S. Eidrigevičiaus menų centras Panevėžyje

[hobo]

Nieko ten faino, tiesa sakant kraupus tas Daugpilis.

Man patinka miestai, kur yra senoviniu namu kvartalai, kur vienas namas stovi prisiglaudes prie kito namo (ir jei tie namai kiek apdraskyti laiko ir be "euro-remonto" - tas man asmeniskai dar labiau patinka). Kaip tas yra, pvz, Rygoj, Dagpilyje, St.Pertersburge, Krokuvoj, Budapeste, Segede. Ir ko nera, mano manymu, pvz, Varsuvoje, Debrecene, na ir Panevezyje tame tarpe.

[hobo]

Taip, Panevėžys daug ko neturi, tame tarpe ir unikalaus Senamiesčio, bet tai ne priežastis loti "Garso" palaikymui ir stoti piestu prieš naujų kultūros įstaigų kūrimo.

Ar gali būti kultūros per daug?

Kai zmogui yra pasirinkimas ar isleisti savo paskutinius pinigus ant maisto, ar ant "kulturos", visi psichiskai sveiki zmones isleis juos ant maisto.

Paneveziuj, be SEMC, dar reiketu pagalvoti apie kita butina statyba: Operos ir Baleto Teatro statybas - nes "kulturos negali buti per daug". Ir tas teatras, be abejones, irgi labai prisidetu prie miesto suklestejimo ir taptu visos Lietuvos kulturingu zmoniu traukos centru.

[Audrys]

„ArtVilnius“ vadovė: naujoms idėjoms lengvų kelių nebūna



Dažnai inovatyvias idėjas lydi žmonių nerimas ir abejonės, ne išimtis – miestų kultūriniai objektai. Lietuvoje gausu pavyzdžių, kai noras renovuoti seną ar sukurti naują traukos centrą tampa nekonstruktyvių diskusijų priežastimi. Meno mugės „ArtVilnius“ vadovė ir Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė Diana Stomienė teigia, kad naujoms idėjoms lengvų kelių ir nebūna – svarbu nepasiduoti, tikėti savo idėja, nes būtent kultūra ir sukurti traukos centrai kuria ekonominę vertę miestui ir visai valstybei.

Meno sklaida regionuose

Pasak Dianos Stomienės, kultūra miestą, miestelį ar regioną gali išgarsinti labiau negu bet kas kitas. „Regionuose reikia idėjų ir tas idėjas turi palaikyti savivalda. Matome, kaip Anykščiai atsigavo ir tapo turistiniu miestu. Medžių lajų takas tapo objektu, kurio apžiūrėti žmonės važiuoja iš visos Lietuvos, atvykę užsienio turistai taip pat jį įtraukia į lankytinų vietų sąrašą. Galima paminėti ir Dusetas. Kažkada šį miestą garsino žirgų lenktynės, bet šiuo metu jį garsina parodinė, kultūrinė veikla“, – sėkmingus pavyzdžius vardija D. Stomienė.

Meno mugės vadovė išskiria ir kitą – ekonominę – pridėtinę vertę, kurią miestams sukuria kultūros traukos objektai.

„Miesto kultūrinai objektai – garsus teatras, galerija su įdomiomis parodomis – traukos centrai ir jie skatina turizmą ir kuria ekonominę vertę ne tik miestui, bet ir valstybei“, – sako D. Stomienė.

Naujoms idėjoms lengvų kelių nebūna

Meno mugės vadovė atskleidžia, kad „ArtVilnius“ kelias nebuvo lengvas – iš pradžių idėja sulaukė daug kritikos, ekspertai abejojo, ar tokio projekto Lietuvai reikia.

„Meno mugės kelias buvo tikrai sunkus, bet aš manau, kad naujoms idėjoms lengvų kelių ir nebūna. Mes, lietuviai, turime mažą savivertę, jeigu norime kažką naujo sukurti, klausiame savęs: o kas čia bus, kas čia važiuos, kam to reikia? Idėja gimsta, bet kartu gimsta labai daug neigimo – būtent taip buvo ir su „ArtVilnius“, – teigia D. Stomienė.

