S. Eidrigevičiaus menų centras Panevėžyje

[hobo]

Kiek dailininkų tame klube yra?

Paminėk 5 iš mažiau garsių to klubo narių, kad įsivaizduoti kokio garsumo turi būti, kad jau prilygtum minimaliam reikiamam garsumo lygmeniui.

Nuo atsakymų neišsisukinėk, jie suformuluoti labai konkrečiai.

Beje niekaip neatsakei į mano klausimą apie garsumo lygio vertinimą reliatyviai su kitais vietinio (ne to top klubo) ar regioninio lygio menininkais.

Matai, uz tai, kad rasau tau atsakymus, man niekas nemoka, todel nelabai ir ko nors is manes reikalauk.

Keturis garsius as jau paminejau auksciau - atidziau paziurek. Penkta gali paimti is impresionistu, arba, jei jie ne prie duses, nors suprematizmo teva Kazi Malevic'ia.

Del vietiniu dailininku, paziurek auksciai nuorodas i LDSajungos dailes fonda. Buvimas ten dailininko pavardes - zenklas, kad jis Lietuvoj pripazintas vertingu.

Top-klubo nariai su vietinio lygio "zvaigzdemis" is vis nelyginami: nes arba tu esi to "top'o" narys, arba taves, kaip pasaulinio masto dailininko visai nera.

Tad nors apsistatyk cia visokiais meno centrais, is to nieko nebus; nebent koks nors meno kritikas NY, suzinojes netycia apie juos, pasuks pirstu prie smilkinio - tipo, europos Sibire zmones jau nezino kaip kvailiau pasielgti, tap pastatus misku dykinej stato.

[hobo]

SEMC bus dvi salės. Dvi salės...Peržiūrėsi tuos Stasio darbus per visiškai trumpą laiką.

Dėl jų važiuos turistai iš viso pasaulio?

Anksciau nenorejau to sakyti, kad nieks nepagalvotu kad as pries ji (as tik pries SEMC); bet jei jau ta paminejote, tai S.E. firminis bruozas tas, kad jei matei 10 jo darbu, tai skaityk kad matej ir visus kitus. Deja, bet tokia mano asmenine nuomone.

[Gator]

Matai, uz tai, kad rasau tau atsakymus, man niekas nemoka, todel nelabai ir ko nors is manes reikalauk.

Keturis garsius as jau paminejau auksciau - atidziau paziurek. Penkta gali paimti is impresionistu, arba, jei jie ne prie duses, nors suprematizmo teva Kazi Malevicia.

Del vietiniu dailininku, paziurek auksciai nuorodas i LDSajungos dailes fonda. Buvimas ten dailininko pavardes - zenklas, kad jis Lietuvoj pripazintas vertingu.

Top-klubo nariai su vietinio lygio "zvaigzdemis" is vis nelyginami: nes arba tu esi to "top'o" narys, arba taves, kaip pasaulinio masto dailininko visai nera.

Tad nors apsistatyk cia visokiais meno centrais, is to nieko nebus; nebent koks nors meno kritikas NY, suzinojes netycia apie juos, pasuks pirstu prie smilkinio - tipo, europos Sibire zmones jau nezino kaip kvailiau pasielgti, tap pastatus misku dykinej stato.

Kaip ir numačiusi, nieko tu nežinai ir išsisukinėji.
Nei kiek narių top klube, nei kas jie tokie ir kokie ten mostrai pagar garsumą, kad net super garsus leftistukas banksy nėra pakankamai grsus būti ten.

Net nesupratai, kad 5 garsių klausiau iš to top pasaulio klubo, kur net banksy oer mažai garsus, o jis Kazį mini..

[Pyp123]

Ši forumo tema ne apie visus "miesto projektus".

Didžioji dalis vykdomų ir pabaigtų projektų šioje nuorodoje:

https://projektai.panevezys.lt/projektai/

Bet tema apie Garso "rekonstrukciją". Ir gal būt, tai bus pirmasis nuo A iki Ž baigtas projektas ...

[hobo]

Kaip ir numačiusi, nieko tu nežinai ir išsisukinėji.
Nei kiek narių top klube, nei kas jie tokie ir kokie ten mostrai pagar garsumą, kad net super garsus leftistukas banksy nėra pakankamai grsus būti ten.

Net nesupratai, kad 5 garsių klausiau iš to top pasaulio klubo, kur net banksy oer mažai garsus, o jis Kazį mini..

Manau, kad cia tu nelabai ismanai. Norejai penkias pavardes - parodziau. Nepatinka - klausk kitu.

