Šiaulių „Saulės miestas“ ir autobusų stotis

[Karolis!]

„Saulės miesto“ užmojai

26.05.2006

Nekilnojamojo turto plėtros rinkos atstovė UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“, stengdamasi patenkinti Šiaulių verslininkų poreikius, liepos mėnesį ketina pradėti naujo biurų pastato statybas. Planuojamas verslo centras bus daugiafunkcio komplekso „Saulės miestas“ dalis. Anot statytojų, šiauliečiams verslininkams gyvybiškai trūksta patogių ir modernių patalpų miesto centre, kurios atitiktų įmonių plėtros ir reprezentacijos poreikius, todėl į „Saulės miesto“ projektą buvo įtrauktas ir verslo centras. A klasės 7 tūkst. kv. m ploto biurų pastatas įsikurs viename iš aukščiausių – 56 m aukščio, 15 aukštų – miesto pastatų. Verslo centro projekto autorius – architektas Darius Jakubauskas. Prestižinius biurus statytojai siūlys su pagrindine apdaila, 3 greitaeigiais liftais, moderniomis šildymo ir kondicionavimo sistemomis. Centre veiks penktos kategorijos kompiuteriniai tinklai. Vertę įmonėms didins ir aplinkui kompleksą gerai sutvarkyta kitų paslaugų infrastruktūra. Didžiausio Šiaurės Lietuvoje prekybos ir pramogų komplekso „Saulės miestas“ statybos pradėtos 2005 metais. Šiuolaikiškame centre įsikurs pirmasis Šiauliuose „Rimi Hypermarket“, veiks daugiau kaip 100 parduotuvių, 5 viešojo maitinimo įstaigos, laisvalaikio zona bei Šiaulių miesto autobusų stotis. Pirmuosius lankytojus „Saulės miestas“ turėtų pakviesti jau šių metų rugsėjo 1-ąją. Siekiama, kad „Saulės miestas“ apimtų ne tik pramogas ar prekybą, bet būtų ir pagrindiniu verslo centru Šiaulių regione - tokiu būdu šis kompleksas taps naujuoju pagrindiniu miesto traukos centru.



namasiras.lt

[Karolis!]

"Saulės miesto" statybvietėje pluša ir užsieniečiai

"Saulės miesto" statybvietėje pluša ir užsieniečiai

2006 m. Birželio 30 d.
Nijolė KOSKIENĖ

Per 120 darbininkų ir apie 20 darbų vadovų kas rytą renkasi į Šiaulių centre esančią "Saulės miesto" statybvietę. Šiauliečių čia dirba tik viena firma, užtat yra vilniečių, latvių ir estų. Svečiai gerokai suaktyvino nekilnojamojo turto rinką, išsinuomoję visus įmanomus Šiaulių bendrabučius, butus bei namus.

"Saulės miestą" statytojai planuoja užbaigti iki rugsėjo pirmosios.

Dalį dienos su statybininkais praleido ir „Šiaulių kraštas“.

Dirba Šiauliuose — sapnuoja Airiją

Prieš aštuonias rytą į Saulės miesto statybvietę renkasi darbininkai. Eina persirengti į vagonėlius, iš ten — įrankių dėžutėmis, magnetolomis ar maisto krepšeliais nešini traukia į darbo vietas visuose trijuose aukštuose, rūsyje, ant stogo ir ant žemės. Pas kai kuriuos rankose užkandžiai: saldumynai, ledai.

Šiauliečiai firmos „Įžvalga“ darbininkai laukia prie vagonėlio persirengiančių kolegų. Šiandien vyrai ruoš klojinius betonui, tvirtins armatūrą — reikia spėti laiku, nes penktadienį betonuos. Statybininkai sako per karščius labai nekentėję, nes karšta tik ant stogo, rūsyje, aukštuose — visai normalu.

„Ar mažoje statyboje, ar didelėje — jokio skirtumo, svarbu, kad algą mokėtų, ir ne vokeliuose“, — paaiškina betonuotojas Petras. Šiauliečiai sako per mėnesį uždirbantys nuo pusantro tūkstančio ir daugiau į rankas — žiūrint, kaip dirbi. Už tokį atlyginimą, statybininkų žodžiais, egzistuoti galima. Petras pripažįsta: mautų į Angliją, bet kalbos nemoka.

