Nauji projektai Panevėžyje

[TAUchix]

taigi gavau informacija is savivadybes.Cia kalbama apie Klaipedos g. asanti vaiduokli.Bendrovės vadovai teigia netrukus
pradėsiantys naujo prekybos centro Maxima statybas šioje vietoj

Kur tas "čia"? Duok ir mums paskaityt jei radai kažkur kalbant

[Samsung]

TAUchix cia gavau informacija is savivaldybes el.pastu www.Panevezys.lt

[vap]

@TAUchix:

Kiek supratau eina kalba apie 'vaiduoklį' esantį prie Statoilo. Kitoje gatvės pusėje "Rimi".

[Samsung]

taip,taip

[beMorkis]

sweiki , gal kas zinot kur galima rast renderiu statomos bibliotekos miesto centre? ;P

[Samsung]

as tai ne

[TAUchix]

Va kur pasirodo bus naujų butų. Anksčiau kažkuriame straipsnyje buvo minima, kad Marijonų gatvėje, bet kur tiksliai niekas nežinojo, o pasirodo čia:

Iš namo vejamos praeities šmėklos



GAILUTĖ KUDIRKIENĖ

Marijonų gatvėje stovintis 9-uoju numeriu pažymėtas pastatas pagaliau atsikratys kelerius metus jį gaubusios kraupios šlovės ir vaiduoklių namo pravardės.

Vasaros pradžioje šį 600 kvadratinių metrų ploto namą įsigijo bendrovė „Verslo resursai“.

Pasak bendrovės direktorės Rasos Čepienės, iki Naujųjų metų pastatas turėtų būti rekonstruotas į modernų šiuolaikį daugiabutį.

Pirkėjus gąsdino šiurpūs gandai

Keistos, įsidėmėtinos formos ir šiurpiais pasakojimais apipintą namą savininkai jau kelerius metus bandė parduoti, tačiau pirkėjų iki šios vasaros statinys nesulaukė.

Mieste buvo kalbama, kad verslininkus, pasiryžusius nupirkti šį turtą, atbaidė šnekos, jog prieš šešerius metus būtent šiame name „tulpiniai“ nužudė pastato šeimininką.

Verslininkė vaiduoklių nebijo

„Aš į šį namą žiūriu tik kaip į verslo objektą, nevertinu jo kaip tragiškų įvykių vietos. Vaiduokliais netikiu, mistiniais reiškiniais – taip pat. Kodėl turėtume bijoti mirusiųjų, jei nesame prisidėję prie jų žūties?

Antai J.Balčikonio gimnazijos stadionas šitiek metų stovėjo tiesiai ant karių kapų, bet ten besimokantys vaikai nei blogai jautėsi, nei bijojo. Mano pačios dukra dabar mokosi toje gimnazijoje ir viskas yra puiku.

Be to, čia viskas bus pertvarkyta, liks tik išorinis namo vaizdas, o vidus pasikeis neatpažįstamai“, – blogos namo praeities nesureikšmino naujoji pastato savininkė, „Verslo resursų“ bendrovės direktorė R.Čepienė.

Pastatui žada šviesią ateitį

Į apleistą, kelerius metus tuščią stovėjusį namą „Verslo resursai“ jau investavo pusę milijono litų.

Priekinėje, arčiausiai gatvės esančioje, namo dalyje, su pagrindiniu pastatu sujungtoje lenktu koridoriumi, bendrovė ketina įsirengti biuro patalpas.

Visą pastato plotą žadama padidinti nuo 600 iki 1000 kvadratinių metrų. Čia dviejuose aukštuose ir mansardoje turėtų būti įrengta po du butus. Šešiabučio namo gyventojams atiteks ir 5 arų žemės sklypas, jame bus įrengta uždara automobilių stovėjimo aikštelė.

„Verslo resursų“ projektą pastatyti pirmąjį Panevėžyje modernų mini daugiabutį finansuoja „Hansabankas“. Bendrovės vadovė mano, jog projektui įgyvendinti prireiks daugiau kaip milijono litų.

R.Čepienė net neabejoja, kad moderniems naujiems butams atsiras pirkėjų, nors jų kainos nebus žemos. Numatoma, jog vienas kvadratinis metras ploto čia kainuos ne mažiau kaip 2 tūkstančius litų.

Tokia graži ateitis piešiama rekonstruojamam namui, apie kurį dar neseniai panevėžiečiai kalbėjo kaip apie energetiškai labai blogą vietą.

Keistas statinys skatino spėlioti

Šalia Marijonų, Stoties ir Nevėžio gatvių sankryžos minėtasis namas buvo pradėtas statyti daugiau nei prieš 10 metų.

Kupiškyje gyvenusio architekto suprojektuotas statinys, vos iškilus jo sienoms, apaugo spėlionėmis.