[Gator]

Manau, kad cia tu nelabai ismanai. Norejai penkias pavardes - parodziau. Nepatinka - klausk kitu.

Aš 5 pavardžių klausiau iš to top pasaulio klubo, kuriam net banksy nepakankamai garsus.
Tu davei 5 pavardes, kurios už Stasį garsesnės.

Ar dabar jau supranti skirtumą dalykų?

[Tomas]

Jeigu šitą Stasio menų centrą kas nors reklamuos nors pusę tiek, kiek reklamuoja Kryžių kalną, į Panevėžį tikrai važiuos turistai iš viso pasaulio ir neliks nusivylę. Aišku, stotį reik irgi sutvarkyt.

Kryžių kalnas paliubomu geriau.

[hobo]

Aš 5 pavardžių klausiau iš to top pasaulio klubo, kuriam net banksy nepakankamai garsus.
Tu davei 5 pavardes, kurios už Stasį garsesnės.

Ar dabar jau supranti skirtumą dalykų?[


....


Net nesupratai, kad 5 garsių klausiau iš to top pasaulio klubo, kur net banksy oer mažai garsus, o jis Kazį mini..

Tu, pasirode, net nezinai apie ta Kazi, kuri paminejau. Net nesitikejau, kad is europeciu, kas nors to nezinos. Tad nepyk, bet rasau tau tvirta dvejeta is meno istorijos.

[Audrys]

Šiandien Balandžio 1 diena Melagių diena, vienas portalas buvo parašes straipsnį apie Garso griovimo sustabdymą, nes rastas požeminis bunkeris, deje straipsnio jau neberandu, matyt ištrynė.

Pasidalinsiu praeitos savaitės savo ir kitu fotografu nuotraukomis:









Fotografo Gedimino Kartano nuotraukos:

[dts]

[Audrys]

Kaip SEMC ateitį mato Panevėžio bendruomenė

Planuojama, kad Stasio Eidrigevičiaus menų centras (SEMC) lankytojus pakvies 2023 metais. Panevėžio kultūros bendruomenė teigia laukianti profesionalaus meno bei kultūros proveržio mieste ir dalijasi idėjomis, kaip SEMC veiklos koncepciją būtų galima pritaikyti jų poreikiams dar labiau.

Laikinai SEMC direktoriaus pareigas einantis dr. Arūnas Astramskas sako, kad profesionalaus meno sklaida Panevėžyje prasideda nelaukiant, kol menų centras atvers duris lankytojams.

„SEMC veiklos pradžiai nebūtina statybų pabaiga. Jau nuo 2017-ųjų buvo vykdomos kūrybinės dirbtuvės, praėjusiais metais menų centras turėjo savo stendą Vilniaus knygų mugėje. Dabar planuojame menininko Stasio Eidrigevičiaus pristatymo renginius – kilnojamas lauko parodas. Norime supažindinti miesto bendruomenę su menų centro vizija ir sustiprinti jo laukimą. Taip pat mums labai svarbu išgirsti panevėžiečių siūlomas idėjas dėl numatomų SEMC veiklų“, – sako A. Astramskas.

SEMC svarba miesto vystymuisi

Panevėžio „City Alumni“ asociacijos koordinatorė Rūta Jančytė SEMC projekto vystymąsi seka jau keletą metų.

„Pati negyvenu Panevėžyje, tačiau su Panevėžiu mane sieja labai artimas ryšys. Nuo 2015 metų koordinuoju Panevėžio „City Alumni“ bendruomenės veiklą, tad tikrai domiuosi miesto aktualijomis. Viešai pateikiama informacija leido susipažinti su kūrybinių dirbtuvių rezultatais ir architektūrinio konkurso idėjomis bei jo laimėtojais. Savanoriaudama SEMC stende Vilniaus knygų mugėje susipažinau su menininku S. Eidrigevičiumi bei sutikau daugybę jo kūryba besidominčių žmonių, kurie labai laukia SEMC atidarymo“, – teigia R. Jančytė.

Pasak jos, Panevėžio „City Alumni“ asociacijos organizuotuose renginiuose SEMC ne kartą buvo paminėtas kaip itin svarbus objektas tolesniam miesto vystymuisi ir susilaukė kultūros atstovų palaikymo.