Lietuvos meno galerininkų asociacija veiklą vykdo nuo 1996 metų. Diana Stomienė atskleidžia, kad meno mugės idėja kilo įžvelgus įsisenėjusią problemą meno rinkoje ir vadovaujantis sėkmingais užsienio meno mugių pavyzdžiais.

„Visi matėme problemą, kad į mažas galerijas neina tiek lankytojų, kiek norėtume, dėl to menininkams sunku išsilaikyti. Matydami garsių pasaulio meno mugių pavydžius – Bazelio, Kelno meno muges, kurios veikia jau virš 50 metų, supratome, kad meno mugėse vyksta ne tik kūrinių pardavimas – ten vyksta tinklaveika. Dalyvaujant galima užmegzti ryšius, pritraukti užsienio menininkų, atnešti labai daug įvairiapusių kontaktų ir naudos kultūros sektoriui, miestui ir valstybei. Žinoma, mūsų idėja sulaukė milžiniško pasipriešinimo, kritikai teigė: dabar ne laikas, niekas čia nevažiuos, tačiau mes tikėjome idėja 100 procentų, tikėjome visa komanda ir žmonėmis. Aš manau, jeigu tiki idėja, galima „pramušti sienas“. Mūsų tikslas buvo užimti šitą nišą ir mums tai pavyko, nors ir sunkiai. Dabar tie žmonės, kurie sakė, kad mums nieko neišeis, stebisi, kad visgi pavyko“, – pasakoja D. Stomienė

Diana Stomienė „ArtVilnius“ patirtį lygina su Panevėžio ambicija – Stasio Eidrigevičiaus menų centru, kuris lankytojus turėtų pakviesti 2023 metais.

„Aš manau, kad lygiai taip pat bus su Stasio Eidrigevičiaus menų centru. Jis yra labai svarbus Panevėžio miestui ir manau, kad jis atvertų tarptautinę komunikaciją. Panevėžys yra strategiškai geroje geografinėje vietoje. Taip pat pats Stasys Eidrigevičius yra vienas žymiausių Lietuvos menininkų. Taigi SEMC taptų traukos centru, manau, kad žmonės ten važiuos iš įvairių šalies miestų, o dėl geros parodos gali atskristi ir iš užsienio. Šis centras paskatintų turizmą, sukurtų ekonominį augimą ir ugdytų vaikų, jaunimo ir visos bendruomenės kūrybiškumą“, – teigia D. Stomienė.

Abejojančius Diana Stomienė kviečia prisiminti Paryžiaus simbolį – Eifelio bokštą.

„Eifelio bokštas buvo paryžiečių labiausiai nekenčiamas objektas, pažiūrėkime, kaip yra dabar. Tiesiog negalima paleisti to „paukščio“ iš savo rankos. Juk turime liūdną pavyzdį, kaip Vilnius prarado Gugenheimo muziejų – tai būtų buvęs pasaulinio lygio kultūros objektas, tačiau tąkart idėja nebuvo įgyvendinta, tad nesuklyskime šįkart", – sakė D. Stomienė.

Daugiau informacijos:

Eglė Morkūnė

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos

Komunikacijos skyriaus vedėja

Tel.: (8 45) 501 347, 8 682 76 523
El. paštas egle.morkune@panevezys.lt

Informacija atnaujinta: 2021.02.25 15:33

https://www.panevezys.lt/lt/naujieno...joms-xbte.html

[Audrys]

Nuotraukos iš jp.lt tinklapio:

[Audrys]

