S. Eidrigevičiaus menų centras Panevėžyje

[hobo]

Tai va butent dėžė mus ir gasdina, o aukštingumas čia nepričiom. Jei dar nesupratot Panevėžiui siuloma ir statoma tik baisios dėžės ir tos nedidelio aukščio, tai vadinama miesto darkimas bereikalingais pastatais. Vaizdo jokio.

Pritariu.

Atrodo, kad architektai nezino svarbiausio dalyko apie savo amata - kad "Architektūra yra tarsi muzika, sustingusi akmenyje".

[Audrys]

Prokurorai dėl SEMC išvadų dar nerašo

Panevėžio kino centrą „Garsas“ siekiantys išsaugoti visuomenininkai dar penai rudenį kreipėsi į prokurorus, prašydami stabdyti teatro griovimą ir vietoje jo statyti Stasio Eidrigevičiaus menų centrą (SEMC).

Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo vertinti pateiktą informaciją ir šiomis dienomis turėjo pateikti informaciją apie atliktą tyrimą.

Tačiau prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai dar kol kas nepateiks išvadų.

Panevėžio apygardos prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė naujienų portalui JP aiškino, kad pasikeitė situacija, kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) pateikė dokumentą – SEMC statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai.

„Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai, kol kas nesiima veiksmų ir nerašo išvadų, nes VTPSI pateikė išvadas, kad projektuojamas rekonstruojamo pastato aukštis, būsimo SEMC pastatas, neatitinka Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo ir tvarkymo specialiojo plano sprendinių. Prokurorai tyrimo nenutraukė, bet kol kas nerašo išvadų“, – paaiškino prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė R. Stundžienė.

SEMC konkurso nugalėtojais 2018 metais tapo MB „Syrusas“, veikiančios pavadinimu „IMPLMNT architects“, komandos darbas. Autorių kolektyvas – Aurimas Syrusas, Greta Šidlauskaitė ir Ričardas Bertašius. SEMC statybos turėjo prasidėti 2019 metais, 2021-aisiais darbus planuota užbaigti.

https://jp.lt/prokurorai-del-semc-isvadu-dar-neraso/

[Audrys]

Nuo kultūros bendruomenių iki verslo – palaikymas SEMC projektui

Šią savaitę savivaldybę pasiekė įvairių miesto ir šalies bendruomenių ir asociacijų raštai, kuriuose reiškiamas palaikymas ambicingam ir kultūrinį proveržį sukursiančiam projektui Panevėžyje – Stasio Eidrigevičiaus menų centrui.

Raštai, kuriuose argumentuotai pasisakoma už projekto įgyvendinimą ir prašoma jį palaikyti, išsiųsti aukščiausiems valstybės vadovams bei sprendimus susijusius su menų centro steigimu priimančioms institucijoms.

„Naujos profesionalios kultūros institucijos kūrimas – itin retas reiškinys ne tik Lietuvos regionuose, bet ir didesniuose miestuose. Esame įsitikinę, kad kuriamas Stasio Eidrigevičiaus menų centras (SEMC) yra vienas svarbiausių šio laikmečio kultūros projektų regionuose. Tai naujos kartos muziejus, šiuolaikinio meno, kultūros dialogo, kūrybinių industrijų ir edukacijų erdvė, kuti taps ne tik Panevėžio miesto, bet ir Aukštaitijos regiono bei Lietuvos profesionalaus meno vienu iš reprezentacinių simbolių šalyje ir užsienyje“ – rašo Kultūros savivaldos kolegija.

„Panevėžio miestas stokoja šiuolaikiškų, pritaikytų realiems jaunos auditorijos poreikiams kultūrinių erdvių su įdomiais, aktualiais ir šiuolaikiškais veiklų modeliais. Esame globali bendruomenė, keliaujame po pasaulį ir žinome, kad pasaulyje yra populiarūs kultūros ir meno centrai, kuriuose vyksta įvairios veiklos, įvairiems žmonės. Numatyta vieta kino centre „Garsas“ išpildytų šiuos lūkesčius. <...> Čia galėtų veikti ne vienas, o keli veiklų operatoriai, vykti ne tik kino bei įvairių meno sričių projektai. Mes mielai dalyvausime tokių veiklos modelių diskusijoje ir prisidėsime savo idėjomis.“ – teigia Panevėžio Alumni asociacijos vadovė Rūta Jančytė.

„Panevėžio menininkai turi savo bendruomenės balsą, kuris yra pozityvus naujo meno centro atžvilgiu: Stasio Eidrigevičiaus kūrybos kolekcija neabejotinai sustiprintų meno kategorijos pozicijas Panevėžio mieste, jame rastųsi naujos darbo vietos ir galimybės plėtoti meninius projektus meno kūrėjams, rastųsi naujos darbo vietos ir galimybės plėtoti meninius projektus meno kūrėjams, rastųsi nauja erdvė, kurioja gyvam dialogui ir santykio kūrimui susitinka menininkų ir įvairios miesto, rajono ir regiono bendruomenės bei plėtojamos įvairios meninės sritys, įskaitant nekomercinį kiną.“ – rašo Lietuvos dailininkų asociacijos Panevėžio skyrius.

„Suplanuoto menų centro įkūrimas šiuolaikine architektūra pagyvins miestą, darys teigiamą įtaką turizmo ir paslaugų sektoriaus plėtrai mieste. <...> Panevėžio krašto pramonininkų asociacija jau anksčiau išreiškė savo nuomonę ir nepakeitė savo pozicijos, toliau remdama kuriamą Stasio Eidrigevičiaus menų centro projektą. Suprasdama, kad siūlymai persvarstyti SEMC įkurdinimo vietą miete reikštų jo žlugimą, o miestas netektų jau sutartų milijoninių investicijų, tikimės iš valstybinių institucijų geranoriško požiūrio ir pagalbos, įgyvendinant šį neeilinės reikšmės projektą regione“ – rašoma Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos kreipimesi.

„Tai yra didelės reikšmės objektas Panevėžiui, kaip vienam iš Lietuvos metropolinių centrų, esančiam magistralinių „Via Baltica“ bei būsimos „Rail Baltica“ sankirtoje. Manytume, kad tiek Europos Sąjungos, tiek LR Vyriausybės lėšų pritraukimas į Panevėžio miestą padėtų įgyvendinti šį ambicingą tarptautinės reikšmės projektą ir būtų aktualus būtent šiuo sudėtingu ekonominiu laikotarpiu“ – teigiama PPAR rašte.

Palaikymą SEMC projektui išreiškė Panevėžio krašto pramoninkų asociacija, Kultūros savivaldos kolegija, Lietuvos bibliotekininkų draugija, dauguma Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus narių, Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyrius, projektas „Migruojantys paukščiai“, Panevėžio Alumni bendruomenė, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Panevėžio miesto Kultūros ir meno taryba.

https://panevezys.lt/lt/naujienos/nu...eniu-3tp2.html

[Audrys]

Sprendimų ginče dėl S. Eidrigevičiaus menų centro tikimasi rasti šią savaitę

Panevėžio valdžia bei valstybinės institucijos tikisi šią savaitę sudėti galutinius taškus ginče dėl Stasio Eidrigevičiaus menų centro statybų.

Situacija dėl šio Panevėžyje įstrigusio projekto trečiadienį aptarta Seimo aplinkos komitete.

Panevėžys ruošiasi vietoje sovietmečiu senamiestyje iškilusio kino teatro „Garsas“ pastato statyti S. Eidrigevičiaus menų centrą, pats autorius dovanotų ir savo sukauptą darbų kolekciją. Tačiau dabartinio pastato griovimui priešinasi dalis bendruomenės, o pažeidimų rengiant projektą nustačiusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į teismą prašydama naikinti savivaldybės išduotą leidimą statiniui.

