Tiek upė tiek geležinkelis - inžineriškai keblūs daiktai- ne tai nu negi statysi tiltą ar viaduka. Čia jau ambicija, čia jau kostmosas, kokie pinigai, kur tokių rast.
Tikrai taip. Dabar Lietuva susiduria su didžiausia skurdo problema. Pinigų nėra beveik niekam.... Šalis papuola į pasaulio 40-ką pagal BVP PPP žmogui.
Statytojas (fizinio asmens vardo ir pavardės pirmosios raidės, juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens buveinės adresas, elektroninio pašto adresas, telefono Nr.):
Labai geras Statybos ir Architektūros teismo eksperto straipsnis apie Vilniaus plėtrą. Ne su viskuo sutinku, bet esmė paaiškinta nuosekliai, teisingai ir tiksliai - su kai kuriais minimais aspektais esu susidūręs asmeniškai ir galiu patvirtinti. Pvz.: VTPSI Vilniaus skyrius - jis atlieka absoliutų 0 funkcijų...
Labai didelė problema – valstybei priklausančių nuomojamų žemės sklypų paskirties keitimas. Įsivaizduokite – kažkada lengvatinėmis sąlygomis buvo išnuomotas sklypas esamam pastatui eksploatuoti. Pastatas10–20 metų nenaudojamas, tačiau staiga ateina į savivaldybę investuotojas su prašymu pakeisti sklypo naudojimo būdą vietoj kokio sandėlio į gyvenamųjų namų statybą, o savivaldybės administracijos direktorius per 10 dienų pagal įstatymą paskirtį pakeičia – be jokių svarstymų. Todėl, kad bendrajame plane toje funkcinėje zonoje, kaip jau minėjau, yra numatyti 5–8 galimi naudojimo būdai ir vienas iš jų – gyvenamųjų namų statyba. Tai kas atsitinka? Šio sklypo vertė pakyla 10–20 kartų, ir dar investuotojas valstybės sklype gauna teisę vykdyti savo projektą mūsų visų sąskaita. Jeigu paprastas žmogelis norėtų kažką statyti, turėtų sklypą nusipirkti, o valstybė kažkodėl šito sklypo neparduoda – ji leidžia investuotojui ir toliau nuomotis.
Investuotojas jaučiasi teisus pristatydamas projektinius pasiūlymus, už kuriuos sumokėjo pinigus, bendruomenei susipažinti. O ši praktiškai neturi jokių galimybių pateikti kokių nors siūlymų. Vienintelis kelias prieštarauti tokiems projektiniams pasiūlymams – visuomenei atlikti derinančių institucijų darbą ir rasti teisės aktų pažeidimų. Kito kelio nėra. Tad ką mes darome? Mes ieškome pažeidimų. Bet juk tai – ne visuomenės darbas. Tačiau taip šiandien yra: savivaldybė derina beveik viską – galbūt neturi žmogiškųjų resursų, kad galėtų išnagrinėti visus sprendinius, ir nesuka sau galvos.
Kas gali paduoti investuotoją į teismą? Pagal įstatymus privatus asmuo savo noru visuomenės intereso ginti negali. Tai gali padaryti tik prokuratūra. Aš, kaip Visuomeninės komisijos pirmininkas, ne kartą rašiau prokuratūrai. Jie nukreipia skundą nagrinėti NŽT ar VTPSI, kurios ir priima sprendimą; šios "patikrina" pačios save ir atsiunčia prokuratūrai formalų atsakymą, kad viskas yra gerai. Kitaip sakant, pas mus nėra net mechanizmo, kaip šiuos klausimus sukontroliuoti.
Aš tikrai ne prieš verslą, nesakau, kad jis turėtų kažką sau "į minusą" daryti – tada niekas neinvestuos. Bet turi būti racionalus svertas šiuos procesus reguliuoti. Šiandien to nėra.
Taip, yra tiesos žodžiuose. Bet veiksmuose - ne visada. Dažnai tie jų "visuomenės interesų gynimai" remiasi ne faktais, o emocijomis.
Na, bet kaip sakant, nėra sistemos be trūkumo.
P.S. Šitas veikėjas mane išmetė iš Miesto planavimo diskusijų grupės (ir dar vieną mano pažįstamą), už tai, kad diskutavau pateikdamas argumentus, o ne emocijomis ir prašydamas to paties.
