Aš tą patį esu girdėjęs. Kiek žinau kelsis į buvusias "Devold" patalpas.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Panevėžio LEZ
Collapse
X
-
Panevėžio LEZ oficialiai atidaryta „Devold“ gamykla:
http://www.panevezys.lt/lt/naujienos...liai-qnyy.html
http://jp.lt/panevezyje-norvegai-atidare-nauja-gamykla/Paskutinis taisė Ghog; 2015.10.22, 19:12.
Comment
-
Lyg ir jau dirba buvusiose Devold patalpose.
http://oppenhejm-jansson.com/contact/lithuania/
O&J Lithuania
UAB Oppenhejm & Jansson
Paliuniskio st. 15
LT-35114
Panevezys
Lithuania
http://rekvizitai.vz.lt/imone/oppenhejm_jansson/
Įmonės kodas
304050669
PVM mokėtojo kodas
LT100009559317
Vadovas
Ulrich Oppenhejm, direktorius
Adresas
Paliūniškio g. 15, LT-35114 Panevėžys
Darbuotojai
42 darbuotojai (apdraustieji)
SD draudėjo kodas
2335571Paskutinis taisė Panevezietis; 2015.12.10, 20:44.
Comment
-
http://www.panevezys.lt/lt/veiklos-s...mas_20927.html
Nusimato naujas pastatas LEZePaskutinis taisė PNV; 2017.05.07, 13:28.
Comment
-
Parašė PNV Rodyti pranešimąhttp://www.panevezys.lt/lt/veiklos-s...mas_20927.html
Nusimato naujas pastatas LEZe
Pradėtos statybos... Beje meras per savo kalbą Panevėžio ekonomikos forume sakė, kad vyksta derybos su dar 2 investuotojais
Comment
-
Lietuvoje – 200 mln. Eur vertės V. Bumelio investicija
Trys fabrikai, 200 mln. Eur siekiančios investicijos ir iki 500 darbo vietų – toks naujas žinomo biotechnologijų verslininko Vlado Bumelio projektas.
Moksliniame gamybiniame komplekse, be vaistų, būtų gaminamos ir ląstelės 3D spausdintuvams organams spausdinti.
UAB „Celltechna“ gamybinis kompleksas jau pradedamas projektuoti, jį sudarys trys gamybiniai fabrikai, kurių viduryje bus kupolas – jame įsikurs mokslinių tyrimų laboratorija.
„Pirmajame fabrike būtų gaminami produktai iš mikrobų ląstelių, antrajame – iš žinduolių ląstelių, trečiajame – ląstelių terapijos produktai, taip pat kamieninių ląstelių. Ateityje mes gamintume ląsteles ir užsiimtume tam tikrų organų 3D spausdinimu – manau, kad tai įvyks apie 2030 m.“, – prognozuoja p. Bumelis.Pasirengę kloti raudoną kilimą
Verslininkas jau tris kartus lankėsi Panevėžyje – ši investicija reikšmingai prisidėtų prie regiono plėtros: kasmet iš Panevėžio apskrities į užsienį gyventi ir dirbti išvyksta apie 5.500 žmonių.
Panevėžio LEZ pasirengusi padaryti viską, kad tik investicijai būtų pasirinktas jų miestas. Panevėžyje veikia Kauno technologijos universiteto Technologijų ir verslo fakultetas, kuris galėtų rengti chemikus ir biotechnologus, taip pat įsikūrusi ne viena su biotechnologijomis susijusi bendrovė, pavyzdžiui, krakmolo gamintoja „Amilina“. LEZ yra visa plyno lauko investicijoms reikalinga infrastruktūra – sklypuose įrengti elektros, dujų, vandens, nuotekų, šviesolaidinio interneto įvadai, nutiesti keliai.
„Panevėžys gali konkuruoti su didžiaisiais miestais ir pasiūlyti klestinčio, augančio miesto perspektyvą su perspektyviu žmogiškuoju potencialu, puikiomis verslo sąlygomis. Tikime, kad aukštos pridėtinės vertės gamyba biotechnologijų srityje gali tapti miesto ašimi, ir mes pasiryžę padaryti viską, kad tik šiai investicijai būtų pasirinktas mūsų miestas“, – pabrėžia Daumantas Simėnas, LEZ projektų vadovas.
Dėl investicijos varžosi ir Kaunas.
„Apie projektą išgirdęs Visvaldas Matijošaitis sako: statom, kiek reikia žemės? 20–30 hektarų?“ – užkrečiamai, prisiminęs pokalbį su Kauno meru, kvatoja profesorius.
Kompleksui reikėtų mažiausiai 7 ha žemės sklypo. Tačiau p. Bumelio vizijoje – ne tik fabrikai. Jam norisi, kad iškiltų ištisas miestelis ir netoli gamybos komplekso dygtų kotedžai, individualūs gyvenamieji namai darbuotojams.
„Juk jeigu savivaldybė nemokamai skirtų žemės būsto statybai, jauni žmonės galėtų statytis namus, dirbti gražiame komplekse, gaminti didelės pridėtinės vertės produktus ir likti Panevėžyje“, – savo matymu dalijasi „Biotechpharmos“ vadovas.Paskutinis taisė artexs; 2017.05.09, 11:32.
