Vilniaus plėtra

[Martin Van]

Vilnius savo neadekvačiu plotu išsiplietė Nepriklausomos Lietuvos laikais, 1999 metais buvo prijungtos Grigiškės.

Tarybiniais laikais, bent buvo planuojama miesto užstatymas ir kažkiek žiūrimą į ateitį, dabar kaip minėjau valdžia prijungė miestelius prie Vilniaus dėl GPM, bet niekas negalvojo kad reikia plėsti ir infrastruktūra.

Pridedu foto Vilniaus dydis apie 1993, manau ir dabar užtektų šio ploto.

Čia daugiau info apie Vilniaus plėtrą:
https://www.miestai.net/forumas/foru...C4%97lapis-vln

[Sula]

Na va, aiškiai matosi, kodėl Vilnius yra vienas iš rečiausiai apgyvendintų miestų. Didžiąją dalį žaliųjų plotų šiaurės rytuose ir pietvakariuose laisvai galima perduoti Vilniaus ir Trakų rajonams.

ESMINIS KLAUSIMAS: kas ir kada sugalvojo miškus prijungti prie miesto, ir kokiu tikslu tai buvo padaryta?

Pati idėja ko gero dar nuo tarybinių laikų ("žaliasis žiedas"). Bet kodėl 1996 m. prijungė dalį Nemenčinės ir Panerių miškų, tai man neaišku.

[Martin Van]

Dėl Nemenčinės miško sutinku, kad jis prijungtas be reikalo, bet Panerių miškas atsiduria Vilniuje, nes norėjo prijungti Panerių gamyklas, bei geležinkelio mazgus.

[Zorro]

Vilnius smarkiai praplėstas 1969 metais - nuo 153 iki 265 km² ir 1996 metais - nuo 287 iki 394 km²

[Zorro]

Dėl Nemenčinės miško sutinku, kad jis prijungtas be reikalo, bet Panerių miškas atsiduria Vilniuje, nes norėjo prijungti Panerių gamyklas, bei geležinkelio mazgus.

geležinkelio mazgus prijungtas 1957 metais, Panerių miškai 1969 metais.

[Martin Van]

Sumažinus Vilniaus plotą (Nemenčinės miškai/Antakalnis, Grigiškės, Paneriai) būtų labiau suprantama, kad tai miestas formuojant aiškias gatves, VT stoteles busimiems rajonams, taip mažinant emigraciją į rajonus, bei supratimą, kad Galgiai ir kiti miesteliai nėra Vilnius. Taip pirkdami būstus žmonės iš kart žinos kas jų laukia.

[Tomizmas]

Dėl Nemenčinės miško sutinku, kad jis prijungtas be reikalo, bet Panerių miškas atsiduria Vilniuje, nes norėjo prijungti Panerių gamyklas, bei geležinkelio mazgus.

Panerių gamyklas galima prijungti prie Vilniaus ir neprijunginėjant visų Panerių miškų. Pietinė miestui priklausančio miško riba galėtų eiti palei Vilniaus - Kauno geležinkelį. Toliau į pietus esantys miškai tarp Užusienio ir Pagirių, su Kelmijos sodais, galėtų priklausyti Vilniaus rajonui.

Grigiškės, kaip ir Lentvaris, gali priklausyti Trakų rajonui. Aš būčiau už tai, kad Vilnius baigtųsi ties Gariūnais ir Maximos baze.

[Zorro]

kad Galgiai ir kiti miesteliai nėra Vilnius. Taip pirkdami žmonės būstus iš kart žinos kas jų laukia ir tt.

Galgiai yra kaimas Vilniaus rajone (nedidelė dalis kaimo Vilniuje). Vilniaus rajone yra 4 miesteliai - Bezdonys, Maišiagala, Mickūnai, Šumskas

[Zorro]

Panerių gamyklas galima prijungti prie Vilniaus ir neprijunginėjant visų Panerių miškų. Pietinė miestui priklausančio miško riba galėtų eiti palei Vilniaus - Kauno geležinkelį. Toliau į pietus esantys miškai tarp Užusienio ir Pagirių, su Kelmijos sodais, galėtų priklausyti Vilniaus rajonui.

Grigiškės, kaip ir Lentvaris, gali priklausyti Trakų rajonui. Aš būčiau už tai, kad Vilnius baigtųsi ties Gariūnais ir Maximos baze.

Lentvaris ir priklauso Trakų rajonui, tik laukai aplink Lentvarį nuo 1996 metų priklauso Vilniaus miestui.

