Labai nudžiugau sužinojęs, kad greitu laiku bus tvarkoma ir kita Savanorių aikštės dalis, nepriklausanti autobusų stočiai! 
Parašė Panevėžio centras – taikiklyje
http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=39318
Konditerijos gaminių bendrovės „Panevėžio eglė“ savininkas Stanislovas Latvėnas rengia strateginį planą, pagal kurį bendrovei priklausantis Savanorių aikštės ir J.Basanavičiaus gatvės kampas turėtų būti paverstas daugiafunkciniu prekybos ir paslaugų centru. Viena iš patraukliausių investicijoms vietų Panevėžyje senokai traukė šalies ir užsienio investuotojų dėmesį, ir jie laukė tokio signalo.
Statys modernų centrą
Nors Panevėžio autobusų stoties iškeldinimo iš miesto centro procesas užstrigo (viešas konkursas išsiaiškinti, kas ją iškeldins iš Savanorių aikštės, pavirto viešu skandalu), kiek netikėtai atsivėrė kita galimybė investuoti dešimtis milijonų litų toje pačioje aikštėje.
Šiuo metu investuotojų dėmesį traukia „Panevėžio eglės“ kepyklos teritorija, ir ne be priežasties.
Kepti sausainius, pyragus, tortus pačiame Panevėžio centre yra per didelė prabanga. Ir ypač, kai nedidelė kepykla priversta konkuruoti sausakimšoje konditerijos rinkoje, o pati stovi ant maždaug 16 milijonų litų vertės sklypo.
Tokį „auksinį“ sklypą valdantis bendrovės „Panevėžio eglė“ savininkas Stanislovas Latvėnas pirmą kartą viešai ne tik pripažino esant tokią verslo strategiją, bet ir pasakė konkrečią datą, kada prasidės statybos.
„Vyksta derybos su potencialiais investuotojais, kurie mato milžinišką verslo vystymo perspektyvą šioje Savanorių aikštės ir J.Basanavičiaus gatvių sankirtoje. Čia planuojama statyti daugiafunkcinį prekybos ir paslaugų centrą, – „Verslo vartams“ tvirtino S.Latvėnas. – Derybos turėtų būti baigtos dar šiemet arba kitų metų pradžioje – veikiausiai bus pasirašyta jungtinė verslo sutartis, kai projektą imasi įgyvendinti kelios skirtingos bendrovės“.
Tai nebus dar viena didelė parduotuvė, nes tokią Panevėžio centre jau draudžia pernai patvirtintas miesto strateginis planas. Pagal jungtinę verslo sutartį pietinėje Savanorių aikštės dalyje turėtų būti įkurtos prekybos, paslaugų ir net gamybos bendrovės.
„Panevėžio eglės“ kepykla ir parduotuvė liks miesto centre. Tačiau moderni kepykla būsimajame daugiafunkciniame centre užimtų tik labai nedidelę jo dalį, – tikina S.Latvėnas. – Kitos kompanijos taip pat įsikurtų ne per plačiai – kad panevėžiečiams būtų pasiūlyta didesnė paslaugų įvairovė“.
Siuvėjai pasitraukė pirmieji
Nors garsiausia miesto kepykla nesitraukia iš Panevėžio centro, planuojamos permainos primena penkerių metų senumo įvykius, kai iš miesto centro paskelbė išsikelianti seniausia Panevėžio siuvykla.
Bendrovės „Nevėžis“ savininkai jau tada, siekdami gauti daugiau pajamų ir dirbti efektyviau, perkėlė siuvyklą į miesto pakraštį. Buvusioje vietoje jų pačių įsteigta įmonė „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ pastatė ir bendrovei „VP Market“ (dabar „Maxima LT“) išnuomojo 5800 kvadratinių metrų prekybos centrą.
Tada tapo aišku, kad gamybos įmonių dienos miesto centrinėje dalyje suskaičiuotos. Fabrikų ir įmonių kraustymosi iš miesto centro procesas buvo ir yra siejamas ir su formuojamu Panevėžio didmiesčio įvaizdžiu.
