Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Nauji projektai Panevėžyje
Collapse
This topic is closed.
X
X
-
Lietuvos žemėlapyje ryškėja Nevėžio regionas
Praėjusią savaitę Panevėžio apskrities turizmo informacijos centre (TIC) buvo pristatytas UAB “Multiplex” išspausdintas spalvingas ir linksmas Nevėžio regiono turistinis žemėlapis. Pasak Panevėžio TIC direktorės Daivos Tankūnienės, žemėlapis, kurio tiražas 2500 egz. ir kuris bus platinamas per trijų miestų TIC, palengvina šių centrų darbą, nes jame yra labai daug turistams svarbios informacijos.
Trijų rajonų teritorija
Nevėžio regionu pavadinta teritorija palei Nevėžio upę, kuri yra trijų rajonų - Panevėžio, Kėdainių ir Kauno - administracinėse ribose. Projekto vykdytojas, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas kultūrai Remigijus Vilys džiaugiasi, kad Lietuvoje atsiranda nauja sąvoka - Nevėžio regionas. Tai plotas į šoną nuo “Via Baltica” plento, ir maždaug 10 km pločio ruožas kitame Nevėžio krante.
Rengiant Europos Sąjungos PHARE 2002 ESS programos finansuotą projektą “Turizmo vystymo galimybės Nevėžio regione”, bendradarbiavo trijų rajonų savivaldybės. Žemėlapio pristatyme dalyvavo ir su savo rajono svarbiausiais turistiniais objektais supažindino Panevėžio ir Kėdainių rajonų savivaldybių atstovai.
Kėdainių rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Margarita Rukšienė pabrėžė, kad lankomus objektus žemėlapyje stengtasi parodyti linksmai, todėl prie Kėdainių stovi besišypsantis agurkiukas. Ji pasidalijo ir rengiant medžiagą žemėlapiui padarytais atradimais, gražiais įspūdžiais iš Šušvės geomorfologinio draustinio.
Regiono “vinis” - stumbrynas
Nevėžio regiono “vinimi” pavadintas Krekenavos regioniniame parke esantis stumbrynas. Žemėlapio pristatyme šio parko generalinis direktorius Algis Kavaliauskas teigė, kad viena vinis yra mažai, todėl parke “kalama” dar kita “vinis” - Dobrovolės dvaro vietoje kuriamas lankytojų centras, kur bus ir nakvynė, ir kavinė, ir schema “Keliaujantiems Nevėžiu nuo A iki Z”. Anot A.Kavaliausko, būtent čia išlipa į krantą dauguma baidarėmis plaukiančių turistų.
Panevėžio rajono Naujamiesčio kultūros centro dailės galerijos direktorė Vigyta Dumbrienė pristatė ne tik savo miestelio lankomus objektus, bet ir jau parengtą lankstinuką apie Naujamiestį. Pasak Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vyresniosios specialistės kultūrai Lauros Vasiliauskaitės, iki gruodžio vidurio, kai baigiasi projektas, bus padarytas visas lankstinukų rinkinys apie keliolika Nevėžio regiono miestelių.
Nauji lankytini objektai
Nevėžio regiono žemėlapio pristatyme dalyvavo ir naujų lankytinų objektų atstovai. Vienas iš jų - skulptorius Alfridas Pajuodis, Mėnulio akmens skulptūrų parko įkūrėjas. Jis pranešė, kad parkas dar tik kuriamas, todėl negali priimti daug lankytojų.
Apie naujai besikuriantiems objektams iškylančias problemas priimti daugiau atvykstančių žmonių kalbėjo ir D.Tankūnienė. Ji pabrėžė, kad tai gana rimta kliūtis regioninio turizmo plėtrai.:buksvx:
Comment
-
Panevėžiečiai demokratiškesni nei Vilniaus ir Šiaulių gyventojai
Mūsų šalies gyventojai ir toliau simpatizuoja “stiprios rankos” politikai ir yra viena iš labiausiai pritariančių autoritarizmui Europos tautų. Tai parodė apklausa, kurią Pilietinės visuomenės instituto iniciatyva atliko bendrovė “Baltijos tyrimai”.