Comment
-
Parašė artexs Rodyti pranešimąLietuvoje – 200 mln. Eur vertės V. Bumelio investicija
http://www.vz.lt/pramone/2017/05/09/...iki-500-zmoniu
Comment
-
Būtų kažkas tokio jei apskritai bet kuriame LT mieste tokios gamyklos atsirastų.
Gali važiuoti iš Panevėžio ir dirbti.
O jei nuspręstų Panevėžyje, tai būtų kažkas iš fantastikos srities...problema juk mūsų kaime su darbuotojais, universitetais ir kt.
Prieš didžiuosius miestus daugiau minusų, nei pliusų.
Comment
-
Parašė Panevezietis Rodyti pranešimąBūtų kažkas tokio jei apskritai bet kuriame LT mieste tokios gamyklos atsirastų.
Gali važiuoti iš Panevėžio ir dirbti.
O jei nuspręstų Panevėžyje, tai būtų kažkas iš fantastikos srities...problema juk mūsų kaime su darbuotojais, universitetais ir kt.
Prieš didžiuosius miestus daugiau minusų, nei pliusų.
Comment
-
„Citadele“ bankas suteikė pusės milijono paskolą reklamos gamybos įmonei Panevėžyje
„Citadele“ bankas suteikė daugiau nei pusės milijono eurų paskolą (tiksli paskolos suma 560 826 eurų) Panevėžio reklamos gamybos įmonei UAB „Spektrus EU“. Banko paskola reklamos gamintojai sudarys sąlygas plėtoti verslą bei padės persikelti iš nuomojamų patalpų mieste į dvigubai erdvesnį pastatą Panevėžio LEZ. Perkelti verslą į naujas patalpas įmonė planuoja jau vasaros pabaigoje.
„Į gamybos patalpas investuojame apie 1,2 mln. eurų, taip pat sukursime naujų darbo vietų. Gamybos plotas sudarys 1.100 kv. metrų – dukart daugiau nei yra nuomojama šiuo metu. Plečiame reklamos gaminių asortimentą bei gamybos apimtis ir esamame plote tiesiog nebetelpame“,– aiškina „Spektrus EU“ vadovas Andrius Večiorkus.
Įmonės vadovas planuoja, kad pasitelkus papildomą finansavimą gamybos plėtrai ir persikėlus į naujas patalpas įmonės pajamos išaugs maždaug trečdaliu.
„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie mūsų regione įsteigtos įmonės plėtros. „Spektrus EU“ aptarnauja klientus visoje Lietuvoje bei vykdo gaminių eksportą į užsienio šalis. Tikime, kad banko suteiktas finansavimas mūsų klientui su jų gaminiais padės įžengti ir į naujas rinkas“, – sako Deividas Norkūnas, „Citadele“ banko Panevėžio filialo valdytojas.
Pasak „Citadele“ banko atstovo, šiai įmonei bankas suteikė paskolą su 80 % individualia UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija. Ši garantija leido bendrovei gauti projekto įgyvendinimui reikalingą finansavimą neįkeičiant turto.
„Spektrus EU“ pradėjo reklaminių iškabų su aliuminio korpusu gamybą. Toks korpusas pranašesnis už plastikinį tuo, kad yra ilgaamžiškesnis, kokybiškiau ir estetiškiau atrodo. Jau septynerius metus sėkmingai veikiančios įmonės vadovas tikisi, kad kokybiški nauji reklamos gaminiai įmonei tapti konkurencinga ir Skandinavijos rinkoje.
„Citadele“ bankas yra vienas iš daugiausiai paskolų su „Invega“ garantijomis išduodančių bankų Lietuvoje. Neseniai bankas su „Invega“ pasirašė sutartį, kurios pagrindu smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms (SVV) bankas teiks paskolas su portfelinėmis garantijomis. SVV įmonės galės gauti iki 1,875 mln. eurų vertės paskolas su portfelinėmis garantijomis – įmonėms bus garantuojama 80 % paskolos sumos.
„Citadele“ banko verslo paskolų portfelis 2017 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje sudarė 197 mln. eurų – 25 proc. daugiau nei prieš metus.
http://www.paninfo.lt/2017/06/22/cit...ei-panevezyje/
Comment
-
https://jp.lt/i-panevezi-ateina-didz...ldu-gamintoja/
Į Panevėžį ateina didžiausia norvegų baldų gamintoja
JP / Gamintojų nuotr.
Baldų gamyklos Panevėžyje vizualizacija.
Norvegijos baldų gamybos įmonė „IMG Group“ pasirašė sutartį su Panevėžio laisvosios ekonominės zonos (LEZ) operatoriumi. Pirmąją bendrą baldų gamyklą ir distribucijos centrą Europoje grupė nusprendė statyti Panevėžyje.
Panevėžyje grupė įsikurs per kelis etapus. Pirmąjį jų planuojama užbaigti 2019 m. pradžioje. Pradinė investicija sieks 10 mln. eurų ir bus sukurtos 125 darbo vietos. Lietuvoje jau yra įsteigta antrinė grupės įmonė – bendrovė „IMG Lithuania“. „IMG group“ AS tikisi, kad ši investicija Panevėžyje bus kertinė įmonės augimo strategijoje ir padės IMG per ateinančius penkerius metus padvigubinti verslo apimtis.