Esminiai inspekcijos priekaištai – projektas šioje savivaldybės paskelbtoje miesto saugomoje teritorijoje nesuderintas su Kultūros paveldo departamentu, o pats pastato aukštis viršija ankstesniuose savivaldybės dokumentuose nustatytą aukštingumą 6 metrais.

Teismas ieškinį prašė patikslinti – inspekcija tai privalo padaryti šią savaitę.

Savivaldybės vadovai nurodo, kad problemų kilo dėl „techninės klaidos“, nes išduodant statybų leidimą, galiojo žemesnį aukštingumą nustatantis Panevėžio savivaldybės specialusis planas, jis šiuo metu pakeistas, teisinių problemų neliko.

„Šiuo metu mes laukiame Kultūros paveldo departamento išvados, be jos mes negalime konkrečiai spręsti, ar mums reikėtų tikslinti ieškinį, ar departamentas pažeidimus mato, ar mums reikėtų spręsti dėl ieškinio atsiėmimo ir taikos sutarties sudarymo, jei vis dėlto departamentas nurodytų, kad pagal pakeistą specialųjį planą pažeidimų nemato“, – komiteto posėdyje sakė statybų inspekcijos laikinasis vadovas Vytautas Ambrazas.

KPD vadovas Vidmantas Bezaras sako, kad departamento Panevėžio skyrius baigia vertinti naują planavimo dokumentą ir savo išvadą pateiks ketvirtadienį, tačiau, anot jo, priekaištų savivaldybei nebeturėtų būti.

„Manau, kad mes stengsimės nesikišti į savivaldybės saugomos vietovės ribas, daugiau bus požiūris tik ar valstybės saugomiems objektams gali būti įtaka, ar ne. Greta yra tik du objektai, preliminariai galiu pasakyti, su tam tikru atstumu, tai tikriausiai kad ne“, – sakė V. Bezaras.

Jis pripažino, kad ankstesniame departamento vertinime, kuriuo ir remtasi kreipiantis į teismą, buvo įsivėlusi klaida būtent dėl to, kad neatsižvelgta į naujausius savivaldybės teisės aktus.

Savo ruožtu Panevėžio meras Rytis Račkauskas prašė Aplinkos ministerijos ar parlamentarų greičiau baigti rengti ir Statybų įstatymo pakeitimus, kurie įneštų daugiau aiškumo savivaldybėms sprendžiant dėl tokių objektų savo pačių paskelbtose saugotinose teritorijose.

„Pažiūrėkime visi iš esmės, tikrai nesinorėtų tų biurokratinių žaidimų ir jų pasekoje gauti nužudytą tikrai Lietuvai vertingą projektą“, – ragino meras.

Šiuo metu Panevėžio savivaldybė yra paskelbusi menų centro statybų konkursą – tikimasi, kad rangovai užbaigs pastatą per dvejus su puse metų nuo sutarties pasirašymo. Pirmajam menų centro statybų etapui planuojama skirti daugiau kaip 11,3 mln. eurų.

Naujame centre planuojama įrengti ekspozicijų sales, transformuojamas edukacines erdves, holus, infocentrą, parduotuvę-meno knygyną, mediateką ir kitas patalpas, vėliau – antstatą su stogu, pritaikytu apžvalgos aikštelei, ekspozicijoms ir kameriniams renginiams.

Muziejaus nuolatinės ekspozicijos pagrindą sudarys pasaulinio garso menininko, multifunkcionalisto Stasio Eidrigevičiaus kūrybos darbų kolekcija. Taip pat bus pristatomi Panevėžyje vykstančių meno bienalių, simpoziumų metu sukurti profesionaliojo meno kūriniai.

Iki šiol veikiančio kino teatro „Garsas“ istorija siekia 1928-uosius, kai savo namuose Respublikos gatvėje Nina Fridmanienė atidarė kino teatrą „Sirena“. Pavadinimą „Garsas“ teatras įgijo 1939-aisiais, kai pirmasis Lietuvoje ėmė rodyti įgarsintus kino filmus. Toje pačioje vietoje sovietmečiu statytame naujame pastate kino teatras duris atvėrė 1968-aisiais.

https://jp.lt/sprendimu-gince-del-s-...i-sia-savaite/

[hobo]

Su "S. Eidrigeviciaus menu centru" Panevezio miestui gal geriausias variantas butu, jei jam atsitiktu tas pats, kas seniau jau atsitiko su "Siauliu Menu Inkubatotiumi".

Tai yra, kad butu taip: pinigai isplauti, pamatai stovi - ir daugiau nieko - nei sienu, nei stogo, nei kambariu. Tada miestas isvengtu prazutingos prievoles leisti savo pinigus ant visos busimos "bandos" vejavaikiu islaikymo, kurie isikurs tame centre ir simuliuodami "naudinga kurybine veikla", daugeli metu siurbs is miesto nemazus pinigus savam graziam gyvenimui uz valdiskas algas (apie tai jau kalbejome anksciau).

Tam variantui tada statyboms reiktu pasirinkti kiek nuosalesne vieta, kad pastato "griauciai" veliau nelabai butu matomi. Ir po kiek metu, kai viskas pritils, pamatus israuti, zeme islyginti, pasodinti medelius ir uzmirsti apie viska.

Panevezys lyg tai ir taip jau prastai stovi. Tad butu laikas susimastyti, ar ne verta pradeti gyventi "pagal savo kisene". Ypac, kai nebloga tokia pasauline krize stovi ant pat slenkscio.

[Pyp123]

(...)
Tai yra, kad butu taip: pinigai isplauti, pamatai stovi - ir daugiau nieko - nei sienu, nei stogo, nei kambariu. Tada miestas isvengtu prazutingos prievoles leisti savo pinigus (...)
Tam variantui tada statyboms reiktu pasirinkti kiek nuosalesne vieta, kad pastato "griauciai" veliau nelabai butu matomi. Ir po kiek metu, kai viskas pritils, pamatus israuti, zeme islyginti, pasodinti medelius ir uzmirsti apie viska.

Griauti ir statyti yra dvigubai didesni pinigai, nei tik statyti... O gal kaip tik griauti labiau apsimoka?

[index]

Kuo toliau tuo baisiau skaityti kaip brangu ir koks baisus pinigų švaistymas yra nedidelis muziejukas. Gal jau nebesikankinkit tada ir padovanokit kolekciją kitam miestui, gal Vilniui ar Kaunui.

[hobo]

Griauti ir statyti yra dvigubai didesni pinigai, nei tik statyti... O gal kaip tik griauti labiau apsimoka?

Kai pinigai "niekieno" - valstybes, miesto, ar EU, tai galima tikietis visokiausiu, net keistu, ju issvaistymo variantu - paprastos logikos gal ir nesuvokiamu, bet matematiskai teisingu.

Pav. - is Ignalinos elektrines uzdarymo irgi kazkas tai neblogai uzsidirbo. Pagal tikimybe uzsidirbti pinigus verslininkams buna kad kazka tai trumpai perspektyvai apsimok sukurti/pastatyti, bet tuo pat metu ilgesniam laikui to daikto islaikymas/turejimas gali vesti i bankrota.

Sitas SEMC, mano asmenine nuomone, vienas is tokiu variantu. Statyti ji bus linksma bei faina, nes i rankas plauks pinigai, o islaikyti bus liudna, nes jis tada jau pastoviai siurbs nemazus pinigus is miesto.

[Audrys]

Cirkas tęsiasi.

Straipsnis: 2020-08-24

S. Eidrigevičius nesutinka, kad meno centras būtų pavadintas jo vardu: į mano lūkesčius nebuvo atsižvelgta

Stasys Eidrigevičius nesutinka, kad Panevėžio miesto savivaldybės projekte, kuriant Stasio Eidrigevičiaus meno centrą, centras būtų pavadintas Stasio Eidrigevičiaus meno centru.