„Ypač didelio dėmesio šis projektas sulaukė mūsų 2019 metais organizuotame forume kultūros tema. Menų centrą tuomet minėjo vienas žymiausių Lietuvos išeivijos menininkų Ray Bartkus, Lenkijos visuomenės veikėjas, rašytojas, Paribio fondo Seinuose steigėjas Krzysztof Czyżewski, prof. Egidijus Aleksandravičius, filosofas, žurnalistas Paulius Gritėnas, publicistas, žurnalistas Donatas Puslys ir architektė Daiva Gasiūnienė. Projektą palaikančių bei jo laukiančių miestiečių mintis išgirdome ir organizuotose kūrybinėse dirbtuvėse – panevėžiečiai tikrai pasiilgo kokybiškos ir išskirtinės kultūros bei renginių. Tikiu, kad SEMC tikrai gali tai suteikti ir tapti tuo objektu, kuris skatintų mus didžiuotis Panevėžiu“, – pasakoja R. Jančytė.

Bendruomenės idėjos – naudingos miestui

Panevėžio „City Alumni“ asociacijos koordinatorė SEMC koncepcijoje norėtų matyti keletą veiklos krypčių, tarp kurių profesionalaus meno eksponavimas, kūrybinių dirbtuvių veikla ir įvairių meno šakų pažinimas.

„Žinoma, pagrindinė jų – menininko S. Eidrigevičiaus kūrinių kolekcijos eksponavimas. Taip pat tikiuosi, kad menų centro komandai pavyks į Panevėžį atvežti modernaus meno parodų. Dar viena svarbi dalis turėtų būti kūrybinės dirbtuvės, kviečiančios Panevėžyje apsistoti ir kurti įvairių vizualiųjų menų atstovus. SEMC galėtų vienyti įvairias vizualaus meno šakas: scenografiją, dizainą, performanso bei gatvės meną. Taip pat – vykdyti edukacijas menininkams ir miesto bendruomenei“, – idėjomis dalijasi Panevėžio „City Alumni“ vadovė.

Menų centro poreikis jaunimui

SEMC projekto laukia ir Panevėžyje gyvenanti teatro aktorė, performanso menininkė ir iniciatyvinės grupės „Piliečiai už SEMC“ narė Ieva Brikė. Ją itin sužavėjo projekto architektūrinis sprendimas, kuris menininkei priminė Vakarų Europos šiuolaikinio ir modernaus meno centrus.

„Tokio pobūdžio multifunkcinis centras gali tapti puikia erdve ne tik tarpdiscipliniškumui mene, bet ir vieta edukacijoms bei bendruomeninėms iniciatyvoms. Pirmiausia, manau, šis centras reikalingas jaunimui. Jei SEMC veiklos vizija atitiks jauno žmogaus poreikius ir kalbės jaunimui suprantama kalba – šio centro sėkmė bei reikšmė Panevėžio miestui ir Šiaurės Lietuvos regionui bus labai didelė“, – sako I. Brikė.

Jos teigimu, Panevėžyje trūksta šiuolaikinį vizualųjį ir tarpdisciplininį meną populiarinančių renginių.

„Manau, kad reikėtų galvoti apie festivalius, orientuotus į patyriminį, bendruomeninį meną. Tai galėtų būti gatvės menas. Jo festivaliai sėkmingai jau vyko Kaune, Vilniuje bei Klaipėdoje, praturtindami ir pačius miestus, ir išjudindami bendruomenes. Šią patirtį galėtume pritaikyti SEMC“, – tvirtina I. Brikė.

Teatro aktorė taip pat pateikia siūlymą dėl vietinių menininkų edukacijos.
„Ne paslaptis, kad vadyba nėra stiprioji daugelio menininkų pusė. Jei SEMC sugebėtų į savo veiklą integruoti seminarus, skirtus projektų rašymui ir supažindinimui su Lietuvos ir užsienio finansavimo platformomis kultūrai – būtų labai naudinga“, – kalbėjo I. Brikė.

Jos teigimu, itin svarbus ir SEMC infrastruktūros prieinamumas visiems kuriantiems žmonėms. „Menų centre galėtų vykti rezidencijų programa, kuri būtų pritaikyta vietiniams menininkams ir kūrybininkų grupėms, taip pat – projektai, skirti jauniesiems menininkams. Tai būtų reikšminga pagalba menininkams sukurti ir pristatyti savo kūrybą“, – idėjomis dalijasi I. Brikė.

https://www.panevezys.lt/lt/naujieno...eiti-ncja.html

[Audrys]

„Garso“ pastatas – jau istorija

Prieš pustrečios savaitės pradėtas griauti kino centro „Garsas“ pastatas – jau istorija. Iš pusę amžiaus stūksojusio ir gyvavimą baigusio sovietmečio epochos statinio teliko statybinio laužo krūva.