„IMG Lithuania“ sustiprins mūsų konkurencinę poziciją Europoje. „IMG group“ esmė yra sukurti didžiausią vertę savo klientams, todėl teigiamai vertinu Lietuvos teikiamas galimybes mūsų verslui Europoje”, – sakė „IMG group“ prezidentas James Tate.
Šiuo metu įmonė veiklą Europos rinkoje vykdo, savo produkciją transportuodama iš Azijoje veikiančių gamyklų. Grupė tikisi, kad Panevėžio LEZ IMG suteiks lankstesnes gamybos ir tiekimo galimybes, nes Panevėžys pasižymi stipria tiekimo grandine daugumai pramonės šakų, ypač baldų gamybai. 50 km spinduliu pasiekiami visi aukščiausių standartų ir kokybės medžio, porolono, tekstilės, metalo ir kitų komponentų gamintojai.
„Pasirinkimas investuoti Panevėžio LEZ IMG leis sutrumpinti tiekimo terminus bei padidins konkrečių produktų gamybos ir tiekimo galimybes Europos rinkai. Didesnis lankstumas užtikrins geresnę paslaugų kokybę esamiems klientams bei leis plėstis į naujas rinkas”, – teigia IMG grupės Prezidentas James Tate. Anot „IMG group“ gamybos direktoriaus Larso Inge’o Solnordalo Jakobseno, Panevėžys buvo pasirinktas tiek dėl strategiškai patogios lokacijos, palankių galimybių lengvai vystyti verslą, tiek dėl kvalifikuotų darbuotojų, tarp kurių nemažai yra ir baldų gamybos specialistų.
Panevėžio LEZ direktorius Rokas Krivonis atkreipia dėmesį, kad tokio investuotojo kaip „IMG group“ žingsnis pradėti veiklą Panevėžyje rodo šio miesto, kaip pramonės telkinio, svarbą tiek šalies, tiek visos Europos kontekste.
Iš viso Panevėžio regione jau pritraukta keliasdešimt užsienio kapitalo investuotojų, iš kurių net 16 yra iš Norvegijos.
„Investuotojams Panevėžio LEZ patraukli ne tik dėl kvalifikuotų specialistų pasiūlos, patikimų tiekėjų, bet ir dėl galimybės projektus įgyvendinti operatyviai. Laikiną gamybą siūloma pradėti greta esančiame pastatų komplekse jau po sutarties pasirašymo, ką pasiūlėme ir IMG, o mūsų Panevėžyje dirbanti statybų valdymo komanda užtikrina, kad esant poreikiui projektai LEZ būtų įgyvendinti per 8–10 mėnesių“, – kalbėjo R.Krivonis.
Pastato statybas planuojama pradėti 2018 m. viduryje, o gamybą ir distribuciją daliniu pajėgumu planuojama pradėti 2019 m. pradžioje.
Comment
-
Jau galima peržiūrėti „IMG Group“ gamyklos projektinius pasiūlymus. Manau ir statybos ne už kalnų.
Projektuoja panevėžietis-kaunietis.
http://www.panevezys.lt/lt/veiklos-s...mas_23191.html
Informacija apie visuomenei svarbaus statinio projektavimą
2018.01.02
Visuomenės informavimas apie visuomenei svarbaus statinio projektavimo pradžią
Gamybos paskirties pastato Pažalvaičių g. 1, Panevėžyje, projektiniai pasiūlymai
2017 m. gruodžio mėn. 28 d.
Informuojama, kad pradedamas rengti Gamybos paskirties pastato Pažalvaičių g. 1, Panevėžyje, statybos projektas.
Projektas: Gamybos paskirties pastato Pažalvaičių g. 1, Panevėžyje, statybos projektas.
Statybvietės adresas: Panevėžys, Pažalvaičių g. 1.
Statinio kategorija: Ypatingas statinys
Statinio pagrindinė naudojimo paskirtis: 7.8. gamybos, pramonės paskirties pastatai
Statybos darbų rūšis: nauja statyba
Projekto Nr. 17/15
Statytojas: IMG LITHUANIA UAB, įmonės kodas 304693875, adresas: Lvovo g. 89A-27, Vilnius, atstovas: Lars Inge Jakobsen. Kontaktai tel.: +4792414326 (anglų kalba), +37061797999 (lietuvių kalba), elektroninio pašto adresas: lt@imgcomfort.com).
Projektuotojas: UAB „Kreiva linija“, įmonės kodas 135895887, įmonės registracijos adresas: A.Mackevičiaus g. 76-1, LT-42400 Kaunas, biuro adresas Karaliaus Mindaugo pr. 68-21, LT-44351 Kaunas, interneto svetainė www.kreivalinija.lt.
Projekto vadovas: Kęstutis Ščevinskas, atest. Nr. A1073 (išduotas atestavimo komisijos 2013 m. spalio mėn. 18 d. protokolas Nr. 82, galioja neterminuotai), tel.: 869813385, el.paštas: kestutis.scevinskas@gmail.com.
