Aš kaip pakankamai dažnai važinėjantis autobusais, tai galiu pasakyti, kad dabartinė vieta yra puiki. Tačiau sutikčiau, kad būtų iškelta, juk pačiame miesto centre esančia žemę galima panaudoti ir naudingiau.
Na nesakyk, bent jau toks variantas būtų kur kas geresnis nei dabartinis, tik gaila, kad niekas į tokį projektą investuoti nenori http://www.panevezys.lt/senas/mvizija.html
Pasirodo ta Minoleta ne iš kelmo spirta, jai Vilniuje priklauso “GRANG GYM”, “IMPULS”, “OLYMPIC GYM”, šiandien verslo žiniose skaičiau, kad dar vieną stato Vilniuje, kur žada investuoti ~14 mln Lt, ir dar www.utena-on.lt radau straipsnį:
UAB “Minoleta” prašymas Utenos miesto centrinėje dalyje išsinuomoti žemės sklypą - čia bendrovė siūlo pastatyti modernų sveikatingumo centrą
Teisybė, senokai tą projektą Klimavičius darė, be to, jis buvo daromas savivaldybės užsakymu stengiantis kuo labiau taupyti galimo projekto įgyvendinimo lėšas, todėl ir palikti visi pastatai Man asmeniškai patiko piramidės idėja, o daugiau tai viskas įprasta. Šiaip gal vertėtų aukštingumą padidinti, nors aš tai ne architektas, nzn ar ten galima
Samsung >> Aš tai girdėjau, kad tam parke kažkoks 'verslininkas' (ar kažkas) užsimanė pastatyti bažnyčia, bet lyg ir negauna leidimų toj vietoj, tai gal apie tai kalbėjo per radiją?
Vap,sios dienos Panevezio Balse turi rasyti apie sita statyni... Santarves Rumus pastatys kiek skaiciau tai parasyta kad dydelis pastatas bus ir projekta darys na zodziu viskas parasyta bus PB www.Paneveziobalsas.lt
Va kas tingit po PB ieškoti galit čia pasiskaityti:
Parašė www.paneveziobalsas.lt
Miesto Tarybos Ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai svarstė sprendimo projektą, ar leisti keisti miesto parko tarp Nemuno, Parko, Savitiškio gatvių ir Nevėžio upės detalųjį planą. Kultūros ir poilsio parko teritorijoje Panevėžio vyskupijos kurija panoro statyti Jono Pauliaus II santarvės rūmus. Vyskupijos kurijos generalvikaras Robertas Pukenis šioms statyboms prašo 99 metams išnuomoti 3 hektaro dydžio žemės sklypą.
Derėtų prie kitų pastatų
---------------------------
Komiteto nariai sprendimo projekto nepatvirtino. Jų nuomone, Panevėžio vyskupijos kurija apie numatomą statyti objektą pateikė per mažai informacijos. Buvo pasiūlyta ieškoti kitos tinkamos vietos rūmams statyti. Galutinį sprendimą, ar leisti rekreacinio žemės naudojimo būdo sklype statyti Santarvės rūmus, Tarybos politikai priims ketvirtadienį vyksiančiame posėdyje.
Vyskupijos kurijos generalvikaras Robertas Pukenis šioms statyboms prašo 99 metams išnuomoti 3 hektaro dydžio žemės sklypą. Anot dvasininko, rūmų pastatui tinkamiausia vieta vakarinėje parko teritorijos dalyje - už atrakcionų. R.Pukenis teigė, kad Santarvės rūmai derėtų prie kitų planuojamų parke statyti pastatų: vandens pramogų centro bei sporto komplekso.
Būtų atsakęs į klausimus
-----------------------------
Generalvikaras nustebo išgirdęs, kad vyskupijos kurijos prašymas svarstytas Ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje nedalyvaujant prašytojams. „Esu nustebintas ir nesuprantu, kaip galima svarstyti klausimą ir nepakviesti tų asmenų, kurie susiję su rūmų statyba. Kviesti mus, kurijos atstovus, buvo būtina. Būčiau atsakęs į visus klausimus: kodėl nusprendėme statyti Jono Pauliaus II santarvės rūmus, kodėl pasirinkome teritoriją parke. Nesuprantamas toks elgesys. Tai nepagarba prašančiam arba nenoras padėti“, - teigė vyskupijos generalvikaras.
