Vilniaus plėtra

[KEdas]

VLR , ar galite patikslinti kurioje vietoje radote „vieno pavyzdžio pateikimas su tuo ‘šachas ir matas, nes taip daro užsienyje’ tonu“?
Taip pat norėtųsi sužinoti kodėl minimas tas „brangiausias rajonas tame pačiame Utrechte, panašu, yra Wittevrouwen“ ir kur jis, bei kiti „brangiausi Olandijos kvartalai“, kuriuos spėjote pažiūrėti, yra? Galite duoti nuorodas?

[VLR]

VLR , ar galite patikslinti kurioje vietoje radote „vieno pavyzdžio pateikimas su tuo ‘šachas ir matas, nes taip daro užsienyje’ tonu“?
Taip pat norėtųsi sužinoti kodėl minimas tas „brangiausias rajonas tame pačiame Utrechte, panašu, yra Wittevrouwen“ ir kur jis, bei kiti „brangiausi Olandijos kvartalai“, kuriuos spėjote pažiūrėti, yra? Galite duoti nuorodas?

Kokių nuorodų tiksliai - nelabai supratau?
Šis pigus Utrechto užmiesčio rajonas prezentacijoje buvo minimas neva įrodymui, kad Pakalnio kalbėjimas apie griežtą erdvių padalijimą yra neteisingas ir visur reikia palikti praėjimus, o siūlantiems kitaip - eiti į pensiją. Na nes užsienyje taip daro. Tačiau brangiausiuose Utrechto (ir Olandijos apskritai) miesto rajonuose tokių praėjimų nėra arba yra mažai. Tad šis konkretus rajonas nelabai ką įrodo dėl erdvių padalijimo.

[KEdas]

Kokių nuorodų tiksliai - nelabai supratau?
Šis pigus Utrechto užmiesčio rajonas prezentacijoje buvo minimas neva įrodymui, kad Pakalnio kalbėjimas apie griežtą erdvių padalijimą yra neteisingas ir visur reikia palikti praėjimus, o siūlantiems kitaip - eiti į pensiją. Na nes užsienyje taip daro. Tačiau brangiausiuose Utrechto (ir Olandijos apskritai) miesto rajonuose tokių praėjimų nėra arba yra mažai. Tad šis konkretus rajonas nelabai ką įrodo dėl erdvių padalijimo.

Manlabaigaila, tačiau matau, kad nieko nesupratote. Pristatymas buvo ne apie praėjimus, o apie miestų planavimą. Praėjimai – tik viena to planavimo dalis.

Primenu ką Pakalnis kalbėjo Urbanistikos forume. Ką jis kalbėjo prieš metus savo sienoje, deja, išsitrynė po to, kai užsiblokavo nuo manęs. Esu apie tai rašęs plačiau: https://www.facebook.com/Eduardas.Kr...D2B3GDAVfzUNyl

----
https://youtu.be/_-Pk0mUoYXg?t=17479


4:51:20 (E.K.): Šitas forumas vyksta jau keliolika metų. Kiek yra parengta tokių tvarių planų, kuriuose gyventų bent 5 tūkstančiai gyventojų, jie turėtų mokyklas, darželius, t.y. visą infrastruktūrą, kad nereikėtų jiems važinėti po miestą, kas lyg ir atspindėtų tvarumą.
Tokie, pvz. Nyderlandai turi pavyzdžių, gyvai padarytų, kur per 20 metų šalia Utrechto atsirado 100 000 gyventojų papildomas rajonas. 25 kvadratinių kilometrų. Išpirkęs 6000 namų ūkių, prisijungęs kitos savivaldybės žemes. Dabar net matosi Google žemėlapiuose, kad ten važinėjant VT, dviračiais, pėsčiomis visur yra skirtingos trasos. Akivaizdžiai matosi, kad tai buvo miesto planavimas.
Kiek mes tokių objektų turime Lietuvoje?


4:52:05 (geografė Dovilė Krupickaitė): Aš tiktai noriu paklausti: ar to reikia?