Susipažinti su projektu: UAB „Kreiva linija“ biure Karaliaus Mindaugo pr. 68-21, LT-44351 Kaune, nuo 9 iki 18 val. ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos internetiniame puslapyje www.panevezys.lt
Pasiūlymų pateikimo tvarka: pasiūlymus projektuotojui dėl projekto galima teikti raštu, siunčiant laišką adresu: Karaliaus Mindaugo pr. 68-21, LT-44351 Kaunas arba elektroniniu paštu: kestutis.scevinskas@gmail.com. Visuomenės atstovai, teikdami pasiūlymus, privalo nurodyti savo vardą ir pavardę (įmonės pavadinimą), adresą ir kitus ryšių duomenis, pasiūlymo teikimo datą, informaciją ir aplinkybes, kuo grindžiamas pasiūlymas. Pasiūlymus teikti iki 2018 m. sausio mėn. 18 d.
Viešo susirinkimo vieta ir laikas: Viešas susirinkimas vyks 2018 m. sausio mėn. 18 d. 17 val. Panevėžio miesto savivaldybės priimamajame, Laisvės al. 20, Panevėžyje.
Comment
-
Liūdnos žinios Panevėžiui....tiesa sakant man čia kažkas nelabai aišku su tokiu investuotoju, o aplink Panevėžy tokiu plotu yra ir didesniu, na nebent jie labai nori pigiai čia nusipirkti ir pasistatyti...
Atidavė aukso kiaušinį
Strategiškai patogi Panevėžio geografinė vieta – pagrindinė korta, išnaudojama investuotojams vilioti, pasirodo nesanti tokia galinga, kai į šį regioną koją bando kelti pramonės gigantas.
Viena didžiausių Baltijos šalyse medienos bei baldų gamybos grupių – Vakarų medienos grupė (VMG), šimtamilijoninėms investicijoms nusižiūrėjusi Panevėžį būtent dėl patogaus susisiekimo su Skandinavija ir Vakarų Europa, vis dėlto naujai gamyklai su 400 darbo vietų statyti pasirinko Akmenės laisvąją ekonominę zoną (LEZ). Investuotojas teigia, jog Aukštaitijos sostinė neišgalėjo jam pasiūlyti ne mažesnio nei 40 ha sklypo.
Rinkosi tuos, kurie laukė
Akmenė gali švęsti sulaukusi stambaus žaidėjo. Čia VMG ketina investuoti 180 mln. eurų – iki 2020 metų žada pastatyti medžio drožlių gamyklą, o vėliau – ir baldų gamybos įmonę. Investuotojas planuoja akmeniškiams sukurti apie 400 naujų darbo vietų.
„Svarstydami, kuriame rajone plėstis, pasirinkome tą, kuriam reikia investicijų ir gyvybės“, – žiniasklaidai yra teigęs VMG valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas.
VMG grupę sudaro pagrindinė bendrovė VMG ir keturios jos antrinės įmonės. Grupė turi gamyklas Klaipėdos mieste ir rajone, Baltarusijoje. Didžiąją dalį produkcijos VMG parduoda Švedijos „Ikea“ įmonėms. 2016-aisiais VMG uždirbo 16,403 mln. Eur pelno – 7,3 proc. daugiau nei 2015 metais.
„Paprastas, primityvus dalykas – Panevėžyje mums buvo per mažas plotas ir tiek. Ieškojome mažiausiai 40 ha sklypo su geležinkeliu greta, parengtu detaliuoju planu. Akmenė visa tai turėjo. Ta Savivaldybė buvo labiau pasiruošusi priimti didelius investuotojus“, – „Sekundei“ aiškino S. Paulauskas.
Verslas nelaukia
Milžiniško sklypo naujam medienos pramonės lopšiui ieškojusiai kompanijai Panevėžys išgalėjo savo laisvojoje ekonominėje zonoje pasiūlyti vos 15 ha.
Aukštaitijos sostinėje VMG būtų tekę rūpintis trūkstamą plotą prisidurti nuperkant sklypus iš privačių žemės savininkų, pakeisti žemės paskirtį iš žemės ūkio į pramoninę, rengti sklypo detalųjį planą, atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Toks kelias investuotojui pasirodė nepriimtinas dėl didelių laiko sąnaudų. Pasak S. Paulausko, tokia procedūra būtų užtrukusi apie porą metų.
„Ilgai sprendėme dėl Panevėžio, bet čia būtume tiek praradę laiko, kad nebūtume sugebėję įvykdyti įsipareigojimų jau kitų metų gale Lietuvoje pradėti gaminti konstrukcinę medžiagą. Panevėžyje visi dėl mūsų stengėsi, ir Savivaldybė, ir LEZ valdytojai, bet įvertinome laiko sąnaudas“, – teigė VMG valdybos pirmininkas.
Gamyklos statybas Akmenės rajone kompanija planuoja pradėti jau šių metų gegužę. Panevėžio nepasirinkęs investuotojas ramina, kad Aukštaitijos sostinėje esą ir taip daug pramonės įmonių, o Akmenėje jų trūksta. VMG šimtus žmonių žadančiai įdarbinti gamyklai vietos taip pat žvalgėsi ir Šiauliuose bei Visagine.