Paprastučių medinių namų apsuptyje iškilęs pastatas tuo metu atrodė neįprastai. Kaimynystėje gyvenantys žmonės įtarinėjo čia būsiant kurios nors naujos religinės bendruomenės bažnyčią, nes pastatas atrodė siauras ir ilgas, į gatvės pusę atsuktoje namo dalyje ant stogo atsirado bokštelis.

Kita versija, kad čia kyla nedidelis viešbutis, atrodė įtikimesnė. Netoli miesto centras, čia pat – geležinkelio stotis, pakankamai judri gatvė tarsi pateisino statytojų užmojus.

Nežinia ką pirmieji namo savininkai iš tiesų buvo sumanę įrengti tuomet keistos formos atrodžiusiame name, nes nebaigtą tvarkyti statinį iš jų nupirko verslininkas Laimis Rasiulis.

Šio žmogaus planai niekam paslapčių nebekėlė. Į nedidelius kambarėlius suskirstytame trijų aukštų name įsikūrė dėvėtų drabužių, naudotos buitinės technikos parduotuvės.

Ant grindų ieškojo kraujo pėdsakų

1999-ųjų pavasarį sėkmingai prekiavęs verslininkas staiga dingo.

Iš ryto darbuotojai vadovo automobilį rado kaip paprastai stovintį prie namo laiptų, tačiau paties žmogaus nei viduje, nei kur kitur nebuvo.

Paaiškėjo, kad tą naktį L.Rasiulis nenakvojo nei šiame, nei kitame šeimos gyvenamame name.

Pareigūnai, įtardami, jog verslininkas galėjo būti nužudytas būtent Marijonų gatvės 9-ajame name, iš vienos patalpos išpjovė gabalus siūlėmis sujungto linoleumo ir išsivežė ekspertizei, tikėdamiesi aptikti kraujo pėdsakų. Jų spėjimai vėliau pasitvirtino.

Į namą susikraustė „tulpiniai“

Tuojau po L.Rasiulio dingimo namo ir jame buvusių parduotuvių valdymą perėmė žinoma „tulpinių“ gauja.

Be žinios dingusio verslininko artimiesiems buvo uždrausta čia kelti koją.

Antrame namo aukšte „tulpiniai“ įsirengė nelegalią kavinę, o rūsyje – sporto salę su treniruokliais.

Tuos metus kaimynystėje gyvenantys žmonės mena kaip labai neramius: „berniukai“ nuolat keldavo triukšmingus pokylius, namo duris varstė raumeningi skustagalviai.

Vietoje buvusių parduotuvių pastate buvo įkurdinta kompiuteriais ir kita organizacine technika prekiaujanti įmonė.

Padėjo nupjauti galvą ir ranką

Kas atsitiko L.Rasiuliui, paaiškėjo tik 2002-ųjų liepą, kai į teisėsaugininkų rankas įkliuvo 1999-ųjų sausio 25 dieną prokurorą Gintautą Sereiką nušovęs panevėžietis Artūras Varnas.

Žudikas ne tik išdavė nusikaltimo užsakovą, „tulpinių“ gaujos narį Valdą Blinkevičių, vėliau pasikorusį Lukiškių tardymo izoliatoriaus kameroje, bet atskleidė ir kitus kraupius darbus, prie kurių buvo prisidėjęs.

A.Varnas papasakojo, kad 1999-ųjų pavasarį su broliais Valdu ir Dariumi Blinkevičiais jų automobiliu nuvažiavo į mišką.

Bagažinėje buvo žmogaus lavonas. Kaip vėliau paaiškėjo, ten gulėjo nušauto verslininko L.Rasiulio kūnas.

Broliai Blinkevičiai ir A.Varnas sukrovė laužą ir ėmėsi mėsinėti verslininko lavoną. A.Varnas prisipažino padėjęs nupjauti negyvėlio ranką ir galvą.

Vėliau nusikaltėliai išniekintus palaikus sukrovė į laužą ir padegė.

Slogi praeitis baimės nekelia

Po verslininko L.Rasiulio dingimo namas Marijonų gatvėje tapo net 5 žmonių nuosavybe. Savininkų pastangos jį parduoti ilgą laiką buvo bevaisės.

Pasak R.Čepienės, prieš bendrovei „Verslo resursai“ įsigyjant šį pastatą, ji pati į namo istoriją ir čia vykusias dramas nesigilinusi.

Kad naujai nupirktame pastate buvo nužudytas žmogus ir kad šis namas kurį laiką buvo priglaudęs žiaurumu garsėjusią „tulpinių“ gaują, verslininkė sužinojo tik vėliau.

Buvusių namo savininkų klausinėti detalių apie anuometinius įvykius R.Čepienė neišdrįso.

„Smalsauti atrodė nepatogu ir netaktiška“, – sakė verslininkė.