Informacijos patikslinimas dėl kino centro „Garsas“ perkraustymo darbų



Kino centro „Garsas“ perkėlimo darbai, kaip ir numatyta sutartyje su rangovu, vyksta iki šiol. Žiniasklaidoje šiandien pasirodžiusi žinia, kad kino centras „Garsas“ griaunamas, nėra teisinga. Jokių konstruktyvo demontavimo darbų rangovas nevykdė, vyksta tik perkraustymo procesas. Jo metu buvo demontuota vidaus įranga, kino rodymo aparatūra, kabeliai, instaliacinės ir garsą slopinančios medžiagos, reikalingos įstaigos veiklai pratęsti. Dėl šios priežasties neišvengiamai demontuotos ir visa tai dengusios apdailos medžiagos.

Rangovas Panevėžio miesto savivaldybę informavo, kad pastarosiomis dienomis didelio dėmesio žiniasklaidoje sulaukusius fasado apdailos demontavimo darbus savo iniciatyva vykdė kino centro „Garsas“ darbuotojai.

Komunikacijos skyrius

https://www.panevezys.lt/lt/naujieno...-del-srwp.html

[Audrys]

Dėl nuluptų kino centro „Garsas“ plytelių užvirė detektyvas

Dar nė neprasidėjusi kino teatro „Garsas“ pastato rekonstrukcija į menų centrą pavirto kone detektyvu. Savivaldybei davus žodį, kad pastatas nebus griaunamas dar iki kovo vidurio, jau praėjusį savaitgalį nuo jo fasado dingo skaldyto dolomito apdailos plokštės.



Socialiniuose tinkluose pasklidus nudaužyto fasado nuotraukoms, panevėžiečiai puolė spėlioti, kieno gi sodybą papuoš kino teatro apdaila. Savivaldybei su rangovu pradėjus narplioti, kur dingo sienų pagražinimai, paaiškėjo, kad šie nugulė išties privačiame sandėlyje, bet su kino teatro direktorės žinia.

„O vis tik įdomu, į kieno sodybą, sodą ar namus iškeliavo jau nulupta akmens apdaila. Nepigus dalykas, vienok, šiandieninėmis kainomis“, – pakomentavo žurnalistas Rolandas Meiliūnas, sekmadienį socialiniame tinkle įkėlęs aplaupyto „Garso“ nuotrauką.

Kas prikišo nagus prie kino teatro fasado, pirmadienį ėmė aiškintis ir rekonstrukcijos užsakovė Panevėžio savivaldybė. Jos administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, pagal su rangovu Panevėžio statybos trestu pasirašytą sutartį pastarosiomis savaitėmis vyko tik vidaus iškraustymo darbai – kinui rodyti reikalinga įranga, akustinės medžiagos, instaliaciniai laidai pervežami į M. Rimkevičaitės profesinio rengimo centrą, kuriame įrengiamos laikinos patalpos nekomercinio kino veiklai.

„Kai kilo didelis triukšmas, kad pastatas jau ardomas, nulupama fasado apdaila, kreipėmės į rangovą, kas čia nutiko. Mums paaiškino, kad ne jie, o Savivaldybė leidusi „Garso“ darbuotojams nuimti fasado apdailos medžiagas. Tada klausėme projekto vadovės, kas, kam ir ką leido, ji paaiškino, kad apie fasado ardymą nė kalbos nebuvo. Labai tikimės, kad tų medžiagų prireikė įrengti laikinojo kino teatro patalpoms. Jei ne, būtų labai keista, kad tokie dalykai vyksta“, – komentavo T. Jukna.



Plytelių neprašė

SEMC projekto vadovė Vita Bubliauskaitė patvirtino, kad žinia apie nuluptą fasado apdailą ir jai buvo staigmena. Vadovė teigia dar penktadienį paprašiusi „Garso“ direktorės Genės Pučinskienės pateikti sąrašą daiktų, kuriuos reikia perkelti į įrengiamas laikinąsias kino teatro patalpas. Atsiųstame sąraše apie apdailos plyteles nebuvo nė užsiminta.