Panevėžiui ne pagal išgales
Panevėžio LEZ iš viso sudaro 47 ha. Iš jų 12 ha skirti infrastruktūrai ir netinkami statyboms. Iš kitų 35 ha šiuo metu išnuomota maždaug pusė. Tačiau LEZ direktorius Rokas Krivonis pripažįsta, kad netgi jei VMG reikalingo dydžio žemės sklypo klausimas būtų išspręstas, nebūtų suspėta sukurti stambiam investuotojui reikalingos infrastruktūros. „Jiems reikėjo didelių elektros pajėgumų. Pastatyti paprastą transformatorinę nebūtų užtekę. LEZ esami investuotojai sunaudoja 20 kartų mažiau elektros, nei VMG būtų reikėję“, – tvirtino R. Krivonis. Potencialus investuotojas pasirinko kitą rajoną po dvi savaites trukusios intensyvios analizės.
Siūlė, ką galėjo
Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus Rimanto Paužos teigimu, esą buvo padaryta viskas, kas įmanoma, o vietos verslo plėtrai ieškančių investuotojų pasirinkimą lemia daugelis veiksnių: darbo jėga, verslui suteikiamos lengvatos, patogesnis sklypas ir kiti niuansai.
„Negalime kaltinti, kad Panevėžys kažko nepasiūlė. Ką turėjome, tą pasiūlėme“, – sako R. Pauža.
Administracijos direktorius pripažįsta, jog žemės klausimas yra vienas iš stabdžių verslo plėtrai ir investicijoms į regionus: laisvų valstybinės žemės sklypų nėra, o nuosavybę susigrąžinusiems privatiems savininkams Savivaldybė neturi jokios įtakos. Anot R. Paužos, didelis palengvinimas savivaldybėms būtų, jei savo teritorijose pačios valdytų žemę ir galėtų priiminėti atitinkamus sprendimus.
„Dabar žemė arba valstybinė, arba privati. Mes investuotojui galime pasiūlyti tik LEZ“, – teigė R. Pauža.
Anot jo, laisvos valstybinės žemės stygius kiša koją ne tik pritraukiant naujų investicijų, bet ir regionuose jau veikiančioms įmonėms.
„Besiplečiančiam verslui prireikus papildomo žemės ploto, mes net negalėtume organizuoti aukciono. Įstatyme įtvirtinta, kad kol nebaigtas žemės nuosavybės atkūrimas privatiems savininkams, negalima aukciono būdu pardavinėti žemės sklypų. Tokių investicijas stabdančių veiksnių yra ir daugiau. Kalbame, kad reikia skatinti regionus, kurti juose darbo vietas, bet reikia ne kalbų, o realių veiksmų“, – problemą mato R. Pauža.
Žemės nerado ir rajone
VMG didžiulio laisvo sklypo gamyklai žvalgėsi ir Panevėžio rajone, tačiau ir čia neatsirado tokio, kuris atitiktų medienos plokščių gamintojo reikalavimus.
Rajono meras Povilas Žagunis pripažįsta, jog visgi strategiškai patraukli vieta, kelias „Via Baltica“ ir būsimoji „Rail Baltica“ vėžė, kuo verslą vilioja Panevėžio miestas ir rajonas, dar toli gražu nėra viskas, ko reikia investuotojui.
VMG pageidavo sklypo greta geležinkelio. Rajone tokio laisvos valstybinės žemės sklypo neatsirado, o privatūs investuotojo nedomino.
Dėl verslui patrauklių sklypų stygiaus Panevėžio rajonas stambų investuotoją praranda nebe pirmą kartą. Prieš porą metų žemės reikalai sužlugdė įmonės, nusiteikusios rajone statyti padangų gamyklą, planus. Tąkart 40 ha ploto ieškojusi kompanija buvo nusižiūrėjusi tris privačius sklypus. Dviejų savininkai sutiko juos parduoti už verslininkui priimtiną kainą, tačiau trečiajam užsiprašius dvigubai daugiau, investuotojas atsisakė planų kurtis Panevėžio rajone.
Ramygala nesuklestėjo
Magiškais magnetais, į savivaldybes pritraukiančiais investuotojų, netapo ir kadaise kaip grybai po lietaus dygę bei brangiai kainavę pramonės parkai.
Lietuva kaip vieną iš būdų pritraukti investicijų pasirinkusi naujų pramonės teritorijų kūrimą, po žeme užkasė 56,53 mln. eurų. Tiek valstybei ir Europos Sąjungai kainavo šalyje įrengti septynias laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) ir penkis pramonės parkus. Visgi dalis šių brangiai kainavusių teritorijų tapo ne žadėtais verslo lopšiais, o chrestomatiniais europinės paramos iššvaistymo pavyzdžiais.
Ramygaloje, šalia judraus kelio „Via Baltica“, įkūrusi pramonės parką Panevėžio rajono savivaldybė jame dar neturi nė vieno investuotojo.
Šį 8,5 ha vadinamąjį verslo lopšį 2015-aisiais Savivaldybė už 3 tūkst. 270 eurų metinį mokestį išnuomojo nekilnojamojo turto plėtotojai bendrovei „Naudingas plotas“.