Tačiau panevėžiečius apklausos rezultatai turėtų pradžiuginti - pasirodė, kad mūsų miestas ir Klaipėda yra demokratiškiausi visoje Lietuvoje. Tyrimas parodė, kad Panevėžyje pritariančiųjų stipraus lyderio valdžiai yra vos 34 proc., o nepritariančiųjų - net 43 proc. Klaipėdoje šie rodikliai atitinkamai 44 ir 49 proc.
O štai labiausiai autoritarinė valdžios sistema patinka Vilniaus ir Šiaulių gyventojams. Šiuose dviejuose miestuose net po 59 proc. apklaustųjų pritaria ne demokratiniam valdymui, o “stiprios rankos” politikai. Tad panevėžiečiai yra demokratiškesni nei sostinės ir Šiaulių gyventojai.
Panevėžio miesto meras Vitas Matuzas vakar “Sekundei” teigė esąs labai patenkintas tyrimo rezultatais. “Teigiamai vertinu tai, kad žmonės suvokia demokratinės valdžios svarbą, - sakė jis. - Aš nepritariu “stiprios rankos” politikai. Pats darbe vadovaujuosi demokratiniais principais”.
Pasak V.Matuzo, be jokių abejonių, valdžios organams reikalingi lyderiai, tačiau jie neturi būti despotais.
“Galbūt žmonės su nostalgija prisimena sovietmetį. Todėl Lietuvoje tiek nemažai pritariančiųjų “stiprios rankos” politikai. Kartais tai pasitvirtina ir mano darbe, kai ateina žmonės ir sako: “Mere, padarykite, kad būtų taip, duokite tą ir tą”. Bet šie laikai praeis, kai užaugs nauja karta”, - sakė meras.
V.Matuzas ypač džiaugėsi, kad Panevėžys buvo pripažintas demokratiškesniu miestu nei sostinė ir kaimyniniai Šiauliai. “Tai dar kartą įrodo mano žodžius, kad Panevėžys - geriausias miestas”, - sakė V.Matuzas.
Pagal “Baltijos tyrimų” duomenis, beveik pusė (46,6 proc.) respondentų mano, jog Lietuvai yra labai tinkama arba tinkama politinė sistema su stipriu lyderiu, kurio nevaržo nei parlamentas, nei rinkimai. Tik 34,2 proc. mano, kad toks valdymas Lietuvai netinka. Likusi gyventojų dalis (19,3 proc.) šiuo klausimu nuomonės neturi.
Pritariantieji “stiprios rankos” politikai nevienodai pasiskirstę tarp įvairaus amžiaus grupių. Daugiausia stipraus lyderio šalininkų yra 40-49 metų ir per 60 metų asmenų grupėse, kiek mažiau - tarp 30-39 metų respondentų. Vos mažiau negu vidutiniškai stipraus lyderio idėją palaiko patys jauniausieji - 15-19 metų respondentai.
Teigiama, kad jaunimo negalima pavadinti demokratijos rėmėjais, nes nemaža šios amžiaus grupės respondentų dalis (beveik 28 proc.) neturi nuomonės dėl parlamentinės demokratijos pranašumo prieš autoritarinį valdymą. Be to, kaip rodo rezultatai, šiuo klausimu jaunimo ir vyresnio amžiaus grupių nuomonės iš esmės nesiskiria.:buksvx:
Comment
-
Miesto centre žada išdygti septynaukštis namas
Centre iškils daugiaaukštis
Pačiame Panevėžio miesto centre esančio daugiabučio namo gyventojai nenori, kad šalia jų namo esančiame sklype išdygtų septynaukštis, ir įvairiais raštais užvertė gyventojų interesus turinčias ginti institucijas.
Dar visai neseniai ramiai gyvenę Ramygalos gatvės 37-ojo namo gyventojai jau keletą mėnesių spėlioja, kaip pasikeis jų gyvenimas, kai šalia esančiame sklype bus pastatytas naujas daugiabutis su požemine automobilių stovėjimo aikštele ir komercinėmis patalpomis.