[Tomizmas]

Lentvaris ir priklauso Trakų rajonui, tik laukai aplink Lentvarį nuo 1996 metų priklauso Vilniaus miestui.

Žinau. Būtent dėl to ir parašiau, kad Grigiškės gali priklausyti Trakų rajonui, kaip (jam priklauso) ir Lentvaris.

Su laukais prie Lentvario tai čia irgi geras. Tamstos aukščiau įdėtame žemėlapyje su Galgiais irgi yra charakreringas pavyzdys, kai tuščias lauikas tarp Egliškių ir Dievoniškių kažkodėl priklauso Vilniaus miestui. Ir panašių pavyzdžių daug.

Jeigu Naujoji Vilnia yra Vilnius, tai Galgiai dar teoriškai gali būti Vilnius, nes sudaro su Vileika vieną bendrą ištisą namų masyvą. Bet ne - kažkodėl Galgiai ne Vilnius, o tuo tarpu miškai prie Dvarčionių ir patys Dvarčionys, niekaip nesijungiantys su pagrindine Vilniaus dalimi - ten Vilnius, laukai prie Lentvario - Vilnius, Nemenčinės miškai - Vilnius. O Zujūnai jau nebe.

Arba dar, einant iš pietų į šiaurę: Pilaitė - Vilnius, Zujūnai - ne Vilnius, Gineitiškės - ne Vilnius, Tarandė - jau vėl Vilnius, Avižieniai - jau vėl ne Vilnius. Nors praktiškai vientisas besiformuojantis (didžiojoje dalyje ploto jau ir susiformavęs) namų masyvas.

[Martin Van]

Galgiai yra kaimas Vilniaus rajone (nedidelė dalis kaimo Vilniuje). Vilniaus rajone yra 4 miesteliai - Bezdonys, Maišiagala, Mickūnai, Šumskas

Galgius įvardinau, kaip brokerių reklamuojamą "Vilnių"(bėje maža Galgių dalis priklauso Vilniaus miestui), bet turiu omenyje, kad Vilniuje pilna miestelių/kaimelių/sodų bendrijų mieste (D.Gulbinai, Pagubės sodai, Vismaliukai, Trakų Vokė ir tt.) atskirkim, kur miesteliai/kaimeliai, o kur miestas, užtenka mums ir Šnipiškių mieste.

Kai po Vilniaus miestą išmėtyti šie miesteliai/kaimeliai, tada sunku organizuoti bendrą infrastruktūra, plius tokiam plotę ir kelių tiesimas labai išbrangsta, nekalbu apie VT naudingumą, kai dėl kelių žmonių autobusas turi per miškus ir klonius važineti.

[SoulMulticast]

Osle esu gyvenęs kelis metus ir dabar tenka dažnai lankytis darbo reikalais jame, Osle sutvarkyta VT, kaip pvz mano kolegos gyvena už Oslo (Lillestriom, Dramen), jie greitai ir patogiai pasiekia miesto centrą traukiniu. Beje ofisai kuriami vietose, kuriose lengva pasiekti autobusu ar traukiniu(Skøyen). Oslo valdžia labai stengiasi palengvinti gyvenimą savo miestiečiams, o kitą mums iki Oslo kaip iki mėnulio.

Pamirsai pamineti, kad ten toks traukinys, kurio nesigirdi stovint prie begiu 50 metru atstumu. Garso ir vibracijos nera beveik absoliuciai. Kai as pamaciau pirma karta, likau soke.

[Martin Van]

Pamirsai pamineti, kad ten toks traukinys, kurio nesigirdi stovint prie begiu 50 metru atstumu. Garso ir vibracijos nera beveik absoliuciai. Kai as pamaciau pirma karta, likau soke.

Norvegijoje traukinių išvystimas labai aukštame lygyje, pavyzdžiui penktadienį po darbų sėdi į traukinį iš savo miegamojo rajono ir vykstį i savo hytte(atostogu namelis) kuris yra už 200 km, kažkur Norvegijos kalnuose.. Kelionė nesukelia jokių nepatogumu, kaip pvz Vilniuje gyvenant būtų sunku įsivaizduoti, kaip po darbo su autobusu ar traukiniu važiuoji į savo sodybą Radviliškio rajone, pirma ten net traukinys nestoja

Taip ir su Vilniaus plėtra apie nieka nepagalvota, gerai dabar o po manęs nors ir tvanas O norvegai nebijo svajoti siūlyti idėjas ir priimti kardinalius sprendimus, kaip pavyzdys to panaikino didžiausią ir opiausią miesto arterija Bispelokket https://en.wikipedia.org/wiki/Bispelokket

[ArtisLT]

Aš tai paprieštaraučiau, kad reiktų atkabinti dalį rajonų, aš atvirkčiai sakyčiau, kad reikėtų praplėsti prijungiant Lentvarį, Zujūnus, Papiškes, Riešę ir pan.

