrastruktūros, o šie gauti pinigai bus skirti būtent tam tikslui.
Pačios derybos jau kitas klausimas. Nesu didelis tokių dalykų ekspertas, bet logiškai galvojant paskutinė ranka, kurią turėjo Alytus (ir jau žinojo Panevėžio pasiūlymą) visuomet suteikia didelių pranašumų. Aišku galėjo Vyžintas susisiekti su tuo italu po jo susitikimo Alytuje ir iš naujo persiderėti, o gal taip ir darė, tik nesėkmingai, to jau aš tikrai nzn
Čia jau kita problema matosi - miestui reikia turėti gerą derybininką, kuris visada būtų šalia valdžios atstovų ir padėtų šiems. Tai aktualu ne tik šiuo atveju, bet ir kovojant dėl kitų vyriausybės investicijų, ar kad ir derantis dėl Rail Baltica trasos. Ar turi Panevėžys tokių derybininkų? Geri specialistai tikrai kainuoja, o miestiečiai sunkmečio sąlygomis iškart rėks, kad valdžia išlaidauja samdydama nereikalingus padėjėjus Tik tokie rėksniai retai kada supranta kam kas ir kodėl reikalinga, jie dažniausiai žiūri tik čia ir dabar
Taigi siūlau, Wycka, būti realistu - aukso viduriu tarp optimisto ir pesimisto, žiūrėti į priekį ir planuoti ateitį, o iš praeities klaidų pasimokyti, padaryti išvadas ir jas pamiršti. Jei prisiminsi visa, kas nutiko bloga, gali nusigraužti nagus, nusirauti plaukus, tik ar tuomet galėsi žiūrėti į ateitį iškelta galva ir planuoti siekti naujas aukštumas?
Comment