Antanas Sakalauskas keturis su puse metų dirbo Airijoje. Ar didelis skirtumas? „Nuuu...“, — nutęsia vyras. Uždirbtus pinigus padėjo į banką, o Airiją kasnakt sapnuoja.

„Žmonės važiuoja į sanatorijas pailsėti, pinigus moka, o ten — ant vandenyno kranto mūriji ponams namus“, — pasakoja pusamžis vyras. Važiuotų ir dabar, bet žmonos sveikata neleidžia. Nors dabar ir Airijoje atlyginimus sumažino lenkai

Vadovų vagonėlyje — balti šalmai

Ant vieno iš vagonėlių durų — „Merko statybos“ pavadinimas. Čia sėdi visi statybos darbų vadovai. Įėjus į iš pažiūros eilinį vagonėlį, nustembi — erdvė, keli kabinetai, keli pasitarimų kambariai, sekretorės kambarys, kur ji pjausto gimtadienio tortą.

Edvinas Ribokas, objekto vadovas, aštuntą valandą rytą ateina mūsų pasitikti nuo stogo. E. Ribokas sako, kad viskas eina pagal grafiką. Rugsėjo pirmąją turi būti atidarytas prekybos centras.

Ant sienos matomoje vietoje kabo orų prognozės. Jos statytojams — labai svarbios. Antradienį atsisakyta betonuoti stogą, nes Šiauliuose buvo prognozuojamas lietus, taip ir nutiko. Būtų stiprus lietus užklupęs betonuojant stogą, viskas būtų sugadinta.

Pas Marių Milaševičių, objekto techniką, į kabinetą ateina apdailininkai su brėžiniu. Dideliame lape jie negali smulkiai įžiūrėti šiandienos darbų objekto, todėl kompiuterio ekrane surandamas ir darbininkams atspausdinamas detalesnis konkrečios vietos brėžinys.

Darbų vadovų (jie vaikšto baltais šalmais) statybvietėje apie dvidešimt. Darbininkų šiuo metu "Saulės mieste" apie 120 — iš viso apie dvi dešimtys subrangovų. Tik viena kompanija — šiauliečių, kitos — Vilniaus, Latvijos, Estijos. „Merko statybos“ atstovai sako: visiems buvo sudarytos vienodos sąlygos, tačiau kažkodėl šiauliečiai važiuoja dirbti į Vilnių, o vilniškiai — čia. Be to, anot M. Milaševičiaus, Vilniaus firmos jau dabar siūlo stato pigiau, negu šiauliečiai.

Todėl Šiauliuose trūksta būstų statybininkams. Anot E. Riboko, „Merko statyba“ užsakė bendrabučius, namus ir butus iš anksto, o dabar ieškantys laisvų būstų jau neberanda.

Šiauliečiai „važiuoja“ ant latvių

Gauname baltus šalmus ir einame į statybvietę su Mariumi Milaševičiumi, objekto technikos vadovu.

Statybvietėje vėl sutinkame šiauliečius „Įžvalgos“ darbuotojus, kurie betonuoja — stato ramsčius. “Nesugrius, duodam garantiją, dešimt metų dirbam“, — sako brigadininkas Gediminas.

„Betonuotojas turi mokėti ir pastatyti klojinius, ir armatūrą surišti, o betoną užpilti — maloniausiais darbas, gali ir darbų vadovai užpilti“, — juokauja Marius Milaševičius.

Petras „užvažiuoja“ ant kitame aukšte betonuojančių kolegų latvių, kurie neva “siaubas kaip betonuoja“ ir liepia pagirti šiauliečius vyrus. O M. Milaševičius sako, kad latviai dirba gerai. Kodėl latviai? Pasiūlė geresnes kainas.

„Čia bus parkingas, čia — eskalatoriai, čia — panoraminis liftas, čia — tokia kiaurymė su stiklu, čia — koridorius su skyle — architekto vizija, o man kaip statybininkui — skylė, kuri apsunkina konstrukciją, — vedžioja po pastatą M. Milaševičius. — Elektrikai, suvirintojai, čia ventiliaciją vedžioja, o toje vietoje kyla aukštutinė dalis. Čia bus boulingas, o čia — kavinė-restoranas.“

Antram aukšte šlifuojamos betono siūlės, dar viena latvių firma klijuos plyteles. Iš viso objekte dirba trys latvių firmos.