4:52:20 (E.K): Aš irgi tada noriu paklausti: gal tikrai to nereikia? Gal tikrai urvuose gyvenimas, toks savaime chaotiškas yra visai gerai? Ir to viešojo transporto nereikia? Patys urveliais žmonės išsivažinės. Gal tikrai tai gerai?


4:52:35 (Mindaugas Pakalnis): Dar jei aš galėčiau šiek tiek pratęsti... Reikia suprast, kad ten, kur viskas suplanuota ir planingai statoma, kaip jau sakiau, yra 30 kilometrų vat ta kryptim [rodo ranka]. Tai ten viskas planingai sudėliota, kaip numatyta, taip dažniausiai ir vyksta, jei nevyksta, tada... patraukia tuos, kurie nori, kad nevyktų.
Man atrodo, miestas yra procesas, jis yra pastovi kaita ir galimybių veikimui sudarymas. Ir, ta prasme, jeigu mes pastatėm gyvenamą rajoną ir jo centre padėjom mokyklą, tai nebūtinai žmonės eis iš to rajono į tą mokyklą, nes priklausys nuo direktoriaus ir mokytojų ir galbūt tėvai veš į kitą mokyklą. Mes negalim suprognozuot gyvenimo. Mes negalim suprogramuot gyvenimo. Tie, kas bandė gyvenimus suprogramuot, baigė labai blogai. Idealiai suprojektuotas Brazilijos miestas visiškai neveikia. Idealiai suprojektuota Astana yra totalus... pravalas (atsiprašau už rusišką žodį). Ta prasme, miestai yra žmonių veikimas tinkle ir mes galim tą tinklą įtakot, bet mes negalim parašyt idealaus scenarijaus. Tiek.
----


Tik priminsiu, kad kalbėjau apie vienoje liberaliausių ir demokratiškiausių pasaulio šalių (Nyderlanduose) realiai veikiantį Leidsche Rijn, t.y. Utrechto dalį, o ne apie Astaną, Braziliją ar Baltarusiją, į ką Pakalnis nukreipė savo repliką...
Leidsche Rijn buvo suplanuotas 1996-ais, kai Utrechtas planavo savo padidėjimą nuo 200 iki 300 tūkstančių gyventojų iki 2020. Dabar būtent taip ir yra, naujoji miesto dalis pilnai veikia. Joje jau yra mokyklos, parkai, darželiai, lokalus centras, važinėja VT ir t.t.
Yra daugiabučių, kotedžų, privačių namų kvartalai, tad pirkėjai gali rinktis kas jiems patinka.
Kaip tai atrodo galite pamatyti čia: https://www.google.com/.../data=!3m1!1e3!4m6!3m5...


Vėliau dar pasitikslinau.
----
https://youtu.be/_-Pk0mUoYXg?t=20271
5:37:53 (E.K): Klausimas pratęsiant. Ar mums apskritai reikalingas planavimas? Mindaugas Pakalnis, girdžiu, jau nebe pirmą kartą sako, kad pažiūrėkite 30 kilometrų į rytus, ten yra kažkoks baisus pavyzdys ir iš to reikėtų daryti išvadą, kad jokio planavimo lyg ir nebereikėtų vykdyti.
Tai ar tikrai yra taip, kad jeigu TEN yra baisus pavyzdys, tai planuoti nereikėtų? Ir nereikėtų žiūrėti net į vakarus, kur planavimas vis tiktai yra ir miestai yra vystomi tvariai.
Tai ar čia yra visų nuomonė, ar tik urbanistikos instituto (ar kaip ta nauja įstaiga vadinasi), vadovo nuomonė, kad planavimas yra atgyvenęs dalykas ir nereikia varžyti visuomenės?


5:38:35 (Daiva Matusevičė): Ir aš tą patį paminėjau, ką ir Mindaugas. Noriu pabrėžti, kad planavimas reikalingas, bet planavimo principai skiriasi nuo mūsų į rytus ir į vakarus. Labai norėtųsi matyti planavimo principus, kurie nuo mūsų į vakarus. t.y. girdinti, įsiklausanti, ištyrinėjanti urbanistika. Tai nepasakėme, kad planuoti nereikia. Planuoti reikia kitais principais, kad sukurtos urbanistinės struktūros būtų gyvybingos, tvarios ir naudingos, ir patogios. Ir tas pavyzdys, kurį kėlėte, kad trūksta socialinės infrastruktūros ir kitų dalykų, t.y. pasekmė mūsų to planavimo neišgirdus, nes bendrieji planai buvo parengti kažkokiai nerealiai vizijai kaip visi miestai plėsis. Bet po to mes ir kenčiame, kai padarome tuos sprendimus neįsiklausę, neįvertinę to verslo principų, gyventojų poreikių ir pan. Tai planavimo prieiga kitokia vakarietiškoj visuomenėj. Norėtųsi ją čia matyti.


5:39:51 (Laura Kairienė): Aš norėčiau gal šiek tiek dekonstruoti tą žodį. Planavimas tai vis tiek vizualia, brėžinių forma tai yra susitarimas. Mes tą planavimą turim turėti, kad žinotume kaip veikiame konkrečioje vietoje, kokiais principais, susitarimais mes vieni į kitus žiūrim, kai norim pasistatyt namą, aikštę ar dar kažką. Tai planavimas yra būtinas, tiktai klausimas, ar mes vienašališkai susitariam, ar susitariam kolegialiai. Tai planavimas būtinas.


5:40:23 (Mindaugas Pakalnis): Man atrodo, vėlgi, klausimas nėra toks visai korektiškas, nes nu nieks taip nesakė, kad planavimo nereikia. Ir čia gal tiesiog kaip mes skirtingai suvokiam planavimą. Vienam planavimas yra, kad „aš taip nusprendžiau ir jūs taip gyvensit“, kitam planavimas yra diskusija, radimas sprendimo ir padarymas taip, kad tu savo planu neužkirstum galimybių veikt įvairiapusiškai. Nes žmonių veikimas nėra toks, kaip sraigtelių, jie kiekvienas turi savo scenarijų. Tavo planas turėtų būti toks, kuris leidžia ir kitokius scenarijus. Ir, man atrodo, čia daugiau apie tai yra diskusija, o ne apie tai reikia planavimo ar nereikia.
----

[VLR]

Manlabaigaila, tačiau matau, kad nieko nesupratote. Pristatymas buvo ne apie praėjimus, o apie miestų planavimą. Praėjimai – tik viena to planavimo dalis.

Primenu ką Pakalnis kalbėjo Urbanistikos forume. Ką jis kalbėjo prieš metus savo sienoje, deja, išsitrynė po to, kai užsiblokavo nuo manęs. Esu apie tai rašęs plačiau: https://www.facebook.com/Eduardas.Kr...D2B3GDAVfzUNyl

Aš kalbėjau konkrečiai apie praėjimus, erdves ir 'perimetrinį' planavimą. Būtent toje dalyje ir jaučiasi tas 'vienas rajonas užsienyje taip daro, šachas ir matas, eik į pensiją' tonas. Be tos dalies prezentacija yra gera.

[spekas]

Kai VMS sako, kad mes arba negalime išpirkti, arba panašiai atsikalbinėja, dabar turime įrodymą, kad kai reikia tai išperka.

Vyriausybė skyrė 0,7 mln. eurų atsiimti Sporto gatvėje sklypą iš „Maximos“

https://madeinvilnius.lt/verslas/nek...pa-is-maximos/


Tokių išpirkimų reikia pvz

Subačiaus / Kaukysos



Mileišiškių / Viršupio



Ateities / Ukmergės

Kažkada vyko diskusija ,,kodėl savivaldybė turėtų išpirkinėti sklypus?''. Noriu pasidalinti nauju pranešimu apie, kaip suprantu, naują atsakomybę savivaldybei išpirkti miškus patenkančius į miesto ribas:

Į miestų teritorijas pateksiantys privatūs miškai bus išperkami už savivaldybių lėšas

https://am.lrv.lt/lt/naujienos/i-mie...aldybiu-lesas/

,,Ketvirtadienį Seimas priėmė Miškų įstatymo pataisas, numatančias kad nuo šiol miestų savivaldybių teritorijose atsidūrę miškai turės būti išperkami savivaldybių lėšomis.

Tokias įstatymo pataisas pateikė Seimo nariai Simonas Gentvilas ir Aistė Gedvilienė.

„Plečiantis miestams susiduriama su problema, kuomet prie miestų teritorijų prijungiant kaimus paaiškėja, kad juose yra nemažai privačių miškų, kuriuos valstybė iš savininkų privalo išpirkti. Šiems tikslams naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Nuo šiol pinigus turės mokėti savivaldybės“, – sako vienas Miškų įstatymo pataisų iniciatorių Simonas Gentvilas.

Šiuo metu žemės sklypai ar jų dalys, kuriuose yra Nekilnojamojo turto registre registruoti miškų plotai, esantys po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje savivaldybės teritorijoje, dėl kurios priskyrimo Vyriausybės nutarimas priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, visuomenės poreikiams paimami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo valstybės lėšomis.

Įsigaliojus Miškų įstatymo pataisoms, nuo 2024 m. sausio 1 d. privatūs miškai, patenkantys į miestų plėtros teritorijas, dėl kurių priskyrimo miesto savivaldybės teritorijai Vyriausybė priima sprendimą, Žemės įstatymo nustatyta tvarka paimami visuomenės poreikiams savivaldybės prašymu ir šios institucijos lėšomis.

Į miestų savivaldybių teritorijas patekusiems privatiems miškams taikoma daug ūkinės veiklos apribojimų, todėl tikslingiausia tokius miškus išpirkti.''



Tai geras pavyzdys kodėl savivaldybė turėtų išpirkinėti viską ką reikia išpirkti siekiant sklandaus miesto planavimo ir vystymo. Reikia ne vieną sklypą išpirkti, performuoti, suformuoti norint tiesti gerai funkcionuojančią infrastruktūrą. Keli to pavyzdžiai komentare, kurį cituoju.

[Carpenter]

Šiek tiek susiję su miesto plėtra:

SAVIVALDYBĖMS PLANUOJAMA PERDUOTI BEVEIK 110 TŪKST. HEKTARŲ VALSTYBINĖS ŽEMĖS
https://www.nzt.lt/go.php/lit/Saviva...stybines-zemes

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma nuo 2024 m. sausio 1 d. perduoti savivaldybėms valdyti patikėjimo teise jų miestų ir miestelių teritorijose esančius valstybinės žemės sklypus ar jų dalis ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotus.

Savivaldybėms planuojama perduoti 109 554 ha valstybinės žemės. Perduodami 46 089 žemės sklypai ar jų dalys užima 41 784 ha ploto, taip pat perduodama 67 770 ha nesuformuotos valstybinės žemės plotų.

Didžiausias valstybinės žemės sklypas (184 ha) perduodamas Kėdainių r. savivaldybei. Daugiausiai valstybinės žemės sklypų ar jų dalių perduodama Vilniaus miesto savivaldybei (5 430 sklypų) ir Kauno miesto savivaldybei (3 911 sklypų). Mažiausiai sklypų perduodama Rietavo savivaldybei (147 sklypai) ir Kazlų Rūdos savivaldybei (154 sklypai).





Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo savivaldybėms valdyti patikėjimo teise“ projekto:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legal...b-75f25d5a4eaa

[DJ+]

Gavau įspėjimą kad ne toj temoj rašau.
Manau kad pati žinutė vertinga, tai iš Kinijos temos atkeliu čia:

[DJ+]

Šiaip, Kinijos augimo modelis investuojant daug į infrastruktūrą yra protingas ir labai gerai veikia.
Jeigu Lietuvos valdyme būtų šiek tiek kiaušinių, tas gerai veiktų ir Lietuvoje.

Čia tyčia oversimplified ir daug aspektų praignoruota, bet tiesos daug:

1. Paimk 10 km ruožą Vilniuje, kuris tiktų metro

2. Perdaryk miesto planą teritorijai einančiai pakeliui metro.
Pusę km į abi puses nuo metro linijos leidžiamas tik tankus daugiaaukštis užstatymas.
Skatink dabartinio ten esančio užstatymo tankinimą. Pvz. uždėk NT mokestį tiems kas žemiau tam tikro tankumo.