S. Eidrigevičius.

„Penkerius metus vykstantis procesas manęs netenkino ir net pakenkė mano sveikatai. Džiaugiausi ir palaikiau idėją apie meno centrą, tačiau į mano lūkesčius, vizijas Panevėžio miesto savivaldybė neatsižvelgė.

Darau išvadą, kad tada ir mano kūryba, ir menas jiems realiai mažai terūpi. Kūryba ir menas – tai mano gyvenimas. Išsižadėjęs jų, pasmerkčiau savo gyvenimą“, – LRT.lt teigė S. Eidrigevičius.

Nuo platesnių komentarų S. Eidrigevičius susilaikė.

Skaitykite plačiau JP.lt:
https://jp.lt/s-eidrigevicius-nesuti...o-atsizvelgta/

[Audrys]

Perpildė kantrybės taurę

Panevėžio išskirtinio projekto, kino centro „Garsas“ rekonstrukcijos į Stasio Eidrigevičiaus menų centrą (SEMC), kelyje – nenumatytas posūkis.


Kultūros atstovai mano, jog Panevėžiui likus prie senojo „Garso“ ir netekus SEMC, tuo apsidžiaugtų ne vienas miestas. P. Židonio nuotr.

Reikalingas kaip oras

Varšuvoje gyvenantis menininkas paskelbė nebesutinkantis, jog būsimasis menų centras būtų pavadintas jo vardu. Tokia žinia pribloškė ne tik Panevėžio savivaldybę, bet ir su S. Eidrigevičiumi bendraujančius kultūros pasaulio atstovus. Šie teigia tokius garsaus menininko žodžius vertinantys kaip padiktuotus didelio nuovargio, atsiradusio dėl nuolat patiriamo psichologinio spaudimo atsisakyti tokio projekto.

„Penkerius metus vykstantis procesas manęs netenkino ir net pakenkė sveikatai. Džiaugiausi ir palaikiau idėją apie meno centrą, tačiau į mano lūkesčius, vizijas Panevėžio miesto savivaldybė neatsižvelgė. Darau išvadą, kad tada ir mano kūryba, ir menas jiems realiai mažai terūpi. Kūryba ir menas – tai mano gyvenimas. Išsižadėjęs jų, pasmerkčiau savo gyvenimą“, – S. Eidrigevičius cituojamas LRT pateiktoje naujienoje.

Panevėžio meras Rytis Račkauskas sako, jog tokia žinia buvusi didelė staigmena.

Meras teigia tuojau pat susisiekęs su menininku telefonu.

„Kalbėjau su menininku telefonu, išklausiau jo poziciją. Visi suprantame, kaip turi būti sunku, kai ruošiesi dovanoti miestui didelę ir vertingą savo darbų kolekciją, tačiau esi tendencingai puolamas, psichologiškai terorizuojamas, kai tavo talentu ir darbu iškovotas geras vardas teršiamas vien todėl, kad kažkas tame mato asmeninę naudą – ar išsaugotą darbo vietą, ar erdvę politiniams dividendams susikrauti. Juo sunkiau, kai esi menininkas ir viską vertini gerokai jautriau“, – „Sekundei“ kalbėjo R. Račkauskas.

Jo teigimu, taškas šioje istorijoje dar nededamas. Ypač dabar, kai parengiamieji projekto įgyvendinimo darbai, pasak mero, jau yra finišo tiesiojoje.

„Visada buvau ir lieku tos pačios nuomonės – Panevėžiui kaip oras reikalingas Stasio Eidrigevičiaus menų centras, kuris taptų ne tik miesto, bet ir regiono naujos kokybės kultūrinio gyvenimo ašimi“, – tvirtino R. Račkauskas.

Anot jo, S. Eidrigevičiui išsiųstas kvietimas atvykti į Panevėžį ir čia aptarti susidariusią situaciją.

„Tikiuosi, kad kaip ir anksčiau, atviri ir dalykiški pokalbiai padės rasti geriausius sprendimus“, – sako meras.


S. Eidrigevičius teigė, jog penkerius metus vykstantis procesas dėl SEMC jo netenkino ir net pakenkė sveikatai.

Muziejininkai apstulbę

S. Eidrigevičiaus žodžiai sukrėtė ne vieną Panevėžio kultūros atstovą. Miesto Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas teigia, jog jųdviejų bendravimas su Maestro visada „labai vyriškas ir konkretus“.

Vienas žinomiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų, grafikas ir režisierius, tarptautinį pripažinimą pelnęs Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas S. Eidrigevičius savo vaikystės miesto muziejui yra dovanojęs 2016 m. nutapytą pastelę „Geltona skraistė“, taip pat leidęs naudoti jo poemos „Giedanti gaidžio galva“ įskaitytą garso įrašą muziejaus ekspozicijose – čia lankytojai galės išgirsti paties S. Eidrigevičiaus įskaitytą unikalią pietų panevėžiškių tarmę.

„Žinia, kad menininkas nebesutinka, jog jo vardu būtų pavadintas menų centras Panevėžyje, buvo labai netikėta. Jokių signalų, nieko panašaus iki šiol nesu iš jo išgirdęs“, – stebėjosi A. Astramskas.

Anot jo, Panevėžiui netekti SEMC projekto būtų išties didelis praradimas.

„Nacionalinės premijos laureato galerija tikrai pridėtų didelio patrauklumo Panevėžiui. Labai apmaudu, jei projektas liktų neįgyvendintas, miestas netektų tikro traukos centro“, – apstulbęs muziejaus vadovas.


Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas teigia, jog jųdviejų bendravimas su Maestro visada „labai vyriškas ir konkretus“. „Sekundės“ nuotr.

Jautė spaudimą

Kas išprovokavo tokią menininko poziciją, susirūpino ir garsus šalies architektas Audrys Karalius, recenzavęs architektūriniam SEMC konkursui pateiktus projektus.

Architektas pasakoja nuo pat pradžių su garsiuoju dailininku bendraudavęs SEMC klausimais, palaikęs jį, kai pastaruoju metu aistros dėl šio projekto tęstinumo toli peržengė Panevėžio ribas. A. Karalius neabejoja, kad pasaulinio garso dailininko šią savaitę išsakyta nuomonė yra ne kas kita, kaip pasekmė jaučiamo psichologinio spaudimo.

„Konkursui pateiktų SEMC projektų vertinimo komisijos posėdyje nedalyvavau, bet kai buvo formuojamos konkurso sąlygos, žinau, kad su menininku nuolat kontaktuodavo ir Savivaldybė, ir tuometė vyriausioji architektė, aš taip pat su juo konsultuodavausi ir susirašinėdamas, ir telefonu kalbėdavom, kaip jis mato vieną ar kitą dalyką. Mano, kaip recenzento, misija buvo apibūdinti konkursui pateiktus projektus, pateikti santrauką, kas kokius sprendinius siūlo ir kurie, mano galva, yra stipresni, kurie silpnesni. Vyko diskusijos, intensyviai susirašinėjom su S. Eidrigevičiumi visą laiką“, – pasakojo A. Karalius.

Pasak architekto, jiedu su garsiuoju menininku iki šiol palaikė nuolatinį ryšį – abu negalėjo likti abejingi kovoms, verdančioms tarp SEMC šalininkų ir kino centro „Garsas“ gynėjų.

„Menininkas irgi guodėsi, kad yra atakuojamas, kad jam rašinėja grasinamus laiškus, neva jis nesirūpina savo reputacija. Jam buvo daromas psichologinis spaudimas, o juk tai menininkas, jautrus žmogus. Aš ir pats esu šimtą kartų feisbuko erdvėje pravardžiuotas, kaltintas visokiais įžiūrėtais asmeniniais interesais“, – pasakojo A. Karalius.

Anot jo, S. Eidrigevičius buvo labai apsidžiaugęs, kai pavasarį Panevėžio architektai parašė solidariai palaikantys SEMC projektą.