Panevėžio centrui nuo praėjusių metų žadama ateitis be muilo ir spirito gamybos tvaiko – vietoje šimtamečių „Naujosios Ringuvos“ („Panevėžio muilo“) ir bankrutavusios „Semos“ fabrikų veikiausiai bus pastatyti modernūs gyvenamieji kvartalai. Muilo gamykla, „Verslo vartų“ žiniomis, gali būti perkelta į miesto pakraštį ar net priemiestį jau po metų.
Muilo fabriką nupirkusios bendrovės „Ringuvos investicija“ vadovai yra viešai pripažinę: tikimybė, kad šios įmonės vietoje bus pastatyti daugiabučiai namai, yra labai didelė. Nes virti muilą Panevėžio centre, pasak jų, nėra protinga.
Miestas purtosi palikimo
Prastas sovietinių ekonomikos ir miesto plėtros strategų darbas Panevėžyje atsiskleidė per kelis praėjusio šimtmečio dešimtmečius, kai plečiantis miestui kai kurios gamyklos atsidūrė jo centrinėje dalyje arba labai arti jos.
Prie tokių monstrų vis dar galima priskirti ne tik jau minėtus muilo fabriką ir „Semą“, bet ir prieš dešimt metų žlugusios „Panevėžio elektrotechnikos“ pastatus.
Daug nedidelių įmonių po savo stogais priglaudę „Elektrotechnikos“ pastatai ypač gadina Bendruomenių rūmų aplinką ir vieną gražiausių miesto vietų. Šis įmonių bendrabutis, ko gero, dar ilgai stovės, nes investuotojai dar tik atranda Panevėžį ir mieliau ieško lengvesnių būdų investuoti pinigus.
Užsilikti miesto centre ilgiau gali tik alaus darykla „Kalnapilis“, nes į pačią įmonę investuoti šimtai milijonų litų tvirtai prikaustė ją prie senojo miesto teatro. Tačiau vos prieš metus gamybos plėtrai vietos Panevėžyje pasigedę aludariai svarstė galimybę iškelti „Kalnapilį“ į kitą vietą.
Darius SKIRKEVIČIUS
Konditerijos gaminių bendrovės „Panevėžio eglė“ savininkas Stanislovas Latvėnas rengia strateginį planą, pagal kurį bendrovei priklausantis Savanorių aikštės ir J.Basanavičiaus gatvės kampas turėtų būti paverstas daugiafunkciniu prekybos ir paslaugų centru. Viena iš patraukliausių investicijoms vietų Panevėžyje senokai traukė šalies ir užsienio investuotojų dėmesį, ir jie laukė tokio signalo.
Statys modernų centrą
Nors Panevėžio autobusų stoties iškeldinimo iš miesto centro procesas užstrigo (viešas konkursas išsiaiškinti, kas ją iškeldins iš Savanorių aikštės, pavirto viešu skandalu), kiek netikėtai atsivėrė kita galimybė investuoti dešimtis milijonų litų toje pačioje aikštėje.
Šiuo metu investuotojų dėmesį traukia „Panevėžio eglės“ kepyklos teritorija, ir ne be priežasties.
Kepti sausainius, pyragus, tortus pačiame Panevėžio centre yra per didelė prabanga. Ir ypač, kai nedidelė kepykla priversta konkuruoti sausakimšoje konditerijos rinkoje, o pati stovi ant maždaug 16 milijonų litų vertės sklypo.
Tokį „auksinį“ sklypą valdantis bendrovės „Panevėžio eglė“ savininkas Stanislovas Latvėnas pirmą kartą viešai ne tik pripažino esant tokią verslo strategiją, bet ir pasakė konkrečią datą, kada prasidės statybos.
„Vyksta derybos su potencialiais investuotojais, kurie mato milžinišką verslo vystymo perspektyvą šioje Savanorių aikštės ir J.Basanavičiaus gatvių sankirtoje. Čia planuojama statyti daugiafunkcinį prekybos ir paslaugų centrą, – „Verslo vartams“ tvirtino S.Latvėnas. – Derybos turėtų būti baigtos dar šiemet arba kitų metų pradžioje – veikiausiai bus pasirašyta jungtinė verslo sutartis, kai projektą imasi įgyvendinti kelios skirtingos bendrovės“.