Paklausta, ar slogią praeitį menantis pastatas ateityje čia įsikursiantiems gyventojams nekels baimių ir ar jos vadovaujamos bendrovės darbuotojai priekinėje namo dalyje įrengtoje kontoroje galės ramiai darbuotis, R.Čepienė atsakė: „Per pastaruosius 15 metų palaidojau visus savo artimuosius. Remdamasi tokia logika, turėčiau bijoti gyventi savame name Piniavoje, kur jau gyvenu 30 metų, kur užaugo mano vaikai“.

„Verslo resursų“ vadovė neatmetė galimybės, kad, baigus įrengti name modernius butus, vieną iš jų įsigis ir ji su vyru. Gintaras Čepas yra Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus viršininkas.

Dabar penkių asmenų šeima gyvena nuosavame name Piniavoje.

[beMorkis]

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio specialistai svarsto galimybes mieste įrengti požeminio atliekų surinkimo sistemą.

Pasak Miesto ūkio skyriaus vedėjo Gedimino Juozaičio, ši idėja parsivežta iš užsienio šalių. Požeminių atliekų konteinerių aikštelių yra įsirengusios Suomija, Olandija ir kitos šalys.

„Mūsų mieste jas pirmiausia galėtume rengti centro zonoje, prie didžiųjų ar magistralinių gatvių, kapinių teritorijose. Jei kitų metų Panevėžio biudžete bus rasta lėšų nors vienai požeminei ar pusiau požeminei atliekų surinkimo aikštelei, miestas taps švaresnis ir gražesnis. Be to, bus sutaupoma konteinerių aptarnavimo išlaidų, mat dabartiniai miesto konteineriai yra 1,1 kub.m talpos, o plastikiniai požeminiai arba pusiau požeminiai – iki 5 kub. m“, - teigia G.Juozaitis.

Pirminiais apskaičiavimais, vienai aikštelei įrengti reikėtų apie 50 tūkst. Lt.


Asta Sarapienė
Vyr. ryšių su visuomene specialistė

gal kas zinot kaip tai turetu atrodyt? ir koks pozemines atlieku surinkimo sistemos veikomo principas?
tos atliekos kaskokias vamzdiais turetu keliaut i savartyna ?

[Samsung]

gal kas nors zino koki automobiliu salona stato gale Panevezio vaziojant i autostrada Vilnius Kaunas ?

[Edgaex]

Panevėžyje numatoma statyti logistikos centrą

Panevėžyje numatoma statyti naują apie 30 mln. litų vertės logistikos centrą. Šio centro statybos idėjai iš esmės ketvirtadienį pritarė Susisiekimo ministerijoje posėdžiavusi Viešųjų logistikos centrų plėtros ir veiklos priežiūros komisija, kuriai Panevėžio savivaldybė pristatė Panevėžio logistikos centro statybos galimybių studiją.

Komisija nusprendė, kad Panevėžio savivaldybei išsprendus planuojamo logistikos centro žemės sklypo bei investicinių lėšų klausimus, ji skatins tolesnius veiksmus siekiant įgyvendinti logistikos centro plėtros planą, pranešė Susisiekimo ministerija.

Panevėžio logistikos centro galimybių studijoje numatyta, kad šio centro plotas siektų apie 55 hektarus. Centro statyba apimtų tris etapus - šiemet būtų suformuotas žemės sklypas, per 2006-2007 metus sukurta bazinė infrastruktūra, o 2008-uosius - pastatyti pagrindiniai pastatai.

Teigiama, kad šio numatomo vykdyti projekto ekonominė nauda Panevėžio regionui būtų akivaizdi - investicijos į sandėlius atneštų daugiau kaip 500 mln. litų pajamų, naujai sukurtose darbo vietose darbo gautų apie 1 tūkst. darbuotojų, savivaldybė gautų papildomų pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos, gyventojų pajamų mokesčio, per miestą nebevažiuotų sunkusis transportas ir panašiai.

[Samsung]

VŠĮ „Socialinės ir ekonominės plėtros centras“ įsipareigojo atlikti galimybių studiją, poveikio aplinkai tyrimą, parengti techninę dokumentaciją (techninius ir statybinius projektus) bei paraišką struktūrinių fondų paramai gauti.
2005 m. birželio mėn pabaigoje sudarytas KTU Panevėžio instituto direktoriaus Algirdo Jurkausko vadovaujamas priežiūros komitetas, atsakingas už šio projekto įgyvendinimą. Komiteto nariais paskirta: Vytautas Kleiza – KTU Panevėžio instituto Fizinių mokslų katedros vedėjas; Diana Žižiūnienė – Panevėžio m. savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėja; Antanas Stoka – Panevėžio m. savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas bei Linas Černeckis – AB „Ekranas“ direktorius aptarnavimui. Taip pat Panevėžio m. savivaldybė ir KTU Panevėžio institutas delegavo atstovus suformuosiančius ekspertų tarybą, kuri vertins projekto rezultatų kokybę.
Planuojama, jog Panevėžio mokslo ir technologijų parkas, kurį sudarys verslo inkubatorius, mokslinių tyrimų centras, eksperimentinės gamybos centras ir galbūt jau įkurtas mechatronikos centras, įsikurs valstybės nuosavybės žemės sklype, esančiame Nemuno g. 33, Panevėžyje, kurį valdo Kauno technologijos universitetas patikėjimo teise. 2005 m. birželio 1 d. KTU Senatas, įvertinęs Kauno tecnologijos universiteto ir Panevėžio miesto savivaldybės, kaip potencialių mokslo ir technologijų parko steigėjų, bendros veiklos planus, nutarė leisti projektuoti mokslo ir technologijų parką žemėje, kurios plotas 2,36 ha.