„Tada jis man atsiuntė nupiešęs karikatūras, šmaikščias, apibūdinančias tą projekto vilkinimą ar žlugdymą, sakė, jog gal yra vilties, kad viskas pakryps į gera“, – kalbėjo A. Karalius.


A. Karalius neabejoja, kad pasaulinio garso dailininko šią savaitę išsakyta nuomonė yra ne kas kita, kaip pasekmė jaučiamo nuovargio ir psichologinio spaudimo.

Priminė seną anekdotą

Su garsiuoju menininku bendraujantis architektas, išgirdęs pritrenkiamą žinią, jog S. Eidrigevičius nebesutinka, kad didelių aistrų ugnyje atsidūręs menų centras gautų jo vardą, pasakoja dar tą patį vakarą išsiuntęs laišką Maestro.

„Aš tikrai galvoju, kad S. Eidrigevičius tiesiog pavargo. Jo sakinius vertinčiau tik kaip nuovargį. Labai daug triukšmo aplink tą projektą ir tas menininką labai slegia“, – kalbėjo A. Karalius.

Architektas sako nenorintis būti teisėju ir vertinti kino centro „Garsas“ perspektyvos, bet jam nėra suprantama kova dėl šio pastato išsaugojimo.

„Tas sovietinis pastatas skirtas tikslinei funkcijai vykdyti – jis negali būti lengvai transformuojamas. Net keturios komandos architektų siūlė įvairius variantus, visi buvo išnagrinėti, vyko diskusijos su panevėžiečiais, kūrybinių dirbtuvių dalyviais, visi pripažino, kad dabartinio kino centro pastato neįmanoma pritaikyti kitoms veikloms. Ar pastatą, kuris nefunkcionalus ir labai vidutiniškos architektūros, verta laikyti kaip paminklą, ar visgi verčiau jį iš esmės rekonstruoti į SEMC, kuris išlaikytų ir tą pačią kino funkciją? Pastarasis variantas ir buvo pasirinktas“, – SEMC pradžią mena A. Karalius.

Jau ilgą laiką kurstoma karštligiška diskusija dėl „Garso“ pastato išsaugojimo, pasak A. Karaliaus, jam primena seną anekdotą apie Čiapajevą.

„Kai indėnai Čiapajevą vijosi, šis, kad iš jo užpakalio nepadarytų tamtamo, subadė savo sėdimąją pats. Nesvarbu, kad man skauda, svarbu, kad kiti negautų. Labai norėčiau palinkėti Panevėžiui racionalumo, gebėjimo girdėti ne tik save ir neieškoti priešų“, – pasakoja architektas.


Štai tokią karikatūrą, apibūdinančią SEMC projekto vilkinimą ar žlugdymą, nupiešęs S. Eidrigevičius atsiuntė jį palaikančiam architektui A. Karaliui.

Aukštos prabos kultūra

Pasak A. Karaliaus, daug kas trintų rankas, jei Panevėžys prarastų SEMC projektą. „Apsidžiaugs ir Kaunas, ir Vilnius, ir Šiauliai, nes tie pinigai kažkam atiteks, tikėtina, kitam kultūriniam objektui, o greičiausiai Vilniuje“, – įžvelgia architektas.

Jis sako per visą nepriklausomybės ir netgi ilgesnį periodą nepamenantis kito projekto, kuris būtų žadėjęs Panevėžiui tokią šviesą. Anot jo, tai yra proga Aukštaitijos sostinei susigrąžinti magnetizmą, traukiantį į ją kultūros žmones, kaip kadaise traukdavo J. Miltinio dramos teatras.

„Aš visada drąsindavau S. Eidrigevičių ir labai džiaugiausi, kad jis skiria dėmesį Panevėžiui. Su amžiną atilsį M. Čiurlionio muziejaus direktoriumi Osvaldu Daugeliu daug apie tai kalbėdavome ir jis, būdamas artimas S. Eidrigevičiaus draugas dar nuo senų laikų, irgi labai palaikė menininko tokį žingsnį“, – pasakojo architektas.

Jo teigimu, Panevėžiui labai trūksta aukštos prabos kultūros. Nors, pasak A. Karaliaus, mieste yra nusipelniusių, įvertintų menininkų, savo vardą turi ir Dailės galerija, bet SEMC būtų tarptautinio masto kultūrinis magnetas, o miestas gautų progą išeiti į rimtą kultūrinį Europos žemėlapį.

„Todėl man baisu dabar matant, kaip vienas kitas Panevėžio „patriotas“ džiaugiasi ta apstulbinusia žinia. Kuo džiaugtis – kad gali nieko nebebūti?“ – šokiruotas A. Karalius.

Ekspertai neatitikimų neįžvelgė

Į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus balandžio pradžioje kreipėsi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti Panevėžio savivaldybei dar 2018 metų gruodį išduotą statybos leidimą „Garsą“ rekonstruoti į SEMC.

Statybos prievaizdai tvirtino, kad šis leidimas išduotas neteisėtai. Mat būsimojo SEMC aukštis siekia 25,8 m, nors, anot inspektorių, pagal tuo metu galiojusius dokumentus šioje vietoje pastatų aukštis galėjo būti leidžiamas tik iki 19 m.

Be to, pasak inspekcijos, statybos projektas turėjo būti suderintas su Kultūros paveldo departamentu, o tai nepadaryta. Visgi paveldosaugininkai statybų prievaizdams atsakė, kad Panevėžio savivaldybė ir neprivalėjo su jais derinti projekto, nes numatomas rekonstruoti „Garso“ pastatas nėra įrašytas į saugomų kultūros vertybių registrą, o patenka tik į Panevėžio miesto istorinę dalį.

Vakar Panevėžio savivaldybė sulaukė ir nepriklausomų ekspertų išvadų dėl miesto istorinės dalies specialiojo plano. Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos, ekspertai pasisakė, kad projektuojant SEMC procedūros išlaikytos.

Šios išvados bus pateiktos teismui.

„Nematome jokių neatitikimų, dėl ko teismas turėtų suabejoti šiuo projektu“, – teigė T. Jukna.

Anksčiau statybų inspekcija teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad rangos darbų konkursą paskelbusi Savivaldybė negalėtų imtis „Garso“ rekonstrukcijos. Visgi tokį statybų prievaizdų pageidavimą teismas atmetė.

O prieš keletą dienų galutine ir neskundžiama nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė ir „Garso“ gynėjų – asociacijos „Netildom Panevėžio garso“ prašymą įtraukti ją į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...O9-jsTP8cBXGLI

Na ir pabaigai ko gero bus taip, nors tikrai to nesinorėtu:

[dts]

Realiai jau galvojau, kad projektas žuvęs, o čia šast ir pasirašyta sutartis statyboms:

https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...-zalia-sviesa/

[Panevezietis]

Įdedu visą straipsnį, kad nereiktų nuorodas spaudinėti.
Statybas pradeda, bet vis dar neturi 5 mln. eurų. Žiūrėsime ar gaus.


Ambicingiausiam Panevėžio projektui – žalia šviesa: istorinės statybos prasidės jau netrukus

Panevėžyje jau ateinančių metų pradžioje prasidės istorinės statybos. Savivaldybė su įmone Panevėžio statybos trestu pasirašė rangos darbų sutartį dėl kino centro „Garsas“ rekonstrukcijos į menų centrą.