„Statybvietė perduoda rangovui, pašaliniams asmenims joje vaikščioti draudžiama. Dėl to penktadienį ir paprašiau „Garso“ direktorės pateikti sąrašą daiktų, kuriuos rangovas dar turėtų jiems perduoti. Ji, kaip direktorė, geriausiai žino, ką reikia perkelti į būsimą laikiną kino salę. Man atsiuntė elektroninį laišką, kad dar reikia rekuperatoriaus, durų ir lauko apšvietimo įrangos. Jokių plytelių neprašė“, – pasakojo V. Bubliauskaitė.

Panaudos interjere

G. Pučinskienė patvirtino, jog numatyto griauti pastato fasado apdaila nulupta su jos žinia. Direktorė teigia planuojanti jas panaudoti kaip interjero detalę kino salėje profesinės mokyklos patalpose.

„Mokyklos interjeras kaip mokyklos, o mes norime ten sukurti „Garso“ atmosferą. Kad atėjęs žiūrovas jį atpažintų“, – aiškino G. Pučinskienė.

Anot jos, plyteles skubėta nulupti iki kovo 1-osios.

„Jos buvo ir anksčiau nuimamos, bet kad pirmadienį nebekeltume kojos, dirbome ir savaitgalį, paskutinius daiktelius darbuotojai rinko. Kai didelis ūkis, vis kažką prisimeni, kad reikia“, – kalbėjo „Garso“ vadovė.

G. Pučinskienė tikina, jog plyteles nulupti leido rangovas. Tačiau kas konkrečiai iš statybų bendrovės davė tokį leidimą, neprisiminė.



„Dėl apdailos plytelių buvo derinama su PST. Mes jų atsiklausėme. Kalbėjome su projekto vadovu, sakyčiau, Aurimu“, – svarstė direktorė.

Sutiko pasaugoti

Iš „Garso“ patalpų iškraustyti daiktai kol kas išblaškyti per kelias vietas. Dalis jų sukrauta M. Rimkevičaitės profesinio rengimo centre, kuriame įrengiama kino salė. Kita dalis savo eilės laukia Savivaldybės įmonės „Panevėžio gatvės“ sandėlyje Beržų gatvėje. Nuo „Garso“ fasado nuluptoms apdailos plytelėms direktorė suradusi dar ir trečią pastogę – privačiam asmeniui priklausantį sandėlį Pažagieniuose.

„Sekundės“ fotografui įamžinti jame sukrautas dolomito plokštes pasirodė ne tokia ir paprasta užduotis. Į mokykloje įrengiamą užrakintą kino salę fotografas buvo įleistas iš karto, o pasitikusi darbuotoja mielai aprodė, kur panevėžiečiai, kol bus statomas menų centras, rinksis žiūrėti nekomercinio kino, tačiau patekti į privatų sandėlį su „Garso“ plytelėmis prireikė laiko.

Ryte G. Pučinskienė tvirtino, jog sandėlio savininkas yra išvykęs ir nėra kam atrakinti durų. Vėliau direktorė sutiko pati palydėti iki Pažagienių ir parodyti sandėlyje tvarkingai sukrautas dolomito plokštes.

„Žmogus geranoriškai sutiko bent du mėnesius priglausti tuos du padėklus su plytomis, nė vienos niekas iš čia nepaims“, – aiškino direktorė.

Įrengiama kino salė

Šiuo metu M. Rimkevičaitės profesinio rengimo centre kino teatrui užleistose patalpose tvarkoma 2-ame aukšte esanti kino salė: kabinamos lubos, netrukus bus montuojama salės akustika, kino įranga. Vėliau pirmame aukšte atsiras ir kasos.

„Kai pirmo aukšto interjerą tvarkysime, tada ir dolomito plokštes sudėsime“, – tvirtina G. Pučinskienė. Planuojama, kad kino teatras po mokyklos stogu veiks 2–3 metus, kol vietoje dabartinio „Garso“ Respublikos gatvėje iškils menų centras.