Kino istorija šioje vietoje prasidėjo 1928-ųjų liepą, kai Nina Fridmanienė savo namuose, 1920 m. statytame pastate Respublikos gatvėje, atidarė kino teatrą „Sirena“. Šis 1939 m. pirmasis pradėjo rodyti įgarsintus kino filmus ir nuo tada buvo pavadintas „Garso“ vardu. Tuo metu tai buvo vienintelis ir prestižinis kino teatras Panevėžyje.

Per Antrąjį pasaulinį karą kino teatras beveik nenukentėjo. Visgi jam nebuvo lemta išlikti. Senąjį „Garso“ pastatą dabar mena tik vyresnės kartos panevėžiečiai. 1968-aisiais atverstas kitas jo istorijos puslapis. Buvusio istorinio pastato vietoje iškilo naujas, pagal Maskvos projektavimo institute pateiktus kino teatro brėžinius suprojektuotas 850 vietų kino teatras, galintis demonstruoti plačiaformatį kiną. Tai buvo penktasis tokio tipo kino teatras Lietuvoje.

1999-aisiais pastatas buvo kapitališkai remontuotas.
Dabar jau baigto griauti pastato vietoje vėliausiai iki 2023-iųjų vasaros turi iškilti modernios architektūros Stasio Eidrigevičiaus menų centras (SEMC). Tai vėliausias terminas atsiskaityti už šiam projektui skirtą 3 mln. eurų europinę paramą. „Garso“ rekonstrukcijai į SEMC tiek pat iš savo biudžeto numačiusi prisidėti Panevėžio savivaldybė. Jos vadovai taip pat tikisi 5 mln. eurų finansavimo ir iš Valstybės investicijų programos (VIP).

Pastate planuojama įkurti muziejų, ekspozicijų sales, transformuojamas edukacijų erdves, atsiras ir holai, infocentras, meno knygynas, mediateka, suprojektuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, taip pat antstatas su stogu, pritaikytas apžvalgos aikštelei, ekspozicijoms ir kameriniams renginiams.

Savivaldybė teigia, kad pirmajame statybų etape atsiras maždaug 80 vietų nekomercinio kino salė, numatyta ir kino centro „Garsas“ logotipo montavimo vieta.

Suplanuotą „Garso“ transformaciją į menų centrą bandžiusi stabdyti grupė rengė piketus, rinko parašus po peticija dėl „Garso“ išsaugojimo, reikalaudama kino centrui suteikti neliečiamybę – kultūros paminklo statusą. Visuomenininkai siekė įrodyti, jog „Garso“ pastatas yra autentiškas, autentiškoje aplinkoje, naudojamas pagal pirminę funkciją. Vis dėlto Panevėžio nekilnojamojo paveldo vertinimo taryba, svarsčiusi „Garso“ galimą įtraukimą į saugotinų kultūros vertybių sąrašą, nematė svarių priežasčių, kodėl 1964-aisiais nugriovus 1920 m. statytą kino centro pastatą, jo vietoje pastatytas pagal tipinį projektą turėtų būti paskelbtas vertybe.























































































„Garso“ pastato išėjimą pastarąsias dvi savaites kasdieną fiksavo „Sekundės“ fotografas Paulius Židonis.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...-jau-istorija/

[digital]

Sakyčiau gal šiek tiek daugoka nuotraukų

[Egiuxz]

Sakyčiau gal šiek tiek daugoka nuotraukų

Kad Garso fanatikams pakaktų kambariams išsitapetuot.

[hobo]

Sakyčiau gal šiek tiek daugoka nuotraukų

Tokiu "paklodziu" talpinimo tikslas, tikriausiai, yra tas, kad butu galima patikimai uźgoźti oponentu tekstinius pranesimus.

[Audrys]

Vyriausybė galutinai patvirtino SEMC finansavimą iš valstybės investicijų programos patvirtinti beveik 5 milijonai eurų

Šiandien Vyriausybė galutinai patvirtino Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) finansavimą iš valstybės investicijų programos. 2022 metams patvirtinta 3,147 mln. eurų, 2023 m. – 1,831 mln. eurų. Šią žinią trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.

„Diena, dėl kurios taip ilgai dirbom ir labai laukėm. Dėkoju visiems, padėjusiems šį tikslą pasiekti. Sėkmės ir toliau dirbantiems, kad Panevėžys ir Lietuva turėtų išskirtinį kultūros objektą. Tai tik graži pradžia. Dirbam toliau“, – rašė Panevėžio meras.