Konkurse dėl stambaus užsakymo varžėsi keturios įmonės. Paaiškėjus nugalėtojui, kelios jų kreipėsi į teismą prašydamos PST pašalinti iš konkurso. Tokį prašymą teismas atmetė. PST darbus atliks už 9 mln. Eur. Sutartyje numatyta naujos kartos muziejaus statybas užbaigti per porą metų – iki 2022-ųjų pabaigos. Respublikos gatvėje, dabartinio „Garso“ vietoje iškils keturių aukštų modernus pastatas su erdviomis ekspozicijų salėmis, restauravimo dirbtuvėmis ir meno kūrinių saugyklomis, edukacinėmis erdvėmis, o stogas bus pritaikytas apžvalgos aikštelei, ekspozicijoms ir kameriniams renginiams. Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, menų centro projektui skirta 3 mln. eurų ES paramos, tiek pat iš savo biudžeto numačiusi prisidėti pati Savivaldybė. Jos vadovai taip pat tikisi 5 mln. eurų finansavimo ir iš Valstybės investicijų programos (VIP).

„Darysime žygius, kad per VIP būtų gauti 5 mln. eurų šiam projektui. Jei ne beprasmiai ginčai, jau šįmet būtume turėję valstybės finansavimą. Bet niekas nenori turėti reikalų su konfliktiniais projektais, nors šitas konfliktas buvo visiškai dirbtinai sukurtas ir kurstomas, o dėl to labiausiai gali nukentėti miestas“, – kalbėjo T. Jukna.

Ginčas baigėsi taikiai

„Garso“ rekonstrukcija į menų centrą, pasak direktoriaus, galėjo prasidėti dar prieš metus, jei ne užsitęsę ginčai dėl Savivaldybės dar 2018-ųjų gruodį išduoto statybos leidimo teisėtumo.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija balandį kreipėsi į teismą prašydama panaikinti šį leidimą. Ta pati inspekcija anksčiau net du kartus buvo pasisakiusi, jog leidimas yra teisėtas. Paskutinį kartą tokias savo išvadas inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas buvo pateikęs pernai liepą, atsakydamas į pilietinės iniciatyvinės grupės „Išsaugoti „Garsą“ skundą. Visgi pavasarį statybų prievaizdai nuomonę kardinaliai pakeitė ir Savivaldybę padavė į teismą. Keistas pasivažinėjimas amerikietiškaisiais kalneliais baigėsi šių metų spalį, kai Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai patvirtino inspekcijos su Panevėžio savivaldybe pasirašytą taikos sutartį, pagaliau uždegusią žalią šviesą menų centro statyboms. Emocijas deda į šalį Savivaldybės ir statybų prievaizdų taikos sutartį teismui dar galėjo skųsti trečioji šalis – kino centras „Garsas“. Jo direktorė Genė Pučinskienė skundo nepateikė motyvuodama, jog tokioje situacijoje reikia pasikliauti profesionalais, o ne emocijomis. „Profesionalų reikalas įsigilinti, kas galima, o ko ne. Kad galėtum skųsti ir ginčyti, reikia turėti toje srityje tikrai pakankamai kompetencijos, o ne šiaip vadovautis emocijomis. Savivaldybė patikino, kad mūsų veikla bus tęsiama. Tai šaunu, nes mes, kino teatro darbuotojai, jaudinamės dėl kino veiklos tęstinumo. Labai svarbu atrasti tam tinkamas erdves, kol vyks statybos. Savivaldybėje suburta darbo grupė ieško tam patalpų, manau, jos bus rastos“, – „Sekundei“ kalbėjo G. Pučinskienė. T. Jukna skaičiuoja, kad visuomenei matomi statybos darbai turėtų prasidėti jau kitų metų vasarį. Iki to laiko Savivaldybė turi surasti, kur laikinai perkraustyti kino centrą. Direktorius teigė, jog šiuo metu svarstomi keli variantai. Jis patikino, kad kol vyks statybos, kinas ir toliau bus rodomas.
„Savivaldybės pažadas tvirtas, kad kinas lieka ir ateinančių metų biudžete tam bus numatytas finansavimas. Bus dedamos visos pastangos, kad kinas laikinai galėtų būti rodomas kitose patalpose“, – sako T. Jukna. Murdomas skandalų katile Byloje dėl statybos leidimo teisėtumo trečiąja šalimi pageidavo būti ir „Garso“ gynėjai – asociacija „Netildom Panevėžio garso“. Tokį jos prašymą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė neskundžiama nutartimi. Neabejotinai unikaliausias per trisdešimt nepriklausomybės metų projektas Panevėžyje ne vienerius metus buvo murdomas skandalų katile. Suplanuotą „Garso“ transformaciją į menų centrą bandžiusi stabdyti grupė rengė piketą prie miesto Savivaldybės, rinko parašus po peticija dėl „Garso“ išsaugojimo, reikalaudama kino centrui suteikti neliečiamybę – kultūros paminklo statusą. Visuomenininkai siekė įrodyti, jog „Garso“ pastatas yra autentiškas, autentiškoje aplinkoje, naudojamas pagal pirminę funkciją. Vis dėlto Panevėžio nekilnojamojo paveldo vertinimo taryba, svarsčiusi „Garso“ galimą įtraukimą į saugotinų kultūros vertybių sąrašą, nematė svarių priežasčių, kodėl 1964-aisiais nugriovus 1920 m. statytą kino centro pastatą jo vietoje pagal tipinį projektą pastatytas dabartinis turėtų būti paskelbtas vertybe. Kultūros paveldo departamento vadovas taip pat yra pasisakęs, jog labiausiai nesinori stabdyti menų centro kūrimo Panevėžyje.

Savo ruožtu būrys žinomų panevėžiečių – menininkų, architektų, verslininkų – yra kreipęsi į Kultūros ministeriją ir Vyriausybę išsakydami palaikymą menų centro projektui. Įvertino kaip nuovargį Tokioms aistroms talžant unikalų projektą, Varšuvoje gyvenantis menininkas S. Eidrigevičius rugpjūtį pasisakė nebesutinkantis, jog būsimas menų centras būtų pavadintas jo vardu. Tokia žinia pribloškė ne tik Panevėžio savivaldybę, bet ir su S. Eidrigevičiumi artimai bendraujančius kultūros pasaulio atstovus. Pastarieji garsaus menininko žodžius įvertino kaip padiktuotus didelio nuovargio, atsiradusio dėl nuolat patiriamo psichologinio spaudimo atsisakyti tokio projekto. Garsus šalies architektas Audrys Karalius, recenzavęs architektūriniam menų centro konkursui pateiktus projektus, neabejojo, kad pasaulinio garso dailininko išsakyta nuomonė buvo ne kas kita, kaip pasekmė jaučiamo psichologinio spaudimo. „Menininkas guodėsi, kad yra atakuojamas, kad jam rašinėja grasinamus laiškus, neva jis nesirūpina savo reputacija. Jam buvo daromas psichologinis spaudimas, o juk tai menininkas, jautrus žmogus. Aš ir pats esu šimtą kartų feisbuko erdvėje pravardžiuotas, kaltintas visokiais įžiūrėtais asmeniniais interesais“, – tuomet „Sekundei“ kalbėjo A. Karalius.
Netikėtą iškilaus menininko poziciją Savivaldybės vadovai taip pat įvertino kaip keletą metų besitęsiančių kovų pasekmę. „Labai žmogiška reakcija į tokią situaciją. Kai žmogus iš visų pusių spaudžiamas, jis paveikiamas emociškai, kiekvienam būtų sudėtinga atlaikyti tokį puolimą. O mes padarysime viską, kad projektas būtų įgyvendintas ir susitarimai su Maestro liktų galioti. Su S. Eidrigevičiumi yra bendraujama, palaikomas nuolatinis ryšys, kai prasidės konkretūs statybos darbai, paprašysime jo įsitraukti ir į ekspozicijos erdvių planavimą. Išspręsime ir kolekcijos klausimą“, – tvirtina T. Jukna. Kitas lygmuo Įgyvendintas menų centro projektas turi potencialo konkuruoti su Juozo Miltinio teatro palikimu, su kuriuo Panevėžys iki šiol tebesiejamas nuo legendinio režisieriaus laikų. Savivaldybės atstovai teigia, jog šis projektas yra bandymas žengti žingsnį į kitą kultūrinį miesto lygmenį. „Tai net ne nacionalinės, o tarptautinės svarbos projektas, sujungsiantis skirtingų krypčių menininkus ir jų darbus. Tai bus ir turistinis objektas, plačiai žinomas meno muziejus. Tikiuosi, visi supras, kokios tai svarbos objektas Panevėžiui bei visam regionui, ir ta galimybe reikia pasinaudoti, o ne ją žlugdyti“, – sako T. Jukna.