Starto dar laukia

T. Juknos teigimu, „Garso“ pastato demontavimo darbus planuojama pradėti ne anksčiau nei nuo kovo 15 dienos.

Anot jo, kadangi po menų centru numatyta statyti požeminę aikštelę, teks išvežti didelį kiekį grunto, paruošiamieji darbai – griovimas, atliekų ir grunto išvežimas – turėtų trukti iki trijų mėnesių. Projekte numatyta išsaugoti senojo sovietmečiu statyto pastato fragmentus.

Darbai atidėliojami jau maždaug mėnesį dėl visuomenininkų priešinimosi ir neaiškumų dėl paties dailininko Stasio Eidrigevičiaus pozicijos.

„Menininkas yra atsiuntęs raštą, kad jis dalyvauja projekto darbo grupėje, mato tokio centro didelę naudą Panevėžiui, tik nenori dalyvauti statybų procese ir kad jo vardas būtų naudojamas rietenose. Tą raštą persiuntėme Centrinei projektų valdymo agentūrai (CVPA) ir dabar laukiame jos atsakymo“, – teigė T. Jukna.

Menų centro statyboms yra skirta 3 mln. eurų ES paramos, tiek pat numačiusi prisidėti pati Savivaldybė, o dar 5 mln. eurų tikimasi per ateinančius porą metų sulaukti iš Valstybinės investicijų programos.

„Jei CVPA suabejos, kovosime iki galo, kad finansavimas projektui išliktų. Vis dėlto finansavimo sutartis pasirašyta, sutarties sąlygos yra vykdomos. Taip paprastai niekas nesutiks, kad ji būtų nutraukta. Visi tie sutikimai, kurie buvo reikalingi teikiant paraišką, buvo gauti. Projektas, vertinant paraiškas, buvo įvertintas kaip pats geriausias ir netgi iš visų paraiškų užėmė pirmą vietą. Tada visų tikslas buvo, kad Panevėžyje atsirastų menų centras su S. Eidrigevičiaus kolekcija“, – sako T. Jukna.

Po vienu stogu

Menų centras dabartinio „Garso“ vietoje turėtų iškilti vėliausiai iki 2023-iųjų pavasario. Jame planuojama įkurti muziejų, ekspozicijų sales, transformuojamas edukacijų erdves, atsiras ir holai, infocentras, meno knygynas, mediateka. Pasak T. Juknos, pirmajame statybų etape numatyta įrengti ir atskirą, iki 80-ies vietų kino salę. Vėliau, antruoju etapu, turėtų būti statoma kita, didesnė, daugiafunkcė erdvė, joje taip pat bus galima rodyti nekomercinį kiną, organizuoti kitus renginius.

Savivaldybė skaičiuoja, kad į menų centro projektą nuo 2016 m. jau yra investuota apie 350 tūkst. eurų. Šiuo metu vykstantis „Garso“ perkėlimas į laikinąsias patalpas gali kainuoti dar maždaug 50 tūkst. eurų.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez....d?id=86618449

[Audrys]

Kultūros ir Finansų ministerijos ragina Panevėžį neskubinti menų centro statybų

Kultūros ir Finansų ministerijos ragina atsakyti Panevėžio savivaldybę į klausimus, kylančius dėl numatomo statyti Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) planuojamų veiklų ir kviečia „nesiimti jokių statybos darbų, kol nėra užtikrintas projekto finansavimas“.

Panevėžio savivaldybė šią savaitę po beveik mėnesio leido rangovams atnaujinti darbus ruošiantis nugriauti dabartinį „Garso“ kino teatro pastatą ir statyti jo vietoje naująjį centrą. Tačiau savivaldybė vis dar susiduria su aktyviu visuomenininkų priešinimusi bei neturi tvirto paties menininko sutikimo dalyvauti projekte, o tai kelia grėsmę negauti suplanuotų 3 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų.