SEMC projektui taip pat yra skirta 3 mln. eurų europinė parama. SEMC tiek pat iš biudžeto numačiusi prisidėti Panevėžio savivaldybė.

Pagal projektą, vietoj kino teatro „Garsas“ Respublikos gatvėje turi būti pastatytas 3,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Šiuo metu kino centras „Garsas“ jau yra nugriautas.

Panevėžio statybos trestas įsipareigojo darbus atlikti už daugiau kaip 9 mln. eurų per 20 mėnesių.

Pastate planuojama įkurti muziejų, ekspozicijų sales, transformuojamas edukacijų erdves, infocentrą, meno knygyną, mediateką, vėliau žadama pastatyti antstatą su stogu, pritaikytą apžvalgos aikštelei, ekspozicijoms ir kameriniams renginiams.

Sutarta, kad muziejaus nuolatinės ekspozicijos pagrindą sudarys menininko multifunkcionalisto S. Eidrigevičiaus darbų kolekcija. Taip pat bus pristatomi Panevėžyje vykstančių meno bienalių, simpoziumų metu sukurti profesionaliojo meno kūriniai.

Sovietmečiu statytas kino teatras „Garsas“ veikė nuo 1968 metų.

Skaitykite plačiau JP.lt:
https://jp.lt/vyriausybe-galutinai-p...iju-programos/

[Audrys]

S. Eidrigevičiaus kūryba: kodėl šį menininką vertina visame pasaulyje?

Stasys Eidrigevičius – plataus diapazono menininkas, kurio kūrybą sunku įsprausti į rėmus. Jis yra vienas žinomiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų – tapytojas, grafikas, plakatų, instaliacijų ir performansų kūrėjas, autorinių spektaklių režisierius. Lietuvoje jam įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija, Panevėžyje steigiamas jo vardo menų centras, o menininko kūryba itin palankiai vertinama visame pasaulyje.

Kūriniuose – savita pasaulio vizija

Nuo pat menininko jaunystės, jo kūrybos kelionę sekė dailėtyrininkė, dailės istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Ingrida Korsakaitė. Ji, kaip niekas kitas, gerai pažįsta skirtingus menininko kūrybos etapus.

„Prisimenu, 1980 metais publikavau straipsnelį apie pirmąsias tuomet dar jauno dailininko S. Eidrigevičiaus vaikų knygų iliustracijas. Nuo tada sekiau jo nepaprastą, sparčiai besišakojančią kūrybą, dar daug kartų teko apie ją rašyti, jausti jos magišką trauką, skverbtis į nesupainiojamą su niekuo jos vaizdiniją. Stasį (taip jis pasirašinėja savo kūrinius, taip jį mėgstu ir vadinti) pažįstu jau daugiau nei keturiasdešimt metų – per tą laiką niekada nesustojau žavėtis jo kūryba“, – apie S. Eidrigevičiaus kūrybą rašo I. Korsakaitė.

Pasak dailėtyrininkės, iš kitų dailininkų darbų S. Eidrigevičiaus kūriniai išskiria savita pasaulio vizija, retu grotesko, paradokso ir lyrikos junginiu.

„Dailininkas mėgsta pakeisti tikruosius vaizduojamų objektų dydžius ir realius jų tarpusavio ryšius. Jo kūriniuose žmonės, gyvūnai, augalai, daiktai netikėtai virsta vieni kitais, pereina vieni į kitus. Stasio kūrybos turinys gana vienalytis, o pamėgti įvaizdžiai keliauja iš vieno žanro į kitą, iš vienų kūrinių į kitus. Tačiau saviti jo pasaulėvaizdžio ženklai kartojasi keisdamiesi, kas kartą atsiverdami naujomis reikšmėmis ir formomis“, – kūrybos savitumą atskleidžia dailėtyrininkė.

Žiūrovui užmena paslaptis

S. Eidrigevičiaus kūryba pažįstama ir Lietuvos dailės muziejaus Vaizduojamosios dailės skyriaus vedėjai Reginai Urbonienei. Jai 2011 metais su kolege Milda Žvirblyte teko rengti menininko parodą ir sudaryti kūrinių katalogą.