Tai nebus dar viena didelė parduotuvė, nes tokią Panevėžio centre jau draudžia pernai patvirtintas miesto strateginis planas. Pagal jungtinę verslo sutartį pietinėje Savanorių aikštės dalyje turėtų būti įkurtos prekybos, paslaugų ir net gamybos bendrovės.
„Panevėžio eglės“ kepykla ir parduotuvė liks miesto centre. Tačiau moderni kepykla būsimajame daugiafunkciniame centre užimtų tik labai nedidelę jo dalį, – tikina S.Latvėnas. – Kitos kompanijos taip pat įsikurtų ne per plačiai – kad panevėžiečiams būtų pasiūlyta didesnė paslaugų įvairovė“.
Siuvėjai pasitraukė pirmieji
Nors garsiausia miesto kepykla nesitraukia iš Panevėžio centro, planuojamos permainos primena penkerių metų senumo įvykius, kai iš miesto centro paskelbė išsikelianti seniausia Panevėžio siuvykla.
Bendrovės „Nevėžis“ savininkai jau tada, siekdami gauti daugiau pajamų ir dirbti efektyviau, perkėlė siuvyklą į miesto pakraštį. Buvusioje vietoje jų pačių įsteigta įmonė „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ pastatė ir bendrovei „VP Market“ (dabar „Maxima LT“) išnuomojo 5800 kvadratinių metrų prekybos centrą.
Tada tapo aišku, kad gamybos įmonių dienos miesto centrinėje dalyje suskaičiuotos. Fabrikų ir įmonių kraustymosi iš miesto centro procesas buvo ir yra siejamas ir su formuojamu Panevėžio didmiesčio įvaizdžiu.
Panevėžio centrui nuo praėjusių metų žadama ateitis be muilo ir spirito gamybos tvaiko – vietoje šimtamečių „Naujosios Ringuvos“ („Panevėžio muilo“) ir bankrutavusios „Semos“ fabrikų veikiausiai bus pastatyti modernūs gyvenamieji kvartalai. Muilo gamykla, „Verslo vartų“ žiniomis, gali būti perkelta į miesto pakraštį ar net priemiestį jau po metų.
Muilo fabriką nupirkusios bendrovės „Ringuvos investicija“ vadovai yra viešai pripažinę: tikimybė, kad šios įmonės vietoje bus pastatyti daugiabučiai namai, yra labai didelė. Nes virti muilą Panevėžio centre, pasak jų, nėra protinga.
Miestas purtosi palikimo
Prastas sovietinių ekonomikos ir miesto plėtros strategų darbas Panevėžyje atsiskleidė per kelis praėjusio šimtmečio dešimtmečius, kai plečiantis miestui kai kurios gamyklos atsidūrė jo centrinėje dalyje arba labai arti jos.
Prie tokių monstrų vis dar galima priskirti ne tik jau minėtus muilo fabriką ir „Semą“, bet ir prieš dešimt metų žlugusios „Panevėžio elektrotechnikos“ pastatus.
Daug nedidelių įmonių po savo stogais priglaudę „Elektrotechnikos“ pastatai ypač gadina Bendruomenių rūmų aplinką ir vieną gražiausių miesto vietų. Šis įmonių bendrabutis, ko gero, dar ilgai stovės, nes investuotojai dar tik atranda Panevėžį ir mieliau ieško lengvesnių būdų investuoti pinigus.
Užsilikti miesto centre ilgiau gali tik alaus darykla „Kalnapilis“, nes į pačią įmonę investuoti šimtai milijonų litų tvirtai prikaustė ją prie senojo miesto teatro. Tačiau vos prieš metus gamybos plėtrai vietos Panevėžyje pasigedę aludariai svarstė galimybę iškelti „Kalnapilį“ į kitą vietą.
Darius SKIRKEVIČIUS
beje nlb supratau kiek cia tos zemes priklauso "eglei" :<
Comment