Finansų ministerija pabrėžia, jog viešojoje erdvėje pasigirdę svarstymai, kad šių pinigų nepanaudojus centrui, būtų galima juos skirti kitiems miesto projektams, nėra teisingi ir visi kiti projektai turėtų iš naujo pereiti visas vertinimo procedūras bei stoti į finansavimo laukiančių projektų eilę.

Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė teigia, jog europinio finansavimo Stasio Eidrigevičiaus menų centrui (SEMC) siekiantis Panevėžys turi įrodyti, kad įgyvendins šį projektą taip, kaip suplanuota, išspręsti jo įveiklinimo klausimus.

„Norint užtikrinti šio projekto finansavimą visų pirma būtina išspręsti klausimą dėl SEMC įveiklinimo ir įrodyti, kad projekto tikslas ir rezultatai bus pasiekti. Jeigu to padaryti nepavyktų ir SEMC vis dėlto nebūtų statomas, šiam menų centrui suplanuotos skirti lėšos negalėtų būti tiesiog perkeltos kino teatro „Garsas“ renovacijai, naujai kultūrinei erdvei statyti ar dar kitoms miesto reikmėms“, – Kultūros ministerijos išplatintame pranešime spaudai teigė finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė.

Savo ruožtu Kultūros ministerija akcentuoja būtinybę į šio projekto Panevėžyje procesą pirmiausia sugrąžinti patį S. Eidrigevičių.

Pasak kultūros viceministro Vyginto Gasparavičiaus, menininko sugrįžimas ir įsipareigojimas šiam projektui yra esminė sąlyga tolesniam šio sumanymo įgyvendinimui.

„Be tvirto ir vienareikšmiško paties S. Eidrigevičiaus įsipareigojimo likti šiame projekte tolesnės SEMC planavimo veiklos negalės vykti. Kultūros ministerija savo ruožtu ir toliau dės visas pastangas puoselėjant atnaujintą dialogą su menininku, kaip kad ir darė iki šiol. Esame ne kartą pabrėžę, jog neišpildžius menininko sugrįžimo į procesą sąlygos projekto finansavimas ir jo įgyvendinimas yra iš esmės neįmanomas“, – teigė kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.

Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna šią savaitę BNS sakė, kad yra gautas naujas principinis S. Eidrigevičiaus sutikimas dalyvauti projekte, tačiau menininkas prašo nesieti jo su pastato statybomis ir nevelti į kilusį konfliktą.

Iniciatyvinė grupė „Išsaugoti Garsą“ protestais ir kreipimasis į teisėsaugos ir kitas institucijas siekė stabdyti pastato griovimą ir įrodyti, kad sprendimai statyti menų centrą yra neteisėti. Projektui priešinasi dalis miesto savivaldybės tarybos opozicijos, prieš kino teatro pastato griovimą yra pasisakiusi ir Valstybinė kultūros paveldo komisija.

Sovietmečiu statytas „Garso“ kino teatras duris atvėrė 1968-aisiais.

3,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto dabartinio kino centro „Garsas“ pastatą Respublikos gatvėje rangovas „Panevėžio statybos trestas“ įsipareigojo už daugiau kaip 9 mln. eurų rekonstruoti per 20 mėnesių, vėliausiai darbai gali būti baigti 2023-iųjų pavasarį.

Numatyta, kad čia atsiras muziejus, ekspozicijų salės, edukacijų erdves, infocentras, meno knygynas, mediateka, vėliau – antstatas su stogu, pritaikytas apžvalgos aikštelei, ekspozicijoms ir kameriniams renginiams. Centro nuolatinės ekspozicijos pagrindą turėtų sudaryti menininko multifunkcionalisto S. Eidrigevičiaus darbų kolekcija.