Valdis ir Maris iš „Kivioja“ firmos pasakoja čia dirbantys pirmą savaitę, gyvena firmos nuomojame name. Palyginti su Latvija, čia esą prastesnė darbų organizacija — mažiau technikos, daugiau rankų darbo. Užtat atlyginimas gal 20 procentų didesnis, o koks — tai jau paslaptis.

Ant stogo laukiama betono

Betonuotojai — dar vieni latviai iš firmos B 25 — sugulę ant plokščių ilsisi prieš saulutę.

Ar gerai miegasi iš pat ryto? „Laukiam betono, jau turėjome pradėti, siurblys seniau parengtas, bet betono neduoda“, — sako Igoris iš Rygos. M. Milaševičius pritaria: Šiauliuose su betono pristatymu prastai.

„Vilniuje tokių problemų nėra, mes juk iš anksto užsakom betoną, sudarom grafikus, o čia sugalvoja — šiandien neduosiu.

Estams pietus kompensuoja firma

Nuo vienuoliktos-dvyliktos darbininkai pradeda pietauti. Latviai apie vienuoliktą siunčia vieną kolegą į artimiausią užeigą, ir šis parneša pietus ant stogo: šaltibarščius, bulves su kauliukais. Latviai už pietus moka iš savo komandiruotpinigių. Užkandę tęsia betonavimo darbus, pamažu žvilgčiodami į besiniaukstantį dangų.

Kitame aukšte pietauja grupelė šiauliečių: iš namų atsineštą rūkytą žuvį, naminius šaltibarščius, iš termoso įsipila kavos. Kiti pietauja vagonėliuose, bet ten — daug žmonių, karšta. „Ant stogo ramiau, ir įrankių nereikia žemyn neštis“, — sako vyrai.

Estams geriau, jiems pusę pietų kainos kompensuoja firma. Heiki Aab, estų firmos „Tartu Maja“ montažo darbų vadovas, sako, kad Estijoje tai įprasta, nors ir ne visose firmose.

Kaip sekasi darbuotis Lietuvoje? „Estijoje statosi daug daugiau, negu Lietuvoje, pas jus tokie tempai bus po trejų-ketverių metų. Vilniuje statosi, žinoma, daugiau, negu Šiauliuose, bet su Talinu vis tiek nepalyginsi. Pagal statybos tempus aiškiai matyti — pirmas Talinas, po to — Ryga, tada — Vilnius“, — sako Heiki Aab.

Montažo darbų vadovas pasakoja, kad Estija jau seniai pritrūko darbo jėgos, dabar statybininkus įveža iš Lenkijos. O estai stato Suomijoje. Bet, pasak Heiki, jau grįžta, nes uždirba tą patį.

Po pietų "Saulės mieste" pradeda lyti, nesmarkiai, ką tik išpiltam ir šlifuojamam betonui toks nepakenks.


Būsimoje prekybos salėje šlifuojamos betono siūlės ir bus klojamos grindų plytelės.


Devinta ryto — poilsis ant stogo, belaukiant vėluojančio betono.


Heiki Aab, Estijos montavimo firmos „Tartu maja“ darbų vadovas: “Pas jus tokios statybos, kaip Estijoje, prasidės po trejų-ketverių metų“.


Marius Milaševičius, „Merko statybos“ technikos vadovas, įtariai žiūri į architektūrinius elementus. “Koridorius su skyle — architekto vizija, o man, kaip statybininkui — skylė, kuri apsunkina konstrukciją, ir yra skylė“.


Pietų pertrauka. Latviai atsinešė paketus karšto maisto iš gretimos kavinės.


Šiauliečiai krimto iš namų įsidėtą rūkytą žuvį. Rimčiau papietaus, kai grįš namo.


Prieš aštuonias į statybvietę renkasi darbininkai. Paskutinis gurkšnis prieš darbą energetinio gėrimo.


Latvis Aleksandras iš firmos B 25 pila betoną iš sunkios žarnos ant Saulės miesto stogo.

skrastas.lt
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

[Didmiestis]

geras straipsnis

[AIRzol]

Kaip sekasi darbuotis Lietuvoje? „Estijoje statosi daug daugiau, negu Lietuvoje, pas jus tokie tempai bus po trejų-ketverių metų. Vilniuje statosi, žinoma, daugiau, negu Šiauliuose, bet su Talinu vis tiek nepalyginsi. Pagal statybos tempus aiškiai matyti — pirmas Talinas, po to — Ryga, tada — Vilnius“, — sako Heiki Aab.