Priežąstys tokios:
1. Jei atjungsi, tai vis tiek ten žmonės liks gyventi ir dar sumažės Vilniaus gaunamas GPM;
2. Ir dabar neprijungtų rajonų gyventojai naudojasi Vilniaus infreastruktūra, dirba Vilniuje, mokyklos Vilniuje, bet mokesčius sumoka rajonams, tai realiai Vilnius išlaiko tuos rajonus ne tik tiesiogiai savo GPM dalį atiduodamas valstybei, kurį išdalina rajonams, bet ir ne tiesiogiai priimdami rajonų gyventojus.
3. Infrastruktūros reikės tiek pat, nes į tuos rajonus kelius tiesti reiks, rajone keliai bus tiesiami už Vilniaus uždirbtus pinigus, miesto autobusai jau ir dabar aptarnauja aplinkinisu rajonus ir t.t.

Dėl kitų Europos miestų, kur pateikiat kaip pavyzdžius tai reiktų išpradžių pasidometi, kodėl taip yra. o ne tiesiog copy paste iš Wiki, tai tai neatspindi realios situacijos

Aš visų miestų nežinau, bet ką gerai žinau tai apie Kopenhagą ir tie 88kv.km. neatitinka realybės. Istoriškai Kopenhaga užima mažą plotą (88kv.km kur dabar gyvena 600k žmonių) ir miestui plečiantis buvo prijungti aplinkiniai miesteliai (dabar vadinamos komunomis), kurie išlaikė savo dalinę autonomiją, o ne aplinkiniai laukai kaip Vilniuje. Viena tokia komuna - Frederiksberg netgi yra apsupta Kopenhagos komunos. Oro uostas irgi yra Kastrup, o ne Kopenhagoje. Vilniuje tai būtų atitikmuo, kad Vilniumi laikomas Senamiestis, Užupis ir Naujamiestis, o visos kitos seniūnijos turi autonomiją. Tai jeigu lyginti Kopenhagą ir Vilnių, tai reiktų imti Didžiąją Kopenhagą (Storkøbenhavns), tai yra metropoliteno teritorija. Jo urbanizuotas plotas yra 606 kv.km + dar rašo yra 300 kv.m. neurbanizuoto (tai yra miškai, pievos, paplūdimiai ir t.t.) Gyventojų - 1,3mln.Prisegtame žemėlapyje tai apibraukta raudonai. + dar yra aplinkiniai rajonai. Dar yra ir toks Sostinės regionas užimantis 2500 kv.m. ir turintis 2,2 mln gyventojų.

https://da.wikipedia.org/wiki/Hovedstadsomr%C3%A5det

Tai Gaunasi Vilnius 400 kv. m - 540000 gyventojų; Kopenhaga - 900 kv.m. - 1200000 gyv. Santykis panašus.

Su Paryžium irgi kiek pamenu yra panaši situacija, ir Paryžiumi laikoma lyg ir tik 12 mažų rajonų.

[andyour]

Norvegijoje traukinių išvystimas labai aukštame lygyje, pavyzdžiui penktadienį po darbų sėdi į traukinį iš savo miegamojo rajono ir vykstį i savo hytte(atostogu namelis) kuris yra už 200 km, kažkur Norvegijos kalnuose.. Kelionė nesukelia jokių nepatogumu, kaip pvz Vilniuje gyvenant būtų sunku įsivaizduoti, kaip po darbo su autobusu ar traukiniu važiuoji į savo sodybą Radviliškio rajone, pirma ten net traukinys nestoja

O ar greiti traukiniai Norvegijoje. Kažkodėl iš ten gyvenančių girdėjau, kad tik autobusai yra pagrindinė tarpmiestinė susisiekimo priemonė, neskaitant lėktuvų. Pats nagrinėjau jų bėgius, tai nelabai išvystyti šalies mastu.