[Panevezietis]

Nors S.Eidrigevičius nesutiko, kad jo vardas būtų suteiktas meno centrui, projektas juda pirmyn

Trečiadienį pranešta, jog viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) daugiau kaip už 9 mln. eurų rekonstruos būsimo Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) pastatą Panevėžyje, nors rugpjūčio gale menininkas LRT pareiškė, jog nebenori šiai institucijai suteikti savo vardo. Trečiadienį laikinoji SEMC vadovė teigė, kad „tolesnės derybos ir dialogas su kūrėju yra vienas kitam netrukdantys dalykai“.

PST pateikė mažiausią kainą

Anot Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiosios specialistės Vitos Bubliauskaitės, viešojo pirkimo metu buvo pateikti trys pasiūlymai, o PST pateikta kaina buvo mažiausia, todėl ji konkursą ir laimėjo. Visą papildomą informaciją galima rasti čia. Apibendrindama V.Bubliauskaitė sakė, jog daugiausia paaiškinimų reikėjo pateikti dėl paties techninio projekto: „Galimi rangovai klausė daug klausimų dėl tam tikrų sprendinių įgyvendinimo, medžiagiškumo reikalų <...>. Beveik nė vieno klausimo nebuvo dėl kvalifikacijos.“ Žadėta, jog SEMC projektas bus baigtas 2022 metais. „Jeigu planuojame pagal dabartinę rangos sutartį, tai menų centras turėtų būti pastatytas per dvejus metus. Sutartyje taip pat numatyta pratęsti sutarties įgyvendinimo terminą du kartus po penkis mėnesius. Tai paskaičiavus išeina, jog jis bus pastatytas 2023 metais“, – teigė V.Bubliauskaitė. „Šiuo metu statybą leidžiantis dokumentas yra galiojantis, su ranga buvo problemų, tačiau jos susijusios ne su pačiu projektu, bet dėl kitokių reikalų, – pradėjo pašnekovė. – Trečiosios vietos laimėtojas paskundė pirmosios vietos laimėtoją dėl pašalinimo pagrindų. O šnekant apie PST, tai, kaip puikiai žinome, birželio mėnesį jie gavo nutartį. Tad buvo skundžiama, jog jie nespėjo susimokėti tos baudos, bet čia toks dalykas, kuris išsisprendė ir PST įrodė perkančiajai organizacijai, jog ši apsivalė. Nors mums visiškai jokio skirtumo nebūtų ar tai pirmosios, ar antrosios vietos laimėtojas, nes jų kainos labai panašios.“ 15min primena, jog dėl SEMC Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į teismą, prašydama naikinti Panevėžio miesto savivaldybės išduotą statybų leidimą. Pagrindiniai inspekcijos priekaištai buvo šie: esą projektas šioje savivaldybės paskelbtoje miesto saugomoje teritorijoje nesuderintas su Kultūros paveldo departamentu, o pats pastato aukštis viršija ankstesniuose savivaldybės dokumentuose nustatytą aukštingumą 6 metrais.

V.Bubliauskaitei uždavus klausimą dėl SEMC aukščio, 15min ji pasiūlė kreiptis į Panevėžio miesto vyriausiąjį architektą Saulių Glinskį, tačiau jis, bandant susisiekti su juo, visus skambučius numetė ir neperskambino.

Su S.Eidrigevičiumi vyksta diskusija

Tiesa, S.Eidrigevičius nebesutinka pavadinti naujojo meno centro projekto savuoju vardu, tačiau projektas yra tęsiamas. „Mes turime paminėti, jog yra paties menininko sutikimas įsteigti menų centrą būtent jo vardu. Galbūt nereikėtų čia jo kišti, bet realiai įregistruojant įstaigą, sutikimas buvo gautas. Priešingu atveju, dabar nebūtų registruota tokia biudžetinė įstaiga“, – sakė V.Bubliauskaitė. SEMC vadovė Kristina Jakubauskaitė-Veršelienė teigė, kad su menininku kontaktuojama: „Dabar prasidėjo rangos darbai. Be to, tolesnės derybos ir dialogas su kūrėju yra vienas kitam netrukdantys dalykai.“ Kuria linkme jis vyksta? Ar buvo rastas kompromisas? „Norėtume kalbėtis, kai jau patys tiksliai žinosime, nes tai yra subtilus klausimas. Mes tikrai elgiamės atsargiai ir daugiau, nei dabar pasakau, nelabai norėčiau ir galėčiau.“ Vis dėlto, PST jau pažadėti 9 mln. eurų. K.Jakubauskaitė-Veršelienė į klausimą, ką institucija darytų, jeigu S.Eidrigevičius vis dėlto nuspręstų atsisakyti įstaigai duoti savo vardą, atsakė: „Čia yra per sudėtingas procesas, jog galėčiau atsakyti vienareikšmiškai. Mes tikime, jog susitarti pavyks“.

D.Malinauskas: M.Kvietkauskas ir S.Skvernelio Vyriausybė apgavo žmones

Architektas, asociacijos „Netildom Panevėžio garso“ vadovas Donatas Malinauskas situaciją komentavo taip: „Kiek aš žinau, tai S.Eidrigevičius pakartotinai atsisakė suteikti savo vardą. Tad manau, kad šioje valstybėje vyksta vos ne kriminalas. O jo vardo pagrindu vis tiek buvo suteikti 3 mln. iš Europos Sąjungos, pinigai iš Vyriausybės. Čia net nėra ką komentuoti. Manau, kad valstybėje kažkokia anarchija, statybiniai, bet ne kultūriniai interesai.“ Dar kartą paklausus, ar D.Malinauskas įtaria statybinius interesus, jis atsakė: „Pagalvokite, jeigu vyko projekto viešinimas, buvo pristatomas SEMC, o menininkas nusivylęs pasiūlymu išreiškė abejonių dėl projekto originalumo. Jis atsisako suteikti savo vardą, o Vyriausybė pinigus vis tiek skiria. Vadinasi, visuomenė buvo suklaidinta. Pažiūrėkime vien į tai, jog už „Garso“ kino teatro išsaugojimą, pasisakė daugiau nei 4200 piliečių, tuo tarpu savivaldybės inicijuotoje peticijoje pasirašė vos 900 žmonių. Matome, jog SEMC statymu ne tik negerbiama menininko valia, bet matomas ir antikonstitucinis veiksmas, kada ignoruojama gyventojų nuomonė. Juk konstitucijoje sakoma, kad valdžios įstaigos dirba žmonėms. Mes matome priešingą elgesį.“ „Kadangi „Garsui“ yra daugiau nei 50 metų, paradoksalu, jog Panevėžio nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas Evaldas Zilinskas, vertinęs „Garso“ reikšmingumą, taip pat yra ir vienas SEMC projekto rengėjų. Ant techninio projekto yra šio specialisto parašai ir atsakomybė. Kaip jis gali įvertinti „Garso“ reikšmingumą? Jie nerado motyvų, kad „Garsui“ turėtų būti suteikta teisinė apsauga, nors kiti ekspertai, kaip Marija Drėmaitė, pasisakė, jog šis kino teatras vertas išsaugojimo. Nes jis vienintelis kino teatras, turintis didžiausią ekraną Lietuvoje“, – tęsė jis. „Aš manau, kad kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas ir Sauliaus Skvernelio Vyriausybė tiesiog šiurkščiai, įžūliais metodais apgavo žmones“, – komentavo pašnekovas. Lapkričio gale duotame interviu ministras išryškino, jog vienas svarbiausių jo per šią kadenciją nuveiktų darbų yra „Kultūros paveldo išsaugojimo politikos koncepcija bei dabar visai neseniai patvirtintas veiksmų planas, kuris pradeda mūsų paveldosaugos reformą su labai konkrečiais tikslais ir terminais“. 15min išsiuntė į ministeriją klausimus, tačiau, ar plane numatyti pinigai „Garso“ išsaugojimui bei ar ministerija tikrai įsitikinusi, jog tiek prieštarų sulaukiantis SEMC projektas – gera investicija, kol kas negavome.