[Mantas]

Tai jau tikrai, tegu žmogus pirma bent į statistiką pasižiūri

[tadux]

Tai jau tikrai, tegu žmogus pirma bent į statistiką pasižiūri

gal galima kokia nuorodele, kad labai nereiktu ieskoti tos statistikos?

[Mantas]

gal galima kokia nuorodele, kad labai nereiktu ieskoti tos statistikos?

Lietuvos
http://www.std.lt/lt/pages/view/?id=1577

Estijos
http://pub.stat.ee/px-web.2001/I_Dat...my/Economy.asp

[Karolis!]

Investuotojai atsisako planų Šiauliuose statyti viešbučius

Investuotojai atsisako planų Šiauliuose statyti viešbučius

2006 m. Liepos 17 d.
Nijolė KOSKIENĖ

Investuotojai atsisako planų Šiauliuose statyti viešbučius

Nors skelbiama, kad Šiauliams katastrofiškai trūksta viešbučių, kad proginių švenčių ar sporto varžybų dienomis nėra kur apgyvendinti miesto svečių ir kad dėl viešbučių stokos jokia turistinė agentūra neplanuos čia nakvynės, verslininkai nenori statyti viešbučių Šiauliuose.

Atsisakyta ir planuotų viešbučių „Saulės mieste“ bei “Brukline“. Viešbučių operatorių paskaičiavimais, Šiauliuose investuoti neapsimoka.

Trūksta

Liepą, rugpjūtį ir rugsėjį daugelis Šiaulių viešbučių užsakyti. Liepą Šiauliuose vyks Jehovos liudytojų konferencija, dėl to rezervuotas beveik visas Šiaulių viešbutis, rugsėjo pradžioje vyksianti „Agrobalt“ paroda taip pat nepaliko laisvų vietų atsitiktiniams miesto svečiams. O grupę ar turistinį autobusą vienoje apgyvendinti Šiauliuose niekada nebuvo paprasta.

„Nė vienas Lietuvos turo operatorius nerizikuos planuoti nakvynės Šiauliuose, nes neturi garantijos, kad kitų metų vasarą galės suteikti nakvynę vienai grupei vienam viešbutyje“, — Šiauliams, kaip turistiniam miestui, nuosprendį paskelbė Danutė Mažeikaitė, Lietuvos turizmo asociacijos Prezidentė.

Viešbučių trūkumu susirūpinusi ir miesto valdžia. „Žinome tą problemą. Stebiuosi, kad verslas nesiima, bet mes nieko negalime inicijuoti, rinka pati diktuoja“, — sakė Kazimieras Šavinis, Šiaulių vicemeras.

Vicemeras priminė, kad 2013-taisiais Šiauliuose planuojama rengti Pasaulio neolimpinių sporto šakų žaidynes, tad akivaizdu, kad viešbučių Šiauliai stokos, todėl jau dairomasi į visą apskritį bei Panevėžį.

Be to, NATO kariškiai taip pat išreiškė pageidavimą gyventi viename viešbutyje.

Statyti planavo

K. Šavinis vylėsi, kad greitai bus pastatyti viešbučiai „Saulės mieste“ bei Pramonės gatvėje planuojamame prekybos ir pramogų komplekse “Bruklinas“. “Saulės mieste“ projektuotojai buvo suplanavę trylikos aukštų viešbutį, “Bruklino“ statytojai taip pat pristatė kelių šimtų vietų viešbučio viziją.

Valdžia buvo suformavusi sklypą viešbučio statybai Dainų parke, tačiau sklypą įsigijęs Šiaulių verslininkas Alvydas Stulpinas ėmėsi žygių keisti paskirtį į gyvenamųjų namų statybos. Miesto valdžia kol kas tam nepritarė.

Miestas aukcione pardavė sklypą viešbučio statybai Tilžės gatvėje, tačiau sklypą įsigijusi verslininkė Regina Buivienė augina žemės kainą ir investuoti į viešbučių verslą kol kas nesirengia.