[caaprius]

cia aisku ne i tema, bet paskaicius ta straipsni apie tulpiniu darbelius tai siurpu pasidaro..

[Samsung]

caaprius zinok tikrai nebesigirdi Panevezy tu tulpiniu visokiu nepalyginsi kaip Siauliose i zmones saudo kur lygis baisu tiesio girdet Panevezy to nebera kaip anksciau apsiramino biskeli nereikia bijot zinok

[Vidma]

Nors tai jau labiau panašu į rinkiminės programos pradžią, bet kaiko įdomaus tikrai yra

Planai dideli: darbams užbaigti laiko gali neužtekti? (2005.08.08.)
http://www.paneveziobalsas.lt/archyv..._from=&ucat=1&

Iki kitų savivaldybių rinkimų liko šiek tiek mažiau nei dveji metai. Lygiai tiek pat laiko Panevėžiui vadovauja konservatorius Vitas Matuzas (nuotraukoje) ir jo komanda.
Išskirtiniame interviu PB meras neslėpė, kad pats didžiausias šios kadencijos laimėjimas - gana sėkmingai
vykdoma Tarybos patvirtinta 2003-2007 metų veiklos programa. Beje, per šiuos dvejus vadovavimo Panevėžiui metus V.Matuzas buvo mesti kaltinamai viešųjų ir privačių interesų supainiojimu.
Miesto meru Vitas Matuzas išrinktas antrą kartą. Pirmoji jo kadencija - 1997-2000 metai. Nuo 2000-ųjų
balandžio iki spalio jis buvo mero pavaduotojas. Tų pačių metų spalio 8 dieną išrinktas į Lietuvos Seimą.
Tačiau, prasidėjus Savivaldybių rinkimams, 2003 metais V.Matuzas atsisakė Seimo nario mandato ir dalyvavo
vietos savivaldos rinkimuose. Nuo balandžio 10 dienos konservatorius išrenkamas Panevėžio meru.

Sukurtas miesto strateginis planas

- Praėjo daugiau kaip dveji metai, kai antrą kartą tapote miesto meru. Kokiais nuveiktais darbais galėtumėte didžiuotis?
- Labai sunku skirstyti tas dvi kadencijas. Pradėsiu nuo „Aukštaitijos vandenų“ vandenvalos projekto.
Sprendimą miesto Taryba priėmė dar 1999 metais, o sutartis rekonstrukcijai su Panevėžio statybos trestu
pasirašyta prieš dvi savaites. Rekonstrukcijai atlikti skirta apie 10 milijonų eurų. Štai kiek metų truko,
kol projektas buvo pradėtas įgyvendinti. Yra tokių projektų, kuriems reikia labai daug laiko, kol gaunami
pinigai ir pradedami darbai.

- Prisiminkite antrosios kadencijos pradžią. Kas buvo svarbiausia?
- Žinoma, miesto strateginio plano įgyvendinimas. Taryba patvirtino 2003-2007 metų veiklos strategiją,
buvo numatytos svarbiausių darbų gairės iki 2013 metų. Tai yra mūsų rinkimų pažadų vykdymas. Esu patenkintas
padarytais darbais. Pajėgumus įvertinome teisingai. Darbai, kurie buvo numatyti, vykdomi 70 procentų. Nėra
nė vieno projekto, kuris būtų pradėtas ir nebaigtas.

Sporto kompleksas bus

- Ar išskirtumėte kokį nors vieną projektą?
- Pirmiausia Savivaldybėje buvo įkurtas Investicijų skyrius. Jo veikla pasiteisino. Pradėsiu nuo universalios
sporto arenos projekto. Dėl sporto komplekso projekto finansavimo atsakymą turėjome gauti liepos 1 dieną. Bet,
kaip aiškino Ūkio ministerija, pirmiausia svarstomi privataus verslo techniniai projektai, o vėliau viešieji.
Kol kas konkretaus atsakymo neturime, bet politinis sprendimas, kad Panevėžio ir Šiaulių kompleksai - nacionalinės svarbos objektai, yra. Teko bendrauti su specialistais iš sostinės, kurie patvirtino, jog šis projektas Panevėžyje bus įgyvendintas.