Skaitykite plačiau JP.lt:
https://jp.lt/kulturos-ir-finansu-mi...entro-statybu/

[hobo]

3,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto dabartinio kino centro „Garsas“ pastatą Respublikos gatvėje rangovas „Panevėžio statybos trestas“ įsipareigojo už daugiau kaip 9 mln. eurų rekonstruoti per 20 mėnesių, vėliausiai darbai gali būti baigti 2023-iųjų pavasarį.

Ne toks jau ir geras biznis Paneveziui, jei is tu 9 mln. reik savo 6 mln. ideti, o gaus is ES tiktai 3 mln.

Pasak kultūros viceministro Vyginto Gasparavičiaus, menininko sugrįžimas ir įsipareigojimas šiam projektui yra esminė sąlyga tolesniam šio sumanymo įgyvendinimui.

„Be tvirto ir vienareikšmiško paties S. Eidrigevičiaus įsipareigojimo likti šiame projekte tolesnės SEMC planavimo veiklos negalės vykti. Kultūros ministerija savo ruožtu ir toliau dės visas pastangas puoselėjant atnaujintą dialogą su menininku, kaip kad ir darė iki šiol. Esame ne kartą pabrėžę, jog neišpildžius menininko sugrįžimo į procesą sąlygos projekto finansavimas ir jo įgyvendinimas yra iš esmės neįmanomas“, – teigė kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.

Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna šią savaitę BNS sakė, kad yra gautas naujas principinis S. Eidrigevičiaus sutikimas dalyvauti projekte, tačiau menininkas prašo nesieti jo su pastato statybomis ir nevelti į kilusį konfliktą.

Atrodo, kad "otkatai" tolsta.

[uktukt]

Soviet-era Cinema in Panevežys, Lithuania At Risk

[AšNeRobotas]

Druskininkuose lygiai toks pat "architectural gem" dabar atrodo taip:

[Panevezietis]

Galėjo įkurt Makdolnadą "Garso" pirmame aukšte, o kino salę palikti.
Griauti proto nereikia. Normalus dar ten pastatas. Pamatai, sienos ir kt. laikančios konstrukcijos - geros.
Atnaujink išorę, vidų, inž. sistemas ir stovės dar 50 metų.
Žemės sklypų Panevėžyje nebėra pastatams statyti?

[dr.pienas]

Galėjo įkurt Makdolnadą "Garso" pirmame aukšte, o kino salę palikti.
Griauti proto nereikia. Normalus dar ten pastatas. Pamatai, sienos ir kt. laikančios konstrukcijos - geros.
Atnaujink išorę, vidų, inž. sistemas ir stovės dar 50 metų.
Žemės sklypų Panevėžyje nebėra pastatams statyti?

Iš kur ištraukei kad geros? Prieš visus konkursus, 2017 m, buvo atliktas konstrukcijų tyrimas. Skaičiau visą jo ataskaitą su nuotraukomis. Tragedija ten, sienose deformaciniai plyšiai didžiausi, metalai korozijos sugriaužti. Nė vienos konstrukcijos ten neverta palikti.

[Panevezietis]

~ 1968 metais baigtas statyti pastatas. Stovi jau 53-ti metai.

Kurioje ataskaitos, išvadų ir rekomendacijų vietoje yra užsiminta, kad "Nė vienos konstrukcijos ten neverta palikti"?
Ar kalbi apie kokią kitą ataskaitą?
2017 metų ataskaitą prisegu ir pacituoju:

"IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

1. Kino centro „Garsas“, Respublikos g. 40, Panevėžyje mūro sienos, surenkamos ir monolitinės gelžbetoninės konstrukcijos, denginio plieninės santvaros tenkina ES reglamento Nr. 305/2011 nustatytą mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimą šiuo metu veikiančių apkrovų poveikiui.
2. Pastato laikančiosiose mūro sienose atsivėrę vertikalūs kiaurai sieną pervėrę susitraukimo deformaciniai plyšiai, kurių plotį įtakoja netolygūs pamatų sėdimai ant deformatyvaus grunto. Pagal anksčiau atliktų grunto tyrimų duomenis moreninio priemolio storis po juostinio pamato pagalve vietomis neviršija 0,5 m gylio. Giliau slūgso prastų mechaninių savybių dulkingo priesmėlio sluoksnis, vietomis prisotintas vandeniu. Šis sluoksnis sąlygoja įvykusius nedidelius pamatų nuosėdžius.
3. Pastato rekonstrukcijos metu, didinant apkrovas į pamatus, rekomenduojame pamatus sustiprinti gręžtiniais poliais, atremtais į tvirtą žemiau slūgsančio vidutinio stambumo smėlio sluoksnį.
4. Kino salės denginio konstrukcijoje 6 m žingsniu sumontuotos penkios plieninės santvaros. Rekomenduojame rekonstrukcijos metu stogo konstrukcijos apkrovą didinti ne daugiau kaip 0,5 kPa.
5. Vykdant pastato rekonstrukciją, rekomenduojame padidinti santvarų konstrukcijos pastovumą. Tuo tikslu reikia sumontuoti vertikalią ryšių santvarą esamų santvarų vidurio mazgų ašyje ir galines sienas prijungti prie perdangos disko.

Statinio dalinės ekspertizės vadovas dr. Rymantas Kvietkauskas
(kvalifikacijos atestatas Nr. 5098)

Statinio dalinės ekspertizės vadovas Virginijus Černius
(kvalifikacijos atestatas Nr. 5097)"

[dr.pienas]

Tikrai apie tą pačią ataskaitą kalbų (ačiū už prikabintą failą), o apie vertę dar ir nuo savęs pridėjau. Tokios būklės, kultūrinės vertės neturinį pastatą reikia lyginti su žeme ir kuo greičiau

[Panevezietis]

Tikrai apie tą pačią ataskaitą kalbų (ačiū už prikabintą failą), o apie vertę dar ir nuo savęs pridėjau. Tokios būklės, kultūrinės vertės neturinį pastatą reikia lyginti su žeme ir kuo greičiau

Su tokiu požiūriu didžiąją dalį Lietuvos pastatų reikėtų griauti.

[hobo]

Žinoma, kad reikėtų. Ir reikės griauti.

Bet pirmiausiai šitą padarą, vardu "garsas".

Primine viena gera sena darbo-liaudiska daina:

"Pasaulį seną išardysim,
Iš pačių pamatų ir tuo
Naujai pasaulį atstatysim–
Kas buvo nieks, tas bus viskuo."

[hobo]

Soviet-era Cinema in Panevežys, Lithuania At Risk

Idomus straipsnis.

[Panevezietis]

Gema Umbrasienė
Kovo 6 d., 16:39 ·
Prašom pamatyti, kokia ,,Garso" pamatų dalis buvo suprojektuota palikti kelių metrų gylyje, siekiant ,,naują statybą" pavadinti ,,rekonstrukcija", nes tik rekonstrukcijai galimi skirti ES pinigai ! Ir tai visiems teisėta, net VTPS inspekcijai, kuri tikrai turėtų suprasti, jog išsaugoti tą pamatų gabalėlį nei technologiškai įmanoma, nei yra prasmės. Bet ko dėl pinigų įsisavinimo nepadarysi. Sklinda gandas, jog projektuotojai nesėkmingai lieja prakaitą, ieškodami būdo tą šmotelį išsaugoti, nes kitaip - krachas, ES lėšų neteisėtas panaudojimas, o Garso gynėjai akyli. #VygintasGasparavičius #SEMC #VTPSI.
Matyti mažiau

[dts]

Iš kur jūs ištraukėt, kad rekonstruojant būtinai turit likti seno pastato dalių?

[Panevezietis]

Statybos įstatyme taip apibūdinta:

26. Naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį.

51. Statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – suardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus).

72. Statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).