Taip ir su Vilniaus plėtra apie nieka nepagalvota, gerai dabar o po manęs nors ir tvanas O norvegai nebijo svajoti siūlyti idėjas ir priimti kardinalius sprendimus, kaip pavyzdys to panaikino didžiausią ir opiausią miesto arterija Bispelokket https://en.wikipedia.org/wiki/Bispelokket

Ir ką jie panaikinę padarė toje vietoje? Šviesaforą?

[googleLT]

Ir ką jie panaikinę padarė toje vietoje? Šviesaforą?

Jei neklystu vietoj trijų aukštų sankryžos viena paprastą mažą žiedelį. Dronning Eufemias gate

https://goo.gl/maps/zPzEPpiVNtB2

[Martin Van]

O ar greiti traukiniai Norvegijoje. Kažkodėl iš ten gyvenančių girdėjau, kad tik autobusai yra pagrindinė tarpmiestinė susisiekimo priemonė, neskaitant lėktuvų. Pats nagrinėjau jų bėgius, tai nelabai išvystyti šalies mastu.

Norvegijos reljefas bei kaštai neleidžia per daug vystyti geležinkeliu. Aš rinkdavausi asmeniškai geležinkelį, nes mano kelionės maršrutai sutapdavo su geležinkeliu, plius Norvegijoje 200 km automobiliu važiuoji apie 4-5 valandas, traukiniu 3-4 val.

Ir ką jie panaikinę padarė toje vietoje? Šviesaforą?

Pastatė tunelį po žeme Bjørvikatunnelen, kuris nukreipė transportą nuo centro. Šviesoforus įrenginėje Vilniuje, taip mažinant spūstis.

[luknas]

Galima sumažinti Vilniaus plotą per pusę. Tik tuo atveju didelė dalis pramonės links rajone, oir naujos įmonės kursis tik rajone.

[Zorro]

Galima sumažinti Vilniaus plotą per pusę.

Iki Helsinkio.

642,045

Area (2018-01-01)
• City 715.48 km2
• Land 213.75 km2
• Water 501.74 km2

[Martin Van]

Ir dabar neprijungtų rajonų gyventojai naudojasi Vilniaus infreastruktūra, dirba Vilniuje, mokyklos Vilniuje, bet mokesčius sumoka rajonams, tai realiai Vilnius išlaiko tuos rajonus ne tik tiesiogiai savo GPM dalį atiduodamas valstybei, kurį išdalina rajonams, bet ir ne tiesiogiai priimdami rajonų gyventojus.

Kiek žinau, nemažai žmonių iš Trakų, Švenčionių, Ukmergės vyksta į Vilnių darbuotis, tad prijunkim ir juos prie Vilniaus, nemanai? Kaip gali prijungti kaimus, kaip pačiam mieste infrastruktūra veluoja 30 metų. Kai bus normalus keliai/VT/susisiekimas, tada kad ir Vievis gali būti Vilniaus dalimi.
O šiaip kaip gali miestas vystitis kai gyvenamieji kvartalai kuriasi chaotiškai, be jokios strategijos, tas pats kas miške pasistatau namą ir pykstu, kad man niekas neasfaltuoja kelio ar mano vaikams nestato darželio...

Dėl kitų Europos miestų, kur pateikiat kaip pavyzdžius tai reiktų išpradžių pasidometi, kodėl taip yra. o ne tiesiog copy paste iš Wiki, tai tai neatspindi realios situacijos

Kad Kopenhagoje esi buvęs nereiškia, kad kiti toliau Vilniaus nėra buvę. Skaityk atidžiau, Oslo aš nelyginu, nes Vilniui iki jo labai toli.

Tai jeigu lyginti Kopenhagą ir Vilnių, tai reiktų imti Didžiąją Kopenhagą (Storkøbenhavns), tai yra metropoliteno teritorija. Jo urbanizuotas plotas yra 606 kv.km + dar rašo yra 300 kv.m. neurbanizuoto (tai yra miškai, pievos, paplūdimiai ir t.t.) Gyventojų - 1,3mln.Prisegtame žemėlapyje tai apibraukta raudonai. + dar yra aplinkiniai rajonai. Dar yra ir toks Sostinės regionas užimantis 2500 kv.m. ir turintis 2,2 mln gyventojų.

Kopenhagoje, žalieji plotai pritaikyti žmonėms, pasikartosiu Vilnius 43,9% sudaro žalieji plotai iš kurių tik 7% yra parkai vietos pritaikytos žmonėms, įdomu koks santykis Kopenhagoje?
Prisegu Kopenhagos ir Vilnius vaizdeli iš palydovo atrask kur daugiau miškų.