Taip, yra tiesos žodžiuose. Bet veiksmuose - ne visada. Dažnai tie jų "visuomenės interesų gynimai" remiasi ne faktais, o emocijomis.
Na, bet kaip sakant, nėra sistemos be trūkumo.
P.S. Šitas veikėjas mane išmetė iš Miesto planavimo diskusijų grupės (ir dar vieną mano pažįstamą), už tai, kad diskutavau pateikdamas argumentus, o ne emocijomis ir prašydamas to paties.
Aplinkos keliamos emocijos ir jausmai yra ne ką mažiau svarbios kokybiško ir malonaus gyvenimo mieste detalės už tiesioginį funkcionalumą ir efektyvumą.
Aplinkos keliamos emocijos ir jausmai yra ne ką mažiau svarbios kokybiško ir malonaus gyvenimo mieste detalės už tiesioginį funkcionalumą ir efektyvumą.
Man atrodo Creatum ne apie aplinkos keliamus jausmus uzsimine o kaprizus.
Taip, yra tiesos žodžiuose. Bet veiksmuose - ne visada. Dažnai tie jų "visuomenės interesų gynimai" remiasi ne faktais, o emocijomis.
Na, bet kaip sakant, nėra sistemos be trūkumo.
P.S. Šitas veikėjas mane išmetė iš Miesto planavimo diskusijų grupės (ir dar vieną mano pažįstamą), už tai, kad diskutavau pateikdamas argumentus, o ne emocijomis ir prašydamas to paties.
Tikrai taip - gana daug atvejų miesto planavime, kada emocijos užtemdo protą, analitinį mąstymą. Akivaizdu, kad to reikia vengti.
Labai negeras signalas kai išmetama už argumentaciją. Asmeniškai pastebėjau, kad bent diskusijose (dar gerai jei pasiekiamas diskusijos lygis) apie Vilniaus plėtrą yra daug dogmatizmo ir ,,in-group bias/thinking'' (lietuviškai būtų kažkas panašaus į ,,susigrupavimą pagal šališkumą''). Vien dėl šios priežasties nesijungiau į Miesto Planavimo diskusijų grupę, nors buvau kviestas, nes įžvelgiau būtent polinkį užsidaryti į burbulą ir virti savo sultyse ir nujaučiu kuo baigtųsi mano bandymai ten diskutuoti (gal klystu). O jei atsiranda kas argumentais prieštarauja nusistovėjusiai srovei, ir jei dar, neduokit dievai, tie argumentai parodo, kad tavo argumentacija yra silpna ar klaidinga - tada išmetamas pašnekovas. Ir tada taip besielgiantys žmonės stebisi, kodėl beveik niekas nenori turėti reikalų su visokiais vadinamais visuomenininkais ir kultūros paveldo apsaugos iniciatyvininkais.
Tikrai taip - gana daug atvejų miesto planavime, kada emocijos užtemdo protą, analitinį mąstymą. Akivaizdu, kad to reikia vengti.
Labai negeras signalas kai išmetama už argumentaciją. Asmeniškai pastebėjau, kad bent diskusijose (dar gerai jei pasiekiamas diskusijos lygis) apie Vilniaus plėtrą yra daug dogmatizmo ir ,,in-group bias/thinking'' (lietuviškai būtų kažkas panašaus į ,,susigrupavimą pagal šališkumą''). Vien dėl šios priežasties nesijungiau į Miesto Planavimo diskusijų grupę, nors buvau kviestas, nes įžvelgiau būtent polinkį užsidaryti į burbulą ir virti savo sultyse ir nujaučiu kuo baigtųsi mano bandymai ten diskutuoti (gal klystu). O jei atsiranda kas argumentais prieštarauja nusistovėjusiai srovei, ir jei dar, neduokit dievai, tie argumentai parodo, kad tavo argumentacija yra silpna ar klaidinga - tada išmetamas pašnekovas. Ir tada taip besielgiantys žmonės stebisi, kodėl beveik niekas nenori turėti reikalų su visokiais vadinamais visuomenininkais ir kultūros paveldo apsaugos iniciatyvininkais.
toje grupeje is tikruju viskas vyksta daugmaz i vienus vartus. Nes nelabai yra kas papriestarautu. O sedi nemazai zmoniu, kuriems pradeda atrodyt tik ten yra tiesa. Taigi minetas grupavimasis pagal saliskuma vyksta toliau ir jus savo tyla prie to prisidedate.