Bokštų dvynių gali nebūti

„Saulės mieste“ buvome suplanavę statyti viešbutį, tačiau niekas investuoti Šiauliuose nenori“, — sakė šiaulietis architektas Darius Jakubauskas, vienas iš “Saulės miesto“ projekto autorių.

Anot architekto, užsakovai tarėsi su įvairiais viešbučių tinklais, tačiau šie Šiaulių rinką laiko neperspektyvia. Atlikus Šiaulių rinkos analizę, paaiškėjo, kad viešbutis Šiauliuose atsipirks labai negreitai. Todėl visai tikėtina, kad vietoj planuotų 56 metrų pastatų, jau pramintų bokštais dvyniais, bus pastatyt tik kelių aukštų biurų pastatai.

„Planus Šiauliuose ne pristabdėme, bet sustabdėme“, — nepaliko vilčių Audrius Rukšėnas, “Reval Hotel Nėris“ direktorius, dalyvavęs investiciniame “Saulės miesto“ projekte.

Pasak A. Rukšėno, nors konkurencinės aplinkos viešbučių verslui Šiauliuose nėra, tačiau nėra ir pakankamų turistų srautų.

Iš Radviliškio kilęs viešbučio tinklo atstovas tvirtino: „Žinau, kad Šiauliuose yra ką pasižiūrėti, tačiau maksimaliai galima planuoti nakvynę vienai nakčiai“.

Viešbučių tinklo „Reval Hotel Lietuva“ vadovai, pasak A. Rukšėno, nagrinėjo ir galimybę apgyvendinti NATO kariškius. “Tačiau tai laikinas dalykas, o verslui prisirišti prie vieno šaltinio — tas pats, kas pasirišti akmenį po kaklu“.

„Neatmetame galimybės statyti viešbutį, bet iš planuotų septynių aukštų viešbučiui gal bus skirti du, likusieji — biurams“, — sakė Aleksandra Cikanauskienė, “Bruklino“ Pramonės gatvės rajone užsakovės — bendrovės “Ogmios centras“ — prekybos centrų vystymo skyriaus vadovė.

Pasak A. Cikanauskienės, kompanija, pajutusi, kad viešbučių operatoriai į Šiaulius neplūsta, svarsto galimybę pati plėtoti viešbučių verslą, tačiau kol kas jokio aiškaus sprendimo nepriėmė.

Neatsipirks

„Pagal turimus duomenis, šiandien statyti 12— 14 aukštų viešbutį Šiauliuose neapsimoka, nes jis nebus apkrautas. O šiuo metu investicijos į nekilnojamąjį turtą turi atsipirkti ilgiausiai per 10 metų, jei ilgiau — niekas neinvestuos“, — sakė Šiaulių pramonininkų asociacijos Prezidentas ir bendrovės “Putokšnis“ savininkas Alvydas Stulpinas.

Verslininkas, kai valdžia nepritarė jo ketinimams įsigytame sklype statyti gyvenamuosius namus, čia augina žolę, o pats investuoja į nekilnojamojo turto projektus kituose miestuose. Pasak A. Stulpino, jo verslo logiką iliustruoja ir kitų viešbučių operatorių atsisakymas investuoti Šiauliuose.

Anot verslininko, šiuo metu Šiauliuose logiška investuoti nebent į nedidelius privačius viešbučius. Tačiau tokie Šiaulių problemos neišspręs. O NATO kariškiai savo problemas galėtų, ir, verslininko žiniomis, svarsto galimybę išsispręsti, patys pasistatydami sau gyvenamąjį būstą.

Bus kitų metų Kalėdoms

Viešbutį Šiauliuose vis dėlto ateinančių metų Kalėdoms planuoja pastatyti Šiaulių verslas. Tai, jei viskas eis pagal planą, pažadėjo Rimas Bajorinas, kelis namus Tilžės ir Žaliūkių gatvės kampe nupirkusios bendrovės „Benrida“ savininkas ir vienas iš “Šaulio“ viešbučio savininkų.

„Net jei ir per 10 metų viešbutis neatsipirks, nekilnojamojo turto vertė išlieka, ir ji kils. Be to, gal aš kitko ir nemoku“, — sakė verslininkas, ketinantis pats valdyti viešbutį, todėl nepririštas prie svetimų viešbučių tinklų paskaičiavimų.