Dar kelių dešimčių arų sklypą už 151 eurą per metus aukcione 80-iai metų išsinuomojo vietos ūkininkas.
Taigi daugiau nei 4,6 mln. eurų kainavęs pramonės parkas Panevėžio rajonui kol kas uždirba 3 tūkst. 421 eurą per metus.
Sutartis kol kas bevertė
Pasak P. Žagunio, Savivaldybė ne kartą rašė raštus ir ragino įmonę „Naudingas plotas“ imtis darbo – rūpintis, kaip žadėjusi, išnuomoti pramonės parko sklypus investuotojams.
„Gavome atsakymus, kad dirba, kituose rajonuose jau išnuomoję dalį sklypų. Laukiame, gal ir mums ateis eilė“, – sako meras.
Savivaldybė turi galimybę sutarties sąlygas peržiūrėti po šešerių metų nuo jos pasirašymo.
P. Žagunis pripažįsta, kad jei situacija nesikeis, su „Naudingas plotas“ tęsti esamos sutarties Savivaldybei neapsimokės.
„Sklypo paskirtis ne mokesčius už žemę surinkti, o kurti pridėtinę vertę“, – teigė P. Žagunis.
Ramygalos pramonės parkui dar prieš kurį laiką šiokio tokio solidumo teikė metalo konstrukcijų tvora. Dabar ir jos nelikę. Ilgapirščiams pradėjus ją dalimis vogti, o policijai taip ir nesuradus kaltininkų, Savivaldybė nusprendė tvorą visai išardyti.
Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...ukso-kiausini/
Comment
-
Panevėžio LEZ bus sujungta su Via Baltica
Metų pabaigoje pasirodęs pranešimas, kad į Panevėžio laisvąją ekonominę zoną investuoja Norvegų baldų gamintojas, ne vienintelė gera naujiena. Pozityvių žinių sulaukė ir šis, dar tik planuojantis statybas, bei kiti investuotojai. Laisvoji ekonominė zona bus tiesiogiai sujungta su miesto aplinkkeliu ir sunkiasvorėmis transporto priemonėmis vežti krovinius bus kur kas paprasčiau. "Dabar viskas yra procese. Tai yra derinami statybos leidimai, išsiėminėjamos projektavimo sąlygos ir pavasarį turėsime prasidedančias dideles statybas. Labai džiugu, nes metų gale, turėtume matyti pilnai išdygusį pastatytą pastatą ir preliminariai pradedama gamyba ir distribucija. Ir žinoma, pavasarį taip pat prasideda Panevėžio LEZ sujungimo žiedine sankryža su Via Baltica, transeuropiniu magistraliniu keliu, darbai. Kas yra džiugu, kadangi miestui, taip pat ir laisvajai ekonominei zonai tai yra didelis privalumas, kai pramoninė teritorija, ypatingai kur vyksta daug logistinių operacijų bus sujungta su pagrindiniu Lietuvos keliu" – sako Panevėžio LEZ projektų vadovas Daumantas Simėnas. Kelio atkarpos turėsiančios sujungti Panevėžio LEZ su Via Baltica statybos darbai turėtų prasidėti jau kovą. Anot ekonominės zonos projektų vadovo Daumanto Simėno, investuotojams tiesioginė sąsaja su transporto arterija vadinama Via Baltica, yra labai svarbi ir džiugu, kad ilgai planuoti darbai pagaliau bus įgyvendinti. "Manau, kad turės įtakos, kadangi srautas tikrai yra nemažas. Iš esmės visas pramoninis rajonas koncentruojasi J.Janonio taip pat Pramonės gatvėse ir žinoma, J.Janonio gatvei tęsiantis – S.Kerbedžio ir iki pat Tinklų gatvės galo, kurioje yra UAB „Rifas“ ir kitos įmonės. Manau, kad tai taps tam tikra didesne paskata investuotojams toliau plėstis, toliau plėsti savo veiklą ir taip pat galbūt pasirinkti Panevėžio LEZ, kuris jau dabar bus tiesiogiai sujungtas su geru keliu, su pilnai paruošta infrastruktūra ir nebereikės ties J.Janonio gatve išvažinėti į Via Balticą pavojinga sankryža. Tiesiog iš žvirkelio, tiesiai į pagrindinį kelią. Kas rodo, kad avaringumas čia yra nemažas. Džiugu, kad pagaliau tie didieji infrastruktūriniai projektai juda, ir turėsim dar patrauklesnę Panevėžio strateginę lokaciją, kurią ir taip turim labai patrauklią"- teigia Daumantas Simėnas. Anot Daumanto Simėno, dėl investavimo į Panevėžio LEZ pastaruoju metu deramasi su dar keliomis įmonėmis. Jei pavyks susitarti, apie naująjį investuotoją, bus paskelbta artimiausiu metu.
Comment
-
Parašė Audrys Rodyti pranešimąLiūdnos žinios Panevėžiui....tiesa sakant man čia kažkas nelabai aišku su tokiu investuotoju, o aplink Panevėžy tokiu plotu yra ir didesniu, na nebent jie labai nori pigiai čia nusipirkti ir pasistatyti...