Rūmai tiktų visiems
-----------------------
Dvasininkas PB tvirtino, kad Santarvės rūmais galėtų naudotis visos Panevėžyje esančios religinės bei tautinių mažumų bendruomenės. „Tai būtų mažytis poilsio kampelis, kuriame puoselėjama kultūra, etnokultūra, tautų draugystė. Centras padėtų ugdyti dvasingumą ir toleranciją. Statybai turime rėmėjus“, - teigė R.Pukenis.
Parkas tiktų
--------------
Savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius, išgirdęs, kad politikai pasiūlė Santarvės rūmams ieškoti kitos vietos, pasakė, kad parkas tokiam pastatui - patogi vieta. „Tik įsivaizduoju, kad tas pastatas turėtų būti statomas labiau vakarinėje parko dalyje, netoli kavinės. Ten yra pieva neapsodinta medžiais. Manau, kad tai būtų tinkamiausia vieta. Parką tokie rūmai papuoštų ir būtų lankomi“, - tvirtino Savivaldybės administracijos direktorius.
Siūlo ieškoti kitos vietos
---------------------------
Ūkio ir aplinkosaugos komiteto narys Julius Beinortas PB aiškino, kodėl komiteto nariai nepritarė parengtam sprendimo projektui. „Galima rasti ir kitą vietą. Nebūtinai tokie rūmai turi būti statomi parke. Pagal prašomo sklypo dydį aišku, kad statinys bus nemenkas. Reikėtų pamatyti projektą, kad būtų galima įvertinti situaciją ir tuomet priimti sprendimą. Mieste nemažai erdvių, kuriose galėtų iškilti tokie rūmai“, - sakė politikas.
J.Beinorto nuomone, reikėtų išklausyti ir į kitų religinių bendruomenių atstovų. „Ar tikrai jie norės lankytis tuose rūmuose, ar tikrai norės nuomotis patalpas, kai rūmai bus pastatyti. Labai daug neaiškumų“, - teigė komiteto narys.
nu va pafotkinau Panevezy biski bus kazkur 40 nuotrauku labai neblogos.Bet va as gad nelabai moku ideti nuotraukas i cia tad belieka 1 myntis pasakykit kasnors savo emeila prikabinsiu ir atsiusiu... ir dar ryt "Babilona" pafotografuosiu ir jaigu iseis ir vydu
nu va pafotkinau Panevezy biski bus kazkur 40 nuotrauku labai neblogos.Bet va as gad nelabai moku ideti nuotraukas i cia tad belieka 1 myntis pasakykit kasnors savo emeila prikabinsiu ir atsiusiu... ir dar ryt "Babilona" pafotografuosiu ir jaigu iseis ir vydu
Na as irgi dar ne karto nebandziau i koki tai serva nuotrauku det, bet gali siust TAUchix@gmail.com, gal kaip nors iseis idet. Tik siusk kad viename laiske butu ne daugiau 7 MB, nes attachmentus kiek zinau gmailas leidzia iki 10MB, bet su nuotraukom kazkaip kitaip, visokiu headeriu prikabina, tai realiai ju maziau galima prikabinti prie vieno laisko. Na nebent suarchyvuok tas nuotraukas, tada gal ir iki 10MB prikabint galesi
Lietuvos banko duomenimis, sausio pirmąją tiesioginės užsienio investicijos šalyje sudarė 16,2 mlrd. litų. Per metus jos išaugo 18 procentų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, per pirmąjį šių metų ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų 21 procentu sumažėjo.
Daugiausia investicijų pritraukia Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Panevėžys pagal tiesioginių užsienio investicijų srautą yra penktojoje vietoje. Panevėžio apskritį lenkia Telšių apskritis.
„Maždaug iki 2002 metų pagal tiesioginių užsienio investicijų atėjimą Panevėžio apskritis buvo ketvirtojoje vietoje, tačiau smarkiai išaugus investicijoms į „Mažeikių naftą“ Telšių apskritis mus aplenkė“, - aiškino Panevėžio apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento direktorė Rita Abaravičiūtė.
Net trijose apskrityse - Utenos, Alytaus bei Tauragės - tiesioginių investicijų srautas sumažėjo. Utenos apskrityje - 13 procentų, Alytaus - 10, Tauragės - 5.
To priežastis, R.Abaravičiūtės manymu, galėtų būti tai, jog užsienio investuotojai arba parduoda turimas akcijas vietos investuotojams, arba bankrutuoja.
Sausio pirmą dieną Panevėžyje tiesioginės užsienio investicijos viršijo 72,8 mln. litų, tai yra Panevėžys pritraukė 4,5 procento visai šaliai tenkančių tiesioginių užsienio investicijų. O per praėjusius metus jos išaugo 7 procentais. R.Abaravičiūtės manymu, tai neblogas rodiklis, tačiau investicijų galėtų būti ir daugiau.
Didžiąją dalį investicijų pritraukia pačios bendrovės - ieškodamos partnerių, potencialių investuotojų. Jos manymu, reklamuojant, pristatant savo kraštą galėtų aktyviau dirbti Savivaldybės bei pati apskrities viršininko administracija.
Panevėžio apskrityje tiesioginės užsienio investicijos pasiskirstę netolygiai. Daugiausia investicijų - apie 70 procentų - tenka Panevėžio miestui. Apie 5 procentus tenka Pasvaliui, 4,4 procento - Kupiškiui, 2,7 - Biržams, Panevėžio rajonui tenka ne visas procentas.
Rokiškio rajone tiesioginės užsienio investicijos praėjusiais metais smarkiai sumažėjo. 2003 metais jų buvo 52,7 mln. litų, šių metų pradžioje - tik 158000 litų. Tai, pasak R.Abaravičiūtės, susiję su „Rokiškio sūrio“ akcijų pardavimu vietos verslininkams.
Keturis kartus lenkia Šiaulius
---------------------------------
Šiaulių apskritis tiesioginių užsienio investicijų pritraukia tik 1,2 procento, tai yra keturis kartus mažiau nei Panevėžio apskritis.
Skaičiuojant tiesiogines užsienio investicijas vienam gyventojui Panevėžio apskritis atsilieka tik nuo Vilniaus ir Klaipėdos, vadinasi lenkia Kauną, Šiaulius.
„Šis rodiklis ir geras, ir blogas. Pasigirti tuo galime, tačiau vis dėlto Kauno apskritis yra tankiau apgyvendinta nei mūsų, todėl taip ir yra. Svarbiausia, kad augimo tempai nelėtėtų“, - kalbėjo R.Abaravičiūtė.
Šiuo metu Panevėžio savivaldybė vykdo arba ruošiasi vykdyti nemažai projektų, kurie galėtų pritraukti dar daugiau tiesioginių užsienio investicijų.
„Jei šiuos projektus pavyks įgyvendinti, bus pritraukta daugiau investicijų - tiek vietos, tiek užsienio“, - įsitikinusi R.Abaravičiūtė.
Šiuo metu Panevėžio miesto savivaldybė yra parengusi keletą didelių projektų, kai kuriems jų gautas finansavimas, kiti - dar parengiamosios stadijos.
Panevėžio miesto savivaldybei praėjusiais metais daugiausia lėšų skirta iš Sanglaudos fondo. Tai daugiau nei 64 mln. litų Nemuno vidurupio baseino pirmojo etapo projektui. Tiesa, šiame projekte dalyvaus net 12 savivaldybių, tačiau, pasak miesto savivaldybės Investicijų skyriaus vedėjos Dianos Žižiūnienės, didžiausia paramos dalis teks būtent Panevėžiui.
Šešiems projektams gauta 2,6 mln. litų iš ES struktūrinių fondų, per milijoną litų - iš įvairių PHARE programų ir kt. Šiuo metu iš viso įgyvendinama apie 12 projektų. Kai kurie šių projektų susiję su socialiniais reikalais, tačiau pagerėjusi situacija šioje srityje, sutvarkyta infrastruktūra pagerins miesto įvaizdį, padarys patrauklesnį investicijoms.
Be to, Panevėžio miesto mero patarėjo ekonomikos ir investicijų klausimais Tado Jagmino teigimu, praėjusią savaitę Taryba patvirtino, jog šalia Panevėžio planuojamam logistikos centrui bus perkama per 60 hektarų teritorija. Tai svarbus šio projekto įgyvendinimo etapas.
Po mėnesio turėtų būti gautas atsakymas, ar bus skirta parama sporto arenai statyti. Įvairiose įgyvendinimo stadijose yra ir daugiau stambių projektų.
Be to, rudenį Savivaldybės laukia svarbus darbas - bendrojo miesto plano keitimas. Dabartinis planas, pasak T.Jagmino, buvo sudarytas dar 1995 metais ir jau nebeatitinka šių dienų realijų.
„Šis projektas labai svarbus potencialiems investuotojams. Bendrajame miesto plane atsispindės, kaip miestas vystysis toliau bent 15 metų“, - sakė T.Jagminas.
Jo tvirtinimu, šiuo metu jaučiamas ir Vyriausybės aktyvumas pritraukiant investicijas. Neseniai Ūkio ministerija rinko duomenis apie esantį laisvą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypus, pastatus.
„Tai ne vien sausa informacija. Šioje duomenų bazėje atsispindės ir tai, kokie inžineriniai tinklai ten yra, ko trūksta, kiek kainuoja ir pan. Panevėžiečiai į šį Ūkio ministerijos kvietimą atsiliepė aktyviai - ne tik nekilnojamojo turto agentūros, bet ir privatūs asmenys“, - pasakojo mero patarėjas ekonomikos ir investicijų klausimais.
Svarbiausia - žmonės
-------------------------
Šiuo metu bene didžiausias investicinis projektas mieste yra „Babilonas“. Jo vertė, preliminariais duomenimis, viršys 400 mln. eurų. Projekto „miestas mieste“ pirmasis etapas beveik baigtas. Greitu laiku turėtų būti atidarytas pramogų ir prekybos centras.
Į šį projektą investavusios AB „Ogmios centras“ valdybos pirmininkas Arūnas Žemaitis teigė, kad investuojant daug kas priklauso ir nuo miesto iniciatyvos - kiek to nori žmonės, kiek aktyviai dirba Savivaldybė.
Jo tvirtinimu, didelės įtakos turi, ar miestas turi pasiūlyti laisvos žemės. Investuotojams, tiek vietos, tiek užsienio, neretai problemų kyla bandant išpirkti žemę iš privačių savininkų.
„Savivaldybės kartais siūlo tik teorinius projektus. Investuotojas domisi žeme, o žemės nuosavybės klausimai nebūna išspręsti. Konkurencinį pranašumą iš karto įgyja ta savivaldybė, kuri jau išsprendusi šiuos klausimus. Tada potencialiems investuotojams nereikia laukti“, - kalbėjo A.Žemaitis.
Be to, investuotojams svarbu ir pati miesto atmosfera.
„Niekada nereikia sakyti, kad Panevėžys yra mažas miestas. Tai - Lietuvos geografinis centras, o ateityje galbūt taps ir kitokiu centru. Svarbiausia yra žmonės. Jų sugebėjimai, charakteriai yra miesto, valstybės konkurencinis pranašumas“, - įsitikinęs jis.
Atbaido aukšta kaina
------------------------
Investicijų gausėjimą mieste - tiek tiesioginių užsienio, tiek materialinių - pastebi ir nekilnojamojo turto bendrovės. Pasak bendrovės „OberHaus“ Panevėžio biuro vadovo Vilhelmanto Sereikos, pagal užklausimų skaičių nekilnojamojo turto paieškai pastebima, jog mieste investuojama daugiau. Kiek laisvų žemės sklypų, pastatų ieško užsienio bendrovės, kiek vietos, jis negalėjo pasakyti: niekas ieškodamas nesako, ar sau, ar kitai kompanijai ieško.
Jo manymu, į Panevėžį investuotojus vilioja automagistralė „Via Baltica“ ir geležinkelis.
Šiuo metu žemės sklypų laisvų yra. Brangiausia žemė yra miesto centre. Čia vieno aro kaina svyruoja maždaug nuo 38 iki 40 tūkstančių litų. Tačiau šie sklypai priklauso privatiems savininkams ir kol kas neparduodami. Nutolusiose nuo centro vietose žemė pigesnė.
Rajone paklausiausia žemė važiuojant Pasvalio link - maždaug nuo Piniavos aplinkkelio link.
„Šiuo metu yra nemažai sklypų, tačiau neretai potencialius pirkėjus atbaido per aukšta kaina“, - sakė V.Sereika.
Jo teigimu, pirkėjų dėmesio sulaukia prieš prekybos bazes Ramygalos gatvėje esanti tuščia žemė, kurią numatyta užstatyti gamybos ir kitokiais pastatais, tačiau niekas jos kol kas neįsigijo - per brangu.
Laisvų pastatų, tinkamų plėtoti gamybą mieste, taip pat yra, tačiau kyla įvairių keblumų - jie būna nepritaikyti. Pavyzdžiui, per aukštos patalpos ir kt.
Comment