3. Pradėk metro statybas

Pažiūrėjau kiek 10 km dengtų, tai daug:
Nuo praktiškai Baltupių, Kalvarijų gatve žemyn.
Pro Technopolį, Ozo parką.
Pro Kalvarijų/Kareivių sankryžą
Pro Kalvarijų/Žalgirio sankryžą
Iki Konstitucijos pr.
Pro VCUP ir visą NMC
Pro Panoramą
Pro visą Narbuto gatvę
Kerta Laisvės pr (tarp Viršuliškių ir Karoliniškių)
Pro Viršuliškių skersgatvį
Pro Vilnius Outlet
Iki Pilaitės centro

Toks dalykas labai suaktyvintų statybas ir stipriai prisidėtų prie Vilniaus generuojamo BVP augimo.
Ir ne vienerius metus augintų BVP.
Apsimoka labai stipriai. Kad tai nėra daroma ar išvis bandoma yra mūsų valstybinio aparato neįgalumo požymis.

---

[spekas]

Sostinė nebeformuos sklypų restitucijai: procesas užbaigtas

https://vilnius.lt/lt/2024/01/10/sos...sas-uzbaigtas/

,,Pradedant naujus metus Vilniaus miesto savivaldybė padėjo tašką dešimtmečiais trukusiame procese: užbaigtas grąžintinų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui, projektavimas ir perdavimas Nacionalinei žemės tarnybai. Šio nuo 1991 m. vykdomo proceso užbaigimas leis sklandžiau planuoti miesto plėtrą ir užtikrinti gyventojų poreikiams reikalingą infrastruktūrą.

„Ieškant sklypo naujai mokyklai, darželiui, baseinui, dažnai susidurdavome su restitucijos procesu – pirmiau reikėjo grąžinti gyventojams jų senelių, tėvų turėtą žemę. Pagaliau grąžintinų sklypų projektavimą baigėme ir nauji sklypai grąžinimui nebebus formuojami, todėl turėsime daugiau laisvės planuojant gyventojams būtiną infrastruktūrą“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės meras Valdas Benkunskas.

Vilniaus miesto savivaldybė vien nuo 2018 metų Nacionalinei žemės tarnybai perdavė 1521 naują valstybinės žemės sklypą, iš jų 1378 skirti individualiai gyvenamajai statybai ir 143 –169,46 ha bendro ploto komercinei, gamybinei ar pramoninei veiklai. Tiek užtektų atkurti žemės nuosavybę 2790 gyventojų. Tai yra beveik 2,5 karto daugiau sklypų nei yra laukiančiųjų eilėje, todėl žmonės galės pasirinkti.

Nauji valstybinės žemės sklypai suprojektuoti įvairiose Vilniaus miesto teritorijos dalyse, individualiai gyvenamajai statybai suformuoti toliau nuo centro esančiuose rajonuose – Naujojoje Vilnioje, komercinės ar pramoninės paskirties sklypai – Naujininkuose.

Sudėtingas žemės nuosavybės atkūrimo procesas vyko iki nacionalizacijos buvusiuose rėžiniuose kaimuose, kurie šiuo metu jau seniai tapę miesto dalimi. Juose žemė gyventojams buvo padalinta įvairaus dydžio rėžiais ir nebuvo suformuota atskirų sklypų, todėl grąžinimas buvo komplikuotas. Tačiau pagaliau ir šiose vietovėse sklypų projektavimas taip pat baigtas. Buvusiems savininkams ar paveldėtojams rėžiniuose kaimuose buvo grąžinta natūra apie 910 ha žemės.

Gyventojai, kurių pageidaujama susigrąžinti žemė teisės aktų nustatyta tvarka priskirta valstybės išperkamai žemei ir negali būti grąžinta natūra, gali kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą ir prašyti kompensuoti už tokią žemę mišku. Jei ir to pretendentai nepadarys, Nacionalinė žemės tarnyba priims sprendimą išmokėti kompensaciją pinigais.

Daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji valstybinės žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra.

Užbaigti restitucijos procesą Savivaldybei buvo itin svarbu, nes pasikeitus įstatymui nuo šių metų sausio 1 d. miestų ir miestelių teritorijose valstybinės žemės patikėtiniais tampa nebe Nacionalinė žemės tarnyba, o pačios savivaldybės.

Vilniaus miesto savivaldybei užbaigus sklypų projektavimą, tolimesnes nuosavybės teisių atkūrimo procedūras toliau vykdo Nacionalinė žemės tarnyba.''

[Carpenter]

Nežinau į kurią temą dėti - jeigu moderatoriai ras tinkamesnę, perkels.

Telecentras sumokėjo „Darnu group“ beveik 7,95 mln. Eur už nutrauktą sandorį

<>
Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Darnu Group“ sumokėjo visą beveik 7,95 mln. Eur teismo priteistą sumą už nutrauktą prieš aštuonerius metus sudarytą sklypo sostinės Viršuliškėse sandorį, patvirtino įmonės.
<...>

Plačiau: https://www.vz.lt/nekilnojamasis-tur...#ixzz8Otkq5rox

[VLR]

Visi miestai, kuriuose autobusų stotis yra nutolusi nuo traukinių yra labai blogo planavimo pavyzdys. Idealiu atveju net per gatvę nereikia (tikiuosi naujame projekte numatytas tiesioginis perėjimas su stogu ir elevatoriaus juosta keleiviams ir daiktams), bet Vilniaus yra geriausia situacija iš visų Lietuvos miestų.

Taip, paprastai kuo centrinės autobusų ir traukinių stotys yra arčiau viena kitos, tuo yra geriau, nes yra formuojamas mazgas. Bet tai negalioja tokiais atvejais kaip Vilniaus, kur abi stotys yra de facto priemiestinės. Vilniui pavyzdys galėtų būti Bratislava, kurios ‘centrinė’ geležinkelio stotis irgi yra ne centre (nors ir arčiau centro nei Vilniaus). Ten buvo pastatyta nauja požeminė autobusų stotis NMC atitikmenyje. Taip, nebėra mazgo, bet autobusų maršrutai tampa gerokai konkurencingesni, pavyzdžiui kur kas labiau naudotini važinėjimui į darbą iš netolimais esančių miestelių ar kitų miestų. Taip pat ten yra lengviau formuoti mazgą su vietiniu transportu, o tai yra svarbiau ir reikalingiau.

[Gator]

. Bet tai negalioja tokiais atvejais kaip Vilniaus, kur abi stotys yra de facto priemiestinės.

Vilniaus stotim atvykęs praktiškai į senamiestį atvyksti. "Priemiestinė" stotis, geras juokelis.

[VLR]

Vilniaus stotim atvykęs praktiškai į senamiestį atvyksti. "Priemiestinė" stotis, geras juokelis.

Senamiesčio kraštas ir yra Vilniaus priemiestis (žr. miesto tankio žemėlapius). Vilnius centruojasi ties upe, už 3km nuo stoties, o tai yra didžiulis atstumas tokio dydžio mieste.

[Gator]

Žinau apie tankį, bet dalykas kaip priemiestis tai nebent kokie žemieji paneriia jau priemiestis gal. Vadinti senamiesčio kraštą priemiesčiu...

[Creatium]

Bet miesto jau kurį laiką deklaruojamas prioritetas yra pietinė miesto dalis ir plėtra į ją. Tad gal ir logiška stotį turėti ten, kur ji yra dabar, jeigu miestas prioretizuos plėtrą pietų kryptimi.

[VLR]

Bet miesto jau kurį laiką deklaruojamas prioritetas yra pietinė miesto dalis ir plėtra į ją. Tad gal ir logiška stotį turėti ten, kur ji yra dabar, jeigu miestas prioretizuos plėtrą pietų kryptimi.