Atidavė aukso kiaušinį
Strategiškai patogi Panevėžio geografinė vieta – pagrindinė korta, išnaudojama investuotojams vilioti, pasirodo nesanti tokia galinga, kai į šį regioną koją bando kelti pramonės gigantas.
Viena didžiausių Baltijos šalyse medienos bei baldų gamybos grupių – Vakarų medienos grupė (VMG), šimtamilijoninėms investicijoms nusižiūrėjusi Panevėžį būtent dėl patogaus susisiekimo su Skandinavija ir Vakarų Europa, vis dėlto naujai gamyklai su 400 darbo vietų statyti pasirinko Akmenės laisvąją ekonominę zoną (LEZ). Investuotojas teigia, jog Aukštaitijos sostinė neišgalėjo jam pasiūlyti ne mažesnio nei 40 ha sklypo.
Rinkosi tuos, kurie laukė
Akmenė gali švęsti sulaukusi stambaus žaidėjo. Čia VMG ketina investuoti 180 mln. eurų – iki 2020 metų žada pastatyti medžio drožlių gamyklą, o vėliau – ir baldų gamybos įmonę. Investuotojas planuoja akmeniškiams sukurti apie 400 naujų darbo vietų.
„Svarstydami, kuriame rajone plėstis, pasirinkome tą, kuriam reikia investicijų ir gyvybės“, – žiniasklaidai yra teigęs VMG valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas.
VMG grupę sudaro pagrindinė bendrovė VMG ir keturios jos antrinės įmonės. Grupė turi gamyklas Klaipėdos mieste ir rajone, Baltarusijoje. Didžiąją dalį produkcijos VMG parduoda Švedijos „Ikea“ įmonėms. 2016-aisiais VMG uždirbo 16,403 mln. Eur pelno – 7,3 proc. daugiau nei 2015 metais.
„Paprastas, primityvus dalykas – Panevėžyje mums buvo per mažas plotas ir tiek. Ieškojome mažiausiai 40 ha sklypo su geležinkeliu greta, parengtu detaliuoju planu. Akmenė visa tai turėjo. Ta Savivaldybė buvo labiau pasiruošusi priimti didelius investuotojus“, – „Sekundei“ aiškino S. Paulauskas.
Verslas nelaukia
Milžiniško sklypo naujam medienos pramonės lopšiui ieškojusiai kompanijai Panevėžys išgalėjo savo laisvojoje ekonominėje zonoje pasiūlyti vos 15 ha.
Aukštaitijos sostinėje VMG būtų tekę rūpintis trūkstamą plotą prisidurti nuperkant sklypus iš privačių žemės savininkų, pakeisti žemės paskirtį iš žemės ūkio į pramoninę, rengti sklypo detalųjį planą, atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Toks kelias investuotojui pasirodė nepriimtinas dėl didelių laiko sąnaudų. Pasak S. Paulausko, tokia procedūra būtų užtrukusi apie porą metų.
„Ilgai sprendėme dėl Panevėžio, bet čia būtume tiek praradę laiko, kad nebūtume sugebėję įvykdyti įsipareigojimų jau kitų metų gale Lietuvoje pradėti gaminti konstrukcinę medžiagą. Panevėžyje visi dėl mūsų stengėsi, ir Savivaldybė, ir LEZ valdytojai, bet įvertinome laiko sąnaudas“, – teigė VMG valdybos pirmininkas.
Gamyklos statybas Akmenės rajone kompanija planuoja pradėti jau šių metų gegužę. Panevėžio nepasirinkęs investuotojas ramina, kad Aukštaitijos sostinėje esą ir taip daug pramonės įmonių, o Akmenėje jų trūksta. VMG šimtus žmonių žadančiai įdarbinti gamyklai vietos taip pat žvalgėsi ir Šiauliuose bei Visagine.
Panevėžiui ne pagal išgales
Panevėžio LEZ iš viso sudaro 47 ha. Iš jų 12 ha skirti infrastruktūrai ir netinkami statyboms. Iš kitų 35 ha šiuo metu išnuomota maždaug pusė. Tačiau LEZ direktorius Rokas Krivonis pripažįsta, kad netgi jei VMG reikalingo dydžio žemės sklypo klausimas būtų išspręstas, nebūtų suspėta sukurti stambiam investuotojui reikalingos infrastruktūros. „Jiems reikėjo didelių elektros pajėgumų. Pastatyti paprastą transformatorinę nebūtų užtekę. LEZ esami investuotojai sunaudoja 20 kartų mažiau elektros, nei VMG būtų reikėję“, – tvirtino R. Krivonis. Potencialus investuotojas pasirinko kitą rajoną po dvi savaites trukusios intensyvios analizės. ................................
Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...ukso-kiausini/
Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/2018/03/21/aiskeja-vmg-fabriku-konturai-uzims-85-ha-sklypa-pirmuoju-etapu-uzstatys-18-ha
UAB „Vakarų medienos grupė“, parengusi medienos produktų gamybos Akmenės rajone projektą, nurodo, kad jos veiklai reikalingas 85 ha ploto žemės sklypas. Per dvejus metus investavus 180 mln. Eur, jame iškils medienos drožlių plokščių ir korpusinių baldų gamyklos.