K.Jakubauskaitė-Veršelienė: taip, miestas keičiasi

Dėl „Garso“ kino teatro išsaugojimo rugsėjo 8 dieną buvo rengiamas piketas. Juo buvo siekiama atkreipti valdžios dėmesį į tai, jog pastatas yra vertas tapti kultūros paveldu ir nereikėtų jo griauti. Ar šiame etape atsirado kokių nors projekto pakeitimų? „Iš mano pusės ne visai etiška komentuoti, kadangi tai savivaldybės lygio klausimas, – teigė K.Jakubauskaitė-Veršelienė. – Aš esu adekvačios biudžetinės įstaigos atstovė. Bet, kiek aš žinau, nebuvo ir nėra ketinimų sumažinti nepriklausomo kino reikšmę. Reikėtų realiai žiūrėti į kintančias gyvenimo sąlygas <...>. Be abejo, kad vykstant statybų procesui, žmonėms kils nepatogumų kurį laiką. Bet vėliau ši situacija turėtų susitvarkyti.“

Vis dėlto, klausimų kyla ne vien dėl nepriklausomo kino, bet ir dėl „Garso“ kaip kultūros paveldo objekto. „Tai nėra paveldas. Tai sovietinės sistemos palikimas, – teigė K.Jakubauskaitė-Veršelienė. – Jeigu mes norime dar kartą analizuoti šį klausimą, tai reikia tą daryti atskirai. Dar kartą pabrėžiu, jog tai nėra joks į paveldo registrą įtrauktas pastatas. Yra daryta net ne viena architektūrinė ekspertizė apie šio pastato vertę. Noriu pasakyti, jog viešojoje erdvėje yra pasklidusių nevisiškai tikslių interpretacijų, kurios tikrai labai kenkia.“ „Mes pavargome kalbėti vėl ir vėl iš naujo. Ir mes žinome, kad esama skirtingų nuomonių“, – tęsė SEMC vadovė. Ji pabrėžė, kad procesas jau įsibėgėjo ir grįžti į 2016 metus, kada buvo formuojami pradmenys – sudėtinga. Vėl prisiminus peticijos duomenis, kuriuos minėjo D.Malinauskas, pašnekovė komentavo: „O ką daryti kitai bendruomenės daliai, kuri nėra tokia rėksminga ir yra žymiai lokalesnė? Sakyti, kad peticijoje balsavo būtent 4 ar 5 tūkst. būtent Panevėžio žmonių, yra netikslu. Ten tikrai nėra vien Panevėžio žmonės. Jeigu jau norime remtis kažkokiais reprezentatyviais duomenis, belieka klausti apie apklausos kokybę. Aš dabar tiksliai nepasakysiu, tačiau, kiek atsimenu, teiginiai tikrai ne iki galo teisingai buvo formuluojami. Man labai patiko architekto Vidmanto Stankevičiaus pozicija, kuris labai aiškiai išdėstė, kad vargu ar čia galima įžvelgti kažkokio autentiškumo dėl istorijoje vykusių pakitimų. Taip, kad šioje diskusijoje man labai trūksta išsamaus žinojimo, nes abstrakčių frazių yra prileista daug ir jos padarė labai didelę žalą.“ 15min bandė susisiekti su Panevėžio miesto meru Ryčiu Mykolu Račkausku, tačiau pakomentuoti situacijos politikas negalėjo, argumentuodamas, jog šiuo metu jis yra susitikime. Neatsiliepė ir Kultūros ir meno skyriaus vedėja Asta Čeponienė.

https://www.15min.lt/kultura/naujien..._hT31KPEgcYyDo

[Panevezietis]

Didokas, didokas..

[Vidma]

Didokas, didokas..

Jūs pateikete SEMC vaizdus kurie buvo demonstruoti konkursinėje dalyje, bet paskui laimėjus konkursą projektas kaip matau buvo koreguotas ir išsitenka į esamo kino teatro teritoriją.

Pateiktame projekte - architektas Viktoras Gricius, Aurimas Syrusas ir inžinierius Evaldas Žilinskas, Projektą tvirtino Savivaldybės vyriausio archtekto teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė. Patvirtinta 2018-09-14.

Taip kad gal reikėtų vadovautis šiais vaizdais ir nepainioti kitų. O juose pateikti projektai neatrodo jau tai baisiai ir gremėzdiškai.

Kultūros paskirties pastato respublikos g. 40, panevėžyje aiškinamasis raštas: 01 SEMC PP Aiškinamasis raštas.
https://www.panevezys.lt/download/77...s%20rastas.pdf


PP 22-1286-PP-SA-A.01 40 2G KK VŽF 01 02 - Panevėžio SEMC PP grafinė dalis : 02 SEMC PP Grafinė dalis.
https://www.panevezys.lt/download/77...ne%20dalis.pdf

[Vidma]

Panevėžys tikisi, jog S. Eidrigevičius „grąžins“ meno centrui savo vardą
VERSLO ŽINIOS>AKIRAČIAI
Publikuota: 2020-12-03

Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) statybų sutartį po metus trukusių teisinių ir kitų ginčų pasirašiusi Panevėžio savivaldybė tikisi, jog su dailininku pavyks sutarti, kad šis laikytųsi pažado dovanoti centrui savo vardą ir darbų kolekciją.

Prieš porą metų grafikas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos ir galybės prestižinių tarptautinių premijų laureatas Stasys Eidrigevičius sutiko leisti naudoti savo vardą būsimam menų centrui Panevėžyje ir žadėjo padovanoti savo darbų kolekciją.

SEMC buvo numatyta statyti kino teatro „Garsas“ vietoje, tačiau visuomenininkams aktyviai pasipriešinus jo griovimui, o miesto savivaldybei įsivėlus į teisinius ginčus su Statybų inspekcija, menininkas šį rugpjūtį viešai pareiškė atsisakantis savo ketinimų.

Neatmeta galimybės pirkti

Kaip BNS teigė Tomas Jukna, savivaldybės administracijos direktorius, iš Panevėžio kilusio pasaulinio garso menininko pareiškimas netrukdo įgyvendinti daugiau nei 9 mln. Eur vertės projektą, su juo toliau bus kalbamasi dėl kolekcijos dovanojimo..............



...............Savivaldybė tikisi, jog iki užbaigiant statybas 2022 m. pabaigoje menininkas atšauks sprendimą dėl savo darbų kolekcijos perdavimo naujajam meno centrui. Tačiau neatmetama ir galimybė bent dalį darbų nupirkti.

„2022 m. pabaigoje ta kolekcija turi būti perduota. Su Eidrigevičiumi vyksta diskusija, darbas, kad vis dėlto neturėtų atsirasti eigoje kažkokie emociniai raštai, galbūt išprovokuoti tam tikrų šalių (...). Paveikslų klausimas yra sprendžiamas ir vis tiek surasime būdą, kaip jį išspręsti. Užduotis – turėti kolekciją, o kokiais būdais – spręsime, turime laiko. Galbūt vienas variantų – pirkti, kitas – priimti kaip dovanas iš visokių šalių. Kolekcijos formavimui galimybių yra nemažai“, – T. Jukną cituoja BNS.