Tokį namą beveik 14 arų sklype planuoja statyti ir šiuo metu detalųjį sklypo planą rengia Ramygalos gatvės 33-iuoju numeriu pažymėto sklypo savininkai, kuriems planą reikia suderinti ne tik su visomis valdiškomis institucijomis, bet ir su būsimais kaimynais.
Detaliojo plano rengėjai jau du kartus kvietė visuomenę į viešą svarstymą, tačiau kol kas kompromiso rasti nepavyksta, nes dėl būsimo statinio daugybė neaiškumų kilo Ramygalos gatvės 37-ojo namo savininkų bendrijai.
Iniciatyvos ėmėsi eilinis gyventojas
Jau keli mėnesiai minėtos daugiabučio namo bendrijos daugumai atstovaujantis panevėžietis Algimantas Steponavičius gaišta laiką studijuodamas įvairius su statybomis susijusius įstatymus, reglamentus ir nutarimus.
„Patikėkit, tai darau ne savo noru, o siekdamas apginti savo bendrijos ir kitų aplinkinių gyventojų interesus, nes jei savo nuomonės nepareikšime dabar, tai vėliau jos niekas ir nebeklausys“, – „Panevėžio rytui“ sakė A.Steponavičius.
Iniciatyvos ėmęsis panevėžietis mano, kad statant naujus pastatus miesto centre pirmiausia turi būti atsižvelgta į jau gyvenančių, o ne būsimų gyventojų interesus ir gerovę.
Planą jau pakoregavo
A.Steponavičius neneigia, kad detalųjį planą rengiantys sklypo savininkai į kai kuriuos pasiūlymus atsižvelgė ir planą pakoregavo, tačiau jam ir jo atstovaujamai namo bendrijai neramu, kad naujasis pastatas bus per aukštas, užstos šviesą, sumažės erdvės, žodžiu, pablogės gretimuose namuose gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygos.
„Pirmajame plano variante buvo numatyta statyti 5 aukštų pastatą, antrajame – jau 7. Apetitas kyla bevalgant, tai gal po kurio laiko sklypo savininkai užsimanys statyti dar didesnį pastatą“, – retoriškai klausia A.Steponavičius.
Aktyvaus panevėžiečio teigimu, naujasis pastatas turi būti ne didesnis kaip trijų aukštų – tai vienas iš pagrindinių Ramygalos gatvės 37-ojo namo bendrijos reikalavimų. Kitas – išsaugoti bent vieną medį, šiuo atveju 15 metrų aukščio ir 0,75 metro skersmens kaštoną, augantį Ramygalos gatvės 33-iuoju numeriu pažymėtame sklype.
Neranda bendros kalbos
Beveik 14 arų sklypas, dėl kurio detaliojo plano šiuo metu verda aistros, priklauso panevėžiečiui Jonui Jakučiui ir jo žmonai.
Planuojamas statyti 25 butų namas su komercinėmis patalpomis būtų bendras sklypo savininkų ir Panevėžyje gerai žinomos nekilnojamojo turto agentūros „Jūra“ projektas.
Sklypo savininkas J.Jakutis ir „Jūros“ direktorius Audrius Bardauskas „Panevėžio rytui“ sakė, kad Ramygalos gatvės 37-ojo namo gyventojams buvo siūlyta rengti bendrą automobilių stovėjimo aikštelę, sutvarkyti smėlio dėžes, perkelti suoliukus, pastatyti tvorą nuo restorano „Čičinskas“ pusės, kad padauginę restorano lankytojai savo gamtinių reikalų neatlikinėtų daugiabučio kieme, tačiau būsimų kaimynų šie siūlymai nesudomino.
Sklypo savininkams nesuprantamos ir Ramygalos gatvės 37-ojo namo gyventojų pretenzijos dėl to, kad naujasis pastatas užstos saulę, nes, pasak jų, pastatas iškiltų šiaurinėje jau stovinčio namo pusėje ir saulės tikrai neužstos, nes jos ten niekada ir nebūna.
Gyventojų pretenzijos nepagrįstos?
„Gavę paskutinį A.Steponavičiaus raštą konstatavome, kad pretenzijos sumažinti pastato aukštingumą ir išsaugoti seną medį yra nepagrįstos, o įstatymai traktuojami neteisingai, tad nusprendėme parengtą sklypo planą teikti derinti savivaldybės nuolatinei statybos komisijai ir teritorijų planavimo priežiūros institucijai, kuri ir pateiks išvadas dėl šio projekto tvirtinimo tikslingumo“, – „Panevėžio ry-tui“ sakė sklypo detaliojo plano rengėjai.
Detalųjį sklypo, esančio miesto centrinėje dalyje, planą J.Jakutis pradėjo rengti šių metų pavasarį ir kol kas pabaigos nematyti.
Septynaukštį pastatą miesto centre planuojantys statyti panevėžiečiai neneigia, kad šiuo atveju laikas yra pinigai, nes kas mėnesį brangsta statybos.
Galutinį žodį tars specialistai
Gyventojų atstovo A.Steponavičiaus skundą gavęs Panevėžio apskrities teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius Gintautas Valkūnas „Panevėžio rytui“ sakė, kad kol nėra pateiktas detalusis planas, sunku daryti ir vienokias ar kitokias išvadas.
„Kai planas bus pateiktas mūsų institucijai, tada ir svarstysime, ar Ramygalos gatvės 37-ojo namo gyventojų pretenzijos pagrįstos, tikrinsime, ar nepažeisti norminiai aktai“, – sakė G.Valkūnas:buksvx:
Comment
-
Už Europos Sąjungos pinigus - gatvė iki pat namų? Molainių mikrorajone gyvenantis savivaldybės Tarybos
narys Rimantas Liepa (nuotraukoje - priekyje viduryje) pasiūlė papildyti Savivaldybės administracijos parengtą projektą
dėl V.Alanto ir Savitiškio gatvių tęsinio statybos. Jam įgyvendinti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų tikimasi gauti apie 20 milijonų litų. Politiko nuomone, Savitiškio gatvę derėtų pratęsti iki Molainių mikrorajono.
Norint teikti minėto projekto paraišką Transporto investicijų direkcijai, privalomų dokumentų sąraše turi būti savivaldybės Tarybos sprendimas, kad pritariama tokiam projektui. Pateikus projektą, iš Europos Sąjungos tikimasi gauti apie 20 milijonų litų.
Praėjusį ketvirtadienį Tarybos posėdyje pradėjus svarstyti sprendimo projektą, socdemų frakcija pareiškė, jog jau parengtą projektą būtina papildyti.
„Būtina galvoti ne tik apie V.Alanto ir Savitiškio gatvių sujungimą, bet reikia mąstyti ir apie Savitiškio gatvės pratęsimą iki Molainių mikrorajono. Teikdami tokius gatvių tiesimo projektus, mąstykime strategiškai. Gatves tieskime ne gabaliukais, bet baikime pradėtus darbus iki galo. Todėl būtų racionalu nutiesti Savitiškio gatvę iki Molainių gyvenvietės“, - tvirtino frakcijos vardu kalbėjęs politikas Rimantas Liepa, gyvenantis Molainių mikrorajone.
Akibrokštas nenustebino
Sprendimo projektą pristatęs Miesto ūkio skyriaus vadovaujantysis eksploatavimo inžinierius Viktoras Trofimovas politikams paaiškino, kad, norint gauti lėšų iš ES struktūrinių fondų gatvėms sujungti, Transporto investicijų direkcijai paraišką pateikti reikia iki gruodžio 23 dienos. Vadinasi, laiko pataisoms beveik nebėra.
„Pavėlavę paramos negausime. Papildyti jau parengto projekto per tokį trumpą laiką neįmanoma. Vien tik detaliajam planui rengti reikia maždaug pusės metų. Tiek laiko neturime“, - aiškino Savivaldybės valdininkams politikams.
V.Trofimovas PB teigė, kad socdemų frakcijos nario R.Liepos akibrokštas per Tarybos posėdį nenustebino.
„Apie tai, kad bus siūloma papildyti projektą, R.Liepa pranešė man Tarybos posėdžio išvakarėse. Paskambino ir sakė, kad kalbės apie Savitiškio gatvės tiesimą iki Molainių mikrorajono. Anot jo, čia gyvena nemažai žmonių. Jų patogumui reikėtų svarstyti galimybę ir gauti papildomai lėšų iš ES struktūrinių fondų, kad būtų galima nutiesti Savitiškio gatvę“, - po posėdžio kalbėjo jis.
Beje, tame pačiame mikrorajone, be socdemo R.Liepos, gyvena ir kitas Tarybos narys liberalcentristas Ramūnas Vyžintas. Tačiau jis kolegos siūlymą įvertino taip pat kritiškai, kaip ir V.Trofimovas: apie projekto pataisas, R.Vyžinto įsitikinimu, galvoti derėjo anksčiau.:buksvx:
Comment
-
Sveiki,
Kiek žinau tarp Norfos ir Jaukurų bazės (važiuojant į Kauną) bus statomas Rubikon dviejų aukštų prekybos centras. Tik lygtai su sklypo pirkimu kažkokios problemos , nes kie žinau jau turėjo būti pradėtos statybos.Ne žodžiais, o darbais siauruką mylim!
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Panevėžys - efektyviausiai valdomas miestas
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas išnagrinėjo visų šalies savivaldybių praėjusių metų biudžetus ir apskaičiavo, kiek išlaidų įvairiose srityse teko vienam gyventojui. Tyrimų rezultatai rodo, kad tarp didžiųjų šalies miestų efektyviausiai valdomas Panevėžys. Čia vienam gyventojui valdymo išlaidų skiriama perpus mažiau nei bendras savivaldybių valdymo išlaidų vidurkis. Tačiau ir kitoms sritims išlaidos vienam gyventojui Panevėžyje gerokai mažesnės nei didžiųjų šalies miestų. Analizę dar tikslins Finansų ministerija. Tyrimų autorius docentas Žymantas Svetikas mano, kad Seimas turėtų pakoreguoti įstatyminę bazę ir tokia analizė, atskleidžianti, kaip savivaldybės sugeba tvarkytis, turėtų būti atliekama kasmet.
Savivaldybė neišlaidauja
Pasak Ž.Svetiko, Panevėžys yra taupiausias. Valdymo išlaidų čia vienam gyventojui tenka mažiausiai - tik 44 Lt, o Alytuje - 70 Lt, Šiauliuose - 64 Lt, Klaipėdoje - beveik 72 Lt, Vilniuje - 87 Lt, Kaune - net 99,8 Lt. Bendras šalies savivaldybių vidurkis šioje srityje siekia 87,5 lito. Analizės rezultatai rodo, kad Panevėžio savivaldybė neišlaidauja valdymo srityje, o daugiau lėšų skiria kitoms - švietimui, kultūros, socialinei ir t.t. Tačiau, palyginus su kitų miestų savivaldybėmis, matyti, kad tos sritys Panevėžyje lėšų sulaukia gerokai mažiau. “Einamosios išlaidos, tenkančios vienam gyventojui, Panevėžyje yra gerokai mažesnės nei vidutinės, palyginti su kitų miestų savivaldybėmis. Tačiau ne pati Savivaldybė dėl to kalta - negauna miestas iš valstybės biudžeto tiek lėšų, kad galėtų prilygti kitiems. Išvadas galima daryti tik tokias, kad jūsų Savivaldybė racionaliai tvarkosi”, - pažymėjo Ž.Svetikas.
Panevėžyje taip pat mažiausiai lėšų, tenkančių vienam gyventojui, turto vystymo srityje. “Suprantama, kad tam nėra pinigų”, - sakė docentas. Anot jo, tokia situacija rodo, kad Panevėžys iš valstybės biudžeto gauna mažesnį kąsnį nei kitos didžiųjų miestų savivaldybės. Tačiau Panevėžyje ir valstybės investicijų programų lėšos yra gana mažos.
Pasak Ž.Svetiko, Panevėžys - neišlaidaujanti Savivaldybė. “Ji išleidžia daugiau ten, kur reikia, ir prioritetai sudėlioti teisingai”, - pabrėžė docentas. Didžiausios išlaidos daromos švietimo, kultūros, poilsio, socialinės apsaugos srityse.
Miesto meras Vitas Matuzas neslėpė jau sulaukęs Seimo narių sveikinimų dėl efektyviai valdomo miesto. Meras teigė nesutinkąs, kad daugiau gyventojų turinčio miesto valdymo išlaidos taip pat turėtų būti didesnės. Savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius taip pat patvirtino, kad ateityje valdymo išlaidos neturėtų didėti. “Mes tikimės ir “vieno langelio” tarnybą įsteigę išsitekti su turimais etatais”, - mano direktorius. Pasak jo, valdymo išlaidas efektyviai sumažinti pavyko atsisakius kai kurių skyrių buhalterijų, jų funkcijas perdavus bendram Finansų skyriui.:buksvx:
Comment
-
Tai kaip Brazas gali skirti Panevėžiui pinigų, kai šį miestą, beje, vienintelį iš didmiesčių, valdo geriausi socdemų "draugai" - konservatoriai?Visos forumo temos apie Panevėžį:
http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys
Comment
-
Panevėžyje pradedamas kurti sporto ir pramogų kompleksas
Šiandien Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius ir UAB "Minoleta" generalinis direktorius Viačeslavas Ablamas bei UAB "Neo aljansas" generalinis direktorius Paulius Kveselaitis pasirašė koncesijų sutartį dėl sveikatingumo centro projektavimo, statybos, valdymo, naudojimo, priežiūros bei viešųjų paslaugų teikimo.
Šis centras – viena formuojamo sporto ir pramogų komplekso, kurį sudarys ir universali sporto arena, ledo rūmai, atviras maniežas – sudedamųjų dalių.
"Dar 2004 m. pavasarį miesto Taryba pripažino, kad tikslinga koncesijas suteikti sporto ir rekreacijos objektams statyti. Pirmasis šio pobūdžio koncesijų projektas – sveikatingumo centras – bus statomas privataus investuotojo lėšomis", - sakė Panevėžio miesto meras Vitas Matuzas.
Kaip teigė Savivaldybės administracijos direktorius V.Matkevičius, pasirašius sutartį miestas ne tik sulauks iki 16 mln. Lt privataus kapitalo investicijų, bet ir atsiradus naujam traukos centrui bus aktyvinami gyventojai, sprendžiama įvairių amžiaus grupių, ypač jaunimo, užimtumo problema.
Pagal koncesijų sutartį, Savivaldybė UAB "Minoleta" 50 metų išnuomoja 0,8 ha žemės plotą Kultūros ir poilsio parke, kuriame bus pastatytas apie 5 tūkst. kv. m sveikatingumo centras su 25 m ilgio baseinu, pirtimis, sporto salėmis ir kt. Čia vienu metu galės būti priimta 400 lankytojų. Centro projektavimo darbai prasidės jau šį mėnesį, statyba – 2006 metų rudenį. Planuojama centro veiklos pradžia – 2007 metų pavasaris.
Artimiausiu laiku turėtų paaiškėti Panevėžio universalios sporto arenos statybos finansavimas iš ES struktūrinių fondų. Panevėžio universali sporto arena - šiuo metu vienintelis Lietuvos verslo paramos agentūrai pateiktas vertinti projektas, turintis nacionalinės svarbos objekto statusą. Prašoma ES struktūrinių fondų parama – 48 mln. Lt, Panevėžio miesto savivaldybė projektui įgyvendinti jau skyrė 15 mln. Lt.:buksvx:
Comment
Comment