Straipsnio neskaičiau, bet iš tarybos posėdžio girdėjau, kaip Pakalnis sakė, kad yra valstybinių įstaigų, kurios specialiai vengia arch. konkursų. Tipo buvo atvejų, kai vietoje >5000 m2 dydžio (reikalavimas yra nuo tokio ploto) projektuoja 4990 m2 ploto pastatą, kad galėtų išvengti. Bet to, kaip suprantu, atsiras mažesnės ribos visoms valstybės institucijų statyboms, ne tik savivaldybės.
Bent teoriškai lyg ir turėtų būti svarbi ir plačiai aptarinėjama naujiena (ypač architektūros/miestų forume):
Vilniaus miesto taryba po svarstymo komitetuose šiandien pritarė siūlymui papildyti ir patikslinti sąrašą objektų, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti projektų konkursus. Taip įtvirtinta sostinės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus nuostata, kad konkursas yra patikimiausias kelias rasti geriausiai architektūriniam sprendimui. Reikalavimai keisis ne tik už viešuosius pinigus, bet ir privačiai planuojamų projektų Vilniuje vystytojams. Skelbti architektūrinį konkursą bus privaloma planuojant didesnį nei 5000 kv. m pastatą miesto centre, ir tai bus taikoma įvairios paskirties – viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, gyvenamosios, religinės ir specialiosios paskirties statiniams. Likusiai miesto teritorijai architektūriniai konkursai bus organizuojami planuojant didesnius nei 10 000 kv. m administracinės, kultūros, mokslo, gydymo, sporto, gyvenamosios, religinės ir specialiosios paskirties objektus ar jų priestatus, nepriklausomai nuo finansavimo šaltinio.
Nepaisant to, kad ši schema yra iš atliekų tvarkymo taisyklių, manau atitinka faktinį miesto suskirstymą.
26. Savivaldybės atliekų surinkimo ir tvarkymo zonos (2 priedas):
26.1. šiaurinė miesto dalis – Verkių, Fabijoniškių seniūnijos, šiaurinės Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijų dalys; 26.2. rytinė miesto dalis – Antakalnio, Naujosios Vilnios seniūnijos ir šiaurinė Rasų seniūnijos dalis; 26.3. pietinė miesto dalis – Naujininkų, Panerių, Grigiškių seniūnijos, pietinė Rasų seniūnijos dalis ir pietinė Vilkpėdės seniūnijos dalis; 26.4. vakarinė miesto dalis – Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Viršuliškių, Karoliniškių, Pilaitės ir Lazdynų seniūnijos; 26.5. centrinė miesto dalis – Senamiesčio, Naujamiesčio, Žvėryno seniūnijos, pietinės Šnipiškių ir Žirmūnų seniūnijų dalys ir šiaurinė Vilkpėdės seniūnijos dalis.
Esmė (stebint metai iš metų daromas itin žalingas klaidas) yra sisteminių problemų nesprendimas platesniu (makro) lygiu. Senamiesčio gatvės visų pirma apskritai turėtų būti ne remontuojamas, o rekonstruojamos. Vieša paslaptis – remontui net projekto nereikia, todėl galima daryti betką ir belekaip.
Antra, senamiesčio gatvės turėtų būti nerekonstruojamos neparengus viso senamiesčio gatvių atnaujinimo gairių.
Trečia, senamiesčio gatvių atnaujinimo gairės turėtų būti ruošiamos kartu su senamiesčio eismo keitimo gairėmis, kai užduotis formuojama maždaug taip: 1. Tranzitinio eismo iškėlimas. 2. Radikalus senamiesčio gatvių, išskyrus senamiesčio žiediniam apvažiavimui skirtas gatves, išautomobilizavimas.
Taigi, darbų eiga turėtų būti maždaug tokia:
1. Suformuluojamos senamiesčio gatvių atnaujinimo gairės turėtų būti ruošiamos kartu su senamiesčio eismo keitimo gairėmis: - Tranzitinio eismo iškėlimas. - Radikalus senamiesčio gatvių, išskyrus senamiesčio žiediniam apvažiavimui skirtas gatves, išautomobilizavimas. - Kuo didesnio kiekio gatvių prioretizavimas pėsčiųjų ir dviračių eismui. Auto eismas vyksta kartu su minėtais dalyviais. Pilies gatvė geras pavyzdys, kuris turėtų būti taikomas beveik visam senamiesčiui.
2. Parengiama senamiesčio apvažiavimo ir kilpinio eismo schemos.
3. Gatvės rekonstruojamos: - lietvamzdžiai pajungiami į lietaus / buitinės kanalizacijos vamzdynus. Kur reikia, tiesiami vamzdynai. - šalinamas asfaltas, vietoje jo klojamos trinkelės ar panaši danga (galima galvoti tiesti virš bruko, taip jį paliekant / išsaugant bei eismo juostų paviršių sulyginant su šaligatvių paviršiumi, kad nebūtų jokių kliuvinių – bortelių ir taip toliau). - ten kur eismo juostų asfalto dangą keičiant į trinkeles reikia atlikti šaligatvių koregavimus (pločių keitimas ir taip toliau) - atliekami koregavimai, kad šaligatvių paviršius būtų viename lygyje su eismo juostomis. - visi atskiri dviračių takai, atskiri šaligatviai šalinami ir viskas apjungiama į vieną lygį. Visas eismas vyksta kartu. - g/b stulpai keičiami į estetiškus, statomi racionaliose vietose. Nuo namų fasadų nuimami troleibusų kontaktiniai laidai (jei tokių yra) ir kabinami ant stulpų kontaktinio tinklo stulpų. - per dideli ženklai keičiami į mažus, nevietoje stovintys stulpai perstatomi arba galvojama apie kitokius kabinimo būdus. Kur galima, gatvių šviestuvus bei ženklus kabinti ant fasadų, arba kelio ženklus įrengti ant stulpų, kurie būtų prie pat pastatų kokia 5-10 cm atstumu nuo jų.