- Kodėl tuo esate įsitikinęs? Juk šiauliečių multifunkcinio komplekso statyba pakibo ant plauko.
- Ūkio ministro vizitas Panevėžyje leidžia taip galvoti. Jo pirmas pasakytas sakinys: pinigai Panevėžio sporto
arenai yra. Belieka laukti atsakymo iš Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA), kad mūsų pateikta projekto
paraiška gaus finansavimą.

- Sakėte, kad atsakymą iš LVPA turėjote gauti liepos 1 dieną. Jau rugpjūčio pradžia. Kodėl taip vėluojama?
- Vėluojama todėl, kad LVPA nespėja. Pateiktų projektų labai daug. Jų nespėjama peržiūrėti, bet esu įsitikinęs,
kad šis projektas bus įgyvendintas. Patvirtinus projektą statybos turėtų trukti 18 mėnesių. Gavus finansavimą
darbus planuojama pradėti 2006 metų pavasarį.

Miestas tapo turtingesnis

Pasak mero, puiku, kad šalia sporto komplekso iškils vandens pramogų parkas. Jo statyba 8000 kvadratinių metrų plote prasidės kitų metų pavasarį. Jei taip įvyks, Panevėžys turės ne vieną vandens parką. Tokio parko atsiradimas - ir „Babilono“ pramogų centro planuose. V.Matuzas mano, kad nuo 2003 metų Panevėžys tapo turtingesniu miestu, nes valstybinė Kultūros ir poilsio parko žemė perduota valdyti Savivaldybei.

Pasirinktas kelias teisingas

- Kas dar išskirtino įvyko per tuos dvejus metus?
- Miesto strateginiame plėtros plane daug vietos užima Logistikos centras. Miesto Taryba įpareigojo iki rugsėjo
31 dienos išpirkti žemės sklypus iš privačių žemės savininkų būsimajam Logistikos centrui. Turime numatyti, kiek
reikia žemės, nuspręsti, kiek lėšų tam prireiks. Kartu vyko kitas procesas. Šalyje atrinkti keturi sklypai, kuriuose turės atsirasti logistikos centrai. Mūsų logistikos centro projektas - tarp geriausių. Tokį įvertinimą išgirdau Ūkio ministerijoje.

- Kur dar Lietuvoje turėtų atsirasti tokie logistikos centrai?
- Pagrindiniai turėtų iškilti Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune. O pagal poreikius numatytos dar dvi vietos: Šiauliuose ir Panevėžyje. Atsižvelgdamas į mūsų įdirbį ūkio ministras pritarė, kad būtų rengiamas Vyriausybės nutarimo projektas, jog Panevėžio logistikos centras būtų skelbiamas nacionalinės svarbos objektu.

- Kada paaiškės, ar jis bus skelbiamas tokiu objektu?
- Trečiadienį greičiausiai rinksis susisiekimo ministro įsakymu sudaryta komisija. Mane patikino, kad tokį sprendimo projektą būtinai reikia teikti Vyriausybei tvirtinti. Juk mūsų logistikos centro atsiradimu suinteresuoti verslininkai, apskrities savivaldybių vadovai.

Logistikos centras - dar planai

- Kiek laiko dar prireiks, kad logistikos centras taptų realybe?
- Sunku prognozuoti. Nemažai laiko užims žemės įsigijimas. Vėliau teks diskutuoti, ar logistikos centras bus valstybinė įmonė, ar viešoji.

- Jūs neatsakėte į klausimą, kada logistikos centras bus ne tik planai. Juk kalbama apie jį ne vieneri metai.
- Kalbėti pradėjome tuo pat metu, kaip ir apie universalią sporto areną. Sparčiau į priekį juda sporto arenos darbai. Apie atsiradimo datas dabar nedrįsčiau kalbėti. Po Vyriausybės priimtų nutarimų, manau, niekas nebedrįs abejoti, kad logistikos centras atsiras Panevėžyje.

Kai kuriuos darbus užmiršo

Panevėžio meras kalbėjo apie termofikacinę elektrinę, žvyruotų gatvių asfaltavimą, būsimus V.Žemkalnio gimnazijos remonto darbus. Užsiminė apie Pilėnų pagrindinės mokyklos statybą, regioninį sąvartyną. Tačiau miesto vadovas negalėjo pasakyti, kiek tiksliai pinigų per jo vadovavimo miestui laikotarpį pasiekė Panevėžį. „Neskaičiavau. Reikėtų pasidomėti“, - teigė V.Matuzas.
Meras neužsiminė apie problemas su „Babilonu“. Dėl galimo viešųjų ir privačių interesų pažeidimo teko kreiptis į Seimo etikos ir procedūrų komisiją. Buvo užmirštas Autobusų stoties iškeldinimo iš centro klausimas. O užsiminus apie požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimą miesto centre meras prasitarė: „Greičiausiai teks palūkėti. Rinksimės Pilėnų pagrindinės mokyklos statybas, nes miestui reikia švietimo įstaigos“.

Darbai turi tęstis

V.Matuzas tikino, kad pažadai rinkėjams vykdomi: „Niekuomet nieko nepadarysi iki galo. Nes po metų bus kiti iššūkiai. Drąsiai galiu tvirtinti, kad neužmirštas nei vienas punktas, nei vienas pažadas rinkėjams. Viskas daroma. Ar spėsime iki kadencijos pabaigos - kitas klausimas. Esu optimistas, bet realistas“.

Pokalbio pabaigoje meras pabrėžė, kad jo kolekcijoje yra apie tris šimtus drambliukų, kurie, anot jo paties, padeda įveikti visas susikaupusias ir iš pirmo žvilgsnio lyg neįveikiamas problemas.

[Samsung]

Matuzas jau kaip Zuokas visur statyti nori.

Panevėžiečiai ir miesto svečiai aktyviai domėjosi ir dalyvavo konkurse, kurio tikslas - išrinkti geriausias mintis apie Skaistakalnio parko atgaivinimą ir panaudoti jas rengiant Skaistakalnio parko atgaivinimo projektą. Peržiūrėjus atmesti 19 laiškų, kurie neatitiko nurodytų reikalavimų. Atitikusius 55 Skaistakalnio parko idėjos pasiūlymus komisijos nariai per savaitę perskaitys ir įvertins balais. Numatoma, kad rugpjūčio 24 dieną bus paskelbti konkurso nugalėtojai, kurių laukia vertingos premijos. Skaistakalnio parko atgaivinimo idėjų konkursui Panevėžio miesto savivaldybė skiria 6 tūkst.Lt: už I vietą - 3000 Lt, II - 2000 Lt, III - 1000 Lt.

[TAUchix]

Matuzas jau kaip Zuokas visur statyti nori.

Panevėžiečiai ir miesto svečiai aktyviai domėjosi ir dalyvavo konkurse, kurio tikslas - išrinkti geriausias mintis apie Skaistakalnio parko atgaivinimą ir panaudoti jas rengiant Skaistakalnio parko atgaivinimo projektą. Peržiūrėjus atmesti 19 laiškų, kurie neatitiko nurodytų reikalavimų. Atitikusius 55 Skaistakalnio parko idėjos pasiūlymus komisijos nariai per savaitę perskaitys ir įvertins balais. Numatoma, kad rugpjūčio 24 dieną bus paskelbti konkurso nugalėtojai, kurių laukia vertingos premijos. Skaistakalnio parko atgaivinimo idėjų konkursui Panevėžio miesto savivaldybė skiria 6 tūkst.Lt: už I vietą - 3000 Lt, II - 2000 Lt, III - 1000 Lt.

Joo, ir aš čia dalyvavau pirmame etape, bet kadangi netiksliai buvo suformuluotos konkurso sąlygos (kurios netgi keitėsi konkurso eigoje), tai nors ir laišką išsiunčiau, bet spėju mano rašliava atsidūrė tapr tų 19

[TAUchix]

Va radau tą savo rašliavą, gal kam bus įdomu

Visi puikiai suprantame, kad kuo daugiau laisvalaikio praleidimo vietų ir formų yra mieste, tuo jis yra patrauklesnis gyventojams ir miesto svečiams. Džiugu, kad Panevėžyje kuo toliau tuo daugiau atsiranda būdų, kaip galima maloniai praleisti laisvalaikį, tačiau miesto parkai nėra pakankamai panaudojami organizuojant miesto gyventojų poilsį. Norint Skaistakalnio parką paversti traukos centru, reikia jame įgyvendinti nemažai naujovių.

Visų pirma parką reikia sąlyginai padalinti į dvi zonas: aktyvaus ir pasyvaus poilsio. Riba tarp šių zonų galėtų būti šalia pėsčiųjų tilto per Nevėžį, į pietus nuo tilto. Tuomet šiaurinėje parko dalyje būtų galima sudaryti sąlygas poilsiauti aktyviai, o pietinėje, didesnėje dalyje – pasyviai.

Aktyvaus poilsio zonoje šalia upės vingio siūlyčiau padaryti paplūdimį, jame įrengti tinklinio ir futbolo aikšteles. Norint, kad ir paaugliai pamėgtų šią vietą, reikia pastatyti riedlentininkams, riedutininkams ir BMX dviračių sporto mėgėjams skirtas rampas (tokios yra įrengtos Vilniuje šalia Baltojo tilto). Aktyvų poilsį daugiausia rinktųsi jauni žmonės, todėl norint užtikrinti jiems malonią atmosferą šioje zonoje (ar bent jos dalyje) būtų galima leisti jiems patinkančią muziką.

Pasyvaus poilsio zona visų pirma būtų skirta pasivaikščiojimui, todėl reikėtų išplėsti takų tinklą. Viešint Kopenhagoje labai patiko parkuose žydintys dideli gėlynai, po kuriuos galima ir pasivaikščioti. Skaistakalnio parke būtų galima padaryti dar geriau – sukurti tematinį gėlyną. Manau ne vienam įdomus pasirodytų Lietuvos teritoriją primenantis gėlynas, kuriame būtų išskirti didieji miestai, o vakarinė dalis remtųsi į Nevėžį – asociacija į Palangos pajūrį. Viename Kopenhagos parkų ypač įsiminė iš gyvatvorių išaugintas labirintas. Manau tai taip pat būtų puiki pramoga ir jaunam, ir senam.

Teritorijoje tarp šių dviejų parko zonų būtų galima išvystyti aptarnavimo ir paslaugų sferą. Norint patenkinti ilgai parke užsibūnančių žmonių poreikius čia reikėtų įrengti maitinimo įstaigų kompleksą, pirmosios pagalbos punktą, viešuosius tualetus, saugomą dviračių aikštelę bei vaikų žaidimų aikšteles. Visa tai sutelkti vienoje vietoje patogu todėl, kad būtų daug paprasčiau vienu metu prižiūrėti ir dviračių aikštelę, ir bežaidžiančius vaikus bei stebėti paplūdimį ir ant rampų besitreniruojantį jaunimą.

Parko patrauklumą be abejonės lemia ir bendra tvarka. Visada nupjauta žolė ne tik pagerintų estetinį vaizdą, bet ir apsaugotų nuo erkių, nors visiškai apginti parko lankytojus nuo šių ligų platintojų galėtų teritorijos purškimas. Teritorijos trauką padidintų ne tik tvarkingi suoliukai, sutvarkytos upės krantinės, bet ir specialiai parkams skirta veja, kuri traukte trauktų atsisėsti ir pailsėti. Taip pat norint užtikrinti švarą reiktų žmonėms neleisti vedžioti gyvūnų, dėl kurių kartais galima pasijusti labai nesaugiai. Parko lankomumą ne tik šviesiu paros metu iš dalies užtikrintų iki vėlumos čia veikiančios kavinės bei restoranai, tačiau bene svarbiausia yra geras apšvietimas.

Net ir įgyvendinus geriausius sumanymus parkas niekada netaps patraukliu, jeigu nebus patogaus susisiekimo. Jau minėta saugoma dviračių aikštelė panaikintų šią problemą dviratininkams, tačiau siūlyčiau atsižvelgti ir į miesto centrą nuosavu ar viešuoju transportu atvykusius žmones. Juos nuo Senvagės į Skaistakalnio parką ir atgal palei Nevėžį galėtų pavėžėti Lėlių vežimo teatro traukinukas, o įvairių švenčių metu vaikams neapsakomas džiaugsmas būtų pasivažinėti Poni arkliuko traukiamu vežimu. Norintys savo jėgomis keliauti tarp Senvagės ir Skaistakalnio parko tai galėtų padaryti vandens dviračiais. Taip jie taptų ne tik aktyvaus laisvalaikio praleidimo, bet ir transporto priemonė, nes išsinuomavus vandens dviratį prie Senvagės, jį būtų galima pristatyti kitame nuomos punkte prie Skaistakalnio parko šalia pėsčiųjų tilto per Nevėžį (arba atvirkščiai). Vystant vandens transportą Nevėžio upe reikėtų įrengti valčių nuomą, plukdyti žmones paprasta ar motorine valtimi, kurios maršrutas ateityje galėtų siekti ir Kultūros ir poilsio parką.

Susisiekimo priemonės tarp Senvagės ir Skaistakalnio parko suartintų šias dvi laisvalaikio ir poilsio zonas, todėl ilgainiui jos tarsi susijungtų ir pritrauktų didelį būrį panevėžiečių ir miesto svečių.

[Vidma]

Premjeras teigiamai vertino Aukštaitijos sostinės užmojus
Panevėžio Balsas (2005.08.20.)

Panevėžyje vakar apsilankęs ministras pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas apžiūrėjo vietas, kur bus naujoji miesto universalioji sporto arena ir logistikos centras. Viešnagės metu premjeras teigiamai įvertino grandiozinius Aukštaityjos sostinės užmojus statyti nacionalinės svarbos objektus

Jonas Kazakaitis
tel. 845502021
jonas@paneveziobalsas.lt

Vyriausybės vadovas su palyda vakar pavakare apsilankė ties Parko ir Nemuno gatvių sankryža esančiame miesto Kultūros ir poilsio parke, kur bus statomas universalus Panevėžio sporto kompleksas. Priemjerą lydėjo miesto meras Vitas Matuzas, vicemeras Kastytis Vainauskas, kiti miesto Savivaldybės ir Vyriausybės atstovai.

A.M.Brazauskas susipažino su didžiosios sporto arenos projektu, kuri pristatė Panevėžio miesto tarybos sekretoriato vyriausiasis sporto specialistas Vidmantas Urbonas. Aptarime dalyvavo meras ir kiti Savivaldybės atstovai.

Pasak V.Urbono, Panevėžio sporto arena bus antroji pagal dydį šalyje, po Vilniaus "Siemens" arenos. Šio grandiozinio statinio vertė - 63 mln. litų. 48 mln. litų jau skyrė Europos Sąjunga iš struktūrinių fondų. Dar 15 mln. litų - Panevėžio savivaldybė iš miesto biudžeto.

Žadėjo Vyriausybės paramą

Šalies premjeras sakė teigiamai vertinąs būsimąją sporto areną ir žadėjo Vyriausybės paramą. Jis pranešė, kad artimiausiame Vyriausybės posėdyje bus svarstoma, ar patvirtinti Panevėžio sporto arenos statyboms reikalingų lėšų dalį iš tų, kurias skyrė ES fondai.

Kaip minėjo A.M.Brazauskas, šiuo metu kultūros ir sporto plėtrai šalyje iš ES fondų yra skirta apie 300 mln. litų. Kadangi Panevėžio arena pripažinta valstybinės svarbos objektu, tikėtina, kad lėšos jos statybai bus skirtos greitai.

Pasak miesto vyriausiojo sporto specialisto V.Urbono, busimoji sporto arena užims 10 kv. metrų plotą (Panevėžio Balso žurnalistai mėgsta statyti mikro statinius, neseniai "Babiloną" pastatė ant 30 kv. mėtrų ) ir talpins 5200 žiūrovų. (Patikslinimas: bendras plotas 42000 kv metrai, universali sporto ir kitų renginių 5288 vietų salė, 1308 sėdimos vietos parteryje, 620 sėdimos vietos VIP ložėse, 464 sėdimos vietos VIP tribunose, stacionarus olimpinio (250 metrų) ilgio dviračių trekas.) Po jos stogu tilps krepšinio arena, dviračių trekas, čia bus rengiamos ir kitų sporto šakų varžybos. Areną bus lengva paversti koncertų sale. Šalia jos planuojama pastatyti vandens pramogų centrą, ledo rūmus, dengtą kortų (tėniso kortų)
kompleksą.

Kaip sakė V.Urbonas, jei pinigai būtų skirti artimiausiu metu, būtų surengtas konkursas statybos rangovams ir darbai prasidėtų artimiausią pavasarį. Universalioji Panevėžio arena būtų baigta statyti per porą metų.
Vėliausia data, kada turėtų būti pastatyta naujoji sporto arena, - 2011 metai. Tačiau tikimasi, kad ji bus baigta gerokai anksčiau.

Lankėsi būsimo logistikos centro vietoje

Prieš išvykdamas iš Panevėžio ministras pirmininkas dar stabtelėjo rajone. Čia A.M.Brazauskas lankėsi Pažalvaičių kaime, šalia kurio planuojama įkurti Panevėžio logistikos centrą.
Logistikos centras iškils vietovėje tarp J.Janonio gatvės ir Via Baltica aplinkelio bei geležinkelio linijos.
Panevėžio valdžios atstovams buvo svarbu parodyti premjerui ir šią vietą, nes prieš porą dienų logistikos centro idėjai buvo pritarta Susisiekimo ministerijoje. Artimiausiu metu šis projektas gali būti pripažintas nacionalinės svarbos ir pradėtas įgyvendinti.
Viešųjų logistikos centrų plėtros ir veiklos priežiūros komisijai logistikos centro statybos galimybių studiją pristatė Panevėžio savivaldybė. Komisija nusprendė skatinti logistikos centro plėtrą, jei Panevėžio savivaldybė išspręs planuojamo logistikos centro žemės sklypo ir investicinių lėšų klausimą.

Galimybių studijoje numatyta, kad būsimo logistikos centro bazinė infrastruktūra ir pastatai bus pastatyti iki 2008 metų. Logistikos centras užimtų 55 hektarus. Investicijos į sandėlius, kaip tikimasi, atneštų daugiau kaip pusę milijardo litų pajamų. Būtų sukurta apie 1000 naujų darbo vietų.

[Architect]

Panevėžys varo baimę

Na tikrai gražu pažiūrėt! Norėsi - turėsi, taip sakant...Statybos juda visur, nors realiai tikrą pajėgumą lietuviai pasieks, mano nuomone, dar po kokių 8 metų. Dabar čia tik išrinktieji juda.

[Samsung]

Architect kodel Panevezys varo baime? cia ne Siauliai jaigu ka gatvese nesaudoma i zmones