„Metaforiškas S. Eidrigevičiaus pasaulis kupinas beribės vaizduotės ir fantazijos pagimdytų pavidalų. Jis prikausto žiūrovą formos minimalizmu ir emociškai sukrečiančia turinio gelme. Mane žavi ypatingas šio menininko kūrybos emocionalumas ir originalumas, kuris šiuolaikinės dailės kontekste išsiskiria temų ir žiūrovui užminamų paslapčių gausumu“, – sako R. Urbonienė.

Apie prieš dešimtmetį Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuotą Stasio Eidrigevičiaus parodą „Veidas ant kaukės“ prisiminimais dalinasi ir šios galerijos vadovė, dailėtyrininkė ir humanitarinių mokslų daktarė Lolita Jablonskienė.

„Gerai prisimenu Stasio Eidrigevičiaus parodą „Veidas ant kaukės“. Tuomet siekdami pristatyti dailininko kūrybos visumą, didelę dalį parodos eksponatų atsivežėme iš jo dirbtuvės Varšuvoje. Tai paliudijo, kad Lietuvos muziejuose ir privačiose dailės kolekcijose S. Eidrigevičiaus kūrinių tuo metu buvo ne itin daug, drįstu manyti, kad ir šiuo metu jų daug nėra, ypač tų, kuriuos dailininkas kūrė, išvykęs gyventi į Lenkiją, ir kuria šiuo metu. Stasys yra itin įvairiapusiškas menininkas, todėl neabejotinai turi ir nuoseklių gerbėjų, ir tų, kurie ypatingai vertina atskiras jo veiklos sritis: knygų iliustracijas, plakatus ar kaukes. Tuo buvo galima įsitikinti ir parodoje Nacionalinėje dailės galerijoje, kurią aktyviai lankė žiūrovai“, – pasakoja Lolita Jablonskienė.

Dalis kolekcijos sugrįš į gimtinę

Menininkas S. Eidrigevičius surengė daugiau kaip 100 individualių parodų įvairiose pasaulio šalyse. Dalis jo kolekcijos jau 2023 metais sugrįš į gimtąjį Panevėžį – Stasio Eidrigevičiaus menų centrą (SEMC). Lolitos Jablonskienės teigimu, šis menų centras gali prisidėti prie Panevėžio identiteto konsolidavimo ir sukurti daug papildomų verčių miestui – ne tik kultūros, švietimo, bet ir ekonomikos srityse.

„Palaikau SEMC Panevėžyje projektą. Teko dalyvauti šio centro architektūrinio projekto konkurse – recenzavau konkursui pateiktus pasiūlymus – taigi esu susipažinusi su jo idėja. Manau, kad daugiafunkcinis menų centras, turintis galimybę eksponuoti S. Eidrigevičiaus kūrinius ir kartu plėtoti kitų Lietuvos ir tarptautinių dailės parodų programą, taip pat organizuoti įvairius kultūros renginius bei vystyti įtraukią kultūros edukaciją, gali iš esmės prisidėti prie Panevėžio identiteto konsolidavimo. Jis sukurtų daug papildomų verčių miestui – ne tik kultūros, švietimo, bet ir ekonomikos srityse. SEMC idėja turi jungti miesto kultūros bendruomenę ir plačiąją visuomenę bei siekti bendrų perspektyvinių vizijų. Geriausioji patirtis kartu su pokyčių ir naujovių generuojama energija tikrai gali sukurti gyvai pulsuojantį tašką ne tik Lietuvos, bet ir didesniame kultūros žemėlapyje“, – SEMC vertę išskiria L. Jablonskienė.

Trečiadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje patvirtintas Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) finansavimas iš Valstybės investicijų programos.

Skaitykite plačiau JP.lt:
https://jp.lt/s-eidrigeviciaus-kuryb...-pasaulyje/

[Audrys]

Šiek tiek apie perkeltą laikiną kino teatrą "Garsas" naujienos:

Naująją „Garso“ kino salę panevėžiečiai įvertins po dviejų mėnesių

Panevėžyje pradėjus kurti Stasio Eidrigevičiaus menų centrą (SEMC) – naujos kartos muziejų, šiuolaikinio meno, kultūrinio dialogo, kūrybinių industrijų ir edukacijų erdvę, kino centras „Garsas“ perkeltas į M. Rimkevičaitės profesinio rengimo centrą.



Baigus tvarkyti salę ir pritaikius ją kino rodymui, pirmieji kino filmai bus parodyti birželio mėnesio pabaigoje.

Skaitykite plačiau JP.lt:
https://jp.lt/naujaja-kino-centro-ga...ieju-menesiu1/

[Audrys]

Statybos prasidėjo.

[Stigas1]

2021-05-29: