Green Hall (SBA bokštas)

[Tomizmas]

Pastatas man asmeniškai tikrai Vilniuje vienas gražiausių, prie vingio gerai dera, o kai pasiskaitai apie pastato koncepciją - iš viso atrodo super... Gal tokie "žalieji" pastatai Vakaruose ir ne naujiena, bet Lietuvai tokių būtinai reikia. Norėtųsi tikėti, kad vieno tokio pastato atsiradimas kažkiek kilstelės mūsų architektūros kartelę, ir ateityje dauguma pastatų bus statomi naudojant panašias technologijas, ne vien "darant babkes", bet siekiant sukurti tikrai normalią ir kokybišką aplinką dirbsiantiems jame. Šiais laikais, kai daugeliui reikia greito pinigo, to labiausiai ir trūksta.

[debesiukupieva]

besileidžiančios saulės atspindžiai

[doncius]

truputis vaizdų iš vidaus ir būsimo interjėro
http://www.lrytas.lt/videonews/?id=1...56279125&sk=16

[oranger]

Green Hall miesto kontekste

[BrokenCloud]

Bet jau LRyto repozrazas... dieve dieve... o kazkada LRytas buvo "geras" laikrastis.

Labai normalus reportažas. Nesuprantu, kam tuos pinigus svetimiems 'investuotojams' reikia mokėti, atrodome kaip bananų respublika. Klausimas taip pat, kam tokiam turtingam bankui reikia tų mokėjimų...

[rat]

Tai lietuvisai dirbs "smegenyse" aptarnaujančiuose Barclays Vakarų Europą? Interesting

[blitz]

Labai normalus reportažas. Nesuprantu, kam tuos pinigus svetimiems 'investuotojams' reikia mokėti, atrodome kaip bananų respublika. Klausimas taip pat, kam tokiam turtingam bankui reikia tų mokėjimų...

Taigi ten aiškiai pasakyta, kad ta dotacija atsipirks greičiau nei per du mėnesius. Labai sveikinantis ūkio ministerijos projektas, daugiau tokių.

[praetor]

Labai normalus reportažas. Nesuprantu, kam tuos pinigus svetimiems 'investuotojams' reikia mokėti, atrodome kaip bananų respublika. Klausimas taip pat, kam tokiam turtingam bankui reikia tų mokėjimų...

Kalbant tavo kategorijom galima sakyt, kad bananų respublikoj elektros nėr. Žodžiu, vien pliusai, nėr net ko ir burną aušint.

Kam tie mokėjimai, kurie per du mėnesius atsiperka irgi mįslingi. Gal dar kokie "pagelbėjimai" egzistuoja...

[Carpenter]

Keletą Green Hall interjero nuotraukų galima rasti čia:

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija,
Konkursas „Už darnią plėtrą“ 2009
http://www.lntpa.lt/index.php?id=490

Tuo pačiu yra ir kitų projekte dalyvaujančių NT projektų nuotraukų.

[Nikas]

[Carpenter]

2010 m. kovo 5 d. oficialiai atidaromas "Barclays" Technologijų Centras Vilniuje.

Ta proga:

[aviDer]

Vilniuje atidarytas „Barclays“ Technologijų Centras

Kovo 5 d., „Barclays“ pasaulinės mažmeninės bankininkystės padalinys Vilniuje oficialiai atidarė Technologijų Centrą. Sausio mėnesį įsteigtame centre jau dirba 280 žmonių, o metų pabaigoje darbuotojų skaičius turėtų išaugti iki 400-500.

„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie Lietuvos ekonominio ir IT sektoriaus šalyje vystymosi. „Barclays“ pasirinko Vilnių dėl galimybės šiame mieste įdarbinti daug aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir čia sukurtos pasaulinio lygio infrastruktūros. Mūsų lūkesčiai buvo viršyti, ir tai rodo sparčiai augantis darbuotojų skaičius bei paslaugų lygis, kurį jau pavyko pasiekti“, - atidarymo metu sakė „Barclays“ pasaulio mažmeninės bankininkystės informacinių technologijų vadovas Jim Ditmore.

Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, Ūkio ministras Dainius Kreivys ir „Barclays“ atstovai.



Centras Vilniuje yra vienas iš keturių centrų pasaulyje, teikiančių IT paslaugas „Barclays“ pasaulio mažmeninės bankininkystės padaliniui, todėl turi strateginę reikšmę banko IT sektoriaus aptarnavimui. Kiti trys technologijų centrai veikia Jungtinėje Karalystėje, Singapūre ir Indijoje.

„Barclays“ Lietuvoje planuoja ilgalaikę veiklą, kuri prisidėtų prie šalies ekonomikos plėtros. „Barclays“ siekia paversti IT sektorių Lietuvoje klestinčia pramonės šaka steigdamas naujas nuolatinio darbo vietas IT profesionalams bei pirkdamas paslaugas ir produktus iš tiekėjų bei įmonių, su kuriomis sudaromos sutartys.

Kita svarbi „Barclays“ strategijos Lietuvoje dalis yra aktyvus įsitraukimas į švietimo institucijų rėmimą ir specialistų IT ir inžinerijos srityse auginimą. 2009 metų spalio mėn. „Barclays“ su Vilniaus universitetu pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią „Barclays“ teikia rekomendacijas informatikos studentų akademinėms programoms ir padovanojo dėstymui reikalingos medžiagos bei įrangos. Šiemet „Barclays“ atnaujino keturias informatikos klases Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete (MIF) ir vieną klasę Vilniaus licėjuje, kurioms padovanojo kompiuterinės ir kitokios modernios įrangos.

Nuo 2010 m. rugsėjo „Barclays“ planuoja kasmet priimti mažiausiai po 5 Vilniaus universiteto, o nuo 2011 metų vasario mėnesio – po 5 Kauno technologijos universiteto absolventus.

VIDEO

[.junkie]

Pastatas aišku diskutuotinas, bet jeigu savo stilobatą susitvarkytų, taptų labiau "į kontekkstą", nes dabar ŽALIASIS su asfaltuoto parkingo aplinkui "padu" tiesą sakant nesiderina. Stebėsim toliau

[WooHoo]

Straipsnis L.ryte:
http://www.lrytas.lt/-12711009541268...%C5%BEiams.htm
Yra naujų foto..

[gytisl]

Ką teko girdėti:
Prie šio projekto plušėję lietuvių architektai pasakojo, kad architektūrinė dalis visą laiką plaukė iš Danijos, patys lietuviai projektavo požeminį ir antžeminį parkingus. Tokie asfalto ir trinkelių plotai užsakovo pageidavimas, dėl palankesnio investicinio veido. Pastato konstrukcija buvo pakeista dėl dviejų dalykų - bent 2-3 kartus didesnių statybos kaštų ir vystytojų dievo kvadrato, kadangi naudingas plotas buvo bent 3000 m2 mažesnis. Dvigubas fasadas irgi turėjo būti kitoks, bandymais nustatyta, kad tokie fasadai patikimai veikia esant 60 cm tarpui tarp stiklų, šiuo atveju tarpas susitraukė iki 10 cm. Beje tie 60 cm skirti ir stiklo valymui iš vidaus. Taigi ar pasiteisins lietuviškas dvigubo fasado variantas matysim. Pastato apšvietimui irgi gerokai pataupyta, vėl gi pasirinktas pigesnis variantas. Beja viena bobute sakė, kad ''Barclays'' pageidauja išsinuomuoti visą pastatą, dabar lyg turi 6 aukštus.

[gytisl]

Vakar 13.00 LAS organizavo ekskursiją. Ka galiu pasakyt, viduj stebuklų nėra, architektai kremtasi, kad nuomininkų daugiau nei vienas, todėl apie vieningą interjerą nera ka ir kalbėt.

[gytisl]

Panoramos per purvinus langus ir nuo stogo

[WooHoo]

Ką teko girdėti:
Prie šio projekto plušėję lietuvių architektai pasakojo, kad architektūrinė dalis visą laiką plaukė iš Danijos, patys lietuviai projektavo požeminį ir antžeminį parkingus. Tokie asfalto ir trinkelių plotai užsakovo pageidavimas, dėl palankesnio investicinio veido. Pastato konstrukcija buvo pakeista dėl dviejų dalykų - bent 2-3 kartus didesnių statybos kaštų ir vystytojų dievo kvadrato, kadangi naudingas plotas buvo bent 3000 m2 mažesnis. Dvigubas fasadas irgi turėjo būti kitoks, bandymais nustatyta, kad tokie fasadai patikimai veikia esant 60 cm tarpui tarp stiklų, šiuo atveju tarpas susitraukė iki 10 cm. Beje tie 60 cm skirti ir stiklo valymui iš vidaus. Taigi ar pasiteisins lietuviškas dvigubo fasado variantas matysim. Pastato apšvietimui irgi gerokai pataupyta, vėl gi pasirinktas pigesnis variantas. Beja viena bobute sakė, kad ''Barclays'' pageidauja išsinuomuoti visą pastatą, dabar lyg turi 6 aukštus.

Tarpas tarp vidinio ir išorinio stiklo svyruoja maždaug taip nuo 170 iki 280 mm (kadangi išorinis stiklas yra ne lygiagretus vidiniam stiklui).
60 cm tarpo principas galioja tik jei būta standartinis dvigubas fasadas, kai
vėdinimas vyksta ~ taip - aukšto apačioje oras įsiurbiamas, aukšto viršuje (arba net sekančio aukšto) išmetamas. Šiame projekte oras cirkuliuoti gali praktiškai per visas puses, todėl ir nereikalingas toks tarpas.
Dėl stiklo valymo - tas buvo išspręsta padarant absoliučiai visas skaidrias dalis varstomomis iš vidaus.

Taip, kad blogai teko girdėti..

[Analitikas PlėtRa]

Tamsta, kaip suprantu su fasadais dirbantis, gal galėtumėt žmoniška kalba mažiau suprantantiems paaiškinti, kuo skiriasi "standartinis" dvigubas fasadas nuo to, kurį susikonstravo Green Hall (Hrono darbas?)? Kada jis koks reikalingas ir nuo ko priklauso, kas gaunasi su tuo vėdinimu tada priklausomai nuo jo? Ir kiek skirasi įprastinio ir dvigubo bei "standartinio" dvigubo fasado įrengimo kaštai?

[Jegermeister]

Tamsta, kaip suprantu su fasadais dirbantis, gal galėtumėt žmoniška kalba mažiau suprantantiems paaiškinti, kuo skiriasi "standartinis" dvigubas fasadas nuo to, kurį susikonstravo Green Hall (Hrono darbas?)? Kada jis koks reikalingas ir nuo ko priklauso, kas gaunasi su tuo vėdinimu tada priklausomai nuo jo? Ir kiek skirasi įprastinio ir dvigubo bei "standartinio" dvigubo fasado įrengimo kaštai?

Vienas iš "tradicinių" dvigubų fasadų (beje jų yra labai daug tipų) yra įrengtas Vilniaus Akropolio biurų pastate. Jame išorinis fasadas yra sandarus lietui, nes per specialias groteles patenka tik oras į tarpfasadį, bei tame tarpfasadyje galima net vaikščioti aptarnavimo tikslais.
Viena iš pagrindinių dvigubo fasado užduočių yra "saugoti" nuo vėjo tarp fasadų esančias žaliuzi, nes jos gaminamos iš plonos skardos ir vėjas jas gali pažeisti-sulankstyti. Jei nebūtų antrojo išorinio fasado, tai esant saulėtai, bet vėjuotai dienai, žaliuzės automatikos pagalba būtų pakeltos ir neatliktų savo pagrindinės funkcijos. Žinoma dvigubas fasadas suteikia ir kitų privalumų, kaip didesnė šilumos bei garso izoliacija. Arba net tokį, kad atidarius vidinio fasado langą vėdinimui ir jo neuždarius (specialiai ar net netyčia) į patalpas visvien neprilis arba nepateks nepageidaujami asmenys...

Kainos beje priklauso ne nuo tipo, o nuo to kiek į ploto vienetą "sukišta" įvairių medžiagų bei nuo pasirinkto montavimo principo. Akropolio fasadas buvo įrenginėjamas vietoje (brangesnis ir ilgesnis montažas), o Green Hallo buvo pagamintas jau kaip atskiri elementai gamykloje (brangesnis nes reikia daugiau medžiagų) ir objekte tik su kranu "pakabintas" (pigesnis ir greitesnis monavimas).