Parengtoje Poveikio aplinkai programoje nurodoma, kad pirmuoju etapu investuotoja Akmenės LEZ teritorijoje užims 60,5 ha. Likusi teritorija, sudaranti apie 25 ha, kurią teks išpirkti iš privačių asmenų, būtų naudojama gamybos objekto aptarnavimo infrastruktūrai įrengti.
Pirmuoju etapu numatoma užstatyti 18,15 ha teritoriją.
Sklypą Menčių kaime, Naujosios Akmenės kaimiškojoje seniūnijoje, nuomos teisėmis valdys UAB „Vakarų medienos grupė“ (VMG).
Projektas įgyvendinamas, remiantis vasario pradžioje Ūkio ministerijoje pasirašytu susitarimu dėl pirmojo Lietuvoje Medienos klasterio sukūrimo. Akmenės rajono savivaldybė tapo vienu iš Medienos klasterio dalyvių.
Per artimiausius dvejus metus į industrinį parką VMG planuoja investuoti 180 mln. Eur, sukurti 500 tiesioginių ir 300 netiesioginių darbo vietų................................
........................Akmenės savivaldybė trūkstamai infrastruktūrai numato skirti iki 4 mln. Eur – nutiesti reikiamą kelią, sudaryti galimybę prisijungti prie geležinkelio, pakloti vandentvarkos tinklus.
Anksčiau šį medienos produktų kompleksą ketinta statyti netoli Klaipėdos.
Vakarų medienos grupė pajūryje planuoja 200 mln. Eur investiciją
Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/2017/11/10...#ixzz5AUgnTLC7
Paskutinis taisė Vidma; 2018.03.22, 18:03.
Comment
-
Prasideda statybos LEZ'e.
Į Panevėžį koją įkėlė norvegų baldų gamintojai
SEKUNDĖ
INGA KONTRIMAVIČIŪTĖ
VERSLAS2018.04.27 09:49
Vis dar pustuštėje Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) kuriasi trečias investuotojas. Greta vietos reklamos bendrovės ir Norvegijos megztų vilnonių drabužių gamintojos iškils dar viena norvegų kapitalo įmonė. Jos statybos darbų startą pažymėjo kapsulės įkasimo ceremonija. Į Panevėžį ateinanti stambiausia Norvegijos baldų gamintoja „IMG Group“ planuoja statybos darbus užbaigti iki kitų metų pradžios ir per pirmą etapą sukurti 125-ias naujas darbo vietas. Naujasis investuotojas užims apie 4 ha LEZ teritorijos. Teigiama, jog pradinė norvegų įmonės investicija į baldų gamyklą ir paskirstymo centrą sieks 10 mln. Eur. Žinoma pasaulyje Šiuo metu įmonė veiklą Europos rinkoje vykdo savo produkciją transportuodama iš Azijoje veikiančių gamyklų. Norvegų kapitalo „IMG Group“ priklauso „Ekornes“ grupei, gaminančiai sofas ir kėdes. „Ekornes“ skelbia, kad IMG produkcija geriausiai žinoma Australijoje ir JAV. Grupė iš viso turi devynias baldų gamyklas. Nuo 2014-ųjų J. Janonio g. veikianti Panevėžio LEZ užima 47 ha teritorijos. Iš jų 12 ha skirti infrastruktūrai ir netinkami statyboms. Nepaisant, kad čia kurtis investuotojai viliojami akcentuojant strategiškai patogią Panevėžio geografinę padėtį bei pačios LEZ privalumus – įrengta visa reikalinga infrastruktūra (dujos, elektra, vanduo, nuotekos, keliai, apšvietimas), šis verslo lopšys vis dar pustuštis – išnuomota maždaug pusė teritorijos. Stabdo darbo jėgos stygius Panevėžio vicemero Alekso Varnos nuomone, investuotojų apsisprendimą kurtis konkrečioje teritorijoje vis dažniau nulemia ne vien sukurta infrastruktūra, bet ir darbo jėgos pasiūla. „Nors apskaičiuota, kad Lietuva besidomintys investuotojai užduoda 70 klausimų, vis dėlto pagrindinis, ar regionas pajėgus įmonę aprūpinti tinkamos kvalifikacijos specialistais. Tai esminė mūsų problema“, – sako vicemeras. Gyvenant ant 4-osios pramonės revoliucijos slenksčio, pasak A. Varnos, Panevėžio įmonėse automatizuojamos darbo vietos ne tik gamyboje. Kai kurios įmonės atsisakė fizinio darbo jau ir sandėliuose. „Darbdaviams dabar reikalingi kitokie specialistai, gebantys aptarnauti linijas, plataus profilio inžinieriai“, – sako vicemeras. Panevėžį investicijoms pasirinkusius Norvegijos baldų gamintojus, pasak A. Varnos, miestas pajėgus aprūpinti iš pradžių labiausiai reikalingais baldų surinkėjais. Vicemero nuomone, Aukštaitijos sostinei patrauklumo skandinavų investuotojų akyse pridėjo ir čia sėkmingai veikiančių Norvegijos įmonių tinklas.
Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...du-gamintojai/
Comment
Comment