Šiuo metu rengiamas sklypo detalusis planas, o kitą pavasarį turėtų prasidėti viešbučio statybos. Pasak R. Bajorino, tai bus ekonominės klasės dviejų žvaigždučių apie 60-70 vietų viešbutis, tinkamas didelėms grupėms apgyvendinti. Nuo gatvės pusės numatyta rengti biurų patalpas, o viešbutyje planuojamas sporto kompleksas su treniruoklių sale, baseinu ir mini akvaparku nedidelėms grupėms žmonių. „Jei viešbutis nepatemps, temps kita linija“, — R. Bajorinas linkęs skaidyti verslo riziką.

Vieno iš „Šaulio“ viešbučio savininko teigimu, šiuo metu viešbučių verslas, nepaisant kartais padidėjančių turistų srautų, Šiauliuose neklesti. “Šiuo metu užimtumas “Šaulyje“ — apie 40 procentų, bendras metinis — iki 35 procentų. Tačiau, žiūrint į ateitį, viskas bus gerai“, — sakė verslininkas, kol kas vienintelis turintis rimtų ketinimų pastatyti viešbutį Šiauliuose.

skrastas.lt

[Samsung]

Nekas nekas.Nors tu viezbuciu visur truksta siuo metu

[amigo]

Na va kaip ir sakiau liko tik uzmojai su daugiaauksciais.
Beliko 4 aukstai .

[Karolis!]

Na va kaip ir sakiau liko tik uzmojai su daugiaauksciais.
Beliko 4 aukstai .

Bet tai vistiek bus vienas daugiaaukstis?

[vytauc]

Bet tai vistiek bus vienas daugiaaukstis?

Sprendžiant iš straipsnio- ne

Gaila iš tikrųjų. Ta vieta yra dėkinga aukštesniems pastatams, bet jei dabar nepastatys, tai laisvų sklypų ateičiai jau kaip ir nelieka...

[FruityLoopsas]

Sprendžiant iš straipsnio- ne

Gaila iš tikrųjų. Ta vieta yra dėkinga aukštesniems pastatams, bet jei dabar nepastatys, tai laisvų sklypų ateičiai jau kaip ir nelieka...

Gaila Vytauc bet teks tave nuliudint... Bokstas buvo projekte ir bus pastatytas, tik del antrojo su viesbuciais neaisku... investuotojai greiciausiai drefina... Prisimenu savo klasiokus, kai jiems pateikdavau teigini paremta visais argumentais ir viskuom kas irodo ivykio teigiama reiksme, taciau jie budavo vistiek pilni fobiju visokiu tai taip pat tie investuotojai nemato realios situacijos siauliuose, taigi ekonomika kyla sklypai laisvi, rinka neuzpildyta... kai bus uzpildyta tada ieskos laisvu lopineliu kad galetu uzdirbinet ir nusigriaus nagus kam nestate.. net trys pramogu miesteliai statomi, tai duodu garantija antras bokstas bus .. o jei nebus tai visvien ateity atsiras protingas zmogus ir pastatys antraji boksta viesbuti pelningoj saules miesto vietoj....

[Karolis!]

Šiauliai virsta „dėžučių“ miestu

2006 m. Liepos 27 d.
Petras BALČIŪNAS

Į „Šiaulių kraštą“ paskambinusi Emilija P. buvo ne tik kritiška, bet ir kategoriška: “Kiek dar griozdiškų “dėžių“ bus pastatyta Šiauliuose? Pro buvusią autobusų stotį baisu ir važiuoti — kokį neišvaizdų monstrą įgrūdo į ankštą aikštę miesto viduryje ir dar “Saulės miestu“ ji vadina. O šalia — dar kelios “dėžės“, — teigė skaitytoja.

Šiuolaikine architektūros mada nepatenkinti ir kai kurie miesto vadovai, bet, pasirodo, jie bejėgiai ką nors pakeisti.

Vicemerui nyku

Vicemeras Kazimieras Šavinis viešai yra apgailestavęs: „naujieji prekybos centrai nykūs. Arba stiklo, arba betono, arba plastiko “dėžės“. Nyku“.

K. Šavinis kritikavo ir autobusų stoties vietoje statomo „Saulės miesto“ išvaizdą, kitoje gatvės pusėje esančius komercijos pastatus bei stiklo “dėžę“, atsiradusią priešais Didždvario gimnaziją pėsčiųjų bulvare.

Prieš kelerius metus pradėjus statyti bulvare stiklinę parduotuvę, dėl to protestavo gretimų namų gyventojai, jog statinys jiems užstos langus, bus komplikuotas eismas. Į gyventojų pastabas niekas neatsižvelgė, o A. Mickevičiaus gatvėje dėl automobilių gausos dabar uodas snapo neįkištų.

Prekybos „dėžučių“ mieste numatoma statyti ir daugiau — ypač pietiniame rajone ir Pramonės gatvėje. Čia turėtų išaugti komercijos ir biurų centras “Bruklinas“, kurio stilius — irgi “dėžės“. Neaišku, kokius prekybos centrus pietiniame rajone statys vokiečiai ir islandai bei lietuviai investuotojai.

Vicemeras viename pasitarime aimanavo, kad tvirtinami tiesiog nelogiški projektai: vienur vėl montuojamos grotos, kitur užmūrijami langai. „Kas leido?“, — retoriškai klausė K. Šavinis.

„Mastelis užmuša“

Dar kritiškesni yra kai kurie Šiaulių architektai, ypač kalbėdami apie didžiausią dabartinį statinį — „Saulės miestą“, kurio plotas — per 52 tūkstančiai kvadratinių metrų, o tūris — daugiau kaip 246 tūkstančiai kubinių metrų.

Architektas Kajetonas Jurėnas prekybos ir pramogų centro dydį apibūdino lakoniškai: „Tragiškas. Pastato mastelis užmuša, nes neatitinka vietos. Čia ne tokia erdvė, kokioje pastatytas “Akropolis“ arba “Mega“. Viskas priklauso, kokioje erdvėje suvokiamas pastatas“.

Architekto teigimu, tokio dydžio pastatai Pramonės gatvėje atrodytų visai kitaip, nes čia daug vietos.

Architektas Jonas Barkauskas „Šiaulių kraštui“ sakė, kad ir jam pastato mastelis kelia abejonių. Anot jo, viską reikia vertinti kompleksiškai. Neaišku, kaip šioje vietoje, atsiradus tokiam stipriam traukos centrui, pavyks sureguliuoti transporto srautus. J. Barkausko nuomone, P. Cvirkos ir Vytauto gatvėse eismas turėtų būti dvišalis, juo labiau, kad netoliese yra didelė Dubijos gatvė.

Kalbėdamas apie „dėžutes“ J. Barkauskas sakė, kad jų gausėjimą sąlygoja ekonominiai faktoriai. “Renkasi ne architektai, bet investuotojai. Pasaulyje įsigalėjusi tokia praktika, kad planuojamas tik paslaugų minimumas — kiek ko turėtų būti atitinkamo dydžio mieste, bet maksimumo ribos niekas nenustatinėja“.

Niekas įsikišti negali

Vicemero klausimą, „kas leido?“ statyti tokius objektus, perdavėme miesto vyriausiajam architektui Algimantui Juknai.

Jis pripažino, kad tokia problema iš tikrųjų egzistuoja, nes įsikišti niekas negali. „Neturime realios praktikos, kaip tai padaryti. Kiekvienas pastato autorius turi teisę į saviraišką“. Savivaldybė, anot A. Juknos, nustato tik pastatų aukštingumą ir statinių tankį.

Regina Leknickienė, Regiono plėtros departamento Teritorijų planavimo skyriaus vedėja aiškino, kad už savo kūrinius atsako patys autoriai. Įtakos esą gali turėti tik profesionalūs architektai, kitiems į šiuos dalykus kištis draudžia įstatymas.

„Patvirtinus techninį projektą, už viską atsako autorius“. Bet vedėja pripažino, kad kai kurios korekcijos iš šalies vis dėlto galimos — detaliojo plano rengimo metu.

Anot jos, Vilnius ir Klaipėda turi architektų tarybas, kurios svarsto kolegų projektus. Bet praktika rodo, kad klaidų padaroma ir šiuose miestuose. „Bet gal kam nors ir Ch. Frenkelio vila kažkada nepatiko, o dabar ja džiaugiamės“, — sako R. Leknickienė.