Ir kiek žmonių ten reiktų perkelti, norint populiacijos centrą priartinti prie stoties? Nekalbant jau apie traukos taškų ar darbo vietų skaičių.

Be to, Vilniaus tankios statybos zona (nuo stoties iki kokių Pašilaičių) ir taip jau tęsiasi 10km. Tai yra daug tokio dydžio miestui ir tokios zonos plėtimas reikštų getus - kur kas racionaliau miestui būtų tankinti komiblok-modernistinį audinį ir bandyti jį paversti į miestą.

[Lettered]

Bet miesto jau kurį laiką deklaruojamas prioritetas yra pietinė miesto dalis ir plėtra į ją. Tad gal ir logiška stotį turėti ten, kur ji yra dabar, jeigu miestas prioretizuos plėtrą pietų kryptimi.

Tai, kad plėtra vyksta pagrinde šiaurės - vakarų kryptimis, tiek gyvenamoji, tiek komercinė. Kad dabartinė stotis būtų realiame miesto viduryje, reiktų naujininkuose minimum Kauno dydžio miestą pastatyti.

[ifl]

Tai, kad plėtra vyksta pagrinde šiaurės - vakarų kryptimis, tiek gyvenamoji, tiek komercinė. Kad dabartinė stotis būtų realiame miesto viduryje, reiktų naujininkuose minimum Kauno dydžio miestą pastatyti.

Per 100 metų laisvai įmanoma norint (dabartinis Vilnius buvo suformuotas net per mažesnį laikotarpį). Ir niekur nieko griauti nereiktų. Pradžiai reiktų pradėti nuo geležinkelio stoties + autobusų stoties bloko komercializacijos (mixed-use stotis su pajamomis geležinkeliui).

[Lettered]

Per 100 metų laisvai įmanoma norint (dabartinis Vilnius buvo suformuotas net per mažesnį laikotarpį). Ir niekur nieko griauti nereiktų. Pradžiai reiktų pradėti nuo geležinkelio stoties + autobusų stoties bloko komercializacijos (mixed-use stotis su pajamomis geležinkeliui).

Niekaip neįmanoma, Bukčių, Panerių miškų kažin, ar kas leis kirsti, oro uostas, rasų kapinės irgi niekur nedings, visa pramonė iš Savanorių pr. ir Metalo g. irgi niekur neišsikels. Toje pačioje šiaurinėje miesto dalyje kaip matom ir į priekį, kiek jau suplanuota konversijų, tas pats autobusų parkas, Molėtų pl. Pvz. vystytojams žymiai patraukliau dabar vietoje komercijos sandėlių statyti daugiabučius kur nors aplink Kareivių g., kur šalia šiaurės miestelis su visa išvystyta infrastruktūra nei kur nors nusipirkti gamyklą viduryje Savanorių pr. ar Metalo g. Taip pat ir sklypas su trobomis šnipiškėse daug vertingesnis nei atitinkamai naujininkuose, nors stotis ten daug arčiau.

[Creatium]

Tai, kad plėtra vyksta pagrinde šiaurės - vakarų kryptimis, tiek gyvenamoji, tiek komercinė. Kad dabartinė stotis būtų realiame miesto viduryje, reiktų naujininkuose minimum Kauno dydžio miestą pastatyti.

Plėtra šiaurės kryptimi lėtėja jau eilę metų. Pilaitė taip pat yra sulėtėjusi, ten yra smarkiai susitraukusi plotų daugiabučiams pasūla. Didesnė koncentracija apimtimi bus Šnipiškės, Lazdynai, Naujamiestis, Žirmūnai. Tą rodo Citify duomenys. Tad didesnė plėtra arčiau miesto centro, tad jo svoris didės. Po Žirmūnų autobusų parko projekto, kitas rajonas eilėje bus Paneriai. Tad jeigu tą pavyks įgyvendinti, Paneriai gali smarkiai išaugti gyventojų tankumu. O verslų ten netrūksta.

Be abejo čia eina kalba ne apie 5 ir ne 15 metų. Tai strateginiai dalykai, koks būtų ir stoties perdislokavimo klausimas, jeigu tokį nagrinėt.