VNO buvimas miesto centre yra didelis privalumas, ta patvirtina visi atvykstantieji ir isvykstantieji, nes galutinis taskas, ypac verslui, vis viena yra Vilnius.
Dabar trenktis kazkur iki Elektrenu, o kaip nenoreciau..
butu pigiau turbut ispirkti uz rinkos kaina visus tuos sodu namelius salia oro uosto ir padidinti oro uosta tokiu budu, nei statyti visiskai nauja. cia milijardai euru yra pastatyti nauja pagrindini salies oro uosta.. utopija.
VNO buvimas miesto centre yra didelis privalumas, ta patvirtina visi atvykstantieji ir isvykstantieji, nes galutinis taskas, ypac verslui, vis viena yra Vilnius.
Dabar trenktis kazkur iki Elektrenu, o kaip nenoreciau..
butu pigiau turbut ispirkti uz rinkos kaina visus tuos sodu namelius salia oro uosto ir padidinti oro uosta tokiu budu, nei statyti visiskai nauja. cia milijardai euru yra pastatyti nauja pagrindini salies oro uosta.. utopija.
Nebutinai Elektrenuose, kadangi Kauno oro uosto neuzdarys, tai garantuoju sitas bus kiek arciau Vilniaus. Be to raso kad iki Vln gelezinkelio stoties butu 10-20 minuciu. Man tai skamba labai priimtinai, plius butu panaikintas zemai skrendanciu orlaiviu srautas virs miesto, kuris sukelia tikrai daug triuksmo.
nieko nepakoreguotu apart keliu prekybos centru. Nepasakyciau, kad Kirtimai dabar labai issivystes rajonas, sakyciau net vienas baisiausiu. O Ikea buvimo vieta nieko bendro neturi su VNO, niekas i ja lektuvais neskrenda. O miestas net kelio iki oro uosto negali normaliai sutvarkyti nuo pat pastatymo laiku.
nieko nepakoreguotu apart keliu prekybos centru. Nepasakyciau, kad Kirtimai dabar labai issivystes rajonas, sakyciau net vienas baisiausiu. O Ikea buvimo vieta nieko bendro neturi su VNO, niekas i ja lektuvais neskrenda. O miestas net kelio iki oro uosto negali normaliai sutvarkyti nuo pat pastatymo laiku.
VNO juk arti centro, jeigu toje miesto dalyje nebūtų oro uosto - nemanot, kad ir gyvenamųjų namų, ir ofisų ten atsirastų daug daugiau? Vien paties VNO konversija (jeigu kada nors tokia būtų) stipriai pakeistų miesto veidą, nes teritorija milžiniška.
VNO juk arti centro, jeigu toje miesto dalyje nebūtų oro uosto - nemanot, kad ir gyvenamųjų namų, ir ofisų ten atsirastų daug daugiau? Vien paties VNO konversija (jeigu kada nors tokia būtų) stipriai pakeistų miesto veidą, nes teritorija milžiniška.
Taip, manau buvusioje VNO vietoje pradedu statyti daugiau namu, ofisu ir rajonas atsigautu. Pabrangtu NT. Bet kalbant apie miesto vystyma link Elektrenu, jei oro uostas persikeltu ten, tai tikrai ne.
Taip, manau buvusioje VNO vietoje pradedu statyti daugiau namu, ofisu ir rajonas atsigautu. Pabrangtu NT. Bet kalbant apie miesto vystyma link Elektrenu, jei oro uostas persikeltu ten, tai tikrai ne.
Ok, got it. Aš miesto vystymo link Elektrėnų ir neturėjau galvoj. Iškėlimas kaip tik turėtų sumažinti asimetriją ir būti postūmis daugiau vystyti pietinėje ir rytinėje miesto dalyje.
Pagal laiką manau, kad naujas oro uostas būtų statomas tarp Vievio ir Rykantų, kas tikrai nėra taip toli.
Tarp Vievio ir Rykantų nepatogu, kad aplink geležinkelį nėra vietos. Į šiaurę Neries RP, į pietus nedidelis atstumas iki autostrados. neįtilptų oro uostas. Pietinėje autostrados pusėje reljefas nelabai patogus ir reiktų daryti geležinkelio atšaką į oro uostą.
Prie Elektrėnų būtų galima statyti šalia esamo gelžinkelio išvengiant traukinių nusukimo į akligatvį į oro uostą. Reljefas pusė velnio, daug miško kirsti nereiktų, vietos ateities plėtrai sočiai.
Comment