Grožio nevertina

Minėtiems valdininkams „Šiaulių kraštas“ perdavė ir kai kurių šiauliečių nuomones, kad gigantiškas “Saulės miesto“ kompleksas nykus ir dėl to, kad be langų ir kad visas labai pilkas.

„Nevertinu darbo, kol jis dar nebaigtas. Po apdailos jis kitaip atrodys“, — sako A. Jukna.

„Klauskite profesionalų. Nesu kūrėja, o biurokratei būtų neetiška reikšti nuomonę“, — atsakė R. Leknickienė.

Saulės spalvos

Šiauliečių priekaištus žino ir komplekso kūrėjas architektas Darius Jakubauskas.

Jis paaiškino, kad pastatas nebus tokio dydžio, koks buvo sumanytas, nes nėra užsakovų jame įsikurti. Virš naujosios autobusų stoties perono nebeiškils antrasis trylikos aukštų pastatas. O pirmasis „bokštas“ P. Cvirkos ir Tilžės gatvių kampe bus kol kas ne trylikos, bet tik keturių aukštų. Jeigu atsiras užsakovas, devynis aukštus, architekto teigimu, bus galima “priauginti“ vėliau. Techniškai tam pasirengta. Viso komplekso mastelis — ne architekto išsigalvojimas, bet užsakovo valia.

Pasak D. Jakubausko, dar ne laikas vertinti ir statinio spalvą, nes kol kas praeiviai mato tik pilkas vidines sienas. „Visas statinys bus geltonas — saulės spalvos, sienas kas 60 centimetrų kirs nerūdijančio plieno briaunos, kurios suteiks gyvumo. Pirmojo aukšto sienos bus iš stiklo. Tai vitrinos“.


Suspaustoje miesto centro erdvėje statomo didžiulio prekybos centro dėžės projektą kai kurie architektai įvardija kaip „tragišką“, bet jį laimindama miesto valdžia rūpinosi tik investuotojų pažadu pastatyti komplekse ir autobusų stotį — architektūrinė dalis nerūpėjo.


Dar nepastatytas „Saulės miesto“ kompleksas kai kuriuos miestiečius pradėjo erzinti gigantiškumu ir aklinų sienų pilkumu.


Nuo P. Cvirkos gatvės pusės statybininkai jau montuoja išorinių sienų konstrukcijas, kurios, pasak projekto autorių, pagyvins prekybos ir pramogų centro išvaizdą.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

skrastas.lt

[toshas]

keli naujesni vaizdeliai iš "saulės miesto":







nuogastaujama kad labai stambus mastelis. bet man visai patinka, kad ne eiline sandelio tipo 1 aukšto norfa ar maxima. bus beveik šiaulietiška "europa" tikėkimes iškils ir aukštuminė dalis, kuri čia puikiai tiktų.

[vytauc]

Važiavau savaitgalį pro tą pastatą. Pasakysiu atvirai- kolkas atrodo tragiškai. Kur nors laukuose už Pabalių gal dar ir tiktų, bet ne miesto centre Na, bet vis tikiuosi, kad jį dar apkarstys visokiom detalėm ir neatrodys tokiu gargaru...

[Karolis!]

toshas ačiū už atnaujinimą! na taip, šitas statinys tikrai nebus panašus į eilinę maximos dėžę

[Karolis!]

Važiavau savaitgalį pro tą pastatą. Pasakysiu atvirai- kolkas atrodo tragiškai. Kur nors laukuose už Pabalių gal dar ir tiktų, bet ne miesto centre Na, bet vis tikiuosi, kad jį dar apkarstys visokiom detalėm ir neatrodys tokiu gargaru...

Vytauc, aukščiau paskaitinėk straipsniuką, ten parašyta aiškiau kaip viskas bus.

Pasak D. Jakubausko, dar ne laikas vertinti ir statinio spalvą, nes kol kas praeiviai mato tik pilkas vidines sienas. „Visas statinys bus geltonas — saulės spalvos, sienas kas 60 centimetrų kirs nerūdijančio plieno briaunos, kurios suteiks gyvumo. Pirmojo aukšto sienos bus iš stiklo. Tai vitrinos“.

[Karolis!]

Galutinis variantas turėtų atrodyti štai šitaip !

Vizualizaciju, kurios randasi prie statybvietes, nuotraukos:

[vytauc]

OK. Pagyvensim- pamatysim. Gal išties peranksti panikuojam.