Jei pinigų neužtenka rekonstrukcijai - juos kaupti kol užteks. Jei tai privataus investuotojo lėšos – galioja tos pačios kaupimo gairės.
Labai prašau tai įgyvendinti, nes tęsti Senamiesčio gatvių tvarkymą taip kaip buvo daroma (pvz Totorių) yra didelė žala tiek žmonėms, tiek miestui. Kurkime jaukų išpuoselėtą miestą.
Galit primint kodėl troleibusų laidai tvirtinami prie fasadų yra blogai, o kelio ženklai – gerai?
Asmeniškai man ir tie, ir tie tinka tvirtint į fasadą, nes praėjimai laisvesni ir vizualinė vertikalių stulpų tarša mažesnė. Atsiveria tiek fizinė, tiek vaizdinė erdvė.
Nes laidai juda ir išjudina tvirtinimus prie fasado - gadinami fasadai, ypač tai aktualu Senamiestyje. Kelio ženklai jeigu ir juda nuo vėjo, tai ne tokiu mastu.
Galit primint kodėl troleibusų laidai tvirtinami prie fasadų yra blogai, o kelio ženklai – gerai?
Asmeniškai man ir tie, ir tie tinka tvirtint į fasadą, nes praėjimai laisvesni ir vizualinė vertikalių stulpų tarša mažesnė. Atsiveria tiek fizinė, tiek vaizdinė erdvė.
Nes lokalus siknarankiai nemoka normaliai tvirtinti laidu prie fasadu. Jei paziureti Sveicarijos video jutube tikrai galima rasti kad ten vietomis siaurose gatvese laidai pritvirtinti tokiu budu ir niekam problemu nekyla
Nes lokalus siknarankiai nemoka normaliai tvirtinti laidu prie fasadu. Jei paziureti Sveicarijos video jutube tikrai galima rasti kad ten vietomis siaurose gatvese laidai pritvirtinti tokiu budu ir niekam problemu nekyla
Jei yra toks sprendimas - tada galima galvoti ir apie tvirtinimą prie fasadų. Klausimas tik kiek senamiestyje norisi prie fasadų tvirtinti laidus... Žinoma, kai kur ir stulpai bus negerai, manau, nes jie darko vaizdą.
Manau, kad visgi tinkama tema čia. Tarybai teikiami NT mokesčio tarifų pakeitimai. Keli labai įdomūs dalykai:
1 proc. punktu nuo mokesčio bazinio tarifo didėtų mokestis tiems verslams, kurie nepritaikytų pastatų neįgaliesiems, taip pat tiems, iš kurių sklindantis techninis triukšmas neatitinka nustatytų normų. Savivaldybė iki šiol gauna daugybę skundų dėl garsiai veikiančios šaldymo/vėdinimo įrangos ant komercinių pastatų.
Žemės mokesčio bazinis tarifas išliktų toks, koks galiojo iki šiol – 0,12 proc. turto vertės.
Siūloma mokestį dvigubai didinti tai žemės daliai, kurioje įrengta daugiau nei reikalaujama automobilių stovėjimo vietų, tačiau jos yra neprieinamos gyventojams. Mokestis nebūtų didinamas, jei vietoje perteklinių stovėjimo vietų būtų įrengiami želdynai, arba stovėjimo vietomis leidžiama naudotis gyventojams ne darbo metu.
Taip pat žemės mokestis didėtų, jei prie verslo objektų nebūtų užtikrinamas sklandus pėsčiųjų eismas ir tiesioginis patekimas į objektą pėsčiomis.
Siekiant dar labiau žalinti Vilnių, nuo žemės mokesčių siūloma atleisti tuos savininkus, kurie sklypuose dėl nustatyto servituto ar kitų reikalavimų negali užsiimti statyba, tačiau puoselės želdynus ir į tokias vietas laivai galės patekti miestiečiai.
Vilniaus mokesčių politika skatins patoginti miestą
,,Šiuo metu susiklosčiusi ydinga praktika, pagal kurią NŽT kontroliuoja savo pačios priimamų sprendimų teisėtumą, trukdo ginti viešąjį interesą ir prieštarauja teisėtumo principams. Be to, minėtosios sritys ir procesai priskirti Aplinkos ministerijos kompetencijai, o bendrąja politika rūpintis pavesta Žemės ūkio ministerijai. Ilgos, perteklinės valstybinės žemės sklypų perdavimo savivaldybei procedūros stabdo teritorijų planavimo ir statybos procesus.
Pertvarką įgyvendinti planuojama dviem etapais. Pirmuoju, nuo šių metų liepos 1 d., Aplinkos ministerijai būtų pavedama formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse ir perimti NŽT.
Nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybės taptų valstybinės žemės valdytojomis (patikėtinėmis) savo teritorijoje. Antruoju etapu planuojama nagrinėti ir tobulinti valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijas. Šie pakeitimai, perleidžiant dalį centralizuotai atliekamų funkcijų, savivaldai suteiktų daugiau galių. Savivaldybės galėtų skirti daugiau dėmesio pritraukti papildomų investicijų į regionus.''
Comment