Sutarties dėl darbų nėra

T. Juknos teigimu, savivaldybė yra pasirašiusi sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra, su kuria pateikti ir S. Edrigevičiaus sutikimai dėl vardo naudojimo, sprendimai dėl SEMC įsteigimo, savivaldybės įsipareigojimų, jog iki menų centro statybų pabaigos šiai įstaigai turi būti perduota S. Eidrigevičiaus darbų kolekcija.

„Įsipareigojimai lieka, nedingo, mes jų laikysimės“, – sakė T. Jukna.

Anot jo, S. Eidrigevičius yra pasirašęs sutikimą duoti įstaigai savo vardą ir „siekti bendrų tikslų“, savo ruožtu savivaldybė skyrė apie 6.000 Eur menininko darbų katalogavimui, tikintis suformuoti ir perduoti centrui jo kolekciją. Taip pat sutarta, kad dalį darbų S. Eidrigevičius paskolins ekspozicijai. Tačiau pačios kolekcijos perdavimo sutarties šalys taip ir nepasirašė.

„Yra tik sąlyga sutartyse, kad kataloguojami darbai, kad juos būtų galima padovanoti“, – tvirtino T. Jukna.

T. Jukna sako, kad šiuo metu taikos sutartimi išspręsti ir visi su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija buvę ginčai, užsitikrintas europinis ir savivaldybės finansavimas, bus laukiama tik centrinės valdžios sprendimų dėl dalies lėšų iš Valstybės investicijų programos (VIP) vėlesniais metais. Pagal finansavimo ir statybų sutartis 2023-iųjų kovą centras jau turi pradėti veikti.

Savivaldybės administracijos vadovas įsitikinęs, kad S. Eidrigevičius viešai pareiškė atsisakantis suteikti centrui savo vardą dėl visuomenininkų, kovojančių už „Garso“ kino centro išsaugojimą, spaudimo.

Anot T. Juknos, su menininku šiuo metu bendraujama, tikimasi, kad šis persigalvos prasidėjus realiems statybos darbams.

„Grupė „Išsaugokime „Garsą“ išsiuntė raštus vos ne grasinančius, feisbuko žinutes Eidrigevičiui, dėl to žmogus paima ir surašo raštą, kad atstokite nuo manęs, aš nieko nebenoriu. Visiems suprantama, kas buvo padaryta ir kad tai ištaisyti sudėtinga, neišsitaiso tokie dalykai per parą. Manau, kad prasidėjus darbams, pradėjus rengti ekspozicines erdves (...), kai žmogus mato, kad iš tikrųjų jo vardas naudojamas taip, kaip jis įsivaizdavo, pasidaro kita kalba“, – tvirtino savivaldybės administracijos vadovas.

Pasak T. Juknos, „Garso“ griovimo darbų grafikas bus sudarytas artimiausiomis savaitėmis, jis turėtų prasidėti po dviejų mėnesių.

Kitąmet SEMC darbams numatyta skirti 3 mln. Eur ES lėšų pagal jau pasirašytą finansavimo sutartį, savivaldybė įsipareigojusi skirti taip pat apie 3 mln. Eur. 2022 m. dar apie 3 mln. Eur tikimasi gauti iš VIP lėšų.

Bus visko

Architektūros projektas, pagal kurį Panevėžyje būtų statomas Stasio Eidrigevičiaus menų centras, išrinktas 2018 m. birželį, į jį ketinta investuoti 10 mln. Eur.

Iš 19-os konkursui pateiktų darbų nugalėtoju tapo „IMPLMNT architects“ komandos darbas „Stasys“.

Projekto autoriai – Aurimas Syrusas, Greta Šidlauskaitė ir Ričardas Bertašius – pasiūlė drąsų, tačiau nuosaikų ir vientisą projektą, kuriame subtiliai atskleidžiamos S. Eidrigevičiaus kūrybai būdingos detalės.

Pastate planuojama įkurti muziejų, ekspozicijų sales, transformuojamas edukacijų erdves, atsiras ir holai, infocentras, meno knygynas, mediateka, vėliau – antstatas su stogu, pritaikytas apžvalgos aikštelei, ekspozicijoms ir kameriniams renginiams.

[Audrys]

Man lieka daug dar kas neaišku su tais pastatais. Tai bus šitas sutrumpintas variantas? Ar vis dėl to bus ilgas iki pat Respublikos gatvės? Tai galbūt Garso pastatas vis dėlto geresnis variantas, gal negriaukim? Nes realiai tas sutrumpintas variantas visiškas gaidys, nei prailgintas variantas. Tai klausimas kam griauti Garsa?

[Audrys]

Man lieka daug dar kas neaišku su tais pastatais. Tai bus šitas sutrumpintas variantas? Ar vis dėl to bus ilgas iki pat Respublikos gatvės? Tai galbūt Garso pastatas vis dėlto geresnis variantas, gal negriaukim? Nes realiai tas sutrumpintas variantas visiškas gaidys, nei prailgintas variantas. Tai klausimas kam griauti Garsa?

Žiurint į šitą projektą, galiu tvirtai pasakyti iš savo jau 7-8 metu domintis architektūros patirties, tai tikrai mėšlas, buvo aišku daug geresniu per konkursa.

[Audrys]

Jūs tikriausiai nesupratote - mėšlas yra dabartinis, stovintis, pastatas. O naujas pastatas, aišku, nėra šedevras, bet tai yra geras sprendimas, nei tas niekam nereikalingas tuščias garselis.

O šiaip jūs visu matėte konkurso projekto pasiulymus? Negi sakot, kad tas buvo tikrai vienintelis geras pasiulymas? Čia apskritai matau plytos formos pastatą ir jokio išskirtinumo. Asmeniškai aš norėjau kitokio, bet eilinį kartą vis laimi plytos, tai sorry geriau Garso pastatas, nei ta plyta, bet man asmeniškai labai norisi, kad labiausiai atsinaujintu prieigos.

[Audrys]

Mačiau visus, tai labai sunkus sprendimas,man nei vienas nepatiko. Tačiau aš esu už projektą, nes tai yra istorinis Panevėžio žingsnis J .Miltinio dramos teatro pastatasyra simbolis, manau kad ir SEMC taps tokiu simboliu ir menų centru. Kam dabar trugdo Dailes galerija?

Apskritai aš esu tik už menus, todėl visada busiu už naują menų projektą. Su architektūra dėje yra apgailėtina visoje Lietuvoje. Labai patiko Vilniuj kur buvo planuojama prie Baltojo tilto kosminis projektas. Tai turėjo buti ateitie projektas, kuris dėje nebebus jau vygdomas. MO muziejus sakyčiau šiek tiek savotiškas, bet vėl dėžės tipo, nors vidus man žiauriai patiko. Kalbant apie Panevėžio projektus kiek yra jau įgyvendinti, tai vienas kitas tikrai man patinka, gaila, kad Babilono dangoraižiai ir 3 Babilonas su MAXIMA XXX taip ir nepasistatė su dar didesniu berods 32 aukštu dangoraižiu taip ir nepasistatė. Ryo su Babilonu taip pat nesusijungė.
Aš už naujus projektus kur man reikia ir stiklainiu vadinamu, bet tam tikruose vietuose. Didelis noras matyti ir vadinamam sienamiesti su teisinga architektūra. Labiausiai bučiau patenkitas, kad verslininkas iš Vilniaus V. Karpenka arba susitvarkytu, nors ne geriau jau parduotu kažkam rimtam kuris sugebėtu visus Vasario 16-osios gatvės pastatus atnaujintu, bei PST turimą viešbuti, na aišku dar Koncervų fabriką.

Už naują Panevėžį kolegą, tikiuosiu, kad po kelerių metų bus jau mėgstamas turistu miestas. Svarbiausia pakeisti savo požiurį į Lietuvos miestus ir neliginti su kokia Amerika. Viskas judama po truputi link tikslo ir viskas bus tik gerai.